2017-12-19 Nr. AB-23866-3-63-3-00893-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1048-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00893-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos 24.7; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š. ir Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas su 2017 m. liepos 10 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau - skundas ir patikslintas skundas, kartu įvardijami skundu), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija) 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. TAR1-142; 2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Visuomeninė administracinių ginčų komisija) 2017 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. TGK-1; 3) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą.

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas paaiškino, kad Visuomeninė administracinių ginčų komisija 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. TGK-1 nepagrįstai, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai, nutraukė bylą dėl pareiškėjų 2017 m. sausio 19 d. skundo. Pažymėjo, kad priimdamas šį sprendimą, trečiasis suinteresuotas asmuo nesivadovavo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-755-583/2017.

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas nurodė, kad Visuomeninės administracinių ginčų komisijai skundė Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. TAR1-142, kuriame buvo konstatuota, jog politikas A. Š. nepažeidė 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Valstybės politikų etikos kodeksas) nuostatų, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir politikų elgesio principų bei reikalavimų. Pareiškėjų nuomone, Etikos komisija ir Visuomeninė administracinių ginčų komisija jų skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario A. Š. pasisakymų išnagrinėjo neobjektyviai, neišsamiai ir neatliko visapusiško tyrimo, kadangi Etikos komisijos posėdyje jis nedalyvavo ir paaiškinimų nepateikė, o Visuomeninė administracinių ginčų komisija pareiškėjų skundą išnagrinėjo formaliai.

Teismo posėdyje pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jo netenkinti.

Etikos komisija paaiškino, kad Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas neturi reikalavimo teisės ginčyti ginčijamų aktų aktus. Atsakovo nuomone, pareiškėjų kreipimasis į Etikos komisiją turi būti vertinamas kaip informacijos pateikimas vienai iš Valstybės politikų etikos kodekso kontrolės institucijų apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario A. Š. elgesį, kuriuo galbūt pažeidžiami valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos. Etikos komisija teigė, kad kreipdamiesi į ją, pareiškėjai pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta piliečiams laiduojama teise kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei apskųsti jų sprendimus, tačiau ginčijamas Etikos komisijos sprendimas priimtas nėra susijęs su pareiškėjų teisėmis ar įstatymų saugomais interesais, t. y. sprendimas nesukuria jiems nei teisių, nei pareigų. Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijai ir Klaipėdos jungtiniam demokratiniam judėjimui apie ginčijamą Etikos komisijos sprendimą buvo pranešta kaip asmenims, pateikusiems informaciją, tačiau jiems nėra suteikta teisė šį sprendimą skųsti teismui, kadangi pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo pareiškimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens elgesio nagrinėjimo baigtimi.

Teismo posėdyje atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundą dėl Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TAR1-142 ir Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. TGK-1 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė ir V. P. grąžino sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas, aptaręs Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, pažymėjo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, o nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas 2016 m. gruodžio 1 d. Etikos komisijai padavė skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojo tarybos nario A. Š. galbūt padaryto nusižengimo politiko elgesio principams dėl 2016 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje išsakyto pareiškimo, jog visi 31 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai yra tikrieji bendruomenės atstovai. Etikos komisija 2016 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. TAR1-142 konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys A. Š. nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kituose teisės aktuose nustatytų politikų elgesio principų ar reikalavimų. Pareiškėjai šį sprendimą apskundė Visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. sausio 23 d. sprendimu atsisakė priimti skundą, kaip nepriskirtiną visuomeninei administracinių ginčų komisijos kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-755-583/2017 Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimas buvo panaikintas ir ši komisija buvo įpareigota iš naujo išspręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą. Visuomeninė administracinių ginčų komisija ginčijamu 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. TGK-1 bylą dėl pareiškėjų 2017 m. sausio 19 d. skundo nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai Etikos komisijos sprendimą ginčija tuo aspektu, kad skundas nebuvo išnagrinėtas objektyviai ir išsamiai, kadangi Etikos komisijos posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų nepateikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys A. Š., dėl kurio pareiškimo tarybos posėdyje pareiškėjai padavė skundą Etikos komisijai. Teismas akcentavo, kad Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas skunde neanalizavo politiko pareiškimo ir nedėstė motyvų, kaip konkrečiai mero pavaduotojo pareiškimas pažeidė jų teises ar interesus. Iš skundų teismui ir Visuomeninei administracinių ginčų komisijai turinio matyti, jog pareiškėjai, teigdami, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, iš esmės siekia paneigti Etikos komisijos sprendimą, kad politikas nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kituose teisės aktuose nustatytų politikų elgesio principų ar reikalavimų, t. y. siekia politiko atsakomybės.

Teismas pažymėjo, kad sistemiškai vertinant Valstybės politikų etikos kodekse ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-91 patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatuose (toliau – Nuostatai) įtvirtintą Etikos komisijos teisinį statusą, konstatuotina, jog Etikos komisijos priimami sprendimai atitinka (turi atitikti) individualaus administracinio akto sąvoką ir yra privalomi reglamentuojamo teisinio santykio dalyviams, t. y. politikams, kurių atžvilgiu sprendimai priimti.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, Etikos komisijos sprendimas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, nes jame nėra nurodyta jokių pareiškėjams privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų tokį sprendimą priėmusios viešojo administravimo institucijos vardu priimtų sprendimų, galinčių daryti konkrečią įtaką pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Reikalavimas konstatuoti, kad politikas pažeidė ar nepažeidė valstybės politiko elgesio principų, negali būti laikomas tokį reikalavimą reiškiančių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti politiką nubausti (pripažinti padariusiu etikos normų pažeidimą).

Valstybės politikų etikos kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta fizinio ar juridinio asmens teisė paduoti Etikos komisijai skundą, kreipimąsi ar pranešimą apie valstybės politiko galbūt padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą, o 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Etikos komisijos pareiga apie komisijos atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą pranešti asmeniui, pateikusiam skundą.

Tai reiškia, kad konstatuoti, ar politikas padarė pažeidimą ar jo nepadarė, yra Etikos komisijos prerogatyva. Pareiškėjai realizavo savo teisę inicijuoti tyrimo atlikimą, įtvirtintą Etikos kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau neturi teisės apskųsti tyrimo išvadų ar sprendimų. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad asmenys, inicijavę tyrimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus ir Nuostatų 33 punktą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie tyrimo rezultatus.

Ši pareiškėjų, kaip politiko elgesio tyrimo iniciatorių, teisė nėra pažeista. Etikos komisijos posėdis vyko 2016 m. gruodžio 14 d., jame dalyvavo pareiškėjų atstovai ir jiems buvo leista pateikti savo argumentus, todėl šiuo aspektu jų teisės taip pat nebuvo pažeistos. Etikos komisija priėmė sprendimą, atitinkantį Nuostatų 31.1 ir 37–39 punktų reikalavimus. Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijai ir Klaipėdos jungtiniam demokratinam judėjimui apie priimtą sprendimą buvo pranešta Nuostatų 33 punkte nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatų 15 punktą, teikti Etikos komisijai paaiškinimus, prašymus, įrodymus, dalyvauti šios komisijos posėdžiuose yra politiko, kurio elgesys tiriamas, teisė, bet ne pareiga, o jo neatvykimas į Etikos komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Etikos komisijai priimti sprendimo (Nuostatų 28 punktas).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, nes pats savaime politiko padarytų pažeidimų konstatavimas ar nekonstatavimas jiems teisinių pasekmių nesukelia. Atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai Etikos komisijos kompetencijai, nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal turi teisę paduoti skundus ar kitą informaciją apie galimą pažeidimą. Aplinkybė, kad pareiškėjų netenkina Etikos komisijos sprendimas, priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario mero pavaduotojo atžvilgiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjų skundas nebuvo išnagrinėtas. Išnagrinėjus skundą, politiko padarytų pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjų skundą nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Valstybės politikų etikos kodekso 10 straipsnio nuostata, jog Etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos, leidžia daryti išvadą, kad ne bet kuris subjektas turi teisę ginčyti Etikos komisijos sprendimą. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Nuostatų 29 punkte. ABTĮ 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, skundas gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Ginčijamas Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimas, pareiškėjams pasirinkus, buvo priimtas išnagrinėjus jų skundą išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Teismas padarė išvadą, kad išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, Visuomeninė administracinių ginčų komisija pagrįstai konstatavo, jog Etikos komisijos sprendimas negali būti ginčo dalyku, nes pareiškėjų atžvilgiu nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, kadangi yra skirtas ne jiems ir neturi įtakos pareiškėjų teisių ir pareigų apimčiai, todėl pagrįstai, remdamiesi Administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bylą nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina administracinių teismų ir turi būti nutraukiama. Tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo ne dėl teisės, o dėl fakto, nes pareiškėjai siekia fakto apie politiko padarytą pažeidimą pripažinimo, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Toks prašymas teisme, kaip savarankiškas reikalavimas, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka šio įstatymo 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis, priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Konstatavęs, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, ją nutraukė.

III. Pareiškėjai Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjai paaiškina, kad Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. TAR1-142 skundė dėl to, kad ši komisija, nedalyvaujant vicemerui ir nesant jo rašytinio atsiliepimo, nutarime įrašė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje A. Š., kalbėdamas apie tarybos nario statusą, rėmėsi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, tačiau pareiškėjams neaišku, iš kur Etikos komisijos pirmininkė ir nariai žinojo, kad A. Š. rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad savivaldybės tarybos narys yra savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Jiems kyla klausimas, kad, galbūt, A. Š. rėmėsi to paties įstatymo 11 straipsnio 5 punktu, numatančiu būtinybę politikui prisiekti ir taip tapti tikruoju bendruomenės atstovu.

Pareiškėjai pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-755-583/2017 nurodė, kad Etikos komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjimas yra priskirtas Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetencijai ir pareiškėjai turėjo teisę su skundu kreiptis į Visuomeninę administracinių ginčų komisiją. Ši komisija, remdamasi minėtu teismo sprendimu, pakvietė pareiškėjus į posėdį ir 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. TGK-1 bylą dėl jų 2017 m. sausio 19 d. skundo nepagrįstai nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Pareiškėjai teigia, kad jie, kaip ir politikai, yra bendruomenės atstovai, tačiau neturi balsavimo teisės Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje. Jų nuomone, politikas, save vadinantis tikruoju bendruomenės atstovu ir taip save iškeliantis aukščiau kitų bendruomenių ir jų renkamų atstovų, pavyzdžiui, seniūnaičių, ignoruoja teisę savivaldoje tiesiogiai dalyvauti kitoms bendruomenėms ir savavaldybės gyventojams ir taip pažeidžia Konstitucijos garantuojamas teises bei įstatymų saugomus interesus.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija prašo pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra išsamiai argumentuota ir teisėta, joje buvo atsakyta į visus pareiškėjų argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria administracinė byla buvo nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. Šio kodekso 10 straipsnis nustato, kad šių komisijų sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-937-520/2017, aiškindamas Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas, nurodė, jog šio kodekso 10 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustato, kad kodekso 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami vadovaujantis ABTĮ nuostatomis ir šios galimybės įstatymų leidėjas nesieja su sąlyga, kad dėl minėtų aktų kreiptis į teismą gali tik tiesioginis adresatas, t. y. valstybės politikas, kurio elgesį tokia komisija tyrė.

Taigi, skundą dėl tokio sprendimo turi teisę paduoti ne tik valstybės politikas, kurio elgesį tokia komisija tyrė, bet ir kiti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ir tokie jų skundai gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Be to, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009). Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet paprastai negali būti pagrindas administracinę bylą nutraukti. Nutraukiant bylą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui, kuris kreipiasi į teismą su tam tikru reikalavimu, teisinių pasekmių atsiradimą. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir byloje priimant sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas bylą nutraukė, konstatavęs, kad Etikos komisijos sprendimas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, negali būti laikoma teisėta, todėl yra naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, kuriam gali būti (ABTĮ 20 str. 3 d.) ir buvo skundžiamas ir Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas bylą nutraukti, turėjo šį klausimą išnagrinėti iš esmės, t. y. įvertinti Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumą, todėl administracinės bylos nutraukti negalėjo.

Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės nuostatas ir todėl priėmė neteisėtą nutartį, teisėjų kolegija nevertina šio teismo padarytų išvadų dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo, kadangi šis klausimą turi būti sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylą nagrinėdamas iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi išspręsti procesinio pobūdžio trūkumus: kaip matyti iš pateiktų duomenų, pareiškėjas apsisprendė Etikos komisijos sprendimą apskųsti ne tiesiogiai teismui, bet Visuomeninei administracinių ginčų komisijai. Pastaroji bylą nutraukė, t. y. sprendimo dėl ginčo iš esmės nepriėmė, todėl pareiškėjai turėtų pasirinkti: ginčą toliau spręsti pasinaudodami išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka – tokiu atveju šiuo metu teisme gali ginčyti tik Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą bylą nutraukti, kadangi išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka jie dar nėra pasinaudoję; ginčą spręsti nesinaudojant neprivaloma išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka, Etikos komisijos sprendimą teismui skundžiant tiesiogiai – tokiu atveju turėtų būti išspręstas klausimas, ar pareiškėjai nėra praleidę termino šiam skundui paduoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, nėra pagrįsta, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis naikinama ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo atskirąjį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė