2021-11-10 Nr. AB-23656-3-62-3-01856-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2752-575/2021

Teisminio proceso Nr. Nr. 3-62-3-01856-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 21R1-93(AG1-43/08-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria buvo patenkinti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai: 1) panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 153078 (toliau – ir Administracijos sprendimas) dalyje dėl kompensacijos neskyrimo už 2019 m. gruodžio mėn.; 2) panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 62-16-5 „Dėl mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo“ (toliau – ir Administracijos įsakymas) dalį dėl kompensacijos neskyrimo M. A. už 2019 m. gruodžio mėn.; 3) įpareigoti atsakovą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. prašymą bei palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas.

2. Administracija paaiškino, jog Komisija savo sprendime netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teisinius ginčo santykius reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-553 patvirtintas Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Senos redakcijos aprašas). Šio aprašo įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato Administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A-2012 patvirtintas Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų aprašas (toliau – ir Įgyvendinimo tvarkos aprašas).

3. Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T-453 išdėstė nauja redakcija Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aktualios redakcijos aprašas), kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Aktualios redakcijos aprašo 5.2 papunktis numato, jog kompensacija mokama, kai vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas (abejų švietimo įstaigų pageidaujama lankyti data yra praėjusi), 7 punkte numatyta, jog kompensacija gali būti skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu tėvai (įtėviai, globėjai) laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, turėjo teisę ją gauti, šiame punkte taip pat nurodoma, jog kompensacija skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 praėjusį mėnesį iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti.

4. Senos redakcijos aprašo 2 ir 4 punktai numatė, jog kompensacija skiriama vaikui nepatekus į Savivaldybės įsteigtą švietimo įstaigą, skiriama vienam iš vaiko, lankančio nevalstybinę švietimo įstaigų, tėvų, kurio gyvenamoji vieta ir paties vaiko gyvenamoji vieta ne mažiau kaip 6 mėnesius iki prašymo skirti kompensaciją pateikimo dienos yra deklaruota Kauno mieste.

5. Administracija pažymėjo, kad Aktualios redakcijos aprašo nuostatos įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., pareiškėjas kreipėsi į Administraciją jau galiojant šio aprašo nuostatoms (2020 m. sausio 6 d. ), todėl jis privalėjo atitikti galiojančias Aktualios redakcijos aprašo nuostatas. Apie keičiamą teisės aktą pareiškėjas buvo informuotas asmeniškai ir šią aplinkybę patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas (išrašas iš Dokumentų valdymo sistemos), kuriame nurodoma, jog siekiant gauti kompensacijas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. pareiškėjas turi kreiptis 2019 m. spalio mėn. Pareiškėjas iki Aktualios redakcijos aprašo įsigaliojimo dienos į Administraciją nesikreipė ir savo teisės gauti kompensacijas tinkamu metu neįgyvendino, todėl prašymo pateikimo metu neatitinkant Aktualios redakcijos aprašo 5.2 papunkčio reikalavimų, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo skirti kompensacijas.

6. Savivaldybės tarybos sprendime, kuriuo buvo patvirtintas Aktualios redakcijos aprašas, nėra jokiu išlygų ar nuostatų apie kompensacijų skyrimo galimybes asmenims, atitinkantiems Senojo aprašo kriterijus, jam nebegaliojant. Administracijos teigimu, prašymo padavimas yra pareiškėjo savarankiškas veiksmas, todėl turi būti taikoma teisės norma, galiojanti šio veiksmo atlikimo metu. Pareiškėjui savo teisės laiku nerealizavus, negali būti sukuriamos tos pačios teisinės pasekmės, lyginant su pareiškėjais, kurie dėl kompensacijų skyrimo kreipėsi laiku ir savo teisę realizavo iki 2020 m. sausio 1 d.

7. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu skirti kompensaciją galiojant Aktualios redakcijos aprašui, atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė taip pat galiojant Aktualios redakcijos aprašui, todėl visiškai pagrįstai vadovavosi šio teisės akto nuostatomis. Pareiškėjas žinojo apie galimybę teikti prašymą 2019 m. gruodžio mėn., tačiau savo teisės laiku ir tinkamai nerealizavo. Atsakovas neturi teisinio pagrindo, galiojant Aktualios redakcijos aprašui skirti kompensaciją už 2019 m. gruodžio mėn., kadangi pareiškėjas šią galimybę prarado 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovui nebeliko galimybės taikyti pareiškėjo pageidavimu pasirinkto Senos redakcijos aprašo nuostatų, kadangi šis teisinis reguliavimas pareiškėjui kreipiantis dėl kompensacijos jau buvo netekęs galios.

8. Komisija savo sprendime konstatavo, jog Administracijos sprendimas ir Administracijos įsakymo 2 punktas yra naikintini kaip neteisėti dalyje dėl pareiškėjo dukros M. A. (už 2019 m. gruodžio mėn. laikotarpį); šie administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti dalyje dėl pareiškėjo dukros V. A. (už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn.). Tačiau rezoliucinėje dalyje Komisija nusprendė panaikinti Administracijos sprendimą (už 2019 m. gruodžio mėn.) bei panaikinti Administracijos įsakymo dalį dėl M. A. (už 2019 m. gruodžio mėn.), t. y. Komisija panaikino aukščiau nurodytą sprendimą ir įsakymo 2 punktą dalyje dėl M. A., kurie priimti dėl abiejų pareiškėjo vaikų (M. A. ir V. A.) už 2019 m. gruodžio mėn. Administracijos teigimu, Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis nepagrįsta motyvuojamojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais.

9. Administracija sutiko su Komisijos sprendimo argumentais ir išvadomis dėl kompensacijos pareiškėjui skyrimo už V. A. už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. Aktualios redakcijos aprašo 5.2 punkto reikalavimas, jog kompensacija mokama, kai vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi Savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., šio reikalavimo nebuvo Senos redakcijos apraše.

10. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog kreipėsi į Komisiją dėl Administracijos sprendimo ir įsakymo panaikinimo, kadangi kompensacija už 2019 metus turėjo būti išmokama, bei nesutiko ir su Administracijos numatytomis naujomis sąlygomis. Po Komisijos priimto sprendimo Administracija išmokėjo kompensaciją jam už 2019 m. gruodžio mėnesį. Apie tai, jog turi pateikti prašymą iki 2019 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas nebuvo informuotas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą atmetė ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 21R1-93(AG1-43/08-2020) rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 153078 dalį dėl kompensacijos neskyrimo M. A. už 2019 m. gruodžio mėn. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 62-16-5 dalį, kuria nuspręsta neskirti kompensacijos M. A. už 2019 m. gruodžio mėn. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. A. 2020 m. sausio 6 d. prašymą dalyje dėl 2019 m. gruodžio mėnesio kompensacijos už ikimokyklinio amžiaus vaikų, nepatekusių į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensacijos skyrimo. Likusioje dalyje skundą atmesti.“

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. pateikė prašymą-paraišką skirti 100 Eurų kompensaciją už ikimokyklinio amžiaus vaikų (M. ir V. A.), nepatekusių į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2020 m. sausio 30 d. įsakymu, vadovaudamasis Savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-553 patvirtintu Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašu (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-453 redakcija), neskyrė už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. kompensacijos M. A., deklaravusiam gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), už vaikus: M. A. ir V. A..

13. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad Administracija sprendimu, vadovaujantis Įgyvendinimo tvarkos aprašu, neskyrė pareiškėjui išmokos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. Pastabose pažymėta, jog pareiškėjas teisės į kompensaciją neturi, nes M. nepatekusi tik į vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigą, Vasarė laukianti eilėje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.

14. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Aktualios redakcijos aprašas, Įgyvendinimo tvarkos aprašas ir nurodytų aktų redakcijos, galiojusios iki jų pakeitimų. Teismas pabrėžė, kad Aktualios redakcijos aprašas yra norminis teisės aktas, kuriam taikomos bendrosios teisės aktų galiojimo laike taisyklės, t. y. administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (liet. – įstatymas atgal negalioja).

15. Teismo vertinimu, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. prašymą dalyje dėl 2019 m. gruodžio mėnesio kompensacijos skyrimo, nepagrįstai vadovavosi Aktualia aprašo redakcija, galiojančia nuo 2020 m. sausio 1 d., ši prašymo dalis turėjo būti nagrinėjama vadovaujantis Senosios redakcijos aprašu. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, o priimti administraciniai aktai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

16. Nustatęs, jog skundžiami aktai (jų dalys), priimti vadovaujantis netaikytina Aktualia tvarkos aprašo redakcija, yra nepagrįsti ir neteisėti, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas skundžiamų aktų dalis panaikinti. Teismas nurodė, jog pareiškėjo prašymo dalis dėl kompensacijos skyrimo už 2019 m. gruodžio mėnesį yra viešojo administravimo subjekto, iš naujo nagrinėsiančio klausimą dėl kompensacijos skyrimo, pareiga.

17. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, jog Komisija, panaikinusi Administracijos sprendimą ir įsakymą dalyse dėl kompensacijos neskyrimo M. A. už 2019 m. gruodžio mėn., pagrįstai konstatavo, jog jie nepagrįsti teisės aktų normomis. Teismas nurodė, kad Komisijos motyvų nevertina, kadangi dėl ginčo pasisakė iš esmės.

18. Teismas pažymėjo, kad koreguotina Komisijos sprendimo dalis, kuria buvo nustatytas atsakovui įpareigojimas priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pagal M. A. 2020 m. sausio 6 d. prašymą. Teismas pažymėjo, jog panaikinus tik Administracijos sprendimo bei įsakymo dalis, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. prašymo dalį dėl 2019 m. gruodžio mėnesio kompensacijos skyrimo.

19. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Komisijos sprendimą, tačiau koreguotina Komisijos sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė. Nurodęs, jog Administracijos sprendimo bei įsakymo dalys, kuriomis pareiškėjui M. A. už 2019 m. gruodžio mėnesį neskirta kompensacija yra neteisėtos ir nepagrįstos, teismas atsakovo prašymą atmetė.

III. 20. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, ir pareiškėjo skundą atmesti.

21. Administracija nesutinka su sprendime nurodytu teismo motyvu, jog atsakovas, spręsdamas pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. prašymą dalyje dėl 2019 m. gruodžio mėnesio kompensacijos skyrimo, nepagrįstai vadovavosi Aktualia tvarkos aprašo redakcija, galiojančia nuo 2020 m. sausio 1 d., ir kad ši prašymo dalis turėjo būti nagrinėjama vadovaujantis Senosios redakcijos aprašu.

22. Atsakovas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, susijusias su kilusiam ginčui spręsti taikytinu teisiniu reguliavimu, ir akcentuoja, jog pareiškėjas M. A. 2020 m. sausio 6 d. pateikė prašymą-paraišką skirti 100 Eur kompensaciją už ikimokyklinio amžiau vaikų (M. A. ir V. A.), nepatekusių į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Taigi pareiškėjas kreipėsi į Administraciją jau galiojant Aktualios redakcijos aprašo nuostatoms (Aktualios redakcijos aprašo nuostatos įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.), todėl jis privalėjo atitikti galiojančias Aktualios redakcijos aprašo nuostatas. Nepaisant aplinkybės, jog atsakovas neturi prievolės informuoti asmenų apie besikeičiančius teisės aktus, tačiau kaip atsakingas viešojo administravimo subjektas apie keičiamą aprašą atsakovas pareiškėją informavo asmeniškai ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę kreiptis ankščiau, t. y. iki Aktualios redakcijos aprašo įsigaliojimo dienos (iki 2020 m. sausio 1 d.), bet nesikreipė, akivaizdu, jog savo teisės gauti kompensaciją tinkamu metu neįgyvendino, todėl prašymo pateikimo metu neatitinkant Aktualios redakcijos aprašo reikalavimų, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo skirti kompensaciją.

23. Atsakovas nurodo, kad pagal bendrą taisyklę administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, o iki jos įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikoma, t. y. netaikoma tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo. Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų.

24. Atsakovas pabrėžia, jog priimant teisės aktą, kuriuo buvo patvirtintas Aktualios redakcijos aprašas, ir numatant aiškiai apibrėžtą jo įsigaliojimo datą, jame nėra jokių išlygų ar nuostatų apie kompensacijų skyrimo galimybes asmenims, atitinkantiems Senojo aprašo kriterijus, jam nebegaliojant. Pareiškėjui savo teisės laiku nerealizavus, negali būti sukuriamos tos pačios teisinės pasekmės, lyginant su pareiškėjais, kurie dėl Kompensacijų skyrimo kreipėsi laiku ir savo teisę realizavo iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki įsigaliojus Aktualios redakcijos aprašo nuostatoms. Pažymėtina, jog priėmus Aktualios redakcijos aprašą, atsakovui nebeliko galimybės taikyti Senos redakcijos aprašo nuostatas, kadangi šis teisinis reguliavimas pareiškėjui kreipiantis dėl kompensacijos jau buvo netekęs galios.

25. Atsakovas nurodo, jog tik asmeniui pateikus prašymą, t. y. tinkamai ir laiku išreiškus valią, viešojo administravimo subjektas gali priimti administracinį sprendimą, nuo asmens valios išreiškimo momento pradedami skaičiuoti sprendimo priėmimo terminai bei iš priimto sprendimo kylančios teisinės pasekmės. Neatsižvelgiant į prašymo padavimo datą, atsirastų teisinis nestabilumas, kadangi vieni turėtų daugiau teisių už kitus. Teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Pažymėtina, jog nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius.

26. Atsakovo teigimu, nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamų Administracijos sprendimo ir įsakymo neteisėtumo, taip pat dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl kompensacijos skyrimo už 2019 m. gruodžio mėnesį iš naujo. Teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės yra išimtinio pobūdžio ir pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. prašymą iš naujo, atsakovas neturės teisinio pagrindo jį tenkinti (dalyje) ir priimti kitokius negu jau ir buvo priėmęs, sprendimus.

27. Atsakovas visiškai pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodytais teisės aktais, reglamentuojančiais kompensacijų skyrimą, priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, apie priimtus sprendimus pareiškėjas informuotas tinkamai, apie keičiamą kompensacijų skyrimo tvarką buvo informuotas asmeniškai. Kauno miesto savivaldybės administracija veikė vadovaudamasi teisės aktais bei juose nurodytais reikalavimais, nustatė, jog pareiškėjas neatitinka Aktualios redakcijos aprašo reikalavimų, todėl visiškai pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus kompensacijos neskirti.

28. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog ir Komisija, ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kompensacijų skyrimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, priėmė nepagrįstus bei neteisingus procesinius sprendimus, kurie turėtų būti panaikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimų, kuriais asmeniui neskirta kompensacija už ikimokyklinio amžiaus vaikų, nepatekusių į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ginčui taikytiną teisę, nurodė, kad atsakovas spręsdamas pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. prašymą dalyje dėl 2019 m. gruodžio mėnesio kompensacijos skyrimo nepagrįstai vadovavosi Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašo redakcija, galiojančia nuo 2020 m. sausio 1 d. Ši prašymo dalis turėjo būti nagrinėjama vadovaujantis Senosios redakcijos aprašu. Iš apeliacinio skundo seka, kad Administracija su šiomis teismo išvadomis nesutinka, yra kilęs ginčas dėl teisės aiškinimo ir taikymo.

32. Dėl apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad 2019 m. spalio 15 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-453 Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-553, buvo išdėstytas nauja redakcija. Šio Aktualios redakcijos aprašo 5.2 punkte buvo nustatyta, kad kompensacija mokama, kai vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas (abejų švietimo įstaigų pageidaujama lankyti data yra praėjusi); 7 punkte numatyta, jog kompensacija gali būti skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu tėvai (įtėviai, globėjai) laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, turėjo teisę ją gauti. Šiame punkte taip pat nurodoma, jog kompensacija skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 praėjusį mėnesį iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti.

33. Iš normos formuluotės „kompensacija skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 praėjusį mėnesį iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti“ seka, kad pareiškėjas kreipdamas 2020 m. sausį turi teisę gauti kompensaciją už 2019 m. gruodį, nes tai yra praėjęs mėnuo iki prašymo pateikimo mėnesio. Formuluotė „jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti“ reiškia, kad turi būti įvertinta, ar 2019 m. gruodžio mėnesį pareiškėjas turėjo teisę gauti kompensaciją. Pagal Lietuvos teisės tradiciją, ar asmuo turi subjektinę teisę, ar ne, yra sprendžiama pagal tuo metu galiojančią teisę, t. y. šios bylos atžvilgiu – pagal teisę, galiojančią 2019 m. gruodžio mėnesį. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas, spręsdamas pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. prašymą dalyje dėl 2019 m. gruodžio mėnesio kompensacijos skyrimo, privalėjo vadovautis Senosios redakcijos aprašu.

34. Apelianto teiginys, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją jau galiojant Aktualios redakcijos aprašo nuostatoms (2020 m. sausio 6 d.), todėl jis privalėjo atitikti galiojančias Aktualios redakcijos aprašo nuostatas, prieštarauja teisei, nurodytai šios nutarties 33 punkte, ir teismo yra atmetamas.

35. Apelianto teiginys, kad pareiškėjui nesikreipus iki 2020 m. sausio 1 d., jis savo teisės gauti kompensaciją tinkamu metu neįgyvendino, yra nepagrįstas, kadangi teisę gauti kompensaciją už 2019 m. gruodžio mėnesį pagal 2019 m. gruodžio mėnesį galiojančią teisę pareiškėjui tiesiogiai suteikė Aktualios redakcijos aprašo 7 punktas numatęs šios teisės įgyvendinimui visą 2020 m. sausio mėnesį. Pagal paminėto 7 punkto turinį pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį gauti kompensaciją už 2019 m. gruodžio mėnesį pagal gruodžio mėnesį galiojančią teisę ir kreipdamasis 2020 m. sausio mėnesį.

36. Apeliantas teigia, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) nuo įsigaliojimo momento galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikoma. Šis apelianto teiginys nepaneigia pareiškėjo teisės gauti kompensaciją už 2019 m. gruodžio mėnesį pagal gruodžio mėnesį galiojančią teisę, kadangi Aktualios redakcijos aprašo 7 punkto nuostatos jam tokią teisę tiesiogiai suteikė. Teisės normos kūrėjas turi teisę apsispręsti dėl konkrečių subjektinių teisių suteikimo, nepriklausomai nuo akto galiojimo pradžios.

37. Apelianto teiginys, kad Aktualios redakcijos apraše nėra jokių išlygų ar nuostatų apie kompensacijų skyrimo galimybes asmenims, atitinkantiems Senosios redakcijos aprašo kriterijus jam nebegaliojant, tiesiogiai prieštarauja Aktualios redakcijos aprašo 7 punktui, nustatančiam, kad „kompensacija skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 praėjusį mėnesį iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti“. Šios normos kūrėjas akivaizdžiai suprato, kad įsigaliojus Aktualios redakcijos aprašui 2020 m. sausio 1 d. ir asmeniui kreipusis sausio mėnesį, 2019 m. gruodis bus praėjęs mėnuo iki prašymo pateikimo mėnesio.

38. Apeliantas klaidingai nurodo, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. prašymą iš naujo, atsakovas neturės teisinio pagrindo jį tenkinti (dalyje) ir priimti kitokius, negu jau buvo priėmęs, sprendimus. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, „teisinis pagrindas“, t. y. galiojanti teisė, pagal Lietuvos teisės tradiciją formuojama ne tik savivaldybės raštu išdėstomomis normomis, bet ir galiojančiais teismų sprendimais.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius