85f54e99-992d-4ea8-a1ca-d378ce2cf9ae · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1586-855/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00942-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4.; 2.4.2.5.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andraus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantų (atsakovų) D.

P., R. P., R. B. ir L. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų E. B., G. P., I. I. G.-P., V. V., Ž. K., L. D., N. D., R. D., D. D., A. K., I. K., E. D., R. V., L. V., N. T., G. V. ieÅ¡kinį atsakovams D. P., R. P., R. B., L. B., tretieji asmenys A. T., I. B., A. Z., E. Ž., T. B., anstoliai: Darius Bliznikas, Rimantas VižainiÅ¡kis, Brigita Palavinskienė, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai E. B., G. P., I. G.-P, V. V., Ž. K., L. D., N. D., R. D., D. D., A. K., I. K., E. D., R. V., L. V., N. T., G. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams D. P., R. P., R. B. ir L. B., praÅ¡ydami (i) nustatyti naudojimosi 2,41 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini)., tvarkÄ pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. parengtÄ Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planÄ : - ieÅ¡kovei E. B. paskirti naudotis 2650 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr. 7, ribojamÄ taÅ¡kais 21-22-40-18-19; - ieÅ¡kovams L.

D. ir N. D. paskirti bendrai naudotis 1700 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr. 6, ribojamÄ taÅ¡kais 22-23-39-40; - ieÅ¡kovams G. V. ir E. D. paskirti bendrai naudotis 1700 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr. 5, ribojamÄ taÅ¡kais 23-24-38-39; - ieÅ¡kovams V. V. ir Ž. K. paskirti bendrai naudotis 1910 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr. 4, ribojamÄ taÅ¡kais 24-25-37-38; - ieÅ¡kovams R. D., D. D., A. K. ir I. K. paskirti bendrai naudotis 1472 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr. 3, ribojamÄ taÅ¡kais 27-28-29-34-35; - ieÅ¡kovams G.

P. ir I. I. G. P. paskirti bendrai naudotis 1631 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr. 9, ribojamÄ taÅ¡kais 17-18-40-39-38-37-42-47-46; - ieÅ¡kovams R. V. ir L. V. paskirti bendrai naudotis 1106 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr. 10, ribojamÄ taÅ¡kais 47-42-43-48; - ieÅ¡kovui N. T. ir trečiajam asmeniui A. T. paskirti bendrai naudotis 1346 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr.11, ribojamÄ taÅ¡kais 43-44-12-13-48; - 1154 kv.m ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr. 12, ribojamÄ taÅ¡kais 13-14-15-16-17-46-47-48, paskirti bendram G.

P., I. I. G. P., R. V., L. V., N. T. ir A. T. naudojimui; - atsakovams D. P. ir R. P. paskirti bendrai naudotis 540 kv.m. ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr. 8, ribojamÄ taÅ¡kais 19-20-21; - 8600 kv. m. ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr. 2, ribojamÄ taÅ¡kais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-44-45-35-34-29-30-31-32-33, paskirti bendram atsakovų D. P., R. P., R. B., L. B. bei trečiųjų asmenų I. B., A. Z., E. Z., T. B. naudojimui; - 659 kv.m. ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ Nr. 1, ribojamÄ taÅ¡kais 25-26-27-35-45-44-43-42-37, paskirti bendrai naudotis V.

V., Ž. K., R. D., D. D., A. K., I. K., G. P., I. I. G. P., R. V., L. V., N. T., A. T., R. B., L. B., D. P., R. P., T. B., I. B., A. Z., E. Z.; (ii) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovams. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais: 1.1. Ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,41 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (toliau – Žemės sklypas).

Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Bendraturčiai valdo atskiras žemės sklypo dalis, kurios jiems buvo perduotos dar sudarant pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau Nekilnojamojo turto registre naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra įregistruota. 1.2. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieÅ¡kovai, o taip pat kiti bendraturčiai įgijo nuosavybės teises į Žemės sklypÄ , buvo sudarytos 2004 m. gruodžio – 2005 m. sausio mėnesiais. Pirkimo - pardavimo sutartimis kiekvienam pirkėjui buvo parduota idealioji Žemės sklypo dalis, tačiau jis buvo identifikuota, nurodant konkrečiÄ sklypo dalies vietÄ â€“ sklypo numerį (R.

B. sutarties atveju) ar jos ribų žymėjimÄ vietinės koordinačių sistemos taÅ¡kais (kitų bendraturčių atveju) sutarčių priede – žemės sklypo padalijimo projekte. 1.3. 2004 m. gruodžio 23 d. sudarant pirmÄ jÄ pirkimo - pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį įgijo R. B. ir E. B. (R. B. mirus, jo sklypo dalį paveldėjo sutuoktinė E. B.) sutarties objektas - parduodama sklypo dalis - buvo pažymėta Nr. 13 sutarties priede - UAB „Adema“ parengtame žemės sklypo padalijimo projekte.

Sudarant visas kitas pirkimo - pardavimo sutartis, parduodamos Žemės sklypų dalys buvo identifikuotos, nurodant jas ribojančius taÅ¡kus 2004 m. spalio 8 d. UAB „Arlitanus“ parengtame Žemės sklypo padalijimo projekte, tačiau palyginus abu planus matyti, kad sklypų dydžiai, jų iÅ¡dėstymas yra identiÅ¡ki. Parduodami sklypai buvo pažymėti natÅ«roje, kiekvienam pirkėjui buvo parodytos jo perkamos sklypo dalies ribos, apie kÄ pažymėta Pirkimo pardavimo sutarčių 5.1. punkte. Taigi, kiekvienas ieÅ¡kovas, o taip pat ir kiti bendraturčiai, pirkdami Žemės sklypo dalį, aiÅ¡kiai suvokė, kokia konkrečia sklypo dalimi naudosis.

Toks suvokimas buvo būtinas iš esmės, nes sklypai buvo perkami gyvenamųjų namų statybai. Nepaisant to, kad sklypo paskirtis - žemės ūkio, buvo numatytas projekto dėl sklypo padalinimo į atskirus sklypus rengimas bei žemės sklypo paskirties pakeitimas. 1.4. Po pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo bendraturčiai sudarė atskiras sutartis su UAB „Adema“ dėl įsigyto sklypo detalaus projekto parengimo. Analogiškas projektavimo sutartis su UAB „Adema“ yra sudarę ir visi kiti bendraturčiai.

Projektavimo sutartys nebuvo įgyvendintos, tačiau ne dėl priežasčių, susijusių su faktiniu sklypų naudojimu ar jo pasikeitimais. Taigi, faktinė naudojimosi Žemės sklypu tvarka buvo nustatyta dar pirkimo - pardavimo sutartimis, kiekvienas bendraturtis suvokė save, kaip atskiro žemės sklypo padalijimo projekte pažymėto sklypo, savininkÄ ir naudotojÄ . 1.5. IeÅ¡kovai siekia, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarka bÅ«tų įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tuo tikslu UAB „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. parengė Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planÄ , kuriuo numatyta naudojimosi tvarka atitinka kiekvieno ieÅ¡kovo turimas idealiÄ sias nuosavybės dalis, pirkimo - pardavimo sutarčių priede - žemės sklypo padalijimo projekte - pažymėtÄ bei turto perdavimo aktu perduotÄ Å¾emės sklypÄ .

Atsakovams bei tretiesiems asmenims priklausančios nuosavybės dalys paliekamos viename sklype bendram jų naudojimui, Å¡io sklypo vieta atitinka atsakovų bei trečiųjų asmenų pirkimo-pardavimo sutartimis įsigytas ir identifikuotas žemės sklypo dalis, nurodytas 2004 m. spalio 8 d. UAB „Arlitanus“ parengtame Žemės sklypo padalijimo projekte. 1.6. UAB „Geo Planum“ parengtas Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planas iÅ¡ esmės atitinka prie pirkimo-pardavimo sutarčių esančius UAB „Arlitanus“ bei UAB „Adema“ (B. sutartis) žemės sklypo padalijimo projektus, t. y. pirkimo - pardavimo sutartimis faktiÅ¡kai nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ .

Kiekvienam ieškovui atskiram naudojimui arba bendraturčiams sutuoktiniams bendram naudojimui skiriama žemės sklypo dalis atitinka sklypo ribas, pažymėtas UAB „Arlitanus“ ar UAB „Adema“ projektuose. Išimtį sudaro sklypai, UAB „Geo Planum“ Naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėti Nr. 9 (G. P. bei I. I. G. P. skiriamas sklypas, sklypo plotas 1715 kv.m), Nr. 10 (L. V. ir R. V. skiriamas sklypas, plotas 1106 kv.m), ir Nr. 11 (N. T. ir A. T. skiriamas sklypas, sklypo plotas 1346 kv.m, po 673 kv.m. kiekvienam).

Å ių sklypų naudotojams atskiram naudojimui UAB „Geo Planum“ plane numatyti sklypai yra mažesni, nei pažymėti UAB „Arlitanus“ plane (atitinkamai 2220 kv.m P.; 1630 kv.m V. bei 1550 kv.m T.), nes dalis Å¡iame plane pažymėtų nurodytiems bendraturčiams naudotis tenkančių sklypų užimti miÅ¡ku. Rengiant UAB „Geo Planum“ planÄ , Å¡ių trijų sklypų miÅ¡ko žemė apjungta į bendrÄ sklypÄ , pažymėtÄ Nr. 12 (plotas 1154 kv.m), kuriame P. dalis yra 505 kv.m, V.

– 445 kv.m, N. T. ir A. T. - po 102 kv.m, ir kuris skiriamas bendram P., V. ir T. naudojimui. Dėl tokio sklypo pakeitimo kitų bendraturčių interesai nenukenčia, nes bendros šių keturių sklypų (Nr. 9, 10, 11, 12) ribos atitinka UAB „Arlitanus“ plane pažymėtas P., V. ir T. sklypų ribas. 1.7. Dėl atsakovams bei tretiesiems asmenims skirtinos naudotis žemės, tai UAB „Geo Planum“ plane numatyta, kad atsakovų D. P. ir R. P., R. B. ir L. B. bei trečiųjų asmenų I. B., A.

Z., E. Z. ir T. B. bendram naudojimui skirtinas žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 2, kurio plotas yra 8600 kv.m; 160 kv.m. Å¡ių bendraturčių žemės skiriama bendro naudojimo keliui; bendra plotų suma yra 8760 kv.m, kas atitinka jų įgytų sklypo dalių plotų bendrÄ sumÄ . Sklypo vieta atitinka UAB „Arlitanus“ plane pažymėtas P., B., Z., B. ir B. sklypų vietas. Patekimas į atsakovams bei tretiesiems asmenims skirtinÄ naudotis sklypo dalį, pažymėtÄ Nr. 2, užtikrinamas paliekant keliui bendro naudojimo žemės plotÄ , plane pažymėtÄ Nr.

1. Å i sklypo dalis neskirstoma į atskirai kiekvieno bendraturčio naudojimui skiriamus sklypus atsižvelgiant į tai, kad vienu atveju (P) bendraturtis nesutinka, kad naudojimosi tvarka bÅ«tų nustatoma pagal pirkimo pardavimo sutartimis nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , kitais atvejais bendraturčiai neiÅ¡reiÅ¡kė intereso dėl įgytos sklypo dalies atribojimo, o ieÅ¡kovai negali už juos spręsti dėl kiekvienam iÅ¡ jų priimtinos naudojimosi tvarkos nustatymo. IÅ¡imtį sudaro tik 540 kv.m ploto sklypo dalis, pažymėta indeksu 8, kuriÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡oma skirti atsakovų D.

P. ir R. P. naudojimui, nes 2021 m. vasario 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi jie iÅ¡ Danske Bank AS Lietuvos filialo įsigijo pastarojo turėtÄ nuosavybės dalį, atitinkančiÄ 540 kv.m, o sklypo ribos atitinka UAB „Arlitanus“ plane pažymėtas ribas. 1.8. PraÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. parengtÄ Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planÄ atitinka ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis ir faktinę naudojimosi tvarkÄ , ji yra racionali ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui, kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį tenkinti.

2. Atsakovai D. P., R. P., R. B. ir L. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 2.1. Žemės sklypo bendraturčiai 2005 m. sausio 12 d. sudarant žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis (visi žemės sklypo bendraturčiai sudarė pirkimo-pradavimo sutartis tÄ pačiÄ dienÄ ) buvo suklaidinti tuo, kad Žemės sklypÄ bus galima padalinti ir pakeisti jo paskirtį į kitÄ , vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tuo tikslu pardavėjas pridėjo informacinio pobÅ«džio 2004 m. spalio 8 d.

žemės sklypo padalijimo projektÄ , kurį neva nustatyta teisės aktuose tvarka parengė J. B. įmonė „ Arlitanus“. Remdamiesi Å¡iuo planu, kaip pagrindu pakeisti žemės sklypo paskirtį, žemės sklypo bendraturčiai 2005 m. vasario 2 d. sudarė sutartis su UAB „Adema“ dėl detalaus projekto rengimo, tačiau projektavimo darbai apskritai nebuvo pradėti. 2.2. Å iuo atveju iÅ¡ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio nėra aiÅ¡ku, ar praÅ¡oma nustatyti naujÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ , ar praÅ¡oma pakeisti naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ , kuri neva buvo nustatyta 2004 m. spalio 8 d.

Žemės sklypo padalijimo projekte, kurį parengė J. B. įmonė „Arlitanus“. 2.3. Anot atsakovų, UAB „Geo Planum“ parengtu 2020 m. lapkričio 16 d. naudojimosi tvarkos planu iš esmės yra keičiama naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kuri buvo nustatyta 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projekte, kurį parengė J. B. įmonė „Arlitanus“, nes atsakovų D. P. ir R. P., R. B. ir L. B. bei trečiųjų asmenų I. B., A. Z., E. Z. ir T. B. bendram naudojimui skirtinas žemės sklypas, UAB „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. (plane pažymėtas Nr.

2) yra apjungtas bendram naudojimui, o 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projekte, kurį parengė J. B. įmonė „Arlitanus“, šių atsakovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypai yra atskiri ir skirti individualiam naudojimui. Ieškovai ieškinyje nenurodo priežasčių ir motyvų, dėl ko yra keičiama nustatyta naudojimosi tvarka 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo įmonės „Arlitanus“ projekte, bei apskritai neaišku, kodėl atsakovai ir tretieji asmenys turi naudotis žemės sklypu bendrai.

IeÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovų interesus, nepanaikina prielaidų Å¡io Žemės sklypo bendrasavininkų konfliktinei situacijai Å¡alinti, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams. 2.4. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovai laiko, kad yra nustatoma nauja naudojimosi tvarka pagal UAB „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. naudojimosi tvarkos planÄ , atsakovai teikia nesutikimo motyvus dėl pateikto plano. IeÅ¡kovai niekada nepasinaudojo teise įregistruoti 2004 m. spalio 8 d. padalijimo projektÄ , kurį parengė įmonė „Arlitanus“, tokio praÅ¡ymo nepateikė Nekilnojamojo turto registrui dėl Å¡io juridinio fakto registravimo (nėra užfiksuota juridinių faktų apie nustatytÄ tarp bendraturčių žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ ). 2.5.

Ginčo Žemės sklypo 2005 m. sausio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartyse 1.7 p. nurodyta, kad Žemės sklypas yra suformuotas pagal preliminarius matavimus (Nekilnojamo turto registre nurodyta, kad kadastriniai žemės sklypo matavimai buvo atlikti tik 2013 m. kovo 21 d.). Tai reiškia, kad galiojantis ir atitinkantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimams planas, sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, buvo tik preliminariųjų matavimų planas. Todėl preliminarių matavimų planas, pridėtas prie 2005 m. sausio 12 d.

Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių, laikomas vieninteliu teisėtu planu. Kadangi kadastriniai žemės sklypo matavimai buvo atlikti tik 2013 m. kovo 21 d., tai iki to laiko vienintelis galiojantis ir įstatymo reikalavimams atitinkantis planas buvo preliminarių matavimų planas. Taip pat Vilniaus apygardos teismas priimtu 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pasisakė dėl 2004 m. spalio 8 d. padalijimo projekto, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartys ir jų sudėtine dalimi esantis ieškovams ir atsakovui parduoto UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d.

Žemės sklypo padalijimo projektas, yra nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, taigi galiojantis. 2.6. 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projektas, kurį parengė J. B. įmonė „Arlitanus“ ir kuris yra pridedamas prie pirkimo-pardavimo sutarčių, yra tik Žemės sklypo bendraturčių susitarimas (ketinimai) dėl būsimo naudojimosi bendru daiktu ateityje, jei bus įgyvendinti Žemės sklypo padalijimo projekto preliminarūs sprendiniai. Kadangi Žemės sklypo padalijimo projektas nebuvo įgyvendintas, laikoma, kad nėra priimtas galutinis ir privalomas bendraturčiams sprendimas dėl žemės sklypo naudojimosi ir versti žemės sklypo bendraturtį naudotis žemės sklypu pagal 2004 m. spalio 8 d.

UAB „Arlitanus“ sklypo padalijimo projektÄ nėra pagrindo. 2.7. 2005 m. sausio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovai bei kiti žemės sklypo bendraturčiai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad jie siekia įsigyti bÅ«tent žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne atidalintÄ atskirÄ Å¾emės sklypo turtinį vienetÄ (pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 p.). Minėtų sutarties sÄ lygų ieÅ¡kovai įstatymų nustatyta tvarka neginčijo ir Å¡ioje byloje neginčija.

Tai, kad ieÅ¡kovai siekė įsigyti dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne jau atidalintÄ Å¾emės sklypÄ , taip pat patvirtina ir sutarties sÄ lygos, kurios buvo nustatytos visiems pirkėjams. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovai suvokė, bei žinojo, kad perka bendros dalinės nuosavybės teise žemės sklypÄ , o ne atskirus žemės sklypus. Jei ieÅ¡kovai norėtų nustatyti naudojimÄ si faktiÅ¡kai žemės sklypu, turėjo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti susitarimÄ sudaryti naudojimosi tvarkos planÄ .

Notaras, tvirtinantis pirkimo-pardavimo sutartį, vadovavosi vieÅ¡ojo registro duomenimis ir jokių juridinių faktų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nenustatė. Kitu atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad žemės sklypui yra nustatoma ir registruojama žemės sklypu naudojimosi tvarka, notaras turėjo apie tai informuoti pirkėjus ir nurodyti pirkimo - pardavimo sutartyje šį juridinį faktÄ . 2.8. Pateiktame 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „Geo Planum“ naudojimosi tvarkos plane atsakovams D.

P. ir R. P. naudotis atskirai yra skirta žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu Nr. 8, 0,054 ha ploto ir bendram naudojimui su kitais atsakovais žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu Nr. 2, 0,8600 ha ploto. Taigi tokiu atveju, atsakovams tektų naudotis sklypo dalimis, esančiomis prieÅ¡ingose Žemės sklypo dalyse. Toks naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas prieÅ¡tarautų patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo principams. Atsakovai per žemės sklypÄ neturėtų galimybės patekti į indeksu Nr. 8 pažymėtÄ sklypo dalį, o ten galėtų patekti tik naudodamiesi visuomeninės gatvės važiuojamÄ ja dalimi.

Tad atsakovams D. P. ir R. P. turėtų bÅ«ti formuojama vientisa žemės sklypo dalis, o ne atskiros žemės sklypo dalys. 2.9. IeÅ¡kovų praÅ¡oma patvirtinti žemės sklypu naudojimosi tvarka nėra racionali dar ir dėl to, kad atsakovams siÅ«loma naudotis sklypo dalimi, kurios didesnė dalis yra miÅ¡ko Å«kio. Netoleruotina situacija, kai vieni bendraturčiai įgyvendina savo teises iÅ¡imtinai kito bendraturčio sÄ skaita. Taip pat pagal UAB „Geo Planum“ naudojimosi tvarkos planÄ atsakovams R.

B. ir L. B. siÅ«loma naudotis Žemės sklypo dalimi bendrai su kitais atsakovais. Su tuo nėra pagrindo sutikti, nes 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projekte buvo skirta žemė sklypo dalis 0,1690 ploto. Dėl kokių priežasčių ir motyvų UAB „Geo Planum“ naudojimosi tvarkos plane atsakovams R. B. ir L. B. siÅ«loma naudotis bendrai su kitais atsakovais Žemės sklypo dalimi, indeksu Nr. 2, nesuprantama. 2.10. Atsakovų nuomonė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra tokia, kad nustatant naudojimosi sklypu tarp bendraturčių tvarkÄ bÅ«tų iÅ¡laikytas proporcingumo principas ir interesų pusiausvyros principas - visi bendraturčiai galėtų naudotis tiek atskiromis sklypo dalimis, kuriose ateityje galėtų įgyvendinti savo teises statant statinius, tiek bendrai dalimi, kuri yra užimta miÅ¡ku, taip pat dalimi, kuri reikalinga privažiuoti prie žemės sklypų.

Plotai apskaičiuojami pagal tokį principÄ - miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypo dalimi ploto siÅ«loma naudotis visiems bendraturčiams bendrai, o skirtas 0,6188 ha miÅ¡ko plotas bendram naudojimui turi bÅ«ti apskaičiuojamas proporcingai turimoms dalims nuosavybėje, likusį žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ paskirstyti plotais pagal turimas proporcijas, numatant bendrojo naudojimo kelius privažiavimui prie naudojamų Žemės sklypų. Tokiu atveju turima idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje bendraturčių nesumažėtų ir nepakistų.

BÅ«tent toks naudojimosi tvarkos nustatymo principas minimizuos ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimÄ ateityje ir užtikrins bendraturčių interesų pusiausvyros principÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2022 m. kovo 30 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino pilna apimtimi - nustatė naudojimosi 2,41 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal UAB „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. parengtÄ Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planÄ ; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias bylos faktines aplinkybes: 4.1. Ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,41 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; šis Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: E. B. priklauso 53/482 dalys Žemės sklypo; G. P. ir I. I. G. P. – 2220/21100 dalys;V. V. – 955/24100 dalys; Ž. K. – 955/24100 dalys;

L. D. ir N. D. – 1700/24100 dalys; R. D. ir D. D. – 820/24100 dalys; A. K. ir I. K. – 820/24100 dalys; E. D. – 750/24100 dalys; R. V. ir L. V. – 1630/24100 dalys; N. T. - 31/964 dalys; G. V. – 750/24100 dalys; D. P. ir R. P. 129/1205 dalys; R. B. ir L. B. – 1690/24100 dalys; A. T. – 31/964 dalys; I. B. – 1570/24100 dalys; A. Z. ir E. Z. – 1300/24100 dalys; T. B. – 2160/24100 dalys. 4.2. 2004-2005 metais sudarant Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, Å¡alys su pardavėjais pasirašė perdavimo – priėmimo aktus, kuriuose nurodyta, kad Žemės sklypas ribojamas vietinės koordinačių sistemos taÅ¡kais pagal UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. parengtÄ Å½emės sklypo padalijimo projektÄ .

IÅ¡ sudarytų sutarčių 1.1. ir 5.1. punktų, perdavimo - priėmimo aktų 1 punkto matyti, kad kiekvienam pirkėjui buvo parduota Žemės sklypo idealioji nuosavybės dalis, kurios konkreti buvimo vieta, koordinatės (kiekvieno iÅ¡ bendraturčių įsigytas konkretus sklypas) buvo pažymėta sklypo numeriu (ieÅ¡kovo R. B. atveju), ir/ar vietinės koordinačių sistemos taÅ¡kais prie sutarčių esančiame priede - pridedamame UAB „Arlitanus“ žemės sklypo padalijimo projekte. Å ių faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Žemės sklypo (dalių) pirkėjai žinojo, kokį sklypÄ realiai įsigyja ir kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių įsigyja konkretų atskirÄ Å½emės sklypÄ . 4.3.

Kiekvienas Žemės sklypo bendraturtis po sutarčių, priėmimo-perdavimo aktų pasiraÅ¡ymo 2005 metų pradžioje sudarė su UAB „Adema“ Projektavimo sutartis dėl kiekvieno iÅ¡ jų nupirktos žemės sklypo dalies detaliojo plano parengimo (teismas pažymėjo, kad į bylÄ yra pateiktos D. P., A. T. ir V. V. su UAB „Adema“ sudarytos Projektavimo sutartys). 4.4. 2013 m. kovo 21 d. nustatant Žemės sklypo ribas dalyvavo Žemės sklypo savininkai, kurie pastabų neturėjo. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ pasirašė Žemės sklypo savininkų įgaliotas asmuo.

Å io Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pagrindu buvo parengtas Žemė sklypo planas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu dėl Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Arlitanus“ matininkės G. O. 2013 m. kovo 21 d. parengtÄ Å½emės sklypo kadastro duomenų bylÄ . 4.5. 2020 m. lapkričio 16 d.

UAB „Geo Planum“ parengtame Naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane nurodytos Žemės sklypų savininkams priklausančios Žemės sklypo dalys atitinka sutartimis bei perdavimo-priėmimo aktais įsigytas Žemės sklypo dalis, Žemės sklypo dalių ribas bei koordinates, nustatytas UAB „Arlitanus“ padalijimo projekte. Išimtį sudaro sklypai, UAB „Geo Planum“ Naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėti Nr. 9 (G. P. bei I. I. G. P. skiriamas sklypas, sklypo plotas 1715 kv. m), Nr. 10 (L.

V. ir R. V. skiriamas sklypas, plotas 1106 kv.

m) ir Nr. 11 (N. T. ir A. T. skiriamas sklypas, sklypo plotas 1346 kv. m, po 673 kv. m kiekvienam). Å ių sklypų naudotojams atskiram naudojimui UAB „Geo Planum“ plane numatyti sklypai yra mažesni, nei pažymėti UAB „Arlitanus“ plane (atitinkamai 2220 kv. m P.; 1630 kv. m V. bei 1550 kv. m T.), nes dalis Å¡iame plane pažymėtų nurodytiems bendraturčiams naudotis tenkančių sklypų užimti miÅ¡ku. Rengiant UAB „Geo Planum“ planÄ , Å¡ių trijų sklypų miÅ¡ko žemė apjungta į bendrÄ sklypÄ , pažymėtÄ Nr. 12 (plotas 1154 kv. m), kuriame P. dalis yra 505 kv. m, V.

– 445 kv. m, T. - po 102 kv. m, ir kuris skiriamas bendram P., V. ir T. naudojimui. Bendros Å¡ių keturių sklypų (Nr. 9, 10, 11,12) ribos atitinka UAB „Arlitanus“ plane pažymėtas P., V. ir T. sklypų ribas. UAB „Geo Planum“ plane numatyta, kad atsakovų D. P. ir R. P., R. B. ir L. B. bei trečiųjų asmenų I. B., A. Z., E. Z. ir T. B. bendram naudojimui skirtinas žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 2, kurio plotas yra 8600 kv. m; 160 kv. m Å¡ių bendraturčių žemės skiriama bendro naudojimo keliui; bendra plotų suma yra 8760 kv. m, kas atitinka jų įgytų sklypo dalių plotų bendrÄ sumÄ .

Sklypo vieta atitinka UAB „Arlitanus“ plane pažymėtas P., B., Z., B. ir B. sklypų vietas. Patekimas į atsakovams bei tretiesiems asmenims skirtinÄ naudotis sklypo dalį, pažymėtÄ Nr. 2, užtikrinamas paliekant keliui bendro naudojimo žemės plotÄ , plane pažymėtÄ Nr.

1. Taip pat nurodyta 540 kv. m ploto sklypo dalis, pažymėta indeksu 8, kuriÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡oma skirti atsakovų D. P. ir R. P. naudojimui, kuriÄ jie 2021 m. vasario 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iÅ¡ Danske Bank AS Lietuvos filialo, atitinkančiÄ 540 kv. m., vienok, kaip matyti Å¡io sklypo ribos atitinka UAB „Arlitanus“ plane pažymėtas ribas.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų pateiktas UAB „Geo Planum“ Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planas atitinka Å¡alių sutartimis ir perdavimo aktais įsigytas Žemės sklypo dalis, jų ribas, pažymėjimÄ koordinačių sistemoje, faktinį naudojimosi tvarkos nustatymÄ tarp bendraturčių jau turto įsigijimo momentu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad kadangi Žemės sklypo sutartys ir jų sudėtine dalimi esantis UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projektas yra nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys.

6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, kad UAB „Arlitanus“ padalijimo projektas yra darbinis brėžinys, niekur neįregistruotas, kad šis padalijimo projektas yra žemės sklypo bendraturčių susitarimas dėl būsimo naudojimosi bendru daiktu ateityje, kai bus įgyvendinti Žemės sklypo padalijimo projekto preliminarūs sprendiniai, kad atsakovams D. P. ir R. P. turėtų būti formuojama vientisa žemės sklypo dalis, o ne atskiros sklypo dalys.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai, reikÅ¡dami savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu, prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, nesiÅ«lė nustatyti savo naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ . Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas D. P. pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ Danske banko įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise 540/24100 dalis ginčo Žemės sklypo (žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastriniai matavimai atlikti UAB „Arlitanus“), sprendė, kad atsakovas D. P. žinojo, kokį sklypÄ Ä¯sigyja, t. y. kad Å¡is sklypas nesiriboja su jo sklypu, įsigytame bendrame Žemės sklype, 2005 m. sausio 12 d. sutarties Nr. 350, 2005 m. sausio 12 d. Perdavimo-priėmimo akto Nr. 351 pagrindu.

8. Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kinį tenkino pilna apimtimi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieÅ¡kovei E. B. 1 825 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; ieÅ¡kovui L. D. – 75 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; ieÅ¡kovui G. P. – 75 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliantai (atsakovai) D. P., R. P., R. B. ir L. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 30 d. sprendimÄ visa apimtimi; priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigÄ tinkamai motyvuoti sprendimÄ , t. y. pagrįsti jį faktiniais ir teisinais argumentais: visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovų bylos nagrinėjimo metu pateiktų paaiÅ¡kinimų ir atsikirtimų; visiÅ¡kai nepasisakė ir neiÅ¡dėstė motyvų, ar ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu yra keičiama nustatyta naudojimosi tvarka, ar tai yra naujos naudojimosi tvarkos nustatymas; nepasisakė, remdamasis kokiais pagrindais ir įrodymais vadovaujantis, buvo priimtas sprendimas.

Tokiu bÅ«du buvo neatskleista bylos esmė ir tai nulėmė, kad byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai. 9.2. Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka gali bÅ«ti laikoma nustatyta ir privaloma naujiems bendraturčiams tik tuo atveju, jei yra notariÅ¡kai sudarytas ir vieÅ¡ajame registre įtvirtintas bendraturčių susitarimas. 2005 m. sausio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovai bei kiti Žemės sklypo bendraturčiai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad jie siekia įsigyti bÅ«tent Žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne atidalintÄ atskirÄ Å¾emės sklypo turtinį vienetÄ .

Minėtų sutarties sÄ lygų ieÅ¡kovai įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Taigi, naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. 9.3. Žemės sklypo bendraturčiai 2005 m. sausio 12 d. sudarant Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis buvo suklaidinti pardavėjo, kad Žemės sklypÄ bus galima padalinti ir pakeisti Žemės sklypo paskirtį į kitÄ . Tuo tikslu pardavėjas pridėjo 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo darbinį brėžinį, kurį parengė UAB „Arlitanus“ ir kuris pavadintas padalijimo projektu.

Ä® bylÄ yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina faktÄ , kad UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo darbinis brėžinys nėra nustatyta tvarka parengtas, patvirtintas ir neatitinka Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimams, todėl ginčyti neegzistuojantį UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo darbinį brėžinį (įvardijamÄ kaip Žemės sklypo padalijimo projektÄ ) nėra galimybės, nes negalima ginčyti to, ko nėra. 9.4. IeÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi tvarka pagal 2020 m. lapkričio 16 d.

UAB „GEO Planus“ parengtÄ planÄ kardinaliai skiriasi nuo bendraturčiams notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse koordinačių taÅ¡kais apibrėžtų sklypo dalių dislokacijų vietų UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. darbiniame brėžinyje. Pagal ieÅ¡kovų parengtÄ naudojimosi tvarkos planÄ atsakovams atitenka Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 2, kurios bendras plotas 0,86 ha, iÅ¡ kurio miÅ¡ko Å«kio žemės dalis sudaro 0,5683 ha, kita žemės sklypo dalis – žemės Å«kio paskirties 0,2917 ha.

Siūloma atsakovams naudotis dalis Nr. 2 priskiriama į žemės sklypo dalį, kurioje didesnėje dalyje išimtinai auga miškas bei numatomas bendras naudojimas su kitais bendraturčiais. Taigi, visa atsakovų turima žemės sklypo dalis priskiriama į Žemės sklypo dalį, kurioje išimtinai auga miškas ir ši sklypo dalis ateityje nebegali būti skaidoma ir naudojama statyboms, o tai pažeidžia atsakovų interesus ir teisėtus lūkesčius. Ieškovai tokiu atveju gauna vertingesnės Žemės sklypo dalis, palyginus su atsakovams siūlomomis dalimis.

Todėl tokia 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „GEO Planus“ naudojimosi tvarka neiÅ¡vengiamai iÅ¡kels konfliktinę situacijÄ tarp visų Žemės sklypo bendraturčių ateityje. 9.5. Pirmosios instancijos teismas apskritai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai D. P. ir R. P. 2021 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ Danske Bank AS Lietuvos filialo įsigijo pastarojo turėtÄ nuosavybės dalį, atitinkančiÄ 540 kv. m. Sudarant 2021 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sandorį, kaip neatskiriamÄ priedÄ prie pirkimo-pardavimo sutarties yra nurodytas tik Žemės sklypo planas, kurio kadastro duomenys nustatyti 2013 m. kovo 21 d.; jokių kitų registruotų juridinių faktų apie nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių nėra.

Tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta naudojimosi tvarka, notaras privalėtų tai nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje ir informuoti pirkėjÄ apie juridinį faktÄ . 9.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „GEO Planus“ naudojimosi tvarkos planÄ atsakovams R. B. ir L. B. siÅ«loma naudotis Žemės sklypo dalimi Nr. 2 bendrai su kitais Žemės sklypo bendraturčiais, nors UAB „Arlitanus“ 2004 m. spalio 8 d. darbiniame brėžinyje buvo skirta atskira Žemės sklypo dalis 0,169 ha ploto.

Dėl kokių priežasčių ir motyvų ieÅ¡kovai apjungė bendram naudojimui su kitais bendraturčiais nesuprantama, bet teismas tokiÄ naudojimo tvarkÄ pripažino tinkama ir atitinkančia visų bendraturčių interesus.

10. IeÅ¡kovai pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė atmesti atsakovų apeliacinį skundÄ ir priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. IeÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo, bÅ«tent ta apimtimi teismas nagrinėjo bylÄ ir dėl to pasisakė priimtame sprendime. Tuo tarpu apeliantai stengiasi klaidinti teismÄ , painiojant naudojimosi tvarkos nustatymo su sklypo padalijimo, sukuriant naujus atskirus turto objektus, procedÅ«romis ir pan.

Ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nėra. Jeigu tokia tvarka bÅ«tų įregistruota, ieÅ¡kovams nebÅ«tų kilusi bÅ«tinybė kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. 10.2. Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad prie žemės sandorių privalo bÅ«ti pridedamas žemės sklypo planas. Å iuo atveju Žemės sklypo planas prie sandorių buvo pridėtas, o prie sutarčių pridedamu UAB „Arlitanus“ Žemės sklypo padalijimo projektu buvo patvirtinta kiekvieno pirkėjo (bendraturčio) naudojimui perduodama Žemės sklypo dalis.

Å is projektas neturėjo bÅ«ti patvirtintas teritorijos detaliojo plano ar žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo projekto rengimui nustatyta tvarka, nes UAB „Arlitanus“ projektu buvo nustatomas faktinis sklypo naudojimas tarp bendraturčių, o ne sprendžiami sklypo padalijimo, atidalijimo ar pertvarkymo klausimai. Naudojimosi tvarkos nustatymas ir sklypo padalijimas ar jo pertvarkymas – tai visiÅ¡kai skirtingÄ reikÅ¡mę turintys teisiniai veiksmai. 10.3. Žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo metu pažymėti sklypai nebuvo vienodi, skyrėsi jų dydis, vieta, konfigÅ«racija; priklausomai nuo sklypo patrauklumo skyrėsi ir kaina.

D. P. ir R. B. pasirinktų sklypų dalis pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu jau buvo apaugusi miÅ¡ku, tad juos pasirinkdami atsakovai, bÅ«dami atidÅ«s ir rÅ«pestingi, turėjo įvertinti paskirties pakeitimo bei statybos galimybes. Jeigu, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantai buvo įtikinti (suklaidini) pardavėjo, kad Žemės sklypo paskirtį bus galima pakeisti į gyvenamųjų pastatų teritorijas, o vėliau paaiÅ¡kėjo, kad to padaryti negalima, apeliantai turėjo galimybę teismine tvarka ginčyti savo sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis ir reikalauti atsakomybės iÅ¡ Žemės sklypo dalių pardavėjo, o ne reikalauti apginti jų interesus ir lÅ«kesčius kitų bendraturčių sÄ skaita. 10.4.

Atsakovai P. sklypo iÅ¡ Danske Bank AS Lietuvos filialo dalį įsigijo 2021 m. vasario 1 d., t. y. po to, kad jiems buvo iÅ¡siųstas 2021 m. sausio 14 d. PraneÅ¡imas bendraturčiams dėl sutikimo (ar nesutikimo) su UAB “Geo Planum” plane numatyta naudojimosi tvarka. Ä®vertinant tai, kad atsakovai P. sklypo dalį jau buvo įsigiję 2005 metais, be to, per savo atstovÄ aktyviai dalyvavo pirmame teisminiame procese dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, jiems buvo gerai žinoma iÅ¡ Danske Bank AS Lietuvos filialo perkamo sklypo situacija, t. y. kad Å¡iÄ sklypo dalį 2005 m. sausio 12 d. sutartimi nusipirko I.

J., jai, kaip ir kitiems bendraturčiams, buvo parduota ir perduota aiÅ¡kiai apibrėžta žemės sklypo dalis; 2016 m. spalio 3 d. Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pagrindu I. J. sklypo dalis buvo perduota Danske Bank AS Lietuvos filialui. Todėl atsakovai, įsigydami Å¡iÄ sklypo dalį iÅ¡ Danske Bank AS Lietuvos filialo, su perkama sklypo dalimi turėjo perimti ir faktinę naudojimosi sklypu tvarkÄ , t. y. jų faktiniam naudojimui turėjo atitekti ta Žemės sklypo dalis, kuriÄ I. J. perėmė 2005 m. sausio 12 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 354) ir Žemės sklypo dalių perdavimo priėmimo aktu (notarinio registro Nr. 355).

Tai, kad atsakovų P. nuosavybės teise valdoma sklypo dalis po 2021 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo padidėjo, jokių prioritetų kitų bendraturčių atžvilgiu jiems nesuteikia. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Byloje kilo ginčas dėl ieškovų pasiūlytos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos.

14. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, siekdami nustatyti (ir vėliau Nekilnojamojo turto registre įregistruoti) naudojimosi minėtu 2,41 ha Žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Geo Planum“ 2020 m. lapkričio 16 d. parengtÄ Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planÄ . Nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu ieÅ¡kovai, o taip pat ir kiti bendraturčiai įgijo nuosavybės teises į Žemės sklypÄ , kiekvienam pirkėjui buvo parduota idealioji Žemės sklypo dalis, kuri buvo identifikuota, nurodant konkrečiÄ Å½emės sklypo dalies vietÄ â€“ sklypo numerį arba sklypo dalies ribų žymėjimÄ vietinės koordinačių sistemos taÅ¡kais;

Žemės sklypo dalies perdavimo-priėmimo akte yra nurodyta, kad pirkėjui perduodamas konkretus žemės sklypas, pridedamame Žemės sklypo padalijimo projekte ribojamas atitinkamais taÅ¡kais ar sklypo numeriu. Anot ieÅ¡kovų, UAB „Geo Planum“ parengtas Naudojimosi planas, kuriuo pagrindu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ , iÅ¡ esmės atitinka visus naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo kriterijus: atitinka ginčo Å¡alių turimos bendrosios dalinės nuosavybės dalis, pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , faktinį sklypų naudojimÄ bei užtikrina bendraturčių interesų balansÄ .

15. Atsakovai, nesutikdami su ieÅ¡kiniu nurodo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų reikalavimų nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti naujÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ , ar praÅ¡oma pakeisti naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ , kuri buvo nustatyta 2004 m. spalio 8 d. UAB „Arlitanus“ Žemės sklypo padalijimo projekte. Bet kuriuo atveju atsakovai laikosi pozicijos, kad siekiama nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka, visų pirma, pažeidžia atsakovų interesus, kadangi 2005 m. sausio 12 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu visi Žemės sklypo bendraturčiai, įsigydami Žemės sklypÄ bendroje dalinėje nuosavybėje, aiÅ¡kiai suvokė ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ Ä¯sigyti bendros dalinės nuosavybės teise Žemės sklypÄ , o ne atskirus žemės sklypus; antra, ieÅ¡kovų siÅ«loma naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra racionali bei prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi pagal Å¡iÄ tvarkÄ atsakovams siÅ«loma naudotis sklypo dalimi, kurios didesnė dalis yra miÅ¡ko Å«kio, be to, atsakovams D. ir R.

P. pagal tokiÄ tvarkÄ tektų naudotis sklypo dalimis (UAB „Geo Planum“ plane nurodytais Nr. 2 ir Nr. 8), esančiomis prieÅ¡ingose Žemės sklypo dalyse.

16. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį pilna apimtimi, sprendė, kad ieÅ¡kovų pateiktas UAB „Geo Planum“ Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planas atitinka Å¡alių sutartimis ir perdavimo aktais įsigytas Žemės sklypo dalis, jų ribas, pažymėjimÄ koordinačių sistemoje, faktinį naudojimosi tvarkos nustatymÄ tarp bendraturčių jau turto įsigijimo momentu, tuo tarpu atsakovai, reikÅ¡dami savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu, prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, nesiÅ«lė nustatyti kitÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ .

17. Apeliantai, visų pirma, mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigÄ tinkamai motyvuoti sprendimÄ , neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ ; antra, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nurodo, kad (i) 2004 m. spalio 8 d. UAB „Arlitanus“ žemės sklypo padalijimo projekto ieÅ¡kovai ginčyti negali (kadangi, anot apeliantų, tai yra tik darbinis brėžinys, kuris nėra tinkamai parengtas / patvirtintas ir apskritai įstatymų reikalavimų), tuo tarpu jokia kita Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta (kadangi Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių sÄ lygų, kur nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis įsigyja Žemės sklypo dalį bÅ«tent bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne kaip atidalintÄ atskirÄ Å½emės sklypo turtinį vienetÄ , nei vienas bendraturtis įstatymų nustatyta tvarka neskundė); (ii) ieÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti tvarka pagal 2020 m. lapkričio 16 d.

UAB „Geo Planus“ parengtÄ planÄ kardinaliai skiriasi nuo Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyse koordinačių taÅ¡kais apibrėžtų sklypo dalių dislokacijų vietų ir yra nesÄ Å¾ininga bei pažeidžianti atsakovų interesus, nes visa atsakovų turima Žemės sklypo dalis priskirtina Žemės sklypo daliai, kurioje iÅ¡imtinai auga miÅ¡kas; be to, atsakovai Žemės sklypo dalimi (brėžinyje nurodyta Nr.

2) turi naudotis bendrai su kitais atsakovais bei trečiaisiais asmenimis; taip pat atsakovams P. siūloma naudotis Žemės sklypo dalimis (brėžinyje nurodytomis Nr. 2 ir Nr. 8), kurios yra skirtingose Žemės sklypo vietose.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai nurodė, kad atsakovai, visų pirma, painioja naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo su Žemės sklypo padalijimo (sukuriant naujus atskirus turto vienetus) procedÅ«romis. IeÅ¡kovai nurodo, kad 2004 m. spalio 8 d. UAB „Arlitanus“ Žemės sklypo padalijimo projektas (kurį atsakovai įvardija kaip „darbinį projektÄ â€œ) neturėjo bÅ«ti patvirtintas teritorijos detaliojo plano ar žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo projekto rengimui nustatyta tvarka, kadangi Å¡iuo projektu buvo nustatomas faktinis sklypo naudojimas tarp bendraturčių, o ne sprendžiami sklypo padalijimo, atidalijimo ar pertvarkymo klausimai.

Antra, atsakovų pasirinktų sklypų dalys pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo momentu jau buvo apaugusios miÅ¡ku, todėl pasirinkdami Å¡ias Žemės sklypo dalis, atsakovai turėjo įvertinti paskirties pakeitimo bei statybų galimybes. Tuo tarpu atsakovai P., 2021 m. vasario 1 d. įsigydami antrÄ sklypo dalį iÅ¡ Danske Bank AS Lietuvos filialo, su perkama Žemės sklypo dalimi perėmė ir faktinę naudojimosi sklypu tvarkÄ .

19. Taigi, apeliacijos objektÄ nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo patenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiÅ«ra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o bendrumÄ kuria daiktas ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę įgyvendinant teises į daiktÄ ir autonomijÄ . Bendrosios nuosavybės teisė reiÅ¡kia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų.

Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

22. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valiÄ , t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi bÅ«ti paisoma visų bendraturčių nuožiÅ«ros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

23. Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iÅ¡ bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Aptarta CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginÄÄ sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Siekdamas Å¡ių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo Å¡alys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

25. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, ir tÄ patį patvirtino bylos Å¡alys, kad bendraturčiai siekė įsigyti ir iÅ¡ tikrųjų įsigijo nuosavybės teise atitinkamas Žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne savarankiÅ¡kus, atskirai suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemė sklypus. Ginčo dėl to tarp dalyvaujančių asmenų nėra, ir pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliaciniame skunde apeliantai, nekonstatavo ir nesprendė, kad atsakovai tapo ir tebėra atskirų žemės sklypų, kaip savarankiÅ¡kų nuosavybės teisės objektų (nekilnojamųjų daiktų), savininkai, o ne vieno, keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

26. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek nagrinėjamos bylos medžiagÄ , tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-884-807/2018 (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr.e2A-1470-794/2019), kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl to paties Žemės sklypo, tarp tų pačių jo bendraturčių, medžiagÄ ir joje teismo galutiniame įsiteisėjusiame procesiniame sprendime padarytas iÅ¡vadas bei iÅ¡aiÅ¡kinimus, neabejotinai turinčius res judicata galiÄ bei prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje, realiai taikydamas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog jau įsigydami atitinkamas ginčo žemės sklypo dalis (pagal pirkimo - pardavimo sutartis ar jį paveldėdami), visi bendraturčiai sulygo ir sutiko dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos, ir prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovai, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti nuosavybės teisę valdyti ir naudotis, o po įsigijimo realiai faktiÅ¡kai ir valdė bei naudojosi ne bet kuria, o konkrečia bendro Žemės sklypo dalimi, apibrėžta koordinatėmis ir identifikuota prie atitinkamų turto įsigijimo sandorių esančiame, jų neatsiejama dalimi tapusiame UAB "Arlitanus" 2004 m. spalio 8 d. parengtame žemės sklypo plane (nepaisant to, kaip tas planas pavadintas).

27. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 10-12 pastraipose itin detaliai ir išsamiai pagrindė savo išvadas šiuo aspektu, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jomis abejoti, o juo labiau negali kvestionuoti ir kitaip vertinti aplinkybių bei išvadų, padarytų kito teismo įsiteisėjusiu galutiniu procesiniu sprendimu aukščiau minėtoje civilinėje byloje, kurioje, be kita ko, jau buvo analizuoti apeliantų nagrinėjamoje byloje teikiami argumentai dėl bendraturčių faktinės naudojimosi bendru Žemės sklypu tvarkos nebuvimo/buvimo.

28. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės siekė atskiru susitarimu, o nepavykus bendraturčiams susitarti, teismine tvarka įtvirtinti ir vėliau atitinkamai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bei iÅ¡vieÅ¡inti ir taip nuo pat bendraturčių tapimo sklypo savininkais realiai buvusiÄ , faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ , ilgÄ laikÄ praktikuotÄ ir per visus Å¡iuos metus (nuo 2004 m.) niekieno nekeistÄ /neginčytÄ faktinę naudojimosi bendru sklypu tvarkÄ .

29. Pažymėtina, kad teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo nekeičia ta apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad vėliau buvo parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla ir 2013 m. kovo 21 d. Žemės sklypo planas, kuriame nėra jokių pastabų dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Kadastro duomenų byla ir planas buvo rengti siekiant identifikuoti patį Žemės sklypÄ , kaip nuosavybės teisės objektÄ , apskritai, nepriklausomai nuo to, kam, keliems asmenims jis nuosavybės teise priklausė, priklauso ar priklausys ateityje.

30. Apeliantų argumentai, kad UAB "Arlitanus" 2014 m. spalio 8 d. žemė sklypo planas, buvęs Žemės sklypo įsigijimo sandorių sudėtine dalimi, nebuvo patvirtintas ir suderintas su atitinkamomis valstybės institucijomis ir pan., todėl juo negalėjo būti remiamasi sprendžiant dėl naudojimo Žemės sklypu, atmestini. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre esančio žemės sklypo plano pagrindu parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas ir patvirtintas LR Žemės įstatyme, LR Teritorijų planavimo įstatyme ir LR Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka, atitinkamai suderintas su atitinkamomis institucijomis, bÅ«tinas tuo atveju, jeigu siekiama žemės sklypo atidalijimo / padalijimo, nes žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendrataučių reikalavimu atskiriamos Å¡iems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iÅ¡ jų atskirus žemės sklypus, ir tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

31. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad savo tikslais į atidalijimÄ yra panaÅ¡us naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutas (CK 4.81 straipsnis), tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Atidalijus dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankiÅ¡ku nuosavybės teisės objektu. Tokį objektÄ jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiÅ«ra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta.

Savo nuožiÅ«ra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Taigi atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymas – tai du skirtingi institutai, reglamentuojantys skirtingus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo bÅ«dus, todėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės analogijos taikymas nagrinėjamu atveju negalimas.

Tiek atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimÄ ir supaprastinimÄ . Vis dėlto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors Å¡iuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaÅ¡i paskirtis, yra savarankiÅ¡ki ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018), besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginÄÄ teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.

32. IÅ¡ apeliantų dėstomų argumentų matyti, jog jie, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovai savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės painioja naudojimosi tvarkos ginčo sklypu nustatymÄ su sklypo atidalijimu, t. y. naudojimosi tvarkos nustatymo teisines pasekmes iÅ¡ esmės suvokia kaip atidalijimo teisines pasekmes. Nors savo tikslais į atidalijimÄ naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutas yra panaÅ¡us, tačiau tarp jų egzistuoja esminis skirtumas. Atidalijus dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankiÅ¡ku nuosavybės teisės objektu.

Tokį objektÄ jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiÅ«ra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta. Savo nuožiÅ«ra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymas – tai du skirtingi institutai, reglamentuojantys skirtingus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo bÅ«dus, nors ir yra orientuoti į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimÄ ir supaprastinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

33. Nagrinėjamu atveju bendraturčių susitarimui dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos įforminimo ir tokios tvarkos detalizavimo / materializavimo atitinkamame plane nėra keliami tokie reikalavimai, kaip atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės proceso atveju, todėl Å¡iuo atveju tiek notarai, tvirtinę atitinkamas Žemės sklypų dalių pirkimo - pardavimo sutartis ir jų sudėtine dalimi sutarčių Å¡alių įvardintÄ UAB "Arlitanus" 2004 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo projektÄ , kuriame buvo detalizuotas sutarčių objektas, nenustatė jokio prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normos, tiek teismas neturi jokio pagrindo spręsti apie tokio prieÅ¡taravimo buvimÄ ir negalėjimÄ remtis sutarčių sudėtine dalimi esančiu UAB „Arlitanus" Žemės sklypo padalijimo projektu, sprendžiant dėl de jure naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo.

34. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovai teigia, kad jiems skirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 2, kardinaliai skiriasi nuo notarinėse pirkimo - pardavimo sutartyse koordinačių taškais apibrėžtų sklypo dalių dislokacijos vietų UAB „Arlitanus" 2004 m. spalio 8 d. plane, tačiau nepateikia teismui jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, kaip, kurioje vietoje tokie skirtumai nustatytini. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 8.4 punkte nustatė, kad atsakovams D. P., R. P., R. B. ir L. B. bei tretiesiems asmenims I. B., A. Z., E. Z. ir T. B. skiriama Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu Nr. 2, savo vieta atitinka UAB "Arlitanus" padalijimo projekte nurodytas P., B., B., Z. bei B. sklypų vietas.

35. Atmestinas apeliantų argumentas, jog 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „Geo Planum“ naudojimosi Žemės sklypu planas nėra racionalus ir pažeidžiantis apeliantų interesus bei lūkesčius tuo aspektu, kad jiems priskirta naudotis ne tokia vertinga, kaip kitiems bendraturčiams Žemės sklypo dalis (miško ūkio žemė), be to, nepagrįstai visiems atsakovams paskirta naudotis bendrai atitinkama Žemės sklypo dalimi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad:

a) bÅ«tent tokia dalis, kaip įsigyjama, buvo pačių atsakovų, kaip pirkėjų, nurodyta jų pačių sudarytose su pardavėju ir galiojančiose pirkimo - pardavimo sutartyse, aiÅ¡kiai apibrėžiant koordinatėmis teritorijÄ , į kuriÄ patenka miÅ¡ko žemė;

b) atsakovai nagrinėjamoje byloje neteikė prieÅ¡ieÅ¡kinio, taip pat nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio kitoje byloje, t. y. nereiÅ¡kė savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl kitos naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, priskiriant jiems naudotis atitinkamas Žemės sklypo dalis, nesiÅ«lė ir neteikė į bylÄ jokio alternatyvaus naudojimosi žemės sklypu plano, varianto, kurį teismas galėtų vertinti greta ieÅ¡kovų pateikto plano ir atitinkamai spręsti dėl bendraturčių interesų pusiausvyros ir pan. TÄ ir dabar nėra draudžiama atsakovams padaryti, kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu kitoje byloje, esant tęstinio pobÅ«džio bendraturčių santykiams;

c) nėra duomenų, kad tarp pačių atsakovų ir trečiųjų asmenų, kuriems buvo bendrai priskirta naudotis atitinkama Žemės sklypo dalimi, būtų kilę nesutarimų ir ginčų dėl naudojimosi būtent tokia dalimi ir kad jie tarpusavyje negalėtų susitarti dėl naudojimosi tvarkos jiems skirta bendrai naudotis dalimi.

36. Tuo tarpu dėl apeliantų nurodomų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ atsakovų P. naudojimui tenkantis žemės sklypas yra dviejuose sklypuose (bendras naudojimas sklype Nr. 2 ir atskiras sklypo Nr. 8 naudojimas), kas apeliantų teigimu, neužtikrina racionalaus žemės naudojimo pagal įregistruotÄ Å¾emės Å«kio paskirtį, pasisakytina, jog atsakovams P. 2021 m. vasario 1 d. įsigyjant iÅ¡ Danske Bank AS Lietuvos filialo 540 kv.m Žemės sklypo plotÄ , jiems buvo žinoma perkamo sklypo situacija ir lokacija, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jie jau buvo gavę advokatės praneÅ¡imÄ bendraturčiams dėl sutikimo/nesutikimo su UAB „Geo planum“ plane numatyta naudojimosi tvarka, taip pat atsakovai gana aktyviai (atstovaujami advokato) dalyvavo teisminiame procese dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Taigi, kaip visiÅ¡kai pagrįstai savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė ieÅ¡kovai, atsakovai P. su 2021 m. vasario 1 d. perkama 540 kv. m Žemės sklypo dalimi perėmė ir faktinę naudojimosi sklypu tvarkÄ .

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties 38. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Teismui atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovams priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 1 000 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios, teismo vertinimu, nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių.

41. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto mokėjimo nurodymo, 1 000 Eur sumÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų advokatei S. B. yra sumokėjęs A. B. (kuris nėra nagrinėjamos bylos dalyvis), tačiau 2022 m. gegužės 4 d. sÄ skaitoje už teisinę pagalbÄ Nr. 16 mokėtojais nurodyti visi ieÅ¡kovai. Esant susiklosčiusiai situacijai, t. y. kad byloje dalyvauja keturi atsakovai ir Å¡eÅ¡iolika ieÅ¡kovų, kad ieÅ¡kovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apmokėjo, manytina, ieÅ¡kovės E. B. sutuoktinis, vadovaujantis protingumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, iÅ¡ apeliantų (atsakovų) lygiomis dalimis, t. y. po 250 Eur, priteisiamos ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apmokėjusiam A.

B. (Banko sÄ sk. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Apeliantų (atsakovų) D. P., R. P., R. B. ir L. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti A. B. iÅ¡ atsakovų D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 250 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko