Legislator Case Law & Legislation
861454dd-e37b-44b3-acdf-69f4b8c6c76a AI generated

861454dd-e37b-44b3-acdf-69f4b8c6c76a · Kauno apygardos teismas

Case Number 861454dd-e37b-44b3-acdf-69f4b8c6c76a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-1703-657/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12128-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas n u t a r t i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veisodė“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Parkų technika“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veisodė“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LLP“.

Legislator headnote

AI generated

861454dd-e37b-44b3-acdf-69f4b8c6c76a · Kauno apygardos teismas: Trečiasis asmuo UAB „LLP“ su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1703-657/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12128-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas n u t a r t i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veisodė“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Parkų technika“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veisodė“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LLP“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Parkų technika“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Veisodė“ 12 410,95 Eur skolÄ , 2 145 Eur palÅ«kanas, 40 Eur kompensacijÄ , 6 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad UAB „Parkų Technika“ 2013 m. balandžio 18 d. sudarė prekių ženklo licencinę sutartį Nr. 2013-04-18/02, o 2014 metais UAB „Parkų technika“, UAB „LLP“ bei atsakovė UAB „Veisodė“ sudarė žodinį susitarimÄ dėl UAB „Parkų technika“ ženklo reklamos ir dėl to patirtų iÅ¡laidų paskirstymo, sutariant, kad ieÅ¡kovė rÅ«pinsis prekių ženklo reklama ir reklamos iÅ¡laidas paskirstys visoms trims bendrovėms lygiomis dalimis, o bendrovės savo dalį reklamos iÅ¡laidų ieÅ¡kovei apmokės kiekvienÄ mėnesį pagal joms iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras jose nurodytais terminais.

Atsakovė apmokėdavo dalį reklamos iÅ¡laidų, todėl jos įsiskolinimas 2015 m. sausio 1 d. sudarė 1 081,82 Eur sumÄ , o 2016 m. sausio 4 d. – 1 453,40 Eur sumÄ , 2020 m. vasario 1 d. – 12 410,95 Eur sumÄ . Jokių pretenzijų dėl pateiktų sÄ skaitų atsakovė nereiÅ¡kė, į raginimus atsiskaityti nereagavo. 2019 metais buvo priimtas sprendimas visus reklamos kaÅ¡tus dengti UAB „Parkų technika“ ir UAB „LLP“ lėšomis, UAB „Veisodė“ sÄ skaitų neraÅ¡yti, laukti atsakovės finansinės bÅ«klės pagerėjimo.

IeÅ¡kovė 2020 m. sausio 20 d. atsakovei pranešė, jog nuo 2020 m. vasario 20 d. Prekių ženklo licencinė sutartis Nr. 2013-04-18/02 nutraukiama. Atsakovė, naudodama prekių ženklÄ , gavo didelę naudÄ , o tokių reklamos paslaugų neatlygintinis teikimas atsakovei bÅ«tų nelogiÅ¡kas. Pačios atsakovės veiksmai ir neveikimas patvirtina susitarimo dėl prekės ženklo reklamos iÅ¡laidų dengimo lygiomis dalimis bei atsakovės įsiskolinimo ieÅ¡kovei buvimÄ . Sudarant žodinį susitarimÄ dėl reklamos iÅ¡laidų pasidalinimo, palÅ«kanų dydis tarp Å¡alių, nebuvo aptartas, tačiau kiekvienoje UAB „Veisodė“ iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje faktÅ«roje buvo nurodyti apmokėjimo terminai, kurių atsakovė nesilaikė, todėl privalo ieÅ¡kovei sumokėti 2 145 Eur palÅ«kanas.

Be to, pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį atsakovė ieÅ¡kovei papildomai privalo sumokėti 40 Eur sumÄ .

3. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. UAB „Parkų technika“ taip pat tiekė UAB „Veisodė“ STIHL prekes. Nors 2017 m. liepos 25 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0006464, 2017 m. kovo 28 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0005896, 2017 m. balandžio 21 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0005999 buvo iÅ¡raÅ¡ytos už prekes, o ne reklamos paslaugas, tai nekeičia fakto, kad atsakovė pagal Å¡ias sÄ skaitas prekes gavo, tačiau už jas neatsiskaitė.

4. Atsakovė UAB „Veisodė“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad Å¡alys 2013 m. balandžio 18 d. sudarė ieÅ¡kovės pavadinimo pagrindu registruoto prekės ženklo „Parkų technika“ licencinę sutartį, kurioje nustatytos prekės ženklo naudojimo sÄ lygos. Atsakovei teisė naudoti ieÅ¡kovei priklausantį prekės ženklÄ buvo suteikta neatlygintinai. Sutarties 6 punktu ieÅ¡kovė įsipareigojo savo lėšomis ir jėgomis organizuoti ir atlikti prekės ženklo reklamÄ , atsakovė, kaip licencijos gavėja, turėjo teisę, o ne pareigÄ prisidėti prie ieÅ¡kovės prekės ženklo reklamos iÅ¡laidų.

Å alių vadovus siejo draugiÅ¡ki santykiai, todėl, ieÅ¡kovei papraÅ¡ius, atsakovė pagal galimybes prisidėdavo prie ieÅ¡kovės prekės ženklo reklamos iÅ¡laidų. Ilgainiui tapo aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovė atsakovės sÄ skaita siekia padidinti savo apyvartÄ , plėsti prekės ženklo žinomumÄ . IeÅ¡kovė, pasinaudodama atsakove, plėtė geografinę savo veiklos teritorijÄ , ir per atsakovę vykdė komercinę veiklÄ , už tai atsakovei nieko nemokėdama. IeÅ¡kovė ir toliau siųsdavo atsakovei sÄ skaitas už jai priklausančio prekės ženklo reklamos iÅ¡laidas, taip pat atsakovei ėmė siųsti sÄ skaitas dėl ieÅ¡kovės valdomos internetinės parduotuvės parkutechnika.lt iÅ¡laikymo iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę ir reiÅ¡kia nepagrįstus reikalavimus. Atsakovė nebuvo reklamos paslaugų gavėja, reklamos paslaugas įsigijo, dėl jų apimties sprendė, Å¡ių paslaugų nauda naudojosi bÅ«tent ieÅ¡kovė, todėl atsakovė neprivalėjo reaguoti į ieÅ¡kovės priminimÄ apie iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ar jas ginčyti. PareiÅ¡kusi nepagrįstÄ reikalavimÄ , ieÅ¡kovė negali reikalauti ir palÅ«kanų už atsakovės neapmokėtas sÄ skaitas. Antstoliui pateiktas raÅ¡tas, kuriame atsakovė nurodė skolÄ pripažįstanti, ar atsakovės sutikimas pagal galimybes prisidėti prie reklamos iÅ¡laidų nepakeičia Å¡alių sudarytos 2013 m. balandžio 18 d. licencinės sutarties sÄ lygų turinio ir nesukuria atsakovei savarankiÅ¡kų mokėjimo prievolių.

Ieškovė neskundė teismo nutarties, kuria atsakovės prašymu buvo atgręžtas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. įsakymo vykdymas.

6. Trečiasis asmuo UAB „LLP“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad nei vienai bendrovei nebuvo žinoma, kokios bus prekės ženklo reklamos iÅ¡laidos, todėl buvo sutarta, kad prekės ženklo reklamos organizavimu rÅ«pinsis UAB „Parkų technika“ ir vėliau Å¡ias iÅ¡laidas jos dalinsis. Tik 2018 m didėjant atsakovės įsiskolinimui UAB „Parkų technika“ už ženklo reklamos paslaugas, įvyko visų trijų Å¡alių susirinkimas, per kurį atsakovas sutiko su visomis iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, pažadėjo skolÄ apmokėti dalimis.

Pripažino, kad jų bendras projektas ieÅ¡kovei yra naudingas, prašė laikinai naujų sÄ skaitų neraÅ¡yti, bet nepaÅ¡alinti iÅ¡ projekto. SÄ skaitos iki 2020 m. nebuvo raÅ¡omos, visas iÅ¡laidas padengė likę partneriai, tačiau skola sumažinta nebuvo. Atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, neigdama susitarimÄ su UAB „Parkų technika“ dėl prekės ženklo reklamos iÅ¡laidų dengimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė iÅ¡ atsakovės 12 410,95 Eur skolÄ , 2 145 Eur palÅ«kanas, 6 procentų palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 12 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 2 228 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 7,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei.

9. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad UAB „Parkų technika“ 2013 m. balandžio 18 d. pasirašė atskiras prekių ženklo licencines sutartis su UAB „Veisodė“, UAB „LLP“. Ä®monių vadovai sutarė nuo 2014 metų sausio mėnesio dalintis prekės ženklo reklamos iÅ¡laidas lygiomis dalimis kiekvienÄ mėnesį pagal UAB „Parkų technika“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras jose nurodytais terminais. Licencinės sutarties 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutarties pakeitimai ir papildymai galimi tik dviÅ¡aliu raÅ¡tiÅ¡ku Å¡alių susitarimu.

Žodinio susitarimo, patikslinančio licencinių sutarčių nuostatas, pasidalinti internetinės svetainės administravimo ir reklamos iÅ¡laidas egzistavimÄ patvirtina ir tai, kad atsakovė 2014-2015 metais vykdė tokį susitarimÄ ir apmokėdavo didžiÄ jÄ dalį UAB „Parkų technika“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų. UAB „Veisodė“ 2015 m. sausio 1 d. įsiskolinimas sudarė 1 081,82 Eur sumÄ , o 2016 m. sausio 4 d. – 1 453,40 Eur sumÄ . Å ias aplinkybes patvirtina UAB „Veisodė“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, UAB „Veisodė“ atlikti mokėjimai bei paskaičiavimo lentelė.

Dvejus metus nuo licencinės sutarties ir žodinio susitarimo sudarymo atsakovė pripažino licencinėje sutartyje numatytÄ teisę Å¡alims abipusiu susitarimu bei bendromis lėšomis organizuoti ir atlikti ženklo reklamÄ , vykdė savo raÅ¡ytinius ir žodinius įsipareigojimus ieÅ¡kovei. Liudytojas D. J. nurodė, kad 2015 metais vykusiame įmonių vadovų susitikime apie projektÄ buvo kalbama, kaip apie duodantį naudÄ .

10. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės neneigė, kad susitarimas dėl reklamos iÅ¡laidų pasidalijimo buvo sudarytas. Kadangi Å¡alių vadovus siejo draugyste grįsti santykiai, atsakovės vadovas pažadėjo pagal galimybes prisidėti prie ieÅ¡kovės prekės ženklo reklamos, nors pagal tarp Å¡alių sudarytÄ licencinę sutartį prekės ženklo reklama turėjo bÅ«ti finansuojama ieÅ¡kovės lėšomis. Atsakovės teigimu, kadangi ji prie reklamos iÅ¡laidų prisidėti neprivalėjo, prie jų apmokėjimo prisidėdavo ne visa apimtimi, o pagal galimybes.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje neatsakė į klausimus, kodėl UAB „Veisodė“ jai siunčiamas sÄ skaitas priimdavo, jų niekada neginčijo ar negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei kaip nepagrįstų, nenutraukė sutarties bei prekės ženklo naudojimo. Nors prekės ženklo naudojimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad ir teismo posėdžio dienÄ atsakovės parduotuvės iÅ¡kaboje yra žodžių junginys „PARKŲ TECHNIKA“, kas tik patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovės prekės ženklo naudojimas atsakovei buvo ir Å¡iuo metu tebėra naudingas.

11. Sutartyje nėra numatytas atlyginimas ieÅ¡kovei už atsakovės naudojimÄ si ieÅ¡kovės įregistruotu prekiniu ženklu „Parkų technika“, t. y. Å¡alių licencinė sutartis pagal joje iÅ¡dėstytas sÄ lygas yra neatlygintinė, kas verslo praktikoje nėra įprasta, o sutarties 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Šalys abipusiu sutarimu bei bendromis lėšomis turi teisę organizuoti bei atlikti Ženklo reklamÄ â€œ. IÅ¡ Å¡ių bei atsakovės ne vienerius metus atliktų mokėjimų pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas svetainės administravimui ir prekių ženklo reklamos iÅ¡laidų dalies padengimui, trečiojo asmens, sudariusio analogiÅ¡kÄ sutartį su ieÅ¡kove, paaiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad susitarimas apmokėti minėtas iÅ¡laidas lygiomis dalimis tarp Å¡alių ir trečiojo asmens buvo sudarytas.

Toks susitarimas neprieÅ¡tarauja licencinės sutarties nuostatoms ir atitinka verslo logikÄ , licencinei sutarčiai už naudojimÄ si prekių ženklu esant neatlygintinai. Byloje esantys įrodymai neleidžia teismui abejoti iÅ¡ internetinės svetainės ir reklamos atsakovės gauta nauda, nes svetainėje buvo talpinama informacija apie technikÄ , kuria prekiavo atsakovė, atsakovės parduotuvių vietÄ ir kitus kontaktinius duomenis, atsakovės prekės ir parduotuvės buvo reklamuojamos socialiniuose tinkluose, populiariuose tinklalapiuose, Google, tokiu bÅ«du didinant gamintojo Stihl produkcijos, prekės ženklo „Parkų technika“, o tuo pačiu ir atsakovės žinomumÄ , pritraukiant naujus pirkėjus, visoms sutarties Å¡alims gaunant komercinę naudÄ .

Å iuo metu Google paieÅ¡koje įvedus žodį „stihl“, pirmame paieÅ¡kos rezultatų puslapyje yra nuoroda į ieÅ¡kovės internetinį puslapį www.parkutechnika.lt, kas akivaizdžiai rodo prekės ženklo „Parkų technika“ komercinę vertę ir reklamos veiksmingumÄ .

12. Teismo posėdyje G. B. teigė, kad ginčijamu susitarimu Å¡alys tarėsi dėl internetinės parduotuvės kÅ«rimo ir iÅ¡ jos gauto pelno pasidalijimo. IeÅ¡kovės atstovas ir trečiojo asmens atstovas teigia, kad Å¡i idėja atsirado vėliau, t. y. apie 2015-2016 m. Atsiliepime atsakovė, nurodydama aplinkybę dėl iÅ¡laidų internetinės parduotuvės kÅ«rimui, teigė, kad jai sÄ skaitos už internetinės parduotuvės kÅ«rimo darbus nebuvo teikiamos. Byloje nėra pareikÅ¡tas atsakovės materialus reikalavimas (prieÅ¡ieÅ¡kinis) dėl iÅ¡ Å¡ios parduotuvės gautų pajamų pasidalijimo, byloje įrodymų apie Å¡ias pajamas nėra.

13. UAB „Parkų technika“ 2020 m. vasario 1 d. atsakovei UAB „Veisodė“ pateikė praneÅ¡imÄ , jog nuo 2020 m. vasario 20 d. Prekių ženklų licencinė sutartis Nr. 2013-04-18/02 nutraukiama, dėl ko visa UAB „Veisodė“ kontaktinė informacija buvo paÅ¡alinta iÅ¡ administruojamų puslapių, neveikė elektroninis paÅ¡tas su prekės ženklu, kuris buvo UAB „Veisodė“ naudojamas, po to atsakovei sÄ skaitos nebuvo iÅ¡raÅ¡omos. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė tiekė atsakovei prekes.

Už dalį prekių atsakovė nėra atsiskaičiusi: pagal 2017 m. liepos 25 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0006464 – už pjovimo valÄ , 2017 m. kovo 28 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0005896 – už grandinių rulonus bei jų pristatymÄ , 2017 m. balandžio 21 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0005999 – už pjovimo juostas ir prekių pristatymÄ . Mokėjimo nurodymuose nesant duomenų apie konkrečiÄ mokėjimo paskirtį, ieÅ¡kovė nurodė buhalterinėje apskaitoje sudengusi seniausias sÄ skaitas, todėl atsakovės argumentai, kad ji yra atsiskaičiusi už prekes, yra nepagrįsti.

14. IeÅ¡kovė reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės už prekes ir paslaugas pagal 2017 m. kovo 28 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0005896 – 901,69 Eur, 2017 m. kovo 31 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0005919 – 603,79 Eur, 2017 m. balandžio 21 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0005999 – 221,62 Eur, 2017 m. balandžio 28 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0006031 – 1 406,21 Eur, 2017 m. birželio 28 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0006351 – 942,71 Eur, 2017 m. liepos 25 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0006464 – 7,10 Eur, 2017 m. gruodžio 28 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0006995 – 528,77 Eur, 2018 m. sausio 31 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0007065 – 519,09 Eur, 2018 m. vasario 22 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0007116 – 672,76 Eur, 2018 m. kovo 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0007215 – 757,10 Eur, 2018 m. balandžio 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0007358 – 1 125,30 Eur, 2018 m. gegužės 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0007519 – 1164,02 Eur, 2018 m. birželio 26 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0007645 – 1 278,49 Eur, 2018 m. liepos 31 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0007808 – 507,23 Eur, 2018 m. rugpjūčio 29 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0007935 – 211,75 Eur, 2018 m. rugsėjo 28 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0008135 – 348,48 Eur, 2018 m. spalio 31 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0008320 – 326,70 Eur, 2018 m. lapkričio 29 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0008420 – 325,49 Eur, 2018 m. gruodžio 28 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PTK 0008497 – 562,65 Eur, iÅ¡ viso 12 410,95 Eur.

Byloje nėra duomenų, kad licencinės sutarties ir žodinio Å¡alių susitarimo dėl iÅ¡laidų už prekės ženklo reklamÄ pasidalijimo lygiomis dalimis galiojimo laikotarpiu Å¡ios sÄ skaitos atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡ytos nepagrįstai ar atsakovė sÄ skaitose nurodytų prekių negavo. Atsakovė sÄ skaitų neapmokėjo.

15. Kadangi atsakovė naudojosi ieÅ¡kovės prekės ženklo teikiama nauda, privalo prisidėti Å¡alių žodiniame susitarime numatyta dalimi už jo reklamÄ , taip pat turi atsiskaityti už jai pateiktas prekes. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad ji su ieÅ¡kove atsiskaitė, 12 410,95 Eur suma iÅ¡ UAB „Veisodė“ priteistina atsakovei. Å alys yra Å«kio subjektai (komersantai), jų teisiniams santykiams taikoma Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, nustatanti 8 proc. palÅ«kanas už vėlavimo atsiskaityti laikÄ .

Atsakovė laiku neatsiskaitė su ieÅ¡kove, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 2 145 Eur palÅ«kanos už vėlavimÄ atsiskaityti, 40 eurų kompensacija bei 6 proc. metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinį tenkinus, iÅ¡ atsakovės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei ir valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Veisodė“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp bylos Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai taikė materialinės teisės normas, ir nustatęs atsakovės teisę prisidėti prie prekės ženklo reklamos iÅ¡laidų, nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į atsakovę. Teismas suabsoliutino žodinio susitarimo buvimo faktÄ , nepagrįsdamas, kokiais įrodymais remdamasis nustatė tarp Å¡alių jį buvus, kokiu bÅ«du ir kokiomis sÄ lygomis buvo iÅ¡reikÅ¡tas atsakovės akceptas žodinio susitarimo sÄ lygoms.

Nenustačius šalių žodinio susitarimo pobūdžio, jo turinio, tikslo ir esmės, nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas neatskyrė, kokia ieškovės prašomos priteisti sumos dalis yra reiškiama už atsakovei parduotas prekes, o kokia ieškinio dalis sudaro atsakovės tariamai neapmokėtos ieškovės prekės ženklo reklamos išlaidos. Teismas, sutapatindamas ieškinio reikalavimų pagrindus, nepagrįstai vertino, kad atsakovės prievolė atsiskaityti už ieškovės jai parduotas prekes yra analogiška atsakovės teisei apmokėti reklamos išlaidas.

Netinkamai vertinęs atsakovės mokėjimo prievolių ieÅ¡kovei pagrindus ir apimtis, teismas darė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovė nėra įvykdžiusi ieÅ¡kovei mokėjimų už prekes prievolių IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ už reklamos iÅ¡laidas, o ne prekes, reikalavimas dėl prekių apmokėjimo ieÅ¡kiniu nebuvo reiÅ¡kiamas, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti sumų, kurių ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė priteisti neprašė, dėl ko tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės neteisingai. 16.2.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl iÅ¡vados apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes yra padarytos, pažeidžiant įrodymų vertinimo visapusiÅ¡kumo ir objektyvumo reikalavimus, numatytus CPK 185 straipsnyje. Byloje nenustatyta, kada buvo sudarytas susitarimas dėl reklamos iÅ¡laidų dalybų – 2013 m. balandžio 18 d. sudarant licencinę prekės ženklo sutartį ar 2014 metų sausio mėn., ar žodinis susitarimas buvo Licencinės sutarties sÄ lygas keičiantis susitarimas, sudarytas, nesilaikant raÅ¡ytinės formos, ar tai buvo nauji teisiniai santykiai, nesusiję su licencine sutartimi, todėl nepagrįstai atsakovė įpareigota dengti ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas dėl jai priklausančio prekės ženklo reklamos.

Apklausti liudytojai patvirtino, kad tarp Å¡alių buvo žodinis susitarimas ne dėl prekės ženklo reklamos, o dėl elektroninės parduotuvės parkutechnika.lt. Teismas turėjo pareigÄ nustatyti bendrosios jungtinės veiklos dalyvių susitarimo apimtį. Teismas netinkamai vertino atsakovės ieÅ¡kovei vykdytus mokėjimus ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovė du metus mokėjo ieÅ¡kovei už reklamos paslaugas. Atsakovė yra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove už prekes, o Å¡ios sumos buvo nepagrįstai įskaitytos į mokėjimus už reklamos iÅ¡laidas.

Teismo argumentai, jog ieÅ¡kovė UAB „Parkų technika“ 2020 m. vasario 1 d. pateikė atsakovei praneÅ¡imÄ , jog nuo 2020 m. vasario 20 d. nutraukiama Prekių ženklų licencinė sutartis Nr. 2013-04-18/02 ir po to atsakovei sÄ skaitos nebuvo iÅ¡raÅ¡omos, neatitinka byloje esančių įrodymų ir ieÅ¡kovės pripažintų aplinkybių, jog sÄ skaitos atsakovei nebuvo raÅ¡omos jau nuo 2019 metų, nors tarp Å¡alių sudaryta licencinė sutartis dar galiojo. Teismas netyrė ir nevertino, dėl kokių priežasčių licencinė sutartis buvo neatlygintinė.

Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad ieÅ¡kovei priklausantis prekės ženklas neturėjo jokios komercinės vertės, todėl ieÅ¡kovė ir siekė atsakovės pagalba jį populiarinti. Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad Å¡alių teisiniai santykiai turėjo bendrosios jungtinės veiklos požymių, byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo ir teismas turėtų nustatyti, koks buvo Å¡ių naujų teisinių santykių pobÅ«dis ir jų turinys.

Atsakovės iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio prekės ženklo gauta nauda teismo buvo nustatyta, remiantis prielaidomis. 16.3. Teismas paneigė Å¡alių sutarties laisvės principÄ ir, vertindamas atsakovės atliktÄ ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimÄ , nepagrįstai sprendė, kad atsakovė beveik dvejus metus nuo licencinės sutarties ir žodinio susitarimo sudarymo pripažino licencinėje sutartyje numatytÄ teisę ir galimybę Å¡alims abipusiu susitarimu bei bendromis lėšomis organizuoti bei atlikti prekės ženklo reklamÄ bei vykdė savo raÅ¡ytinius ir žodinius įsipareigojimus ieÅ¡kovei.

Byloje nebuvo jokių duomenų, kad atsakovė bÅ«tų turėjusi ar galėjo turėti prievolę dengti dalį ieÅ¡kovės prekės ženklo reklamos iÅ¡laidų. Atsakovės teisė dengti reklamos iÅ¡laidas nesukÅ«rė ieÅ¡kovei reikalavimo teisių į atsakovę. Å alys yra verslo subjektai, todėl, jei tarp jų bÅ«tų sudaryti susitarimai, keičiantys Licencinės sutarties sÄ lygas, tokie susitarimai neabejotinai bÅ«tų įforminti arba bent jau iÅ¡reikÅ¡ti objektyvia forma. Teismas tinkamai neįvertino PVM sÄ skaitų faktÅ«rų reikÅ¡mės ginčo teisiniam kvalifikavimui.

Pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, nevertino atsakovės paaiÅ¡kinimų, dėl kokių priežasčių UAB „Veisodė“ priimdavo, neginčijo ar negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei kaip nepagrįstų ieÅ¡kovės jai siunčiamų sÄ skaitų. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė siuntė atsakovei sÄ skaitas faktÅ«ras, o atsakovė jų neginčijo, nepatvirtina, kad atsakovė turėjo prievolę Å¡ias sÄ skaitas apmokėti. Atsakovė nematė bÅ«tinumo ginčyti jai neprivalomų apmokėti PVM sÄ skaitų faktÅ«rų. 16.4.

Teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio normas, ir konstatavęs, kad žodinis susitarimas buvo sudarytas 2013 metų rudenį, t. y. praėjus pusmečiui po Licencinės sutarties sudarymo, konstatavo tarp Å¡alių buvusį žodinį susitarimÄ , kurio turinys skiriasi nuo raÅ¡ytinės sutarties. Byloje nekilo ginčo ir poreikio aiÅ¡kinti Å¡alių sudarytos Licencinės sutarties turinio, Å¡iuo atveju teismas turėjo pareigÄ aiÅ¡kinti ir nustatyti žodinio susitarimo pobÅ«dį ir turinį, todėl Licencinės sutarties turinio aiÅ¡kinimas buvo perteklinis.

Byloje nėra ginčo, kad pirkėjai iÅ¡ ieÅ¡kovės internetu įsigiję prekes, jas atsiimdavo iÅ¡ atsakovės parduotuvės, tuo tarpu atsakovė jokios finansinės naudos iÅ¡ to negavo. Atsakovė svetainėje buvo nurodyta tik kaip nemokamas prekių atsiėmimo punktas, kas tik didino ieÅ¡kovės siÅ«lomų prekių patrauklumÄ Vakarų Lietuvos pirkėjams. Atsakovė nebuvo reklamos paslaugų gavėja, reklamos paslaugas įsigijo, dėl jų apimties sprendė, Å¡ių paslaugų nauda naudojosi bÅ«tent ieÅ¡kovė.

Teismas ignoravo faktÄ , kad atsakovei reklamos Vakarų Lietuvoje nereikėjo, nes iÅ¡ esmės ji vienintelė Klaipėdoje prekiavo parkų technika. Teismo iÅ¡vados, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog ir teismo posėdžio dienÄ atsakovo parduotuvės iÅ¡kaboje yra žodžių junginys „PARKŲ TECHNIKA“, kas patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovės prekės ženklo naudojimas atsakovei buvo ir tebėra naudingas, neatitinka CPK 185 įtvirtintų įrodymų vertinimo objektyvumo ir visapusiÅ¡kumo reikalavimų.

17. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Parkų technika“ prašė skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė Å¡iuos argumentus: 17.1. Teismas objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė bei aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas. Byloje buvo sprendžiama, ar atsakovė atskiru žodiniu susitarimu prisiėmė prievolę dengti dalį UAB „Parkų technika“ ženklo reklamos iÅ¡laidų.

Tai, kad teismas byloje esančius įrodymus bei šalių elgesį sutarties, susitarimo vykdymo metu ir po jo vertino kitaip, nei atsakovė norėtų, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, CK 6.193 str. reglamentuotas sutarčių aiškinimo taisykles ar neatskleidė bylos esmės. 17.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje buvo įrodytas šalių žodinis susitarimas dengti ženklo „Parkų technika“ reklamos išlaidas lygiomis dalimis ir jo vykdymas.

Sudarytas žodinis susitarimas dėl ženklo reklamos iÅ¡laidų dengimo nekeitė Licencinės sutartie sÄ lygų joms neprieÅ¡taravo, o jas tik detalizavo, kaip tai buvo numatyta Licencinės sutarties 2 straipsnio 6 punkte. PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantė, teismas vertino aplinkybę, jog Licencinėje sutartyje yra nustatyta sÄ lyga dėl sutarties papildymo/keitimo formos. Vien tai, jog tarp Å¡alių buvo sudarytas ne raÅ¡ytinis, o žodinis susitarimas dėl ženklo reklamos iÅ¡laidų dengimo, jokiu bÅ«du negali paneigti tokio susitarimo egzistavimo fakto ir iÅ¡ tokio susitarimo atsakovei kylančios pareigos apmokėti dalies ženklo, kuriuo naudojosi atsakovė, reklamos iÅ¡laidų pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas.

Atsakovė, apmokėdama UAB „Parkų technika“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras už ženklo reklamÄ , eilę metų vykdė Å¡alių susitarimÄ dėl ženklo reklamos iÅ¡laidų dengimo. Esant nuolatos fiksuojamam įsiskolinimui už prekės ženklo reklamos paslaugas, atsakovė eilę metų naudojosi minėtu prekės ženklu, reklama, nereikÅ¡dama jokių pretenzijų dėl fiksuojamo įsiskolinimo. Atsakovei 2019 m. sÄ skaitos nebuvo raÅ¡omos todėl, kad atsakovei buvo leista naudoti ženklÄ , nedengiant jo reklamos iÅ¡laidų, tikintis, kad atsakovės finansiniai sunkumai susitvarkys ir atsakovė atiduos skolÄ .

Akivaizdu, kad, jei atsakovė nebÅ«tų sudariusi žodinio susitarimo su UAB „Parkų technika“ ir UAB „LLP“ dėl prekės ženklo iÅ¡laidų dengimo ir atsakovė žinotų, jog nėra skolinga UAB „Parkų technika“, ji niekada nebÅ«tų raÅ¡iusi antstoliui raÅ¡to, kuriame ne tik, pripažino įsiskolinimÄ , bet ir sutiko jį dalimis dengti. Å alių susitarimÄ dengti ženklo reklamos iÅ¡laidas patvirtino ir trečiojo asmens UAB „LLP“ atstovas M. M.. Å alių susitarimas dėl prekės ženklo reklamos iÅ¡laidų dengimo buvo konstatuotas, vadovaujantis ne iÅ¡imtinai liudytojo parodymais, bet byloje esančių objektyvių duomenų, jų visumos bei Å¡alių elgesio analize.

Apeliacinio skundo argumentai dėl negalimumo atskiro žodinio susitarimo sudarymo aplinkybių įrodinėti liudytojų parodymais yra nepagrįsti. Bylos duomenų bei pačios atsakovės elgesio nuosekli analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas pagrįstai vertino, kad ženklo naudojimas buvo naudingas atsakovei. Atsakovės teiginiai, kad sprendimas yra prieÅ¡taringas neatitinka teismo sprendimo turinio, jokio teismo sprendime nustatytų žodinio susitarimo sudarymo aplinkybių prieÅ¡taringumo nėra.

Teismas teisingai kvalifikavo Å¡alių teisinį ginÄÄ , tiksliai detalizavo, kas sudaro iÅ¡ atsakovės UAB „Parkų technika“ priteistinÄ 12 410,95 Eur sumÄ . Atsakovė turėjo tokiÄ pačiÄ prievolę atsiskaityti už ženklo reklamÄ , kaip ir prievolę atsiskaityti už jai parduotas prekes. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

19. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku;

Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai Å¡ioje nutartyje yra analizuojami remiantis bÅ«tent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.).

Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Dėl naujų įrodymų priėmimo 20. Teisme 2021 m. lapkričio 11 d. gautas atsakovės UAB „Veisodė“ praÅ¡ymas pridėti prie bylos naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Prekės ženklų registro iÅ¡raÅ¡Ä .

Apeliantė nurodė, jog licencine prekės ženklo sutartimi atsakovė buvo apgauta (prekės ženklas „Parkų technika“ įregistruotas 2014 m. kovo 26 d.). Licencinės prekės ženklo sutarties 2 str. 1 p. numatė, kad atsakovė sutartimi ieÅ¡kovei neva priklausančiu prekės ženklu įgyja teisę žymėti prekės ženklo STIHL ir VIKING firmų produkcijÄ : motorinius pjÅ«klus, žoliapjoves, vėjapjoves, kultivatorius, smulkintuvus, sodo įrankius ir kitÄ parkų technikÄ bei jos dalis, o taip pat ir eksploatacines medžiagas, tačiau Å¡ios iÅ¡vardintos prekės pagal Tarptautinę (Nicos) prekių ir paslaugų klasifikacijÄ priskiriamos 7 ir 8 klasei, kuriai prekės ženklo apsauga įregistruota nebuvo.

Nurodomos aplinkybės ir teikiami įrodymai atsakovei tapo žinomi rengiantis bylos nagrinėjimui Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-19630-1041/2021, t. y. jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Pagal CPK iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Dar pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 str.). Teismas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, turi iÅ¡klausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus ir CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka iÅ¡tirti visus kitus byloje esančius įrodymus (CPK 250 str.). CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus faktinius duomenis ir įrodymus.

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl Å¡ios normos taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

Taigi, siekdami realizuoti savo procesinę teisę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, asmenys turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė, teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje byloje, 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Prekės ženklų registro iÅ¡raÅ¡Ä . Naujai pateiktu įrodymu atsakovė grindžia aplinkybę, kad ieÅ¡kovė, sudarant liecencinę sutartį, jÄ apgavo (suklaidino). Pagrįsdama naujų įrodymų pateikimo poreikį ieÅ¡kovė nurodė, kad bÅ«tinybė juos pateikti atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes apie tai sužinojo rengdamasi kitos civilinės bylos nagrinėjimui.

24. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė naujo įrodymo pateikimo bÅ«tinybę apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ esmės grindžia ne jos naudai priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teismo atliktu įrodymų vertinimu nagrinėjant bylÄ . Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kad ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus bÅ«tų teikusi pirmosios instancijos teismui ar jis Å¡iuos įrodymus bÅ«tų atsisakęs priimti. Atsižvelgiant į tai, kad toks įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė naujus įrodymus teikia teisėjų kolegijai teikia jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo, teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinio sprendimo byloje, kad savo praÅ¡ymÄ atsakovė grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo teigti, jog bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus iÅ¡kilo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka.

25. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vėliau atsiradusia bÅ«tinybe pateikti įrodymus nelaikytina juos teikiančio asmens subjektyvi nuomonė, įsitikinimas, jog esamų įrodymų pakaks jo pozicijai patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

Kadangi apeliantė turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti, kad jos pozicijÄ pagrindžiantys įrodymai bÅ«tų pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka jie nėra priimami. Dėl ginčo esmės 26. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, įrodymų vertimo, teisės normų taikymo, reikalavimo teisės, civilinio proceso rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo principų pažeidimo.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Parkų technika“ (Licencijos davėjas) ir atsakovė UAB „Veisodė“ (Licencijos gavėjas) 2013 m. balandžio 18 d. sudarė Prekių ženklo licencinę sutartį Nr. 2013-04-18/02 (toliau – sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovei neiÅ¡imtinę teisę sutartyje numatytoje teritorijoje naudoti prekių ženklÄ â€žPARKŲ TECHNIKA“ komercinėje veikloje pagal sutartyje numatytas sÄ lygas. Sutarties 6 punkte nurodyta:

„Licencijos davėjas įsipareigoja savo lėšomis ir jėgomis organizuoti bei atlikti ženklo reklamÄ , t. y. administruoti internetinę svetainę: http://www.parkutechnika.lt. reklamuoti ženklÄ informacinėse priemonėse, žiniasklaidoje, skelbimų portaluose, lauko iÅ¡kabose ir kitose reklamos vietose. Reklamos bÅ«dus ir kiekį Licencijos davėjas turi teisę pasirinkti savo nuožiÅ«ra. Licencijos gavėjas taip pat turi teisę savo lėšomis ir jėgomis organizuoti bei atlikti ženklo reklamÄ prieÅ¡ tai raÅ¡tu suderinęs su Licencijos davėju reklamos bÅ«dus bei vietÄ .

Å alys abipusiu sutarimu bei bendromis lėšomis turi teisę organizuoti bei atlikti ženklo reklamÄ .

28. IeÅ¡kovė UAB „Parkų technika“ 2020 m. sausio 20 d. raÅ¡tu Nr. 2020/01/20/01 pranešė atsakovei UAB „Veisodė“ apie Prekių ženklo licencinės sutarties Nr. 2013-04-18/02 nutraukimÄ 2020 m. vasario 20 d. sutarties 12 punkto pagrindu.

29. Byloje taip pat nustatyta, ir Å¡alys neginčija tos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė, atsakovei tiekė prekes, už kurias ji privalėjo atsikaityti pagal pateiktas sÄ skaitas jose nurodytais terminais.

30. Byloje ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovė nėra visiÅ¡kai apmokėjusi Å¡ių sÄ skaitų, iÅ¡ viso 12 410,95 Eur sumai: - 2017 m. kovo 28 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. PTK 0005896, įsigytos prekės (grandinių rulonai su pristatymu) nesumokėta dalis 901,69 Eur, (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2017 m. kovo 28 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2017 m. kovo 28 d.; - 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. PTK 0005919 bendrai 603,79 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2017 m. balandžio 1 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2017 m. balandžio 5 d.; - 2017 m. balandžio 21 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0005999, įsigytos prekės (pjovimo juostos su pristatymu) bendrai 221,62 Eur sumai, sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2017 m. balandžio 26 d.; - 2017 m. balandžio 28 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0006031 bendrai 1 406,21 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2017 m. gegužės 5 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2017 m. gegužės 3 d. LaiÅ¡ke Nurodyta – lipdukai 258,51 Eur, Martynas – 1 800 Eur, prekių apraÅ¡ymai puslapiui – 350 Eur, vizitinės 158,68 Eur, SF blankai – 290 Eur, Google – 302,30 Eur, Facebook – 12,03 Eur; - 2017 m. birželio 28 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0006351 bendrai 942,71 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2017 m. birželio 28 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2017 m. liepos 3 d.; - 2017 m. liepos 25 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0006464 įsigyta prekė (valas pjovimo) bendrai 7,10 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2017 m. rugpjūčio 3 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta 2017 m. liepos 25 d.; - 2017 m. gruodžio 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0006995 bendrai 528,77 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2017 m. gruodžio 28 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2018 m. sausio 2 d.; - 2018 m. sausio 31 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0007065 bendrai 519,09 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2018 m. sausio 31 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2018 m. vasario 5 d.; - 2018 m. vasario 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0007116 bendrai 672,76 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2018 m. vasario 22 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2018 m. vasario 27 d.; - 2018 m. kovo 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0007215 bendrai 757,10 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2018 m. kovo 30 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2018 m. balandžio 4 d.; - 2018 m. balandžio 30 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0007358 bendrai 1 125,30 Eur (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2018 m. gegužės 7 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2018 m. gegužės 14 d.; - 2018 m. gegužės 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0007519 bendrai 1 164,02 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2018 m. gegužės 30 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2018 m. birželio 4 d.; - 2018 m. birželio 26 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0007645 bendrai 1 278,49 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2018 m. birželio 26 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2018 m. liepos 1 d.; - 2018 m. liepos 31 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0007808 bendrai 507,23 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2018 m. liepos 31 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2018 m. rugpjūčio 5 d.; - 2018 m. rugpjūčio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0007935 bendrai 211,75 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2018 m. rugpjūčio 29 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2018 m. rugsėjo 3 d.; - 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0008135 bendrai 348,48 Eur (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2018 m. spalio 1 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2018 m. spalio 8 d.; - 2018 m. spalio 31 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0008320 bendrai 326,70 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2018 m. spalio 31 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta 2018 m. spalio 31 d.; - 2018 m. lapkričio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0008420 bendrai 325,49 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2018 m. rugpjūčio 29 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2018 m. gruodžio 4 d.; - 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PTK 0008497 bendrai 562,65 Eur sumai (iÅ¡siųsta atsakovei el. paÅ¡tu 2018 m. rugpjūčio 29 d.), sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2019 m. sausio 2 d.

31. Taigi, kaip matyti iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti 12 410,95 Eur sumÄ sudaro 11 280,54 Eur suma už reklamos paslaugas pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ Prekių ženklo licencinę sutartį ir 1 130,41 Eur suma už įsigytas prekes (7,10 Eur (2017 m. liepos 25 d. sÄ skaita) + 901,69 (2017 m. kovo 28 d. sÄ skaita) + 221,62 (2017 m. balandžio 21 d. sÄ skaita)). Dėl Å¡alių valios ir žodinio susitarimo 32. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Å¡alys 2013 m. balandžio 18 d. sudarė Prekių ženklo licencinę sutartį Nr. 2013-04-18/02, pagal kuriÄ atsakovei buvo suteikta neiÅ¡imtinė teisė sutartyje numatytoje teritorijoje naudoti prekių ženklÄ â€žPARKŲ TECHNIKA“ komercinėje veikloje; ieÅ¡kovė įsipareigojo savo lėšomis ir jėgomis organizuoti bei atlikti ženklo reklamÄ , bei Å¡alys abipusiu sutarimu bei bendromis lėšomis turi teisę organizuoti bei atlikti ženklo reklamÄ .

33. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog sutartyje nebuvo numatyta, jog ji turi prisidėti prie reklamos išlaidų apmokėjimo, žodinio susitarimo tarp šalių nebuvo, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

34. Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Jeigu kai kurių sutarties sÄ lygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei Å¡alių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 str. 6 d.). Pažymėtina, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), kur nurodyta, jog esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Be to, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; t. y. taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).

35. Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3340-248/2018). Tais atvejais, kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (Å¡alių tikrųjų ketinimų) sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui (lingvistiniam aiÅ¡kinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-9-695/2018; 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019).

36. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliantės argumentų nenuoseklumÄ . Atsakovė teigė, kad kurį laikÄ mokėjo ieÅ¡kovei pagal pateiktas sÄ skaitas už reklamos paslaugas, tačiau vėliau ir apeliantė skunde nurodė, kad tarp Å¡alių nebuvo jokio susitarimo dėl reklamos paslaugų apmokėjimo pagal licencinę sutartį, ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų neginčijo, nes Å¡alis siejo draugiÅ¡ki santykiai, o naudÄ iÅ¡ reklamos gavo iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovė.

37. Nesant pažodine tvarka suraÅ¡ytos Å¡alių sutarties dėl ginčo paslaugų, už kurias atsakovei iÅ¡raÅ¡ytos ir pateiktos apmokėti aukščiau nurodytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už reklamos paslaugas, įsigijimo, teikimo, apmokėjimo, teisėjų kolegija vertina, ar iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos galima pagrįstai konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė su atsakove dėl tokių paslaugų įsigijimo, teikimo ir apmokėjimo susitarė, nei nesusitarė.

38. Pažymėtina, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovė su ieÅ¡kove susitarė dėl prekės ženklo „Parkų technika“ naudojimo. Å ios aplinkybės atsakovė neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, neginčija ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Aplinkybę, kad atsakovė naudojo prekių ženklÄ taip pat patvirtina byloje surinkti įrodymai – ant sÄ skaitų blankų su prekės ženklu „Parkų technika“ Å¡alia kitų, taip pat nurodomas atsakovės adresai Klaipėda, Taikos pr.24 ir Å iaurės pr. 11, bei telefono numeriai; vizitinėse kortelėse taip pat nurodomi atsakovės adresai, kaip STIHL, VIKING autorizuoto prekybos atstovo, bei bendri interneto adresai: www.parkutechnika.lt, www.vejospjovimorobotai.lt, parkutechnika.stihl-parduotuves.lt.

IÅ¡ byloje ieÅ¡kovės pateiktų sÄ skaitų nustatyta, jog reklamos paslaugos taip pat buvo teikiamos Google, Facebook platformose, orientuojantis į tikslinę auditorijÄ , pageidaujančiÄ Ä¯sigyti įrangos parkų, sodų priežiÅ«rai. Buvusį žodinį susitarimÄ dėl reklamos paslaugų apmokėjimo ir atsakovės siekį bendradarbiauti su ieÅ¡kove bei įsigyti reklamos paslaugas taip pat patvirtina atsakovės veiksmai – nuo 2014 metų ji pastoviai apmokėdavo ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, kuriose aiÅ¡kiai buvo nurodyta, jog sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta už reklamos paslaugas, kartu nurodant, kad atsakovės mokėtina suma sudaro 1/3 dalį bendros sumos.

Nei vienos iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų atsakovė neginčijo, dalį jų apmokėjo. Gaudama elektroniniuose laiÅ¡kuose pateikiamÄ informacijÄ , kad įsigyti lipdukai, sÄ skaitų faktÅ«rų blankai, vizitinės kortelės, prekių apraÅ¡ymai internetiniams puslapiams, apmokėta puslapių administratoriui, kt. atsakovė jokių pretenzijų ir prieÅ¡taravimų ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė. Teisėjų kolegijos vertinimu, gaudama sÄ skaitas apmokėjimui už reklamos paslaugas per laikotarpį nuo 2014 m. iki 2017 m., atsakovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, jose nurodytomis sumomis bei pateikti ieÅ¡kovei pretenzijÄ dėl tokių sumų reikalavimo, sutarties nutraukimo, jei reklamos paslaugos ir prekės ženklas atsakovei, jos manymu, buvo teikiami neatlygintinai.

39. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė UAB „Veisodė“ savo įsiskolinimo pagrįstumÄ ieÅ¡kovei pradėjo ginčyti vėliau, t. y. tik ieÅ¡kovei nutraukus sutartį ir pareiÅ¡kus atsakovei reikalavimus dėl neapmokėtų sÄ skaitų, nors dar 2020 m. gegužės 11 d. antstoliui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė jog sutinka mokėti kreditorei UAB „Parkų technika“ atsakovei UAB „Veisodė“ žinomÄ skolÄ dalimis pagal kreditoriaus sudarytÄ grafikÄ (priteista teismo įsakymu Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-3725-512/2020). Pačios atsakovės pateikta AB SEB banko 2020 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr. 07.04.05.03-5954 apie atsakovės UAB „Veisodė“ atliktus pavedimus ieÅ¡kovei laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. tik patvirtina faktÄ , jog tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl dalies reklamos iÅ¡laidų dengimo, kuris atitiko jų valiÄ .

40. Atsižvelgdama į nurodytÄ , vertindama Å¡alių bendradarbiavimo bei sutartinių santykių praktikÄ , atsakovės veiksmus, teisėjų kolegija sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovė iÅ¡ tiesų su ieÅ¡kove tarėsi dėl ginčo paslaugų teikimo, taip įsipareigodama atsiskaityti su ieÅ¡kove už suteiktas reklamos paslaugas.

41. Sutarties privalomumo principo turinys tiesiogiai įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Vien tik deklaratyvių atsakovės teiginių apie reklamos paslaugų neatlygintinumÄ , naudos negavimÄ nepakanka pripažinti, jog ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovė padengtų dalį reklamos paslaugų iÅ¡laidų. Dėl mokėjimo pagal pateiktas sÄ skaitas 42. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi dėl paslaugų, už kurias ieÅ¡kovė atsakovei iÅ¡rašė ir pateikė apmokėti aukščiau nurodytas sÄ skaitas 12 410,95 Eur sumai, atsakovė su ieÅ¡kove nesitarė, tokių paslaugų neužsakė, licencinėje sutartyje dėl apmokėjimo nesitarė, todėl ir neturi pareigos apmokėti pateiktų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų.

43. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

44. Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). 45. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).

Nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012).

Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 str.). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

46. Byloje nėra duomenų, kad licencinės sutarties ir žodinio Å¡alių susitarimo dėl iÅ¡laidų už prekės ženklo reklamÄ pasidalijimo lygiomis dalimis galiojimo laikotarpiu Å¡ios sÄ skaitos atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡ytos nepagrįstai, kad atsakovė sÄ skaitose nurodytų reklamos paslaugų ir prekių negavo. Atsakovės argumentai, jog teismas nenurodė, kokia dalis praÅ¡omos priteisti sumos yra skiriama reklamos iÅ¡laidoms padengti, kuri dalis yra nesumokėta už parduotas prekes, nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, nes atsakovė neapteikė jokių įrodymų, jog ieÅ¡kinyje nurodytos sÄ skaitos yra apmokėtos.

47. Taip pat kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieÅ¡kovė neprašė priteisti skolos už parduotas prekes, o teismas nepagrįstai Å¡ias sumas įskaičiavo į skolÄ už reklamos paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje praÅ¡ydama priteisti skolÄ nurodė dvi aplinkybes: atsakovė nepadengė dalį reklamos paslaugų iÅ¡laidų pagal 2013 m. balandžio 18 d. Prekių ženklo licencinę sutartį Nr. 2013-04-18/02 ir neapmokėjo už jai parduotas prekes. Kaip jau minėta skola už reklamos paslaugas pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras sudaro 11 280,54 Eur, skola už įsigytas prekes – 1 130,41 Eur.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, byloje surinktų įrodymų visumÄ ir pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kaip nepagrįstÄ vertina atsakovės apeliacinio skundo argumentÄ , kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir tenkino ieÅ¡kinį. Atsakovės apeliaciniame skunde detalizuojama, kokie konkrečiai Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir raÅ¡ytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti, taip pat teigiama, kaip jie turėtų bÅ«ti vertinami byloje.

Tačiau, pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiÅ¡kiai ir tiesiogiai pasisakyta dėl Å¡alių teiktų įrodymų, paaiÅ¡kinimų, jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas netinkamai vertino Å¡alių raÅ¡ytinius įrodymus ir paaiÅ¡kinimus. Aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atliktas įrodymų vertinimas nėra palankus atsakovei, nevertintina kaip teikianti pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas netinkamai vertino Å¡alių teiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir jų paaiÅ¡kinimus.

49. Nesutinkant su atsakove dėl argumento, kad ji su ieÅ¡kove nesitarė dėl ginčo paslaugų ir jų apmokėjimo, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Dėl procesinės bylos baigties 50. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str.).

51. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

52. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

54. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

55. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, netenkinamas ir jame pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

56. IeÅ¡kovė prašė priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ kartu su praÅ¡ymu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pateiktos 2021 m. rugpjūčio 20 d. PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros Nr.SZ0068 matyti, kad ieÅ¡kovei buvo suteikta advokato paslaugų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å ios sumos sumokėjimÄ patvirtina kartu pateiktas banko AB „SEB bankas“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymas.

57. Pagal CPK 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisia iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – Rekomendacijos).

58. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ 1 573 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , patirtÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisia iÅ¡ atsakovės. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veisodė“, juridinio asmens kodas 242016550, uždarajai akcinei bendrovei „Parkų technika“, juridinio asmens kodas 302549189, 1 573 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Albina Rimdeikaitė