2023-12-13 Nr. AB-21774-3-61-3-00037-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1958-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00037-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu pakartotinai pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. kovo 29 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220329-00066 ir Nr. PNSSP-20-220329-00067 (toliau – ir Privalomieji nurodymai) terminus iki 2024 m. gruodžio 28 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad siekdamas įteisinti savavališkai pastatytus statinius, 2022 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu juos įteisinti. Paaiškino, kad tik jam įgijus nuosavybės teisę į žemės sklypą uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Topkornas“ galės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, padalinti žemės sklypą tarp bendrasavininkų ir nustatyti atitinkamą naudojimosi tvarką. Nuosavybės teisę pareiškėjas įgijo tik 2022 m. balandžio 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu, dėl to jo galimybė įgyvendinti savo teisę įteisinti savavališką statybą, įvykdant nustatytas procedūras, tiesiogiai priklausė nuo kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „Topkornas“ darbus atliko 2022 m. spalio 11 d., tą pačią dieną pareiškėjas įregistravo sklypą Nekilnojamojo turto registro centro duomenų bazėje.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl nurodytų priežasčių jis nespėjo įvykdyti Privalomųjų nurodymų iki 2022 m. rugsėjo 28 d., todėl 2022 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į Inspekciją prašydamas pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus trims mėnesiams. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimus Nr. SDPN-20-220929-00113 ir Nr. SDPN-20-220929-00114, kuriais pratęsė Privalomųjų nurodymų įvykdymą iki 2022 m. gruodžio 28 d.

5. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad UAB „Topkornas“ 2022 m. spalio 27 d. kreipėsi i Biržų rajono savivaldybę su prašymu parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, padalinti bendraturčių žemės sklypą į du sklypus, paliekant vieną sklypą žemės ūkio paskirties, o kitą sklypą pakeisti į vienbučių ir dvibučių pastatų teritoriją. Biržų rajono savivaldybė 2022 m. lapkričio 23 d. elektroniniu laišku informavo įmonę, kad minėtų veiksmų savivaldybė atlikti negali, nes dalis žemės sklypo areštuota. Pareiškėjas paaiškino, kad dalies sklypo areštą pavyko panaikinti tik 2022 m. gruodžio 29 d., tuomet UAB „Topkornas“ pakartotinai kreipėsi į Biržų rajono savivaldybę su prašymu parengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

6. Pareiškėjas teigė, kad jis aktyviai siekia pasinaudoti įstatymo suteikta teise ir įteisinti savavališkos statybos projektą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnis suteikia teisę teismui pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus terminą. Dėl nurodytų aplinkybių Inspekcijos surašytų Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas nebuvo pakankamas atlikti visoms procedūroms, siekiant įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus.

7. Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jo netenkinti.

8. Inspekcija nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškėjo pateikto prašymo pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą papildomam laikotarpiui, pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama į tai, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Nagrinėjamu atveju terminas Privalomųjų nurodymų vykdymui buvo pratęstas iki 2022 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjo prašymas dėl termino pratęsimo surašytas 2023 m. sausio 2 d., teisme gautas 2023 m. sausio 2 d. Taigi, prašymas pateiktas pasibaigus Privalomųjų nurodymų vykdymo terminui.

9. Inspekcija paaiškino, kad ji, patikrinusi žemės sklypą ir statinius, adresu: (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. kovo 28 d. surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-20-220328-00056 ir Nr. SSA-20-220328-00057. Inspekcija 2022 m. kovo 29 d. surašė du privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220329-00066 ir Nr. PNSSP-20-220329-00067. Šiais nurodymais Inspekcija įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. rugsėjo 28 d. išardyti bei nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas, pasinaudodamas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje suteikta teise, Inspekcijai 2022 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą pratęsti terminą. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 29 d sprendimais Nr. SDPN-20-220929-00113 ir Nr. SDPN-20-220929-00114 terminus Privalomųjų nurodymų vykdymui pratęsė iki 2022 m. gruodžio 28 d.

10. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme nemotyvavo termino pratęsimo trukmės, taip pat nepateikė duomenų apie atliktus veiksmus, siekiant įvykdyti Privalomuosius nurodymus. Pareiškėjas nepagrindė reikalingumo ir būtinumo pratęsti terminą. Nors pareiškėjas nurodė, kad nurodytos trukmės termino reikia, nes UAB „Topkornas“ darbuotojas jį informavo, jog procedūrinis procesas gali užtrukti iki dvejų metų, tačiau tokie motyvai dėl termino trukmės yra abstraktūs ir grindžiami prielaidomis apie galimus pareiškėjo rengiamų dokumentų trūkumus, ne konkrečiais faktais apie reikiamus atlikti veiksmus. Būtent pareiškėjas turi pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, įskaitant ir tinkamos, kokybiškos dokumentacijos parengimą. Įstatymai nedraudžia pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta teise parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pasibaigus privalomojo nurodymo terminui ar teismui nagrinėjant bylą dėl šio termino pratęsimo.

11. Inspekcija nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką prašomo pratęsti termino trukmės būtinybė turėtų būti detalizuota siekiamais atlikti veiksmais, kurie pagrįsti pateiktais įrodymais. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjui surašiusi Privalomuosius nurodymus už savavališką statybą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Inspekcijos nuomone, jei teismas spręstų, kad yra pagrindas pratęsti nustatytą Privalomųjų nurodymų vykdymo terminą ir pripažintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes svarbiomis priežastimis Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui pratęsti, nustatytas terminas turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju ilgo termino nustatymas mažins pareiškėjo suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą dėl Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo atmetė.

13. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, apžvelgė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 7, 8 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vadovavosi ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymėjo, kad pareiškėjui terminas privalomajam nurodymui įvykdyti buvo pratęstas iki 2022 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2023 m. sausio 2 d. (prašymo surašymo data 2023 m. sausio 2 d.). Pareiškėjas neprašo teismo atnaujinti praleisto termino prašymui paduoti dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių.

14. Teismas akcentavo, kad galimybė pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Šio straipsnio nuostata nuo 2014 m. sausio 1 d. iš esmės buvo perkelta iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies, iš esmės tapačios Statybų įstatymo 28 straipsnio 3 daliai, taikymo, pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia pareiškėjui pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta teise parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pasibaigus privalomojo nurodymo terminui ar teismui nagrinėjant bylą dėl šio termino pratęsimo. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nenumato ribojimo pasinaudoti šia teise per tam tikrą terminą. Pagal galiojantį reglamentavimą už savavališką statybą atsakingas asmuo turi laikytis privalomojo nurodymo vykdymo terminų, o jų nesilaikant, privalomasis nurodymas perduodamas vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Asmenys tiek iki privalomojo nurodymo surašymo, tiek privalomojo nurodymo vykdymo terminu, tiek šiam terminui pasibaigus ir perdavus privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, gali pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise ir teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą ir taip pašalinti savavališkos statybos padarinius.

15. Teismas pabrėžė, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Pareiškėjo argumentai dėl galimybės aptartą terminą atnaujinti prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, formuojamai analogiško tokio pobūdžio bylose.

16. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą teismui pateikė tik 2023 m. sausio 2 d., kai jis pasibaigė 2022 m. gruodžio 28 d., šis terminas negali būti pratęstas. Teismas pažymėjo, kad nors, kaip nurodo ir siekia pagrįsti pareiškėjas, jis ir toliau atlieka aktyvius veiksmus dėl savavališkos statybos įteisinimo, šio proceso trukmė nebepriklauso nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios, tačiau yra pasibaigęs laikas, kuris nebegali būti pratęstas, kad minėtas procesas būtu užbaigtas.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą ir pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus iki 2024 m. gruodžio 28 d.

18. Pareiškėjas nurodo, kad nežymiai praleido įstatyme nustatytą terminą prašymui teismui pateikti dėl termino pratęsimo, t. y. tik dvi darbo dienas. Pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir siekdamas per įstatyme numatytą terminą pateikti prašymą, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, su kuriuo 2022 m. gruodžio 29 d. sudarė atstovavimo sutartį. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad praleistas terminas nebegali būti atnaujintas, be to, advokatas turėjo surinkti prašymui aktualius dokumentus, parengti ir pateikti prašymą.

19. Pareiškėjo teigimu, jo prašymas turėtų būti nagrinėjamas ne formaliai, o iš esmės, t. y. sprendžiant, ar yra pagrindas pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus dėl užsitęsusių procedūrų, atliekamų siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan. Teismas vien formaliais pagrindais atmetė pareiškėjo prašymą, neanalizavo aplinkybių, kurios sudaro pagrindą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Toks formalus požiūris yra nesuderinamas su teisingumo principo įgyvendinimu ir pažeidžia pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

20. Pareiškėjas pažymi, kad teismui nurodė objektyvias aplinkybes, kad atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, jis objektyviai negali įvykdyti Privalomųjų nurodymų nustatytu terminu, nes vis dar vykdomos ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros. Nurodytos priežastys yra svarbios ir susijusios su procedūromis, pareiškėjo atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių trukmei jis negali daryti įtakos.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, iš jo nėra aišku, ar pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo, o ne pratęsimo, jei tokios galimybės teisės aktai nenumato.

22. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Inspekcija pastebi, kad ji laikytina suinteresuotu asmeniu, o ne atsakovu, kadangi Inspekcija jokiais veiksmais, sprendimais ar neveikimu nepažeidė ir nesuvaržė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų.

24. Inspekcija, išdėstydama faktines aplinkybes, akcentuodama Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pritaria teismo vertinimui ir išvadoms, kad pratęsti galima tik dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, pareiškėjo prašymo pateikimas teismui nebetenka prasmės. Tokia teismų praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis tiek į Inspekciją, tiek į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.

25. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo ir pratęsimo, tokiu būdu bandydamas išvengti dėl savo paties neveikimo kilsiančių neigiamų padarinių ar šiuos padarinius atitolinti, t. y. tol, kol tęsiasi teisminis bylinėjimosi procesas dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo, Inspekcija neturi pagrindo kreiptis į antstolį dėl Privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Inspekcijos 2022 m. kovo 29 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220329-00066 ir Nr. PNSSP-20-220329-00067 terminą iki 2024 m. gruodžio 28 d. pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi pasibaigus Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui, todėl nagrinėjamu atveju Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas negali būti pratęstas, nes jau yra pasibaigęs, taip pat teisės aktai nenumato termino atnaujinimo galimybės.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog šiuo atveju yra pagrindas pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą, nepaisant, kad jis jau buvo pasibaigęs, nes pareiškėjas kreipdamasis į teismą su prašymu nežymiai praleido įstatyme nustatytą terminą, taip pat egzistuoja objektyvios priežastys Privalomųjų nurodymų terminams pratęsti, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

31. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2103-602/2021; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3916-602/2021; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-541-815/2022; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-483-502/2023 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje eA-541-815/2022).

33. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos 2022 m. kovo 29 d. privalomaisiais nurodymais Nr. PNSSP-20-220329-00066 ir Nr. PNSSP-20-220329-00067 pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2022 m. rugsėjo 28 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimais Nr. SDPN-20-220929-00113 ir Nr. SDPN-20-220929-00114 pratęsė Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iki 2022 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjas 2023 m. sausio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220329-00066 ir Nr. PNSSP-20-220329-00067 įvykdymo terminą iki 2024 m. gruodžio 28 d.

34. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (šios nutarties 32 p.), kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą kreipėsi 2023 m. sausio 2 d., t. y. tuomet, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigusio termino teismas nebegali pratęsti.

35. Apeliacinio skundo argumentai dėl nežymaus termino praleidimo ir objektyvių priežasčių, reikšmingų Privalomųjų nurodymų terminams pratęsti, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes kadangi, kaip minėta, pasidaigęs reikalavimo įvykdymo terminas negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-483-502/2023; 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-660-525/2023).

36. Apibendrinus šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė