8619cb1d-dcab-453b-9dd5-4ff13dfb2be5 · Panevėžio apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr.e2-630-223/2019 Teisminio proceso Nr.2-08-3-07171-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.3.4;2.3.3.5 PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 9 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Birutė Mėlinauskienė, Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei , Dalyvaujant ieÅ¡kovei A. S., jos atstovui advokatui Vytautui Garlai, Atsakovui I. S., Duodančios iÅ¡vadÄ institucijos atstovei J. V., VieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pagal ieÅ¡kovės A.

S. ieÅ¡kinį atsakovams I. S., T. M., duodančiai iÅ¡vadÄ institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui n u s t a t ė: IeÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o nustatyti, kad atsakovas I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. S.- jo dukra ir panaikinti vaiko gimimo įraÅ¡e Nr.403 įraÅ¡Ä apie tėvÄ I. S.; nustatyti, kad T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G.

S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ji- jo dukra. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad T. M. pažinojo nuo vaikystės, draugauti pradėjo, kai jai buvo 16- a metų. Kartu su T. M. negyveno, bendro Å«kio nevedė, 2009 metais pastojo ir pasakė apie tai T. M. , kuris nustebo, tačiau nieko neatsakė. Kai ji buvo 3-ia mėnesį nėščia, T. M. iÅ¡važiavo į VokietijÄ ir grįžo kai dukrai G. buvo 3 mėnesiai. Jis aplankė jÄ su vaiku, parvežė dovanėlių, savo tėvyste neabejojo, nes dukra buvo labai į jį panaÅ¡i.

T. M. sutiko bÅ«ti įraÅ¡ytas dukters G. tėvu, tačiau pastoviai bÅ«davo girtas , todėl jie negalėjo vykti į atitinkamas institucijas , ir vėl iÅ¡vyko į VokietijÄ . Kai dukrai G. buvo 9 mėnesiai ji kartu su dukra buvo nuvažiavusi į VokietijÄ pas T. M. ir ten iÅ¡buvo 2 mėnesius. Per tÄ laikÄ 2 savaites jas iÅ¡laikė T. M., o po to- jo mama. Jai grįžus į LietuvÄ , T. M. vėl grįžo į LietuvÄ gal po metų, aplankė dukrÄ , atnešė dovanėlių, buvo su dukra išėjęs iki parduotuvės. Å iuo metu G. bendrauja su T.

M. internetu, tai vyksta mergaitės iniciatyva. Kartu su T. M. ir jo motina mergaitė buvo poilsiauti Šventojoje. Gabrielė žino, kad jos tėvas yra T. M., jį vadina tėčiu, o jos sutuoktinį I. S. vadina patėviu. G. nori turėti savo tėtį, artimai bendrauja su močiute ( T. M. mama), nori bendrauti su savo broliu ( T. M. sūnumi). Ieškovės atstovas ieškinį palaiko. Nagrinėjamoje byloje labai svarbu yra vaiko nuomonė ir lūkesčiai, o taip pat mergaitės ryšys su biologiniu tėvu .

Nepilnametė G. S. žino, kad jos tikrasis tėvas yra T. M. ir tai yra jau gana ilgÄ laikÄ susiformavusi nuomonė. Vis dėlto tėvas yra tėvas ir , jei ieÅ¡kinys nebÅ«tų patenkintas, tai pažeistų vaiko teises ir interesus. Vaikas nuo pat gimimo momento turi žinoti savo biologinius tėvus, jis turi teisę žinoti savo kilmę, kiekvienas asmuo taip pat turi teisę savo identiÅ¡kumÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kas yra tikrasis (duomenys neskelbtini) tėvas, paaiÅ¡kino vaiko gimimo aplinkybes .

Atsakovas T. M. pripažįsta, kad yra G. S. tėvas, atsakovas I. S. sutinka, jog jo tėvystė būtų neginčyta, nes jis nėra biologinis (duomenys neskelbtini) tėvas. Teismo posėdžio metu išklausius liudytojus, matyti, kad (duomenys neskelbtini) ryšys su tėvu susiformavęs, o ateityje tėvo ir vaiko ryšys tik stiprės. Kadangi abu atsakovai sutinka su ieškiniu, aiškus tikrasis tėvas, tai byloje DNR ekspertizė nereikalinga. Atsakovas T. M. bent jau iš dalies vykdo savo tėviškas pareigas, o teismo sprendimu pripažinus jį (duomenys neskelbtini) tėvu, jis privalės rūpintis vaiku, jį išlaikyti, dėl ko vaiko interesai nenukentės. Atsakovas I.

S. su ieÅ¡kiniu sutinka. PaaiÅ¡kino, kad G. S. nėra jo biologinė dukra. Mergaitė žino, kad jos tėvas yra T. M. , kuri vadina pastarÄ jį tėčiu, o jį vadina patėviu. Su T. M. G. bendrauja labai mažai, gauna dovanų iÅ¡ savo močiutės ( T. M. mamos). Atsakovas T. M. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos. Gautas atsiliepimas, kad su ieÅ¡kiniu sutinka , pripažįsta, kad yra G. S., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvas ir sutinka, jog jo tėvystė bÅ«tų įregistruota gimimo liudijime.

IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai. IÅ¡ į bylÄ pateikto santuokos liudijimo matyti, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo I. S. santuoka sudaryta 2016 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio miesto CMS, akto įraÅ¡o Nr. 356 . IÅ¡ pateikto gimimo liudijimo matyti, jog G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu įraÅ¡ytas I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Å is principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję Å¡eimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Å¡io klausimo sprendimas negali bÅ«ti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryÅ¡ys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo bÅ«tina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės Å¡ias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010).

Siekiant sudaryti sÄ lygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, bÅ«tina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , ir nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007).

Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iÅ¡kilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Ž. T. Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieÅ¡ SuomijÄ (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiÅ¡kai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimÄ dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir Å¡eimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

IÅ¡ byloje esančių duomenų , ieÅ¡kovės ir atsakovo I. S., liudytojų paaiÅ¡kinimų, vaiko G. S. nuomonės matyti, kad mergaitė žino, jog jos biologinis tėvas yra ne I. S., o T. M.. G. bendrauja su T. M., vadina jį tėčiu, palaiko ryšį su kitais T. M. giminaičiais ( jo tėvu, motina) ir ateityje norėtų bendrauti dar intensyviau. Mergaitė buvo kelis kartus iÅ¡vykusi į VokietijÄ pas tėvÄ T. M., yra aplankiusi savo brolį Å¡ tėvo T. M. pusės. Taigi, mergaitės ir tėvo T.

M. dvasinis ryÅ¡ys nėra nutrÅ«kęs, mergaitė siekia bendravimo ne tik su biologiniu tėvu, bet ir su kitais jo giminaičiais. Tuo tarpu I. S., kuris jos gimimo liudijime įraÅ¡ytas tėvu, mergaitė savo tėvu nelaiko, supranta, kad tai yra patėvis. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiÅ¡kia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

CK 3.148 str. iÅ¡vardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Å io straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių iÅ¡vados dėl giminystės ryÅ¡io įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo bÅ«dus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar jÄ paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams.

DNR ekspertizės iÅ¡vados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iÅ¡ konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės iÅ¡vadų patikimumÄ ir objektyvumÄ , tėvystė gali bÅ«ti nustatoma remiantis vien Å¡iuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktÄ patvirtinančių duomenų. Tačiau pagrindu tėvystei nustatyti gali bÅ«ti ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ä®vertinus tÄ aplinkybę, kad atsakovas T. M. pripažįsta savo tėvystę, to niekada neneigė, bendravo ir bendrauja su dukra G., manytina, kad vadovaujantis proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principais, byloje objektyviÄ tiesÄ galima nustatyti ir kitais įrodymais, neskiriant DNR ekspertizės. Teismo posėdžio metu iÅ¡klausyti ieÅ¡kovė ir atsakovas I. S., liudytojai Ž. V., M. T., A. P., Z. M. nurodė faktines aplinkybes apie tai, kad vaiko motina A. S. pastojimo metu artimai bendravo su T. M., kuriam jokių abejonių dėl savo tėvystės nekilo.

Mergaitę pripažino ir kiti artimi T. M. giminės ( jo mama, močiutė ir kt.). Visos Å¡alių nurodytos faktinės aplinkybės atitinka viena kitÄ , yra logiÅ¡kos ir jokių abejonių nekelia. IeÅ¡kovė pateikė G. S. krikÅ¡to liudijimÄ , kuriame vaiko tėvu nurodytas T. M., eilę fotonuotraukų , kuriose užfiksuota ieÅ¡kovė, T. M. ir vaikas G. S.. Tokiu bÅ«du, Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimus patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos įrodymai. Teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar ne Å¡alių paaiÅ¡kinimais, taigi įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų paaiÅ¡kinimus , raÅ¡ytinius įrodymus, laikytina, kad ieÅ¡kovė pilnai įrodė aplinkybę, kad T.

M. yra biologinis G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ( CPK 178-179 straipsniai , 185 straipsnis). Ä®rodžius, kad T. M. yra biologinis G. S. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, laikytina, kad I. S. tėvystė yra nuginčyta. Tai, kad jis nėra vaiko tėvas, pripažino ieÅ¡kovė, atsakovai, iÅ¡klausyti liudytojai Ž. V., M. T., A. P., Z. M. Nors Å¡iuo metu G. auga mamos ir I. S. Å¡eimoje ir jÄ prižiÅ«ri ir auklėja ir pagrinde iÅ¡laiko mama bei jos mamos sutuoktinis ir (duomenys neskelbtini) tėvu gimimo liudijime įraÅ¡ytas I.

S., tačiau turint omeny, kad G. žino savo biologinį tėvÄ jau ilgÄ laikÄ , bendrauja su biologiniu tėvu T. M. ir jo artimais giminaičiais, vadina T. M. tėvu, nori bendrauti artimiau, tėvystės I. S. atžvilgiu nuginčijimas visiÅ¡kai atitinka vaiko interesus, nes vaikas turi teisę žinoti ir bendrauti su savo biologiniu tėvu, jo kitais giminaičiais ir taip identifikuoti save kaip asmenybę. Taigi ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Bylinėjimosi iÅ¡laidos ( žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos) valstybės naudai , įvertinus jų susidarymo priežastis, priteistinos iÅ¡ atsakovų subsidiariai , vertimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo T.

M. ( CPK 88 straipsnis, 92-93 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnis ) Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu teismas. n u s p r e n d ė : IeÅ¡kinį tenkinti pilnai. Nustatyti , kad I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. Panaikinti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AB Nr.053025 iÅ¡duotame 2015 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto CMS, ir Panevėžio miesto CMS 2010 m. birželio 3 d. gimimo įraÅ¡e Nr. 403 duomenis apie vaiko tėvÄ I.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) , yra G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuva Panevėžys, tėvas , o G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuva, Panevėžys, yra T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. Ä®siteisėjusį teismo sprendimÄ per tris darbo dienas iÅ¡siųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimÄ . Priteisti iÅ¡ I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 37,50 EUR žyminio mokesčio ir po 5,70 EUR iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir po 197,73 EUR už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630 ( kvitus apie pinigų sumokėjimÄ pristatyti teismo raÅ¡tinei).

Priteisti iÅ¡ T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 106,02 Eur vertimo iÅ¡laidų, valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėja Birutė Mėlinauskienė