2019-05-14 Nr. AB-11144-3-63-3-00134-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1557-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00134-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo P. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui P. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo P. J. (toliau – ir atsakovas), 288,17 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už turto objektą „Gyvenamasis namas“, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

2. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija), patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ir kuriuose buvo nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka bei nustatytas vietinės rinkliavos surinkėjas - pareiškėjas. Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.klaipeda.lt. Pagal Nuostatų 25 punktą, pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovo teikiamos komunalinių atliekų deklaracijos neatitikdavo keliamų reikalavimų, todėl jos nebuvo priimtos. Papildomai nurodė, jog atsakovas ir jo sūnus T. J. 2015 m. pateikė prašymą, kad vietinę rinkliavą skaičiuoti tik atsakovui, nes T. J. gyvena Vilniuje. Atsižvelgiant į minėtą prašymą, vietinė rinkliava už visą gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), buvo apskaičiuota ir nurodyta mokėti atsakovui.

4. Atsakovas P. J. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsiliepime nurodė, kad jis teikdavo pareiškėjui komunalinių atliekų deklaracijas už 2013–2016 metus, tačiau pareiškėjas jo deklaracijų nepriimdavo. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie šiukšlių išvežimą iš jo namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Mano, kad pareiškėjas pelnosi išieškodamas vietinės rinkliavos mokestį už nesuteiktas paslaugas.

6. Atsakovas nurodė, kad jis pats pagal rekomendacijas rūšiuoja atliekas, jas kompostuoja, dalį atliekų sunaudoja namo šildymui, dalį atliekų nuveža į antrinių žaliavų supirkimo punktą.

7. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad su sūnumi T. J. susitarė, jog jis atsakingas už viso gyvenamojo namo vietinės rinkliavos mokėjimą, nes sūnus studijuoja ir gyvena Vilniuje.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo P. J. 288,17 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

9. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Rinkliavų įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 7 punkte ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 12 punkte plačiau nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys.

Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Iš esmės analogiškos nuostatos apie Registre registruojamus duomenis įtvirtintos ir Tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punkte. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą.

Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai:

1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą;

2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas).

Kitiems asmenims vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriuo atskleista, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai.

10. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2011 m. lapkričio 23 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1); nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ šio objekto, nes 2014 m. rugpjūčio 20 d. Dovanojimo sutartimi atsakovas ½ šio gyvenamojo namo padovanojo T. J.. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 2015 m. lapkričio 2 d. pateiktas raštas „Dėl buitinių atliekų tvarkymo“, kuriuo nurodyta, jog T. J. studijuoja Vilniuje, o P. J. sutinka mokėti rinkliavą už visą valdą.

11. Teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-832-609/2016. Minėtoje byloje P. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (31.1.)-R12-1190, įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti sąlygas jam deklaruoti komunalines atliekas pagal faktiškai susidarantį komunalinių atliekų kiekį nekilnojamojo turto objekte, adresu: (duomenys neskelbtini), bei Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įpareigoti apskaičiuoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagal jo (P. J.) deklaracijose nurodytus komunalinių atliekų kiekius.

12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo P. J. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą tenkino iš dalies - panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti sąlygas pareiškėjui deklaruoti komunalines atliekas pagal faktiškai susidarantį komunalinių atliekų kiekį bei įpareigoti apskaičiuoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagal pareiškėjo deklaracijose nurodytus komunalinių atliekų kiekius ir šią administracinės bylos dalį nutraukė. Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas ir 2015 m. lapkričio 2 d. susitarimu įsipareigojo vietinę rinkliavą už ½ minėto objekto mokėti ir už sūnų T. J., todėl pagal Nuostatus jis buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo nėra.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 4 d. pažymoje nurodė, jog už turto objektą „Gyvenamosios paskirties pastatas“, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovas P. J. apmokestintas 288,17 Eur, sumokėjo 0,00 Eur, skola – 288,17 Eur. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Todėl pareiškėjo prašymą tenkino.

III. 15. Atsakovas P. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti. Įpareigoti pareiškėją sudaryti sąlygas atsakovui deklaruoti komunalinių atliekų kiekį pagal Nuostatuose nurodytą tvarką ir vietinę rinkliavą nekilnojamojo turto objektui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), formuoti pagal deklaruojamų atliekų kiekį. Įpareigoti pareiškėją grąžinti atsakovui nepagrįstai sumokėtą rinkliavą.

16. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra šališkas ir nepagrįstas, pažeista bylos nagrinėjimo procedūra, teismo procesas vyko pažeidžiant nustatytą tvarką, skubotai, bylos nagrinėjimui buvo skirta 20 min., nagrinėjimas prasidėjo pavėluotai, todėl bylai išnagrinėti liko tik 10 min. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nebuvo skirta laiko diskusijoms, klausimams, atsikirtimams pateikti, ginčas dėl deklaracijų pateikimo nebuvo svarstomas.

17. Pažymi, kad pareiškėjas, reikalaudamas sumokėti 288,17 Eur vietinę rinkliavą, nurodo, kad kiekvienas atliekų turėtojas privalo sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatuose nustatyta tvarka. Tačiau Nuostatuose nustatyti du rinkliavų mokėjimo būdai: pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą ir pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Pareiškėjas pripažįsta tik pirmąjį vietinės rinkliavos administravimo būdą ir neteisėtai nepripažįsta antrojo. Pareiškėjas sąmoningai nepriima atsakovo teikiamų deklaracijų ir neformuoja vietinės rinkliavos pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Jokių pažeidimų atsakovo valdoje nenustatyta, todėl pareiškėjas neturi pagrindo nepriimti atsakovo teikiamų deklaracijų.

18. Atsakovas, teikdamas deklaracijas, vadovavosi Tvarkos aprašo 2, 5, 5.2, 6, 9 ir 19 punktais. Pareiškėjas pažeidžia vietinės rinkliavos administravimo tvarką, nevykdo Tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimų. KRATC, nepriimdamas atsakovo deklaracijų, nurodo, kad jose nurodytas konteinerio tuštinimo dažnumas neatitinka Tvarkos aprašo, tačiau taip nėra. Konteinerio tuštinimo dažnumas yra įpareigojimas atliekų surinkėjui ir neturi nieko bendro su atliekų turėtoju. Atsakovas individualų komunalinių atliekų surinkimo konteinerį tuština pagal poreikį. Tvarkos aprašo 18 punkte nurodyta, kad konteinerio tuštinimo dažnumas negali būti retesnis nei nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse.

19. Atsakovas pažymi, kad kompostuoja ne tik žaliąsias, bet ir virtuvines atliekas, visas atliekas pilnai išrūšiuoja, atskirdamas tinkamas atliekas antriniam perdirbimui. Todėl mišrių atliekų po išrūšiavimo nelieka. Atliekų, netinkančių antriniam perdirbui, lieka labai mažas kiekis, kurį jis pagrįstai deklaruoja. Kiekvienas atliekų turėtojas privalo sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatuose nustatyta tvarka, todėl atsakovas teisėtai reikalauja, kad jam deklaruojant komunalines atliekas, vietinė rinkliava nekilnojamojo turto objektui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), būtų formuojama pagal jo deklaruotų atliekų kiekį.

20. Nurodo, kad jo sūnus T. J. negyvena adresu: (duomenys neskelbtini), nes gyvena Vilniuje. Nuostatuose nenumatyta privaloma vietinė rinkliava asmenims, kurie negyvena toje teritorijoje, todėl KRATC nepagrįstai priskaičiavo rinkliavą ir kaip T. J. dalį, pridėdama ją prie reikalaujamos priteisti sumos.

21. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2008–2010 metais jo privačioje valdoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), vyko gyvenamojo namo statybos darbai ir dar įregistruoto nekilnojamojo turto nurodytu adresu neturėjo. Gyvenamojo namo kadastrinių duomenų nustatymo data yra 2011 m. vasario 3 d. Anksčiau turėtą gyvenamąjį plotą, esantį adresu: Baltijos pr. 41-20, atsakovas pardavė ir buvo išregistruotas, o pagal susitarimą su nauju savininku, dar gyveno toje vietoje. Atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą nuosavoje valdoje. Tuo laiku atliekų tvarkymo paslaugomis adresu: (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, o komunalinių atliekų surinkimo konteineris valdoje pastatytas 2011 m. vasario 2 d. KRATC inspektorius 2010 m. birželio 10 d. savavališkai atliko atsakovo baigiamo statyti namo patikrą, jam nežinant ir į valdą nepatekus. Atgaline data nustatė, kad name gyvenama nuo 2008 m. ir pasiūlė vietinę rinkliavą skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 1 d. Tačiau joks dokumentas, surašytas atgaline data, negalioja. Inspektorius supainiojo namo išorės apdailą su rekonstrukcija, tačiau už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. atsakovui priskaičiuota 981 Lt vietinės rinkliavos, kurią jis nepagrįstai sumokėjo.

22. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis apie jo įmokas, nurodydamas, kad įmokėta suma – 0 Eur. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Tvarkos aprašo ir Taisyklių nuostatomis, netyrė deklaracijų teikimo teisėtumo, jų atitikimo Tvarkos aprašui, nesidomėjo patikslintos reikalavimo sumos dydžiu ir jos nustatymu. KRATC nepateikė vietinės rinkliavos apskaičiavimo metodikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja galiojančioms Tvarkos aprašo ir Taisyklių nuostatoms, patvirtintoms Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos.

23. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, pažymi, kad jame išdėstyti motyvai neatitinka Tvarkos aprašo nuostatų. Pažymi, kad atsakovas gyvena nuosavoje valdoje, sklypas aptvertas tvora. Komunalinių atliekų kaupimui turi individualų 0,24 m3 konteinerį, todėl remiantis Tvarkos aprašo ir Taisyklių nuostatomis, turi teisę deklaruoti komunalines atliekas 2012–2015 metų laikotarpiu ir teikė komunalinių atliekų susidarymo deklaracijas, kurių pareiškėjas nepriėmė. Pareiškėjas priežasčių, dėl kurių jos nebuvo priimamos, nenurodė. Atsakovo teigimu, jos nebuvo priimtos dėl to, kad jis jose nurodė faktiškai susidariusį atliekų kiekį, o ne pareiškėjo reikalaujamą. Vietinė rinkliava atsakovui turėjo būti priskaičiuota pagal jo teikiamas deklaracijas. Atsakovas per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d. sumokėjo vietinę rinkliavą ir dėl to patyrė materialinių nuostolių, kuriuos turi atlyginti pareiškėjas, arba užskaityti ateinančiam laikotarpiui kaip vietinę rinkliavą. Akcentuoja, kad per per minėtą laikotarpį iš jo valdos nebuvo išvežta komunalinių atliekų, kadangi jis dar negyveno name. Tik jam apsigyvenus, buvo pastatytas atliekų surinkimo konteineris (2011 m. vasario 2 d.). Minėtas laikotarpis tampriai susijęs su nagrinėjama byla.

24. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, teismo spendimą palikti galioti.

25. Atsiliepime nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas nustato, jog komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savivaldybių funkcijų. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų. Minėto įstatymo 12 straipsnio 2 punktas nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), galiojusius iki 2017 m. birželio 30 d. Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą, 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Komunalinių atliekų deklaravimo tvarka taikoma tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse. Kitiems asmenims rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamojo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

26. Pagal Nuostatų 17 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai turėjo teisę deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu. Tuo atveju, kai atliekų turėtojas pasirenka rinkliavos mokėjimo būdą pagal faktiškai turėtus (deklaruojamus) atliekų kiekius, tarp jo ir rinkliavos administratoriaus atsiranda specialūs teisiniai santykiai, kuriuose UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras gali priimti sprendimą nepriimti iš atliekų turėtojo jo pateiktos deklaracijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-1946-502/2017, kurioje P. J. prašė įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti sąlygas jam deklaruoti komunalines atliekas pagal faktiškai susidarantį komunalinių atliekų kiekį bei įpareigoti savivaldybę rinkliavą apskaičiuoti pagal P. J. deklaraciją, konstatavo, kad P. J. įpareigojimai susiję ne su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bet su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro kompetencija, todėl bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas nurodė, kad P. J. prašymo įpareigoti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą atlikti minėtus veiksmus nereiškė. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat akcentavo, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ne kartą P. J. teikė atsakymus į jo prašymus, pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi sudarė galimybę jam tikslinti skundo reikalavimus, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, tačiau jis reikalavimų tinkamai nepatikslino.

27. Pareiškėjas nurodo, kad iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, jog P. J. reiškia savarankiškus reikalavimus, kurie nėra susiję su administracine byla dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai teisėtai ir pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo P. J. reikalavimai dėl komunalinių atliekų deklaravimo yra išnagrinėti administracinėje byloje Nr. 1-832-609/2016. Kadangi KRATC sprendimai nepriimti iš atliekų turėtojo P. J. jo pateiktas deklaracijas už 2012–2015 metus yra nenuginčyti ir šie sprendimai yra teisėti ir galiojantys, atsakovui tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį.

28. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo argumentai, jog yra neteisingai nustatyta rinkliavos mokėjimo pradžia ir todėl jis yra nepagrįstai sumokėjęs rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nėra susiję su šia byla, nes pareiškėjo prašymas apima reikalavimą atsakovui P. J. sumokėti rinkliavą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

29. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino atsakovo P. J. pareigą mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą pagal nekilnojamojo turto duomenis, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

31. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo P. J. 288,17 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuri susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

32. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu ir teigia, kad ne visos reikšmingos ginčui aplinkybės įvertintos, teismas pažeidė ABTĮ įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, neatskleidė bylos esmės, bylą išnagrinėjo šališkai, pažeisdamas proceso taisykles.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

35. Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į atsakovo apeliacinio skundo argumentus.

36. Teisėjų kolegija dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis).

Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas - tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkinamas, taip pat dėl ko atsakovo atsiliepimo argumentai atmesti. Aplinkybė, jog atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kitaip vertina bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl turi prievolę mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą. Teismas išsamią įrodymų visumos analizę atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) ir sprendime motyvuotai pagrindė padarytas išvadas. Tai, kad sprendimas nebuvo priimtas atsakovo naudai, nereiškia, kad teismas pareiškėjui suteikė prioritetą ir įrodymus vertino jo naudai.

Abstraktūs argumentai, jog atsakovo netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra nepagrįstos.

37. Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, teisėjų kolegija pažymi, jog jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia (be kita ko) tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.

38. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti vertinama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., pvz., EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt v. Denmark). Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli and Santangelo v. Italy). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr., pvz., EŽTT 1996 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Pullar v. United Kingdom).

39. Byloje nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo teisėjai, nagrinėjusiai šią administracinę bylą, nušalinimo nepareiškė. Tai reiškia, kad atsakovui dėl teisėjos nešališkumo abejonių nekilo. Atsakovo apeliacinio skundo motyvas, kad teismas buvo šališkas, nepagrįstas jokiais argumentais, kurie atitiktų minėto objektyviojo testo kriterijus. Minėtas apelianto argumentas iš esmės siejamas su teismo priimtu atsakovui nepalankiu procesiniu sprendimu bei nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Minėta, kad teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, kurios taikymo negali saistyti bylos proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas, nes teisminiame ginče, jei nesudaroma taikos sutartis, visada yra bylą laimėjusi ir pralaimėjusi šalis. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti atsakovo teisės į nešališką teismą pažeidimą.

40. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl ABTĮ proceso teisės normų pažeidimų (bylos nagrinėjimo trukmės, teismo proceso, nesuteikta galimybė atsakovui pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, nebuvo skirta laiko diskusijoms, klausimams, atsikirtimams pateikti ir kt.), pažymi, kad išklausius teismo posėdžio garso įrašą, ABTĮ numatytų proceso taisyklių pažeidimų nenustatyta.

41. Teisėjų kolegija dėl atsakovo argumentų, susijusių su deklaracijų pateikimu apie susidariusį atliekų kiekį, pažymi, kad ginčas dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti sąlygas atsakovui deklaruoti komunalines atliekas pagal faktiškai susidarantį komunalinių atliekų kiekį nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti apskaičiuoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagal atsakovo deklaracijose nurodytus komunalinių atliekų kiekius, buvo išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl deklaracijų pateikimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos aplinkybių vertinimu nurodytu klausimu, todėl jų nekartoja. Deklaracijų pateikimas ir jų priėmimas/nepriėmimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako ir jų nevertina. Pažymėtina, kad KRATC sprendimai nepriimti iš atsakovo jo pateiktų deklaracijų 2012–2015 metais yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl atsakovui tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį.

42. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su vietinės rinkliavos apskaičiavimu atsakovui ir už jo sūnų T. J., kuris negyvena adresu: (duomenys neskelbtini), o Nuostatuose nenumatyta privaloma vietinė rinkliava asmenims, kurie negyvena toje teritorijoje, todėl KRATC nepagrįstai priskaičiavo rinkliavą ir kaip T. J. dalį, pridėdama ją prie reikalaujamos priteisti sumos, teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas 2015 m. lapkričio 2 d. susitarimu įsipareigojo vietinę rinkliavą už ½ namo mokėti ir už sūnų T. J., todėl minėti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nurodytu klausimu nepagrįsti ir atmestini.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiti atsakovo apeliacinio skndo argumentai, susiję su vietinės rinkliavos apskaičiavimu ir sumokėjimu už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d., nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku (šioje byloje pareiškėjas reikalauja sumokėti rinkliavą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.), todėl nevertinami.

44. Teisėjų kolegija dėl atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo, susijusio su jo patirtų materialinių nuostolių atlyginimo, pažymi, kad ABTĮ nenumato teisės atsakovui pareikšti savarankiškus reikalavimus pareiškėjui, todėl negali būti nagrinėjami šioje byloje.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius