8611ebd7-d8fe-453a-b18e-bcc06bc52fe8 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

Administracinės byla NrAdministracinės byla Nr. A2.6.-3584-870/2011Teisminio proceso Nr. 4-02-3-03407-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2011 m.rugsėjo 23 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Nijolei PaÅ¡venskienei, Galinai Levickienei, Laurai RimÅ¡aitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jo atstovui, advokatui RamÅ«nui PlėsčiuivieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl A.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., dirbančio (duomenys neskelbtini), patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., n u s t a t ė: A. G. 2011-07-07 buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta kad 2011-07-07 apie 13.25 val. Geležinio Vilko g. 27, Vilnius, vairuodamas vilkikÄ VOLVO FH (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas vairavimo kryptį, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, susidÅ«rė su automobiliu HONDA, to pasėkoje HONDA iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , susidÅ«rė su ten važiavusiu RENAULT automobiliu, sugadino tris automobilius, įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė apie eismo įvykį, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 p., 5 p., 234 p. reikalavimus, t. y.

įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. parodė, kad jis važiavo antra kelio eismo juosta 35-40 km/h greičiu. Eismas buvo intensyvus. Vienu metu pamatė, kad pro jį iÅ¡ deÅ¡inės pusės skersai pralėkė maÅ¡ina į kitÄ eismo juostÄ . Jis staiga pristabdė, pažiÅ«rėjo pro veidrodėlį. Jokio garso ir bumbtelėjimo nebuvo, todėl nuvažiavo toliau. Nuvažiavęs į “Thomas Philips“ iÅ¡sikrovimo vietÄ , jis kartu su įmonės direktoriumi paskambino į kelių policijÄ .

Pranešė, kad Gerosios Vilties g. žalsva „Honda Civic“ nunešė jam priekinį numerį. Pasakė, kad tuoj atvažiuos apžiÅ«rėti, bet niekas neatvažiavo. Tuomet skambino į kelių policijÄ , jam pasakė, kad atvažiuotų į Giraitės g.

3. Jis nuvažiavo su automobiliu. Atsakydamas į teisėjo klausimus paaiškino, kad jis važiavo antra juosta, o „Honda“ automobilis pirma juosta. Ant jo automobilio matėsi nubraukimai. Šie dryžiai atsirado šio eismo įvykio metu, matėsi žalsvi mašinos dažai. Jei būtų buvęs garsas būtų sustojęs, nieko nepajuto tik pamatė, kad skrieja automobilis skersai jo. Jis iš karto stabdė, nebuvo jokio smūgio, jokio dūžio ir po truputį nuvažiavo. Teisme apklaustas liudytoja J.

G. paaiÅ¡kino, kad liepos 7 d. apie 13.30 val. važiavo iÅ¡ miÅ¡ko Gerosios Vilties gatve, pirma eismo juosta. Å alia jos važiavo vilkikas. Po to nežino, ar jis jÄ lenkė, ji nepamena to momento, nes jai buvo Å¡okas, ji atsipeikėjo tik tuo momentu, kai apsuko maÅ¡inÄ ir ji atsitrenkė į kitÄ maÅ¡inÄ . Ji pastebėjo dar, kad jis pristabdė ir nuvažiavo. Atsakydama į klausimus parodė, kad važiavo pirma eismo juosta arčiau kelkraščio. Nežino, kaip ilgai Å¡alia jos važiavo vilkikas.

Jis nuo Å¡viesoforo važiavo, tiksliai nepastebėjo. Nes ji turėjo važiuoti ten, kur yra iÅ¡siÅ¡akojimas į Konarskio gatvę ir bÅ«tų sukusi deÅ¡iniau. Vilkikas važiavo tiesiai antra eismo juosta. Ji nežino, į kuriÄ jos automobilio vietÄ Ä¯važiavo vilkikas, ji nieko nepamena. Ji nesirikiavo į kitÄ eismo juostÄ , nes net nesiruošė važiuoti į tÄ pusę ir ji prieÅ¡ vilkikÄ tikrai nebÅ«tų rikiavusis. Kai Å¡alia jos važiuoja tokios maÅ¡inos ji visÄ laikÄ bÅ«na labai atsargi.

Vilkikas jos nespaudė prie kelkraščio. Ji normaliai važiavo, nei jis jÄ spaudė, nei ji jį spaudė. Ji nesupranta ir neįsivaizduoja, kaip viskas taip atsitiko. Vilkikas nerodė posÅ«kio kur nors sukti. Jis kaip tiesiai važiavo, taip ir nuvažiavo. Kai ruošėsi važiuoti į policijÄ , tada ir rado vilkiko numerius, kuriuos paėmė policija. Teismo posėdyje liudytojas B. L. paaiÅ¡kino, jog žino, dėl ko yra pakviestas, kadangi tos situacijos antroje dalyje aktyviai dalyvavo. Su transporto ekspedicija jie turi tokius santykius, kad stengiasi transportÄ pristatyti jiems laiku, nes yra suplanuoti darbai.

Aurimas atvažiavo po pirmos ir kai į jų teritorijÄ Ä¯važiuoja „fÅ«ra“, jie pirmiausia iÅ¡eina pasitikti ir pasiima dokumentus. Kada jis nuėjo pasiimti dokumentų, pirmi vairuotojo žodžiai buvo tokie, kad „vos nepatekau į avarijÄ â€œ. Jis buvo visas iÅ¡balęs, persigandęs ir iÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo savo maÅ¡inÄ . ApžiÅ«rėjęs jis nustebo, kad nėra maÅ¡inos priekinio numerio. Jie apžiÅ«rėjo, bet jokio įdrėskimo, nieko nebuvo. Jie abu pradėjo diskutuoti, kur tie numeriai.

Jis pasakė, kad prie nieko neprisilietė, nebuvo avarijos dalyvis, bet buvo toje situacijoje, kuri buvo aplinkui. Tada jie nutarė, kad apie tÄ reikia bÅ«tinai praneÅ¡ti ir jis, pasiėmęs savo mobilųjį telefonÄ , pirmiausia skambino į telefonÄ 112, ieÅ¡kodamas ryÅ¡io, kaip susisiekti su policija. Jam buvo pažadėta, kad atvažiuos ekipažas, kuris jį apžiÅ«rės. MaÅ¡inÄ jie pasistatė iÅ¡krovimui, o jis vis bėgdavo į keliÄ pažiÅ«rėti, kur tas ekipažas. To ekipažo jie nesulaukė, tada jis iÅ¡ stacionaraus telefono paskambino 118, mums davė telefonÄ inspekcijos, kuri yra Giraitės gatvėje.

Jis ten pasiskambino pasakė, koks yra reikalas ir tas žmogus, su kuriuo kalbėjo, tikriausiai budintysis, pasakė „o, Å¡itos maÅ¡inos jau yra paskelbta paieÅ¡ka ir mums beveik visiÅ¡kai nesvarbu, kas toliau vyksta“. Bet jis tada pasakė, kad jie laukia ekipažo ir kad jis jiems specialiai skambina, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti tÄ situacijÄ . Tada tas pareigÅ«nas pasakė, kad tegul ta maÅ¡ina atvažiuoja pas juos. IÅ¡krovę maÅ¡inÄ jie vairuotojÄ paleido ir jis su maÅ¡ina nuvažiavo į Giraitės gatvę.

Jie stengėsi viskÄ padaryti, kad nebÅ«tų apkaltinti kokiu nors nevykdymu. Atsakydamas į klausimus liudytojas patikslino, kad, kai Aurimas pamatė, kad priekinio numerio nėra, jis pasakė taip „mane iÅ¡ deÅ¡inės lenkė automobilis, aÅ¡ stabdžiau ant stabdžių ir man pavyko iÅ¡vengti to susidÅ«rimo su Å¡ituo žmogum“. Jis iÅ¡ karto jam pasakė „Aurimai, o gal tau reikėjo sustoti“. Jis sako „aÅ¡ nieko neprisiliečiau, nieko nejutau“. Jis paklausė, ar jam buvo mintis sustoti, jis pasakė, kad buvo, bet jis iÅ¡ karto neapsisprendė, nes žmogus patekęs į tokį įvykį ne visada gali priimti žaibiÅ¡kÄ sprendimÄ .Liudytojas L.

M. teismo posėdyje, paaiÅ¡kino, jog tÄ dienÄ jis važiavo Geležinio Vilko gatve namo. Važiavo apie 50 km/val. greičiu. Už sankryžos, pamatė žaliÄ maÅ¡inÄ , kaip jam pasirodė, kad ji kažkaip keistai iÅ¡lindinėja. Ji iÅ¡lindo jam prieÅ¡ jo nosį į jo, tai yra į prieÅ¡ingÄ , kelio eismo juostÄ . Žalia maÅ¡ina buvo „Honda Civic“, ji apsisuko ir sustojo. Kai „Honda“ pradėjo iÅ¡lįsti, atstumas nuo jos iki jo buvo gal apie 100 metrų ir kai jis jÄ pamatė, jis jau pradėjo stabdyti.

Galvojo, ar ji lenkia tÄ â€žfÅ«rÄ â€œ, ar kaip ten. Ji užlindo skersai, apsisuko ir sustojo. Jis važiavo Geležinio Vilko gatve nuo Seimo pusės link Kauno. PrieÅ¡prieÅ¡ais irgi dvi juostos maÅ¡inų važiavo link Panevėžio. Buvo dvi juostos, draudžiančios iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Pamatė, kad žalios maÅ¡inos „nosis“ kažkaip lenda, kad kažkokį keistÄ manevrÄ daro, ji iÅ¡ pirmos juostos lindo į antrÄ . Jis pagalvojo, nu, kažkas keisto jau čia bus ir pradėjo stabdyti po truputį.

Matė važiuojantį vilkikÄ ir kad prieÅ¡ jį iÅ¡lenda ta mažytė „Honda Civic“. Ji staigiai iÅ¡lindo ir tada jau jam skersai kelio, jis pradėjo stabdyti ir tada jau viskas, atsitrenkė į tÄ â€žHonda Civic“. Jis atsitrenkė į „Hondos“ vairuotojo pusės dureles. Jam pasirodė, kad ta „Honda“ kalta, ji jam taip staigiai iÅ¡lindo ir iÅ¡ tikrųjų jis nesupranta, kaip „fÅ«ra“ galėjo jÄ Honda Civic automobilį kliudyti. Tik tiek, kad vairuotoja pati sako, kad vilkikas jÄ kliudė ir nuvažiavo.

Kai iÅ¡kviesta policija atvažiavo „Hondos“ vairuotoja pareigÅ«nams pasakė, kad vilkikas jÄ kliudė. Jau važiuojant į policijÄ link Giraitės g. jis per kažkÄ pervažiavo. Atsisuko, žiÅ«ri, numeris guli. IÅ¡lipo, pažiÅ«rėjo, kad ir jo ir „Hondos“ numeriai vietoje, suprato, kad tai to vilkiko numeris nuplėštas. Ant „Hondos“ automobilio kairiajame Å¡one, iÅ¡ vairuotojo pusės, matė nubrozdinimus. Nežino, gal tas nubrozdinimas galėjo bÅ«ti ir nuo vilkiko, nes buvo nuplėštas jo numeris, kai „Honda“ jį lenkė ir kliudė.

Daugiau sužalojimų kaip ir nepastebėjo. Vilkikas pristabdė ir visas judėjimas pristojo, bet paskui vėl visi pajudėjo. Kiek pamena, visiÅ¡kai judėjimas nebuvo sustojęs, tik sulėtintas, niekas nebuvo iÅ¡lipęs pažiÅ«rėti, kas čia darosi.Teisme pareigÅ«nas liudytojas K. G. parodė, jog kažkiek prisimena tÄ eismo įvykį. Tai buvo Geležinio Vilko gatvėje važiuojant link tunelio. Buvo du lengvieji automobiliai ir vilkikas, kuris pasiÅ¡alino. Buvo gauta tokia informacija iÅ¡ VPK budėtojų dalies.

Atvykus rado du susidÅ«rusius lengvuosius automobilius, vilkiko nebuvo. Vieno iÅ¡ tų automobilių vairuotoja buvo moteris, kuri paaiÅ¡kino, kad jos automobilis, markės dabar nepamena, važiavo link tunelio nuo Gerosios Vilties g., kad jÄ kliudė vilkikas, jÄ apsuko ir ji iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ . Liudytojas atsakydamas į klausimus, paaiÅ¡kino, kad padangų žymių slydimo pradžia buvo pirmoje eismo juostoje. Dabar negali pasakyti tiksliai iÅ¡matavimų, bet deÅ¡iniojo rato pirmas slydimas yra arčiau kelkraščio, gal ten pusę metro, ar metras, neatsimena.

Važiuota buvo tikrai pirma eismo juosta, nuo smÅ«gio apsukta, ant kelio buvo padangų žymės, bet ar slydimo, ar stabdymo – negali pasakyti. IÅ¡važiuota į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , prieÅ¡ais atvažiuojantis automobilis taipogi stabdė ir atsitrenkė į moters vairuojamÄ automobilį. Vairuotojai vilkiko numerio neįsidėmėjo, sakė, kad vilkikas pristabdė po įvykio ir nuvažiavo toliau. Nubraižė eismo įvykio juodraÅ¡tį (b.l. 7), nes įvykio vietoje iÅ¡ karto negalima nupieÅ¡ti, privaloma pieÅ¡ti juodraÅ¡tį, po to pieÅ¡iama normali schema.

Taigi, nubraižius juodraÅ¡tį, apraÅ¡ius sugadinimus ir vairuotojams pasiraÅ¡ius, buvo patraukti automobiliai, nes jie buvo vienas prie kito susilietę. Patraukus automobilius nukrito valstybinis numeris. PažiÅ«rėjo, kad abiejų automobilių valstybiniai numeriai buvo ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tai vilkiko priekinis valstybinis numeris. Tas numeris buvo prispaustas tarp dviejų susidÅ«rusių automobilių. Patikrino per duomenų bazę ir atitiko, kad tai vilkiko valstybinis numeris. Paskelbė vilkiko paieÅ¡kÄ ir įforminus įvykį iÅ¡važiavo į marÅ¡rutÄ .

Po kiek laiko juos iÅ¡sikvietė, kad vilkiko vairuotojas atsirado. Kiek pamena, tai vilkiko vairuotojas paskambino pastebėjęs, kad numerio nėra, kad pametė. Kadangi numeriai buvo paskelbti į paieÅ¡kÄ , todėl buvo paaiÅ¡kinta, kur atvykti. Jis nurodė, kad gali tik spėlioti pagal schemÄ , pagal tÄ Ä¯vykį, kaip „Honda“ iÅ¡ pirmos juostos per vilkikÄ galėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Gali tik spėti pagal padangų žymes, kad vilkikas arba rikiavosi į pirmÄ juostÄ , arba užsižiÅ«rėjo kažkur, arba jį kažkiek į Å¡onÄ â€žužmetė“, nes pagal tÄ visÄ situacijÄ , kuriÄ jie matė įvykio vietoje „Honda“ tvarkingai važiavo pirma eismo juosta, padangų žymės prasideda pirmoje eismo juostoje.

Gali tik spėti, kad vilkikas arba rikiavosi, arba jį tiesiog į deÅ¡inę pusę patraukė. Jis galvoja, kad vilkikas norėjo persirikiuoti į pirmÄ juostÄ ir pradėjo spausti prie deÅ¡inės pusės „HondÄ â€œ. MaÅ¡ina lengva, nes ir sugadinimai buvo „Hondos“ galiniame kampe, kur buvo pirminis smÅ«gis. Kadangi maÅ¡ina lengva, todėl jÄ iÅ¡ karto apsuko ir metė. IÅ¡ patirties gali pasakyti, kad važiuojančias maÅ¡inas apsukti visaip gali. Pirminiai „Hondos“ sugadinimai buvo padaryti su vilkiku, o kiti sugadinimai buvo susidÅ«rus su lengvuoju automobiliu, kai buvo atsitrenkta į vairuotojo pusę ties priekiniu ratu, ties durimis.

Teismo posėdyje liudytojas, pareigÅ«nas R. Č. parodė, jog jis surašė protokolÄ . Protokole iÅ¡vadÄ padarė pagal turimÄ medžiagÄ : įvykio schemÄ , sugadinimus, žmonių paaiÅ¡kinimus, lengvojo automobilio slydimo žymes. Lengvojo automobilio slydimo žymės rodo, kad jis važiavo deÅ¡iniu kelkraščiu.Teismo iniciatyva buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizių centrÄ ir pakviestas į teismo posėdį eismo įvykių tyrimo ekspertas. Lietuvos teismo ekspertizių centro techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Vytautas Å akėnas teismo posėdyje buvo apklaustas specialistu.

Jis parodė, kad sprendžiant pagal eismo įvykio vietoje užfiksuotų automobilio „Honda“ stabdymo pėdsakų konfigÅ«racijÄ bei vilkiko ir „Honda“ automobilių sugadinimus, tikėtina, kad vilkikas kliudė priekinio bamperio deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu automobilį „Honda“ ir dėl to stabdomas automobilis „Honda“ keitė judėjimo kryptį, sukdamasis prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir dėl to iÅ¡slydo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , bet negalima tvirtinti vienareikÅ¡miÅ¡kai, nes byloje nėra „Honda“ automobilio nuotraukų.

Negalima nustatyti, kuria dalimi konkrečiai vilkikas galėjo kontaktuoti su automobilio „Honda“ kairiuoju Å¡onu ir kokie sugadinimai buvo padaryti susidÅ«rus su kitu automobiliu. Tikėtina iÅ¡vada, kad „Honda“ automobilio staigus judėjimo krypties keitimas į kairę bei sukimas prieÅ¡ laikrodžio rodyklę galėjo sÄ lygoti automobilio sukimÄ . Automobilio „Honda“ tokį judėjimo kryties pasikeitimÄ sÄ lygoja poveikis į kairę pusę už svorio centro. Kai trenkiama automobiliui į galinę dalį iÅ¡ kairės pusės ir jis staigiai pradeda suktis prieÅ¡ laikrodžio rodyklę.

Tikėtina, kad automobilis Honda atsistojo skersai vilkiko eismo juostoje, tokiu bÅ«du galima paaiÅ¡kinti, kad jis užkabino priekinį valstybinį numerį, bet tai vyko tuomet, kai automobilis buvo pasisukęs vilkiko atžvilgiu kairiu Å¡onu, jam pravažiuojant antrÄ eismo juostÄ , t.y. vilkiko eismo juostÄ . Vilkikas galėjo prisiliesti tada, kai jo vairuotojas pradėjo rikiuotis į pirmÄ juostÄ , o paÅ¡onėje važiavo „Honda“ automobilis. Tokiu bÅ«du jis priekinio bamperio deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu prisilietė prie automobilio „Honda“.

Vilkiko vairuotojas rikiuodamasis užkliudė automobilį HondÄ .Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir užfiksuotus įrodymus, surinktus naujus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , jog A. G. 2011-07-07 apie 13.25 val. Geležinio Vilko g. 27, Vilnius, vairuodamas vilkikÄ VOLVO FH (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, persirikiuodamas ar kitaip keisdamas vairavimo kryptį, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, susidÅ«rė su automobiliu HONDA, to pasėkoje HONDA iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , susidÅ«rė su ten važiavusiu RENAULT automobiliu, sugadino tris automobilius, tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 p., 109 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Nors pats A. G. yra įsitikinęs, kad nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nepadarė pažeidimo, tačiau pažeidimo padarymo aplinkybės įrodytos surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Tai jog kliudė jo vairuojamas automobilis VOLVO FH (duomenys neskelbtini) gretima eismo juosta važiavusį automobilį „Honda“ patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), J. G. paaiškinimas (b. l. 6), fotonuotraukos (b. l. 9-13), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 14), tarnybinis pranešimas (b. l. 15).

Byloje užfiksuotus įrodymus papildo teisme apklaustų liudytojų parodymai: J. G., K. G., R. Č.. Jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jie yra nuoseklÅ«s ir vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, atitinka iÅ¡kart po įvykio (pirminius) suraÅ¡ytus paaiÅ¡kinimus. Tai, kad apklausti liudytojai sÄ Å¾iningai neklydo teismo posėdyje patvirtino specialistas Vytautas Å akėnas, kuris prieÅ¡ posėdį susipažinęs su surinkta bylos medžiaga teismo posėdyje davė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ apie autoįvykio eigÄ ir paaiÅ¡kino, kuo remiantis tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė.Teismui nekyla abejonių, jog A.

G. 2011-07-07 suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis 2011-07-07 apie 13.25 val. Geležinio Vilko g. 27, Vilnius, vairuodamas vilkikÄ VOLVO FH (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas vairavimo kryptį, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, susidÅ«rė su automobiliu HONDA, to pasėkoje HONDA iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , susidÅ«rė su ten važiavusiu RENAULT automobiliu, sugadino tris automobilius, pasitvirtino.

A. G. veika kvalifikuota teisingai - pažeidė KET, kurios nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių sugadinimÄ (apgadinimÄ ), t. y. padarė pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 str. 2 d.A. G. protokolas buvo suraÅ¡ytas ir už tai, kad jis sukėlęs eismo įvykį, sugadinęs tris automobilius, įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė apie eismo įvykį, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p. reikalavimus, tokiu bÅ«du įvykdė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 130 str. 1 d.Pažymėtina, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo bÅ«tinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobÅ«dį ir to norėti arba sÄ moningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimÄ , pirmiausia lemia objektyviai nustatyti jo veiksmai, pažeidimo pobÅ«dis, asmens, padariusio pažeidimÄ parodymai ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymai.

Å ioje byloje, tiek iÅ¡ paties traukiamo atsakomybėn A. G., tiek iÅ¡ kitų teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad jis buvo įsitikinęs, kad jokiame eismo įvykyje jo vairuojamas automobilis nedalyvavo (jis pats nekliudė kitų automobilių ir jo nekliudė). Be traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens A. G. paaiÅ¡kinimų, tai patvirtina B. L. paaiÅ¡kinimas, kuris parodo, kad vairuotojo pirmi žodžiai buvo tokie „vos nepatekau į avarijÄ â€œ. Å iam liudytojui A. G. paaiÅ¡kino, kad prie nieko neprisilietė.

Be to, A. G., kai tik pastebėjo, jog nėra jo vairuojamo automobilio priekinio numerio itin greitai ir aktyviai pranešė policijai. Tai patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos pateikti teismui duomenys (b. l. 28-51, 54). Objektyvūs byloje duomenys neteikia pagrindo manyti, kad A. G. suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir tyčia iš jo pasišalino. Ant Volvo automobilio išlikę labai silpni pėdsakai (prabraukimo žymės (b. l.

11) rodo, kad kontaktas negalėjo bÅ«ti stiprus. Atsižvelgtina ir į tai, kad kontaktas įvyko judant abiems transporto priemonėms (vilkikui ir „Honda“ automobiliui). Vilkikas Volvo yra didelio svorio ir didelių gabaritų, todėl sprendžiant pagal iÅ¡likusius pėdsakus ant vilkiko, jų pobÅ«dį bei mechanizmÄ , smÅ«gis tarp automobilių buvo itin Å¡velnus. TeismÄ Ä¯tikino A. G. paaiÅ¡kinimai teisme bei surinkti objektyvÅ«s įrodymai byloje, jog jis buvusio kontakto tarp automobilių nejuto.Todėl bylos teisminio nagrinėjimo metu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoms aplinkybėms dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos nepasitvirtinus, Å¡ioje dalyje administracinė byla nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas nuobaudÄ A. G. už LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymÄ , konstatuoja, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, administracine tvarka nei karto nebaustas) ir daro iÅ¡vadÄ , jog A. G. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina 150 litų bauda. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 302 str., 127 str. 2 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 1-2 p., teismas,- n u t a r ė: p r i p a ž i n t i  A.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti 150 (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties ) litų baudÄ .A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudÄ pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, esančiÄ AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 57813. Baudos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Virginija Liudvinavičienė