85f5978f-16c2-4ebf-bb81-2681a2ca4e97 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2687-171/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00656-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2017 m. gegužės 9 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai).

Teismas n u s t a t ė:  PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ (toliau – atsakovė), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad 2015 m. sausio 15 d. VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-5 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbÄ â€œ buvo priimtas į darbÄ 0,75 etato Vilniaus pataisos namų valgyklos virtuvėje, taikant 0,5 darbo užmokesčio koeficientÄ .

Nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. kovo 14 d. dirbo ir žuvininku, ir mėsininku, ir indų plovėju, tačiau darbo užmokestis buvo vienodas. Per mėnesį turėdavo tik 3–4 laisvas dienas. Dirbdavo po 8 val., už virÅ¡valandžius nemokėdavo. Nors buvo priimtas kaip pagalbinis darbuotojas, tačiau, dirbdamas žuvininku, žuvį turėjo ir apdoroti, ir iÅ¡kepti, o už darbÄ mokėjo tik kaip pagalbiniam darbininkui. Tuo metu, kai dirbo virtuvėje, buvo žeminamas kitų nuteistųjų akivaizdoje.

Be to, dirbdamas virtuvėje nė karto neiÅ¡simiegojo, tapo irzlus, jautrus, nervingas. Nuolatinis iÅ¡kvietimas į darbÄ sudarydavo nepatogumų raÅ¡ant laiÅ¡kus, skaitant, sportuojant. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė atsiliepime praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ direktoriaus 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 7/05-5 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbÄ â€œ pareiÅ¡kėjas paties praÅ¡ymu nuo 2015 m. sausio 15 d. buvo paskirtas į PravieniÅ¡kių filialo Vilniaus padalinio 0,75 etato virtuvės darbuotojo laikininko pareigas, taikant 0,5 darbo užmokesčio apmokėjimo koeficientÄ .

Pagal sutartį, sudarytÄ tarp valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“, UAB „Pontem“ ir Vilniaus pataisos namų, valstybės įmonė „MÅ«sų amatai“ įsipareigojo Vilniaus pataisos namų atrinktus darbuotojus įdarbinti pagalbiniais darbininkais ir suteikti UAB „Pontem“ iÅ¡sinuomotoje valgykloje, esančioje Rasų g. 8, Vilniuje, paslaugas, reikalingas maisto gamybos proceso metu, kurias atliktų valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ paskirti pagalbiniai virtuvės darbuotojai.

Sutartyje nustatyta, kad nuteistieji gali dirbti 8 val. per dienÄ , 40 valandų per savaitę. Nuteistieji turi teisę patekti į valgyklÄ tik su paskyra. Ä® darbo laiko apskaitos žiniaraščius įraÅ¡ytas nuteistojo faktiÅ¡kai konkrečiÄ dienÄ dirbtas laikas ne visada sutampa su paskyrose nurodytu laiku. Paskyros kitai savaitei rengiamos savaitės pabaigoje. Kadangi tuo metu neįmanoma nustatyti, kokios gamybos apimtys ir koks nuteistųjų poreikis bus konkrečiÄ savaitės dienÄ , į paskyras įraÅ¡omi visi nuteistieji.

Prasidėjus konkrečiai savaitei, UAB „Pontem“ valgyklos vedėjas įvertina tos dienos valgiaraštį, maisto proceso ruošimo apimtis ir nusprendžia, kurie nuteistieji turi teikti paslaugas ir kiek laiko tai truks. Paskyrų duomenys su darbo laiko žiniaraščių duomenimis gali nesutapti ir dėl to, kad nuteistieji tuo metu gali sirgti, būti konvojuojami, išeiti į pasimatymus ir pan. Vieninteliu dokumentu, žyminčiu valgykloje realiai kiekvieno nuteistojo teiktų paslaugų kiekį, laikytinas darbo laiko apskaitos žiniaraštis.

IÅ¡ valstybės įmonei „MÅ«sų amatai“ pateiktų darbo laiko žiniaraščių matyti, kad pareiÅ¡kėjas per dienÄ dirbdavo po 6 val. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 494 patvirtintÄ Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo apraÅ¡Ä (toliau – ApraÅ¡as). Pagal ApraÅ¡o 4 punktÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga.

Mėnesinę algÄ nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos namų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rÅ«Å¡is. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama koeficientÄ dauginant iÅ¡ minimalios mėnesinės algos dydžio. PareiÅ¡kėjas buvo įdarbintas pagalbiniu darbuotoju, taikant 0,5 koeficientÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas dirbo 0,75 etato, jam priskaičiuota darbo užmokesčio suma buvo proporcingai mažesnė.

Nuteistieji įdarbinami pagalbiniais darbuotojais, nespecializuojami, jiems kiekvienÄ dienÄ virtuvėje gali bÅ«ti pavedama atlikti skirtingas užduotis. PareiÅ¡kėjas su pareigybės apraÅ¡ymu buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, dėl atliekamo darbo pretenzijų nekėlė. Pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ 2016 m. kovo 15 d. Valstybinė darbo inspekcija Vilniaus pataisos namuose esančioje valgykloje atliko neplaninį patikrinimÄ , tačiau pastabų dėl nuteistųjų darbo neturėjo. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir netinkamų darbo sÄ lygų neatitinka tikrovės, nes visÄ darbo laikotarpį darbo užmokestis pareiÅ¡kėjui buvo mokamas, pretenzijų dėl jo dydžio nereiÅ¡kė, todėl valstybės įmonė „MÅ«sų amatai“ neturėjo pagrindo abejoti darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs dėl netinkamai skaičiuojamo darbo užmokesčio, nesuteikto poilsio laiko dirbant Vilniaus pataisos namų valgykloje nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. kovo 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnio), atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas ir 2009 m. birželio 5 d. nutarimu išdėstytas nauja redakcija Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Teisinis reguliavimas nustato, kad nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių (BVK 111 straipsnis).

Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę (BVK 125 straipsnio 1 dalis). Nuteistųjų darbo sÄ lygos nustatytos BVK 128 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aÅ¡tuonių valandų darbo diena.

Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali bÅ«ti skiriami dirbti Å¡venčių ir poilsio dienomis, iÅ¡skyrus darbo įstatymuose nustatytais atvejais. BVK 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sÄ lygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdienės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ .

Pagal BVK 128 straipsnio 3 dalį nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto ApraÅ¡o 4 punktÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga.

Mėnesinę algÄ nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rÅ«Å¡is. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamÄ koeficientÄ dauginant iÅ¡ minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pagal ApraÅ¡o 11 punktÄ už virÅ¡valandinį ir nakties darbÄ suimtajam ir nuteistajam mokama ne mažiau kaip pusantro jo darbo užmokesčio.

Darbo užmokestis apima nustatytÄ valandinį tarifinį atlygį (mėnesinę algÄ ) ir visus papildomus uždarbius, įvairiais bÅ«dais tiesiogiai iÅ¡mokamus už atliktÄ darbÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. kovo 14 d. dirbo ir žuvininku, ir mėsininku, ir indų plovėju, tačiau darbo užmokestis buvo vienodas, per mėnesį turėdavo tik 3–4 laisvas dienas, už virÅ¡valandžius nemokėdavo. IÅ¡ byloje esančių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. kovo 14 d. (b. l. 24–25, 27), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pareiÅ¡kėjas dirbo PravieniÅ¡kių filialo Vilniaus padalinio virtuvės darbuotoju laikininku.

IÅ¡ 2015 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. sausio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 12 dienų po 6 valandas per dienÄ . VirÅ¡valandžių nedirbo, suteiktos 5 poilsio dienos (b. l. 53). IÅ¡ 2015 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. vasario mėnesį dirbo virtuvės darbininku 19 dienų po 6 valandas per dienÄ , virÅ¡valandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 55). IÅ¡ 2015 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. kovo mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dienÄ po 6 valandas per dienÄ , iÅ¡skyrus kovo 10 d.

– dirbo 5 valandas, virÅ¡valandžių nedirbo, suteikta 10 poilsio dienų (b. l. 57). IÅ¡ 2015 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. balandžio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dienÄ po 6 valandas per dienÄ , iÅ¡skyrus balandžio 30 d. – dirbo 5 val., virÅ¡valandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 59). IÅ¡ 2015 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. gegužės mėnesį dirbo virtuvės darbininku 20 dienų po 6 valandas per dienÄ , virÅ¡valandžių nedirbo, suteikta 11 poilsio dienų (b. l. 61).

IÅ¡ 2015 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. birželio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dienÄ po 6 valandas per dienÄ , iÅ¡skyrus birželio 23 d. – dirbo 5 val., virÅ¡valandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 63). IÅ¡ 2015 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. liepos mėnesį dirbo virtuvės darbininku 22 dienas po 6 valandas per dienÄ , virÅ¡valandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 65).

IÅ¡ 2015 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. rugpjūčio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dienÄ po 6 valandas per dienÄ , iÅ¡skyrus rugpjūčio 14 d. – dirbo 5 val., virÅ¡valandžių nedirbo, suteiktos 10 poilsio dienų (b. l. 67). IÅ¡ 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. rugsėjo mėnesį dirbo virtuvės darbininku 22 dienas po 6 valandas per dienÄ , virÅ¡valandžių nedirbo, suteiktos 8 poilsio dienos (b. l. 69).

IÅ¡ 2015 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 22 dienas po 6 valandas per dienÄ , virÅ¡valandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 71). IÅ¡ 2015 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. lapkričio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dienÄ po 6 valandas per dienÄ , virÅ¡valandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 73).

IÅ¡ 2015 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. gruodžio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 18 dienų po 6 valandas per dienÄ , iÅ¡skyrus gruodžio 23 d. ir gruodžio 31 d. – dirbo po 5 val. per dienÄ , virÅ¡valandžių nedirbo, suteikta 13 poilsio dienų (b. l. 75). IÅ¡ 2016 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. sausio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 20 dienų po 6 valandas per dienÄ , virÅ¡valandžių nedirbo, suteiktos 11 poilsio dienų (b. l. 77).

IÅ¡ 2016 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. vasario mėnesį dirbo virtuvės darbininku 20 dienų po 6 valandas per dienÄ , virÅ¡valandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos (b. l. 79). IÅ¡ 2016 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. kovo mėnesį dirbo virėju 7 dienas po 8 valandas per dienÄ , iÅ¡skyrus kovo 11 d. ir kovo 13 d. – dirbo po 7 val. per dienÄ , virÅ¡valandžių nedirbo, suteiktos 7 poilsio dienos (b. l. 81).

IÅ¡ nuteistųjų iÅ¡vedimo į darbÄ paskirstymo duomenų (b. l. 92–113) matyti, kad nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2016 m. sausio 19 d. pareiÅ¡kėjas dirbo indų plovykloje, o nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. kovo 15 d. – virtuvėje. Pagal ApraÅ¡o 12 punktÄ nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų. Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, pareiÅ¡kėjas Å¡ventinę dienÄ , t. y. 2016 m. kovo 11 d., dirbo 7 val., tačiau 2016 m. kovo 12 d. jam buvo suteikta poilsio diena.

Byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos daugiau nei 3–4 poilsio dienos per mėnesį. PareiÅ¡kėjas Å¡venčių dienomis, iÅ¡skyrus 2016 m. kovo 11 d., ir savaitgaliais nedirbo. Jo darbo valandų skaičius nevirÅ¡ijo teisės aktuose nustatyto 8 val. darbo trukmės per dienÄ , nes dirbo tik po 6 val. per dienÄ , virÅ¡valandžių nedirbo. Byloje nėra duomenų, kad 2015 m. sausio 15–2016 m. kovo 14 d. pareiÅ¡kėjas dėl, jo manymu, netinkamų darbo sÄ lygų ar netinkamo apmokėjimo už darbÄ teikė pretenzijas ar praÅ¡ymus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesuteiktų poilsio dienų ir neapmokėjimo už virÅ¡valandinį darbÄ atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktos pažymos apie apskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas (b. l. 8–9) matyti, kad jam buvo mokamas darbo užmokestis pagal iÅ¡dirbtų dienų ir valandų skaičių. Å ios pažymos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys sutampa, todėl teismui nekyla abejonių dėl pareiÅ¡kėjui teisingai apskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio.

Kaip matyti iš virtuvės darbuotojo pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „Pontem“ generalinės direktorės A. T. 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 08-10-419 (b. l. 83–85), 1.2 papunkčio, virtuvės darbuotojas atlieka pagalbinius darbus virtuvėje, pagal 1.22 papunktį, vykdo visus kitus teisėtus padalinio vadovo, vyr. virėjo, dietisto reikalavimus. Su pareiginiais nuostatais pareiškėjas susipažino 2015 m. sausio 15 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirbo virtuvės darbininku.

Kadangi įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas dirbo žuvininku ar mėsininku, byloje nėra, todėl Å¡is jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad tuo metu, kai dirbo virtuvėje, buvo žeminamas kitų nuteistųjų akivaizdoje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šį teiginį, todėl jis laikytinas abstrakčiu ir atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡tyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų dėl apmokėjimo pareiÅ¡kėjui už darbÄ , poilsio dienų suteikimo, pareiÅ¡kėjo žeminimo virtuvėje nuteistųjų akivaizdoje, t. y. nebuvo vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :  PareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant praÅ¡ymÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Irena Paulauskienė