AS-858-374-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-374/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01001-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. I. U. ir D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. I. U. ir D. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. I. U. ir D. U. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2012 m. kovo 1 d. raštą Nr. 17.2-4999 ir 2012 m. kovo 5 d. raštą Nr. 17.2.-5241, 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą nedelsiant išnagrinėti pareiškėjų 2012 m. vasario 15 d. skundą (reg. Nr. 5.6.-923) Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (toliau – ir Generalinis prokuroras).

Nurodė, kad atsakovas Generalinė prokuratūra vilkina pareiškėjų 2012 m. vasario 15 d. skundo nagrinėjimą, skundžiami 2012 m. kovo 1 d. raštas Nr. 17.2-4999 ir 2012 m. kovo 5 d. raštas Nr. 17.2.-5241, kuriais atsisakyta nagrinėti pareiškėjų skundą, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi (b. l. 18-19) atsisakė priimti R. I. U. ir D. U. skundą ir išaiškino pareiškėjams, kad dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo jie turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjai 2012 m. vasario 15 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami:

1) panaikinti Generalinės prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojo A. N. 2012 m. sausio 11 d. raštą Nr. 17.2-1083;

2) panaikinti Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės I. Z. 2012 m. sausio 10 d. nutarimą „Dėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ Nr. 17.9.-81; 3) įpareigoti Generalinės prokuratūros prokurorą atlikti išsamų ir visapusišką R. I. U. ir D. U. 2011 m. gruodžio 10 d. skundo Generaliniam prokurorui tyrimą;

4) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuratūros darbuotojų piktnaudžiavimo pareigomis, sunaikinant Kauno miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-2-00093-06 įrodymus ir taip trukdant atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą. Į šį pareiškėjų skundą atsakyta Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2012 m. kovo 1 d. raštu Nr. 17-2-4999 ir Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. 17.2-5241. Raštuose nurodoma, kad pareiškėjų 2012 m. vasario 15 d. skundas yra kartotinis.

Į visus skunde keliamus klausimus − dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00093-06 nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo bei šio tyrimo atnaujinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 217 straipsnio galimybių − pareiškėjams buvo išsamiai atsakyta Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. Č. 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 17.2-16279, šio departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Z. R. 2011 m. spalio 10 d. raštu Nr. 17.2-19040, generalinio prokuroro pavaduotojo A.

N. 2012 m. sausio 11 d. raštu Nr. 17.2-1083. Nurodoma, kad Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės I. Z. 2012 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 17.9.-81 dėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2012 m. kovo 1 d. pažymoje Nr. 17.9.-813 nurodoma, kad visos apskundimo galimybės pareiškėjų keliamais klausimais pagal Baudžiamojo persekiojimo departamento kompetenciją Lietuvos Respublikos prokuratūroje išnaudotos, todėl skundas paliktas nenagrinėtu kaip kartotinis.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų. Iš su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai kreipėsi Kauno apygardos prokuratūrą, prašydami ginti viešąjį interesą nuosavybės teisių atkūrimo A. D. ir J. P. byloje. Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimu atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą. 2011 m. gruodžio 12 d. pareiškėjai pateikė skundą Generalinei prokuratūrai dėl Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir dėl Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyr. prokuroro pavaduotojo 2011 m. spalio 10 d. rašto Nr. 17.2-19040, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2011 m. rugsėjo 12 d. skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00093-06 atnaujinimo, nustačius, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00093-06 nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, bei nurodant, kad prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas BPK 214 straipsnio nustatyta tvarka aukštesniojo prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-2-00093-06 paliktas galioti. Generalinės prokuratūros 2012 m. sausio 10 d. nutarimu minėtas Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paliktas galioti. Generalinės prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojo 2012 m. sausio 11 d. raštu Nr. 17.2-1083 pareiškėjų skundas dėl Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyr. prokuroro pavaduotojo 2011 m. spalio 10 d. rašto Nr. 17.2-19040 atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas pabrėžė, kad Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 44 punktas nustato, jog asmuo, nesutinkantis su dėl jo skundo priimtu sprendimu, turi teisę apskųsti tokį atsakymą teismui įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Tačiau pareiškėjai nagrinėjamu atveju kelia ginčą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą, t. y. baudžiamojo proceso, o ne viešojo administravimo srityje. Prokuroras yra valstybės įgaliotas pareigūnas, kuris, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus ir spręsdamas dėl viešojo intereso gynimo, vykdo vieną iš savo funkcijų – padeda užtikrinti teisėtumą. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjų skundas yra sietinas su, pareiškėjų nuomone, jų pažeistų civilinių teisių gynimu, todėl keliamas ginčas pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, jo kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, todėl pareiškėjų skundą teismas atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

III. Pareiškėjai R. I. U. ir D. U. atskiruoju skundu (b. l. 21-22) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė ginčo dalyką, nes pareiškėjai neprašė tirti atsakovo Generalinės prokuratūros prokurorų procesinių veiksmų. Pareiškėjai skundžia atsakovo 2012 m. kovo 1 d. raštą Nr. 17.2-4999 ir 2012 m. kovo 5 d. raštą Nr. 17.2.-5241, kurie nėra baudžiamojo proceso dokumentai, susiję su bylos tyrimu, o yra individualūs teisės aktai, neatitinkantys VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų. Šie atsakovo raštai yra susiję su Aprašu, kuris nustato asmenų prašymų, pareiškimų, pranešimų ir skundų priėmimo ir nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose tvarką (Aprašo 1 p.). Aprašas atitinka VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje esančią viešojo administravimo sąvoką, kadangi jis susijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Pareiškėjai pažymi, kad šiuo atveju yra pažeista Aprašo 2 punkte reglamentuota asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarka, atsakovo prokurorai nepagrįstai pareiškėjų 2012 m. vasario 15 d. skundą (reg. Nr. 5.6-923) priskyrė Aprašo 4 punktu reglamentuotų kartotinių skundų kategorijai.

Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Aprašo 44 punktą, kuris nustato, kad asmuo, nesutinkantis su dėl jo skundo priimtu sprendimu, taip pat, jeigu per nustatytą skundo nagrinėjimo terminą sprendimas nėra priimamas, turi teisę apskųsti tokį atsakymą ar neveikimą skundą nagrinėjusio prokuroro ar prokuratūros valstybės tarnautojo vadovui arba teismui įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 44 punktą pareiškėjai turi teisę pasirinkti kam skųsti atsakovo prokurorų priimtus sprendimus arba skundą nagrinėjusio prokuroro vadovui –Generaliniam prokurorui arba teismui. Žinodami, kad teismuose yra labai didelis skaičius bylų, pareiškėjai pasirinko Generalinį prokurorą, t. y. ginčo sprendimo ne teismo tvarka būdą. Teismui atsisakius priimti pareiškėjų skundą buvo pažeistas ginčo sprendimo viešo administravimo srityje principas ir liko neįvertinta, ar atsakovo prokurorai pažeidė Aprašo 4 punktą. Pabrėžia, kad jog pareiškėjų 2012 m. vasario 15 d. skundas buvo grindžiamas naujomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų R. I. U. ir D. U. skundą ir išaiškino pareiškėjams, kad dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo jie turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėjų nuomone, jų pateiktas skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teisėjų kolegija vertina pareiškėjų argumentus, susijusius su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, ir sprendžia bylos priskirtinumo atitinkamos kompetencijos teismui klausimą.

Pirmiausiai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2011 m. gegužės 1 d. redakcija) įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalis pateikia viešojo administravimo sąvoką ir numato, kad tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Pažymėtina, kad įstatymas eksplicitiškai numato, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Toks teisinis reguliavimas yra grindžiamas tuo, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnį, nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Be to, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (2012 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo. Prokuroras pagal Prokuratūros įstatymą turi valstybės pareigūno statusą, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.). Taigi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų veiksmų, susijusių su veiksmais vykdant teisingumą.

Kita vertus, pabrėžtina, kad Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad prokuratūra pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 1 d. raštą Nr. 17.2-4999 (b. l. 4) ir 2012 m. kovo 5 d. raštą Nr. 17.2.-5241 (b. l. 5), kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo 2012 m. vasario 15 d. skundą (b. l. 6-7), ir įpareigoti atsakovą Generalinę prokuratūrą nedelsiant išnagrinėti pareiškėjų 2012 m. vasario 15 d. skundą (reg. Nr. 5.6.-923) Generaliniam prokurorui. Pareiškėjų nuomone, skundžiami atsakovo raštai neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, jie nesutinka su tuo, kad 2012 m. vasario 15 d. pateiktas jų skundas yra kartotinis. Pareiškėjai skunde pabrėžia, kad atsakovas savo veiksmais vilkina jo kompetencijai priskiriamų pareigų atlikimą – pareiškėjų 2012 m. vasario 15 d. skundo nagrinėjimą (b. l. 1-2).

Pažymėtina, kad Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3, (2009 m. gruodžio 11 d. redakcija) (toliau – ir Aprašas), 3 punktas numato, jog skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką, taip pat prašymai, skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų ar kiti baudžiamajame procese numatyti skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo“, Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarka ir jų nagrinėjimui Aprašo nuostatos netaikomos. Aprašo 4 dalis inter alia numato, kad kartotinis skundas – antras ar paskesnis asmens kreipimasis į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją tuo pačiu klausimu ar dėl to paties dalyko, nenurodant naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą. Kartotiniai skundai registruojami bendra tvarka ir pagal Generalinės prokuratūros Kanceliarijos darbuotojo tarnybinį pranešimą generalinio prokuroro, jo pavaduotojo, Generalinės prokuratūros kanclerio, Generalinės prokuratūros struktūrinio padalinio vadovo ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, jo pavaduotojo sprendimu (rezoliucija) gali būti paliekami nenagrinėti. Apie sprendimo nenagrinėti skundą priežastis pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo registravimo dienos. Nenagrinėjamas skundas kartu su skundo priedais grąžinamas asmeniui, pateikusiam skundą (Aprašo 18-19 p.). Aprašo 44 punktas nustato, jog asmuo, nesutinkantis su dėl jo skundo priimtu sprendimu, turi teisę apskųsti tokį atsakymą teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų skundo reikalavimai yra susiję su prokuratūros kaip viešojo administravimo subjekto funkcija ir šiuo aspektu skundas dėl prokuratūros veiksmų gali būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose, kad būtų nustatyta, ar skundžiami aktai atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, ar pagrįstai atsakovas, remdamasis įstatymais, nurodė, kad pareiškėjų skundas yra kartotinis ir šiuo pagrindu jų nenagrinėjo, nes, pareiškėjų nuomone, jie pateikė papildomų aplinkybių (b. l. 1-2), todėl jų skundas turėjo būti nagrinėjamas. Šiuo atveju atsakovas pateikdamas atsakymą į pareiškėjų skundą veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Kaip jau minėta, administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų skunde keliamus reikalavimus ir nurodė, kad jų skundas yra priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas yra grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų R. I. U. ir D. U. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų R. I. U. ir D. U. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė