8610e97f-0f2b-4c8a-8afe-cb7bb3e3ff1e · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 4 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S., pareiÅ¡kėjo atstovui adv. Stanislovui RauluÅ¡aičiui, suinteresuotam asmeniui B. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjo V. S. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuotais asmenimis nurodant: B.

S., Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos, VÄ® „Turto bankas“, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motina, J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. G. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ , taip pat po (duomenys neskelbtini) mirusio T. G. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad J. S. motinai A. G. ir tėvui R. G. bei tėvo broliui (motinos dėdei) T. G. priklauso po ½ dalį sodybos (duomenys neskelbtini) R. G. mirė dar 1964 metais. A. G. mirė (duomenys neskelbtini). (mirties akto įraÅ¡as Nr. 51, mirties liudijimas II-OK Nr. 390339), T. G. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įraÅ¡as Nr. 48, mirties liudijimas II-OK Nr. 390182). R. G. ir A. G. turėjo 1 vaikÄ - J. S. ( G.). T. G. buvo vedęs, tačiau vaikų neturėjo. Motinos tėvai naudojosi ½ dalimi sodybos, kita ½ dalimi sodybos naudojosi T.

G.. PareiÅ¡kėjo motina J. S. nuo gimimo gyveno savo tėvų namuose. Kai motina iÅ¡tekėjo, į sodybÄ (duomenys neskelbtini) atsikėlė gyventi jos sutuoktinis (pareiÅ¡kėjo tėvas) V. S.. Å iuose namuose gimė ir užaugo pareiÅ¡kėjas ir jo sesuo B.. Motina su tėvu prižiÅ«rėjo senelius, jais rÅ«pinosi, o mirus palaidojo. Motina naudojosi visais senelių daiktais ir jiems priklausančia sodybos dalimi. Å iuose namuose nuo gimimo iki mirties gyveno ir motinos tėvo brolis (motinos dėdė) T.

G.. Po T. G. mirties visoje sodyboje liko gyventi pareiÅ¡kėjo motina. Nors jinai turėjo butÄ Druskininkuose, tačiau vasarÄ ir nuo darbo laisvÄ laikÄ jinai leisdavo (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Po T. G. mirties J. S. naudojosi visa sodyba, t.y. ir T. G. priklausančia sodybos dalimi.    VisÄ T. G. palikimÄ iki savo mirties valdė J. S., mirusi (duomenys neskelbtini) PalikimÄ ji priėmė iÅ¡ karto po savo dėdės T. mirties pradėdama naudotis jam priklausančia sodybos dalimi, namų valdos žemės sklypo dalimi, kitu jam priklausiusiu turtu. J.

S. savo tėvų sodyboje gyveno ir ja naudojosi nuo gimimo iki savo mirties, kartu su dėde T., o Å¡iam mirus viena prižiÅ«rėjo sodybÄ , jÄ remontavo. Visas T. G. užgyventas turtas po pastarojo mirties liko jai. Sodyboje esančius statinius ir žemės sklypÄ iki mirties prižiÅ«rėjo ir juos iÅ¡laikė J. S., o po jos mirties prižiÅ«ri ir iÅ¡laiko pareiÅ¡kėjas. (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjo motinai J. S., pareiÅ¡kėjas priėmė jos palikimÄ vienu iÅ¡ jo priėmimo bÅ«dų – kreipėsi į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo.Alytaus apskrities archyve saugomose Å«kinėse knygose įraÅ¡yta, kad 1976 – 1980 metais sodyba po ½ dalį priklausė A.

G. ir T. G..PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kimÄ palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo B. S. posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarus tokio fakto nustatymui, jeigu pareiÅ¡kėjas pateiks teismui tai patvirtinančius įrodymus.PareiÅ¡kimas tenkintinas.PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad po A. G. ir T. G. mirties J. S. priėmė palikimÄ , patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai.

Iš bylos dokumentų matyti, kad T. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14)., O A. G. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (P1-1457) P2-2800 ir Nr. (P1-1458) P2-2801 patvirtina, kad T. ir R. G. buvo broliai (b. l. 16-17).J. S. (mergautinė pavardė – G.) gimimo liudijime nurodyta, jog jos tėvas yra R. G. ( b. l. 10).Iš Alytaus apskrities archyvo saugomų ūkinių knygų matyti, kad A. G. T. G. 1976 – 1980 metais priklausė po ½ dalį sodybos (duomenys neskelbtini).Druskininkų savivaldybės 1 notarų biuras patvirtino, kad šiame biure J.

S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė V. S. (b. l. 11).Banko ir atsiskaitomosios knygelės iÅ¡raÅ¡uose matyti, kad V. S. faktiÅ¡kai valdė T. G. priklausančiÄ sodybÄ ( b. l. 18).                  LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai. LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iÅ¡ palikimo priėmimo bÅ«dų - faktinis paveldimo turto valdymas. LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti <...>, LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

             IÅ¡ surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad pareiÅ¡kėjo motina J. S. po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. G. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ , taip pat po (duomenys neskelbtini) mirusio T. G. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Faktinis mirusios motinos palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikÅ¡mę turintis faktas įrodytas pareiÅ¡kėjų pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., 444-448 str. teismas n u s p r e n d ž i a : Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. G. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ , taip pat priėmė palikimÄ po (duomenys neskelbtini) mirusio T.

G. mirties , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundÄ paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme. Teisėjas                                                                                                                  Dalis Žilionis