2020-02-12 Nr. AB-3306-3-61-3-04260-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-106-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04260-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Vadovybės apsaugos departamentas) Kriminalinės žvalgybos skyriaus (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos perdavimo“ (toliau – ir Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas vertino, kad skundžiamas Raštas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas. Iš skundžiamo Rašto turinio teismas nustatė, jog Vadovybės apsaugos departamentas Raštu informavo Vilniaus miesto socialinės paramos centrą apie pareiškėjo pirminio rizikos vertinimo metu nustatytus rizikos veiksnius ir nurodė, kad Rašte pateikta informacija yra skirta naudoti priimant sprendimus dėl prevencinių priemonių, galimos sveikatos priežiūros arba socialinės pagalbos poreikio.

Teismas papildomai nurodė, kad Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, Rašte nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, yra išdėstyta informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t. y. tokia informacija tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės, tik pateikta informacija apie pirminio rizikos vertinimo metu nustatytus pareiškėjo rizikos veiksnius.

Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundas paduotas dėl reikalavimo, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Teismas vertino, kad ginčijamas Raštas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriuo atliekamas aplinkybių tyrimas, o toks dokumentas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kuris yra ginčo administraciniame teisme dalyku.

Teismas darė išvadą, kad Raštas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes teikimas yra tik procedūros dalis, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti. Pareiškėjui buvo išaiškintina, kad jam teisines pasekmes gali sukelti ginčijamo rašto pagrindu priimtas administracinis aktas.

Teismas taip pat grąžino pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas T. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį ir pareiškėjo 2019 m. gruodžio 17 d. skundą priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde paaiškina, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netinkami veiksmai (atsisakymas atlikti veiksmus ir nepradėtos administracinės procedūros), pažeidė ir apribojo pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nors turi būti užtikrinta asmens teisė į įstatymo pagrįstą objektyvų asmens prašymų ir skundų nagrinėjimą.

Pareiškėjas pažymi, jog nėra aišku, kokiu pagrindu buvo parengtas atsakovo Vadovybės apsaugos departamento Raštas ir priimtas sprendimas, daryti atitinkamą poveikį Vilniaus miesto savivaldybės įstaigoms ir taip pažeisti pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo Vadovybės apsaugos departamento veiksmai yra netinkami, kadangi Vadovybės apsaugos departamentas nesurinko informacijos ir dokumentų, reikalingų administracinės procedūros sprendimo priėmimui, neatliko apklausos ir nepatikrino faktinių duomenų įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos perdavimo“.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių pagrindų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių pagrindų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo skundžiamo Vadovybės apsaugos departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. lapkričio 15 d. Rašto turinį, teismo kolegija sprendžia, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui konkrečių materialinių teisnių pasekmių, kadangi juo Vilniaus miesto socialinės paramos centras yra informuojamas apie (duomenys neskelbtini), galimos sveikatos priežiūros arba socialinės pagalbos poreikio. Be to pažymėtina, jog pareiškėjo ginčijamas Raštas yra skirtas ir buvo siunčiamas ne pačiam pareiškėjui, o Vilniaus miesto socialinės paramos centrui susipažinti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, teisingai vertino nustatytas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan