2025-05-09 Nr. CB-2796-2-56-3-00618-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1557

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00618-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 18 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Sweco Lietuva“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl vienašalio viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo.

Byloje Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą „Dėl sutarties nutraukimo“ Nr. (33.200 Mr) R-3248 nepagrįstu ir neteisėtu bei priteisti iš atsakovės 2000 Eur žalos atlyginimą; priteisė atsakovei iš ieškovės 18 160,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 20 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisė atsakovei iš ieškovės 2909,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes nepagrįstai pripažino, jog ieškovė turėjo pateikti visus įvesties duomenis Kauno miesto erdvinės informacijos (toliau – GIS) portalo formate. Nors teismai nurodė, kad ieškovė reikalavimą pateikti visus įvesties duomenis GIS formatu turėjo suprasti iš Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros plano parengimo techninės specifikacijos (toliau – Techninė specifikacija) 4.1, 2.1. 2.4 ir 2.3 punktų visumos, tačiau toks teismų aiškinimas pažeidžia VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatas, neatitinka teismų praktikos, pagal kurią pirkimo sąlygos turi būti aiškio ir suprantamos, reikalavimai tiekėjams turi būti suformuluoti tiksliai ir konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021), tiekėjas neprivalo domėtis perkančiosios organizacijos tikslais, lyginti pirkimų dokumentų turinį ir skirtumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018), sisteminiu viešojo pirkimo sąlygų aiškinimu negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015), pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos iš potencialių tiekėjų pozicijų, tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).

Nagrinėjamu atveju Techninės specifikacijos 4.1, 2.1, 2.4 punktuose, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 57 straipsnyje nėra kalbama apie įvesties duomenis ir jų formatą, todėl nebuvo galima suprasti, kad ieškovė turėjo pateikti duomenis GIS formatu. Dėl to teismai išplėtė reikalavimus ieškovei, nes Techninės specifikacijos 4.18 punkte nėra nurodyta, kad tiekėjas privalo surinkti duomenis ir konvertuoti į GIS formatą. Pažeisdami kasacinio teismo praktiką dėl viešojo pirkimo sąlygų aiškinimo, teismai ieškovės nenaudai plečiamai išaiškino Techninės specifikacijos 4.13 punktą, nors Techninėje specifikacijoje nebuvo keliamas reikalavimas kitų formatų duomenis konvertuoti į GIS formatą.

Teismai, nukrypdami nuo teismų praktikos, nepagrįstai sprendė, kad sutarties vykdymo metu kilusio ginčo dėl Techninės specifikacijos sąlygų teisinės pasekmės tenka ieškovei, kuri, prieš pateikdama pasiūlymą, neginčijo viešojo pirkimo konkurso sąlygų, neprašė jų paaiškinti ir nereiškė pastabų. Ginčas dėl Techninės specifikacijos reikalavimų kilo tuo metu, kai Techninės specifikacijos reikalavimus ieškovei ėmė aiškinti SĮ „Kauno planas“, neteisėtai pareikalaudamas ieškovės pateikti Techninėje specifikacijoje nenumatytą duomenų GIS formatu sąrašą.

2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl vienašališko sutarties nutraukimo, pagal kurią net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022). Atsakovei nutraukus sutartį dėl to, kad duomenys nebuvo pateikti GIS formatu ir neatvaizduoti žemėlapyje, jai teko pareiga įrodyti sutarties nutraukimo pagrindą, tačiau tokios pareigos ji neįvykdė.

Juolab kad įvestis duomenų sąrašą sudarė ir tokių duomenų reikalavo ne atsakovė (perkančioji organizacija), o trečioji šalis. Be to, teismai netinkamai aiškino favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principą, nukrypo nuo teismų praktikos pagal kurią sutarties nutraukimą šalys gali naudoti tik kaip kraštutinę priemonę. Nukentėjusi šalis negali remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalies sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį.

Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018, 29 punktas). Teismai neatsižvelgė į tai, kad viešojo pirkimo sutartį ieškovė sudarė prisijungimo būdu, o atsakovės numatytos sutarties sąlygos buvo nesąžiningos, nes leido atsakovei bet kurį sutarties pažeidimą vertinti kaip esminį.

Kauno miesto savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano parengimo paslaugų sutarties 28.1.2 punkte nenurodytas joks esminio sutarties pažeidimo kriterijus taip kaip jį apibrėžia CK 6.217 straipsnio 2 dalis, taigi minėta nuostata nėra sutarties esminio pažeidimo sąlyga. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą, neįvertino aplinkybės, kad ieškovė parengė planą ir jį suderino su Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija, planas atitiko AIEĮ reikalavimus, taigi pagrindinis tikslas buvo pasiektas.

Be to, ieškovė įvykdė ir kitą užduotį – parengė žemėlapį. Nors atsakovė teigė, kad jo negalima tinkamai naudoti, tačiau teismo posėdyje šie argumentai buvo paneigti. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs specialisto paaiškinimus, išvadoje nurodytus duomenis, sprendė, kad žemėlapis yra funkcionalus, o atsakovė neįrodinėjo, jog patyrė kokių nors praradimų.

3. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, leisdama SĮ „Kauno planas“ kištis į Sutarties vykdymą bei reikšti ieškovei sutartyje nenumatytus reikalavimus, buvo sąžininga. SĮ „Kauno planas“ neteisėtas kišimasis į Sutarties vykdymą yra precedento neturintis atvejis viešųjų pirkimų praktikoje, todėl ieškovės prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą VĮ Viešųjų pirkimo tarnybą, kad ši išnagrinėtų tokį atsakovės elgesį bei pateiktų byloje išvadą, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo atmestas.

4. Byloje nukrypstant nuo teismų praktikos iš ieškovės atsakovei nepagrįstai buvo priteista 18 160,32 Eur išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 2909,27 Eur apeliacinės instancijos teisme. Pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjektui išlaidos už advokato pagalbą gali būti priteisiamos tik įrodžius advokato pagalbos būtinumą dėl nepakankamų vidinių resursų ir bylos pobūdžio (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad neturi vidinių pajėgumų užtikrinti savivaldybės administracijos atstovavimą civilinėje byloje. Juolab kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl sutarties nutraukimo nėra naujas ar neįprastas, todėl, atsižvelgiant ir į bylos pobūdį, nebuvo poreikio atsakovei pasitelkti advokatų pagalbą šioje byloje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ (j. a. k. 301135783) 2025 m. balandžio 17 d. už kasacinį skundą AB SEB banke mokėjimo nurodymo Nr. 15289 sumokėtą 267 (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO22962.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė