861cc4bb-5bc1-4327-bf60-061bb4130ea7 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-21-341/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00002-2013-0Procesinio sprendimo kategorija:2.1.5.4.; 2.3.4.1.; 3.2.3.1.; 3.2.4.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLietuvos Respublikos Vardu 2016 m. kovo 21 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas M. R. Žukas,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,dalyvaujant ieškovams R. Š., T. S. (atsakovams pagal V. S. ieškinį), jų atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui,nedalyvaujant atsakovui V. S. (ieškovui pagal jo paties ieškinį), dalyvaujant jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Bakučioniui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (trečiajam asmeniui pagal V.

S. ieÅ¡kinį ) atstovei L. K.,vertėjai J. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. Å ., T. S. ieÅ¡kinį atsakovams V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretysis asmuo UAB „Effectivus“, dėl sklypo ribų patikslinimo panaikinimo, ir ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atsakovams T. S., R. Å ., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl servituto panaikinimo n u s t a t ė: I. R.

Å . ir T. S. kreipėsi į teismÄ (t. 1, b.l. 2-11), praÅ¡ydami panaikinti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 4162/0200:1083, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Filaretų g., Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. atliktus kadastrinius matavimus, kaip neteisėtus, ir jų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Ž48-491 „D.

V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ įtvirtintus sklypo kadastrinių duomenų pakeitimus; įpareigoti atsakovÄ V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, paÅ¡alinti nuo 1998 m. gegužės 21 d., Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 41-4125, per žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. 4162/0200:1083, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Filaretų g., Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., nustatyto kelio servituto visas kliÅ«tis, trukdančias tinkamai naudotis keliu; lygiomis dalimis priteisti iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad 1998 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 41-4125 atsakovui V. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančiÄ buvusių savininkų Jazo, Juzefo, M. S. ir A. S. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gražinant jam natÅ«ra 6,06 ha ploto žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai Didžiasalio kaime, Nemėžio seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, kadastrinis Nr. 4162/0200:1083 (sklypas Nr. 1). Å io Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo 3 punkte grÄ Å¾inamoje žemėje per sklypo vidurį yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) 0,17 ha ploto, įpareigojantis naujÄ Å¾emės savininkÄ leisti naudotis keliu kitiems asmenims.I.

T. S. priklauso 6,06 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4162/0200:68, (sklypas Nr. 2), kurio naudai per sklypo Nr. 1 vidurį yra nustatytas kelio servitutas. I. R. Š. priklauso 6,04 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4162/0200:128, (sklypas Nr. 3), kurio naudai per sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 vidurį yra nustatytas kelio servitutas. Kaip matyti iš žemės sklypo planų, sklypai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 eina vienas už kito, per kurių vidurį eina minėtas servitutinis kelias. Paskutinis žemės sklypas, į kurį galima patekti nurodytu keliu, priklauso ieškovei R.

Å .. Kelio servitutas nustatytas sklype Nr. 1 tarnauja sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkams – ieÅ¡kovams T. S. ir R. Å ., kurie visÄ laikÄ naudojosi Å¡iuo keliu patekdami į savo žemės sklypus.Sklypo Nr. 1 savininkas V. S. savavaliÅ¡kai, nežinant kitiems kelio naudotojams ir be jų iÅ¡ankstinio sutikimo, vienaÅ¡aliai sklypo Nr. 1 ribose užtvėrė servitutinį keliÄ , pastatydamas jame rakinamÄ užtvarÄ , taip panaikindamas galimybę sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkams patekti į jų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, kuriuose stovi jų gyvenamieji namai.

IeÅ¡kovai skundais kreipėsi į valstybės institucijas, iÅ¡ kurių gavo atsakymus, kad tokie sklypo Nr. 1 savininko V. S. veiksmai yra neteisėti. PareiÅ¡kėjai gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 27 d. atsakymÄ Nr. NSR(48)-1548-1(1.12), pasiraÅ¡ytÄ skyriaus vedėjo L. D., ir iÅ¡ atsakymo tapo aiÅ¡ku, kad patikrinimo metu (2010-09-02 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 07 buvo nustatyta, jog V. S. neteisėtai pastatė užtvarÄ su spyna ant servitutinio kelio ir ieÅ¡kovams buvo pasiÅ«lyta dėl savo pažeistų teisų kreiptis į policijÄ .IeÅ¡kovai kreipėsi į policijÄ dėl sklypo Nr. 1 savininko V.

S. neteisėtų veiksmų, kuri surašė administracinės teisės pažeidimo protokolÄ jo atžvilgiu ir nusiuntė bylÄ nagrinėti į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinę komisijÄ . Komisija nustatė, kad V. S. neteisėtai užtvėrė servitutinį keliÄ ir skyrė jam administracinę nuobaudÄ . Pakartotinai raÅ¡tu dėl užtverto servitutinio kelio pasikreipus į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, skyriaus vedėjas L. D. 2010 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tu Nr. NSR(48)-2857-(1.12) pranešė, kad V.

S. nesikreipė dėl servitutinio kelio panaikinimo, o tokio kelio panaikinimas/pakeitimas įmanomas tik servituto naudotojams (t. y. sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkams) notarine tvarka davus sutikimus dėl kelio servituto panaikinimo ar pakeitimo arba teismo tvarka. V. S. Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundus administracinės komisijos nutarimÄ , bylos eigoje paaiÅ¡kėjo, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas L. D., tenkindamas sklypo Nr. 1 savininko V. S. praÅ¡ymÄ dar 2010 m. rugsėjo 22 d. priėmė įsakymÄ Nr. Ž48-491 „D.

V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau tekste – Ä®sakymas), kuriuo patvirtino UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. rengtÄ kadastrinių matavimų patikslinimÄ . Å iuo planu taip pat buvo panaikintas kelio servitutas per sklypo Nr. 1 vidurį ir nustatytas naujas kelio servitutas per Å¡iaurinę sklypo Nr. 1 dalį. Å is UAB „Effectivus“ rengtas planas buvo įregistruotas VÄ® Registrų centre.

Todėl teismas laikė, kad V. S. pagrįstai užtvėrė per sklypo vidurį einantį servitutinį keliÄ ir 2011 m. vasario 14 d. nutarimu administracinę nuobaudÄ panaikino bei bylÄ V. S. atžvilgiu nutraukė. IeÅ¡kovams sužinojus apie priimtÄ Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymÄ , kuriuo patvirtinti V. S. priklausančio sklypo Nr. 1 kadastriniai matavimai, faktiÅ¡kai be teisėtų kelio naudotojų sutikimo buvo panaikintas kelias per V. S. priklausiančio žemės sklypo vidurį ir nustatytas naujas kelio servitutas per Å¡iaurinę Å¡io sklypo dalį.

Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kaip ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai 2011 m. balandžio 7 d. buvo pateiktas skundas dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. gegužės 26 d. raštu Nr. lSS-(9.5)-1213 pranešė, kad ieškovės R. Š. interesais pateiktas skundas yra pripažintas pagrįstu ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius įpareigotas nedelsiant panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d.

Ä®sakymÄ , kuriuo buvo patvirtinti patikslinti V. S. priklausančio Sklypo Nr. 1 kadastriniai matavimai. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-05-11 priėmė įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810, kuriuo pats panaikino savo 2010 m. rugsėjo 22 d. priimtÄ Ä®sakymÄ dėl V. S. priklausančio Sklypo Nr. 1 kadastrinių matavimų patikslinimo. V. S. nesutikdamas su Å¡iuo naujai priimtu įsakymu, 2011 m. birželio 29 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teismas iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. 1-3236/2011, 2011 m. spalio 13 d. sprendimu tenkino V. S. skundÄ ir nusprendė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-05-11 priimtu įsakymu Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810 pats panaikindamas savo priimtÄ administracinį aktÄ , pažeidė vieÅ¡ojo administravimo teisės normas, nes norint tinkamai įvykdyti Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimÄ panaikinti 2010 m. rugsėjo 22 d. priimtÄ Ä®sakymÄ , kuris tiesiogiai pažeidžia ieÅ¡kovų teises, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas privalėjo Ä®sakymÄ naikinti teismo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. A75b-1434/2012 2012 m. birželio 11 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. Ä®sakymas. Vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ , Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas L.

D. 2012 m. birželio 25 d. priėmė naujÄ sprendimÄ Nr. 48VÄ®~(14.48.2)-2841, kuriuo panaikino 2011 m. gegužės 11 d. įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810, teismų pripažintÄ kaip neteisėtu. IeÅ¡kovai iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos gavo 2012 m. liepos 30 d. praneÅ¡imÄ , iÅ¡ kurio tapo aiÅ¡ku, jog Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ dėl bylos iniciavimo, su tikslu teismo keliu (taip kaip ir nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas) panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L.

D. 2010 m. rugsėjo 22 d. Ä®sakymu patvirtintus V. S. sklypo kadastrinius matavimus, kuriuo buvo faktiÅ¡kai panaikintos ieÅ¡kovų teisės naudotis nustatytu kelio servitutu. Nesulaukus jokių žinių iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos dėl tolimesnės įvykių eigos, 2012 m. spalio 29 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ ; prokurorė patvirtino, jog nagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos praÅ¡ymÄ dėl kadastrinių matavimų panaikinimo teismo keliu, tačiau bylÄ inicijuoti atsisakė, nes Å¡ioje situacijoje neįžvelgė vieÅ¡ojo intereso pažeidimų ir laikė, jog tokiÄ bylÄ privalu inicijuoti patiems asmenims, kurių interesai dėl neteisėtai patvirtintų kadastrinių matavimų buvo pažeisti.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, jog Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. 2012 m. rugsėjo 22 d. įsakymo pagrindu buvo patvirtinti V. S. sklypo kadastriniai matavimų patikslinimai, nepaisant to, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gegužės 26 d. raštu Nr. lSS-(9.5)-1213 šie UAB „Effectivus“ matavimai yra pripažinti neteisėtais ir naikintinais, šiuo metu šis teisės pažeidimas nėra panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka ir ieškovai neturi jokių duomenų apie tai, jog yra imamasi tolimesnių priemonių tai padaryti.

Kadangi kitaip apginti savo pažeistų teisių ieÅ¡kovai negali, jų teisė naudotis kelio servitutu yra pažeidžiama jau daugiau kaip du metus, tai ieÅ¡kovai yra priversti ieÅ¡kiniu patys savarankiÅ¡kai kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių teisminės gynybos, naikinant UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. neteisėtai atliktų kadastrinių matavimų patikslinimo sukeltus teisinius padarinius teismine tvarka. Atsakovas V. S. vienaÅ¡aliai, be jokio praneÅ¡imo ieÅ¡kovams, užtvėrė servitutinį keliÄ , pastatydamas ant jo rakinamÄ užtvarÄ , taip panaikindamas galimybę ieÅ¡kovams kaip Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkams patekti į jų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, kuriuose stovi jų gyvenamieji namai.

Per savo nuosavybę V. S. neleisdavo eiti ieÅ¡kovams net pėsčiomis, grasindamas užpjudyti Å¡unimis. Å iÄ situacijÄ ne kartÄ yra užfiksavę ir į vietÄ kviečiami policijos pareigÅ«nai bei valstybės institucijų tarnautojai. Apie aplinkybes, kad servitutinio kelio užtvėrimas yra įmanomas tik tada kada bus įrengtas naujas kelias, kuriuo teisėti kelio naudotojai galės netrukdomai patekti į savo nuosavybę, atsakovas V. S. buvo informuotas ne kartÄ , bet jis ignoruodamas savo pareigÄ laikytis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, įgyvendino savo menamas teises netinkamai, pažeisdamas ieÅ¡kovų teisėtus ir įstatymais ginamus interesus į tinkamÄ ir netrukdomÄ nuosavybės naudojimÄ si, tuo piktnaudžiaudamas teise.

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, skyriaus vedėjas L. D. 2010 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tu Nr. NSR(48)-2857-(1.12) pranešė, kad V. S. nesikreipė dėl servitutinio kelio panaikinimo, o pats kelio pakeitimas yra įmanomas tik servituto naudotojams (t.y. ieÅ¡kovams kaip sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 savininkams) notarine tvarka davus sutikimÄ dėl kelio servituto panaikinimo ar pakeitimo arba teismo tvarka. Minėtos administracinės bylos Nr. 1-3236/2011 nagrinėjimo metu, V. S. teigė, kad ieÅ¡kovas T. S. yra davęs sutikimÄ dėl servitutinio kelio perkėlimo.

IeÅ¡kovas T. S. nurodė, kad pasinaudojant tuo, jog jis yra lenkų tautybės asmuo ir nemoka kalbėti, raÅ¡yti bei skaityti lietuvių kalba, apgaulės bÅ«du 2010 m. vasario 22 d. buvo pateiktas (ne notarine tvarka) pasiraÅ¡ymui sutikimas dėl servitutinio kelio panaikinimo, kurį jis pasirašė bÅ«damas įtikintas, kad pasiraÅ¡o neprieÅ¡taravimÄ dėl V. S. vykusio Sklypo Nr. 1 padalinimo ribų. Vėliau supratęs jog buvo apgautas dėl pasiraÅ¡yto dokumento prasmės, T. S. nedelsiant pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, jog jo paraÅ¡as dėl servitutinio kelio panaikinimo yra negaliojantis, nes neatitinka jo valios ir siekių.

Ä® sklypo Nr. 3 savininkę ieÅ¡kovę R. Å . niekas niekada nesikreipė dėl sutikimo panaikinti ar perkelti kitur servitutinį keliÄ , tokio sutikimo ji nėra niekam jokioje formoje davusi, nes tai prieÅ¡tarautų jos teisėtiems interesams netrukdomai patekti į savo namus. Tačiau tokių sutikimų nebuvimas, ar notarine tvarka nepatvirtintų sutikimų nedavimas, atsakovui V. S. netrukdė pastatyti užtvarÄ ant servitutinio kelio, dėl ko ieÅ¡kovai kaip teisėti Å¡io kelio naudotojai Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkai jau daugiau kaip du metus negali laisvai ir netrukdomai patekti į savo namus.

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. įsakymu patvirtinus UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. atliktų V. S. sklypo kadastrinių matavimų patikslinimus buvo nustatytas naujas servitutinis kelias Sklypo Nr. 1 šiaurinėje dalyje, kuris niekada nebuvo įrengtas. Naujas kelias neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl juo nėra įmanoma naudotis Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkams. Šis kelias nėra prijungtas ir prie magistralinių rajono kelių, todėl konstatuotina, jog įregistravus V.

S. patikslintus sklypo kadastrinius matavimus, tuo ieÅ¡kovams buvo faktiÅ¡kai panaikinta galimybė kaip Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkams naudotis teisėtai nustatytu kelio servitutu, kurį įtvirtino dar 1998 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas sprendimu Nr. 41-4125 grÄ Å¾indamas žemę atsakovui V. S.. Atsakovas V. S. su tokiomis žemės grÄ Å¾inimo sÄ lygomis sutiko, žemę priėmė ir žemėje nustatytų suvaržymų neginčijo. Å ias ieÅ¡kovų nurodomas aplinkybes patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai buvo apskustas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L.

D. 2010 m. rugsėjo 22 d. Ä®sakymas. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. gegužės 26 d. raÅ¡te Nr. lSS-(9.5)-1213 pripažino, jog UAB „Effectivus“ pagal V. S. užsakymÄ atlikdama žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:1083) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, rengdama žemės sklypo planÄ , nesilaikė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-10-08 įsakymu Nr. 1083-(41-2-4) „D.

V. S. žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:130) padalijimo žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“, kadangi pakeitė plane kelio, einančio per sklypo vidurį, vietÄ perkeliant jį į Å¡iaurinį sklypo pakraÅ¡tį ir nurodė naujai projektuojamÄ keliÄ Å¾yminčių taÅ¡kų koordinates bei patikslino kelio servituto plotÄ . Tuo UAB „Effectivus“ pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 19 ir 36.3.9 punktų reikalavimus.

Tokia situacija pažeidžia ne tik teisėtus kelio servituto naudotojų interesus, bet ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.111 – 4.140 straipsniuose įtvirtintas teisės aktų normas, reglamentuojančias pačio servituto prasmę, servituto turėtojų teises ir servituto pabaigÄ . Servitutas gali bÅ«ti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka Å¡alims dėl to susitarus ar kitais specialiais LR CK iÅ¡vardytais pagrindais (LR CK 4.130 straipsnio nuostatos). Servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi iÅ¡ esmės pasikeisti konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (LR CK 4.135 straipsnis).

Taigi reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Å iuo atveju, kai ieÅ¡kovai dėl atsakovo V. S. veiksmų atliekant savo Sklypo Nr. 1 kadastrinių matavimų patikslinimÄ , prarado galimybę tinkamai naudoti savo nuosavybėmis, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ne tik teisės normoms, bet taip pat ir Å¡ių normų pateiktam teismų iÅ¡aiÅ¡kinimui. Todėl neteisėtai UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. atlikti V. S. žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimai bei juos patvirtinęs administracinis aktas, kurių pagrindu ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai prarado galimybę naudotis kelio servitutu, yra naikintini (t. 1, b.l. 2-11).Atsakovas (pagal ieÅ¡kovų R.

Å ., T. S. ieÅ¡kinį) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime (t. 1, b.l. 78-83) prašė teismo taikyti ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio terminÄ administraciniam teisės aktui apskųsti, pasekmes ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsakovui Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1998 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 41-4125 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui V. S.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančiÄ buvusių savininkų Jano, Juzefo, M.

S. ir A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį grÄ Å¾inant natÅ«ra 6,05 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. 4162/0200:130), esantį Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k. Minėtu sprendimu žemės sklypui (kadastro Nr. 4162/0200:130), nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre 1998 m. birželio 5 d. įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – leisti naudotis žemės sklype esančiu 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims. GrÄ Å¾inamos žemės vietovėje apžiÅ«rėjimo abrise (parengtas iki Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1998 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 41-4125 priėmimo) yra pažymėtas servitutinis kelias, prie minėto sprendimo pridėtas žemės sklypo planas (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo suderintas 1995 m. rugsėjo 11 d.), kuriame žemės sklype pažymėtas 4 m kelias, 1995 m. liepos 11d.

žemės naudojimo plotų eksplikacija, parengta inžinierės S. V., kurioje nurodyta, kad žemės sklypÄ sudaro: žemės Å«kio naudmenos – 5,62 ha, pastatai, kiemai – 0,19 ha, keliai – 0,11 ha, kita nenaudojama – 0,13 ha, iÅ¡ viso – 6,05 ha; 1997 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo kadastro duomenyse 8 lentelėje įraÅ¡ytas servitutas – leisti naudotis 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims (V. S. yra pasirašęs ir sutiko su nustatytu servitutu). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 8 d.

įsakymu Nr. A27-843 „Dėl pritarimo žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:130), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., padalijimo žemėtvarkos projektui“ buvo pritarta V. S. 6,05 ha dydžio žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:130), esančio Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k., padalijimo žemėtvarkos projektui, minėtÄ Å¾emės sklypÄ padalijant į du sklypus: sklypÄ Nr. 1-2,5 ha ir sklypÄ Nr. 2-3,55 ha.

Žemės sklypui Nr. 2-3,55 ha, esančiam Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k., tarp taÅ¡kų 6 ir 7 nustatytas servitutinis kelias, kuris tęsiasi per visÄ sklypÄ ir susijungia su keliu N. Vilnia – Nemėžis. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-10834-(41-2-4) „D. V. S. žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:130), padalijimo žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:130), padalijimo žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas, žemės sklypas padalytas į du 2,50 ha ir 3,55 ha ploto žemės sklypus.

Taigi, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-10834-(41-2-4) 3,55 ha žemės sklypui (kadastro Nr. 4162/0200:1083), esančiam Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k., nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas, plotas – 1700 kv. m), kuris pažymėtas ir žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:1083), plane-6S.Siekdamas patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:1083) kadastro duomenis V. S. atliko sklypo kadastrinius matavimus. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. Ž48-491 „D. V. S. (V. S.) žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ buvo patikslinti V. S. nuosavybės teise priklausančio 3,55 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:1083), esančio Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k., kadastriniai duomenys. Atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:1083), kadastrinius matavimus, žemės sklypo registruotos ribos liko nepakeistos, tačiau panaikintas kelio servitutas einantis per namų valdÄ ir nustatytas kelio servitutas per V.

S. žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:1083) pakraÅ¡tį.2011 m. balandžio 7 d. R. Å . kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymÄ Nr. Ž48-491 „D. V. S. (V. S.) žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“. Todėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. sausio 19 d. raÅ¡tÄ â€žDėl kelio servituto“, gavęs R.

Å . bei T. S. skundus, pastebėjęs UAB „Effectivus“ atliktuose kadastriniuose matavimuose ir 2010 m. vasario 22 d. parengtame Žemės sklypo plane Ml:2000 netikslumus pažymint servitutinio kelio padėtį, priėmė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810 „D. N. žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymo Nr. Ž48-491 ir žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo“.

Atsakovas minėtÄ Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus įsakymÄ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-3236-629/2011 pareiÅ¡kėjas – V. S. (atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus rajono savivaldybė, T. S., R. Å .), ginčijo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d.

įsakymas Nr. Ž48-491. Å ioje byloje teismas 2011 m. spalio 13 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo tenkino pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ ir panaikino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810. Dėl administracinio akto nuginčijimo termino taikymo. Kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai.

IÅ¡ pateikto reikalavimo turinio matyti, kad ieÅ¡kovai ginčija Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymÄ Nr. Ž48-491 „D. V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“, kuriuo patvirtinti žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k., kadastriniai matavimai. Administraciniams teisės aktams ginčyti galioja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) (toliau – ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas administraciniam teisės aktui apskųsti vieno mėnesio terminas.

IeÅ¡kovams apie ginčijamÄ Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymÄ Nr. Ž48-491 buvo žinoma iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo raÅ¡tu tarp ieÅ¡kovų ir Nacionalinės žemės tarnybos. Be to, ieÅ¡kovai trečiaisiais asmenimis dalyvavo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-3236-629/2011 pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810, kuriuo buvo panaikintas skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d.

įsakymas Nr. Ž48-491, atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai. Å ioje byloje teismas 2011 m. spalio 13 d. tenkino pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ ir panaikino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810. IeÅ¡kinys priimtas 2012 m. gruodžio mėn., taigi įstatyme nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas, praleidimo laikotarpis, palyginus su termino trukme, yra didelis ir ieÅ¡kovai nepraÅ¡o jo atnaujinti. Pažymėtina, kad administracinių aktų nuginčijimo termino taikymas Å¡iuo atveju neužkerta kelio IeÅ¡kovams ginti savo teises kitais įstatymų nustatytais bÅ«dais (t.1, b.l. 78-83).Atsakovas (pagal ieÅ¡kovų R.

Å ., T. S. ieÅ¡kinį) V. S. prašė ieÅ¡kinį atmesti (t.1., b.l. 88-91). Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Didžiasalio k., Sklypo Nr. 115, Nemėžio sen., Vilniaus r., Sklypo plotas – 3.55 ha, (unikalus Nr. 4400-1547-0776, kadastrinis Nr. 4162/0200:1083, Nemėžio k. v.). Å iame sklype esančioje namų valdoje gyveno dar iki žemės nuosavybės teisių jam atkÅ«rimo. Dar tuo laiku per šį sklypÄ paprotiniu bÅ«du buvo susiformavęs lauko keliukas, naudojamas tik pėsčiųjų ir kinkytam transportui.

Å iuo keliuku retsykiais naudodavosi kaimynai, pravažiuodavo vienas kitas lengvasis automobilis. Tačiau automobilių transportui keliukas niekada nebuvo tinkamas, nes niekada nebuvo žvyruotas, o esant molingam dirvožemiui lietingu oru tapdavo nepravažiuojamu. Å iuo metu Å¡iame sklype yra jo namų valda, kur jis gyvena su Å¡eima. Atkuriant nuosavybės teises Å¡iame sklype ant natÅ«raliai susiformavusio lauko keliuko buvo pažymėtas servitutas, nepaisant to, kad kaimyninių sklypų savininkai turėjo privažiavimÄ prie savo sklypų, todėl nustatinėti servitutÄ nebuvo jokio faktinio pagrindo.

PirmÄ jį sklypo planÄ rengęs matininkas jį suklaidino, tvirtindamas, kad servitutas užbraižomas tik laikinai, todėl tuo metu tai sutrukdė jam apginti jo pažeistas teises. Kadangi per jo sklypÄ einančiu lauko keliuku ir sykiu per namų valdos kiemÄ pradėjo važinėti motorinės transporto priemonės (taip pat ir krovininiai automobiliai), siekdamas užtikrinti savo turto ir savo bei Å¡eimos narių saugumÄ , nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio ne kartÄ kreipėsi į tuometinę Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ (toliau - VAVA) praÅ¡ydamas kelio servitutÄ perkelti į žemės sklypo pakraÅ¡tį taip, kad Å¡is neitų per namų valdos kiemÄ .

Vykdant VAVA nurodymÄ dar 2010 metų vasario mėn. už savo lėšas atliko naujus kadastrinius matavimus, pagal kuriuos 2010-02-22 buvo sudarytas naujas žemės sklypo planas kelio servitutÄ perkeliant į sklypo pakraÅ¡tį, gavus kaimyninio sklypo savininko T. S. raÅ¡ytinį sutikimÄ . NaujÄ jį sklypo planÄ su į sklypo pakraÅ¡tį perkeltu kelio servitutu 2010 m. kovo mėn. pateikė Vilniaus r. žemėtvarkos skyriui suderinti, kÄ Å½emėtvarkos skyrius ir padarė Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491, kuris yra galiojantis ir Å¡iandien.

Dėl Å¡ių priežasčių užtvėrė įvažiavimÄ Ä¯ jam nuosavybės teise priklausančios namų valdos kiemÄ pakeliamu užtvaru. Tai padarė dar ir todėl, kad tolimesnio sklypo savininkė ieÅ¡kovė R. Å . (gyv. Didžiasalio k., Sklypas Nr. 113, Nemėžio sen., Vilniaus r.) ir jos Å¡eimos nariai, net lietingu sezonu važiavo tiesiai per jo namų valdos kiemÄ ir todėl jo namų valdos kiemÄ buvo pavertę klampyne, o nuo jų transporto keliamos vibracijos ėmė net trÅ«kinėti namo pamatai.

Ne kartÄ Å¡ių asmenų geranoriÅ¡kai prašė elgtis atsakingai ir nekelti grėsmes jo nuosavybei, tačiau iÅ¡ jų pusės sulaukdavo tik dar įžūlesnio elgesio. Pažymėtina, kad pati ieÅ¡kovė R. Å ., Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal jo skundÄ nagrinėtoje minėtoje ATP byloje, duodama parodymus pripažino, kad jos sÅ«nus per sklypÄ â€žvažiuodavo su džipu“. Kaip jau minėjo, ieÅ¡kovai į savo sklypus gali privažiuoti iÅ¡ kitos miestelio pusės (nuo Ežero ir Didžiasalio gatvių pusės), bei nuo Juodojo kelio, į kurį iÅ¡eina pro pat R.

Å . sodybÄ einanti Didžiasalio gatvė. Todėl ieÅ¡kovų veiksmus jo atžvilgiu vertina kaip piktnaudžiavimÄ savo teisėmis, kÄ draudžia įstatymai. Apie Å¡iÄ problemÄ ne kartÄ informavo Nemėžio seniÅ«nijÄ bei Vilniaus rajono policijos komisariatÄ , tačiau užuot sulaukęs veiksmingos pagalbos iÅ¡ Å¡ių įstaigų, dėl policijos pareigÅ«nų nekompetentingumo buvau priverstas beveik du metus vaikščioti po teismus ir gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. IeÅ¡kovai tiesiog užvertė skundais policijos įstaigas.

Dėl jų skundų pagal tÄ patį faktÄ â€“ kiemo užtvėrimÄ vienerių metų bėgyje jam buvo iÅ¡keltos net keturios ATP bylos, tačiau visais atvejais jam apskundus policijos įstaigos nutarimus jį nubausti administracinėmis baudomis, Å¡ie nutarimai teismo buvo panaikinti ir visos bylos jo atžvilgiu nutrauktos.Servituto klausimu ieÅ¡kovai taip pat rašė įvairius skundus ir praÅ¡ymus į Vilniaus r. žemėtvarkos skyrių, ko pasekoje 2011-05-11 Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjas iÅ¡leido įsakymÄ , kuriuo panaikino savo paties 2010-09-22 įsakymÄ ir jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kad.

Nr. 4162/0200:1083) UAB „Effectivus“ parengtus planus, remdamasis Vilniaus r. Savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-01-14 raÅ¡tu ir aplinkybe apie plane pastebėtus tariamus netikslumus. 2011-05-11 Žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011-10-13 Sprendimu minėtÄ Ä¯sakymÄ panaikino (Byla Nr. 1-3236-629/2011). Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. IeÅ¡kovai klaidina teismÄ , nutylėdami ginčui svarbias aplinkybes.

IÅ¡ tiesų ieÅ¡kovė R. Å . turi pakankamai gerÄ privažiavimÄ prie savo sklypo nuo Ežero g. pusės, todėl ji apskritai negali bÅ«ti laikoma servituto naudotoja. Å is privažiavimas yra žvyrkelis, tinkamas visų tipų transporto priemonėms. IeÅ¡kovas T. S. į savo sklypÄ turi įvažiavimÄ nuo pietinės sklypo (nuo kapinių) pusės. Å ias aplinkybes patvirtina antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių protokolas.IeÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti atsakovui V. S. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Filaretų g., Didžiasalio k., Nemėžto sen., Vilniaus r., UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. atliktus kadastrinius matavimus kaip neteisėtus ir jų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d, įsakymu Nr. Z48-491 „D.

V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ įtvirtintus sklypo kadastrinių duomenų pakeitimus. Iš šio reikalavimo nėra aišku, kokio teisinio rezultato siekia ieškovai, nes tokio reikalavimo tenkinimas ieškovams realiai nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. Z48-491 šiai dienai yra galiojantis ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, kaip ir galiojantys yra viešajame registre įregistruoti mano sklypo kadastro duomenys, kurie pagal LR Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Todėl mano, kad reikÅ¡dami tokį reikalavimÄ , ieÅ¡kovai pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ (t.1, b.l. 88-91).V. S. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį (t.3, b.l. 152-154), praÅ¡ydamas panaikinti kelio servitutÄ (žemės sklypo plane pažymėtÄ S1 kadastrinis kodas 201, nustatytÄ Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491 V. S. priklausančiame žemės sklype, esančiame Filaretų g., Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r. unikalus Nr.4400-1547-0776, kadastrinis Nr. 4162/0200:1083, Nemėžio k. v. ir priteisti iÅ¡ atsakovų T.

S. ir R. Å . visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. V. S. nurodė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Didžiasalio k.. Nemėžio sen., Vilniaus r.. Sklypo plotas - 3,55 ha, (unikalus Nr.4400-1547-0776, kadastrinis Nr. 4162/0200:1083, Nemėžio k. v.). Å iame sklype esančioje namų valdoje gyveno dar iki žemės nuosavybės teisių jam atkÅ«rimo. Dar tuo laiku per šį sklypÄ paprotiniu bÅ«du buvo susiformavęs lauko keliukas, naudojamas tik pėsčiųjų ir kinkytam transportui.

Å iuo keliuku retsykiais naudodavosi kaimynai. Automobilių transportui keliukas niekada nebuvo tinkamas, nes niekada nebuvo žvyruotas, o esant molingam dirvožemiui lietingu oru tapdavo nepravažiuojamu. Å iuo metu sklype yra ieÅ¡kovo namų valda, kur ieÅ¡kovas gyvena su Å¡eima. Atkuriant nuosavybės teises Å¡iame sklype ant buvusio lauko keliuko Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-10-08 įsakymu Nr.2.3-l0834-(41-2-4) buvo pažymėtas kelio servitutas. PirmÄ jį sklypo planÄ rengęs matininkas ieÅ¡kovÄ suklaidino, tvirtindamas, kad servitutas užbraižomas tik laikinai, kol bus patvirtintas rajono žemėtvarkos planas, todėl tuo melu matininko suklaidinimas sutrukdė ieÅ¡kovui apginti ieÅ¡kovo pažeistas teises.

Kadangi per ieÅ¡kovo sklypÄ einančiu lauko keliuku ir sykiu per jo namų valdos kiemÄ pradėjo važinėti motorinės transporto priemonės (taip pat ir krovininiai automobiliai), siekdamas užtikrinti savo turto bei Å¡eimos narių saugumÄ , nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio ne kartÄ kreipėsi į tuometinę Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ (toliau -VAVA) praÅ¡ydamas kelio servitutÄ perkelti į ieÅ¡kovo žemės sklypo pakraÅ¡tį taip, kad Å¡is neitų per jo namų valdos kiemÄ .

Vykdant VAVA nurodymÄ dar 2010 metų vasario mėn. už savo lėšas atliko naujus sklypo kadastrinius matavimus. Pagal tai 2010-02-22 buvo sudarytas naujas ieÅ¡kovo žemės sklypo planas, gavus kaimyninio sklypo savininko (atsakovo) T. S. raÅ¡ytinį sutikimÄ patikslinti kadastriniai duomenys, kelio servitutÄ pažymint sklypo pakraÅ¡tyje (taip, kad kelio servitutas neitų per namų valdos kiemÄ ). NaujÄ jį sklypo planÄ 2010 m. kovo mėn. pateikė N. Ž. tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus r.

žemėtvarkos skyriui (toliau - Žemėtvarkos skyrius) suderinti, kÄ Å½emėtvarkos skyrius ir padarė Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491. kuris yra galiojantis ir Å¡iandien. Å iuo pagrindu užtverė įvažiavimÄ Ä¯ savo namų valdos kiemÄ nuo T. S. sklypo pusės. Atsakovai, norėdami ir toliau važinėti per ieÅ¡kovo namų valdÄ , buvo skundais užvertę policijos įstaigas, prokuratÅ«rÄ ir Vilniaus rajono savivaldybę. Jų iniciatyva pagal tÄ patį užtvaro pastatymo faktÄ 2011 metais buvo inicijuotos net keturios ATP bylos, tačiau visais atvejais bylos ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo nutrauktos, o visi jų skundai atmesti kaip nepagrįsti.

Servituto klausimu atsakovai T. S. ir tolimesnio (nesiribojančio) sklypo savininkė R. Å . taip pat rašė įvairius skundus ir praÅ¡ymus į Vilniaus r. žemėtvarkos skyrių, ko pasėkoje 2011-05-11 Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjas iÅ¡leido įsakymÄ , kuriuo panaikino savo paties 2010-09-22 įsakymÄ ir ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0200:1083) UAB „Effectivus" parengtus planus, remdamasis Vilniaus r. Savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-01-14 raÅ¡tu ir aplinkybe apie plane pastebėtus tariamus netikslumus. 2011-05-11 Žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ jis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011-10-13 Sprendimu minėtÄ Ä¯sakymÄ panaikino (Byla Nr. 1-3236-629/2011).

Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Tokiu bÅ«du yra galutinai įsiteisėjęs Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymas Nr. Ž48-491. Pažymėtina, kad atsakovė R. Å . prie savo sklypo turi gerÄ privažiavimÄ nuo Didžiasalio gatvės, o atsakovas T. S. - nuo Filaretų ir Å iaurės gatvių. Å iÄ aplinkybę patvirtina antstolio suraÅ¡yti faktinių aplinkybių protokolai. Tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ 2013-08-23 antstolio suraÅ¡ytame protokole Nr. 116-13-911 esančių palydovinių žemėlapių iÅ¡traukų.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime (toliau - Institucija). Nepaisant to, atsakovai kreipėsi į Vilniaus rajono teismÄ su ieÅ¡kiniu, reikalaudami panaikinti ieÅ¡kovo žemės sklype atliktus ir Nekilnojamo turto registre įregistruotus ieÅ¡kovo sklypo 2010-02-22 kadastrinius matavimus (civilinė byla Nr.2-705-647/2013). Pirmos instancijos teismas 2014-05-19 sprendimu šį atsakovų T. S. ir R. Å . ieÅ¡kinį atmetė, sprendimas Å¡iai dienai dar neįsiteisėjęs. Nepaisant akivaizdžių faktų, atsakovai savo pirminiame atsiliepime ir toliau teigia, jog jie esÄ â€žnegali laisvai ir neapsunkintai patekti į savo namus" (atsiliepimo 1.4. punktas).

Å is atsakovų teiginys yra grynai deklaratyvus, nes atsakovai jam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nors tokiÄ procesinę pareigÄ turi. Minėti antstolio protokolai ir Institucijos su atsiliepimu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai šį atsakovų teiginį paneigia. LR CK. 4.124 str. 1 dalyje numatyta, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Nagrinėjamu atveju tiek pirminis servitutas, tiek pakeistas servitutas buvo nustatytas Valstybės atstovo administraciniu aktu.

Pagal dabar galiojančius ieškovo ir atsakovų sklypų Nekilnojamo turto registro duomenis Servituto atžvilgiu nėra nustatytas joks viešpataujantis daiktas. Atsakovų žemės sklypai, lygiai kaip ir ieškovo sklypas, pagal NT registro duomenis yra įregistruoti kaip tarnaujantys daiktai. Esant tokioms aplinkybėms teisiškai neįmanoma kvalifikuoti, kurio konkrečiai žemės sklypo naudai yra nustatytas servitutas. Todėl manytina, kad servitutas ieškovo žemės sklype apskritai niekada nebuvo ir nėra būtinas.

Minėta, kad pirminis servitutas per ieÅ¡kovo namų valdos kiemÄ buvo nustatytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-10-08 įsakymu Nr.2.3-10834-(41-2-4). Akivaizdu, kad toks nustatymas neproporcingai pažeidė ieÅ¡kovo nuosavybės teises, todėl kaip minėta, Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491, kelio servituto vieta buvo pakeista suderinus naujus ieÅ¡kovo sklypo kadastrinius matavimus. Kitaip tariant, nauju administraciniu aktu valstybė panaikino ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ .

Atsakovai nepanoro naudotis servituto teise po to, kai buvo patikslinti ieÅ¡kovo žemės kadastriniai matavimai ir pakeista servituto vieta. Atsakovams niekada nebuvo trukdoma naudotis servitutu, tačiau į ieÅ¡kovo siÅ«lymus ir praÅ¡ymus bendrai spręsti su servituto naudojimu susijusius klausimus taip, kad nebÅ«tų pažeidžiama ieÅ¡kovo teisė į privatumÄ , atsakovai nereagavo, bet kaip jau buvo minėta, incijavo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ visÄ eilę teisminių procesų, nors įstatyme (LR CK 4,113 str.) yra vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, jog servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui.

Lietuvos A. T. (LAT) yra suformavęs aiÅ¡kiÄ praktikÄ ginčuose dėl servituto ir nurodęs, kad „servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik iÅ¡imtiniais atvejais. ...Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutÄ , daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto nustatyti negalima, nes servituto nustatymas tokiu atveju reikÅ¡tų nepagristų kito savininko nuosavybės teisės ribojimÄ . Ta aplinkybė, kad asmuo, praÅ¡antis nustatyti servitutÄ , patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nera pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę" ...."Asmens noras patekti į savo namų valdÄ trumpiausiu keliu yra visiÅ¡kai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti prievarta kito privataus asmens sÄ skaita.

PrieÅ¡ingu atveju niekas nenorėtų naudotis esamais keliais, o reikalautų nustatyti servitutÄ Ä¯ kito asmens žemę." (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-496/2005). Vadovaujantis tokia LAT suformuota praktika, atsakovų argumentas, jog jie esÄ â€žnegali laisvai ir neapsunkintai patekti į savo namus" yra atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas. Nors atsakovams priklausantys žemės sklypai nėra nurodyti kaip vieÅ¡pataujantys daiktai, tačiau atsakovų užimama pozicija ir procesinis elgesys materialiajame teisiniame santykyje leidžia juos de facto identifikuoti kaip vieÅ¡pataujančių daktų savininkus.

Apibendrinant aukščiau paminėtus argumentus galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai turi privažiavimus prie savo sklypų ir jais gali naudotis normaliomis bei protingomis sÄ naudomis. Todėl nepanaikinus kelio servituto ieÅ¡kovo žemės sklype, bÅ«tų neproporcingai suvaržytos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės atsakovų naudai. Ä®statymas (LR CK 4.130 str. 1 d., 5 p.) numato, kad servitutas baigiasi, iÅ¡nykus servituto bÅ«tinumai. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad kelio servitutas, ieÅ¡kovo žemės sklype nustatytas Vilniaus r.

žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491 ir pažymėtas „S1" yra pasibaigęs ir jį, kaip kitų asmenų naudai nustatytÄ daiktinę teisę, panaikinti teismo sprendimu. LR CK 4.135 str. 2 d. numatyta, kad jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimÄ dėl servituto pabaigos priima teismas (t.3, b.l. 152-154).Atsakovai (pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį) R. Å . ir T. S. atsiliepimu į ieÅ¡kovo V. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R.

Å . ir T. S. dėl servituto panaikinimo, praÅ¡o atmesti kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neįrodytÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S. atsakovų R. Å . ir T. S. naudai visas patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atsakovai nurodo, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutinka remiantis žemiau iÅ¡dėstytais teisiniais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis; laikytina, jog vienu atveju ieÅ¡kinyje yra nurodytos žinomai neteisingos ir teismÄ klaidinančios aplinkybės, o kitu atveju faktinės aplinkybės yra dirbtinai pritrauktos prie ieÅ¡kinio.

Atsakovų manymu, ieškinys laikytinas neįrodytu ir teisiškai nepagrįstu, todėl turėtų būti atmestas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - LR CPK) 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad ieškovas ieškinyje privalo nurodyti įrodymus, kurie patvirtina ieškinio aplinkybes, o šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kartu su ieškiniu ieškovas privalo pateikti įrodymus pagrindžiančius ieškinio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinio reikalavimus, grindžiamus Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 4.130 straipsnio nuostatomis (dėl servituto pasibaigimo pagrindų ir momento), ieÅ¡kovas privalo įrodyti, pateikdamas neginčytinus to įrodymus, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas teigti, kad pasikeitus servituto nustatymo aplinkybėms, yra iÅ¡nykęs kelio per žemės sklypÄ servituto bÅ«tinumas, jog Å¡iuo keliu savo noru asmenys nesinaudoja, nes tam yra kiti keliai.

Lietuvos A. T. bylose dėl servituto panaikinimo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kovo kaip tarnaujančiojo daikto savininko, teisinis interesas byloje yra įrodyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype administracine tvarka nustatyto kelio servituto pasibaigimo konkretų pagrindÄ , t. y. kad nustatyto kelio servituto bÅ«tinumas iÅ¡nyko ir vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).Tačiau kaip matyti iÅ¡ pirminio ir/ar patikslinto ieÅ¡kinio ir/ar jų priedų, ieÅ¡kovas teismui nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kad Å¡iuo metu nustatyto kelio servituto bÅ«tinumas yra iÅ¡nykęs, o atsakovai gali tinkamai naudotis savo žemės sklypais ir be kelio per ieÅ¡kovo žemės sklypÄ .

PrieÅ¡ingai gi, kaip matyti iÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-76-723/2014, kurioje atsakovai ginčija neteisėtÄ kelio perkėlimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo žemės sklypo pakraÅ¡tį, kurio pagrindu ieÅ¡kovas užtvėrė nuo senovės buvusį keliÄ , kuriuo visÄ laikÄ naudojosi suinteresuoti asmenys, bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo veiksmų faktiÅ¡kai panaikinant realiÄ galimybę naudotis keliu, atsakovai negali laisvai ir neapsunkintai patekti į savo namus, nes kelio dislokacija buvo pakeista tik plane, jo faktiÅ¡kai neįrengiant ir neprijungiant prie esamų kelių, nes to kelio prijungimas yra neįmanomas, kadangi prieÅ¡tarauja teisės aktu reikalavimams.Todėl pagrįstai teigtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neįrodė savo reikalavimo teisės buvimo.

Minėtina ir tai, jog ieÅ¡kovo nei pirminiame, nei patikslintame ieÅ¡kinyje apskritai nėra nurodoma ir jokių teisinių argumentų, neginčytinai grindžiančių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, patvirtintų formuojama teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose. Esant tokiai situacijai, kai ieÅ¡kovas į bylÄ neteikia įrodymų, patvirtinančių jo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kurias atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir teismų pateiktus jų iÅ¡aiÅ¡kinimus jam yra privalu įrodyti kreipiantis į teismÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimų neįrodė.

Jau pats faktas, kad ieÅ¡kovas, procese atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokato padėjėjo, kreipdamasis į teismÄ neįvykdė vienos iÅ¡ svarbiausių procesinių pareigų - įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos), Atsakovų nuomone jau yra pakankamas pagrindas ieÅ¡kinyje pateiktų reikalavimų netenkintini, o patį ieÅ¡kinį atmesti.Dėl kelio servituto bÅ«tinumo. Servitutas - tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (LR CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

Kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos A. T., servituto nustatymas gali bÅ«ti grindžiamas bÅ«tinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Taigi, sprendžiant dėl servituto, esminis klausimas yra jo bÅ«tinumas. Konstatavus, kad servitutas yra bÅ«tinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti. Kadangi ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje pats patvirtina, kad kelias per jo žemės sklypÄ buvo visÄ laikÄ , pagrįstai teigtina, kad kelias per ieÅ¡kovo žemės sklypÄ yra susiformavęs nuo senovės (istorinė įvaža), todėl Å¡ių aplinkybių atsakovai byloje atskirai neįrodinės (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Juolab, kad tokias aplinkybes neginčytinai patvirtina ir tai, kad 1998 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 41-4125 ieÅ¡kovui, atkuriant nuosavybės teisės j jam tenkančiÄ buvusių savininkų Jazo, Juzefo, M. S. ir A. S. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , gražinant jam natÅ«ra žemės sklypÄ , Å¡io administracinio sprendimo 3 punktu grÄ Å¾inamoje žemėje per sklypo vidurį buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) 0,17 ha ploto, įpareigojantis naujÄ Å¾emės savininkÄ (t.y. ieÅ¡kovÄ ) leisti naudotis keliu kitiems asmenims (atsiliepimo į pirminį ieÅ¡kinį priedas Nr. 2).Atsakovų į pirminį ieÅ¡kinį pateiktame atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės, kurių atsakovai papildomai nekartos, neginčytinai tvirtina, jog keliu per ieÅ¡kovo žemės sklypÄ atsakovai Å¡iuo metu nesinaudoja ne todėl, kad Å¡is servitutas prarado bÅ«tinumÄ atsakovams pradėjus naudotis kitais keliais, o tik dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų panaikinant galimybę patekti atsakovams į savo namus per ieÅ¡kovo sklype esantį keliÄ .

IeÅ¡kovo į bylÄ teikti įrodymai - antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės, niekaip neįrodo, kad yra kiti keliai patekti atsakovams į namus, nes juose tokių duomenų neužfiksuota. Fiksavimas lauko kelio (provėžų), po ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų užtveriant keliÄ , siekiant apskritai patekti namo per kirai asmenų žemę, niekaip nepatvirtina ir negali patvirtinti tos aplinkybės, kad atsakovų patekimas į namus yra teisėtas ir neapsunkintas.Lietuvos A. T. formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2005, 2005 m. gegužės 30 d. nutartyje yra nurodęs, jog:

„servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu užtikrina vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko poreikius normaliai naudotis savo daiktu. Tačiau tokie poreikiai turi bÅ«ti derinami su tarnaujančiojo daikto savininko interesu nekliudomai naudotis savo nuosavybe, kuri nėra absoliuti ir Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama. Teismas sprendimu servitutÄ nustato tuomet, kai nenustačius servituto neįmanoma normaliomis sÄ naudomis daiktÄ naudoti pagal paskirtį“. Lietuvos A. T. 2006 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006 pažymėjo, kad „pagal CK 4.126 straipsnį servituto nustatymas siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sÄ lyga, kad nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį“.Neabejotina, kad taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai.

Vadinasi, Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui yra bÅ«tina įvertinti atsakovų teisėtus interesus netrukdomai ir mažiausiomis iÅ¡laidomis patekti į savo nuosavybės teise valdomus žemės sklypÄ , naudojantis istoriÅ¡kai susiklosčiusiu keliu, kuriuo naudojosi visÄ gyvenimÄ bei ieÅ¡kovo interesus laisvai ir netrukdomai disponuoti žemės sklypu. Kaip ir buvo minėta, teismų praktika yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad nuosavybės teisė nors ir yra konstitucinė, tačiau ji gali bÅ«ti ribojama, kai tai reikalinga užtikrinti kitų asmenų teise, t.y. vieno asmens teisės baigiasi ten, kur prasideda kito asmens teisės. PrieÅ¡ingas teisės aiÅ¡kinimas paprasčiausia sudarytų asmenų santykiuose teisinį chaosÄ , kai niekas negalėtų tinkamai realizuoti turimų teisių, nes tam prieÅ¡tarautų kiti.

Neribojant nuosavybės teisės, niekas negalėtų naudotis kitų žemėje esančiais keliais, takeliais. Todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo nuosavybės teisė taip pat nėra ir negali bÅ«ti svarbesnė ar labiau iÅ¡kelta už atsakovų teisę patekti į savo žemės sklypus. Nors ieÅ¡kovo manymu, atsakovai turi teorinę galimybę patekti į savo sklypus ir nevažiuodami per ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , įrengdami kirus naujus kelius, tačiau kitų kelių įrengimo darbai reikalauja didelių ir Å¡iuo atžvilgiu neprotingų investicijų (kelio projektavimo darbai, dirvožemio stumdymo darbai, grunto paruoÅ¡imo/sutankinimo darbai, reikalingos skaldos ar žvyro pirkimo/atvežimo darbai ir kitų kelio konstrukcijų darbai).

Tokios iÅ¡laidos, esant istoriÅ¡kai susiklosčiusiam keliui, kuris visÄ laikÄ buvo naudojamas, neabejotinai pažeidžia protingumo ir proporcingumo principus, tad tokia ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindimo argumentacija dėl servituto nebÅ«tinumo pripažintina netinkama.Dėl servituto pasibaigimo pagrindo. Minėta 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010 kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad servitutas gali bÅ«ti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka Å¡alims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK iÅ¡vardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas (CK 4.130 straipsnis 1 dalis 5 punktas).

Servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi iÅ¡ esmės pasikeisti konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype - tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti.

Minėtina, kad ieÅ¡kovo žemės sklype esančio kelio servituto nustatymas nebuvo siejamas su atsakovu galimybe įsirengti atskirus kelius ar naudotis kitais keliais. Å iuo atveju nepasikeitė jokios aplinkybės dėl ko administraciniu aktu buvo nustatytas kelias ieÅ¡kovo žemės sklype - ieÅ¡kovo ir atsakovų sklypai eina vienas pas kitÄ , tad nėra jokio pagrindo manyti, kad kelias juo suinteresuotiems asmenims yra nebereikalingas. Juolab, kad ieÅ¡kovas susigrÄ Å¾inęs žemę, niekada neginčijo administracinio akto, nustačiusio servitutÄ sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 naudai (vieÅ¡pataujantys daiktai), su keliu savo žemės sklype (tarnaujantis daiktas) sutiko ir pripažino jo bÅ«tinumÄ kitiems asmenims.

DeklaratyvÅ«s patikslinto ieÅ¡kinio teiginiai apie tai, kad dėl menamo matininko klaidingo situacijos iÅ¡aiÅ¡kinimo, neva ieÅ¡kovas nesuprato, kad jo sklype yra nustatytas servitutas, yra atmestini, nes to nepatvirtina byloje jokie įrodymai. Dar gi ta aplinkybė, kad keliu buvo naudojamasi visÄ Å¡Ä¯ laikÄ iki ieÅ¡kovas jo neužtvėrė, akivaizdžiai neigia nurodytÄ ieÅ¡kovo apie situacijos nesupratimÄ . Visais atvejais ieÅ¡kovui procesiÅ¡kai nėra užkirstas kelias praÅ¡yti atnaujinti servituto nustačiusio administracinio akto apskundimo terminÄ , jeigu IeÅ¡kovo manymu tam yra svarbios priežastys.

Minėtina, kad ieÅ¡kovas tokia savo teise nesinaudoja.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamų reikalavimų dėl kelio servituto bÅ«tinumo iÅ¡nykimo pripažinimo patenkinimas reikÅ¡tų, kad dviejų atsakovų Å¡eimos nuo tokio teismo sprendimo prarastu vienintelę teisėtÄ galimybę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus iÅ¡ vieÅ¡ojo kelio, nes, kad Å¡i galimybė bÅ«tų atkurta, reikia įrengti kitus naujus ir tinkamus naudotis kelius per kitų asmenų žemės sklypus, nuo senovės esant keliui per ieÅ¡kovo žemės sklypÄ .

Taigi Å¡ios aplinkybės lemia, kad ieÅ¡kovo, kaip tarnaujančiojo daikto savininko, žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog iÅ¡nyko jo bÅ«tinumas ir vieÅ¡pataujantysis daiktas galės bÅ«ti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes kelio servituto žemės sklype - tarnaujančiajame daikte panaikinimas reikÅ¡tų, kad atsakovai praranda galimybę naudotis vieÅ¡pataujančiuoju daiktu - jiems priklausančiais žemės sklypais (LR CK 4.135 straipsnis).Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas teiginiais apie menamÄ atsakovų pasyvumÄ nesinaudojant kelio servituto naujoje žemės sklypo vietoje klaidina teismÄ .

Å iuo naujoje žemės sklypo vietoje esančiu keliu atsakovai negali naudotis dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes Å¡is kelias neturi nei pradžios, nei pabaigos, nėra įrengtas ir prijungtas į rajono kelius. Juolab, kad pats Å¡io kelio prijungimas prie rajoninių kelių toje vietoje apskritai nėra galimas, nes prieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatomis, kÄ byloje neginčytinai patvirtina VÄ® „Vilniaus regiono keliai" 2013-09-16 raÅ¡tas Nr. S-2589, atsakovų pateiktas į bylÄ kartu su atsiliepimu į pirminį ieÅ¡kinį (atsiliepimo priedas Nr. 18).

PrieÅ¡taringumas teisės aktų reikalavimas dėl kelio įrengimo, daro neįmanomÄ naujo kelio ieÅ¡kovo žemės sklype prijungimÄ teisėtais bÅ«dais prie kitų kelių, kas savo ruožtu panaikina net teorinę galimybę naudotis Å¡iuo keliu. Visa tai patvirtina, kad ieÅ¡kovo teiginiai apie galimybę naudotis keliu naujoje vietoje yra žinomai neteisingi ir klaidinantys, kÄ atsakovų manymu teismas tinkamai įvertins.D. Ž. sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo neteisėtumo. Nors ieÅ¡kovas savo patikslintame ieÅ¡kinyje ir nurodo, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L.

D. 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. Ž48-491 (toliau tekste ir - Ä®sakymas), kuriuo buvo patvirtinti ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimas, Å¡ie ieÅ¡kovo teiginiai akivaizdžiai yra deklaratyvaus ir klaidinančio pobÅ«džio, nes prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, kurias patvirtinta kartu su atsakovų į bylÄ jau pateikto atsiliepimo priedai - oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai.Atsakovams tik 2011 metų balandžio mėnesį, po daugkartinių to neigimo, sužinojus, kad 2010-09-22 yra priimtas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo Ä®sakymas (atsiliepimo į pirminį ieÅ¡kinį priedas Nr. 12), patvirtinęs ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų patikslinimÄ , kurio metu be ieÅ¡kovų žinios buvo pakeista servitutinio kelio žemės sklype vieta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), iÅ¡skyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypÄ nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, iÅ¡nuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypÄ , skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovui iÅ¡ankstinio ginču nagrinėjimo ne teismo tvarka), nepraleidžiant jokių apskundimo terminų, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM kaip įstatymu privalomai ikiteisminei Å¡ios kategorijos ginčų nagrinėjimo institucijai, atsakovų vardu buvo pateiktas skundas dėl jo struktÅ«rinio vieneto priimto sprendimo - įsakymo teisėtumo.

Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM atsakovų skundÄ priėmė ir ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi kilusį ginÄÄ tarp atsakovų ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, 2011 m. gegužės 26 d. raÅ¡tu nusprendė, kad atsakovų skundas teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai yra pagrįstas. IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija pripažino jos teritorinio padalinio priimto Ä®sakymo neteisėtumÄ ir įpareigojo pastarÄ jį panaikinti padarytÄ teisės pažeidimÄ .

Tai patvirtinantys įrodymai teismui į bylÄ jau yra pateikti kartu su atsakovų atsiliepimu į pirminį ieÅ¡kinį (atsiliepimo priedas Nr. 15). Kadangi Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius taip ir neiÅ¡taisė savo padarytos grubios klaidos, nors pačiÄ klaidÄ neginčytinai pripažino, atsakovai kaip tuo suinteresuoti asmenys buvo priversti kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ dėl ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo ir šį patikslinimÄ Ä¯teisinusio Ä®sakymo panaikinimo.

Å iuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr.2-76-647/2014, kurioje dar nėra priimta galutinio teismo sprendimo. Pažymėtina, kad teismui pripažinus atsakovų ieÅ¡kinį pagrįstu ir panaikinus ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastrinių matavimų pakeitimus, kurių pagrindu kelias buvo perkeltas iÅ¡ žemės sklypo vidurio į Å¡iaurinę jo dalį, iÅ¡nyks ir Å¡ios civilinės bylos dalykas ir pagrindas, nes ieÅ¡kovas teismo praÅ¡o panaikinti servitutÄ bÅ«tent iÅ¡ Å¡iaurinės žemės sklypo dalies.Visos Å¡ios atsakovų nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais, akivaizdžiai neigia ieÅ¡kovo teiginius apie menamÄ Ä®sakymo, kurio pagrindu buvo pakeista žemės sklype esančio kelio servituto vietÄ , kas užkirto keliÄ atsakovams laisvai ir netrukdomai naudotis savo žemės sklypais, jsiteisėįimÄ ir teisėtumÄ , ir rodo IeÅ¡kovo deklaratyvių teiginių klaidingumÄ .Tretysis asmuo (pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieÅ¡kinį) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimu (t.3, b.l. 118-122) nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutas - tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančio daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

CK 4.113 straipsnio 1 dalis numato, kad servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui.V. Ž. servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 2.1 punktu, apskrities virÅ¡ininko sprendimu nustatomi žemės servitutai valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grÄ Å¾inti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti.IeÅ¡kovui Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1998 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 41-4125 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui V.

S." buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančiÄ buvusių savininkų Jano, Juzefo, M. S. ir A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį grÄ Å¾inant natÅ«ra 6,05 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. 4162/0200:130), esantį Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k. Minėtu sprendimu žemės sklypui (kadastro Nr. 4162/0200:130), nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre 1998 m. birželio 5 d. įregistruotas kelio servitutas - teisė kitiems asmenims leisti naudotis 4 m pločio keliu.Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 8 d.

įsakymu Nr. 2.3-10834-(41-2-4) „D. V. S. žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:130), padalijimo žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajone" buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:130), padalijimo žemėtvarkos projektas, kuriuo 6,0500 ha ploto žemės sklypas padalintas į du 2,50 ha ir 3,55 ha ploto žemės sklypus. Minėtu Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-10834-(41-2-4) 3,55 ha ploto žemės sklypui (kadastro Nr. 4162/0200:1083), esančiam Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k., nustatytas servitutas - kelio servitutas (tarnaujantis daiktas, kurio plotas 1700 kv. m., ), kelio servitutas (viešpataujantis daiktas).Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (pavadinimas iki 2012 m. balandžio 1 d.) vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. Ž48-491 „D. V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo" buvo patikslinti V. S. nuosavybės teise priklausančio 35 500 kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:1083), esančio Vilniaus r., Nemėžio se., Didžiasalio k., kadastro duomenys ir nustatytas servitutas - kelio servitutas (tarnaujantis daiktas, kurio plotas 1609 kv. m.), kelio servitutas (vieÅ¡pataujantis daiktas).IeÅ¡kovas savo reikalavimus teismui grindžia CK 4.130 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, numatančiais servituto pabaigÄ pablogėjus tarnaujančiojo daikto bÅ«klei ir iÅ¡nykus servituto bÅ«tinumui.Dėl servituto pabaigos pablogėjus tarnaujančio daikto bÅ«klei.

IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantį daiktÄ tenka valstybei kaip servituto teisės turėtojai.Pažymėtina, kad servitutas yra daiktinė teisė į svetimÄ daiktÄ , Å¡ios teisės pagrindu servituto turėtojas įgyjÄ teisę, atsižvelgdamas į servituto turinį, naudotis svetima nuosavybe (tarnaujančiuoju daiktu), taip ribodamas Å¡io daikto savininko teisių įgyvendinimÄ .CK 4.114 straipsnyje nustatyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra bÅ«tina remontuoti ir kitaip tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ , servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju valstybė nėra laikoma servituto turėtoja, nes minėtas servitutas nustatytas ne dėl valstybinio žemės sklypo, o dėl privačių žemės sklypų (kadastro Nr. 4162/0200:1083, Nr. 4162/0200:128 ir Nr. 4162/0200:68) (vieÅ¡pataujančiųjų daiktų), nuosavybės teise priklausančių V.

S., T. S. ir R. Å .. Todėl, pareiga iÅ¡laikyti žemės sklypÄ (kadastro Nr. 4162/0200:1083) (tarnaujantįjį daiktÄ ) tenka ne valstybei, o vieÅ¡pataujančiųjų žemės sklypų savininkams V. S., T. S. ir R. Å ..CK 4.130 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad servitutas baigiasi pablogėjus tarnaujančio daikto bÅ«klei. Šį servituto pasibaigimo pagrindÄ detalizuoja CK 4.134 straipsnis. Å iame straipsnyje numatyta, kad jeigu tarnaujantysis daiktas pablogėja tiek, kad nebegali atlikti tarnaujančiojo daikto funkcijų, baigiasi ir servitutas.

Dėl tarnaujančiojo daikto pablogėjimo pasibaigęs servitutas atnaujinamas, jeigu daiktas atgauna savybes, dėl kurių jis vėl gali atlikti tarnaujančiojo daikto funkcijas. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės netgi tai, kad per laikÄ , kurį pablogėjęs daiktas negalėjo atlikti tarnaujančiojo daikto funkcijų, servitutas bÅ«tų pasibaigęs dėl senaties. SprendimÄ dėl servituto pabaigos bei atnaujinimo priima tarnaujančiojo daikto savininkas ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas tarpusavio susitarimu, o esant ginčui, - teismas.IeÅ¡kovas siekia pripažinti servitutÄ , nustatytÄ Å¾emės sklype (kadastro Nr. 4162/0200:1083), pasibaigusiu, pablogėjus tarnaujančio daikto bÅ«klei, bet nepateikė šį faktÄ patvirtinančių duomenų.Dėl servituto pabaigos iÅ¡nykus servituto bÅ«tinumui.

Šį servituto pasibaigimo pagrindÄ detalizuoja LR CK 4.135 straipsnis. Å iame straipsnyje numatyta, kad aplinkybėms pasikeitus taip, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimÄ dėl servituto pabaigos priima teismas.IÅ¡ kadastro žemėlapio iÅ¡traukos M 1:5000 matyti, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:0068), nuosavybės teise priklausančio T.

S.. Å¡iaurinėje pusėje yra iÅ¡važinėtas kelias, kuris susisiekia su Å iaurės gatve. Taip pat iÅ¡ kadastro žemėlapio iÅ¡traukos M 1:5000 matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. 4162/0200:128), nuosavybės teise priklausantis R. Å ., turi privažiavimÄ nuo Didžiasalio gatvės.Jei teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylÄ pagal IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį teismas nustatys, kad tinkamam žemės sklypų (kadastro Nr. 4162/0200:1083, Nr. 4162/0200:128 ir Nr. 4162/0200:68), kurie nuosavybės teise priklauso V.

S., T. S. ir R. Š., naudojimui užtikrinti nebūtinas žemės sklype (kadastro Nr. 4162/0200:1083) nustatytas kelio servitutas, neprieštarauja, kad būtų patenkintas ieškovo ieškinys.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Su reikalavimu atlyginti bylinėjimosi išlaidas nesutinka, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad būtų tenkintas ieškovo ieškinys. Be to, ne dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų ar neveikimo kilo ginčas teisme dėl servituto pabaigos, o dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų pozicijos.Dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl servituto pabaigos yra tarp tarnaujančiojo daikto savininko ieÅ¡kovo ir vieÅ¡pataujančiųjų daiktų savininkų T. S. ir R. Å ., todėl Nacionalinė žemės tarnyba nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsniu, praÅ¡o pakeisti netinkamÄ atsakovÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ tinkamais - atsakovais T. S., R. Å ., o Nacionalinę žemės tarnybÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų.Trečiojo asmens UAB „Effectivus“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Atsiliepimo teismui neatsiuntė. Byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai R. Å . ir T. S. ir jų atstovas advokatas N. P. prašė R. Å . ir T. S. ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje ir paaiÅ¡kinimuose nurodytais pagrindais. Teismo posėdžio metu R. Å . nurodė, kad ginčo keliu (kuriam nustatytas servitutas) buvo galima važiuoti iki 2010 metų. Po 2010 metų, kai užtvėrė keliÄ , ėmė skųstis (ieÅ¡kovai), nes patenka į savo namus per Didžiasalio gatvę.

PridÅ«rė, jog T. S. neturi galimybės patekti į namus (jokiu keliu); jis eina per krÅ«mus į Filaretų gatvę, automobilio neturi, turi arklį. Jam (T. S.) per Didžiasalio gatvę eiti iki stotelės yra iki 3,5 km.; važiuoja su arkliu 3,5 km. Nurodė, jog iÅ¡ Å iaurės gatvės niekada nebuvo kelio. Kiti kaimynai kiekvienas turi savo keliÄ . V. S. piktybiÅ¡kai užtvėrė keliÄ pastatydamas tvorÄ , pastatė pastatÄ , pasodino medžius. Su niekuo nesuderino (savo veiksmų nederino). Dabar, kai jau vyksta ginčas, seniÅ«nas yra pataisęs 400 m kelio, kad ji galėtų kažkaip pakliÅ«ti nors per Didžiasalio gatvę.

Dėl kelio kreipiasi todėl, kad aplinkui yra kitų žmonių sklypai (nuo Å iaurės gatvės pusės), žino, jog ten yra trys namai ir ketvirtas pastatytas. Nors ten negyvenama, bet yra žemės sklypo savininkas. Ginčo kelias yra reikalingas, gal ir galima jį perkelti, bet reikia daryti geruoju ir teisiÅ¡kai; o naujoje vietoje kelio tik gabaliukas, taigi kelias neperkeltas. R. Å . nurodė, kad jau 5 metus kenčia nuo žemėtvarkos neteisėtumo; kai užtvėrė keliÄ , jie (ieÅ¡kovai) kreipėsi visur ir patvirtino, kad neteisėtai užtvertas kelias.

Kreipėsi į policijÄ , L. D. parašė įsakymÄ , visur (ieÅ¡kovai) kreipėsi, siuntė dokumentus; daug gavę atsakymų; jiems (ieÅ¡kovams) buvę pasakyta, kad tik Å¡itas kelias yra, kitokio nėra. V. S. kelias yra be pradžios ir be pabaigos. Jau daug metų kenčia visi; neturi galimybės pakliÅ«ti į autobusų stotelę, o namuose turi (gyvena) du žmonės, kurie invalidai. Nurodo, kad nebuvo jokio žvyrkelio, kaimas plečiasi, visur keliai prie namų. Ginčo Å¡alys tai yra gavę (sklypus) nuo senelio laikų, jie anÅ«kai, kur galima buvo privažiuoti nuo vieno galo iki kito galo.

Jie visi kenčia nuo žemėtvarkos; kenčia ir V. S., nes visur jį kviečia. Nurodė, jog ieÅ¡kovai sutiktų sutvarkyti perkėlimÄ gražiai susitarus. Jei pripažino dėl plano klaidÄ , tai kodėl nepripažįsta, kad tiek metų mus klaidina, kur kenčia ir pats V. S.. 200 metrų ar 2,9 km senam žmogui daug.IeÅ¡kovas T. S. prašė ieÅ¡kinį tenkinti, atsakovo ieÅ¡kinį atmesti. Teismo posėdžio metu nurodė, jog jis su arkliu važiuoja per Didžiasalio gatvę, 3,5 km aplinkui, sunku pravažiuoti, visur apaugę (augmenija).

Kažkada gyveno dvi močiutės, tačiau paskui pardavė jų žemes ir nuo to laiko niekas tuo keliu nesinaudoja. Svetimu keliu negalintis važiuoti. Beveik 4 km aplinkui tenka eiti Didžiasalio gatve, kad patekti į Filaretų gatvėje esančiÄ stotelę; eina laukais, krÅ«mais, per atsakovo V. S. žemę, dėl ko yra vaikomas (vejamas). Su arkliu nepravažiuoja. Nurodė, jog panaÅ¡iai ir kaimynystėje teisėsi jiems užtvertÄ keliÄ 2013-2014 metais – tai keliÄ atidarė vėl labai greitai.

Jis, ieÅ¡kovas, dėl kito kelio nesikreipė, nes jam nereikėję, kam jam kreiptis dėl tolimesnio kelio. Kodėl jis (ieÅ¡kovas) turi kažkur dar kreiptis, kai yra tiesioginis kelias, kuris geresnis ir jam nustatytas servitutas. PaaiÅ¡kino, jog ėjimas laukais yra labai varginantis, jis visas suÅ¡yla, net Å¡lapias, todėl tenka persirengti atėjus į stotelę; prilygina save Å¡uniui; nurodo, jog iÅ¡ jo žmonės visi juokiasi. PaaiÅ¡kino, jog keliÄ visi ir jis taip pat paveldėję ir neturi teisės jo uždaryti, kitaip už save neatsako.

Nurodo, jog tris metus moka už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , kurių niekas neiÅ¡veža. Greitoji medicinos pagalba taip pat neprivažiuoja; tenka dalį kelio ligonį vežti su arkliu iki kelio.IeÅ¡kovų atstovas advokatas N. P. prašė ieÅ¡kinį tenkinti, atsakovo ieÅ¡kinį atmesti, teismo posėdžio metu nurodė, 2012 metų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys ir 2014 metų gegužės mėn. patikslintas atsakovo V. S. ieÅ¡kinys suponuoja bylos dalykÄ . Dalykas konkretus – pripažinti kadastrinius matavimus, kuriais perkeltas servitutas, neteisėtais ir juos panaikinti. 2011 metų Nacionalinės žemės tarnybos konstatuota, jog matavimai atlikti per klaidÄ ;

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas pats panaikino savo sprendimÄ , tačiau toks veiksmas yra galimas tik teismo keliu (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Akivaizdu, jog tai nedaro V. S. atlikto perkėlimo teisėtu, o V. S. siekia panaikinti kelio servitutÄ . Panaikinus neteisėtÄ Â (dokumentÄ ) grįžtų galioti buvęs teisėtas dokumentas, kuriuo nustatyta naudotis keliu per tris sklypus. Atstovas nurodė, kad atsakovo perkeltas kelias yra neprijungtas (prie kitų kelių), nenaudojamas, nes jis yra patrauktas, pakraÅ¡tyje; viduryje esantis kelias yra naudojamas ir jo nereikia prijungti.

Taip pat nurodė, kad pagal viešų registrų duomenis, Šiaurės gatvė nėra prijungta prie T. S. žemės sklypo, o kadangi jam tekę būti vietoje – pateikė foto nuotraukas, iš kurių matyti, jog siūlomas ieškovams kelias yra apaugęs augmenija, medžiais (nurodo konkrečiai 5, 6 nuotraukas). Atstovas paaiškino, jog tai įrodo, jog nėra jokios realios galimybės (keliui) ir kaip Lietuvos A. T. yra pasisakyta, jog nėra jokios įvažos ir negali jos būti. Filaretų gatvė yra T.

S. adreso gatvė; tai asfaltuota normali gatvė, apie 600 m nuo T. S. (namų), yra autobusų stotelė, kas atitinka ekonomiÅ¡kumÄ ; siÅ«loma T. S. D. gatvė yra miÅ¡ko proveža, neasfaltuota, atstumas iki jos 3,5 km, nėra autobusų stotelės, kas neatitinka ekonomiÅ¡kumo, protingumo. Ginčo teisme metu seniÅ«nas padarė apie 400 m keliukÄ , kuriuo kažkiek pravažiuoti galima, ko nebuvę prieÅ¡ du metus, iki ginčo; iki ginčo Didžiasalio gatve nebuvo galima pravažiuoti iki ieÅ¡kovės R.

Å . namų. Nurodė, jog kadangi jokio kelio nėra, tai tokios faktinės aplinkybės ir nereikia konstatuoti. Atsakovo ieÅ¡kinys yra grindžiamas tuo, kad T. S. ir R. Å . nesinaudoja keliu; toks atsakovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes servituto turėtojas turi turėti realiÄ teisę tuo metu turėti privažiavimÄ , tačiau Å¡iuo atveju T. S. neturi realios galimybės patekti į savo sklypÄ . Be to, jokio kito kelio nėra, ir net to kito perkelto kelio negalima prijungti prie regioninio kelio. T. S. patekimas į savo sklypÄ yra hipotetinis; iÅ¡ ne teisės teisė neatsiranda.

Jau nuo pat kelio uždarymo (kuriuo naudojosi iki ginčo) ieškovai pradėję skųstis. Pažymėtina keista Nacionalinės žemės tarnybos atstovės pozicija, kai neturėtų prieštarauti savo vadovų pozicijai, tarnybos atstovė laikosi priešingos pozicijos ir prašo ieškovų ieškinį atmesti. Atstovas nurodė, jog VĮ Regiono keliai 2013 metų rašte nurodę, jog naujas kelias prieštarauja kelių reglamentui; nepanaikinta nuovaža, o kita nuovaža nelegali ir negali būti sujungta.

IeÅ¡kovų atstovo nuomone, raÅ¡tu pasakyta, jog perkeltu keliu naudotis negalima. Todėl suprantama kÄ V. S. perkėlė – perkėlė 4 metrų pločio keliÄ . Pakeitus servituto vietÄ , uždarius keliÄ , T. S. prarado galimybę patekti į savo sklypÄ ; ieÅ¡kovas negali net Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežti, liepta konteinerį statyti Filaretų gatvėje, o prireikus medicininės pagalbos, negalėję atvykti gydytojai. T. S. yra pjÅ«domas Å¡unimis. Susiklosčiusi situacija yra nenormali, nors žmonės ir toliau gyvena joje.IeÅ¡kovų atstovas remiasi Lietuvos A.

T. praktika, konkrečiai nutartimi Nr. 3K-3-472/2010, kurioje nurodyta, jog turi būti reali ir užtikrinta galimybė dėl servituto panaikinimo. Pažymi, jog tiek savivaldybė, tiek Nacionalinė žemės tarnyba talpina viešai duomenis apie tai, kad kelias eina per atsakovo V. S. sklypo vidurį (t.y. 1998 m. kelias). Ar kelias yra kelių registre, neįrodinėja. Pagal servituto teisę, tarnaujančio daikto pareiga tarnauti viešpataujančiam ir šiuo atveju T. S. ir R. Š. daiktai yra viešpataujantys.

Nurodo, jog servituto pasibaigimas sietinas su aplinkybėmis, tačiau ten (nagrinėjamu atveju) nėra jokių aplinkybių. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė duomenis nepilnai, nes nepamatavo atstumo nuo T. S. per R. Å . sklypÄ iki Å iaurės gatvės, iki įvažos į Filaretų gatvę ir nesusiejo duomenų su T. S. įvaža.IeÅ¡kovų atstovas paaiÅ¡kino, jog byla nagrinėjama apie 4 metus, dar apie 8 mėnesius papildomai užtruko todėl, jog iÅ¡ T. S. buvo iÅ¡viliotas turtas; byla yra apie servituto panaikinimÄ , bet nenustatymÄ , nes servitutas nustatytas.

Nurodė, kad 1998 metų sprendimu nustatytas kelio servitutas per sklypų vidurį – sklypai sujungti vienu privažiavimo keliu, kad tarnaujantis daiktas tarnautų kitiems sklypams - galimybė privažiuoti, konkrečiam tikslui – galimybė naudotis sklypais. V. S. užtvėrė keliÄ (kuriam nustatytas servitutas) ir panaikino kitiems galimybę patekti į savo sklypus; ieÅ¡kovai iÅ¡ karto reagavo į tai. V. S. veiksmas neteisėtas. IeÅ¡kovai - asmenys, kurie nėra teisininkai, yra padorÅ«s LR piliečiai, neturėję pagrindo netikėti valdžios sprendimais.

Pats Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas L. D. neteisėtais apibÅ«dino V. S. veiksmus. Atstovas nurodė, jog pati Nacionalinė žemės tarnyba yra konstatavusi, jog jiems pavaldaus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. priimtas įsakymas neatitinka keliamų reikalavimų. Nors skyriaus vadovas L. D. panaikino savo ginčo sprendimÄ , kurį apskundė V. S., jis neturėjo teisės tai padaryti, nes naikinti sprendimÄ gali tik teismas. IeÅ¡kovai kreipėsi į policijÄ , į statybos inspekcijÄ , kitas institucijas, iÅ¡ kurių gavo patvirtinančius dokumentus apie neteisėtus V.

S. veiksmus. Generalinė prokuratÅ«ra neinicijavo civilinės bylos, nematė vieÅ¡o intereso. Tik administraciniame teisme tapo aiÅ¡ku, jog priimtas ginčo dokumentas – patvirtinti parengti kadastriniai matavimai, kuriais buvo formaliai perkeltas kelias, tačiau įvaža likusi, niekas praktiÅ¡kai nepasikeitę. Todėl ieÅ¡kovai kreipiasi į teismÄ ; po bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme, byla vėl sugrÄ Å¾inama į pirmÄ instancijÄ .IeÅ¡kovų atstovo teigimu, negaliojantį kelio perkėlimo veiksmÄ patvirtina VÄ® Regiono keliai ir Vilniaus rajono savivaldybės gauti dokumentai.

V. S. teiginiai dėl nesinaudojimo keliu yra deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi ieÅ¡kovams sužinojus apie kelio užtvėrimÄ , apie V. S. neteisėtus veiksmus, iÅ¡ karto kreiptasi į institucijas. Pažymėjo, jog labai svarbus yra Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimas, iÅ¡ kurio matyti, jog jame nėra nė vieno prieÅ¡taravimo dėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio; tarnybos atstovės pozicija laikytina kaip pačios atstovės pozicija, bet ne institucijos. Remiasi ekonomiÅ¡kumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir nurodo, jog V.

S. pateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, jį grindžia ydingomis aplinkybėmis, jame nei faktinės, nei teisinės aplinkybės netikslios. V. S., net žinodamas 2011 metų priimtus dokumentus, jų neginčijo teisme. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys pilnai įrodytas, pagrįstas; kadangi kadastriniai matavimai yra klaidingi – jie taisytini ir visai nesvarbu kiek tam metų. Turi bÅ«ti žiÅ«rima į realybę, nes ir aplink Vilnių jau 30 metų kalba apie keliÄ , o tik dabar įgyvendinamas apvažiavimas. Atsakovas V.

S. kelio (per sklypų vidurį) niekada neginčijo. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡o panaikinti kelio servitutÄ (S1); 2010 metų įsakymas nurodo konkretų daiktÄ panaikinti, bet ne kaip daiktinę teisę. Tas kelias kurio nėra, be pradžios ir be pabaigos; kelias (esantis) tik dokumente. Vien įvažos buvimas, neleidžia realizuoti kelio servituto. Nesinaudojama servitutu, nes juo negalima naudotis, nes jo nėra ir negali to kelio prijungti. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai labai svarbÅ«s, nes juose nurodoma, jog ieÅ¡kovas privalo įrodyti servituto pasibaigimo pagrindÄ , o 1998 metų dokumentuose, nustatant privažiavimÄ , numatyta, kad privažiavimas, kuris reikalingas T.

S. privažiuoti iki savo sklypo, yra ne laikina sÄ lyga. Yra visi pagrindai tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį; terminas nėra praleistas; pati Nacionalinė žemės tarnyba sutinka dėl ieÅ¡kinio ir siekia dokumentÄ panaikinti – todėl ir negali bÅ«ti prieÅ¡ingos pozicijos. Pati institucija priėmė skundÄ , jį iÅ¡nagrinėjo, priėmė sprendimÄ , kas įrodo, jog jį pripažįsta. Nenormali situacija susiklostė dėl pačios Nacionalinės žemės tarnybos (darbuotojų) veiksmų; todėl jos atstovė eina (palaiko pozicijÄ ) prieÅ¡ institucijÄ , kad negautų nuobaudos, bylos iÅ¡laidų.

Atsakovo atstovo pozicija yra nesuprantama; vienas gynybos bÅ«dų – kreipimasis į teismÄ . Atlikus kadastrinius matavimus buvo pažeistos jo klientų (ieÅ¡kovų) teisės; juk kelio paskirtis yra kažkur patekti, nes prieÅ¡ingu atveju – kam tada kelias. Keliu nesinaudoja todėl, kad nėra galimybės tai daryti; nauja įvaža negalima pagal kelių reglamentÄ . Asmens teisė baigiasi ten, kur prasideda kito (asmens) teisės; sÄ lygos turi bÅ«ti protingos.Atsakovo atstovas advokato padėjėjas T.

B. teismo posėdžio metu prašė R. Å . ir T. S. ieÅ¡kinį atmesti, o V. S. ieÅ¡kinį tenkinti atsiliepimuose ir paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytais pagrindais. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba pripažino faktÄ , jog R. Å . ir T. S. turi kitÄ privažiavimo keliÄ . 2011 metais sprendimu buvo panaikintas 2010-09-22 priimtas sprendimas, kuris realiai nebuvo įgyvendintas, todėl ir kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , kurį paskui patikslino. Nurodė, kad Å¡io bylos dalykas yra servitutas. PaaiÅ¡kino, jog advokatams nėra suteikta teisė konstatuoti faktines aplinkybes.

V. S. iniciatyva buvo gautas T. S. sutikimas dėl kelio perkėlimo į pakraÅ¡tį kaip ir reikalauja įstatymai. 2010 metais pakeitus servituto vietÄ , ieÅ¡kovai patys nebenorėję naudotis (keliu) per V. S. sklypÄ . IeÅ¡kovai turi galimybes naudotis Didžiasalio ir Å iaurinės gatvės keliais ir tuo pagrindu, kaip daiktinė teisė – servitutas – naikintinas. PraÅ¡o servitutÄ panaikinti aplamai kaip daiktinę teisę per visus sklypus, bet ne patį keliÄ , nes R. Å . gali naudotis Didžiasalio gatve, kuri normali, nors ir neasfaltuota, bet žvyruota, o T.

S. – Å iaurine gatve, kuri gal kiek apaugusi, bet ne miÅ¡ko proveža, kaip nurodyta teritorijų planavimo ir Nacionalinės žemės tarnybos dokumentuose. IeÅ¡kovai turi įrodinėti, kad keliai nepravažiuojami, bet ne atsakovui reikia uždėti pareigÄ dėl kelių; pareiga rÅ«pintis keliais tenka savivaldybei; patys ieÅ¡kovai turi kreiptis į savivaldybę dėl kelių tvarkymo, nes nėra aiÅ¡ku, ar jie tai kada nors tai darę (kreipėsi), patys yra nerÅ«pestingi, jog nesikreipė. Atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog antstolis kažkaip privažiavo konstatuodamas faktines aplinkybes.

PaaiÅ¡kino, jog ar ieÅ¡kovai matavo atstumÄ nuo Å iaurės gatvės, Didžiasalio gatvės. Atsakovo ieÅ¡kinio tenkinimo vienas iÅ¡ argumentų – ieÅ¡kovai turi privažiavimus į sklypus iÅ¡ kitų gatvių: iÅ¡ Didžiasalio gatvės - R. Å ., Å iaurės gatvės - T. S.. Atstovas pažymėjo, jog nuosavybė gali bÅ«ti apribota, o esant abejonėms – nuosavybės apribojimai negalimi. IeÅ¡kovai, atstovo manymu, pasirinko netinkamus teisių gynybos bÅ«dus. Ä®važa iÅ¡ Filaretų gatvės pusės, jei norėtų ieÅ¡kovai, galėtų naudotis – apvažiuotų namų valdÄ .

Ä®statymai V. S. nenumato pareigos rÅ«pintis kaip tarnaujančio daikto savininkui. IeÅ¡kovai, grindžia ieÅ¡kinį 2011 metų raÅ¡tu, kuriame nepagrįsta iÅ¡vada apie UAB „Effectivus“ iÅ¡vadas ir taip pažeistos kadastro įstatymo nuostatos (16, 39.3.6 punktai). Apie minėtÄ dokumentÄ V. S. neinformavo; ikiteisminės procedÅ«ros nenumatytos. Atsakovo sklype nėra buvę viešų kelių; jo (atsakovo) atžvilgiu inicijuotos 4 ATPK bylos, kurios buvo nutrauktos. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu remiasi teismų praktika, jog joje servitutas yra kaip ultima ratio priemonė (paskutinė priemonė).

Nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra aišku kas yra viešpataujantis daiktas, ar yra jo savininko valia; 2007 metų servitutas yra be jokių pagrindų (priimtas). Nurodė, jog teismo posėdžio metu daug graudžių pasisakymų (girdėta), tačiau patys ieškovai pripažinę, jog nesikreipė dėl kelių tvarkymo ir piktnaudžiauja savo teisėmis.Atsakovas (pagal R. Š. ir T. S. ieškinį) ir trečiasis asmuo (pagal V. S. ieškinį) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – NŽT prie ŽŪM) atstovė L.

K. teismo posėdyje nurodė, jog ginčo objektai susiję, jų manymu, nes kalbama apie tÄ patį servitutÄ . Viduryje (sklypo) servituto nėra, jis pakeistas, tai dabar ginčas dėl pakraščio servituto. Dėl V. S. reikalavimų vienareikÅ¡miÅ¡kai negalintys teigti, nes iÅ¡ kadastro duomenų žemėlapio matyti, jog ieÅ¡kovai turi privažiavimus prie savo sklypų: R. Å . iÅ¡ Didžiasalio gatvės, o T. S. – iÅ¡ Å iaurės gatvės. Todėl nustačius ir nusprendus, jog yra galimybė naudotis ir be servituto, tarnyba neprieÅ¡taraus tam.

Atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog naikinant, keičiant (atliekant veiksmus) yra bÅ«tinas kaimyninio sklypo sutikimas. T. S. iÅ¡ pradžių sutiko, bet paskui savo sutikimÄ atÅ¡aukęs. Tarnyba taip pat nustačiusi, jog matavimai yra nepagrįsti; tarnyba pripažino, jog buvo pakeista servituto vieta (per sklypo pakraÅ¡tį) nepagrįstai, įvyko klaida, kuriÄ pripažįsta; nurodė, kad buvo atÅ¡auktas savininko sutikimas. Atstovė nurodė, jog pagal visus dokumentus matyti, jog ir be servituto V.

S. sklype, sklypų savininkams yra galimybės privažiuoti prie savų sklypų. Atstovės manymu, nustatyti, ar yra R. Å . privažiavimas iÅ¡ Didžiasalio gatvės, o T. S. – iÅ¡ Å iaurės gatvės, gali savivaldybė, kuri prižiÅ«ri vietinės reikÅ¡mės kelius.Atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog kreiptis dėl servituto, kaip numato Žemės reformos įstatymas, nėra privaloma ikiteisminė tvarka. V. S. praÅ¡o pripažinti servitutÄ pasibaigus. Nurodė, kad palaiko tarnybos pozicijÄ pareikÅ¡tÄ atsiliepimuose ir mano, jog tai atsitiko dėl tam tikrų aplinkybių.

Nurodė, jog tik sujungus bylas buvo galima nustatyti, kad yra galimybė privažiuoti ieÅ¡kovams ir kitais privažiavimais (ginčo kelias nėra suprojektuotas tam, kad privažiuoti prie T. S. skypo), todėl ieÅ¡kovų R. Å . ir T. S. ieÅ¡kinys atmestinas; nėra pagrindo naikinti įraÅ¡Ä . V. S. ieÅ¡kinys pagrįstas, nes yra nustatyta, jog galimi kiti privažiavimai prie ieÅ¡kovų sklypų.IeÅ¡kovų R. Å . ir T. S. ieÅ¡kinys tenkintinas.IeÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinys atmestinas.Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovai R.

Å . ir T. S. praÅ¡o panaikinti atsakovui V. S. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083), esančio Filaretų g., Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. atliktus kadastrinius matavimus, kaip neteisėtus, ir jų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Ž48-491 „D. V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ įtvirtintus sklypo kadastrinių duomenų pakeitimus bei įpareigoti atsakovÄ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, paÅ¡alinti nuo 1998-05-21 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 41-4125, per žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083), esantį Filaretų g., Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., nustatyto kelio servituto visas kliÅ«tis, trukdančias tinkamai naudotis keliu.Teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ ir likdamas neÅ¡aliÅ¡kas, užtikrino Å¡alims vienodas galimybes įrodyti savo tiesÄ .

Kiekviena Å¡alis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgdamas į šį principÄ , įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos Å¡alies pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , bet ir Å¡iÄ pareigÄ Å¡alims paskirstė. IeÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindÄ , t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį.

Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o Å¡alies reikalavimai netenkinami. Teismas vadovaujasi (duomenys neskelbtini) staipsnio 2 dalies nuostata, kad jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.IÅ¡ atsiliepimų, paaiÅ¡kinimų teismo posėdžių metu nustatyta, jog atsakovai neginčija Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-22 įsakymo Nr. Ž48-491 neteisėtumo, o atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas pripažino minėtÄ priimtÄ Ä¯sakymÄ kaip suklydus.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovei R.

Š. nuosavybės teise priklauso 6,04 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4162/0200:128, gyvenamas namas, unikalus Nr. 4194-2016-3016, kiti pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Didžiasalio k., Didžiasalio g.

25. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data 2001-01-02. Nekilnojamam turtui įregistruotos daiktinės teisės: kelio servitutas (tarn. d.), įregistravimo pagrindas – 2008-05-22 apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. 2.3-6058-(41), Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-21 įsakymas Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-5787. Ä®raÅ¡o galiojimas nuo 2012-01-20. Ä®registruotos nekilnojamojo turto specialios naudojimo sÄ lygos: elektros linijų apsaugos zonos, įregistruotos Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-21 įsakymo Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-5787 pagrindu.

Įrašo galiojimas nuo 2012-01-18 (t. 1, b.l. 113-115). Ieškovui T. S. nuosavybės teise priklauso 6,06 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4162/0200:68, esantis Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Didžiasalio k., Filaretų g. 68; nuosavybės pagrindas – 1998-05-21 apskrities viršininko sprendimas Nr. 41-4148; įrašo data nuo 2014-01-09. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data 1998-06-05. Nekilnojamam turtui įregistruotos daiktinės teisės: kelio servitutas (tarn. d.), įregistravimo pagrindas – 2008-05-21 apskrities viršininko sprendimas Nr. 41-4148.

Ä®raÅ¡o galiojimas nuo 1998-06-05. Ä®registruotos nekilnojamojo turto specialios naudojimo sÄ lygos: elektros linijų apsaugos zonos, įregistruotos 2008-05-21 apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 41-4148. Ä®raÅ¡o galiojimas nuo 1998-06-05 (t. 2, b.l. 25-26). 1998-05-21 apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 41-4125 pagrindu atsakovui V. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4162/0200:1083 ir statiniai (unikalÅ«s Nr. 4194-0185-6012, 4400-0822-4046, 4400-0822-4093, 4400-0822-4128, 4400-0822-4150), esantys Vilniaus r. sav.

Nemėžio sen., Didžiasalio k., Filaretų g. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data įrašyta nuo 2010-02-22. Nekilnojamam turtui įregistruotos ir išregistruotos daiktinės teisės: servitutas–teisė tiesti požemines komunikacijas (viešp. d.); kelio servitutas (tarn. d.), kelio servitutas (viešp. d.); servitutas–teisė tiesti požemines komunikacijas (tarn. d.), kurių registravimo pagrindas – 2007-10-08 apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-10834-(41-2-4), o išregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-02-22 įsakymas Nr. Ž48-491;

įrašų galiojimas nuo 2008-04-09 iki 2010-10-04. Nekilnojamam turtui įregistruotos daiktinės teisės: servitutas–teisė tiesti požemines komunikacijas (tarn. d.), servitutas–teisė tiesti požemines komunikacijas (viešp. d.); kelio servitutas (tarn. d.), kelio servitutas (viešp. d.). Daiktinių teisių: servituto–teisė tiesti požemines komunikacijas (tarn. d.), servituto–teisė tiesti požemines komunikacijas (viešp. d.), kelio servituto (viešp. d.). įregistravimo pagrindas – 2007-10-08 apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-10834-(41-2-4), Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-02-22 įsakymas Nr. Ž48-491, o kelio servitutas (tarn. d.) - Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-02-22 įsakymas Nr. Ž48-491.

Ä®rašų galiojimas nuo 2010-10-04. Nekilnojamam turtui įraÅ¡ytos ir iÅ¡registruotos specialios naudojimo sÄ lygos: elektros linijų apsaugos zonos, kelių apsaugos, ryÅ¡ių linijų apsaugos, kurių registravimo pagrindas – 2007-10-08 apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. 2.3-10834-(41-2-4), o iÅ¡registravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-02-22 įsakymas Nr. Ž48-491; įrašų galiojimas nuo 2008-04-03 iki 2010-10-01.

Galiojančios įregistruotos nekilnojamojo turto specialios naudojimo sÄ lygos: elektros linijų apsaugos zonos, kelių apsaugos, ryÅ¡ių linijų apsaugos, kurių registravimo pagrindas – 2007-10-08 apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. 2.3-10834-(41-2-4), Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-02-22 įsakymas Nr. Ž48-491; įrašų galiojimas nuo 2010-10-01 (t. 1, b.l. 12-17).Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija iÅ¡nagrinėjo V.

S. praÅ¡ymÄ dėl kelio servituto per žemės sklypÄ , 2010-02-05 raÅ¡tu pakartotinai informuodama V. S. dėl kadastrinių matavimų atlikimo, dėl servitutinio kelio žemės sklypų savininkų lėšomis ir bendru sutarimu įrengimo. Be to nustatyta, jog kelias per žemės sklypÄ (kadastro Nr. 4162/0200:1083), esantį Vilniaus r. sav. Nemėžio sen. Didžiasalio k., yra pažymėtas 1995-04-27 žemės sklypo kadastro Nr. 4162/0200:68, esančio Vilniaus r. sav. Nemėžio sen., Didžiasalio k., ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte bei žemės abrise, kur nurodyta, jog iki žemės sklypo privažiuojama keliu per V.

S. žemės sklypÄ . Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas kelias yra nurodytas Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2008-05-09 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) (t. 1, b.l. 21).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2010-02-22 UAB „Effectivus“ inžinierės-geodezininkės J. P. parengtas atsakovo V. S. 35500 kv. m žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Nemėžio sen., Didžiasalio k., Filaretų g., ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr. 1, žemės sklypo ribos nustatytos dalyvaujant esamo sklypo savininkui V.

S.; duomenys apie savininkų ir gretimų žemės naudotojų pastabas bei įraÅ¡us apie atsisakymÄ pasiraÅ¡yti, taip pat duomenų apie neatvykusius asmenis, minėto akto 5-me punkte nepažymėti (t. 1, b.l. 34-35).Minėtų 2010-02-22 UAB „Effectivus“ parengtų duomenų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491 „D. V. S. (V. S.) žemės sklypo (Kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ patikslintos V.

S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenys: plotas – 35500 kv. m., ribos plane M 1:2000 pažymėtos linijomis ir taÅ¡kais 1-16, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties sklypai; minėtu įsakymu sklypų savininkas įpareigotas laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų I skyriaus (ryÅ¡ių linijų apsaugos zonos, 560 kv. m.), II skyriaus (kelių apsaugos zonos, 1200 kv. m.), VI skyriaus (elektros linijų apsaugos - 420 kv. m.) reikalavimų bei nustatyti žemės sklypui, nurodytam 1 punkte, servitutai: (101) kelio servitutas (vieÅ¡pataujantis daiktas), (106) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (vieÅ¡pataujantis daiktas), (201) kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 1609 kv. m., (206) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 705 kv. m.

Šiame įsakyme nurodytus kadastrinių matavimų metu užfiksuotus nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenis savininkas įpareigotas įregistruoti VĮ „Registrų centras“ (t. 1, b.l. 31-33).Ieškovai pareiškė reikalavimus panaikinti atsakovui V. S. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., 2010-02-22 UAB „Effectivus“ atliktus kadastrinius matavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491 „D.

V. S. (V. S.) žemės sklypo (Kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo”, įtvirtintus kadastrinių duomenų pakeitimus. Nurodė, jog atsakovo iniciatyva buvo užtvertas servitutinis kelias, parengtas žemės sklypo planas, apie kurio rengimÄ ieÅ¡kovams kaip gretimo sklypo savininkams nebuvo praneÅ¡ta ar kitaip informuota. Be to, į ieÅ¡kovę R. Å ., kaip ji nurodžiusi, niekada niekas nesikreipė dėl sutikimo panaikinti ar perkelti kitur servitutinį keliÄ , tokio sutikimo ji nėra davusi. 2010-09-02 Žemės panaudojimo patikrinimo aktas patvirtina, kad pravažiavimo kelias iki žemės sklypų kadastro Nr. 04162-0200-68, Nr. 04162-0200-128, esančių Vilniaus r. sav.

Nemėžio sen., Didžiasalio k., yra atsakovo V. S. užtvertas (t. 1, b.l. 24-25). MinėtÄ aplinkybę patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-12-28, 2010-12-29, 2011-03-28 raÅ¡tai (t. 1, b.l. 28-30). 2011-04-05 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos komisijos nutarimu Nr. TK16-296, nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ V. S. todėl, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (t. 1, b.l. 22).P. N. žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491 „D.

V. S. (V. S.) žemės sklypo (Kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ žemės sklypo planÄ patikrino (pagal ieÅ¡kovės R. Å . 2011-04-07 skundÄ ) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, nustatydama, kad UAB „Effectivus“, 2010-02-22 atlikdama žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir parengiant žemės planÄ , nesilaikė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-10-08 įsakymu Nr. 10834-(41-2-4) „D.

V. S. žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:130) padalijimo žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtinto žemėtvarkos projekto sprendinių, t. y. pakeitė plane kelio, einančio per sklypo vidurį, vietÄ perkeliant jį į Å¡iaurinį sklypo pakraÅ¡tį; nurodė naujai projektuojamÄ keliÄ Å¾yminčių taÅ¡kų koordinates, patikslino kelio servituto plotÄ , o 2 punktu žemės sklypui (kadastro Nr. 4162/0200:1083) nustatant 1609 kv. m. pločio kelio servitutÄ (tarnaujantis daiktas), nesilaikė Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289, 2 punkto reikalavimų (t. 1, b.l. 37-41).

Nustatyta, kad minėto žemės sklypo plano pagrindu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491 „D. V. S. (V. S.) žemės sklypo (Kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ patikslinus V. S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenis, ieškovų ir atsakovo naudojamas kelias, einantis per žemės sklypo vidurį (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083) ir kuriam yra nustatytas servitutas, įteisintas tokiu būdu, kad jis atsidūrė V.

S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083) šiauriniame plote (sklypo pakraštyje), t.y buvo perkeltas. Be to, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, perkeltas kelias nesijungia su servitutiniu keliu, esančiu T. S. žemės sklype (kadastrinis Nr. 4162/0200:68) (t. 1, b.l. 118-120), taip pat nebuvo derintas ir leidimas naujai nuovažai nebuvo išduotas (t. 2, b.l. 30).Ieškovų prašomas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž48-491 „D.

V. S. (V. S.) žemės sklypo (Kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ priimtas 2010-09-22 (t. 1, b.l. 31-33). Nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-05-11 įsakymu Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810 „D. N. žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymo Nr. Ž48-491 ir žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo“ panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymÄ Nr. Ž48-491, kuriuo panaikinti UAB „Effectivus“ 2010-02-22 atlikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083) kadastriniai matavimai bei 2010-09-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo suderinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083) planai (t. 1, b.l. 43).

IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-10-13 sprendimu administracinėje byloje panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-11 įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810 kaip prieÅ¡taraujantį LR vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, 8 straipsnio 1 daliai (t. 1, b.l. 44-51); Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A756-1434/2012 priėmė 2012-06-11 nutartį, palikdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-10-13 sprendimÄ nepakeistÄ .2012-06-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-2841 „D.

N. žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-11 įsakymo Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810 pripažinimo netekusiu galios“ pripažintas 2011-05-11 įsakymas Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810 netekusiu galios (t. 1, b.l. 58-59).Nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-07-27 raÅ¡tu Nr. 1SD-(7.3)-1849 „Dėl įsakymo panaikinimo inicijavimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydama inicijuoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymo Nr. Ž48-491 D.

V. S. (V. S.) žemės sklypo (Kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ panaikinimÄ teismine tvarka (t. 1, b.l. 60-66). Be to, dėl įpareigojimo tinkamai įvykdyti priimtÄ sprendimÄ Nacionalinei žemės tarnybai praÅ¡ymus pareiÅ¡kė ir ieÅ¡kovė R. Å . pagal 2011-10-18 ir 2012-06-18 pateiktus atskirus praÅ¡ymus (t. 1, b.l. 112).Nustatyta, jog 2012-12-05 Vilniaus rajono savivaldybės raÅ¡tu pasiÅ«lyta ieÅ¡kovei R. Å . kreiptis į teismÄ dėl servitutinio kelio grÄ Å¾inimo (t. 1, b.l. 52-57).Duomenų nagrinėjamoje byloje apie Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymo Nr. Ž48-491 panaikinimo teismine tvarka incijavimÄ nėra.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Sprendžiant dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymo Nr. Ž48-491 panaikinimo reikšmingas Žemės įstatymo (1997 m. redakcija) 19 straipsnyje reglamentuotas žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės servitutų nustatymas. Minėto įstatymo 4 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina apskričių viršininkai.

Be to, Å¡io įstatymo 9 punkte nustatyta, kad apskrities virÅ¡ininkas, priimdamas sprendimÄ dėl žemės grÄ Å¾inimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos, jame nurodo žemės servitutus ir jų naudojimo sÄ lygas. Žemės įstatymo (2010-07-01 - 2011-04-27 laikotarpio redakcija) 23 straipsnyje nustatytos servituto nustatymo administraciniu aktu sÄ lygos ir tvarka, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

To paties straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teisė administraciniu aktu nustatyti minėtÄ servitutÄ gali bÅ«ti įgyvendinta, esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) šios rūšies servitutas (suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti) turi būti numatytas atitinkamame teritorijų planavimo dokumente, patvirtintame nustatyta tvarka;

2) jį (servitutÄ ) galima nustatyti iÅ¡nuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams.Pažymėtina, kad žemės reformos procesas apima įvairaus pobÅ«džio veiksmus ir sprendimus (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), o žemės reformos procese dalyvauja įvairios valstybės, savivaldybės institucijos, fiziniai ar juridiniai asmenys, įmonės, įstaigos ar organizacijos. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (2008-10-01 - 2014-07-29 laikotarpio redakcija), nustatančios kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarkÄ , taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius Å¡io proceso metu, o kaimo plėtros žemėtvarkos projektus apibrėžia kaip specialiojo planavimo dokumentus, rengiamus siekiant kompleksiÅ¡kai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimÄ , kitÄ su žemės naudojimu susijusiÄ veiklÄ ir suformuoti žemės Å«kio ir jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.

Minėtų taisyklių 11 punktas nustato, jog kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimÄ organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o kai Å¡is projektas rengiamas vieno Å«kio žemėvaldos žemės tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis (toliau – planavimo organizatorius).Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančių duomenų, UAB „Effectivus“ 2010-02-22 atlikdama žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bei parengdama žemės planÄ , nesilaikė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-10-08 įsakymu Nr. 10834-(41-2-4) „D.

V. S. žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0200:130) padalijimo žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtinto žemėtvarkos projekto sprendinių, nes pakeitė plane kelio, einančio per žemės sklypo vidurį, vietÄ perkeliant jį į Å¡iaurinį sklypo pakraÅ¡tį, nurodė naujai projektuojamÄ keliÄ Å¾yminčių taÅ¡kų koordinates, patikslino kelio servituto plotÄ . Byloje nėra duomenų apie žemėtvarkos projektÄ , iÅ¡ kurio galima bÅ«tų nustatyti, jog keliÄ , einantį per žemės sklypo vidurį, nuspręsta perkelti į kitÄ Å¡io žemės sklypo dalį.

Be to, nustatyta, kad minėtas kelias, einantis per žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083) vidurį, yra pažymėtas Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2008-05-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) (t. 1, b.l. 21). Duomenų apie tai, jog minėti teisės aktai (Vilniaus apskrities viršininko įsakymai 2007-10-08 Nr. 10834-(41-2-4) ir 2008-05-09 Nr. 2.3-5309-(41)) yra nuginčyti, negaliojantys, nėraSiekdamas patikslinti kadastrinius duomenis, V.

S. atliko kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (2003-02-22 redakcija) reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarkÄ . Taisyklių 11-12 punktuose nurodyta, jog kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais.

Kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimÄ , patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitÄ geodezinę ir topografinę medžiagÄ . Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (2010-05-09 - 2011-10-18 laikotarpio redakcija) įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedÅ«ra. Minėtų nuostatų 32.1.1. punkte nustatyta, jog žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba bÅ«simajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

Tai sudaro sÄ lygas bendradarbiauti, ir pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų iÅ¡reikÅ¡ti pradinėse stadijose, taip iÅ¡vengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolimesnių Å¡alių ginčų. Nustatyta, kad 2010-02-22 UAB „Effectivus“ užpildytame ribų paženklinimo - parodymo akte Nr. 1, žemės sklypo ribos nustatytos dalyvaujant tik esamo sklypo savininkui V. S., o minėto akto 5-me punkte duomenų apie savininkus ir gretimų žemės naudotojus, jų pastabas bei įraÅ¡us apie atsisakymÄ pasiraÅ¡yti, taip pat duomenys apie neatvykusius asmenis, nepateikta (t. 1, b.l. 34-35).

Byloje nėra duomenų, jog sklypų savininkai, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai T. S., R. Å ., buvo informuoti apie V. S. žemės sklypo ribų nustatymo (tikslinimo) procedÅ«rÄ . Todėl teismas konstatuoja, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus) kaimyninių sklypų savininkai (ieÅ¡kovai) turėjo bÅ«ti kviečiami paženklinant atsakovo sklypo ribas, tačiau to nebuvo padaryta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovo žemės sklypo formavimas ir ribų nustatymas bei kadastrinių duomenų tikslinimas atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas, todėl ginčijamas įsakymas ir atsakovo žemės sklypo 2010-02-22 ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1 turi bÅ«ti panaikinti ir atitinkamai tenkintinas ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti atsakovÄ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, paÅ¡alinti nuo 1998-05-21 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 41-4125, per žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083), esantį Filaretų g., Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., nustatyto kelio servituto visas kliÅ«tis, trukdančias tinkamai naudotis keliu.

Dėl administracinio akto nuginčijimo termino taikymo A. N. žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog ieÅ¡kovams apie ginčijamÄ Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymÄ Nr. Ž48-491 buvo žinoma iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo raÅ¡tu tarp ieÅ¡kovų ir Nacionalinės žemės tarnybos. Be to, ieÅ¡kovai trečiaisiais asmenimis dalyvavo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-3236-629/2011 pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810, kuriuo buvo panaikintas skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. Ž48-491, atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai. Å ioje byloje teismas 2011 m. spalio 13 d. tenkino pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ ir panaikino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810. IeÅ¡kinys priimtas 2012 m. gruodžio mėn., taigi įstatyme nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas, praleidimo laikotarpis, palyginus su termino trukme, yra didelis ir ieÅ¡kovai nepraÅ¡o jo atnaujinti.

Pažymėtina, kad administracinių aktų nuginčijimo termino taikymas Å¡iuo atveju neužkerta kelio ieÅ¡kovams ginti savo teises kitais įstatymų nustatytais bÅ«dais (t.1, b.l. 78-83).Teismas remiasi Lietuvos A. T. nuosekliai plėtojama praktika, kurioje pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iÅ¡ kurių vienas yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu.

Kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-568/2013; Nr. 3K-3-533/2009; Nr. 3K-3-298/2010; Nr. 3K-3-324/2012). ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡is terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (Lietuvos A.

T. nutartys Nr. 3K-3-568/2013; Nr. 3K-3-533/2009; Nr. 3K-3-428/2011). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės.Atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kurioje ne kartÄ yra pažymėta, kad sprendžiant klausimÄ dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo bÅ«ti įteiktas, ar aktÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytÄ pareigÄ dėl akto suinteresuotam asmeniui įtekimo, ar aktas turi bÅ«ti skelbiamas vieÅ¡ai, ar jis buvo paskelbtas, ar pareiÅ¡kėjas žinojo, kad toks aktas turi bÅ«ti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti apie akto priėmimÄ (atsisakymÄ jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytÄ terminÄ teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl galbÅ«t pažeistų savo teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS556-395/2010).Taigi vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ (apie administracinio akto esmę) dienos.

Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ . Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS822-61/2012).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiÅ¡kėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismÄ , bÅ«tina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismÄ eigos pradžiÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS146-104/2010). Be to, akcentuotina, jog Lietuvos A. T. praktikoje pažymėta, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto – sužinojimo apie ginčijamÄ sprendimÄ â€“ momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal Å¡alių pateiktus įrodymus (Lietuvos A.

T. nutartys Nr. 3K-3-470/2011; Nr. 3K-3-156/2014).Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad skundžiamas administracinis aktas buvo ieÅ¡kovams įteiktas. Todėl laikytina, jog ieÅ¡kovai apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo bÅ«dami trečiaisiais asmenimis Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-3236-629/2011 pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ , kÄ nurodo ir pats atsakovas. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-10-13 sprendimu administracinėje byloje panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-11 įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-1810, o 2012-06-11 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A756-1434/2012 paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-10-13 sprendimÄ nepakeistÄ .Ginčo administracinį aktÄ priėmusi institucija pati 2012-07-27 raÅ¡tu Nr. 1SD-(7.3)-1849 „Dėl įsakymo panaikinimo inicijavimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydama inicijuoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymo Nr. Ž48-491 D.

V. S. (V. S.) žemės sklypo (Kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ panaikinimÄ teismine tvarka (t. 1, b.l. 60-66).Duomenų nagrinėjamoje byloje apie Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymo Nr. Ž48-491 panaikinimo teismine tvarka incijavimÄ nėra.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovai nebuvo pakviesti į 2010-09-22 vykusį žemės sklypo ribų paženklinimo akto suraÅ¡ymÄ , apie jį nebuvo informuoti, taip pat į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovams praneÅ¡imai apie tai bÅ«tų buvęs įteikti, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju termino pradžia laikytinas momentas, kai ieÅ¡kovai prarado teisėtus lÅ«kesčius, jog ginčijamÄ Ä¯sakymÄ priėmusi institucija, pripažindama pati ginčijamo įsakymo neteisėtumÄ ir tai, kad ginčijamo įsakymo panaikinimo klausimÄ iÅ¡spręs pati, dėl Å¡ios priežasties teismas laiko pagrįsta ieÅ¡kovų pozicijÄ , kad, jie, nesulaukę ginčijamo įsakymo panaikinimo, 2012-12-28 ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių, o taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.), teismas sprendžia, jog terminas administraciniam aktui apskųsti nėra praleistas. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2015-05-05 nutartimi (t.2, b.l. 91-95) pareikÅ¡tas ieÅ¡kovų R. Å ., T. S. ieÅ¡kinys atsakovams V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretysis asmuo UAB „Effectivus“, dėl sklypo ribų patikslinimo panaikinimo, ir ieÅ¡kovo V.

S. ieÅ¡kinys atsakovams T. S., R. Å ., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl servituto panaikinimo yra sujungti į vienÄ bylÄ (t.4, b.l. 20). Dėl servituto panaikinimo V. S. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti kelio servitutÄ (žemės sklypo plane pažymėtÄ S1 kadastrinis kodas 201, nustatytÄ Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491 V. S. priklausančiame žemės sklype, esančiame Filaretų g., Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., unikalus Nr.4400-1547-0776, kadastrinis Nr. 4162/0200:1083, ir priteisti iÅ¡ atsakovų T.

S. ir R. Š. visas bylinėjimosi išlaidas (t.3, b.l. 152-154).Teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, turi remtis byloje surinkta įrodomųjų duomenų visuma, privalo vadovautis visuose įrodymų šaltiniuose esančiais faktiniais duomenimis, kurie gali turėti įtakos darant išvadas dėl tam tikrų faktų egzistavimo. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo vertinamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, institucijų (valstybės ir savivaldybės) raštai ir kiti dokumentai, planai, nuotraukos, šalių paaiškinimai, kiti įrodymai.

Faktinių aplinkybių nustatymas, kaip jau minėta, turi remtis objektyviu, visapusiÅ¡ku ir visiÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, nesuteikiant jokiems įrodomiesiems duomenims pirmumo ar iÅ¡ankstinės reikÅ¡mės ((duomenys neskelbtini) straipsnis).Nagrinėjamoje byloje Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieÅ¡kovui V. S. 1998-05-21 apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 41-4125 sprendimu atkurtos nuosavybės teises, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrÄ 6,05 ha žemės sklypÄ Å«kio veiklai.

Be to, minėtu sprendimu taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija) p. I, II, VI, ir leisti naudotis 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims (t.3, b.l. 125). P. L. žemės sklypo planÄ atkurtas žemės sklypas nurodytas Nr.115 (t.4, b.l. 57).Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-10-08 įsakymo Nr. 2.3-10834-(41-2-4) 2 punktu patvirtintas V. S. žemės sklypo padalijimo projektas, pagal kurį žemės sklypas (kadastrinis Nr. 4162/0200:130), dalintas į du sklypus.

Minėto įsakymo 3.2 punktu, 35500 kv. m. žemės sklypui nustatytas servitutas – kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 1700 kv. m.; kelio servitutas (vieÅ¡pataujantis daiktas), per žemės sklypÄ Nr. 114, teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 705 kv. m., teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (vieÅ¡pataujantis daiktas), per žemės sklypÄ Nr.1. Å io įsakymo 4 punktu asmuo įpareigotas laikytis specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija):

I (ryšių linijų apsaugos zonos), II (kelių apsaugos zonos), VI (elektros linijų apsaugos zonos) ir nurodo, jog abiejuose žemės sklypuose yra Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo nustatytas servitutas (t.3, b.l. 126-127; t.4, b.l. 57).Minėti 1998-05-21 apskrities viršininko sprendimas Nr. 41-4125 ir apskrities viršininko 2007-10-08 įsakymas Nr. 2.3-10834-(41-2-4) įregistuoti VĮ Registrų centre (t.4, b.l. 60-62).Nustatyta, kad 2010-02-22 UAB „Effectivus“ parengtų kadastrinių matavimų duomenų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491 patikslino V.

S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenis: plotas – 35500 kv. m., ribos plane M 1:2000 pažymėtos linijomis ir taÅ¡kais 1-16, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties sklypai. Minėtu įsakymu sklypų savininkas įpareigotas laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų I skyriaus (ryÅ¡ių linijų apsaugos zonos, 560 kv. m.), II skyriaus (kelių apsaugos zonos, 1200 kv. m.), VI skyriaus (elektros linijų apsaugos - 420 kv. m.) reikalavimų bei nustatytas žemės sklypui, nurodytam 1 punkte, servitutai: (101) kelio servitutas (vieÅ¡pataujantis daiktas), (106) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (vieÅ¡pataujantis daiktas), (201) kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 1609 kv. m., (206) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 705 kv. m.

Šiame įsakyme nurodytus kadastrinių matavimų metu užfiksuotus nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenis savininkas įpareigotas įregistruoti VĮ „Registrų centras“ (t. 1, b.l. 31-33).A. V. Čegliko 2013-08-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, jog 2013-08-23 iš V. S. sklypo Nr. 115, esančio Didžiasalyje, Nemėžio sen., Vilniaus r., važiuota į Filaretų gatvę ir judant link Šiaurės gatvės; pasukta į dešinę, į Šiaurės gatvę ir privažiuotas Šiaurės g. 17 namas, šalia kurio matyti į dešinę neužstatytas žemės plotas, apaugęs įvairiais augalais, be medžių, ribojasi su žemės sklypo Šiaurės g. 17 tvora ir veda link žemės sklypo Nr. 114 (t. 3, b.l. 24-37).Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015-09-28 raštu „Dėl privažiavimo kelių prie žemės sklypų (kadastro Nr. 4162/0200:128, Nr. 4162/0200:68), esančių Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k., nurodyta, jog prie žemės sklypo nuosavybės teise priklausančio T.

S., šiaurinėje pusėje yra privažiavimo kelias, vedantis prie Šiaurės gatvės bei iš projektų matyti, jog iš nuosavybės teise priklausančio R. Š. žemės sklypo, pietvakarinėje pusėje yra privažiavimo kelias, vedantis prie Didžiasalio gatvės (t. 4, b.l. 46-53). Minėtos institucijos 2016-01-06 raštu Nr. 48PD-6-(14.48.9) nurodyta, jog pagal VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio duomenis atstumas nuo Žemės sklypo Nr. 1 pietinėje pusėje esančio privažiavimo kelio, vedančio Ežero gatve, iki Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k., esančios Filaretų gatvės yra apie 560 m, o atstumas nuo minėto Žemės sklypo Nr. 1 rytinėje pusėje esančio servitutinio kelio, vedančio per V.

S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. 4162/0200:1083), esantį Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k., (toliau – Žemės sklypas Nr. 3), iki Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k., esančios Filaretų gatvės yra apie 280 m.; atstumas nuo Žemės sklypo Nr. 2 vakarinėje pusėje esančios Didžiasalio gatvės, važiuojant Å iaurės gatve iki Filaretų gatvės yra apie 1,580 m, atstumas nuo minėto Žemės sklypo Nr. 2 rytinėje pusėje esančio servitutinio kelio, vedančio per Žemės sklypÄ Nr. 1 ir Žemės sklypÄ Nr. 2 iki Filaretų gatvės yra apie 538 m., o 2016-01-29 raÅ¡tu 48PD-269-(14.48.9) pateikti papildyti atstumų duomenys, nurodant 770 m (nuo Å iaurės g. iki Filaretų g. pietinėje p.), 280 m (rytinėje pusėje), 2873 m ir 2062 m (nuo Didžiasalio g. iki Ežero g. ir iki Filaretų g., nuo sklypo Nr. 1 ir Nr. 2), 538 m (iki Filaretų g. nuo Žemės sklypo Nr. 2).IÅ¡ pateiktų byloje 2013-09-16 Valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ duomenų nustatyta, jog naujai suformuotas servitutinis kelias žemės sklype (kadastro Nr. 4162/0200:1083), esantis Didžiasalyje, Nemėžio sen., Vilniaus r. jungiasi su valstybinės reikÅ¡mės kraÅ¡to keliu Nr. 106 Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai-GariÅ«nai, kuris nebuvo derintas bei leidimas naujai nuovažai nebuvo iÅ¡duotas.

P. K. techninį reglamentÄ KTR 1.01.2008 XI skyrių, II skirsnį, 165 punktÄ sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali bÅ«ti įrengiamos ne daugiau kaip kas 500 m, todėl naujos nuovažos įrengimas naujo servituto vietoje negalimas; patekimas į tolimesnius sklypus turi bÅ«ti numatomas per vietinės reikÅ¡mės kelius, kurie jau turi įrengtas nuovažas; nauja nuovaža įrengiama tik tuo atveju, jei panaikinta jau esama nuovaža su asfaltbetonio danga, vedanti į savininko sklypÄ (t. 2, b.l. 30).IÅ¡ byloje esančio 2012-12-05 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raÅ¡to matyti, jog už gaunamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos skirtas kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos lėšas bei Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų dalį yra atliekamas Vilniaus rajono vietinių kelių remontas, tiesimas, vykdoma priežiÅ«ra.

Dėl lėšų trÅ«kumo neužtikrinama visų rajono kelių tinkama priežiÅ«ra, tačiau yra planuojama 2013 metais Didžiasalio g. įtraukti į vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių tiesimo bei remonto darbų planÄ , o Nemėžio seniÅ«nija pagal galimybes prižiÅ«ri savo seniÅ«nijoje esančius vietinės reikÅ¡mės kelius ir gatves (t. 1, b.l. 112).Byloje esantys 2015-10-30 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos duomenys patvirtina, jog administracijos specialistui nuvykus į vietÄ , nustatyta, jog nuo Å iaurės g. 29 link Filaretų g. 68 nėra pravažiuojamo kelio ir teritorija yra apaugusi krÅ«mais (t. 4, b.l. 82-86).Lietuvos Respublikos CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas servituto pasibaigimo pagrindas - iÅ¡nykus servituto bÅ«tinumuiServitutas yra daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Tai suteikimas teisės vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui ar valdytojui naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko, valdytojo teisių naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto) tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnis). Servitutas nustatomas įstatymu, įstatymo nustatytais atvejais administraciniu aktu, sandoriais ir teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalimi). Taigi servituto tikslas užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ .

Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutÄ , turi bÅ«ti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui gali bÅ«ti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek bÅ«tina objektyviai vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Dėl to servituto turinyje turi bÅ«ti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju V. S. nuosavybės teise priklausančioje žemėje 1998 metų administraciniu aktu buvo nustatytos konkrečios specialiosios sÄ lygos, apibrėžiant 4 m pločio keliÄ , suteikiant galimybę kitiems patekti į gretimus sklypus. Aplinkybę, jog minėtu ginčo keliu bylos Å¡alys naudojasi dar iki atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus, pripažįsta ir pats V. S.. Be to svarbu pažymėti ir tai, kad priimant 2007-10-08 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , kuriuo patvirtintas V.

S. žemės sklypo padalijimas, taip pat ir toliau fiksuojamos specialiosios sÄ lygos V. S. priklausančiame žemės sklype bei konstatuojamas kelio servituto teisės pasidalijimo faktas. V. S. siekia konstatuoti administracine tvarka nustatyto kelio servituto pasibaigimÄ dėl jo bÅ«tinumo iÅ¡nykimo. Servitutas gali bÅ«ti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka Å¡alims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK iÅ¡vardintais pagrindais, įskaitant atvejus, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas (CK 4.130 straipsnis 1 dalis 5 punktas).

Servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi iÅ¡ esmės pasikeisti konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) vieÅ¡pataujantį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti.Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ ginčo Å¡alių pateikti įrodymų, taip pat teismo iÅ¡reikalautų duomenų iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, taip pat gautos VÄ® „Vilniaus regiono keliai“ informacijos bei atliktų vietos apžiÅ«ros dokumentų, planų, nuotraukų nustatyta, kad, ginčo žemės sklype nustatyto ginčo kelio servituto panaikinimas nėra galimas, nes negalima konstatuoti, jog iÅ¡nyko jo bÅ«tinumas ir vieÅ¡pataujantysis daiktas galės bÅ«ti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, kadangi kelio servituto ginčo žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, panaikinimas reikÅ¡tų, kad T.

S., R. Å . praranda galimybę naudotis vieÅ¡pataujančiuoju daiktu – jiems priklausančiais žemės sklypais (CK 4.135 straipsnis). R. Å . ir T. S. neturi realios galimybės naudotis keliu Didžiasalio gatve dėl jo nepatogaus atstumo, kad per jį patekti į Filaretų gatvėje esantį pagrindinį keliÄ , nes kaip iÅ¡ pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raÅ¡tų matyti, jog toks aplinkelis (iki pagrindinio Filaretų gatvės kelio) sudarytų beveik 3000 m.

Be to, R. Å . ir T. S. neturi realios galimybės naudotis minėtu keliu Didžiasalio gatve, kad per jį patekti į Filaretų gatvėje esantį pagrindinį keliÄ , dėl Å¡io kelio prastos kokybės, nes Å¡iuos duomenis patvirtino ir VÄ® „Regiono keliai“, ir Vilniaus rajono savivaldybė, pateikdami raÅ¡tus. Pažymėtina ir tai, jog su Å¡iuo keliu (per Didžiasalio gatvę) ribojasi ir kiti esantys Å¡alia sklypai. Todėl vertinant ieÅ¡kovo V. S. argumentus tiek dėl nurodomo privažiavimo R.

Š. ir T. S. D. gatve, tiek dėl (dėl kurios minėta anksčiau) perkeltos nuovažos (ginčo sklypo šiaurinėje dalyje), konstatuotina, jog naujo privažiavimo R. Š. ir T. S. įrengimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Taigi, byloje nenustatyta, kad aplinkybės būtų pasikeitusios taip, kad viešpataujantys daiktai – R. Š. ir T. S. žemės sklypai – galėtų būti tinkamai naudojami nesinaudojant tarnaujančiu daiktu, t.y. V. S. žemės sklypu. V.

S. nurodytÄ aplinkybę, jog servitutas daro žalÄ (pastatams, saugumui), teismas laiko neįrodytu, kadangi jokių įrodymų, duomenų kuo daroma žala pasireiÅ¡kė (pavyzdžiui, pastato ekspertizės duomenys), į bylÄ nebuvo pateikta.Dėl V. S. nurodytos aplinkybės, jog jis buvo suklaidintas matininko, teismas pažymi, jog pagal 1994-04-26 Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 12 straipsnį, žemės sklypai ir teisės į juos registruojami Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip numatyta N. T. registro nuostatuose, registro duomenys yra vieÅ¡i, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę sužinoti registre saugomÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės rodo, kad objektyviai V. S. nebuvo kliūčių realizuoti įstatymo numatytas teises.Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo ir poreikio iÅ¡samiau analizuoti duomenis dėl naujų privažiavimo projektų, nes jų įgyvendinimui reikėtų nustatinėti naujus servitutus bei atlikti tinkamo naudoti kito kelio įrengimo darbus, o kaip minėta, servituto pabaigos konstatavimas iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui galimas tik tada, kai vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto.

Be to, nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad V. S. žemės sklypo formavimas ir ribų nustatymas bei kadastrinių duomenų tikslinimas atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas ir 2010-02-22 ginčijamas įsakymas bei ribų paženklinimo-parodymo aktas naikintini, V. S. ieškinio reikalavimas netenkinamas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).V. S. ieškinį atmetus, o R. Š. ir T. S. ieškinį tenkinus, iš atsakovų V. S. ir iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 260, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: R. Å . ir T. S. ieÅ¡kinį tenkinti.P. N. žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymÄ Nr. Ž48-491 „D. V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0200:1083), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“.Panaikinti UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. atliktus kadastrinius matavimus V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 4162/0200:1083, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Filaretų g., Didžiasalio k., Nemėžio sen. (ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr. 1).Ä®.

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo imtis veiksmų paÅ¡alinti visas kliÅ«tis 1998-05-21 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 41-4125 per žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. 4162/0200:1083), esantį Filaretų g., Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., nustatytam keliui, trukdančias tinkamai naudotis keliu.V. S. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) 236,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Priteisti iÅ¡ V.

S. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 236,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Priteisti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) 236,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Priteisti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 236,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Priteisti iÅ¡ V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.Priteisti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 6,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                               M. R. Žukas