2021-05-05 Nr. AB-9610-3-62-3-01755-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-13-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01755-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens K. G. prekybos įmonės prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1742-602/2020 pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Realtona“, K. G. prekybos įmonė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą, kuriuo K. G. prekybos įmonei įregistruota nuosavybės teisė į inžinerinį statinį – aikštelę 3b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė), bei atliktas kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymas ją padalinant; 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. csprl-207, kuriuo paliktas galioti teritorinio registratoriaus sprendimas ir K. G. prekybos įmonės prašymą atmesti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Realtona“, K. G. prekybos įmonė bei Lietuvos Respublika yra 0,2534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), savininkai. Šis Sklypas buvo suformuotas pareiškėjui, K. G. prekybos įmonei bei Lietuvos Respublikai priklausiusį 0,2116 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungiant su 0,0418 ha valstybinės žemės plotu, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 333 patvirtinus detalųjį planą bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. (4.1)-Al-973 patvirtintus Sklypo duomenis. Taigi pareiškėjui šiuo metu nuosavybės teise priklauso 1000/2534 dalys suformuoto Sklypo, K. G. prekybos įmonei nuosavybės teise priklauso 894/2534 Sklypo dalys, UAB „Realtona“ nuosavybės teise priklauso 106/2534 dalys Sklypo, ir Lietuvos Respublikai priklauso 534/2534 Sklypo dalys.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad tarp bendraturčių nėra nustatyta Sklypo naudojimosi tvarka, o prijungta valstybinio žemės sklypo dalis visada buvo ir šiuo metu yra naudojama privažiavimui prie pareiškėjui bei K. G. prekybos įmonei nuosavybės teise priklausančio ir Sklype esančio 534,46 kv. m poilsio pastato. Tarp šalių vykstant teisminiam civilinio ginčo nagrinėjimui, buvo pateiktas 2018 m. liepos 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio pareiškėjas sužinojo, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas Sklype, kuris priklauso 4 savininkams, nuo 2018 m. liepos 2 d. įregistravo K. G. prekybos įmonei nuosavybės teisę į inžinerinį statinį – aikštelę 3b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjas pateikė skundą VĮ Registrų centrui, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą. Iš pateiktų VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, jog K. G. prekybos įmonei nuosavybės teisė į Aikštelę buvo įregistruota vadovaujantis 4 dokumentais, o būtent: 2003 m. liepos 24 d. ir 2004 m. liepos 4 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktais, 2004 m. vasario 23 d. sutartimi bei 2018 m. birželio 27 d. susitarimu.

4. VĮ Registrų centras 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. csprl-207 nusprendė palikti galioti Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą (įrašą) registre Nr. (duomenys neskelbtini) apie kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registravimą K. G. prekybos įmonės vardu. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad teritorinio registratoriaus sprendimu buvo pertvarkyta kiemo aukštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ją padalijant ir įregistruojant ginčo Aikštelę, 285 kv. m ploto.

5. Pareiškėjo teigimu, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo bei centrinio registratoriaus spendimai buvo priimti akivaizdžiai nevertinant ir nesigilinant į jiems su K. G. prekybos įmonės prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į Aikštelę pateiktus dokumentus, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nuostatų bei kitų teisės aktų normas. Priimti sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad asmuo, siekiantis įregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą, privalo pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius daiktinės teisės įgijimą bei jos turėjimą, o tvarkytojas, gavęs tokius duomenis, gali priimti sprendimą dėl daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimo / neįregistravimo tik įvertinęs pateiktus duomenis ir atlikęs jų analizę. Registro tvarkytojas privalo atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti, arba dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka įstatymo reikalavimų. Tačiau nagrinėjamu atveju K. G. prekybos įmonės pateiktų dokumentų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad K. G. prekybos įmonė nepateikė ne tik Sklypo savininkų sutikimų, bet ir jokių kitų duomenų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į Aikštelę, todėl nuosavybė įregistruota neteisėtai ir nepagristai.

7. Pareiškėjas teigė, kad vienu iš tokių dokumentų buvo 2003 m. liepos 24 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Tačiau šis aktas patvirtina tik tai, kad (duomenys neskelbtini), yra priimtas baseinas, dėl kurio ginčo nėra. Šias aplinkybes įrodo ir VĮ Registrų centro išrašai, iš kurių matyti, jog poilsio pastatas su restoranu, kiemo inžineriniais statiniais yra įregistruotas (duomenys neskelbtini), o kioskas registruotas (duomenys neskelbtini). Kadangi baseinas, pažymėtas indeksu 2k, registruotas K. G. prekybos įmonės vardu, ir aplink baseiną buvo įrengta kietmedžio danga, įmonei buvo įregistruota ir 125 kv. m ploto kietmedžio aikštelė l b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pažymėta kadastrinėje byloje. Taigi šio akto analizė neginčytinai leidžia daryti išvadą, jog 2003 m. liepos 24 d. tinkamu naudoti pripažinimo aktas, kurio pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į Aikštelę, yra visiškai nesusijęs su Aikštele ir negali patvirtinti Aikštelės priklausomybės ir juo labiau nuosavybės teisės į Aikštelę.

8. 2004 m. vasario 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto turinio analizė įgalina daryti išvadą, jog minėtu aktu tinkamu naudoti buvo pripažintas poilsio pastatas (duomenys neskelbtini) (vėliau adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)), bei 1 404 kv. m aikštelė 2b, nurodyta akto priede Nr. 2, į kurią įeina ir ginčo aikštelė, tačiau kurios statytojai yra V. J., K. G. ir K. G. prekybos įmonė. Todėl jeigu šio dokumento pagrindu įregistruota nuosavybės teisė, tai pareiškėjui V. J. taip pat turėjo būti įregistruota nuosavybės teisė.

9. 2003 metais ginčo aikštelė 2b, kuri buvo pažymėta indeksais 2bl ir 2b2, pareiškėjo V. J. ir K. G. įrengta bendrai lygiomis dalimis adresais (duomenys neskelbtini), ką patvirtina atlikti tuometiniai kadastriniai matavimai. Tačiau didelė aikštelės dalis buvo įrengta valstybinėje žemėje, kuri tuo metu nei pareiškėjui, nei K. G., nei K. G. prekybos įmonei nepriklausė. Kadangi statydami šią aikštelę ją įrengė iš bendrų lėšų ir šalia esančiame žemės sklype, kuris buvo prijungtas 2005 metais, jos negalėjo įregistruoti nuosavybės teise, dėl ko ir buvo pradėta valstybinės žemės sklypo ploto prijungimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui, K. G. prekybos įmonei ir Lietuvos Respublikai 2004 metais priklausė tik 0,2116 ha Sklypo plotas, minėto akto pagrindu buvo suformuota ir įregistruota aikštelė 2b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Sklypo ribose, 364 kv. m ploto, kuri V. J., K. G. prekybos įmonei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėjui V. J. priklauso 216/364 dalis aikštelės, o K. G. prekybos įmonei priklauso 148/364 dalis aikštelės b2. Kadastrinėje byloje ši aikštelė pažymėta indeksais 2bl, kurios plotas 148 kv. m, ir 2b2, kurios plotas 216 kv. m. 2004 m. balandžio 23 d. sutartimi V. J. ir K. G. susitarė pasidalinti poilsio pastatą ir aikšteles 2b1 ir 2b2, V. J. priskiriant 2b2 aikštelę, o K. G. prekybos įmonei paskiriant aikštelę 2b1. Tokiu būdu buvo paskirstytos dalys, tačiau likusi aikštelės 2b dalis nebuvo įregistruota, nes nei pareiškėjui, nei K. G. nepriklausė žemė, kurioje buvo įrengta aikštelė.

10. 2005 metais padidinus Sklypą iki 0,2534 ha, t. y. prijungiant laisvą valstybinę žemę, joje buvo pareiškėjo ir K. G. bendromis lėšomis įrengta automobilių stovėjimo aikštelė 3b, kuri daug metų buvo naudojama, ir ji liko neregistruota iki ginčijamų sprendimų. Taigi, priešingai nei nurodoma centrinio registratoriaus sprendime, jokie duomenys iš kitų registrų negalėjo būti perkelti, įregistruojant nuosavybės teisę K. G. prekybos įmonei į automobilių stovėjimo aikštelę 3b, kadangi ši Aikštelės dalis nepateko į jokio sklypo ribas. Todėl minėti dokumentai, kurių pagrindu įregistruota nuosavybės teisė K. G. prekybos įmonei į Aikštelę yra visiškai nesusiję su Aikštele.

11. Ginčijamuose sprendimuose kaip papildomas pagrindas yra nurodoma, kad nuosavybės teisė K. G. prekybos įmonei buvo įregistruota po nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo, t. y. kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 775 kv. m) 2018 m. liepos 2 d. buvo išskaidyta į du nekilnojamuosius daiktus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (285 kv. m) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (490 kv. m) ir išregistruota iš registro. Pareiškėjo teigimu, kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 775 kv. m), kuri buvo padalinta, buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), t. y. visiškai kitame žemės sklype, o ne (duomenys neskelbtini). Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), niekuomet nebuvo registruota aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl niekaip negalėjo būti padalinta ir kitame sklype esanti aikštelė, jos dalis perkeliant į kitą sklypą. Kita vertus, jeigu registratorius laikė, kad ginčo Aikštelė priimta eksploatacijon 2004 m. vasario 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, registratorius privalėjo vertinti aplinkybę, kad šiuo aktu statytoju buvo ir V. J., ir K. G. prekybos įmonė, ir K. G., ir privalėjo registruoti nuosavybės teisę proporcingai turimam poilsio pastato plotui kiekvienam bendraturčiui.

12. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

13. Atsakovas pažymėjo, kad K. G. prekybos įmonė, K. G. ir L. G. pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui 2018 m. birželio 27 d. prašymą, pertvarkius kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), ją išregistruoti ir įregistruoti kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti nuosavybės teises į jas. Prie prašymo pridėtas 2018 m. birželio 27 d. susitarimas ir 2018 m. birželio 4 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos.

14. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre esančius duomenis ir dokumentus, nenustatęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, trukdančių įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, 2018 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą prašymą tenkinti. Šis sprendimas įformintas registro įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išregistruota padalinta kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios pažymėjimas plane 2b, plotas 775 kv. m, ir K. G. prekybos įmonės, K. G. ir L. G. nuosavybės teisės į ją. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 4b, plotas 490 kv. m), ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės į juos (79/100 dalys L. G. ir K. G., 21/100 dalys K. G. prekybos įmonei), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 3b, plotas 285 kv. m), bei nuosavybės teisė į juos K. G. prekybos įmonei, gautos padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindai: 2003 m. liepos 24 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2004 m. vasario 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2004 m. vasario 23 d. sutartis ir 2018 m. birželio 27 d. susitarimas.

15. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Aikštelė 2018 m. liepos 2 d. buvo registruota po nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo. Kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 775 kv. m), 2018 m. liepos 2 d. buvo išskaidyta į du nekilnojamuosius daiktus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (285.00 kv. m) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (490.00 kv. m), ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro (Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie ginčo Aikštelę 2.6 papunkčio duomenys „Daikto istorinė kilmė“ aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad šis daiktas suformuotas iš daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Centrinio registratoriaus teigimu, šiuo atveju nebuvo atlikti statybos darbai, vyko tik daiktų pertvarkymas, kuriam padarė įtaką Sklypo ribų koregavimas. Komisija ginčijamu sprendimu konstatavo, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pareiškėjo skundo tenkinimui ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. csprl-207 paliko galioti Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą (įrašą) registre Nr. (duomenys neskelbtini) apie kiemo Aikštelės registravimą K. G. prekybos įmonės vardu.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. G. prekybos įmonė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.

17. K. G. prekybos įmonė teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja Aikštelės, plane pažymėtos 3b, teisinę registraciją esą nuo 2018 m. liepos 2 d. Aikštelė Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota dar 2004 m. vasario 18 d. Pareiškėjo skundžiamu veiksmu registratorius atliko tik vieno Nekilnojamojo turto registro įrašo perkėlimą prie kito įrašo, nes fiziškai Aikštelė yra tik dalis iš visos 1 404 kv. m ploto aikštelės, išsidėsčiusios ant kelių sklypų (anksčiau ant trijų, dabar – ant dviejų), todėl istoriškai keitėsi jos dalių registracijos adresai ir registro įrašai.

Pirmiausia aikštelė, kurios bendras plotas 1 404 kv. m, buvo registruota Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad tai statinys, esantis (duomenys neskelbtini). Įrašai, laikantis jų įregistravimo metu galiojančios teisės, niekuomet nebuvo ginčyti kaip galimai neteisingi. Kadangi pareiškėjas buvo 1 404 kv. m ploto aikštelės bendraturtis, todėl apie jos registraciją jis tiesiog negalėjo nežinoti. Todėl, jeigu pareiškėjas turėjo kažkokių pretenzijų dėl aikštelės registracijos ar nuosavybės teisės, šias pretenzijas privalėjo reikšti dar 2004 metais.

Vėliau, atsižvelgiant į tai, kad 1 404 kv. m ploto aikštelė buvo ant skirtingų sklypų ir priklausė skirtingiems savininkams, keitėsi jos registracijos įrašai, ji buvo perregistruota iš viso trijuose įrašuose: 775 kv. m dalis, žymima 2b, išliko registruota senajame Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nauju įrašu, pakeičiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), šis turtas priklausė lygiomis dalimis K. G. įmonei ir K. G. (taip pat pagal sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės principą – ir sutuoktinei L.

G.). 364 kv. m dalis, žymima irgi 2b, buvo perregistruota Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant naują unikalų Nr. (duomenys neskelbtini); ši aikštelės dalis priklauso pareiškėjui ir K. G. prekybos įmonei, atitinkamai 216/364 ir 148/364 dalimis. 265 kv. m dalis, žymima vėlgi 2b, buvo perregistruota Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su viešbučiu adresu (duomenys neskelbtini), patikslinant, kad tai turtas adresu (duomenys neskelbtini) ir suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), kaip K.

G. prekybos įmonės nuosavybė.

18. Palangos miesto tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 333 patvirtintas detalusis planas, kuriuo buvo pakeistos tos vietovės sklypų ribos. Detaliuoju planu Sklypas buvo padidintas 4,18 arų plotu, t. y. nuo 21,16 a ploto iki 25,34 a ploto. Sklypo ploto padidinimas lėmė, kad jame atsirado ir dalis 775 kv. m aikštelės dalies, registruotos Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), konkrečiai, 285 kv. m dalis, t. y. Aikštelė, dėl kurios registracijos įrašo keliamas ginčas pareiškėjo skunde.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo pripažino, kad po detaliojo plano patvirtinimo aikštelės perregistravimo kitame Nekilnojamojo turto registro įraše, konkrečiai, prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini), klausimas nebuvo tuo metu išspręstas. Tai buvo padaryta tik tada, kai vienas iš sklypo bendraturčių – pareiškėjas pradėjo rodyti siekius neteisėtai užvaldyti Aikštelę, t. y. tik 2018 m. liepos 2 d. Tačiau Aikštelės perregistravimas kitame Nekilnojamojo turto registro įraše jokiu būdu nereiškė ir nereiškia, kad iki tol Aikštelė nebuvo registruota ar registracija buvo panaikinta – kaip minėta, ji visuomet buvo registruota kaip dalis 775 kv. m aikštelės dalies, registruotos Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negali kvestionuoti Aikštelės registracijos fakto, kadangi ji buvo įregistruota dar 2004 m. vasario 18 d. Dėl registracijos 2004 metais fakto niekada nebuvo jokio ginčo. Tuo tarpu ginčijamais atsakovo veiksmais 2018 metais buvo tik atliktas vienų registro įrašų perkėlimas prie kitų įrašų, atsižvelgiant į tai, kad keitėsi statinio priskyrimas konkrečiam sklypui ir adresas. Net ir 2018 m. liepos 2 d. sprendimo panaikinimas tik atkurtų iki tol buvusius Nekilnojamojo turto registro įrašus, kas savaime reikštų, kad Aikštelės registracijos faktas neišnyktų, juo labiau neatsirastų pareiškėjo nuosavybės teisė į Aikštelę. Todėl skundo tenkinimas jokių realių teisinių padarinių pareiškėjui nesukeltų.

20. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionavo ir K. G. prekybos įmonės nuosavybės teisę į Aikštelę. Prašydamas panaikinti K. G. prekybos įmonės nuosavybės teisės į Aikštelę registraciją ir įregistruoti savo nuosavybės teisę, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nuosavybės teisę ar pagrįstų pareiškėjo nuosavybės teisę į Aikštelę. Pareiškėjui priklausė ir iki šiol priklauso tik 216 kv. m ploto aikštelė, kuri buvo registruota kaip 216/1404 visos aikštelės dalis, vėliau, 364 kv. m ploto dalį perregistravus sklype adresu (duomenys neskelbtini) – kaip 216/364 dalis pastarosios. Kadastrinių matavimų byloje pareiškėjui priklausanti aikštelė pažymėta žyminiu 2b2, nurodant, kad tai klinkerio plytelių dangos aikštelė. Į likusią 1 188 kv. m ploto aikštelės dalį pareiškėjas niekada neturėjo jokio teisinio intereso, juo labiau, nuosavybės teisės, ir tai patvirtina jo paties sudaryti dokumentai. Prie 2004 m. vasario 9 d. poilsio pastato (14K3b) (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akto pridėtame kiemo statinių sąraše, kurį, sudarė pats pareiškėjas, buvo aiškiai išskirtos dvi aikštelės: nurodyta, kad kiemo įrenginys – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima indeksu 2b, bendras aikštelės plotas 1 404 kv. m, iš kurių betono trinkelių aikštelės dalis yra 1 188 kv. m ploto, plane žymima indeksu 2b1, ir klinkerio plytelių aikštelės dalis yra 216 kv. m ploto, plane žymima indeksu 2b2. Šis dokumentas įrodo, kad pareiškėjas žinojo ir suprato, jog fiziškai yra dvi savarankiškos aikštelės, kadangi jas įrengė skirtingi asmenys. Prie pripažinimo tinkamu naudoti akto pareiškėjo ranka buvo sudarytas ir atskiras aktas dėl 216 kv. m ploto aikštelės dalies, manytina, pareiškėjui siekiant papildomai pagrįsti savo teisinį interesą į būtent 216 kv. m ploto aikštelės dalį.

21. Visa tai atsispindėjo ir 2004 m. vasario 23 d. sudarytoje sutartyje, kuri tiesiogiai sprendė nuosavybės teisės klausimą ir jos pasidalijimą ir kurioje numatyta, kad pareiškėjui priklauso atskiras turtinis vienetas – kiemo statinys, plane žymimas 2b2, kurio bendras plotas 216 kv. m. Atitinkamai, likusi 1 188 kv. m dalis, į kurią niekuomet jokių teisėtų pretenzijų pareiškėjas neturėjo, buvo pasidalinta lygiomis dalimis po 594 kv. m K. G. ir jo individualios įmonės. Todėl pareiškėjas neturėjo teisės kvestionuoti nuosavybės teisės į Aikštelę.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Realtona“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

23. UAB „Realtona“ pažymėjo, jog pareiškėjas, K. G. prekybos įmonė ir K. G. 2004 m. vasario 23 d. sudarė sutartį dėl pastatų ir kiemo statinių (kiemo aikštelės) pasidalijimo, pagal kurią pareiškėjui atiteko 216 kv. m kiemo statinių (kiemo aikštelės), o K. G. prekybos įmonei – 594 kv. m kiemo statinių (kiemo aikštelės). Aikštelė buvo įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas atskiru Nekilnojamojo turto registro įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), suteikus jai atskirą unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Ši aikštelė išsidėsčiusi per du sklypus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dalis aikštelės, t. y. 285 kv. m ploto, šiuo metu yra ant sklypo (duomenys neskelbtini), todėl suinteresuotas asmuo K. G. prekybos įmonė pagrįstai kreipėsi į atsakovą, kad būtų pakeisti registro duomenys, tai yra aikštelė būtų „įkelta“ į tinkamą registrą ir jai būtų suteiktas naujas unikalus numeris.

24. UAB „Realtona“ nesutiko ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčo Aikštelei buvo reikalingas statybos projektas, statybos leidimas bei kiti dokumentai, kurių pagrindu išduodamas statybą leidžiantis dokumentas ar statinio užbaigimą patvirtinantis dokumentas. Aikštelė pastatyta dar 2004 metais, ji buvo įregistruota viešame registre, tačiau galimai dėl techninės klaidos ar vykstant detaliojo planavimo procedūrai, kiemo aikštelė, esanti ant dviejų sklypų, buvo įregistruota kaip vienas statinys, esantis vienu adresu. Todėl jos įregistravimas ant dviejų žemės sklypų atitinka faktinius duomenis, kurie pareiškėjui buvo žinomi dar 2004 metais.

II. 25. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – draudimą trečiajam suinteresuotam asmeniui K. G. prekybos įmonei parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti inžinierinį statinį – aikštelę 3b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, įvardijamas reikalavimo užtikrinimo priemones nurodė panaikinti.

26. Teismas pažymėjo, kad iš teismui atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenų nustatymo data – 2005 m. balandžio 22 d.), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 894/2534 dalys – K. G. prekybos įmonei, 106/2534 dalys UAB „Realtona“, 1000/2534 dalys – V. J. ir 534/2534 dalys – Lietuvos Respublikai, kurią valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

27. V. J., K. G. ir K. G. prekybos įmonė 2004 m. vasario 23 d. sutartimi pasidalino kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2b, plotas 1 404 kv. m (įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)): V. J. atiteko kiemo statinys, plane žymimas 2b2, kurio plotas 216 kv. m, K. G. kiemo statinys, plane žymimas 2bl, kurio plotas 594 kv. m, K. G. prekybos įmonei – kiemo statinys, plane žymimas 2bl, kurio plotas 594 kv. m.

28. Kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkyta į: 1) kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2b, 364 kv. m ploto, kuri priklauso 216/364 dalys V. J. ir 148/364 dalys K. G. prekybos įmonei, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); 2) kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2b, plotas 265 kv. m, kuri priklauso K. G. prekybos įmonei, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); 3) kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2b, plotas 775 kv. m (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri padalinta į nekilnojamuosius daiktus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 285 kv. m) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (490 kv. m).

29. Vertinant registro išrašų su istorija duomenis nustatyta, kad aikštelė, kurios bendras plotas 1 404 kv. m, buvo registruota Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad tai statinys, esantis S(duomenys neskelbtini). Išrašo 4.10–4.12 punktuose savininkais nurodomi V. J., K. G. ir G. G. prekybos įmonė. Pagal registro išrašo 4.9 punktą V. J. 216/1 404 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytų 2.6 punkte, savininku buvo registruotas iki 2004 m. vasario 26 d. Išregistravimo pagrindu nurodomas 2004 m. vasario 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Vėliau registracijos įrašai pakeisti ir aikštelė registruota iš viso trijuose įrašuose: 775 kv. m dalis, žymima 2b, išliko registruota senajame Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), nauju įrašu, pakeičiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Šio turto nuosavybė priklauso lygiomis dalimis K. G. įmonei ir K. G. bei L. G.. 364 kv. m dalis, žymima irgi 2b, buvo perregistruota Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant naują unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal išrašo 4.3 punktą pareiškėjo nuosavybės dalis – 216/364 dalių, įrašas galioja nuo 2014 m. kovo 2 d., K. G. prekybos įmonės nuosavybės dalis – 148/364 dalių, įrašas galioja nuo 2014 m. sausio 27 d.

30. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 333 patvirtintas detalusis planas, kuriuo sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo padidintas 4,18 a plotu, t. y. nuo 21,16 a ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 25,34 a ploto. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuoti duomenys po žemės sklypo padidinimo iki 0,2534 ha, 2.4 punkte nurodoma, kad Sklype registruoti kiti inžinieriniai statiniai – kiemo įrenginiai (kiemo aikštelė), pažymėta plane 2b, kurių 216/364 dalių priklauso V. J. (išrašo 4.1 punktas) ir 148/364 dalių priklauso K. G. prekybos įmonei (išrašo 4.2 punktas). Aikštelės nuosavybės įregistravimo pagrindas tiek pareiškėjo, tiek K. G. prekybos įmonės nurodomas 2004 m. vasario 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir 2004 m. vasario 23 d. susitarimas.

31. Viename iš nuosavybės teisiniu pagrindu įvardijamų dokumentų – Poilsio pastato (14K3b) (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akte, kurį pasirašė ir statytojo atstovas V. J. (pareiškėjas šioje byloje), nurodoma, kad kiemo įrenginys – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima indeksu 2b, susideda iš bendro aikštelės ploto 1 404, iš kurių betono trinkelių aikštelės dalis yra 1 188 kv. m ploto, plane žymima indeksu 2b1, ir klinkerio plytelių aikštelės dalis yra 216 kv. m ploto, plane žymima indeksu 2b2. Kiemo įrenginio aikštelės statybos metai yra 2003 m. 2004 m. vasario 23 d. V. J., K. G. ir K. G. prekybos įmonė pasirašė susitarimą dėl kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atidalinimo, naudojimosi tvarkos ir šios sutarties pagrindu įregistruotos nuosavybės dalys (V. J. nuosavybės teisė į 216/364 statinių Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota nuo 2004 m. kovo 2 d. (registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) punktas 4.6).

32. Pareiškėjas akcentavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 333 patvirtinus detalųjį planą, buvo pakeistos tos vietovės sklypų ribos ir detaliuoju planu sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padidintas 4,18 a plotu, t. y. nuo 21,16 a ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 25,34 a ploto, todėl pareiškėjas turi teisę pretenduoti į jo dalies padidėjimą ir kiemo įrenginių sąskaita.

33. Pasisakydamas dėl šio argumento, teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, kad ginčo aikštelės dalis buvo įrengta už Sklypo ribų, valstybinės žemės sklypo dalyje, dar iki detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo padidinimo ir tik vėliau detaliojo plano sprendiniais prijungta prie Sklypo. Tai patvirtina ir poilsio pastato (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas su priedais, kurį kaip statytojo atstovas pasirašė pats pareiškėjas V. J. Aktas pasirašytas 2004 m. vasario 4 d., taigi dar iki detaliojo plano patvirtinimo ir 25,34 arų Sklypo suformavimo. Įvertinus tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad po detaliojo plano sprendinių patvirtinimo pasikeitė inžinierinių statinių (kiemo aikštelių) plotas, dėl kurių pasidalinimo ir naudojimosi buvo susitarta 2004 m. vasario 23 d. sutartimi.

34. Apibendrinęs įstatymų nuostatas bei aktualią teismų praktiką, teismas sprendė, kad registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto daiktines teises į Nekilnojamojo turto registrą, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

35. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsniu, 29 straipsniu ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens K. G. prekybos įmonės pateiktą prašymą, pertvarkius kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), ją išregistruoti ir įregistruoti kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti nuosavybės teisę į jas, turėjo įsitikinti, ar nėra teisės aktų nuostatose nurodytų pagrindų, dėl kurių negalėjo būti įregistruotos daiktinės teisės į juos. Be abejo, atsakovas neturėjo teisės vertinti tiek statybos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo. Šio aspekto neturi teisės vertinti ir administracinis teismas, tačiau atsakovas, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, atlikdamas registravimo funkcijas, turėjo įvertinti pateiktus dokumentus, įvertindamas juos tuo aspektu, ar juose nurodyti duomenys neprieštarauja registruose jau įregistruotiems duomenims.

36. 2004 m. vasario 4 d. poilsio pastato (14K3b) (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akto priede kiemo statinių sąraše, kurį sudarė ir pasirašė statytojo atstovas V. J. (pareiškėjas šioje byloje), nurodomos dvi aikštelės: kiemo įrenginys – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima indeksu 2b, bendras aikštelės plotas – 1 404 kv. m, iš kurių betono trinkelių aikštelės dalis yra 1 188 kv. m ploto, plane žymima indeksu 2b1, ir klinkerio plytelių aikštelės dalis yra 216 kv. m ploto, plane žymima indeksu 2b2. Prie pripažinimo tinkamu naudoti akto papildomai pareiškėjo sudarytas ir jo pasirašytas atskiras aktas Nr. 2 dėl 216 kv. m ploto aikštelės požymių apibūdinimo. 2003 m. liepos 10 d. (patvirtintas 2003 m. liepos 24 d.) pripažinimo tinkamu naudoti aktu komisijos pripažintas tinkamu naudoti poilsio pastatas su restoranu ir baseinu (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais ir inžinieriniais tinklais, kiosku 12E1b (duomenys neskelbtini) ir baseinu (duomenys neskelbtini). Akto priede Nr. 2 – kiemo statinių, įrenginių ir inžinierinių tinklų, kurie pripažįstami tinkamais naudoti, sąrašo 10 punkte, nurodoma betoninių trinkelių automobilių parkavimo aikštelė, plane žymima indeksu 2b1 (1 040,00 kv. m).

37. 2004 m. vasario 23 d. V. J., K. G. ir K. G. prekybos įmonė, sudarė sutartį, kuria nutarė poilsio apartamentais, kurie yra (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1 166,95 kv. m, pažymėjimas plane 14K3b, ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2b, disponuoti atskirai ir susitarė kiekvienam bendraturčiui priklausančias pastato ir kiemo statinių dalis atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformuoti atskirus turtinius vienetus. Pagal šios sutarties 1 punktą pareiškėjui atiteko 1 punkte įvardintos patalpos, kurių bendras plotas 717, 90 kv. m, ir atskiras turtinis vienetas – kiemo statinys, plane žymimas 2b2, kurio bendras plotas 216 kv. m. Atitinkamai K. G. atiteko patalpos, kurių plotas 214,69 kv. m ir atskiras turtinis vienetas – kiemo statinys, plane žymimas 2b1, kurio bendras plotas 594 kv. m, K. G. prekybos įmonei atiteko patalpos, kurių plotas 234,36 kv. m, ir atskiras turtinis vienetas – kiemo statinys, plane žymimas 2b1, kurio bendras plotas 594 kv. m.

38. 2018 m. birželio 27 d. L. G., K. G. prekybos įmonė ir K. G. sudarė susitarimą dėl inžinerinio statinio – kiemo aikštelės, 775,00 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo ir jo naudojimo tarp bendraturčių.

39. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas – kiti inžinieriniai statiniai – aikštelė, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžinieriniai statiniai, plane žymima 2b, plotas 285,00 kv. m, suformuota padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašo 2.6 punktas). Išrašo 4.1 punkte nurodoma, kad nuosavybės teisė į daiktą, nurodytą 2.6 punkte, K. G. prekybos įmonei įregistruota remiantis 2003 m. liepos 24 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, 2014 m. vasario 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, 2003 m. vasario 23 d. sutartimi ir 2018 m. birželio 27 d. susitarimu.

40. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnyje. Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos esmę, teismas vertino, kad tai reiškia, jog duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka.

41. Įvertinus tai, kad viešajame registre jau buvo įregistruoti duomenys apie nekilnojamojo daikto suformavimą, tarp šalių buvo pasirašyta sutartis dėl nekilnojamųjų daiktų pasidalijimo ir naudojimosi tvarkos, po detaliojo planavimo proceso nekilnojamųjų daiktų duomenys nepasikeitė, nuosavybės dalys, turinčios įtakos pasirašytam susitarimui, nesikeitė, įrašai apie nuosavybės įregistravimą nebuvo nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo iš naujo vertinti nekilnojamojo daikto suformavimo ir daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo pagrįstumo ir teisėtumo tuo aspektu, ar galimai keičiasi įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai (naudotojai). Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl atsakovo priimto sprendimo neteisėtumo tuo aspektu, kad jis (V. J.) taip pat turėjo teisę pretenduoti į dalį nekilnojamojo daikto: kitų inžinierinių statinių – aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (iki daikto atidalinimo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paneigti išdėstytais argumentais ir atmesti kaip nepagrįsti.

42. Kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra viešojo administravimo subjekto veiksmų, dėl kurių susidarė konstatuota teisinė situacija, teisėtumo vertinimas, teismas įvertino ir tai, ar atsakovas, ginčijamu sprendimu suformuodamas daiktą jį atidalijus iš kito daikto, laikėsi teisinio reglamentavimo.

43. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 8 straipsnio 4 dalimi, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 6 punktu, IV skyriumi ir sprendė, kad kadastro tvarkytojui inter alia (be kita ko) privalu pateikti informaciją, aktualią kadastro duomenų įrašymui atlikti, kuri atskleidžia ir iki prašomo atlikti duomenų įrašymo veiksmo esančią faktinę daikto teisinę padėtį. Taigi pateiktų dokumentų tikrinimo metu kadastro tvarkytojas, atlikdamas veiksmus, numatytus Kadastro nuostatų 88 punkte, tikrina, ar dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro bylos duomenimis.

44. 2018 m. birželio 27 d. K. G. prekybos įmonė pateikė prašymą, kuriuo prašoma, pertvarkius kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), jį išregistruoti ir įregistruoti kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti nuosavybės teisę į jas. Kartu su prašymu pateiktas 2018 m. birželio 27 d. susitarimas ir 2018 m. birželio 4 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

45. Teismas akcentavo, kad daiktinės teisės įregistravimas į daiktą: kitus inžinierinius statinius – Aikštelę (iki jos suformavimo padalijus daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo ginčijamas ir nėra ginčijamas iki šiol, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti nuosavybės įgijimo pagrindo ir trečiojo suinteresuotojo asmens K. G. prekybos įmonės teisės teikti prašymą rengti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir pateikti prašymą dėl daikto atidalijimo. Todėl teismas konstatavo, kad nebuvo teisinio pagrindo registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti daikto atidalijimą ir daiktinių teisių į atidalintą daiktą.

46. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nustačius, jog registro duomenys apie trečiųjų asmenų nuosavybę įrašyti šioje byloje aptartų dokumentų pagrindu, o būtent: 2003 m. vasario 23 d. pasirašyto susitarimo ir 2004 m. vasario 4 d. poilsio pastato (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akto (šie dokumentai nurodomi nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo pagrindu ir nėra nuginčyti), ir pareiškėjas nuosavybę patvirtinančių pagrindų nenuginčijo įstatymo nustatyta tvarka, konstatuotina, jog pareiškėjas nepagrindė savo subjektinės teisės į įvardijamus nekilnojamuosius daiktus ar jų dalį, todėl atsakovui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti.

III. 47. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovavosi tokiais pagrindiniais argumentais:

47.1. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad VĮ Registrų centro veiksmai, patenkinant K. G. prašymą, buvo teisėti ir atitiko teisės aktų reikalavimus, netinkamai ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias normas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Teismas visiškai netyrė ir nenustatė, kokiu būdu, koks ir kur esantis inžinerinis statinys buvo pertvarkytas, kokiu būdu jis suformuotas ir kokiu būdu įregistruotas. Teismas tik perrašė registrų išrašų duomenis, kurie nėra reikšmingi. Šiuo atveju teismas pirmiausia privalėjo ištirti ir nustatyti nekilnojamojo daikto, inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neva buvo padalintas į du objektus, kadastro bylą, jos formas, planą, šio daikto buvimo vietą, tačiau teismas šių aplinkybių nenustatė ir nesiaiškino. Šiuo atveju pasinaudota kitame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), prie K. G. prekybos įmonės viešbučio, įregistruota aikštele, nurodant, kad ji yra padalinta, ir dalis aikštelės neva atsiranda adresu (duomenys neskelbtini). Svarbu tai, kad aikštelė, kurią įrengė V. J. ir K. G. dar 2003 m. sklype (duomenys neskelbtini), teisiškai nebuvo registruota. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, nepaisydamas naujai atliktos statybos, nereikalaudamas jokių statybos leidimų, deklaracijos, parengė 2018 m. birželio 7 d. naujus kadastrinius inžinerinių statinių matavimus, aikštelę 2b1, esančią (duomenys neskelbtini), su naujai pristatyta dalimi, padidino ir išskaidė bei įvardijo indeksu 4b. Kadangi pristačius aikšteles, aikštelės plotas tapo daug didesnis ir nesutapo su įregistruotu aikštelės plotu, dalį įregistruotos aikštelės pašalino – suformuodamas kitu indeksu naują aikštelę 2b (kitą aikštelės 2b1 dalį įvardija 2b) bei pertvarkė aikštelės 3b dalį;

47.2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Nekilnojamojo turto kadastro ir registrų įstatymų nuostatas bei poįstatyminius aktus šios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Šiuo atveju atsakovas pažeidė Kadastro nuostatų 9.3 bei 9.6 punktus ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnį, nes egzistavo 1, 3, 4 punktuose nurodytos aplinkybės, kurios neleido registruoti ginčo statinio ir nuosavybės teisių;

47.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. G. prekybos įmonė nebuvo tinkamas subjektas paduoti prašymą kadastro ir registro tvarkytojui registruoti jam vienam nuosavybės teisę į daiktą 0,2534 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Registro tvarkytojui turėjo būti pateikti visų Sklypo savininkų sutikimai. Pareiškėjas nurodo, kas 2018 m. liepos 2 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, tačiau jo prašymas buvo atmestas, be kita ko, tuo pagrindu, kad nėra pateiktas Sklypo ir statinių bendraturčių sutikimas;

47.4. Nagrinėjamu atveju K. G. prekybos įmonės nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktų dokumentų turinio analizė įgalina daryti išvadą, kad K. G. prekybos įmonė nepateikė ne tik Sklypo savininkų sutikimų, bet ir jokių kitų duomenų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į Aikštelę b3. Nuosavybė įregistruota neteisėtai ir nepagrįstai, nes registratoriui buvo pateikti kitų inžinerinių statinių duomenys, K. G. prekybos įmonė nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio įmonės nuosavybės teises į Aikštelę, bei nei vieno dokumento, patvirtinančio išimtinę K. G. teisę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių registravimo į visą Sklype esančią Aikštelę. 2004 m. vasario 23 d. sutartimi V. J. ir K. G. susitarė pasidalinti poilsio pastatą ir aikšteles 2b1 ir 2b2, pareiškėjui priskiriant 2b2 aikštelę, o K. G. prekybos įmonei paskiriant aikštelę 2b1. Tačiau likusi aikštelės 2b1 dalis (ginčo Aikštelė) nebuvo įregistruota, nes nei pareiškėjui, nei K. G. nepriklausė žemė, kurioje įrengta Aikštelė;

47.5. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Įstatymo reikalavimų. Teismas laikė, kad ginčo Aikštelė buvo suformuota įregistruotą statinį visiškai kitu adresu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalinant į dvi aikšteles. Šio statinio kadastrų duomenų bylos nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepateikė, tačiau ji buvo būtina, dėl to teismas negalėjo identifikuoti daikto ir nepagrįstai konstatavo, kad šį daiktą padalijus dalis daikto atsirado kitu adresu (duomenys neskelbtini). Pradėjus ieškoti objekto kadastro formų, paaiškėjo, kad 775 kv. m ploto aikštelės kadastro duomenų formos Nr. 1C ir įkainojimo formos Nr. 2 yra akivaizdžiai suklastotos, ranka užbraukiant, prirašant šio objekto numerį ir aikštelės plotą ant kito nekilnojamojo daikto, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini);

47.6. Šiuo atveju taip pat buvo pažeistas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnis, numatantis atvejus, kada tvarkytojas privalo atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, nes egzistavo 1, 2, 6, 8 punktuose numatytos aplinkybės, kurios neleido to padaryti. Kadastro tvarkytojas nepatikrino nekilnojamam daiktui įrašyti į kadastrą pateiktų dokumentų, neužtikrino, kad į kadastrą nebūtų įrašomi klaidingi, nereikalingi ar neišsamūs duomenys, kad įrašyti duomenys atitiktų pateiktus registravimo dokumentus;

47.7. Teismas netyrė ir nenagrinėjo skundo reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų pažeidimo bei dėl to, kad šiuo atveju buvo sukurtas ir pastatytas naujas daiktas – Aikštelė, kuri įregistruota tik vienam savininkui. Byloje esantys kadastrinių matavimų planai patvirtina, kad tarp aikštelių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. vasaros buvo veja, neužstatyta teritorija ir tai buvo atskiros aikštelės. Tačiau, turėdamas tikslą įsiregistruoti pareiškėjo ir K. G. bendromis lėšomis įrengtą aikštelę, K. G. prekybos įmonė 2018 m. atliko savavališką statybą – įrengė aikštelės dalį sklype (duomenys neskelbtini), ir sujungė dvi skirtingas atskiruose žemės sklypuose esančias aikšteles, kurių viena buvo teisiškai registruota K. G. prekybos įmonės vardu, tam, kad būtų galima „padalinti“ vientisą aikštelę;

47.8. Šiuo atveju buvo atlikti naujai sukurtos aikštelės, sukuriant padalinimo modelį, kadastriniai matavimai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ko teismas nevertino. Naujų kadastrinių matavimų atlikimui ir registravimui reikėjo visų Sklypo savininkų sutikimų;

47.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kurią pirmosios instancijos teismas ignoravo: 2018 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5061-415/2018, 2017 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. A-1287-520/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Nr. eI283-505/2017.

48. Atsakovas VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

49. Atsakovas pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nustatė ir įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, atskleidė bylos esmę, taip pat vadovavosi tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualia praktika. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre esančius duomenis ir dokumentus, nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, trukdančių įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, priėmė sprendimą prašymą tenkinti. VĮ Registrų centrui, pagal jam suteiktos kompetencijos ribas, nėra priskirta vertinti tiek statybos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Teismas, įvertinęs tai, kad viešajame registre jau buvo įregistruoti duomenys apie nekilnojamojo daikto suformavimą, tarp šalių buvo pasirašyta sutartis dėl nekilnojamųjų daiktų pasidalijimo ir naudojimosi tvarkos, po detaliojo planavimo proceso nekilnojamųjų daiktų duomenys nepasikeitė, nuosavybės dalys, turinčios įtakos pasirašytam susitarimui, nesikeitė, įrašai apie nuosavybės įregistravimą nebuvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, pagrįstai konstatavo, jog Klaipėdos filialas neturėjo jokio teisinio pagrindo iš naujo vertinti nekilnojamojo daikto suformavimo ir daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu.

50. Atsakovas akcentavo, kad kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš jos atidalinus – kiemo aikštelė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pažymėjimas plane 2b, plotas 775 kv. m, buvo įregistruotos registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taigi ginčo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 3b, plotas 285 kv. m.), gauta padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į valdoje (duomenys neskelbtini), suformuotų ir įregistruotų sklypų ribas, įkelta į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

51. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

52. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir išsamiai išanalizavo visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisę, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo jį panaikinti.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Realtona“ pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

54. UAB „Realtona“ pažymėjo, kad atsakovui nebuvo jokio pagrindo netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens K. G. prekybos įmonės pateikto prašymo, nes nebuvo teisinio pagrindo, dėl kurio negalėjo būti įregistruotos daiktinės teisės. Atsakovas neturi kompetencijos vertinti statybos ar nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo. Tokią teisę turėtų tik teismas, jei dėl to kreiptųsi pareiškėjas ir ginčytų nuosavybės įgijimo pagrindus įstatymų nustatyta tvarka. Net ir padarius prielaidą, kad atsakovų sprendimai yra neteisėti (su kuo trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka) ir dėl to būtų panaikinti, tai nesukurtų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nes būtų atkurti iki tol buvę Nekilnojamojo turto registro įrašai. Todėl Aikštelės registracijos faktas neišnyktų, taip pat pareiškėjas neįgytų nuosavybės teisės į ginčo Aikštelę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo, atsakovas veikė savo kompetencijos ribose, nuosavybės įgijimo pagrindai nebuvo nuginčyti, todėl teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, atmesdamas pareiškėjo skundą.

IV. 55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: panaikino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą, kuris įformintas registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 3b, plotas 285 kv. m), bei nuosavybės teisė į juos K. G. prekybos įmonei; panaikino VĮ Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. csprl-207, kuriuo paliktas galioti 2018 m. liepos 2 d. teritorinio registratoriaus sprendimas; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo VĮ Registrų centro 34,25 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

56. Apeliacinės instancijos teismas nurodė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

56.1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 894/2534 dalys – K. G. prekybos įmonei, 106/2534 dalys – UAB „Realtona“, 1000/2534 dalys – V. J. ir 534/2534 dalys – Lietuvos Respublikai, kurias valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

56.2. K. G. prekybos įmonė, K. G. ir L. G. pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui 2018 m. birželio 27 d. prašymą, pertvarkius kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), ją išregistruoti ir įregistruoti kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti nuosavybės teises į jas. Prie prašymo pridėtas 2018 m. birželio 27 d. susitarimas ir 2018 m. birželio 4 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos;

56.3. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, 2018 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą prašymą tenkinti. Šis sprendimas įformintas registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 3b, plotas 285 kv. m), bei nuosavybės teisė į juos K. G. prekybos įmonei, daikto istorinė kilmė – gautas padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindai: 2003 m. liepos 24 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2004 m. vasario 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2004 m. vasario 23 d. sutartis ir 2018 m. birželio 27 d. susitarimas;

56.4. VĮ Registrų centras 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. csprl-207 paliko galioti Klaipėdos filialo sprendimą (įrašą) registre apie kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registravimą K. G. prekybos įmonės vardu;

56.5. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl ginčijamo teritorinio registratoriaus registro įrašo ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų panaikinimo atmetė;

56.6. Pareiškėjas ginčija sprendimus dėl to, kad Sklype, kurio dalis priklauso pareiškėjui, įregistruotas kiemo statinys be pareiškėjo, kaip Sklypo dalies savininko, sutikimo ir žinios;

56.7. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. G. prekybos įmonė, kurio prašymu padarytas ginčijamas įrašas registre, nesutinka su skundu dėl to, kad visi klausimai, susiję su kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisėmis, yra išspręsti šalių susitarimu, be kita ko, 2004 m. vasario 23 d. sutartimi. K. G. prekybos įmonės, kaip ir VĮ Registrų centro, procesiniuose dokumentuose pabrėžiama, kad ginčijamas įrašas padarytas perkeliant duomenis iš kitų registrų.

57. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centras įregistravo statinius bei nuosavybės teisę į juos vienam iš Sklypo savininkų pagal vieno iš Sklypo bendraturčių prašymą, su kuriuo nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad kiti sklypo bendraturčiai sutinka dėl šio teisinę reikšmę turinčio veiksmo atlikimo.

58. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.

59. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsniu, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

60. VĮ Registrų centro sprendimas įregistruoti statinius bei nuosavybės teisę į juos vienam iš sklypo savininkų pagal vieno iš sklypo bendraturčių prašymą, su kuriuo nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad kiti sklypo bendraturčiai sutinka dėl šio teisinę reikšmę turinčio veiksmo atlikimo, yra nesuderinamas su konstituciniu nuosavybės teisės neliečiamumo principu ir Civilinio kodekso 4.75 straipsniu, kuriame yra įgyvendintas vienas iš nuosavybės teisės neliečiamumo principo aspektų, remiantis kuriuo bendroji nuosavybės teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu. Nurodytas VĮ Registrų centras sprendimas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 punktu, turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

61. Dalyvaujančių byloje asmenų argumentai dėl registro įrašų „perkėlimo“ ar kitokio veiksmo nepaneigia minėtų teisės normų reikalavimų ir būtinumo laikytis nuosavybės teisės neliečiamumo principo.

62. Dalyvaujančių byloje asmenų argumentai, kad visi klausimai, susiję su kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisėmis, yra išspręsti šalių susitarimu, be kita ko, 2004 m. vasario 23 d. sutartimi, taip pat yra nepagrįsti.

63. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamo daikto įregistravimo pagrindu, be kita ko, nurodoma 2004 m. vasario 23 d. sutartis ir 2018 m. birželio 27 susitarimas.

64. 2004 m. vasario 23 d. V. J., K. G. ir K. G. prekybos įmonė, sudarė sutartį, kuria susitarė kiekvienam bendraturčiui priklausančias pastato ir kiemo statinių dalis atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformuoti atskirus turtinius vienetus. Šiame susitarime nurodomos ir kiemo aikštelės.

65. Dėl 2004 m. vasario 23 d. sutarties reikšmės nagrinėjamam ginčui apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad ši sutartis sudaryta iki Sklypo padidinimo, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre remiantis Apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13.6.-946. Nei Sklypo bendraturčiai, nei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo laikyti, kad klausimas dėl nuosavybės teisių į kiemo aikštelę (ar skirtinguose sklypuose buvusias kelias kiemo aikšteles) yra išspręstas 2004 m. vasario 23 d. sutartyje ir gali būti daromas registro įrašas dėl statinių registravimo Sklype, nes ginčijamas įrašas padarytas ir nuosavybės teisės įregistruotos į statinius, kurie yra naujame Sklype, kuris buvo padidintas ir baigtas formuoti 2006 metais, bet kokiu atveju vėliau, negu buvo sudaryta 2004 m. vasario 23 d. sutartis.

66. 2018 m. birželio 27 d. L. G., K. G. prekybos įmonė ir K. G. sudarė susitarimą dėl inžinerinio statinio – kiemo aikštelės, 775,00 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo ir jo naudojimo tarp bendraturčių. Taigi sudarant 2018 m. birželio 27 d. susitarimą pareiškėjas V. J. nedalyvavo.

67. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nei 2004 m. vasario 23 d. sutartis, nei 2018 m. birželio 27 d. susitarimas negali būti laikomi dokumentais, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėjo daryti išvadą, kad šiuose dokumentuose yra išreikšta visų Sklypo bendraturčių valia, patvirtinanti, kad jie prašo (ar neprieštarauja) dėl statinio įregistravimo jiems nuosavybės teise priklausančiame Sklype.

68. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad negali būti patenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti sprendimą, kuriuo atliktas kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymas ją padalinant. Šis reikalavimas yra pareikštas tik teismui, nereiškiant jo Centriniam registratoriui. Be to, šis reikalavimas nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis. Sprendimas įformintas registro įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išregistruota kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir K. G. prekybos įmonės, K. G. ir L. G. nuosavybės teisės į ją. Šis sprendimas priimtas dėl kitų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo, bet ne dėl pareiškėjo.

V. 69. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens K. G. prekybos įmonės prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1742-602/2020 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš naujo, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1742-602/2020 ir priimti naują sprendimą (nutartį) – pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

70. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas VĮ Registrų centro sprendimą panaikino remdamasis išimtinai tik nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (bendraturčių tarpusavio santykius dėl bendros nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja) pagrindu. Tačiau pagal nuoseklią ilgametę tiek administracinių, tiek bendrosios kompetencijos teismų praktiką nekilnojamojo turto teisinės registracijos klausimo sprendimas nėra nuosavybės teisės įgyvendinimas. Pagal senąjį 1964 m. LTSR Civilinį kodeksą nekilnojamojo turto registracija buvo vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo etapų (formų), kadangi per 6 mėn. neįregistravus nekilnojamojo turto įgijimo sandorio, jis buvo laikomas negaliojančiu ir nuosavybės teisė apskritai neatsirasdavo. Tačiau pagal šiuolaikinę nuosavybės teisės doktriną ir pagal dabar galiojantį Civilinį kodeksą nekilnojamojo turto teisinė registracija atlieka tik išviešinimo funkciją, tai yra tik išvestinis klausimas, todėl registracijos klausimo išsprendimas niekaip neveikia ir objektyviai negali paveikti nuosavybės teisinių santykių, o juo labiau pažeisti nuosavybės teisę. Tačiau teismas laikėsi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl vieno nekilnojamojo turto vieneto teisinės registracijos, iš esmės buvo pažeista kitų asmenų nuosavybės teisė į visiškai kitą nekilnojamąjį turtą.

71. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad nekilnojamojo turto teisinės registracijos samprata bei tikslas lemia ir tai, kad universaliai pripažįstama, jog Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia klausimų, susijusių su nuosavybės teisės įgyvendinimu (jos įgijimu, disponavimu, suvaržymu, pažeidimu ir pan.). Kadangi Nekilnojamojo turto registratorius nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų nesprendžia, šie klausimai nesudaro ir administracinės bylos dalyko. Tai gali būti savarankiškos bylos bendrosios kompetencijos teisme dalykas. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas vertino pirminius nuosavybės teisės dokumentus (sandorius dėl nuosavybės pasidalijimo, perleidimo) ir pasisakė dėl jų teisinės galios. Tokiu būdu buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos, spręstas klausimas, kuris nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Be to, teismas sprendė klausimą dėl pirminių nuosavybės dokumentų teisinės galios net neįtraukus visų trečiųjų asmenų, kurių nuosavybės teisė atsirado pirminių nuosavybės teisės dokumentų pagrindu.

72. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Be vadovavimosi nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančia Civilinio kodekso norma, teismas niekaip kitaip nemotyvavo, kodėl asmuo esą net negalėjo pateikti prašymo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kai pagal savo esmę prašymu siekta tik perkelti duomenis apie nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį iš vieno Nekilnojamojo turto registro įrašo į kitą įrašą, kai pats nekilnojamasis daiktas ir nuosavybės teisės į jį buvo registruotos dar nuo 2004 metų. Teismas sprendime nenurodė visiškai jokios teisės normos, pagal kurią sklypo bendraturčių sutikimas būtų buvęs privalomas atliekant registraciją. Toks sutikimas yra aktualus statant statinį, bet ne jau jį pastačius ir sprendžiant išvestinį įregistravimo klausimą. Aikštelė buvo įrengta dar 2003 m. ir nuo tada ji visą laiką fiziškai egzistavo ir į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Aikštelės fizinis buvimas sklype pažeidžia kieno nors nuosavybės teises. Teismo išvada, esą trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo teisės pateikti net prašymo, yra nemotyvuota ir nepagrįsta tos aplinkybės, kad Aikštelė buvo įregistruota dar 2004 m., todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jo savininkui bei jo sutuoktinei turėjus registruotą nuosavybės teisę į Aikštelės dalį, trečiasis suinteresuotas asmuo neabejotinai turėjo teisę pateikti prašymą dėl šių duomenų perkėlimo iš vieno Nekilnojamojo turto registro įrašo į kitą.

73. Pareiškėjas V. J. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens K. G. prekybos įmonės prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo prašymą atmesti, skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens 700 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimą.

74. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikti išsamus teisiniai argumentai bei teisingai taikytos materialinės teisės normos. Atsakovas pažeidė Kadastro nuostatų 9.3 bei 9.6 punktus, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnį, kurio 1, 3 ir 4 punktuose nustatytas reguliavimas neleido registruoti ginčo statinio ir nuosavybės teisių, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnį, o būtent 1, 2, 6, 8 punktus, numatančius atvejus, kuomet tvarkytojas privalo atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Kadastro tvarkytojas nepatikrino nekilnojamam daiktui įrašyti į kadastrą pateiktų dokumentų, neužtikrino, kad į kadastrą nebūtų įrašomi klaidingi, nereikalingi ar neišsamūs duomenys, kad įrašyti duomenys atitiktų pateiktus registravimo dokumentus. Centrinio registratoriaus veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad nebuvo tinkamai įvertinti teritorinio skyriaus veiksmai ir jo priimtų sprendimų teisėtumas. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė teisės aktuose nustatytą daikto suformavimo ir įregistravimo registre tvarką, teismų praktikoje išaiškintą bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, dėl ko nuosavybės teisių į Aikštelę trečiajam asmeniui įregistravimas yra neteisėtas.

75. Pareiškėjas pažymi, kad K. G. prekybos įmonė nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio įmonės nuosavybės teisės į Aikštelę bei nei vieno dokumento, patvirtinančio išimtinę K. G. prekybos įmonės teisę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių registravimo į visą žemės sklype esančią Aikštelę. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį, norint gauti statybos leidimą, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą, tačiau tokio sutikimo pareiškėjas nedavė. Kadastro tvarkytojas, spręsdamas dėl asmens suinteresuotumo, neatsižvelgė į tai, kad turtas ir žemė, dėl kurio buvo prašoma atlikti veiksmus, yra įregistruotas kelių bendraturčių vardu, todėl nepagrįstai nenurodė, jog kartu su trečiojo suinteresuoto asmens prašymu turi būti pateikiami dokumentai, kuriuose būtų pareikšta visų asmenų, galinčių pretenduoti į ginčo statinius valia dėl prašomo atlikti veiksmo.

76. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Realtona“ atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens K. G. prekybos įmonės prašymą su prašymu sutinka ir prašo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1742-602/2020 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 77. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (lot. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

78. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta trylika pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

79. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2020 m. spalio 21 d. sprendimą, administracinė byla Nr. eA-1742-602/2020 buvo užbaigta, minėtas sprendimas įgijo res judicata (lot. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

80. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

81. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p.).

82. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, nuosekliai pabrėžiama, kad minėtu įstatyme numatytu pagrindu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-822/2017 ir kt.).

83. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes be vadovavimosi nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančia Civilinio kodekso norma, teismas nemotyvavo, kodėl asmuo negalėjo pateikti prašymo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Teismas sprendime nenurodė jokios teisės normos, pagal kurią sklypo bendraturčių sutikimas yra privalomas atliekant registraciją. Teismo išvada, esą trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo teisės pateikti net prašymo, yra nemotyvuota ir nepagrįsta tos aplinkybės, kad Aikštelė buvo įregistruota dar 2004 m., todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jo savininkui bei jo sutuoktinei turėjus registruotą nuosavybės teisę į aikštelės dalį, trečiasis suinteresuotas asmuo neabejotinai turėjo teisę pateikti prašymą dėl šių duomenų perkėlimo iš vieno Nekilnojamojo turto registro įrašo į kitą.

84. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendime, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė, kad VĮ Registrų centras įregistravo statinius bei nuosavybės teisę į juos vienam iš Sklypo savininkų pagal vieno iš Sklypo bendraturčių prašymą, su kuriuo nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad kiti sklypo bendraturčiai sutinka dėl šio teisinę reikšmę turinčio veiksmo atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas vertino kaip neteisėtus tokius VĮ Registrų centro veiksmus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punkto, Civilinio kodekso 4.75 straipsnio kontekste bei kaip nesuderinamus su konstituciniu nuosavybės teisės neliečiamumo principu, pagal kurį bendroji nuosavybės teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad dalyvaujančių byloje asmenų argumentai dėl registro įrašų „perkėlimo“ ar kitokio veiksmo nepaneigia minėtų teisės normų reikalavimų ir būtinumo laikytis nuosavybės teisės neliečiamumo principo. Apeliacinės instancijos teismas vertino ginčijamo daikto įregistravimo pagrindus – 2004 m. vasario 23 d. sutartį ir 2018 m. birželio 27 d. susitarimą. Įvertinęs šių dokumentų turinį, priėjo prie išvados, kad jie negali būti laikomi dokumentais, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėjo daryti išvadą, kad šiuose dokumentuose yra išreikšta visų Sklypo bendraturčių valia, patvirtinanti, kad jie prašo (ar neprieštarauja) dėl statinio įregistravimo jiems nuosavybės teise priklausančiame Sklype.

85. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimo turinį, negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o iš sprendimo turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (t. y. pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti skundu ginčijamus VĮ Registrų centro sprendimus), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl proceso atnaujinimo šioje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto numatytu pagrindu nėra pagrįsti.

86. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, taikant tam tikras teisės aktų nuostatas, arba dėl to, kad proceso šalis nesutinka su sprendimo motyvacija, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

87. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atnaujinti administracinės bylos procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

88. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinamas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos, todėl procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

89. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-135-552/2015).

90. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, apeliacinės instancijos teismas VĮ Registrų centro sprendimus panaikino remdamasis išimtinai tik nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančios Civilinio kodekso normos pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 4.75 straipsnio normą, kadangi nuosavybės teisės išviešinimo klausimo sprendimas nėra susijęs su nuosavybės teisės įgyvendinimu.

91. Aptariamu aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčija VĮ Registrų centro sprendimus dėl to, kad Sklype, kurio dalis priklauso pareiškėjui, įregistruotas kiemo statinys be pareiškėjo, kaip Sklypo dalies savininko, sutikimo ir žinios.

92. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą, vadovavosi, visų pirma, ginčui aktualia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.

93. Nagrinėjamu atveju galutiniu apeliacinės instancijos teismo sprendimu nėra paneigta trečiojo suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

94. Tačiau aptariamu aspektu akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

95. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar egzistavo pagrindas įregistruoti ginčo statinius bei nuosavybės teisę į juos vienam iš sklypo savininkų pagal vieno iš sklypo bendraturčių prašymą, nustatė, kad su tokiu prašymu nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog kiti sklypo bendraturčiai sutinka dėl šio teisinę reikšmę turinčio veiksmo atlikimo, o tai yra nesuderinama su konstituciniu nuosavybės teisės neliečiamumo principu ir Civilinio kodekso 4.75 straipsniu, kuriame yra įgyvendintas vienas iš nuosavybės teisės neliečiamumo principo aspektų, remiantis kuriuo bendroji nuosavybės teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas vertino VĮ Registrų centro filialui kartu su prašymu pateiktų dokumentų turinį (2004 m. vasario 23 d. sutartis, 2018 m. birželio 27 d. susitarimas) ir pripažino, kad šių dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo daryti išvadą, kad juose yra išreikšta visų Sklypo bendraturčių valia, patvirtinanti, kad jie prašo (ar neprieštarauja) dėl statinio įregistravimo jiems nuosavybės teise priklausančiame Sklype.

96. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nei nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo, nenagrinėjo nuosavybės teisės klausimų, neaiškino Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatos, šia nuostata vadovavosi tik atlikdamas vertinimą, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas įregistruoti daiktines teises pagal pateiktą prašymą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punktas), t. y. ar kartu su prašymu pateikti dokumentai patvirtina visų Sklypo bendraturčių valią įregistruoti statinius jiems nuosavybės teise priklausančiame Sklype. Tai reiškia, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimus panaikino remdamasis išimtinai nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis (4.75 straipsniu).

97. Įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu dalį, konstatuotina, kad jis nagrinėjamu atveju neįrodė sąlygų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktui taikyti, t. y. šiuo pagrindu atnaujinti procesą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teisėjų kolegijos nuomone, trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės siekia bylos aplinkybių (duomenų) vertinimo iš naujo, tačiau sprendžiant dėl proceso atnaujinimo bylos aplinkybės (duomenys) nėra vertinami iš naujo, nes proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas dar kartą bylą išnagrinėti iš esmės, o yra skirtas tik įvertinti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, t. y., kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant.

98. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens K. G. prekybos įmonės prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-1742-602/2020 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

99. Teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjo prašymu skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui K. G. prekybos įmonei baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Byloje vertinamu atveju kreipimasis į teismą su prašymu atnaujinti procesą savaime negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, nes priešingu atveju toks aiškinimas reikštų ABTĮ įtvirtintos teisės į proceso atnaujinimą ribojimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

100. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens K. G. prekybos įmonės prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, trečiasis suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

101. Pareiškėjas prašo jam iš trečiojo suinteresuoto asmens K. G. prekybos įmonės priteisti 700 Eur patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo.

102. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą atmestas, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, įvertinusi pareiškėjo prašymo pagrįstumą (pateiktą 2021 m. vasario 24 d. atstovavimo sutartį, 2021 m. vasario 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas, Šiaulių banko 2021 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymą) bei pateikto atsiliepimo į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo apimtį ir turinį, sprendžia, kad nors pareiškėjo prašomų atlyginti jo patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.16 punkte nustatyto dydžio, tačiau jis nėra proporcingas suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl turi būti mažinamas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą tenkina iš dalies ir pareiškėjui iš trečiojo suinteresuoto asmens K. G. prekybos įmonės priteisia 500 Eur pagrįstų bei proporcingų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens K. G. prekybos įmonės prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1742-602/2020 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1742-602/2020 pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Realtona“, K. G. prekybos įmonė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Pareiškėjui V. J. (a./k. (duomenys neskelbtini)), iš trečiojo suinteresuoto asmens K. G. prekybos įmonės priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė