860736c8-fe87-4f2b-93e2-832354ca7c0b · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-337/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04303-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 29 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei, gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J.

G. gynėjo advokato Ž. Kalinausko apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo J. G. pripažinta kalta ir jai paskirtos bausmės: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį - 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 235 straipsnio 1 dalį - 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimas 6 mėnesiams; - pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir J. G. paskirtos subendrintos bausmės – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi J. G. skirtas įpareigojimas per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ nevartoti alkoholio bei kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, J.

G. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. balandžio 18 d. 19.00 val. iki 2020 m. balandžio 20 d. 15.15 val. (2 dienos) ir nuspręsta sumažinti 4 MGL (200 Eur) dydžiu paskirtÄ baudÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. J. G. nuteista už tai, kad ji 2019 m. gruodžio 21 d., 21.58 val. Zarasuose, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusi Bendruoju pagalbos centro telefonu Nr. 112, melagingai pranešė:

„Buvęs sugyventinis atėjo pas jÄ Ä¯ namus ir sumušė jÄ . Moteriai 21 m., sumuÅ¡ta galva, svaigsta...“, tokiu bÅ«du melagingai pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , dėl ko minėtÄ informacijÄ Bendrajam pagalbos centrui perdavus 2019 m. gruodžio 21 d., 22.01 val. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Zarasų rajono PK) Reagavimo skyriaus pareigÅ«nams bei jiems jÄ patikrinus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54095-19 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo Å¡eimos nariui bei pradėtas baudžiamasis persekiojimas prieÅ¡ nekaltÄ asmenį – M.

P., kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. J. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 236 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, J. G. 2019 m. gruodžio 22 d., laikotarpiu nuo 1.37 val. iki 2.18 val., Zarasuose, Dariaus ir Girėno g. 11, Zarasų rajono PK, bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimÄ , apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54095-19 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo Å¡eimos nariui, Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjui J. Å . davė melagingus parodymus apie tai, kad 2019 m. gruodžio 21 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), į jos nuomojamo buto duris pradėjus belsti jos sugyventiniui M.

P., kuris norėjo pasiimti savo daiktus, bei jai atidarius duris, tarp jos ir sugyventinio M. P. įvykus žodiniam konfliktui, jis tempė jÄ už chalato į namo koridorių ir kumščiu vienÄ kartÄ sudavė jai į kairę galvos pusę, dėl ko nuo Å¡io smÅ«gio ji griuvo ir susitrenkė kaklÄ Ä¯ stovinčiÄ spintelę, dėl ko ji juto didelį fizinį skausmÄ , be to, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ 2020 m. sausio 9 d., laikotarpiu nuo 9.05 val. iki 9.14 val., Zarasuose, Dariaus ir Girėno g. 11, Zarasų rajono PK, bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį, akistatos su įtariamuoju M.

P. metu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54095-19 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo Å¡eimos nariui, Zarasų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai R. Ž. davė melagingus parodymus apie tai, kad vadovautis jos parodymais, kuriuos yra davusi pirminės apklausos metu. Be to, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , 2020 m. sausio 10 d., laikotarpiu nuo 8.26 val. iki 9.18 val., Zarasuose, Dariaus ir Girėno g. 11, Zarasų rajono PK, bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54095-19 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo Å¡eimos nariui, Zarasų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai R.

Ž. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2019 m. gruodžio 21 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), Zarasuose, tarpduryje, žodinio konflikto su sugyventiniu M. P. metu, jis sugriebė jai už chalato skverno ir kumščiu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ virÅ¡ugalvį, kad kliuvo į kairės pusės kaktÄ virÅ¡ kairio antakio, dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmÄ , ir iÅ¡karto po Å¡io smÅ«gio aukÅ¡tielninka įgriuvo į savo buto koridorių, atsitrenkė kairės pusės kaklu – sprandu į buto koridoriaus deÅ¡inėje stovinčiÄ spintelę, t. y.

J. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, J. G. 2020 m. balandžio 18 d., apie 18.15 val., Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventiniu M. P. metu sudavė kumščiu sugyventiniui M. P. du kartus į lÅ«pas bei vienÄ kartÄ sudavė jam kumščiu į kairį žandÄ , tokiu bÅ«du sukėlė nukentėjusiajam M. P. fizinį skausmÄ , t. y. J. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

4. Be to, J. G. 2020 m. balandžio 18 d., apie 18.20 val., Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventiniu M. P. metu, padėjusi ant virtuvinio stalo peilį bei pasakiusi žodžius: „Jei nori pasilik, o jeigu ne, tai padursiu“ bei M. P. atsistojus nuo taburetės, paėmė peilį į rankÄ bei nukreipusi į jį agresyviai pasakė: „AÅ¡ tave papjausiu“, ir nukentėjusiajam M. P. iÅ¡bėgus iÅ¡ virtuvės į koridorių bei iÅ¡ buto, vijosi jį laikydama peilį rankoje iki buto išėjimo durų, taip grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, t. y.

J. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimai 5. Apeliaciniu skundu nuteistosios J. G. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti iÅ¡tiesinamÄ jį nuosprendį, J. G. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 5.1. Mano, kad pirmos instancijos teismas neįvertino nusikaltimų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo motyvų ir tikslų, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, dėl ko nepagrįstai nuteistoji pripažinta kalta dėl Å¡ių nusikaltimų padarymo.

Kreipiamas dėmesys į tai, kad būtent šie nusikaltimai yra tarpusavyje tiesiogiai susiję su vėlesniais nusikaltimais, numatytais BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau pirmos instancijos teismas šias veikas vertino atsietai ir tai sutrukdė teismui atskleisti nagrinėjamos bylos esmę, t. y. skundžiamame nuosprendyje teismas nenustatinėjo ir nevertino subjektyvinio nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, požymio – nusikaltimo padarymo motyvo ir tikslo.

Pažymima, kad apklausiama teismo posėdyje nuteistoji kalta prisipažino tik iÅ¡ dalies ir patvirtino aplinkybes dėl 2019 m. gruodžio 21 d. bute konflikto metu nukentėjusiojo M. P. panaudoto fizinio smurto nuteistosios atžvilgiu, tuo sukeliant jai fizinį skausmÄ . Dėl to, nuteistoji pagrįstai su kreipėsi į policijÄ dėl Å¡io įvykio, o 2019 m. gruodžio 22 d., 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. apklausų metu policijos įstaigoje davė teisingus parodymus dėl nukentėjusiosios panaudoto fizinio smurto jos atžvilgiu.

Be to, teismo posėdyje pripažinusi dėl vėlesnių jos apklausų metu 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. vasario 3 d. duotų melagingų parodymų, nuteistoji nurodė tokio savo elgesio priežastį – po 2019 m. gruodžio 21 d. konflikto nuteistoji atleido nukentėjusiajam ir jie susitaikė. Taigi, bÅ«tent jų abipusis noras toliau tęsti santykius ir gyventi kartu paskatino jÄ padaryti minėtus nusikaltimus, pakeičiant anksčiau duotus parodymus. Remiantis tuo, bÅ«tent jos parodymai, duoti vėlesnių jos apklausų metu 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. vasario 3 d., yra melagingi.

Å ias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis, kuris teismui parodė, kad po 2019 m. gruodžio 21 d. konflikto jie susitaikė, tačiau gyventi kartu negalėjo dėl jam paskirtos kardomosios priemonės, kuriÄ panaikinus jis iÅ¡ karto atsikraustė gyventi pas nuteistÄ jÄ . Taip pat byloje yra nepaneigta teismo medicininės ekspertizės iÅ¡vada, kurioje nurodytas po 2019 m. gruodžio 21 d. įvykio nuteistosios sveikatos sutrikdymo mastas bei sužalojimų padarymo mechanizmas. Be Å¡ių duomenų minėtų nusikaltimų padarymų motyvų ir tikslų realumÄ patvirtina tiek nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai ikiteisminiame tyrime dėl Å¡ių aplinkybių, kuriuose jis neigė savo kaltę ir kaltino nuteistÄ jÄ siekiu susidoroti su juo, tiek jo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie neigiamÄ nukentėjusiojo požiÅ«rį į nuteistÄ jÄ dėl nepagrįsto jo apkaltinimo ir patirtų kitų suvaržymų. 5.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nuteistajai inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas tik nukentėjusiojo M. P. parodymais, kadangi daugiau tiesioginių įrodymų byloje nėra. Å iuo tikslu liko teismo neįvertinta aplinkybė, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios 2020 m. balandžio 18 d. ir iki Å¡iol yra susiklostę konfliktiniai santykiai, kÄ patvirtino ir pats nukentėjusysis teismo posėdyje, nurodęs nekenčiantis nuteistosios dėl jos santykių su A.

R., su kuriuo nuteistoji ir leido laikÄ tÄ dien, kai prieÅ¡ nukentėjusįjį tariamai buvo smurtaujama. Tai rodo tiesioginį nukentėjusiojo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir jo asmeninį, aiÅ¡kiai deklaruojamÄ neigiamÄ nusistatymÄ nuteistosios atžvilgiu, kylantį iÅ¡ jo asmeninių santykių su ja. 5.3. Nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, jog nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos jis davė bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ ir prisiekęs sakyti tiesÄ , kai tuo tarpu nuteistoji tokios atsakomybės ir priesaikos nebuvo saistoma.

Pažymima, jog baudžiamojo proceso įstatymas suteikia nuteistajai teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę ir tai savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, kad jos duoti parodymai yra neteisingi ar melagingi, juolab vien duota priesaika negarantuoja, jog nukentėjusysis sakys tik tiesÄ ir atskleis reikÅ¡mingas bylai teisingai iÅ¡nagrinėti aplinkybes. 5.4. Dėl nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, apeliaciniame skunde pažymima apie nenuoseklius nukentėjusiojo parodymus viso proceso metu:

1) ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2020 m. balandžio 18 d., apie 18.00 val. jam namuose renkantis daiktus kambaryje, nuteistoji deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jam du smÅ«gius į lÅ«pas ir vienÄ â€“ į kairį žandÄ , o po Å¡io incidento jiems abiem nuėjus į virtuvę parÅ«kyti, nuteistoji pasiėmė virtuvinį peilį ir pagrasino jį papjauti, dėl ko jis iÅ¡sigandęs pabėgo; 2) 2020 m. gegužės 7 d. jo akistatos su nuteistÄ ja metu jis nurodė iÅ¡ esmės skirtingas aplinkybes, t. y. jam grįžus namo ir kraunantis rÅ«bus, prie jo priėjo nuteistoji ir du kartus kumščiu trenkė jam į lÅ«pÄ , o po to ji nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį, grįžo į kambarį ir, laikydama peilį deÅ¡ine ranka, kita ranka jam sudavė į žandÄ , dėl ko jam skaudėjo;

3) nukentėjusysis, paskambinęs į Bendrosios pagalbos centrÄ , nurodė, kad jam buvo suduota du kartus (t. 3, b. 1. 4-5, 7);

4) pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusysis nurodė, kad nuteistoji jam sudavė 3 kartus ir visais atvejais deÅ¡ine ranka. Dėl to pagal nukentėjusiojo parodymus nėra galimybės nustatyti galimai padarytų sužalojimų susidarymo mechanizmo. Juolab lieka neaiÅ¡ku, kaip nuteistoji stovinčiam prieÅ¡ais jÄ nukentėjusiajam galėjo kaire ranka suduoti į kairį skruostÄ . Visos Å¡ios abejonės pagal nukentėjusiojo parodymus nebuvo paÅ¡alintos proceso metu. Tuo tarpu dėl Å¡ių aplinkybių nuteistosios parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, t. y. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme nuteistoji paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam susirinkus savo daiktus kambaryje ir atėjus į virtuvę susirinkti virtuvės įrankių, ji paprieÅ¡taravo jam, pasakius, kad dalis virtuvės įrankių priklauso jai, o kilus konfliktui, kurio metu, bijodama agresyviai nusiteikusio nukentėjusiojo, ji delnu sudavė jam į kairį skruostÄ ir iÅ¡bėgo į kitÄ kambarį.

Tačiau apžiÅ«ros metu neužfiksuoti ant nukentėjusiojo kairiojo skruosto liekamieji pėdsakai po Å¡io nuteistosios smÅ«gio, dėl ko negalima spręsti, ar nukentėjusysis patyrė reikÅ¡mingÄ fizinį skausmÄ , kas lieka tik subjektyvus pačio nukentėjusiojo vertinimo klausimas. 5.5. Likę byloje surinkti įrodymai, kuriais pirmos instancijos teismas grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra iÅ¡vestiniai ir neinformatyvÅ«s. 2020 m. balandžio 18 d. asmens apžiÅ«ros metu buvo apžiÅ«rėtas nukentėjusysis (t. 2, b. l. 64), tačiau iÅ¡ asmens apžiÅ«ros protokolo nėra aiÅ¡ku, kelių trauminių poveikių pasekoje padaryti sužalojimai, kokiu metu ir kokiu bÅ«du jie buvo padaryti.

Juolab aplinkybė, kad nukentėjusiojo apžiÅ«ros metu užfiksuotas jo virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje matomas įbrėžimas kelia pagrįstų abejonių, ar Å¡is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas, suduodant kumščiu, kaip nurodoma nukentėjusiojo. Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas V. B., atlikęs minėtÄ nukentėjusiojo apžiÅ«rÄ , negalėjo patvirtinti, ar nustatytos 0,5 cm skersmens tamsios dėmės yra kraujosruvos nuo patirto trauminio poveikio, tačiau nurodė svarbiÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis atsisakė vykti į teismo medicinos ekspertizę dėl sužalojimo masto ir jo susidarymo mechanizmo nustatymo.

Å iÄ abejonę patvirtina ir nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai, kad neteistoji, suduodama du smÅ«gius deÅ¡inės rankos kumščiu, sukėlė jam fizinį skausmÄ , sužalodama tik vienÄ lÅ«pÄ . Å iuo tikslu nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, kurie bÅ«tų galėję paÅ¡alinti Å¡ias abejones, t. y. buvo praÅ¡oma apklausti teismo medicinos ekspertÄ , siekiant nustatyti, kada ir kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam ir koks jų susidarymo mechanizmas, tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas.

Tuo tarpu apklausti liudytojai T. Č., T. Č. ir R. P. patvirtino tik tai, kad tÄ dien T. Č. ir T. Č. su nukentėjusiuoju važinėjosi motociklais Gražutės miÅ¡ke ir tuo metu nukentėjusysis nebuvo patyręs jokių susižalojimų. Tačiau Å¡iuo atveju vertintina tai, kad nukentėjusysis su nuteistÄ ja ir A. R. tÄ dien susitiko apie 17.00 val., t. y. maždaug po 3 valandų, kai nukentėjusysis motociklu iÅ¡važiavo namo į Zarasus iÅ¡ Gražutės miÅ¡ko. Dėl to, priimant skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje liko nepaneigta aplinkybė, jog nukentėjusysis jau po to, kai iÅ¡siskyrė su minėtais liudytojais galėjo susižaloti ir patirti traumÄ , kuri užfiksuota nukentėjusiojo apžiÅ«ros protokole. 5.6.

Dėl nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis, nei praneÅ¡damas apie galimai padarytas nusikalstamas veikas bendruoju pagalbos telefonu, nei raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ policijai, nenurodė, kad į jo gyvybę buvo pasikėsinta. Toks tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo pradėtas gerokai vėliau, t. y. 2020 m. gegužės 22 d. po nukentėjusiojo papildomos apklausos. Dėl to visiÅ¡kai neįtikėtina, kad nukentėjusysis, kurio gyvybei buvo kilusi grėsmė, iÅ¡ karto nenurodytų Å¡ių aplinkybių teisėsaugos institucijoms.

Juolab nukentėjusiojo parodymuose yra nelogiškų teiginių, kaip kad tvirtinimas, jog po nuteistosios panaudoto smurto jo atžvilgiu, jis savo noru nueina į virtuvę kartu su tariama smurtautoja parūkyti, o ne pabėga ar bent jau vengia tolesnio bendravimo su ja. Tuo tarpu nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje davė nuoseklius parodymus, patvirtindama tai, kad ji nesikėsino į nukentėjusiojo gyvybę, grasindama jį nužudyti virtuviniu peiliu, bei aiškiai ir detaliai nurodė aplinkybes, kuriomis įvyko jos konfliktas su nukentėjusiuoju.

Tačiau šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertintos, dėl jų nepasisakyta ir prieštaravimai atitinkamai nepašalinti. Juolab minėti nukentėjusiojo parodymai nebuvo įvertinti jo ir nuteistosios santykių, susiklosčiusių jų bendro gyvenimo metu, kontekste.

6. Atsiliepimų į pateiktÄ apeliacinį skundÄ negauta.

7. Teismo posėdyje nuteistosios J. G. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nuteistosios J.

G. atžvilgiu dėl visų jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymima apie nepaÅ¡alintus neaiÅ¡kumus tarp bylos duomenų ir neįrodytÄ nuteistosios kaltę. Taigi, bÅ«tent Å¡iais apeliacinio skundo keliamais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako Å¡iame procesiniame sprendime. Dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo 10.

Apeliaciniame skunde nuteistosios J. G. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nusikaltimų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teigiant, kad teismas neįvertino tikrųjų šių nusikaltimų padarymo motyvų, tikslų, netinkamai vertino faktines aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko nepagrįstai nuteistoji pripažinta kalta dėl šių nusikaltimų padarymo.

Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu ir byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistosios J. G. kaltė tinkamai neįrodyta, o skundžiamas teismo nuosprendis priimtas, neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių.

11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad įrodinėjimo procese gali būti remiamasi tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais ir jie neturi pranašumo vieni prieš kitus. Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

12. Teisėjų kolegija, įvertusi byloje surinktus įrodymus, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vadovavosi nepatikimais įrodymais, juos vertino selektyviai, neiÅ¡samiai, ignoruodamas kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Å ioje byloje nuteistajai J. G. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, požymius pirmos instancijos teismas nustatė tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu.

Pirmos instancijos teismas vertino kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, taip pat ir jų visumÄ , nė vienai įrodymų grupei nepagrįstai nesuteikdamas pirmenybės prieÅ¡ kitus bylos įrodymus, taip teisingai nustatydamas jų patikimumÄ bei įrodomÄ jÄ vertę ir tokio vertinimo pagrindu darė atitinkamas iÅ¡vadas dėl nuteistosios J. G. kaltės.

13. Apeliaciniame skunde kategoriÅ¡kai neigiama, kad nuteistoji J. G. padarė minėtus nusikaltimus, melagingai praneÅ¡usi policijai apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir davusi melagingus parodymus, o vienintelis tokio nesutikimo motyvas – neįvertintas Å¡ių nusikaltimų padarymo motyvas ir tikslas, t. y. bÅ«tent nuteistosios ir nukentėjusiojo abipusis noras toliau tęsti santykius ir gyventi kartu paskatino jÄ pakeisti anksčiau duotus parodymus, vėlesnių apklausų metu 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. vasario 3 d. pripažįstant padarius Å¡iuos nusikaltimus.

Vis dėlto, nuteistosios kaltę dėl Å¡ių nusikaltimų padarymo patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kuriÄ detaliai aptarė pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, t. y. pačios nuteistosios J. G. savo ranka 2020 m. sausio 14 d. raÅ¡ytas praneÅ¡imas tyrėjai (t. 1, b. l. 167-168), tos pačios dienos jos, kaip liudytojos, apklausos protokolas (t. 1, b. l. 169-170), 2020 m. vasario 3 d. jos, kaip įtariamosios, apklausos protokolas (t. 2, b. l. 16-17), 2020 m. vasario 12 d. praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 30), kuriuose nuteistoji nuosekliai ir ne kartÄ bei logiÅ¡kai paaiÅ¡kino savo veiksmus, pripažino savo kaltę, melagingai praneÅ¡us apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir davus melagingus parodymus kaltinime nurodytuose procesiniuose veiksmuose, kartu nurodydama ir įtikinamus tokių savo veiksmų motyvus.

Be Å¡ių tiesioginių nuteistosios kaltę pagrindžiančių įrodymų skundžiamame nuosprendyje buvo įvertintas pačios nuteistosios parodymų nenuoseklumas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuolat keičiant savo parodymus ir nurodant vis kitokias aplinkybes, taip pat nukentėjusiojo parodymų nuoseklumas viso proceso metu, kuriais abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo, kaip ir kiti minėtas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, t. y. liudytojos R. Ž. parodymai, 2020 m. sausio 9 d. nukentėjusiojo susiraÅ¡inėjimas su nuteistÄ ja bei kiti bylos duomenys.

Remiantis tuo, pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė pagrindinius bylos duomenis, kurie vienareikšmiai patvirtina nuteistosios kaltę, jai padarius inkriminuotus nusikaltimus. Nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog nors tikslas ir motyvas nėra bÅ«tinieji BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai, tačiau neretai siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ių veikų tyčios turinį, jos kryptingumÄ , atsižvelgiama ir į atitinkamų parodymų davimo tikslus ir motyvus. Galimos ir tos teisinės situacijos, kuomet tiesioginės tyčios nustatymas ar nenustatymas tokio pobÅ«džio nusikaltimuose daugiausiai priklauso ir nuo asmens veikos tikslų bei motyvų teisingo įvertinimo.

Tačiau pagal teismų praktikÄ tai jokiu bÅ«du negali objektyviai pateisinti Å¡ių nusikaltimų padarymo, kuomet yra realizuojamos Å¡ių nusikaltimų sudėtys. Dėl to, atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kuriais yra siekiama pateisinti nuteistosios J. G. nusikalstamus veiksmus, melagingai praneÅ¡ant policijai apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir duodant melagingus parodymus, bÅ«tent dėl jos noro toliau tęsti santykius su nukentėjusiuoju ir gyventi kartu juo. Juolab apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nėra kreipiamas dėmesys į prieÅ¡ tai aptartų įrodymų visumÄ , kurie sudaro vientisÄ Ä¯rodymų grandinę, pagrindžiančiÄ nuteistosios kaltę dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo ir kartu paneigiančiÄ galimo nukentėjusiojo panaudoto smurto prieÅ¡ nuteistÄ jÄ 2019 m. gruodžio 21 d.

Taip pat teisėjų kolegija Å¡iuo tikslu sugretina Å¡ių nusikaltimų padarymo aplinkybes su kitais Å¡ioje byloje nagrinėjamais vėliau nuteistosios padarytais nusikaltimais prieÅ¡ nukentėjusįjį, kaip yra praÅ¡oma apeliaciniame skunde, tačiau tai vienareikÅ¡miai tik pagrindžia nuteistosios galimybę smurtauti prieÅ¡ nuteistÄ jį ir net jam grasinti, kas sustiprinta aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisėjų kolegijos įsitikinimÄ , nebuvus nukentėjusiojo panaudoto smurto prieÅ¡ nuteistÄ jÄ 2019 m. gruodžio 21 d. aplinkybę, dėl kurio buvo nuteistosios melagingai praneÅ¡ta policijai apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir duodami melagingi parodymai.

Taigi, apibendrinus visa tai, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistosios J. G. kaltę, padarius jai inkriminuotus nusikaltimus, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas. Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo 15. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. G. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teigiant, kad teismas neįvertino šių nusikaltimų padarymo aplinkybių, netinkamai vertino faktines aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai išimtinai rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, dėl ko nepagrįstai nuteistoji pripažinta kalta dėl šių nusikaltimų padarymo.

Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu ir byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistosios J. G. kaltė tinkamai neįrodyta.

16. Pirmos instancijos teismo iÅ¡tirtų ir skundžiamame nuosprendyje įvertintų bylos įrodymų visuma paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad nuteistosios J. G. kaltė, jai padarius inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, yra grindžiama tik prielaidomis ar netinkamai įvertintais duomenimis. Nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir apeliantai, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to, tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino bylos duomenų visumos kontekste ir ne taip kaip to norėta apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija pastebi, kad būtent apeliaciniame skunde yra tik selektyviai aptariami atskiri bylos įrodymai ir nurodomas subjektyvus jų vertinimas nuteistajai J.

G. palankia linkme, pažymint apie tai, kad Å¡ioje dalyje kaltinimas grindžiamas tik nenuosekliais nukentėjusiojo M. P. parodymais, kurie dėl grasinimo aplinkybės – dar ir uždelsti, taip pat nepagrįstai atmesti nuoseklÅ«s nuteistosios parodymai, suteikiant daug reikÅ¡mės iÅ¡vestiniams ir neinformatyviems bylos įrodymams, juolab nevertinant konfliktinės situacijos aplinkybių. Tačiau apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nėra kreipiamas dėmesys į skundžiame nuosprendyje aptartų įrodymų visumÄ , kurie sudaro vientisÄ Ä¯rodymų grandinę, pagrindžiančiÄ nuteistosios J.

G. kaltę.

17. Teisėjų kolegija, įvertusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nuteistajai J. G. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, požymius instancijos teismas nustatė tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu. Pirmos instancijos teismas vertino kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, taip pat ir jų visumÄ , nė vienai įrodymų grupei nepagrįstai nesuteikdamas pirmenybės prieÅ¡ kitus bylos įrodymus, kaip nepagrįstai yra teigiama apeliaciniame skunde, ir tokio vertinimo pagrindu darė atitinkamas iÅ¡vadas dėl nuteistosios J. G. kaltės.

18. Apeliaciniame skunde kategoriškai nesutinkama su minėtais nuteistajai J. G. inkriminuotais nusikaltimais, jai smurtaujant ir grasinant nukentėjusiojo atžvilgiu, kartu pažymint, kad šioje dalyje kaltinimas grindžiamas tik nukentėjusiojo M. P. parodymais. Vis dėlto, teisėjų kolegija kreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios kaltę dėl šių nusikaltimų padarymo patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Visų pirma, vertintinas pačios nuteistosios J. G. dalinis kaltės pripažinimas dėl smurto naudojimo nukentėjusio M.

P. atžvilgiu, taip pat detaliai jau pirmos instancijos teismo aptarti prieÅ¡taravimai nuteistosios parodymuose viso proceso metu dėl esminių bylos aplinkybių, nusikalstamų įvykių sekos ir eigos, nenurodant jokių savo parodymų keitimo motyvų ir įtikinamų priežasčių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo atliktu nuteistosios parodymų vertinimu ir atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo teiginį, kad Å¡iuo atveju atsisakyta remtis nuteistosios parodymais, kurie buvo duoti neprisiekus sakyti tiesÄ ir neįspėjus jos dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ , kaip nukentėjusiojo atveju, kadangi tokių argumentų skundžiamame nuosprendyje nėra, o nuteistosios parodymais remtis atsisakyta dėl jų trÅ«kumų.

Dar vienas tokių parodymų trūkumas – juose esantys logikai prieštaraujantys teiginiai dėl kai kurių bylos aplinkybių:

1) nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iÅ¡dėstė versijÄ , kad ji smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, iÅ¡sigandusi jo grėsmę keliančio elgesio su peiliu, tačiau bÅ«dama fizikai silpnesne, vis tiek vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, kai pastarasis tariamai rankoje turėjo peilį, 2) po Å¡ių veiksmų atlikimo nuteistoji nekvietė policijos, nebėgo iÅ¡ namų, nors pagal nuteistÄ jÄ jai buvo kilusi reali grėsmė sveikatai ir gyvybei dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų.

Kartu teisėjų kolegija, remdamasi apeliaciniu skundu, sutinka, kad nagrinėjamÄ situacijÄ , kurioje buvo padaryti minėti inkriminuoti nusikaltimai, reikalinga vertinti bylos duomenų visumoje, t. y. Å¡ių padarytų nusikaltimų aplinkybes siejant su ankstesniais nuteistosios padarytų nusikaltimų epizodais Å¡ioje byloje – tai rodo nuteistosios polinkį nepagrįstai apkalbėti nukentėjusįjį dėl jųdviejų nesutarimų ir tuo tikslu net pasitelkti baudžiamÄ sias teisines priemones. O tuo tarpu vertinant tai, kad Å¡ioje byloje nuteistosios buvo smurtaujama ir grasinama nukentėjusiojo atžvilgiu tomis pačiomis konfliktinėmis aplinkybėmis, juolab jai esant neblaiviai, kas objektyviai galėjo turėti įtakos jos neadekvačioms ir perdėm emociÅ¡koms reakcijoms į nukentėjusiojo veiksmus – tai tik sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ dėl nuteistosios parodymų nepatikimumo.

Juolab jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kurias nors nuteistosios nurodytas aplinkybes, byloje nėra.

19. Be Å¡ių bylos duomenų, nukentėjusiojo M. P. parodymai yra kitas reikÅ¡mingas tiesioginis įrodymas, patvirtinantis nuteistosios kaltę dėl jai inkriminuotų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo atliktu nukentėjusiojo parodymų viso proceso metu vertinimu, kurie, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s dėl esminių bylos aplinkybių, kuriais patvirtinama apie nuteistosios jam suduotus smÅ«gius į veidÄ , o vėliau grasinimÄ peiliu, kartu paneigiant nuteistosios iÅ¡keltÄ gynybinę versijÄ dėl smurto panaudojimo aplinkybių.

Be to, nukentėjusiojo parodymus tam tikra apimtimi patvirtina ir kiti bylos įrodymai, t. y. į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų V. B., M. B., E. N. parodymai ir nukentėjusiojo apžiÅ«ros protokolas su foto lentele (t. 2, b. l. 64, 67-69), kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo veido sužalojimai, skambučio į bendrÄ jį pagalbos centrÄ Ä¯raÅ¡as, kuriame užfiksuota pranešėjo nurodyta pirminė informacija, jog sugyventinė smogė jam kelis smÅ«gius, lÅ«pa kruvina (t. 3, b. l. 4-5, 7).

Minėtų liudytojų parodymai taip pat patvirtina reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis įvykio vietoje buvo rastas lauke be batų ne Å¡iltuoju metu laiku (2020 m. balandžio mėn.), kas objektyviai patvirtina nukentėjusiojo iÅ¡gÄ sti dėl nuteistosios veiksmų jo atžvilgiu ir sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ dėl nuteistosios realiai atliktų grasinančių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Taip pat nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ir liudytojas R. P., nurodęs nematęs sužalojimų ant nukentėjusiojo veido iki jam grįžus namo po konflikto su nuteistÄ ja, o liudytojai T.

Č. ir T. Č. parodė, kad nutintėjusysis nebuvo nukritęs nuo motociklo ir sužalotas prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, kÄ patvirtino ir liudytojas A. R.. Dėl to ir teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir nurodytų liudytojų parodymais, todėl jais pagrįstai pirmos instancijos teismas ir vadovavosi. Remiantis tuo, pirmos instancijos teismo iÅ¡tirti ir skundžiamame nuosprendyje įvardintų bylos įrodymų visuma, jų turinio aptarimas bei vertinimas paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad nuteistosios kaltė yra grindžiama vien tik nepatikimais nukentėjusiojo parodymais, o iÅ¡vados dėl jos kaltės yra prieÅ¡taringos.

Taip pat atmestinos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl tiksliai nenustatyto nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmo, kuris pakankamai detaliai atskleistas byloje esančių duomenų visumos pagrindu, o bÅ«tinybė apklausti teismo medicinos ekspertÄ dėl Å¡ių aplinkybių yra grindžiama tik deklaratyviais teiginiais apeliaciniame skunde, kadangi nuteistosios gynėjas nepasinaudojo teise apeliaciniame procese atlikti įrodymų tyrimÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės sutikdamas su bylos įrodymų pakankamumu.

Tuo tarpu likę apeliacinio skundo teiginiai apie paties nukentėjusiojo galimÄ susižalojimÄ prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį bei nenurodytas nuteistosios grasinimo peiliu jam aplinkybes policijos įstaigai pirminiuose duomenyse taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pirmu atveju – tai tik prielaidinio pobÅ«džio teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, o antru atveju – vien tai, kad pirminiuose praneÅ¡imuose bendruoju pagalbos telefonu, nei pareiÅ¡kime policijai nenurodyti duomenys apie nukentėjusiosios grasinimÄ peiliu objektyviai savaime negali paneigti fakto, kad tokia aplinkybė objektyviai egzistavo, kÄ patvirtino ir prieÅ¡ tai aptartų bylos įrodymų visuma.

Juolab vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino bylos duomenų visumos kontekste ir ne taip kaip to norėta apeliaciniame skunde, selektyviai iÅ¡skiriant atskirus bylos įrodomus ir iÅ¡dėstant subjektyvų jų vertinimÄ nuteistajai palankia prasme – tai nesuteikia jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

20. Apibendrinus darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistosios J. G. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o apeliacinis skundas ir Å¡ioje dalyje atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios J. G. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Danutė Švitinienė Daina Vaidachavičienė Evaldas Vanagas