2021-04-14 Nr. AB-7951-3-64-3-01357-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-237-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01357-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 28 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 19 d., pažeidžiant teisės aktuose nustatytą minimalaus gyvenamojo ploto normą.

1.2. Pareiškėjui nebuvo pakankamai užtikrintas suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo vykdomi kultūros, sporto, saviraiškos, mokslo ir kiti renginiai, negalėjo sportuoti lauke ir patalpose.

1.3. Kameroje buvo tik dvi kėdės, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, šios sąlygos trukdė ramiai pailsėti, išsimiegoti, dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą.

1.4. Gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, norint iškviesti pareigūną, teko daužyti į duris.

1.5. Pareiškėjas turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje.

1.6. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų, sienos buvo pažaliavusios, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, jei dulka, nelaistomi, be to, juose buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto, asbestas sukėlė rimtą pavojų jo sveikatai, kiemelio plotas neatitiko bendro minimalaus ploto.

1.7. Šiaulių TI kamerose ventiliacija neveikė, jos nebuvo visiškai, buvo vėdinama tik per langą. Kamerose buvo drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai pateko į patalpas ir jų visai neapšvietė. Kamerose buvo elektrinis apšvietimas, įrengtos iki trisdešimt šešių vatų šviesą skleidžiančios lempos, šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo galvą ir akis.

1.8. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, žiemą nebuvo tinkamai šildoma, buvo nuo 10 iki 14 °C, vasarą net iki 35 °C, taigi temperatūra viršijo leistinas normas. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra.

1.9. Laikymo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės puvo. Apatinį trikotažą plaudavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis turėjo tam tikslui skirtą skalbinių maišą. Jeigu suimtasis sąskaitoje neturėjo pinigų, viršutiniai drabužiai buvo skalbiami tik vieną kartą per du mėnesius. Pareiškėjui nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus, dviem savaitėm gaudavo tik pusę rulonėlio.

1.10. Šiukšlių konteineriai stovėjo po gyvenamųjų patalpų langais ir nuolat skleidė nemalonų kvapą. Nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų asmenų buvo atskirtas sienele, ne aukštesne kaip 1,35 m, nebuvo jokios kabinos, ne kartą naudojantis tualetu pareigūnai neįspėję atidarydavo duris. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą. Kamerose nebuvo unitazo, tik skylė grindyse.

1.11. Šiaulių TI dažnai nebūdavo karšto vandens, dušas buvo užtikrinamas tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 min.

1.12. Kamerose buvo daug tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos.

1.13. Maistas Šiaulių TI nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, maistas paduodamas pro duris į kamerą, nebuvo sveriamas, dažnai neatitiko nustatyto kiekio.

1.14. Pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pavalgyti, kol padalindavo maistą, jis atšaldavo, taip pat nebuvo skiriamas maistas pervežant jį iš Šiaulių TI į Kauno rajono apylinkės teismą, Tauragės policijos komisariato areštinę, teisme tekdavo būti nuo 10 iki 15 val.

1.15. Pareiškėjui jo laikymo Šiaulių TI metu nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, dėl šių priežasčių iširo šeima, nutrūko socialiniai ryšiai.

1.16. Šiaulių TI ilgą laiką buvo laikomas su rūkančiais asmenimis gyvenamojoje kameroje, priėmimo – paskirstymo, karantino patalpose, kur suimtieji rūko, nes nebuvo specialiai tam skirtų patalpų.

1.17. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad:

2.1. Laikotarpiu, už kurį pateiktas skundas, jis buvo suimtasis.

2.2. Vėdinti kameras per langą įmanoma tik vasarą, nes žiemą kamerose ir taip labai šalta, todėl atidaryti langų, kai lauke temperatūra yra -20 C, yra neįmanoma.

2.3. Sanitariniai mazgai kamerose atitverti OSB plokšte ir užuolaida, garsai ir kvapai sklinda po visą kamerą, o tuo pačiu metu tenka ir valgyti, šios aplinkybės žeidžia žmogaus orumą.

2.4. Sanitariniame mazge yra ir kriauklė, kiti asmenys tuo metu, kai kas nors naudojasi sanitariniu mazgu, įlenda vandens įsipilti, pareigūnas, įėjęs į kamerą, bet kada gali praskleisti užuolaidą, todėl nebuvo jokio privatumo.

2.5. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra suoliukų, būdavo sunku valandą ar dvi vaikščioti neprisėdus.

2.6. Maistas buvo labai prastas, praktiškai valgydavo vien vandenį.

2.7. Užimtumas numatytas tik popieriuose, praktiškai užimtumo nebuvo.

2.8. Kameroje Nr. 67, kurioje buvo laikomas ilgiausiai, žiemą buvo net labai šalta, drėgna, rasojo langai ir sienos, kampe virš sanitarinio mazgo laikėsi pelėsis, krito tinkas, kamera nebuvo remontuota. Pusryčius Šiaulių TI gaudavo 6.00 val., išveždavo į Kauną ar Tauragę apie 11.00 val. ir valgyti neduodavo, nes pietūs 12.00 val., o parveždavo tik vakare, sauso davinio negaudavo niekada, išbūdavo nevalgęs visą dieną.

2.9. Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas skundų nerašė, nes jau iš praktikos žino, kad niekas nuo to nesikeičia.

2.10. Dėl ilgalaikių pasimatymų nesutiekimo ir laikymo su rūkančiais asmenimis neturtinės žalos nekildina, nes pasimatymus gavo, o pats yra rūkantis.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Šiaulių TI atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 19 d. skirtingose kamerose vienas arba su dar 2–5 asmenimis ir jam teko nuo 3,65 iki 21,2 kv. m., t. y. buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

3.2. Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos polietileno plėvelės. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, akivaizdu, kad kameroje esantys asmenys, net į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, be to, jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovo kamerose įrengti ne tupimus, o sėdimus tualetus, taip pat jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų.

3.3. Analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) nuostatos ir tik tie Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių TI nėra taikomas.

3.4. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Nors pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo veidrodžio bei lentynos higienos reikmenims susidėti, tačiau šių savo argumentų nedetalizuoja, nenurodo, kokia galima žala jam dėl to galėjo kilti. Pareiškėjo teiginiai dėl po langais esančių konteinerių nepagrįsti, konteineriai laikomi prie įstaigoje esančios parduotuvės ir įvažiavimo vartų, t. y. atskiroje teritorijoje nei rėžiminis korpusas, šias teritorijas skiria didelis atstumas bei mūrinė tvora, o patys konteineriai yra hermetizuoti, sandarūs.

3.5. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

3.6. Šiaulių TI suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo trukmė, nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso normas. Šiaulių TI ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad pastato konstrukcijose buvo asbesto.

3.7. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems asmenims.

3.8. Šiaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Valymo inventorius ir priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo grąžinamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui.

3.9. Suimtiesiems / nuteistiesiems sudaryta galimybė nešvarius drabužius perduoti išskalbti savo artimajam ar kitam asmeniui. Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų priežasčių jie nesinaudoja jiems teikiama paslauga. Pareiškėjas nenurodė konkrečiai jo galimai patirtų nepatogumų, nedetalizuoja, kokią žalą jis patyrė, o tariamą skalbimo paslaugų neatitikimą teisės aktams abstrakčiai sieja su kitų asmenų subjektinių teisų apsauga.

3.10. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos. Pareiškėjas jo kalinimo metu Šiaulių TI administracijai nepateikė jokių skundų dėl karšto vandens bei galimybės naudotis dušu nebuvimo.

3.11. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo 15 kartų etapuotas į skirtingas įstaigas, tačiau nustatyti, kelintą valandą vyko etapavimai, nėra galimybių, jokie teisės aktai to daryti atsakovo neįpareigoja, tokia informacija įstaigoje nekaupiama, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo Šiaulių iki Tauragės yra apie 1 val. 30 min. kelio, o iki Kauno – apie 2 val. kelio, daroma pagrįsta prielaida, kad laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į paskirties tašką tikrai nebuvo ilgesnis, nei 6 val. Pareiškėjas jokių skundų įstaigai dėl negauto maitinimo nėra pateikęs.

3.12. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui M. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 1750 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

6. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, pažymėjo, kad jam teko nuo 3,65 kv. m iki 21,24 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus (3,6 kv. m). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas akcentavo, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo suvaržyta.

7. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl higienos normų pažeidimo (kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, ventiliacija neveikia, vėdinama tik per langus, drėgna, tamsu, neužtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas, dirbtinė apšvieta per stipri, nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę), teismas apžvelgė HN 134:2015 nuostatas (12 p., 14 p., 16 p., 17 p., 39 p.) ir į bylą pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie kamerą Nr. 67, kurioje pareiškėjas buvo laikomas su pertraukomis nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2019 m. birželio 19 d. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad 2017–2018 metais, atlikus patikrinimus kitose Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų nebuvo nustatyta, tik kai kuriose kamerose rasta pelėsio, tačiau byloje nėra nei vieno 2019 m. patikrinimo akto, iš kurio matytųsi, kad buvo tikrinama kamera Nr. 67 ar kitos gyvenamosios kameros ir jose nebuvo nustatyta higienos normos pažeidimų.

8. Teismas pažymėjo, kad dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų kameroje Nr. 67 pareiškėjas nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms nesiskundė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 67 buvo šalta, drėgna, rasojo langai ir sienos, kampe virš sanitarinio mazgi laikėsi pelėsis, krito tinkas, kamera nebuvo remontuota, o skundų nerašė, nes žinojo, kad nuo to niekas nepasikeis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl kameros Nr. 67 būklės ir atitikimo higienos normos reikalavimams, ir konstatavo, kad pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 ir 39 punktų reikalavimus.

9. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų asmenų atskirtas sienele ir užuolaida, kamerose nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą, nebuvo unitazo, tik skylė grindyse, teismas apžvelgė teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes dėl sanitarinių mazgų įrengimo Šiaulių TI. Teismas padarė išvadą, kad privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais kamerose Nr. 24, 31, 45, 57, 65, 67, 94, 95 ir 101 nebuvo tinkamai užtikrintas. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju kamerose buvo laikoma ir po 5 –6 asmenis, o sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą.

10. Teismas nurodė, kad kamerose nebuvo unitazų, tik skylė grindyse, o atsakovas šių pareiškėjo teiginių nepaneigė. Iš byloje esančių Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie 2017–2018 metais atliktus remonto darbus teismas nustatė, kad tik kamerose Nr. 94 ir 20 2018 m. kovo – balandžio mėn. išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, įrengti nauji WC su nuleidimo bakeliu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad kitose pareiškėjo laikymo kamerose sanitariniai mazgai nebuvo tinkamai įrengti, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo, teismas nurodė, kad Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliktų patikrinimų metu (2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. gruodžio 19 d.) konstatavo, jog Šiaulių TI nėra užtikrinama patiekalų terminio apdorojimo bei pateikimo temperatūra ir nurodė užtikrinti atvežto karšto maisto laikymą atitinkamoje temperatūroje. Teismas konstatavo, kad pasitvirtino pareiškėjo teiginys, jog maistas Šiaulių TI dalinamas atšalęs, todėl pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl maitinimo pareiškėjo konvojavimo į kitas įstaigas metu, atsiliepime padarė prielaidą, kad laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į paskirties tašką tikrai nebuvo ilgesnis, nei 6 val., todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas, neišduodamas pareiškėjui sauso davinio, pažeidė Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles.

13. Įvertinęs kitus pareiškėjo nusiskundimus teisinio reguliavimo ir bylos medžiagos kontekste, teismas neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų / pareiškėjo patirtos neturtinės žalos fakto nenustatė, todėl pareiškėjo argumentus atmetė.

14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus (560 dienų), privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniais įrenginiais kamerose Nr. 24, 31, 45, 57, 65, 67, 94, 95 ir 101 (656 dienos), visą laikymo laikotarpį iš sanitarinių įrenginių nuolat sklindantis nemalonus kvapas, nustatyti pažeidimai dėl netinkamos maisto temperatūros, maitinimo tvarkos sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma (28 000 Eur), o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1750 Eur.

III. 16. Atsakovo atstovas Šiaulių TI padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Šiaulių TI apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, todėl neteisingai nustatė, jog Šiaulių TI pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. EŽTT praktikoje konstatuota, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas vien tik užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo, tačiau Šiaulių TI sanitariniai mazgai iš esmės atitverti OSB plokštėmis arba mūrinėmis sienelėmis ir tik sanitarinio mazgo įėjimai, t. y. plotas, ne didesnis, nei įprastai užima durys, atitvertas užuolaida, todėl toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina privatumą naudojantis sanitariniu mazgu ne tik pagal nacionalinę teisę, bet pagal EŽTT praktikos reikalavimus.

16.2. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog tik kamerose Nr. 20 ir Nr. 28 sanitarinių mazgų įėjimai atskirti durimis, padarė klaidą, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, jog ir kameroje Nr. 31 įėjimas atitvertas durimis (šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas 58 dienas).

