2021-06-23 Nr. AB-13398-3-61-3-03201-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-332-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03201-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 37.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2019 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 9-42-2465 „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Vilniaus PN sprendimas); 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 2S-3564 „Dėl nuteistojo J. M. skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Departamento sprendimas); 3) perkelti jį bausmę atlikti į lokalinę grupę, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra nuteistas baudžiamojoje byloje dėl (duomenys neskelbtini) įvykių. 2019 m. gegužės 22 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus PN bendrą zoną.

3. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra buvęs kariškis, užsienietis ((duomenys neskelbtini) pilietis), buvęs (duomenys neskelbtini) tarnautojas, teistas rezonansinėje byloje už dalyvavimą įvykiuose, kurie yra itin skausmingi, dėl ko bendruomenėje yra neigiamų vertinimų, siekiant išvengti pavojaus jo gyvybei ir sveikatai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu perkelti jį į lokalinę grupę, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai. Vilniaus PN prašymo netenkinus, pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, tačiau ir minėta įstaiga atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

4. Pareiškėjo vertinimu, skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Pažymi, jog jo asmens byloje yra duomenų, jog jis yra buvęs kariškis, tarnavo (duomenys neskelbtini). Skunde pažymima, jog užsieniečiai, bausmę atliekantys Lietuvos Respublikoje, turi visas teises, laisves ir pareigas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas nuteistiesiems nepriklausomai nuo jų kilmės, tautybės, kalbos, įsitikinimų ir t. t.

5. BVK 70 straipsnio nuostatų nevykdymas vertintinas kaip diskriminacija pilietybės požiūriu ir pažeidžia pareiškėjo teisę į saugumą. Lietuvos Respublikos piliečių neigiamas požiūris pareiškėjo atžvilgiu žinomas ne tik iš žiniasklaidos. Aplinkybė, kad pareiškėjas neteikia skundų nereiškia, kad įtampos ir grėsmės gyvybei ir sveikatai nėra. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje teigiama, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi.

6. Pareiškėjo vertinimu, jis yra laikomas įkalinimo įstaigoje pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių jo saugumo užtikrinimui skirto suėmimo vykdymo rėžimo, reikalavimus.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Pasisakydamas dėl skundžiamo Departamento sprendimo, atsakovas nurodė, kad surinkus ir išanalizavus visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą, buvo nustatyta, kad Vilniaus PN neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra galimai buvęs valstybės tarnautojas, kas leistų jį perkelti į lokalinį sektorių, vadovaujantis BVK 70 straipsniu. Toliau analizuojant pareiškėjo Departamentui pateiktame skunde minimas aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus PN buvo iškviestas pokalbiui ir administracijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jo gyvybei pavojus negresia, niekas negrasina, su kitais kalinčiais asmenimis jis nekonfliktuoja, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo taikyti izoliacijos vadovaujantis BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atsakovas akcentavo, kad nurodytos BVK normos nėra imperatyvios, tad kalinčių asmenų perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui juos izoliuojant, yra pataisos įstaigos diskrecijos teisė, o ne pareiga. Aplinkybė, kad skundžiami raštai netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo juos naikinti.

9. Departamentas, pasisakydamas dėl galimos pareiškėjo diskriminacijos, pažymėjo, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tam tikrais atvejais, atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Pareiškėjui nebuvo taikomas izoliavimas ne dėl to, jog jis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, o dėl to, jog nebuvo duomenų, patvirtinančių faktą, jog jis yra buvęs valstybės tarnautojas ar kad kilo grėsmė jo sveikatai. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų jog buvo diskriminuojamas dėl pilietybės ir išskirtas iš kitų kalinčių asmenų.

10. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad BVK 70 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kokios grupės nuteistųjų turi būti laikomos atskirose pataisos įstaigose. BVK 70 straipsnio 3 dalis numato, kokios grupės nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose gali būti (tai suponuoja normos formuluotė „jei yra tokia galimybė“) laikomos atskirai. Taigi, laikyti izoliuotus buvusius ar esamus valstybės tarnautojus nuo kitų nuteistųjų yra įstaigos teisė, o ne pareiga. Be to, šia teise turi būti naudojamasi taip, kad būtų pasiekti BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai. Nuteistųjų perkėlimo iš vieno būrio į kitą klausimą svarsto Vilniaus PN Drausmės komisija. Atlikus nuteistųjų asmenybių analizę, jie paskirstomi į optimaliausius nuteistųjų būrius, kuriuose tinkamiausiai bus pasiekti BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai.

12. Vilniaus PN akcentavo, jog tiek pats pareiškėjas, tiek ir jo atstovė buvo kreipęsi į Vilniaus PN administraciją su analogiškais prašymais dėl pareiškėjo perkėlimo į Vilniaus PN gyvenamąjį korpusą, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai. Pareiškėjo atstovei buvo pateiktas 2019 m. birželio 20 d. atsakymas, o pareiškėjui – šioje byloje skundžiamas 2019 m. birželio 21 d. atsakymas.

13. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse, esant tokiai galimybei, atskirai laikomi vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Vilniaus PN skundžiamu Sprendimu išaiškino pareiškėjui, kad įstaigos administracija neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo ar yra Lietuvos valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnas, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BVK 70 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes į šiame straipsnyje nurodytą nuteistųjų kategoriją pareiškėjas nepateko. Taip pat rašte akcentuota, kad siekiant išsiaiškinti pareiškime išdėstytą prašymą perkelti pareiškėją į II-ą gyvenamąjį korpusą, jis buvo iškviestas pokalbiui, kurio metu pareiškėjas surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jo gyvybei pavojus negresia, paaiškino, kad niekas jam negrasino, raštu nurodė, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka 4-ame nuteistųjų būryje, kur jaučiasi saugus, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja. Esant šioms aplinkybėms konstatuota, jog pareiškėjui prašymo nagrinėjimo metu negrėsė pavojus, jis galėjo saugiai atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame nuteistųjų būryje, perkelti pareiškėją į II-ą korpusą bei taikyti izoliaciją LR BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo J. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN 2019 m. birželio 25 d. ir Departamento 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimų, kuriais buvo atsisakyta perkelti pareiškėją į korpusą, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus PN 2019 m. gegužės 31 d. (įstaigoje gauta 2019 m. birželio 4 d.) pateikė prašymą perkelti jį į lokalinę zoną, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai (b. l. 42). 2019 m. birželio 21 d. Vilniaus PN priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, jog Vilniaus PN administracija, skirstydama nuteistuosius į būrius, laikosi bausmių vykdymo teisės normų bei vadovaujasi įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise priimant sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo į kitus būrius ar gyvenamąsias patalpas. Į nuteistųjų pageidavimus paskirti juos į konkrečius būrius ar gyvenamąsias patalpas yra atsižvelgiama, kai yra galimybės, tačiau šiuo metu tokių galimybių įstaiga neturi. Vilniaus PN nurodė, jog laisvės atėmimo bausme nuteisti užsieniečiai nėra laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų asmenų. BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (b. l. 6–7). Sprendime nurodoma, jog Vilniaus PN administracija neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo ar yra Lietuvos valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnas, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti BVK 70 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes į minėtame straipsnyje nurodytą nuteistųjų kategoriją pareiškėjas nepatenka.

17. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, jis 2019 m. birželio 6 d. buvo iškviestas pokalbiui ir pataisos namų administracijai pateikė paaiškinimą Nr. 49–243, kuriame teigė, jog jo gyvybei pavojus negresia. Paaiškino, kad niekas jam negrasino. Nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka 4-ame nuteistųjų būryje, kur jaučiasi saugus, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja. Skundžiamu Vilniaus PN sprendimu buvo atsisakyta perkelti pareiškėją į II-ąjį nuteistųjų korpusą, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka buvę pareigūnai, nes pareiškėjas gali saugiai atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN 4-ame nuteistųjų būryje.

18. Nesutikdamas su Vilniaus PN sprendimu, pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. pateikė skundą Departamentui. 2019 m. rugpjūčio 22 d. priimtas Departamento sprendimas. Atsakovas nurodė, jog buvo peržiūrėtas pareiškėjo 2019 m. gegužės 31 d. prašymas perkelti jį į lokalinę zoną ir Vilniaus PN sprendimas. Departamentas nustatė, kad Vilniaus PN neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra buvęs valstybės tarnautojas, todėl atitinkamai jam nėra taikomos BVK 70 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos, o Vilniaus PN sprendimas yra objektyvus, išsamus ir pagrįstas įstatymais.

19. Teismas nurodė, kad BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 6 straipsnyje įtvirtinta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (BVK 70 straipsnio 3 dalis). Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda (BVK 70 straipsnio 6 dalis). Tačiau BVK ir jo įgyvendinamieji teisės aktai nenustato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams.

20. Teismas pabrėžė, jog BVK nėra pateikiama valstybės tarnautojo sąvoka, tačiau ši sąvoka yra išaiškinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 2 straipsnio 10 punkte, apibrėžiančiame, kad valstybės tarnautojas – tai fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje. To paties straipsnio 11 punkte detalizuota, jog valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas. Reikalavimai valstybės tarnautojams išdėstyti VTĮ 9 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, be kita ko, turi turėti Lietuvos Respublikos pilietybę. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis yra buvęs būtent Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas, todėl jo skundą nagrinėjusios institucijos teisėtai konstatavo, jog jis nelaikytinas valstybės tarnautoju pagal BVK 70 straipsnio 4 dalį.

21. Teismas papildomai pasisakė dėl BVK 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų valdžios ir valdymo institucijų pareigūnų sąvokos (kadangi iš skundo teismui ir prašymo dėl perkėlimo galima suprasti, jog pareiškėjas savo statusą sieja ir su minėtų pareigūnų statusu). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nurodyta, jog vienos valstybės institucijos Konstitucijoje yra traktuojamos kaip valstybės valdžią vykdančios institucijos. Jos yra nurodytos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Santykiai tarp Seimo (vykdančio įstatymų leidžiamąją valdžią), Respublikos Prezidento ir Vyriausybės (vykdomosios valdžios institucijų), Teismo (vykdančių teisminę valdžią) yra grindžiami konstituciniu valdžių padalijimo principu. Siekiant tapti (ir būti) nurodytų institucijų pareigūnais (valstybės tarnautojas), būtina turėti Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. būti Lietuvos piliečiu. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, pažymėjo, kad šioje dalyje pareiškėjo skundas taip pat negali būti tenkintinas.

22. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo saugumo, pažymėjo, jog skundžiamame Vilniaus PN sprendime nurodyta, kad, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo prašyme dėl perkėlimo nurodytas aplinkybes, jis buvo iškviestas pokalbiui bei paaiškino, jog jo gyvybei pavojus negresia, jam niekas negrasino, būryje jaučiasi saugus, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja. Byloje yra pateiktas šis pareiškėjo paaiškinimas (b. l. 43, 52), kuris ir patvirtina, jog pareiškėjo teiginiai dėl gresiančio pavojaus yra hipotetinio pobūdžio, subjektyvūs ir neįrodyti. Pareiškėjas ir skunde teismui nekonkretizavo aplinkybių, susijusių su grėsme įstaigoje, nenurodė, kad kiti asmenys jam grasino, nepaaiškino, kodėl jis galėjo jaustis nesaugiai. Pareiškėjo skundo teiginys, jog aplinkybė, kad jis nerašo skundų, nereiškia, kad įtampos ir grėsmės gyvybei ir sveikatai nėra, yra nepagrįstas. Jeigu pareiškėjas manė, jog egzistuoja minėtos aplinkybės, jis jas kuo aiškiau turėjo išdėstyti prašyme dėl perkėlimo. Pažymėtina, jog jis minėtų aplinkybių nekonkretizavo nei prašyme dėl perkėlimo, nei skunde teismui, kas leidžia teigti, jog pareiškėjo teiginiai yra neišsamūs, nekonkretizuoti ir hipotetiniai. Esant nurodytoms aplinkybėms šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, taip pat išnagrinėjęs skundžiamus sprendimus bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus Vilniaus PN ir Departamento sprendimus, kadangi jie yra teisėti ir pagrįsti, priimti išnagrinėjus reikšmingas faktines aplinkybes, bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

III. 24. Pareiškėjas J. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Vilniaus PN 2019 m. birželio 25 d. sprendimą ir Kalėjimo departamento 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą bei perkelti J. M. atlikti bausmę į lokalinę grupę, kurioje atliko bausmę buvę valstybės valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo faktines bylos aplinkybes dėl skundžiamų administracinių aktų priėmimo bei pažymi, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nes jie yra formalaus pobūdžio, neatskleidžia ir iškraipo ginčo esmę.

26.1. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai vadovavosi sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012, kadangi skiriasi bylos faktinės aplinkybės, nes šioje byloje nėra kalbos apie perkėlimą į kitus būrius arba konkrečias gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjo manymu, teismas ignoruoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012, kur teismas pabrėžė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi.

26.2. Pareiškėjas nurodo, kad teismo išvados, jog negalima pareiškėjo laikyti valstybės tarnautoju, yra formalaus pobūdžio. Ankščiau nurodytame teismo sprendime akcentuojama, kad įkalinimo įstaigose tarp nuteistųjų galioja jų sukurtos „nerašytos taisyklės“ bei konstatuojama, kad, siekiant išvengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas atskirai nustatė tokių asmenų laikymo / kalinimo režimą. Kalinių subkultūros „nerašytos taisyklės“ kategorizuoja kitus kalinius ir pritaiko griežtus principus remiantis buvusia kalinio profesija arba jų priklausomybe socialiniam sluoksniui, nekreipiant dėmesio į pilietybę. BVK 70 straipsnio nuostatų nevykdymas vertinamas kaip diskriminacija pagal pilietybės požymius ir pažeidžia pareiškėjo teisę į saugumą. (duomenys neskelbtini) bylos dalyvis automatiškai tampa ir politine figūra. Lietuvos Respublikos piliečių neigiami požiūriai jo atžvilgiu yra žinomi ne tik iš žiniasklaidos. Ikiteisminio tyrimo ir teismo nagrinėjimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo laikomas kaip buvęs valstybės tarnautojas, niekam jokių abejonių dėl pareiškėjo priskyrimo prie nurodytos grupės nekilo.

26.3. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad jam gresiantis pavojus yra hipotetinio pobūdžio ir neįrodytas. Pareiškėjas pažymi, jog nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei Bausmių vykdymo kodekse nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo, nes šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei koks kitas kreipimasis.

26.4. Pareiškėjas pabrėžia, kad galiojančios įstatymų normos nenumato normų taikymo atsižvelgiant į asmens pilietybę. Pareiškėjo asmens byloje yra duomenų, kad jis yra buvęs kariškis, tarnavo (duomenys neskelbtini).

26.5. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1 straipsnio 32 punkto nuostatas, užsieniečiu laikomas asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kokios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai, jie yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras. Šių asmenų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti galiojantys teisės aktai bei tarptautinės sutartys, kurios užtikrina užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės gyvybės ir sveikatos, garbės ir orumo apsaugą, asmens, būsto, privataus gyvenimo, nuosavybės neliečiamybę, jų teisėtų interesų gynimą, atitinkamą gyvenimo būdą, įpareigodami laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitus teisės aktų reikalavimų, nepažeisti valstybės bei jos piliečių ir kitų asmenų teisėtų interesų. Tačiau jie negali įgyti teisių, kurioms įgyvendinti keliamas pilietybės kriterijus. Užsieniečiai, bausmę atliekantys Lietuvos Respublikoje, turi visas teises, laisves ir pareigas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas nuteistiesiems nepriklausomai nuo jų kilmės, tautybės, rasės, kalbos, įsitikinimų ir t.t. Tokiu būdu užtikrinamas lygybės prieš įstatymą principas.

26.6. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį.

26.7. Pareiškėjas pabrėžia, kad vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – buvusių teisėsaugos pareigūnų grupei).

26. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka bei teikia šiuos argumentus ir paaiškinimus:

27.1. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Tai kad, skundžiamas teismo sprendimas pareiškėjo manymu buvo netinkamas, nes teismas nepakankamai įvertino visas aplinkybes, nesudaro prielaidos jo panaikinti.

27.2. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą, todėl plačiau dėl pareiškėjo skundo teiginių nepasisako. Atsakovo Departamento nuomone, šuo atveju, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

28. Atsakovas Vilniaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino, nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo. Todėl tenkinti Apelianto apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų 2019 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 9-42-2465 ir Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 2S-3564 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti perkelti pareiškėją bausmę atlikti į lokalinę grupę, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pagrįstumo. Pažymėtina, kad nors pastarojo pareiškėjo reikalavimo formuluotė yra kiek kitokia (perkelti pareiškėją bausmę atlikti į lokalinę grupę), jis nagrinėtinas atsižvelgiant į galimą sprendimo rūšį tokio pobūdžio byloje (ABTĮ 80 str. 2 d., 88 str. 2 p.).

30. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

31. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jos teismo sprendimas yra formalaus pobūdžio, nėra atskleista ginčo esmė.

32. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: bylos duomenimis, pareiškėjas, kurio statusas, atsižvelgiant į Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Baudžiamojo proceso įstatymo 315 straipsnio nuostatas, Vilniaus PN ginčo teisinių santykių metu – nuteistasis, 2019 m. gegužės 31 d. Vilniaus PN pateikė prašymą perkelti jį į lokalinę zoną, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai, kadangi jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) tarnautojas, buvęs karininkas (b. l. 42). Byloje pateiktoje pareiškėjo nuteistojo asmens kortelės grafoje „Darbovietė, pareigos“ nurodyta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 57). Ginčijamu 2019 m. birželio 21 d. Vilniaus PN sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo, motyvuodami tuo, kad pareiškėjas nepatenka į nuteistųjų, numatytų BVK 70 straipsnio 4 dalyje, kategoriją, nuteisti užsieniečiai Vilniaus PN nėra laikomi atskirai nuo kitų asmenų. Vilniaus PN pažymėjo, kad į nuteistųjų pageidavimus paskirti juos į konkrečius būrius ar gyvenamąsias patalpas yra atsižvelgiama, kai yra galimybės, tačiau šiuo metu tokių galimybių įstaiga neturi, taip pat akcentavo nenustatę, kad pareiškėjui yra kilusi grėsmė sveikatai ar gyvybei dėl jo kalinimo paskirtame nuteistųjų būryje. Departamentas 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu paliko galioti Vilniaus PN sprendimą.

33. Ginčijamo 2019 m. birželio 21 d. Vilniaus PN sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos BVK 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą ar izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 1 dalyje nustatyti nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai, iš jų – ir padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą (70 str. 1 d. 3 p.). BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BVK 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. BVK 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

34. Kadangi pareiškėjas neteigė esąs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo ar yra valstybės politiku, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnu, todėl Vilniaus PN ginčijame sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu BVK 70 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl izoliuoto laikymo nuo kitų nuteistųjų nėra taikytinos.

35. Pasisakant dėl BVK 70 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo pareiškėjui, visų pirma pažymėtina, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų čia nurodytas nuteistųjų grupes, iš jų – ir buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, t. y. ši nuostata, priešingai nei teigiama pareiškėjo apeliaciniame skunde, nėra imperatyvi, ji nustato įkalinimo įstaigos diskrecijos teisę spręsti dėl tokių asmenų laikymo izoliuotai. Kita vertus, nors pareiškėjas teigia, kad yra buvęs valstybės tarnautojas ((duomenys neskelbtini) tarnautojas), byloje duomenų, patvirtinančių tokią aplinkybę, nėra pateikta.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus PN taip pat aiškinosi ir kitas galimas priežastis, dėl kurių jis galėtų būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, iš jų – ir pareiškėjo skunde Departamentui nurodytą, t. y kad į jį, kaip į (duomenys neskelbtini) bylos dalyvį, gali žiūrėti kaip į politinę figūrą, ir elgtis priešiškai: Vilniaus PN, nagrinėdami pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į minėtą grupę, iš pareiškėjo paaiškinimo nustatė, kad pareiškėjo gyvybei pavojus negresia – jam niekas negrasino, būryje jaučiasi saugus, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja; pareiškėjas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui iš esmės nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių jam būtų nesaugu atlikti bausmę Vilniaus PN administracijos paskirtame būryje.

37. Kiti pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su suimtųjų laikymu, galima pareiškėjo diskriminacija dėl pilietybės ir pan., nėra pagrįsti: kaip minėta, pareiškėjo statusas, atsižvelgiant į Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Baudžiamojo proceso įstatymo 315 straipsnio nuostatas, Vilniaus PN ginčo teisinių santykių metu buvo ne suimtasis, o nuteistasis; duomenų, kad su pareiškėju būtų elgiamasi kitaip nei su kitais nuteistaisiais užsienio ar Lietuvos piliečiais, laikomais Vilniaus PN, nėra.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė