8602e4da-5652-4cf0-8abe-e94c160619bf · Å iaulių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-2303-632/2021 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00174-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.3; 2.6.17; 2.6.8.9; 2.6.8.11.1; (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 8 d. RadviliÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Augustinas Mitkus, sekretoriaujant Vydai Dovydaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. P., jo atstovei advokatei L. D., atsakovui A. P., jo atstovui advokatui A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. P. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir sutarties papildymo schema, Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2013-04-13 su atsakovu – broliu A. P. sudarė raÅ¡ytinę Privačios žemės panaudos sutartį (toliau – Sutartį) dėl (duomenys neskelbtini) ha panaudos 99 metams atsakovui priklausančiame (duomenys neskelbtini) ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2013-04-02 Sutikimo pagrindu sklype ieÅ¡kovas pastatė (duomenys neskelbtini). sandėlį, juo naudojasi, tačiau 2020-11-10 atsakovas pateikė praneÅ¡imÄ , kuriuo nutraukia „neterminuotÄ Å¾odinę panaudos sutartį“ po 3 mėnesių ir praÅ¡o atlaisvinti sklypÄ .

Po ieÅ¡kovo kreipimosi atsakovas pareiÅ¡kė, kad raÅ¡ytinės panaudos sutarties nesudarinėjo, ir po visos dokumentacijos pateikimo neatsakė, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti panaudos sutarties nutraukimÄ negaliojančiu, laikyti, kad panaudos sutartiniai santykiai tebegalioja (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 2 punktas), t.y. ieÅ¡kovui lieka teisė naudotis panaudos objektu, o atsakovas neturi teisės reikalauti atlaisvinti žemės.

2. Panaudos sutartis įregistruota vieÅ¡ame registre, statinys pastatytas teisėtai, atsakovo sutikimu, reikalingas kasdienei ieÅ¡kovo Å«kinei veiklai, todėl atsakovo reikalavimas nugriauti pastatÄ nepagrįstas nei vienu iÅ¡ 4 numatytų pagrindų, numatytų CK 6.641 straipsnio 1 dalyje, be to, kaip numatyta sutartyje, ji gali bÅ«ti nutraukta tik abipusius susitarimu, o pareikÅ¡tas reikalavimas – vienpusis.

3. Sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ne pažodžiui, o sÄ Å¾iningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į Å¡alių valių iki sudarymo, jo metu ir po sudarymo. Atsakovas, sutikimu leidęs statyti sandėlį suprato, kad tai ilgalaikis susitarimas, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų nuo pat 2015 metų, ir remiantis 2015-06-29 duomenimis, žemės sklypo kadastrinius matavimus suderino su ieÅ¡kovo pastatymo sandėliu.

4. VienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį bÅ«tų galima sutraukti tik nustačius esminius jos pažeidimus, kitais pagrindais – tik teismo keliu (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.441 straipsnio 2 dalį panaudos sutartis gali bÅ«ti nutraukta, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas skubiai ir neiÅ¡vengiamai reikalingas panaudos davėjui, tačiau jokių panaÅ¡ių aplinkybių atsakovas nenurodė. Pažymi, kad ir tokiu atveju atsakovas įgytų sutarties nutraukimo reikalavimÄ , tačiau ne vienaÅ¡aliÅ¡kÄ jos nutraukimÄ .

5. Gindamas savo interesus, reiÅ¡kia reikalavimÄ konkretizuoti, kuria atsakovo žemės sklypo dalimi naudojasi ieÅ¡kovas, ir pagal CK 6.547 straipsnį teikia žemės sklypo schemÄ , vadovaujasi CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta teise Å¡alims praÅ¡yti teismo pakeisti sutarties sÄ lygas, siekiant sutartinių prievolių pusiausvyros. Atsakovas ne tik nesutinka su tuo, bet neigia pasirašęs panaudos sutartį, be to, trukdo ieÅ¡kovui naudotis sandėliu, arti jo stato sunkiasvorę technikÄ , užverčia pravažiavimÄ sniegu, į bet kokias pastabas nereaguoja. Esant ginčui dėl sutarties vykdymo, praÅ¡o teismo patvirtinti panaudos sutarties sÄ lygÄ , t. y. papildyti jÄ priedu, taip užkertant keliÄ tolimesniems ginčams.

6. Baigiamosiose kalbose ir atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimÄ bei atsikirtimus, nurodė, kad panaudos sutarties pasiraÅ¡ymas įrodytas raÅ¡ysenos ekspertize, atlikta baudžiamojoje byloje dėl dokumento klastojimo, atsakovas meluoja, sakydamas, kad sandėlis turėjo bÅ«ti perleistas jam už atliktus darbus ir traktoriaus (duomenys neskelbtini) perleidimÄ , nes darbus dirbo kartu, draugiÅ¡kai vienas kitam padėdami, o traktorių iÅ¡ atsakovo pirko (pateikė kvitÄ ).

7. Pripažino, kad panaudos sutartyje yra raÅ¡ymo apsirikimas, klaidingai nurodyta pasibaigimo data 2022 metai, nes sutartis buvo sudaryta 99 metams. Kvitais įrodyta, kad ieÅ¡kovas sandėlį pastatė savo lėšomis, atsakovas meluoja, kad sandėlio vertę atidirbęs savo technika, be to pripažino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo skolinosi 199000 Lt be palÅ«kanų, ir ilgÄ laikÄ naudojosi ieÅ¡kovo sandėliu, todėl laiko, kad ieÅ¡kovas už bet kokiÄ pagalbÄ jam yra visiÅ¡kai atsiskaitęs atsakovui.

8. Grindžia ir tikslina, kad (duomenys neskelbtini) ha sklypo naudojimosi tvarkoje papildomai nurodytas ir kelio plotas: tuo keliu naudojasi ir atsakovas, dėl to schemoje nurodytas plotas nežymiai virÅ¡ija (duomenys neskelbtini) ha, o pažymėjimas atitinka iÅ¡ anksčiau nusistovėjusiÄ tvarkÄ . Akcentuoja, kad statinio konstrukcijoje numatyti du iÅ¡važiavimai, numatytas stambiagabaritinės technikos iÅ¡važiavimas, todėl bÅ«tinas kelias ir iÅ¡ kitos sandėlio pusės, kuriuo naudojamasi rečiau.

9. Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko, tvirtina, kad su ieškovu nėra sudaręs rašytinės panaudos sutarties, atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepateikė sutarties originalo: teismui su ieškiniu pateiktos kopijos, ir vėliau pateiktas originalas skiriasi, pastarajame sutarties egzemplioriuje pabaigos terminas nurodytas ne 2112-04-13, bet iki 2022-04-13; akcentuoja, kad sutarties originalas, pateiktas su pirminiu ieškiniu, iš viso niekada nebuvo pateiktas, o abiejose sutartyse parašai skiriasi, sutartis laiko suklastotomis.

10. Laiko, kad ginčo dalykas neegzistuoja: atsakovas nenutraukinėjo sutarties, todėl neįmanoma modifikuoti sutarties, kurios nebuvo, nei pripažinti nutraukimo neteisėtu. CK 6.642 straipsnis numato galimybę nutraukti ir terminuotÄ , ir neterminuotÄ neatlygintino daikto naudojimosi sutartį prieÅ¡ tai įspėjus panaudos gavėjÄ , todėl atmeta ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovas turi tik reikalavimÄ teisę.

11. Atsakovas pripažįsta raÅ¡ytiniu sutikimu leidęs ieÅ¡kovui statyti sandėlį, tačiau žodiniu susitarimu jis (sandėlis) turėjo atitekti atsakovui už ieÅ¡kovo naudai atliktus darbus: atsakovo traktoriaus (duomenys neskelbtini) naudojimÄ sandėlio statybai, to paties traktoriaus, kombaino, plÅ«go, tankinimo volo, sėjamosios, diskinio ir lėkÅ¡tinio skutikų, purkÅ¡tuvo, 2 priekabų, džiovyklos, grÅ«dų valomosios bei kitos technikos naudojimÄ apdirbant ieÅ¡kovo laukus ir žemės Å«kio produkcijÄ . Traktorius (duomenys neskelbtini) be pinigų buvo perleistas ieÅ¡kovui susitariant, kad po atsakovo skyrybų bus grÄ Å¾intas, tačiau ieÅ¡kovas traktoriaus negrÄ Å¾ino.

12. IeÅ¡kovas meluoja, kad atsakovas trukdo jam privažiuoti sandėliu, nurodyti plotai ieÅ¡kovui prie sandėlio nereikalingi, tai matyti iÅ¡ ortofoto nuotraukų, taip pat nereikalingi du privažiavimai. IeÅ¡kovas nesuprantamai dėsto reikalavimÄ dėl (duomenys neskelbtini) ha sklypo naudojimosi, neaiÅ¡ku, kokiu tikslu iÅ¡skirti žemės sklypo plotai.

13. Posėdžio metu pabrėžė, kad panaudos sutarties raÅ¡ysenos ekspertizė ne absoliuti, atlikta ne Å¡ioje, o kitoje byloje. IeÅ¡kovas teismui nepateikė nei panaudos sutarties originalo, nei įstatymu reikalaujamo sutarties priedo – žemės plano, todėl tokia sutartis negali bÅ«ti laikoma galiojančia, nes žemės panaudos sutartis realinė, ir turėjo bÅ«ti realiai perduota sudarant priėmimo perdavimo aktÄ su planu (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Atsakovas raÅ¡ytiniu sutikimu leido ieÅ¡kovui statyti statinį, bet nesant priėmimo – perdavimo akto su planu prie panaudos sutarties, pagal Kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , atsakovo sutikimas galėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip pažadas sudaryti sutartį, arba kaip užstatymo teisės suteikimas. Bet kuriuo atveju, tada ieÅ¡kinyje turėjo bÅ«ti teikiamas reikalavimas dėl kelio servituto, o ne negaliojančios panaudos sutarties įteisinimo.

14. Liudytojas J. P. nurodė, kad yra Å¡alių tėtis, sandėlio statymo iniciatorius, palaiko atsakovÄ , jokios raÅ¡ytinės sutarties nebuvo, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nepagrįstas. Pripažino, kad Å¡alių santykiai pradžioje buvo geri, sandėlis buvo statomas ir naudojamas bendrai, tačiau ieÅ¡kovo įdėta dalis jam grÄ Å¾inta atsakovo technika atliktais darbais.

15. Liudytoja A. Š. parodė, kad yra šalių sesuo, su atsakovu, tėčiu ir mama sutaria prastai, matė, kad panaudos sutartis buvo pasirašyta ir užregistruota Registrų centre. Teismas k o n s t a t u o j a : Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškinys tenkintinas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2013 m. balandžio 13 d. buvo sudaryta rašytinė Privačios žemės panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovui buvo leista neatlygintinai naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu: (duomenys neskelbtini) ha, esančiu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytas panaudos terminas devyniasdešimt devyniems metams iki 2112 m. balandžio mėnesio 13 d. Žemės sklypo panaudos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad nuo 2008 m. sausio 10 d. ginčo sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apraÅ¡ytas p. 2.1. nuosavybės teise priklauso atsakovui A. P. IÅ¡raÅ¡e taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovas J. P. 2013 m. balandžio 13 d. Panaudos sutarties pagrindu nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2112 m. balandžio 13 d. naudoja nurodytÄ sklypÄ . Atsakovo suteiktu 2013 m. balandžio 2 d. raÅ¡ytinio sutikimo pagrindu, atsakovo žemės sklype yra pastatytas Nekilnojamojo turto registre ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis įregistruotas (duomenys neskelbtini) ploto pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prižiÅ«ri ieÅ¡kovas ir juo pilnai naudojasi pagal paskirtį bei sutartyje numatytÄ bÅ«dÄ . 17. 2020 m. lapkričio 10 d. praneÅ¡imu atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ apie neterminuotÄ Å¾odinę panaudos sutarties nutraukimÄ suėjus trims mėnesiams nuo praneÅ¡imo įteikimo bei paprašė ieÅ¡kovÄ atlaisvinti žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovas 2020 m. gruodžio 11 d. su Pretenzija kreipėsi į atsakovÄ ir prašė atÅ¡aukti 2020 m. lapkričio 10 d. praneÅ¡imÄ apie žemės Å«kio paskirties žemės panaudos nutraukimÄ . Atsakovas 2020 m. gruodžio 30 d. atsakyme į pretenzijÄ nurodė, kad pretenzija negali bÅ«ti tenkinama, nes atsakovo teigimu, jis panaudos sutarties nesudarinėjo ir nepasiraÅ¡inėjo.

18. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, Å¡io reikalavimo pagrindu nurodė faktines aplinkybes, susijusias su panaudos sutarties sudarymu ir joje nurodytomis sÄ lygomis, taip pat aplinkybes, susijusias su atsakovo praneÅ¡imu apie panaudos sutarties nutraukimÄ . Toks ieÅ¡kovo reikalavimas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas siekia atkurti iki, jo nuomone, neteisėto sutarties nutraukimo buvusiÄ padėtį, t. y. kad panaudos sutartiniai santykiai tebegalioja. Toks reikalavimas atitinka CK 1.138 straipsnio 2 punkte nurodytÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ . 19.

Remiantis įstatyminiu reglamentavimu, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalis).

Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sÄ lygų pažeidimÄ nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629-6.643 straipsniai) ir bendrosios sutarčių teisės normos.

20. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. Kokiu Å¡ioje normoje nustatytu bÅ«du ginti savo teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , pasirenka ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ atlieka teismas. Pažymėtina, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisė arba teisėtas interesas yra pažeisti, gali teismo reikalauti taikyti kelis teisinės gynybos bÅ«dus. Å iuo atveju teismui, nagrinėjančiam bylÄ , kyla pareiga nustatyti, kuris iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų teisinės gynybos bÅ«dų turėtų bÅ«ti taikomas, atsižvelgiant į bylos dalyvių teisinius santykius ir jiems taikytinÄ reglamentavimÄ .

21. Atsakovui praneÅ¡us apie panaudos sutarties nutraukimÄ Å¡alis sieję sutartiniai santykiai buvo nutraukti ir ieÅ¡kovui atsirado tam tikros teisinės pasekmės, t. y. buvo prarasta teisė naudotis panaudai duotu žemės sklypu ir pastatu, o tokios teisės gali bÅ«ti apgintos, nuginčijus vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ . Pripažinus panaudos sutarties nutraukimÄ neteisėtu, ieÅ¡kovas galės toliau naudotis ginčo žemės sklypu ir pastatu ir tai sukuria tiesioginius teisinius padarinius ieÅ¡kovui. Tai, kad pripažinus vienaÅ¡aliÅ¡kÄ panaudos sutarties nutraukimÄ neteisėtu, neįmanomas joks priverstinis vykdymas, nereiÅ¡kia, jog Å¡alis negali pasinaudoti savo teisių gynybos bÅ«dais, įtvirtintais CK 1.138 straipsnyje, kuriems priverstinio vykdymo nereikia. IeÅ¡kinį patenkinus, ieÅ¡kovui liktų teisė naudotis panaudos objektais, o atsakovas nebeturėtų teisės reikalauti atlaisvinti šį žemės sklypÄ , kÄ nurodė praneÅ¡ime dėl sutarties nutraukimo.

22. Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties Å¡aliai teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, įtvirtinta CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse, pagal kuriÄ Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. VienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį turi teisę sutarties Å¡alis, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

CK 6.641 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti panaudos davėjo teisę reikalauti terminuotÄ panaudos sutartį nutraukti prieÅ¡ terminÄ dėl Å¡ioje normoje įvardytų panaudos gavėjo pažeidžiančių sutartį veiksmų ar neveikimo. Atsakovas, nutraukdamas panaudos sutartį, praneÅ¡ime kaip sutarties nutraukimo pagrindÄ nenurodė jokių ieÅ¡kovo atliktų sutartį pažeidžiančių veiksmų.

23. CK 6.641 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neiÅ¡vengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Atsakovas nei 2020 m. lapkričio 10 d. praneÅ¡ime apie Panaudos sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovui, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kodėl nutraukia sutartį, o tik reikalauja atlaisvinti žemės sklypÄ , suėjus įspėjimo apie panaudos nutraukimÄ trijų mėnesių terminui, nepagrindė jokiomis aplinkybėmis, dėl ko jam neiÅ¡vengiamai bÅ«tų reikalinga ieÅ¡kovo naudojama žemės sklypo dalis.

Tuo labiau, kad Panaudos sutartimi suteikta žemės sklypo dalis yra užstatyta ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiu ir įregistruotu statiniu, dėl ko net ir nutraukus sutartį, nebÅ«tų galimybės kita paskirtimi panaudoti tÄ Å¾emės sklypo dalį. Tuo pačiu teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad įstatyme numatyta panaudos davėjo teisė reikalauti nutraukti panaudos sutartį, bet ne galimybė pačiam atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai jÄ nutraukti.

24. Vadovaujantis Teismų praktika, vienašališkai nutraukti sutartį turi teisę šalis, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). CK 6.217 straipsnio 4 dalis nustato, kad kitais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Šiuo atveju, tokio ieškinio atsakovas nėra pareiškęs.

25. Panaudos sutarties Å¡alys buvo susitarę dėl sutarties nutraukimo abiejų Å¡alių susitarimu, t. y. nenumatė vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, kad buvo nustatytas 99 metų panaudos terminas ir iki termino pabaigos yra likę dar 91 metai. Atsakovo atstovo iÅ¡sakyti teiginiai, kad Panaudos sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta iki 2022 metų, t. y. devyniems metams, prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir paties atsakovo iÅ¡sakytai gynybinei pozicijai, kad jis iÅ¡ viso nesudarinėjęs su ieÅ¡kovu raÅ¡ytinės panaudos sutarties, kad ji yra netikra, kad panaudos sutartis sudaryta žodiniu susitarimu bei sutiktina su ieÅ¡kovo atstovo iÅ¡sakytais argumentais, kad devynių metų panaudos sutarties terminas, bÅ«tų nelogiÅ¡kas, atsižvelgiant į statomo statinio (350 000 Eur vertės) paskirtį, Å¡alių planus ir tuo metu buvusiÄ tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ .

26. Sutiktina su ieÅ¡kovo atstovės argumentais, iÅ¡sakytais teismo posėdžio metu ir baigiamosiose kalbose, kad atsakovas, teigdamas, jog į bylÄ nėra pateiktos originalios panaudos sutarties, o pateiktoji į bylÄ suklastota, todėl negali bÅ«ti teismo pripažinta įrodymu CPK 184 straipsnio 1 dalies prasme jos neginčija, nors turėjo tokiÄ teisę, jei jo manymu ji netikra ir jos nepripažįsta. Ä®rodymų, kurie pagrįstų atsakovo nurodomas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepripažįsta aplinkybės, kad Å¡alis siejo neterminuotos privačios žemės panaudos sutartiniai santykiai, tačiau pačios sutarties neginčija. Å ie atsakovo argumentai vertintini kritiÅ¡kai, nelogiÅ¡ki, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

27. Atsakovas nurodo, kad jis iÅ¡ viso nesudarinėjęs ir nepasiraÅ¡inėjęs panaudos sutarties su ieÅ¡kovu, teigia, kad sutartis buvo neterminuota ir žodinė. Atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė sutarties originalo, prie ieÅ¡kinio pateiktos sutarties kopijos, ir vėliau pateiktas originalas skiriasi, pastarajame sutarties egzemplioriuje pabaigos terminas nurodytas ne iki 2112 m. balandžio 13 d., bet iki 2022 m. balandžio 13 d. Akcentuoja, kad sutarties originalas, pateiktas su pirminiu ieÅ¡kiniu, iÅ¡ viso niekada nebuvo pateiktas, o abiejose sutartyse paraÅ¡ai skiriasi, sutartis laiko suklastotomis. Laiko, kad ginčo dalykas neegzistuoja, atsakovas nenutraukinėjo sutarties, todėl neįmanoma modifikuoti to, ko nebuvo sudaryta, nei pripažinti nutraukimÄ neteisėtu. Tačiau Å¡ios atsakovo aplinkybės buvo pilnai paneigtos bylos nagrinėjimo metu.

28. Atsakovo argumentai, kad panaudos sutarties raÅ¡ysenos ekspertizė buvo atlikta kitoje byloje, o ne Å¡ioje, kad ji nėra absoliuti, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovo A. P. pareiÅ¡kimo pagrindu (nes neigė pasiraÅ¡inėjęs sutartį) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų klastojimo, kuriame buvo atlikta Panaudos sutarties raÅ¡ysenos ekspertizė ir 2021 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino faktÄ , kad panaudos sutartį pasirašė bÅ«tent atsakovas A.

P., kuris neigė savo paraÅ¡o tikrumÄ . Taigi, atsakovo argumentas, kad sutarties jis nepasirašė ir nesudarinėjo, atmestinas kaip nepagrįstas. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja A. Å ., kuri nurodė, kad matė kaip Å¡alys kartu pasirašė „popierius“ dėl žemės suteikimo ieÅ¡kovui. Teismas reikalavo iÅ¡ atsakovo pateikti visus raÅ¡ytinius įrodymus, atsakovas ekspertizę paneigiančių įrodymų neteikė, tačiau taip ir nepaneigė nė vieno ieÅ¡kovės pateikto įrodymo ar paskaičiavimo.

Tai, kad ant sutarties yra ne atsakovo paraÅ¡ai, taip pat yra tik žodinis atsakovo liudijimas, kaip minėta aukščiau, ikiteisminiame tyrime buvo paskirta raÅ¡ysenos ekspertizė, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas stabdyti civilinę bylÄ , todėl tenkinus šį ieÅ¡kinį ir nustačius, kitokias aplinkybes, jis turėtų galimybę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso taisykles.

29. Kad atsakovas yra suteikęs ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalį panaudai patvirtina ir tai, kad atsakovas neginčijo Å¡io fakto bei viso proceso metu ir ginčuose patvirtino, kad buvo davęs ieÅ¡kovui sutikimÄ statyti pastatÄ jo žemės sklype ir šį sutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė pasiraÅ¡ydamas. Tai, kad atsakovas buvo susipažinęs su kadastro duomenų byla, kurioje yra Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as su įregistruota panaudos sutartimi, kurioje nurodytas panaudos sutarties galiojimo terminas – iki 2112 m. balandžio 13 d., patvirtina ir tokios aplinkybės, kad jis 2015 m. birželio 29 d. buvo pats suderinęs žemės sklypo kadastrinius matavimus su ieÅ¡kovo pastatytu sandėliu, kas tik patvirtina atsakovo raÅ¡ytinį sutikimÄ ir pritarimÄ Å¡iam statiniui, dėl kurio niekada pretenzijų nereiÅ¡kė ir tai yra pagrindas atmesti atsakovo argumentus, kad atsakovas nežinojo panaudos sutarties įregistravimo fakto Registrų centre.

30. Kaip matyti iš ieškovo pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo atsakovui A. P. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis, adresu (duomenys neskelbtini). Šio išrašo 7.1 punkte „Juridiniai faktai“ nurodyta „Sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas – J. P., įregistravimo pagrindas – 2013-04-13. Panaudos sutartis, plotas – (duomenys neskelbtini) ha, įrašas galioja – nuo 2013-05-15, terminas – 2013-04-13 iki 2112-04-13“.

Atsakovo pateikti argumentai, kad Panaudos sutartis su ieškovu buvo sudaryta iki 2022 metų balandžio 13 d. yra klaidinantys ir neteisingi. Panaudos sutartyje aiškiai nurodyta, kad ji yra sudaryta devyniasdešimt devyniems metams. Taip pat neteisinga ir atsakovo nuomonė dėl metų prirašymo Panaudos sutartyje, nes aiškiai matyti, kad Panaudos visas tekstas surašytas tokiu pačiu braižu ir tokia pačia rašymo priemone. Aplinkybę, kad buvo žinoma, jog sutartis sudaryta 99 metams, patvirtino ir liudytoja A.

Š. 2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu.

31. AiÅ¡kindamasis Å¡alių valiÄ sutarties sudarymo metu teismas atsižvelgia į ieÅ¡kovo pateiktos privačios žemės panaudos sutarties įraÅ¡us. Privačios žemės panaudos sutartyje nurodyta sudarymo data – 2013 m. balandžio 13 d., kurioje nurodyta, kad „A. P., toliau vadinamas panaudos davėju ir J. P., toliau vadinamas panaudos gavėju, sudarė Å¡iÄ sutartį, kuria susitarė, kad panaudos davėjas suteikia panaudos gavėjui (duomenys neskelbtini) ha žemės Å«kio naudmenų žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), devyniasdeÅ¡imt devyniems metams“. Ketvirtame punkte nurodomas žemės naudojimo ir veiklos pobÅ«dis „žemės Å«kio veiklai“. Penktame punkte nurodyta, kad „Žemės mokestį moka žemės savininkas“. Jokių taisymų akivaizdžiai matant nėra. Nurodyta, kad Å¡i sutartis registruojama Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nurodyta, kad sutartį pasirašė panaudos davėjas A. P. ir panaudos gavėjas J. P..

32. Vertindamas ieškovo pateiktas sutartis ir jų skirtumus bei atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus dėl tikrųjų sutarties dalyvių ketinimų sutarčių sudarymo metu, teismas tiki ir remiasi ieškovo teiginiais, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta vienkartinė privačios žemės panaudos sutartis 2013 m. balandžio 13 d., kuri buvo sudaryta 99 metams iki 2112 m. balandžio 13 d. Tai, kad ieškovo patektoje sutartyje terminui, kuriam sutartis sudaroma, esantys metai nesutampa rodo į tai, kad šie matematiniai netikslumai buvo atlikti sutarties pasirašymo metu, tai yra sutarties turinys nebuvo taisytas vienašališkai to neaptariant su panaudos gavėju (atsakovu).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; aiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu; kai ginčo Å¡alys siejamos sutartinių santykių, kilusių iÅ¡ kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiÅ¡kinimo principu, analizuojamos kartu; turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018); teismui taikant įstatyme iÅ¡dėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiÅ¡kinimo bÅ«dus, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).

34. IeÅ¡kovas J. P. ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tikslas buvo žemės sklypÄ naudoti neatlygintinai 99 metams, nes jis kartu su broliu, atsakovu A. P., kol buvo geri santykiai iki tol žemės sklypÄ tvarkė patys ir už tai gaudavo pajamas, todėl žemės sklypo perdavimas naudotis neatlygintinai devynių metų laikotarpiui, bÅ«tų nelogiÅ¡kas. Tuo tikslu tarp jų ir buvo sudaryta žemės panaudos sutartis 99 metams.

35. Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. balandžio 13 d. Privačios žemės panaudos sutartis yra galiojanti, teisėta, įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre, bei nenuginčyta, todėl Å¡alims pilnai sukelia teisines pasekmes. Panaudos sutartis sudaryta 99 metams ir jos nutraukimui taikomos Panaudos sutartyje ir CK 6.641 straipsnyje nustatytos sÄ lygos. Å ios sutarties 6 punkte nurodyta, kad ji gali bÅ«ti nutraukta abipusiu susitarimu. Taigi Å¡ios sutarties sÄ lygose nėra numatytos galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

36. Å alys teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad ginčo sutarties priėmimo ir registracijos aplinkybių neprisimena, ieÅ¡kovas patvirtino, kad priimtos sutarties niekada netaisė. Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimÄ atsakovo teiginiai apie sutarties taisymÄ ar koregavimÄ jį registruojant ir pateikiant valstybės įmonei „Registrų centras“ yra neteisingi, todėl laikytina, kad Panaudos sutartis galiojanti.

37. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).

Å iuo atveju atsakovas neįrodė, jog Privačios žemės panaudos sutartis yra suklastota ir netikra, lygiai taip pat neįrodė ir nepagrindė argumento, kad kokiu nors bÅ«tų atsilyginęs už tariamÄ jo sandėlio dalį, kitokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius byloje nėra. Remdamasis Å¡iais argumentais teismas konstatuoja, kad Å¡alys sudarė ginčo sutartį. Dėl žemės sklypo plano 38. Atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovas teismui nepateikė įstatymu reikalaujamo sutarties priedo – žemės plano, todėl tokia sutartis negali bÅ«ti laikoma galiojančia, nes žemės panaudos sutartis realinė, ir turėjo bÅ«ti realiai perduota sudarant priėmimo perdavimo aktÄ su planu, atmestini kaip nepagrįsti.

 Byloje nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas po Panaudos sutarties sudarymo faktiÅ¡kai naudojosi (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypu, vykdė žemės Å«kio veiklÄ .

39. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre buvo nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis – „žemės Å«kio pobÅ«dis“. Nekilnojamojo turto registre atlikta registracija ir tai gali bÅ«ti laikoma sukeliančia ieÅ¡kovui pagrįstÄ lÅ«kestį, susijusį su Å¡io žemės sklypo panaudojimu Å«kinei veiklai vykdyti.

40. Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas <...>. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis.

41. Teismas įvertina, kad Panaudos sutartis buvo užregistruota vieÅ¡ajame registre, ir Å¡alys jÄ pripažindami jos laikėsi. Atsakovui priklausančio (duomenys neskelbtini) ha sklypo dalis, skirta sandėlio statybai buvo Å¡alių aptarta, ir atsakovo raÅ¡ytiniu sutikimu iÅ¡skirta sandėlio statybai. Sandėlio plotas ir jo projektas buvo Å¡alių aptartas, dėl to ieÅ¡kovo veiksmų pastačius sandėlį ieÅ¡kovo valia, jo nurodytoje vietoje ir užimant sutartÄ , taisyklingÄ stačiakampio formos plotÄ , negalima laikyti nesÄ Å¾iningais, o Å¡is aukščiau aptartas plotas vertintinas mažiausiai kaip preliminariu.

42. Byloje nepateiktas sandėlio statybos projektas, tačiau šalių pripažinimu laikoma, kad toks yra. Tai gi, jame yra tikslios ribos ir atstumai nuo Panaudos žemės sklypo ribų, tai patvirtinama 2015 m. birželio 29 d. atsakovo veiksmais suderinant žemės sklypo kadastrinius matavimus su ieškovo pastatytu sandėliu, todėl negalima tvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo ribos buvo atsakovui nežinomos ar neaiškios.

43. Kasacinis teismas yra pareiÅ¡kęs nuomonę, kad jei preliminariu matavimo aktu žemės sklypo plotas yra žinomas, toks sandoris negali bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies imperatyvÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis Nr. 3K-3-185/2010).

44. Teismui pripažinus, kad panaudos sutartis yra su ne esminiu trūkumu, laiko, kad jį galima pašalinti teismo keliu, kaip ir reikalaujama ieškinyje CK 6.204 straipsnio pagrindu.

45. Atsakovo pozicija, pripažįstant, kad egzistuoja statinio užstatymo teisė (CK 4.162 straipsnis), tuo pačiu laikoma jo pripažinimu, kad ieÅ¡kovo veiksmai pastačius statinį, yra teisėti, ir statinio buvimas sklype teisėtas, tačiau tai suponuoja neloginę sekÄ , nes atsakovas ieÅ¡kovo ginčijamuoju reikalavimu reikalauja paÅ¡alinti (nugriauti) teisėtai pastatytÄ statinį.

46. Reikalavimas nugriauti statinį vykdomas tik nesant statybos leidimo, arba pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , ir tokios priemonės taikymas įstatymo nustatytomis sÄ lygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Ä®pareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektÄ â€“ yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iÅ¡ esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sÄ lygos taikyti Å¡iÄ priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai; 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018, 31 punktas).

47. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad jam pripažįstant užstatymo teisę ir reikalaujant anksčiau laiko nutraukti šiuos santykius, jis turėtų atlyginti ieškovui sandėlio vertę, nes statinys pastatytas jo sutikimu (CK 4.164 straipsnio 2 dalis); tokia pati įstatymo leidėjo valia išreikštas ir panašiuose, žemės nuomos pasibaigimo santykiuose (CK 6.557 straipsnio 1 dalis).

48. Teismo įsitikinimu, toks atsakovo reikalavimas nutraukti susiklosčiusius santykius ir jo pasyvus elgesys nepateikiant savo siÅ«lomo nuostolių atlyginimo, laikomas nesÄ Å¾iningu, vienaÅ¡aliÅ¡kai patogiu tik atsakovui, todėl negali bÅ«ti ginamas vien pagal jo pasyviÄ pozicijÄ Å¡ioje byloje (nereiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinio).

49. IeÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta sandėlio pasiekimo schema yra logiÅ¡ka, atitinka statinio pozicijÄ sklype ir artimiausio privažiavimo prie jo bÅ«klę, ir tvirtintina, nes sandėlis pagal savo projektÄ turi du įvažiavimus, ir antruoju, rečiau naudojamu įvažiavimu neįmanoma bÅ«tų naudotis nenustačius atsakovo nepripažįstamo kelio. Atsakovo argumentai ir įrodymai ortofoto nuotraukomis, kad kelias nenaudojamas, nereiÅ¡kia, kad juo niekada nereikės naudotis ateityje ar epizodiÅ¡kai, todėl teismo įsitikinimu yra privalomas nurodyti siekiant pilnavertiÅ¡ko naudojimosi sandėliu, ir siekiant užkirsti galimiems neaiÅ¡kumams naudojantis teisėtai pastatytu statiniu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 50. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«muose, kurias sudaro 8722,02 Eur suma už advokato teisines paslaugas: konsultacijos ginčo klausimu, pretenzijos parengimas (4 val.), ieÅ¡kinio, patikslinto ieÅ¡kinio, praÅ¡ymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas ir pateikimas teismui (b. l. 33-34, 35, 36, 91-93, 191-192), taip sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinio pateikimÄ , 150 Eur žyminio mokesčio už patikslintÄ ieÅ¡kinį bei 38 Eur ir 38 Eur– už laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ (86, 121 b.l.).

51. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažįsta, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo už sumokėtÄ 300 Eur žyminį mokestį ir 8722,02 Eur iÅ¡laidas už teisines paslaugas, nes pateiktosios iÅ¡laidos detalizuotos praÅ¡ymuose, pagrįstos, ir pateisinamos: ieÅ¡kovo atstovė aktyviai teikė papildomus įrodymus, teikė praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę, kviesti liudytojus, susipažino su bylos medžiaga, rengėsi baigiamajai kalbai, tiesiogiai ir nuotoliniu bÅ«du atstovavo ieÅ¡kovÄ teismo posėdžiuose, o taip pat tokio dydžio iÅ¡laidos iÅ¡ esmės nevirÅ¡ija rekomenduojamo maksimalaus dydžio už advokato suteiktas teisines paslaugas bei atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies kriterijus.

PraÅ¡ymai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti, todėl žyminis mokestis už juos nepriteistinas.

52. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo A. P. valstybei biudžetui procesinių dokumentų siuntimo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2014-09-23 pakeitimo įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2013 m. balandžio 13 d. Privačios žemės panaudos sutarties nutraukimÄ 2020 m. lapkričio 10 d. praneÅ¡imo pagrindu, neteisėtu ir negaliojančiu. Modifikuoti 2013 m. balandžio 13 d. Privačios žemės panaudos sutartį papildant jÄ pridedamu Priedu „Panauda suteikiamų žemės sklypo dalių iÅ¡dėstymo schema“. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 8722,02 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus 22 eurus 2 ct) iÅ¡laidas už teisines paslaugas ir 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) sumokėto žyminio mokesčio ieÅ¡kovui J.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mams. Teisėjas Augustinas Mitkus