86056ef0-532f-4e34-882b-2bd7e1157e33 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I2-3961-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01751-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. P. 2018 m. gegužės 21 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 750 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–9). Nurodo, kad nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 20 d. atliko bausmę LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, jog kamerose, kuriose buvo kalinamas, nepakako ploto, ypač atsižvelgiant į neteisėtai įrengtus perteklinius baldus.

Kamerose vėdinimo sistemos neįrengtos arba neveikiančios, vėdinimas per langus nepakankamas dėl jose įrengtų grotų. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose tvyrojo drėgmė, veisėsi pelėsiai ir grybeliai, tai pakenkė jo sveikatai (atsirado kosulys, gerklės perÅ¡tėjimas, pradėjo raukÅ¡lėtis oda, „žydėti“ nagai, padarytas poveikis sÄ nariams). PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, gultų eksploatavimo terminai buvo seniai suėję, metaliniai gultai netvarkingi, iÅ¡krypę, girgždėjo, todėl jam nuolat skaudėjo nugaros ir kaklo sritis, negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti.

Naudojantis sanitariniu mazgu buvo neužtikrintas privatumas, be to, nebuvo ventiliacijos, todėl kameroje tvyrodavo smarvė. PrieÅ¡ais atvirÄ sanitarinį mazgÄ prie sienos pritvirtintos metalinės maisto lentynėlės (0,5 m atstumu). PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog jam nepakakdavo laiko nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u (15 min. per savaitę), taip pat turėdavo galimybę tik valandÄ per dienÄ pasivaikščioti kiemeliuose, o, esant prastam orui, pareigÅ«nai visiÅ¡kai atsisakydavo iÅ¡vesti pasivaikščioti.

Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, o į juos siÅ«lydavo eiti iÅ¡ karto po rytinio signalo keltis, t. y. 6 val. pažadindavo, 6.15 val. atneÅ¡davo maistÄ , o 6.30 val. siÅ«lydavo eiti į laukÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino rÅ«kančiųjų izoliacijos nuo nerÅ«kančiųjų, todėl tekdavo kvėpuoti tabako dÅ«mais. LukiÅ¡kių TI-K taip pat nesuteikdavo nemokamo skalbinių džiovinimo bei skalbimo paslaugos, todėl kalinami asmenys buvo priversti drabužius skalbti ir džiovinti gyvenamosiose kamerose (tai didino drėgmę kamerose).

Kalėdamas pareiškėjas nebuvo aprūpintas darbinėmis bei higienos priemonėmis: einant nusiprausti nebuvo išduodama muilo, jis taip pat nebuvo aprūpintas dantų pasta, dantų šepetėliu, tualetiniu popieriumi, skutimosi peiliukais. Patalynės užvalkalai nebuvo išduodami, minkštasis inventorius nebuvo plaunamas, o dezinfekcija nepašalindavo nemalonių kvapų ir purvo. Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto, taip pat buvo nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, kadangi nebuvo evakuacinio išėjimo.

Taigi jis buvo laikomas sveikatÄ Å¾alojančioje aplinkoje, bausmės atlikimo sÄ lygos buvo kankinančios ir žeminančios orumÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jį atmesti (b. l. 18–25). Atsakovės atstovas pateikia duomenis apie ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tekusį plotÄ LukiÅ¡kių TI-K. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Atsakovas paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normos reikalavimus. Atsakovo atstovo teigimu, įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, be kita ko, universalus valiklis, tinkantis indams plauti.

LukiÅ¡kių TI-K taip pat yra sudaręs sutartis su bendrovėmis, atliekančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, langai pritaikyti vėdinti. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsių.

Atsakovės atstovo tvirtinimu, LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamÄ sias kameras, privalo užtikrinti nerÅ«kančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančių asmenų. LukiÅ¡kių TI-K įrengtos specialios rÅ«kyti skirtos patalpos (rÅ«kymo vietos). Vietose, kuriose draudžiama rÅ«kyti, iÅ¡kabinti aiÅ¡kiai matomi įspėjamieji ženklai ir (arba) užraÅ¡ai. LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai skalbiami centralizuotai, jie ne rečiau nei kartÄ per savaitę gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti mokama asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslauga, o asmenys, neturintys pinigų asmeninėje sÄ skaitoje, gali iÅ¡siskalbti vienÄ virÅ¡utinių drabužių komplektÄ kartÄ per mėnesį, Å¡varkus, striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ . LukiÅ¡kių TI-K pažymi, jog administracija ginčui aktualiu laikotarpiu negavo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų suteikti nemokamÄ drabužių skalbimo paslaugÄ .

Be to, akcentuoja, kad asmenys teisės aktuose nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas vyksta dienÄ specialiai tam skirtoje teritorijoje. Jis gali neįvykti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei nuteistasis su tuo sutinka. Kiekvieno pastato kiekviename aukÅ¡te yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Kiekviename gyvenamajame korpuse yra po du evakuacinius išėjimus tiesiai į laukÄ .

Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Žmonių evakavimo planai parengti laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas grindžiamas ne įrodymais, bet samprotavimais, jis tik abstrakčiai cituoja nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus, tačiau nepagrindžia prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nekonkretizuoja, kaip būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodė LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, valstybei negali kilti civilinė atsakomybė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu patenkino pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ , t. y. priteisė jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 750 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 118–129). Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ , pažymėjo, jog teisės aktai nenustato, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 20 d.) buvo laikomas kameroje Nr. 311. LukiÅ¡kių TI-K nepateikė duomenų apie Å¡ios kameros plotÄ . Kita vertus, LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime nurodyta, kad nors kamerose įrengta po 4 miegamÄ sias vietas, tačiau laikoma tiek asmenų, kad vienam asmeniui bÅ«tų užtikrintas 3,6 kv. m ploto reikalavimas. Tai patvirtina pareiÅ¡kėjo teiginį, kad kameros plotas buvo mažesnis nei 8 kv. m.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas (4 paras) arba su kitu asmeniu (48 paras). Duomenų, ar pareiÅ¡kėjas 2017 m. sausio 9–20 d. buvo laikomas vienas, ar su kitu asmeniu, nepateikta (15 parų). LukiÅ¡kių TI-K neneigė pareiÅ¡kėjo teiginio, kad jis nuolat buvo laikomas su kitu asmeniu, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas 63 paras buvo laikomas su kitu asmeniu. Teismas taip pat konstatavo, kad kamerose buvo perteklinių baldų, kadangi, kaip nurodoma minėtame praneÅ¡ime, kamerose įrengta 4 ar daugiau miegamųjų vietų, tačiau jose laikoma mažiau asmenų.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui tekęs plotas buvo mažas, jis neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista, o kalinimas tokiomis sÄ lygomis truko 63 paras, o tai yra pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ . Teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais užtikrinimo, atkreipė dėmesį į pareiÅ¡kėjo ir atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimus, jog sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros atskirtas sienele, bei į LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime nurodytÄ aplinkybę, kad nėra techninių galimybių pareiÅ¡kėjo kameroje įrengti sanitarinio mazgo kabinÄ , todėl Å¡i patalpa nuo likusio ploto atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti pakabintos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sÄ lygų bloginimui, todėl tai suteikė pagrindÄ teismui konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas 63 paras buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Tačiau teismas atmetė pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl maisto lentynėlės tvirtinimo vietos, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta konkreti vieta, kurioje turi bÅ«ti įrengta spintelė maistui ir higienos reikmenims laikyti.

Pirmosios instancijos teismas, tirdamas sÄ lygų kameroje atitiktį higienos normų reikalavimams (ventiliacija, drėgmė), atsižvelgė į LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinti. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose iÅ¡vengiama tiek pelėsių atsiradimo, tiek staigių temperatÅ«ros pokyčių, tiek nemalonaus kvapo.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nustatyta, kad kameroje Nr. 311 sudaryta galimybė vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per atidaromus langus. Teismas akcentavo, jog metalinių grotų įstatymÄ lango angoje nustato teisės aktai (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.1 papunktis). Taigi, vėdinimas kameroje atitiko teisės aktų reikalavimus (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 17 punktas), o pareiÅ¡kėjo argumentai, kad kameroje oro drėgmė virÅ¡ijo leistinÄ normÄ , atmesti. Teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo galimybės pasinaudoti duÅ¡u, pažymėjo, kad pats pareiÅ¡kėjas nurodė, jog praustis po Å¡iltu duÅ¡u galėjo vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių. Kadangi tokios aplinkybės atitinka teisės aktų reikalavimus, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.

IÅ¡analizavęs drabužių skalbimo ir džiovinimo LukiÅ¡kių TI-K tvarkÄ , teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, jog buvo kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , praÅ¡ydamas suteikti nemokamÄ drabužių skalbimo (džiovinimo) paslaugÄ , tačiau atsisakyta Å¡iÄ paslaugÄ jam suteikti. Teismo vidiniu įsitikinimu pripažinta, jog atsakovės atstovas tinkamai vykdė teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo pretenzijų dėl pasivaikščiojimo trukmės ir laiko, pasivaikščiojimo kiemelių dydžio pagrįstumo, pabrėžė, kad teisės aktuose (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) nenustatyta ilgesnis nei vienos valandos per parÄ pasivaikščiojimas gryname ore, o pareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad jam buvo užtikrinta Å¡i teisė. Atsakovės atstovo pateikta informacija patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankamai ir tinkamai įrengti.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jame trÅ«ko vietos, pripažinti nepagrįstais, kadangi teisės aktuose nėra nustatytas minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimas. LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkėje, patvirtintoje LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1-109, nurodyta, kad pasivaikščiojimas gali bÅ«ti vykdomas 6.30–12.30 val., 13.30–17.30 val. ir 18.30–19.30 val. Pusryčiai į kamerÄ atneÅ¡ami nuo 6.10 val.

Teismo įsitikinimu, 20 min. papusryčiauti ir susiruoÅ¡ti į laukÄ yra pakankamas laiko tarpas. Vertindamas pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimÄ valymo ir higienos priemonėmis, teismas atsižvelgė į atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimus, kad į kameras iÅ¡duodamas universalus valiklis, tinkamas indams plauti. Teismas pažymėjo, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems nuteistiesiems (bÅ«tent tokį statusÄ ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo pareiÅ¡kėjas) dantų Å¡epetėlių, dantų pastos bei skutimosi peiliukų iÅ¡davimas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139, (toliau – ir Normos) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) neįtvirtintas. Teismas Å¡iame kontekste atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2017 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017), kurioje pažymėta, kad nuteistųjų neaprÅ«pinimas skunde nurodytomis higienos priemonėmis vien dėl to, kad Normos nenustato tokių priemonių iÅ¡davimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų, o nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojo nauja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo (taip pat aprÅ«pinimo asmens higienos priemonėmis) tvarka, pagal kuriÄ tiek nuteistiesiems, tiek suimtiesiems galioja tos pačios garantijos – be kitų higienos reikmenų, iÅ¡duodama ir dantų pasta, dantų Å¡epetėlis bei skutimosi peiliukai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d. konstatuoti neteisėtÄ valstybės neveikimÄ , tačiau nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovas, neiÅ¡duodamas pareiÅ¡kėjui higienos priemonių nuo 2017 m. sausio 1 d., veikė neteisėtai, nes pareiÅ¡kėjas nenurodė teikęs atitinkamus praÅ¡ymus LukiÅ¡kių TI-K administracijai.

Teismas dėl kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių (nerÅ«kančiųjų izoliacijos neužtikrinimo, neiÅ¡duodamų patalynės užvalkalų, netinkamo minkÅ¡tojo inventoriaus valymo ir dezinfekcijos, asbesto LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijose buvimo, prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo) pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Å¡iais aspektais kildino iÅ¡ esmės remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir administracinėje byloje Nr. I-1151-484/2018, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2018 m. sausio 24 d. sprendimÄ , įsiteisėjusį 2018 m. balandžio 4 d., todėl teismas Å¡ioje byloje nagrinėjamo skundo dalį, kuria pareiÅ¡kėjas prašė priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d., atsisakė priimti (2018 m. gegužės 24 d. nutartis).

Vertindamas pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas dėl nustatytų pažeidimų (neužtikrinus minimalaus gyvenamojo ploto (63 paras); pažeidus privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais (63 paras); neiÅ¡davus higienos priemonių (47 paras)) patyrė esminius nepatogumus ir dvasinių kančių, kurios virÅ¡ijo įprastus kalinimo sukeltus suvaržymus. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminius nepatogumus ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Teismas nusprendė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma – 750 Eur – yra adekvati konstatuotiems pažeidimams, atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, todėl priteisė jÄ iÅ¡ atsakovės atstovo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K (teisių perėmėjas – Vilniaus PN), apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies – pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (b. l. 155–162). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovė (jos atstovas LukiÅ¡kių TI-K (teisių perėmėjas – Vilniaus PN)) ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (3,6 kv.

m) bei kad vien toks pažeidimas laikytinas nesuderinamu su Konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, privalėjo pagal galimybes kiek įmanoma tiksliau nustatyti, kiek gyvenamojo ploto teko pareiÅ¡kėjui. Atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pats pažymėjo, jog byloje nebuvo duomenų apie kameros Nr. 311 plotÄ , todėl neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du teismas konstatavo nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ . Teismo įsitikinimu, nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu, jog kameros plotas buvo mažesnis nei 8 kv. m (byloje nesant Å¡iuos teiginius paneigiančių duomenų), net ir tokiu atveju minimalaus gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti užtikrinta (tam, kad, kameroje esant dviem asmenims, bÅ«tų pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, kameros plotas turi bÅ«ti mažesnis nei 7,2 kv. m (3,6 kv. m x 2)).

Apibendrindamas nutarties motyvus, teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Atsižvelgdamas į tai, jog dėl tirtinų aplinkybių byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama naujais aspektais, kurie nebuvo prieÅ¡ tai nagrinėti minėto teismo, teisėjų kolegija nusprendė, jog esant faktiniam ir teisiniam pagrindui yra tikslinga pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamai neužtikrinus kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K (teisių perėmėjas – Vilniaus PN) pareiÅ¡kėjui nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 20 d., atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog, vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovės atstovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, tačiau jei pareiÅ¡kėjas ar kitas asmuo dėl laikymo sÄ lygų nesiskundžia, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista jo teisė į minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimÄ . Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kameroje jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto, kadangi kameros buvo perpildytos, jose buvo perteklinių baldų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu nustatyti, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo laikomas kamerose, kurių plotas nesiekė 8 kv. m.

Iš Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN pateiktų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kameras ir jose buvusių asmenų skaičių (b. l. 18, 26–27, 175) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 311, kurios plotas – 7,75 kv. m, su keturiomis įrengtomis miegamosiomis vietomis. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas arba su kitu asmeniu. Vienas pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. gruodžio 19 d., 2016 m. gruodžio 22 d., 2017 m. sausio 6 d. (4 paras), su kitu asmeniu – 2016 m. lapkričio 15–21 d., 2016 m. lapkričio 23 d.

– gruodžio 18 d., 2016 m. gruodžio 20–21 d., 2016 m. gruodžio 23 d. – 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. sausio 7–9 d., 2017 m. sausio 9–20 d. (63 paras). Teismas, vadovaudamasis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant vienam ar su kitu asmeniu kameroje Nr. 311 gyvenamojo ploto minimali norma bÅ«tų pažeista, tad Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus ir konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Pagal EŽTT praktikÄ , privatumas naudojantis sanitariniu mazgu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kaliniams, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Nr. Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 99 punktÄ ; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 73–75 punktus).

EŽTT praktikoje taip pat nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . EŽTT yra priminęs, kad, pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 punktas ir Bendrasis praneÅ¡imas [SPT/Inf (92) 3], 49 punktas).

Kamerų sanitariniai mazgai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09)). Pasak pareiÅ¡kėjo, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros atskirtas tik sienele. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l.

99) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo kameroje įrengti sanitarinio mazgo kabinos nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti pakabintos užuolaidos, jos uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ (akutę) (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07), 97 punktas, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktas ir kt.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat konstatavo, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 punktai).

Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ nuosekliai atsižvelgia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sÄ lygų bloginimui.

Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas 63 paras buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su maisto lentynėlės tvirtinimo vieta, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 ,,Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės).

Å ių taisyklių 14.6–14.9 papunkčiuose nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Teisės aktuose nėra nustatyta konkreti vieta, kurioje turi bÅ«ti įrengta spintelė maistui ir higienos reikmenims laikyti. Å ios spintelės (lentynos) įrengiamos priklausomai nuo kameroje esančios laisvos vietos, taigi, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovės atstovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teises minėtÄ spintelę įrengdamas netoliese sanitarinio mazgo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kameroje nebuvo įrengta vėdinimo sistema, todėl čia nuolat tvyrojo drėgmė, pasinaudojus sanitariniu mazgu likdavo smarvė. Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015, Higienos norma). Pagal HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Å iuos LukiÅ¡kių TI-K teiginius patvirtina LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imas (b. l. 99), kuriame nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl jos vėdinamos natÅ«raliai, per langus.

Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinti. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose iÅ¡vengiama tiek pelėsių, tiek staigių temperatÅ«ros pokyčių, tiek ir nemalonaus kvapo. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nustatyta (b. l. 74, 77), kad kameroje Nr. 311 sudaryta galimybė vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per atidaromus langus ir tai atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ventiliacijos nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pažymi, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsių ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. IÅ¡ patikrinimo aktų nustatyta, kad drėgmė pareiÅ¡kėjo kameroje atitiko Higienos normos reikalavimus (b. l. 74, 77). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad kameroje oro drėgmė virÅ¡ijo leistinÄ normÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, jog tinkamai iÅ¡sivėdinti kameras trukdė įrengtos grotos, teismas pažymi, kad Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi teisės aktai nustato, kad lango angoje bÅ«tų įstatytos metalinės grotos. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K laikėsi Å¡ios teisės normos reikalavimų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K nesudarė galimybių jam tinkamai pasirÅ«pinti asmens higiena, kadangi praustis po Å¡iltu duÅ¡u galėjo tik vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintinų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 258 punktu, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintas LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡as, kuriame nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172, 107 punkte. HN 134:2105 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 23 d. praneÅ¡ime (b. l. 101) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra 13 duÅ¡inių patalpų, kurios įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino nemokamo skalbinių džiovinimo bei skalbimo, todėl kalinami asmenys buvo priversti drabužius skalbti ir džiovinti gyvenamosiose kamerose. HN 134:2015 24 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 285 punktÄ , nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu ,,Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime paaiÅ¡kino, kad virÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ . LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 100) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Pažymėtina, kad teisės aktuose (Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklėse) nėra įtvirtinta, kad gyvenamosiose kamerose bÅ«tų įrengtos drabužių džiovyklos.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, jog kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ praÅ¡ydamas suteikti nemokamÄ drabužių skalbimo (džiovinimo) paslaugÄ ir Å¡iÄ paslaugÄ jam bÅ«tų atsisakę suteikti, LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs praÅ¡ymų suteikti nemokamÄ drabužių skalbimo paslaugÄ . Taigi iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atstovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjo teigimu, pasivaikščiojimo trukmė yra per trumpa, o pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamai įrengti. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kai vienÄ valandÄ per parÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad jam buvo užtikrinta Å¡i teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, kad laikas pasivaikščioti yra per trumpas.

Galiojantys teisės aktai ilgesnių pasivaikščiojimo laikų nenustato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. HN 76:2010 18.4 papunktyje nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – laistomi.

Ä®vertinus atsakovės atstovo atsiliepime pateiktÄ informacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankamai ir tinkamai įrengti. PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog pasivaikščiojimo kiemelyje trÅ«ko vietos, nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo teises. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad pasivaikščioti buvo siÅ«loma eiti 6.30 val., o pusryčius atneÅ¡davo 6.15 val., todėl mano, kad taip buvo sudaromos kliÅ«tys jam iÅ¡eiti pasivaikščioti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas neginčijo, jog pasivaikščioti jis bÅ«davo vedamas, esminis argumentas, kad tai vykdavo netrukus po pusryčių. LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkėje, patvirtintoje LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1-109, nurodyta, kad pasivaikščiojimas gali bÅ«ti vykdomas 6.30–12.30 val., 13.30–17.30 val. ir 18.30–19.30 val. Pusryčiai į kamerÄ atneÅ¡ami nuo 6.10 val.

Teismo įsitikinimu, 20 min. papusryčiauti ir susiruoÅ¡ti į laukÄ yra pakankamas laiko tarpas. Juo labiau kad pasivaikščiojimas gryname ore nėra suimtųjų pareiga, todėl pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad laikas pasivaikščioti netinkamas, galėjo jo atsisakyti. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K nesilaiko higienos ir materialinio aprÅ«pinimo normų reikalavimo – jam nebuvo iÅ¡duota nei tualetinio popieriaus, nei dantų Å¡epetėlis ir dantų pasta, nei skutimosi peiliukai, nei priemonės indams plauti, o prieÅ¡ einant į duÅ¡Ä â€“ muilo.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kino, kad į kameras iÅ¡duodamas universalus valiklis, tinkantis indams plauti. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 100) nurodyta, kad valymo priemonės iÅ¡duodamos į visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 105–125). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam nebuvo iÅ¡duodamas valiklis indams plauti, atmestini kaip nepagrįsti. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139, (toliau – Normos) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 7 punkte nurodyta, kad suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Normose taip pat nustatyta, kad kiekvienam nuteistajam (nuteistajai), einančiam (einančiai) praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo. Tardymo izoliatoriuose laikomiems nuteistiesiems dantų Å¡epetėlių, dantų pastos bei skutimosi peiliukų iÅ¡davimas Normose neįtvirtintas.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 20 d. (67 paras) (b. l. 18). Taigi ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galiojo Normų redakcija, nustatanti, kad tik suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodamas dantų Å¡epetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai. Å iuo atveju byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas yra nuteistas asmuo. Taigi, kaip matyti iÅ¡ tuo metu galiojusių teisės normų ir nustatytų faktinių aplinkybių, LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu laikėsi Normose įtvirtintų taisyklių ir nuteistiesiems, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , neiÅ¡duodavo higienos priemonių.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (įskaitant higienos priemonėmis) tvarkai, nemokiems nuteistiesiems higienos priemonės galėjo būti išduodamos tik esant jų prašymui. Nagrinėjamoje byloje aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 suformuota praktika, kurioje šis teismas, remdamasis EŽTT suformuota praktika, Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų aiškinimu, išaiškino, jog esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje.

Teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje konstatavo, jog nuteistųjų neaprÅ«pinimas skunde nurodytomis higienos priemonėmis vien dėl to, kad Normos nenustato tokių priemonių iÅ¡davimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo (taip pat ir aprÅ«pinimÄ asmens higienos priemonėmis) tvarka, pagal kuriÄ tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems, be kitų higienos reikmenų, iÅ¡duodama ir dantų pasta, dantų Å¡epetėlis bei skutimosi peiliukai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, į tai, kad Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d. konstatuoti neteisėtÄ valstybės neveikimÄ pagal CK 6.271 straipsnį.

Dėl laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su atitinkamais praÅ¡ymais, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K, neiÅ¡duodamas pareiÅ¡kėjui higienos priemonių, veikė neteisėtai. PareiÅ¡kėjas, be kita ko, skundžiasi ir tuo, jog LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino rÅ«kančiųjų izoliacijos nuo nerÅ«kančiųjų, todėl jam tekdavo kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Patalynės užvalkalai nebuvo iÅ¡duodami, minkÅ¡tasis inventorius nebuvo plaunamas, o dezinfekcija nepaÅ¡alindavo nemalonių kvapų ir purvo. LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijose buvo asbesto, nors naudojimas buvo uždraustas. Be to, LukiÅ¡kių TI-K nesilaikė prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, kadangi nebuvo evakuacinio išėjimo. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo keliamas ginčas jau buvo nagrinėjamas ir iÅ¡nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir teismas 2018 m. sausio 24 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1151-484/2018 pagal pareiÅ¡kėjo R.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. Å is teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. iÅ¡nagrinėjo apeliacinį skundÄ ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1151-484/2018 įsiteisėjo 2018 m. balandžio 4 d.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ esmės remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl teismas skundo dalį, kurioje pareiÅ¡kėjas prašė priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d., atsisakė priimti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3172-643/2018). Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2018 m. sausio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1151-484/2018, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, susijusius su netinkama rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų izoliacija, minkÅ¡tojo inventoriaus plovimu ir dezinfekcija, pastato konstrukcijose esančiu asbestu, prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymu, todėl Å¡ių aplinkybių iÅ¡ naujo nenagrinės ir nevertins, nes Å¡ios aplinkybės laikytinos neįrodinėtinomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 57 straipsnio 2 dalis).

PareiÅ¡kėjas teigia, jog laikant jį netinkamomis sÄ lygomis buvo pažemintas orumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas dėl nustatytų pažeidimų, t. y. dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo (63 paras) ir higienos priemonių neiÅ¡davimo (47 paras), galėjo patirti tam tikrų nepatogumų ir dvasinių kančių. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminius nepatogumus ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir intensyvumÄ , į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 750 Eur suma yra neproporcinga konstatuotiems pažeidimams ir neatitinka protingumo, teisingumo bei proporcingumo principų, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 150 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Likusieji pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas teismo iÅ¡vadas bei priimamÄ procesinį sprendimÄ , laikytini pertekliniais, neturinčiais esminės (lemiamos) reikÅ¡mės kilusiam ginčui iÅ¡spręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTÄ® 57 straipsnis). Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. P. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Egidija Puzinskaitė