2024-09-11 Nr. AB-13191-3-61-3-02435-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-436-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02435-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. C. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. C. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. P. C. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 24S109417 (toliau – Sprendimas 1) ir Migracijos departamento 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 24S120440 (toliau – Sprendimas 2).

Pareiškėja skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) užtikrinti, kad pareiškėja nebūtų pašalinta iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tikėtina, dar iki sprendimo priėmimo teisme, pareiškėja bus išstumta į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai palankaus sprendimo atveju jo vykdymas ir žalos atsitaisymas (ją perdavus (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)), pasidarytų neįmanomas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas (toliau – ir ABTĮ) (70 str. 1 d., 3 d.), taip pat Sprendimų turinį, nurodė, kad, nesant priimtų sprendimų sulaikyti pareiškėją, grąžinti ją užsienio valstybę ar išsiųsti, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ginčo dalykas yra pernelyg nutolęs nuo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, šios pareigos neįvykdė, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamuoju atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (įpareigoti VSAT užtikrinti, kad pareiškėja nebūtų pašalinta iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje).

Pareiškėja teigia, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš jos būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą, taip pat, patenkinus pareiškėjos skundą, tokio teismo sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas.

Pareiškėja akcentuoja, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tikėtina, dar iki sprendimo priėmimo teisme, pareiškėja bus išstumta į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai palankaus sprendimo atveju jos vykdymas ir jau padarytos žalos atsitaisymas (ją perdavus (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)), pasidarytų neįmanomas (šio veiksmo nebus įmanoma ištaisyti, t. y., grąžinti į pirminę padėtį).

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nenurodo kokia jai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, be to, administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos J. P. C. S. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (įpareigoti VSAT užtikrinti, kad pareiškėja nebūtų pašalinta iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, jos (pareiškėjos) prašymą atmetė.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš jos būtų atimta teisė teikti paaiškinimus, ją išsiuntus į (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), jai palankaus sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju Sprendimu 1 Migracijos departamentas nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) Pavesti VSAT vykdyti pareiškėjos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Sprendimu 2 Migracijos departamentas pripažino Sprendimo 1 rezoliucinės dalies 2–5 punktus netekusiais galios. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jokių galiojančių sprendimų išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos po Sprendimo 2 priėmimo, nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėja iš esmės prašo įpareigoti VSAT užtikrinti, kad pareiškėja nebūtų pašalinta iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje, tačiau pareiškėja pirmosios instancijos teismui neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji realiai yra išsiunčiama iš Lietuvos, kaip minėta, sprendimas dėl pareiškėjos išsiuntimo nebuvo priimtas.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu, ši nutartis įsiteisėjo, t. y. nagrinėjamu atveju nebeliko reikalavimo, kurį būtų galima užtikrinti, todėl šioje bylos stadijoje nebėra pagrindo spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. P. C. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė