86138b2e-2a80-4b9c-bafa-709edac129e4 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-992-357/2016 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08126-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.2.2.; 3.1.14.8.2.; 3.3.2.4. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 8 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų A. C. ir J. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A.

C. ir J. C. praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjai A. C. ir J. C. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, J. C. palikti J. C. pavardę.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėŠiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti praÅ¡ymÄ . Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos J.

C. kartu su nepilnamečiais vaikais E. C. ir A. C. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas faktiškai taip pat nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Konstatavo, jog pareiškėjų bei jų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet (duomenys neskelbtini), dėl ko byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu pareiškėjai A.

C. ir J. C. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ dėl A. C. ir J. C. santuokos nutraukimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Abu pareiÅ¡kėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, laikinai iÅ¡vykę dirbti į užsienio valstybę. PareiÅ¡kėjai neprarado ryÅ¡io su Lietuva, nuolat čia atvyksta, kadangi iÅ¡vykimas į užsienio valstybę yra laikino pobÅ«džio.

Lietuvoje gyvena pareiškėjų tėvai bei draugai, todėl socialinis ryšys tarp pareiškėjų ir Lietuvos nėra nutrūkęs. Remiantis VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo A. C. deklaruota gyvenamoji vieta vis dar yra Lietuvos Respublikoje, adresu: (duomenys neskelbtini).Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai yra tik sudėtinė dalis santuokos nutraukimo byloje, o ne esminis klausimas.Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentaiAtskirasis skundas netenkintinasByloje nustatyta, kad pareiškėjos J.

C. kartu su nepilnamečiais vaikais E. C. ir A. C. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo A. C. deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet (duomenys neskelbtini).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis).

Kiekvienam į teismÄ besikreipiančiam asmeniui Å¡i tvarka yra privaloma. Nagrinėjama byla turi tarptautinį elementÄ , kadangi Å¡alys gyvena užsienyje, ten gauna pajamas. Remiantis CPK 784 ir 785 straipsniais, Å¡eimos bylos, jei nors viena ginčo Å¡alis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčui taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“.

Kaip pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, Reglamento 3 str. a punkte iÅ¡vardinti Å¡eÅ¡i alternatyvÅ«s jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamÄ ja vieta, tačiau reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento 2 skirsnio 8 straipsnis) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena ir kuriÄ laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta.

CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiÅ¡kai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose, tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), yra laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmens nuolatinė gyvenamoji vieta negali bÅ«ti nustatyta pagal kodekso 2.12 straipsnio kriterijus, laikoma, kad tokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 3 dalis).

Nepilnamečio asmens nuolatine gyvenamÄ ja vieta yra laikoma to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausiai gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 2 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjai su nepilnamečiais vaikais nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti taikoma (duomenys neskelbtini) teismų jurisdikcija.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas susijusias su bylos teismingumo nustatymu, pagrįstai pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ vertino kaip neteismingÄ Lietuvos teismams, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekama nepakeista.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a :Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                  Rasa Bartašienė