16.3. Negalima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būta atvejų, kai pareigūnai, pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, neperspėję praskleisdavo užuolaidas. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada, kokie pareigūnai ir dėl kokių priežasčių galimai taip elgėsi.

16.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atvejai, kai sanitariniame mazge neįrengiami unitazai, tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių. Šiaulių TI įrengi sanitariniai mazgai jokiems teisės aktams, galiojusiems bylai aktualiu laikotarpiu, neprieštarauja, todėl atsakovas neturėjo teikti nuotraukų, kurios įrodytų, jog Šiaulių TI kamerose įrengti ne tupimi tualetai, o klozetai. Vis dėlto, teismas, vertindamas tai, kad tupimi sanitariniai mazgai yra netinkami, ne tik vadovavosi prieštaringa teismų praktika, bet ir nepareikalavo iš atsakovo papildomų duomenų apie sanitarinių mazgų įrengimą (tupimas ar sėdimas). Pareiškėjas 101 dieną (kalinant kamerose Nr. 20, 28, 31) pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose įrengti unitazai. pareiškėjas jokių skundų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu, atsakovui neteikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė tokio lygio išgyvenimus, už kuriuos turėtų būti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

16.5. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 67 periodiškai kalintas tiek 2017 m. pabaigoje, tiek visais 2018 m., tiek 2019 m. pirmą pusmetį, tikslinga vadovautis kitais metais panašiu laiku atliktais patikrinimais, kadangi metų sezoniškumas Lietuvoje panašus ir mažai kintantis vertinant kelių metų laikotarpiu. Taigi, vertinant temperatūrą kameroje Nr. 67 šiltuoju metų laiku, pagrįstai gali būti vadovaujamasi 2017 m. gegužės 3 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktu Nr. PA.6-113 bei 2017 m. liepos 21 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktu Nr. PA.6-223, kuriuose jokių pažeidimų, susijusių su temperatūra ar drėgme, nenustatyta.

16.6. Byloje pateiktas 2019 m. vasario 11 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktas Nr. PA-384, iš kurio matyti, kad tikrinant kameras (nors ir ne tas pačias, kuriose kalintas pareiškėjas), jokių pažeidimų, susijusių su oro temperatūra ar drėgme, nenustatyta.

16.7. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 67 niekada nesikreipė, o jam nesikreipus, atsakovas neturi galimybės pateikti įrodymų apie tinkamas kalinimo sąlygas.

16.8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas maisto temperatūrą, pasisakė tik apie tuos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktus, kuriuose nustatyti temperatūros pažeidimai, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitus teiktus patikrinimo aktus, kuriuose nustatyta tinkama temperatūra, o būtent, neįvertinti Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. balandžio 2 d., 2019 m. vasario 11 d. bei 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo aktai. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, kad visą laiką pareiškėjui teikiamas maistas buvo netinkamos temperatūros, taigi, ši sprendimo dalis nepagrįsta ir yra naikintina ar bent spręstina klausimas dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo.

16.9. Šiaulių TI nuomone, neturtinė žala apskritai neturėjo būti priteista ar bent yra mažintina.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Apeliacinis skundas paduotas praleidus padavimo terminą, todėl negalėjo būti priimtas.

17.2. Užuolaida negali užtikrinti privatumo, nes tiek garsai, tiek kvapai vis tiek sklinda po kamerą, pareigūnai, užeidami į kamerą, visada praskleidžia užuolaidą ir patikrina sanitarinio mazgo patalpą.

17.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo kalinimo sąlygas kameroje Nr. 67, taip pat pareiškėjo argumentus dėl atšalusio maisto ir teisingai nustatė neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių TI neteisėtų veiksmų nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 19 d., atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus (560 dienų), privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniais įrenginiais kamerose Nr. 24, 31, 45, 57, 65, 67, 94, 95 ir 101 (656 dienos), visą laikymo laikotarpį iš sanitarinių įrenginių nuolat sklindantis nemalonus kvapas, nustatyti pažeidimai dėl netinkamos maisto temperatūros, maitinimo tvarkos sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 750 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

20. Šiaulių TI, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusiu su sanitarinių mazgų įrengimu, taip pat netinkamai aiškino aktualią EŽTT praktiką. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl higienos normų pažeidimo kameroje Nr. 67, taip pat dėl pareiškėjui teikto maisto temperatūros.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Pasisakydama dėl termino apeliaciniam skundui paduoti, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnio reikalavimų, nustatomas terminas trūkumams šalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2019 m. spalio 25 d., t. y. terminas apeliaciniams skundui baigėsi 2019 m. lapkričio 24 d., tačiau pažymėtina, kad tai buvo nedarbo diena (sekmadienis), todėl atsakovo atstovas, pateikęs apeliacinį skundą 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. kitą dieną po nedarbo dienos, termino apeliaciniam skundui paduoti nepraleido.

23. Dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti duomenys (Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kameros lentelė Nr. 62/08-168, kamerų fotonuotraukos), patvirtina, jog Šiaulių TI kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti aukšta sienele (nuo 1,78 m iki 2,41 m) ir yra uždari (su durimis ar kitaip visiškai uždengti) (b. l. 52–53, 118–121), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas buvo toks, kuris neužtikrino pareiškėjo privatumo.

24. Teisėjų kolegija sutinka su Šiaulių TI pozicija, kurią patvirtina tiek EŽTT praktika (2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.), tiek naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-164-261/2021), kad šios nutarties 23 punkte nurodytas sanitarinių mazgų įrengimas atitinka minimalų privatumo naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinimą, nes nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Pareiškėjo argumentai, kad Šiaulių TI pareigūnai, atlikdami patikrinimus, visada praskleidžia užuolaidą ir patikrina sanitarinio mazgo patalpą, vertintini kritiškai, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl tokių pareigūnų veiksmų teikė skundus Šiaulių TI administracijai, pareiškėjas nekonkretizavo savo skundo šiuo aspektu (nenurodė kada ir kokie pareigūnai atliko nurodytus veiksmus). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, yra nepagrįsta. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, kiek tai susiję su pareiškėjo teiginiais dėl blogo kvapo kamerose, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (kai kuriose kamerose yra durys, kitose tik erdves skiriančios užuolaidos), pripažintini pagrįstais.

25. Vertindama argumentus dėl tupimo tualeto įrengimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-74-442/2021). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo laikymo kamerose (išskyrus Nr. 94 ir Nr. 20) sanitariniai mazgai nebuvo tinkamai įrengti, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, yra nepagrįsta.

26. Dėl higienos normų pažeidimo kameroje Nr. 67 teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog kameroje Nr. 67 buvo šalta, drėgna, rasojo langai ir sienos, kampe virš sanitarinio mazgi laikėsi pelėsis, krito tinkas, kamera nebuvo remontuota, o skundų nerašė, nes žinojo, kad nuo to niekas nepasikeis. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl kameros Nr. 67 būklės ir atitikimo higienos normos reikalavimams, ir konstatuoja, kad pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas pažeidžiant HN 134:2015 16 ir 39 punktų reikalavimus. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

27. Vertinant nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, yra analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu. Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo teisės aktų normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai atmetami. Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-280-1062/2021). Taigi nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015; 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-50-575/2021).

28. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Šiaulių TI administracijai dėl higienos normų pažeidimų, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde ir teismo posėdyje tik abstrakčiai nurodė pažeidimus, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.

29. Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjui teikto maisto temperatūros atitikimo teisės aktų reikalavimams, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. spalio 3 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. atliktų patikrinimų metu konstatavo, jog Šiaulių TI nėra užtikrinama patiekalų terminio apdorojimo bei pateikimo temperatūra ir nurodė užtikrinti atvežto karšto maisto laikymą atitinkamoje temperatūroje, taigi pasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad maistas Šiaulių TI dalinamas atšalęs, todėl pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kituose patikrinimo aktuose (pvz., 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. balandžio 2 d.) šie pažeidimai nebenustatyti, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui tinkamos temperatūros maistas nebuvo teikiamas nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d., t. y. buvo pažeistos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių nuostatos.

30. Pasisakydama dėl Šiaulių TI apeliacinio skundo argumentų, jog pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti sumažintas arba turi būti pripažinta, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija, teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-280-1062/2021 ir kt.).

31. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

32. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymi, kad kiekvienu atveju yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., bei atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

33. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

34. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovo atstovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių nuostatas, taip pat 15 kartų buvo konvojuojamas neužtikrinant tinkamo maitinimo, blogas kvapas kamerose), sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, tačiau, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus dėl kitų pirmosios instancijos teismo pažeidimų, kurie buvo nustatyti nepagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 1 750 Eur suma turėtų būti sumažinta iki 200 Eur.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių TI apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies ir pareiškėjui M. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius