2023-05-17 Nr. AB-10389-3-63-3-00960-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-189-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00960-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (4.17.E) D3-1302 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo inicijavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Administraciją pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, 2) panaikinti atsakovo Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (39.6)-R2-1441 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo inicijavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą Administracijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimui Nr. (4.17.E) D3-1302 apskųsti.

2. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Administracijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (4.17.E) D3-1302 ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3. Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,2317 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Šį žemės sklypą pareiškėja įgijo 2012 m. sausio 18 d. dovanojimo sutartimi. Nekilnojamojo turto registre įregistruota pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos. Jokių žymų (miško, apsaugos zonų, saugomų teritorijų, kultūros paveldo apsaugos ir kt.) šiam sklypui Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo. Miško plotas, pareiškėjai nežinant, įregistruotas pagal 2020 m. lapkričio 27 d. pateiktus duomenis. 2013 m. birželio 6 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-183 buvo patvirtintas Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialusis planas. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas geltona spalva, indeksu (duomenys neskelbtini), reiškiančiu gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo būdą bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos žemės naudojimo pobūdį. Pareiškėja kreipėsi į Administraciją, prašydama organizuoti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Administracija 2020 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (8.6.) D3-S-216r-4026 nepritarė planavimo proceso inicijavimui, nes šiame žemės sklype esantis miškas priskirtas valstybinės reikšmės miškams, pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybė gali inicijuoti miško žemės pakeitimą kitomis naudmenomis, jeigu miškingumas šioje savivaldybėje yra didesnis kaip 50 proc., o Palangos savivaldybėje miškingumas yra tik 39,2 proc. Šis Administracijos atsakymas apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui, administracinės bylos Nr. eI3-3467-583/2021.

4. Pareiškėja paaiškino, kad siekia išspręsti Žemės sklype esančio miško pašalinimą iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, kad būtų inicijuotas valstybinės reikšmės miško ploto Žemės sklype išbraukimas iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Tarnyba šį kreipimąsi persiuntė Administracijai, kuri 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu atsisakė inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimą. Pareiškėjos skundas dėl minėto Administracijos sprendimo nagrinėti teisme nebuvo priimtas.

5. Pareiškėja 2021 m. balandžio 23 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą su prašymu, kad institucija pati inicijuotų valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimą siekiant ištaisyti klaidą, kad valstybinės reikšmės miškai negali priklausyti privačiam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.2 punktu schemos tikslinamos ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenis. Sprendimu Tarnyba atsisakė inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo procesą, nurodydama, kad Žemės sklype esantis miškas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, be to miškas į valstybinės reikšmės miškų plotų schemą buvo įtrauktas anksčiau nei suformuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui, todėl rengiant schemą klaida nebuvo padaryta.

6. Pareiškėjos vertinimu, tai, kad valstybinės reikšmės miškas priklauso privačiam asmeniui, laikytina klaida, ją galima ištaisyti keičiant schemą, o vienas iš galimų iniciatorių yra Tarnyba. Sprendime nėra nurodyta jokių argumentų, kaip reikia išspręsti susidariusią situaciją. Valstybinės reikšmės miškų plotų schema buvo keičiama daug kartų, todėl pastebėjus šį neatitikimą galimybė ištaisyti susidariusią padėtį buvo ne kartą. Klaida gali būti ištaisyta Tarnybai pateikus pasiūlymą miškų schemos rengimo ir tikslinimo organizatoriui – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Aplinkos ministerija). Aprašo 13.2 punktas neriboja galimybių taisyti schemos klaidas, nežiūrint į jų pobūdį ir atsiradimo laiką.

7. Pareiškėja nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba dar 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25 suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kurioje buvusio savininko A. B. turėtos žemės dalis pažymėta kaip laisva žemė. Administracijos direktorius 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-761 patvirtino žemės sklypo ribas, plotą ir dydį, į kurį numatyta atkurti nuosavybės teises, t. y. 0,2317 ha. Palangos miesto savivaldybė tuo metu valstybinės reikšmės miškų schemos nebuvo gavusi, ją gavo tik 2005 m. kovo 2 d. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui anksčiau nei patvirtinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema ir miškų inventorizaciniai duomenys įregistruoti Miškų kadastre. Palangos miesto savivaldybė ir tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2004–2007 metais, derindamos valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, nurodė, kad iš šios schemos reikia išimti žemės sklypus, kurie suplanuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) iš esmės pritarė nestabdyti nuosavybės teisių atkūrimo, koreguoti valstybinės reikšmės miškų schemą. Valstybinės reikšmės miškų plotų schema dėl Žemės sklypo iki šiol nėra pakeista. Ankstesnėje administracinėje byloje, kurioje buvo kreiptasi dėl viešojo intereso gynimo, Tarnyba teigė, kad į Žemės sklypą atkūrus nuosavybės teises buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, draudžiančios valstybinės reikšmės miškus perleisti privačion nuosavybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-662/146/2016).

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Aprašu, kurio 13.2 punkte nustatyta, jog schemos tikslinamos ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Kadastro duomenis. Miško, kaip jis apibrėžtas Miškų įstatymo 2 straipsnyje, inventorizavimas miško žemėje, negali būti laikomas miškų valstybinės sklypinės inventorizacijos klaida. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 30 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis Miškų kadastro objektai gali būti išregistruojami, o 33 punkte – baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis Miškų kadastro duomenys yra keičiami. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos pakartotinį prašymą, nenustatė nei vieno iš Kadastro nuostatų pagrindų, kuriuo būtų galima keisti Miškų kadastro duomenis ir / arba išregistruoti Miškų kadastro objektą. Todėl Tarnyba Sprendimu atsisakė tenkinti minėtą prašymą ir nurodė visas faktines aplinkybes, teisės aktų normas bei motyvus. Net jei ginčo teritorija ir nebūtų Vyriausybės nutarimu priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, ji, vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi ir 4 straipsnio 10 dalies 2 punktu, yra laikytina valstybinės reikšmės mišku.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Aplinkos ministerija palaikė atsakovo poziciją ir rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas atsiliepime į skundą.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjos L. S. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,2317 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad jai priklausantis miškas nepagrįstai įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų schemą, nes valstybinės reikšmės miškas negali priklausyti privačiam asmeniui, todėl ji siekia, kad ši klaida būtų ištaisyta. Pareiškėja pakartotinai 2021 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama inicijuoti valstybinės reikšmės miško ploto Žemės sklype išbraukimą iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos vadovaujantis Aprašo 13.2, 14.1 ir 15 punktais.

14. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba Sprendimu nurodė, jog pareiškėjos sklype esantis miškas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir, jog rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemą klaida nebuvo padaryta. Tarnyba nurodė, kad 0,19 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritorija valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirta Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), privatiems asmenims perduotas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. sprendimais Nr. 1201, 1202, 1203 bei 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 13.6-1771, t. y. jau šiam plotui esant priskirtam valstybinės reikšmės miškų plotams Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370. Tarnyba pažymėjo, kad dar 2006 m gruodžio 8 d. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo atliktas Miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje (patikrinimo aktas Nr. 40), kurio metu nustatyta, kad minėtame žemės sklype esantis Miškų kadastre mišku registruotas plotas atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui keliamus reikalavimus. 2020 m. birželio 22 d., nagrinėjant Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 18 d. raštą Nr. (66)-D8-(E)-734, buvo atliktas pakartotinis minėto žemės sklypo patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu pakartotinai konstatuota, kad į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkanti Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 107 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (Patikrinimo aktas Nr. 1610). Atsižvelgiant į tai, kad į minėtą žemės sklypą patenkanti Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 107 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, Tarnyba neturi teisinio pagrindo ją išregistruoti iš Miškų kadastro. Tarnyba nenustatė nei vieno iš Kadastro nuostatų pagrindų, kuriais būtų galima keisti Miškų kadastro duomenis ir / arba išregistruoti Miškų kadastro objektą, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjos pakartotinį prašymą.

15. Teismas nurodė, kad ginčo šalys atkreipia dėmesį į Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. el-427-162/2016, kurioje procesą inicijavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir prokuroras), gindamas viešąjį interesą ir prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. administracinių aktų dalis, kuriomis atkuriant E. A., M. Š., V. P. (mirusiųjų vardu) nuosavybės teises į žemę natūra privačion nuosavybėn buvo perduota dalis valstybinės reikšmės miško (iš viso 0,19 ha), t. y.

Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų 107 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis. Prokuroras prašė šia apimtimi pripažinti negaliojančiomis paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių dalis, taikyti restituciją 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės mišką grąžinant valstybei. Be kita ko, prokuroras prašė panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2012 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarties Nr. 411, kurios pagrindu A. S. ir D. S. dovanojo dukrai L. S. 0,2317 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria L.

S. buvo perleistas 0,19 ha valstybinės reikšmės miško plotas ir taikyti restituciją, pagal kurią L. S. jai nuosavybės teise priklausančio 0,3217 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį – 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės mišką privalo natūra grąžinti valstybės nuosavybėn. Prokuroras teigė, jog Klaipėdos apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į tai, kad didžioji ginčo sklypo dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, todėl E. A., M.

Š. bei V. P. neteisėtai ir nepagrįstai atkūrė nuosavybės teises į 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės mišką, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, kadangi valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir privačion nuosavybėn neperleidžiami.

Prokuroras pažymėjo, kad ginčijami administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, todėl vien jų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Panaikinus administracinius aktus, išnyksta ir pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikoma restitucija. Siekiant tinkamo viešojo intereso apgynimo, naikintinos ir administracinių aktų pagrindu sukurtos materialinės teisinės pasekmės, t. y. sandoriai, kuriais vėliau tretiesiems asmenims perleistas žemės sklypas, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas.

Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktu, kadangi nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-662/146/2016 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

16. Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčo, jog miškas, patenkantis į teritoriją (duomenys neskelbtini), yra miesto teritorijoje. Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodyta, kad miestų miškai – valstybinės reikšmės miškai. Teismas, aptaręs Kadastro nuostatų 30 ir 33 punktuose nustatytus baigtinius pagrindus, kuriais remiantis Miškų kadastro objektai gali būti išregistruojami ar duomenys keičiami, sutiko su atsakovo Sprendimu, jog nenustatyta nei vieno Kadastro nuostatų pagrindo, kuriuo būtų galima keisti Miškų kadastro duomenis ir / arba išregistruoti Miškų kadastro objektą.

17. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba Sprendime nurodė, jog prašyme minimu atveju turėtų būti sprendžiamas tik miško žemės, esančios žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavertimo kitomis naudmenomis klausimas, nes Aprašo 13.3 punkte yra numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į minėtame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus.

18. Teismas nurodė, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vykdomas vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (toliau – ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis aprašas), ir aptarė Aprašo nuostatas, reglamentuojančias Miškų kadastro duomenų tikslinimą.

19. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog į minėtą žemės sklypą patenkanti Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 107 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, t. y. dar prieš žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimą ir jo perdavimą privatiems asmenims, Sprendimu pagrįstai nurodyta, jog nelaikytina, kad rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemą buvo padaryta schemos rengimo klaida, kurios ištaisymą reglamentuoja Aprašo 13.2 punktas.

20. Teismas pažymėjo, kad jei ginčo teritorija net nebūtų Vyriausybės nutarimu priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, ji bet kokiu atveju, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punktu (miestų miškai), yra laikytina valstybinės reikšmės mišku.

21. Teismas konstatavo, jog Tarnyba Sprendimu tinkamai įvertino įstatymų nuostatas ir išsamiai nurodė visas faktines aplinkybes, teisės aktų normas ir motyvus, kuriais remiantis atsisakė tenkinti pareiškėjos pakartotinį prašymą. Sprendimas yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nėra ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų jį panaikinti, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 dalis (2006 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 383 redakcija su vėlesniais pakeitimais) „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, kuria L. S. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantis miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1–3 dalims bei 47 straipsnio nuostatai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies nuostatai, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatai, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta <...> valstybinės reikšmės miškams ir parkams bei Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 5 punkto nuostatai, kad Valstybinės reikšmės miškai – tai <...> valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

23. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, sprendė, jog nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti pareiškėjos nurodytų įstatymų konstitucingumo klausimo.

III. 24. Pareiškėja L. S. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkinti; 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 dalis (2006 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 383 redakcija su vėlesniais pakeitimais) „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, kuria L. S. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantis miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1–3 dalims bei 47 straipsnio nuostatai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies nuostatai, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatai, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta <...> valstybinės reikšmės miškams ir parkams bei Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 5 punkto nuostatai, kad Valstybinės reikšmės miškai – tai <...> valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

25. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ginčo atveju buvo padaryta valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaida, o atsakovas susikoncentravo tik į tai, kad neva techninio pobūdžio klaidų nustatant miškų kadastro duomenis, inventorizuojant sklypus bei rengiant ir tikslinant valstybinės reikšmės miškų plotų schemas nepadaryta. Atsakovas į pareiškėjos iškeltą problemą, kad privatus miškas negali būti valstybinės reikšmės ir tai reikia išspręsti, nepateikė jokio atsakymo ir biurokratiškai klausimo sprendimą nukreipė į Palangos miesto savivaldybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat koncentravosi tik į tai ar esama techninių klaidų nustatant miško kadastro duomenis bei klaidų, dėl kurių reikėtų keisti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, tačiau neatsakė į esminį skundo klausimą, kad privatus miškas negali būti priskirtas valstybinės reikšmės miškui ir tuo pačiu tiek de jure (teisiškai) (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 pagrindu), tiek de facto (faktiškai) (mišką administruoja atsakovas) negali nuosavybės teise priklausyti valstybei. Teismas visiškai nenagrinėjo argumentų, susijusių su Konstitucijos, Miškų įstatymo bei Žemės įstatymo nuostatų pažeidimu, todėl nebuvo atskleista bylos esmė.

26. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas bei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidos sampratą. Pareiškėja rėmėsi klaida plačiąja prasme, kurią apima ne tik techninės schemos rengimo klaidos, bet ir bet kokios kitos klaidos, rodančios schemos neatitikimą faktinėms aplinkybėms, kitiems dokumentams ar teisės aktams. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas iš esmės klaidą aiškino išimtinai kaip techninio pobūdžio apsirikimą, netikslumą. Pareiškėjos įsitikinimu Apraše minima schemos rengimo klaida apima bet kokio pobūdžio klaidą, kuri paaiškėja vėliau (tai techninės, rašymo apsirikimo klaidos, pateiktų dokumentų neatitikimo, prieštaravimo administraciniams aktams ir įstatymams atvejai). Aprašas nedetalizuoja klaidos atsiradimo momento, nenurodo koks subjektas turi būti padaręs klaidą ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas, pernelyg susiaurindamas Aprašo 13.2 punkte vartojamą schemos rengimo klaidos sampratą netinkamai aiškino ir taikė šią teisės normą, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra jokios valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidos.

27. Pareiškėja laikosi nuomonės, kad paaiškėjus aplinkybei, jog jai nuosavybės teise esančiame žemės sklype esantis miškas priskirtas valstybinės reikšmės miškui, yra padaryta schemos rengimo klaida, kuri taisytina Aprašo 13.2 punkte nurodytais atvejais ir tai turi atlikti Tarnyba (Aprašo 14.1, 15 p.). Be to, atsakovas ir teismas netinkamai taikė Aprašo 13.2 punktą ir tuo aspektu, kad netinkamai vertino jame nurodytų veiksmų atlikimo eiliškumą, nepagrįstai rėmėsi Kadastro nuostatų 30 ir 33 punktais. Aprašo 13.2 ir 15 punktai numato kitokią veiksmų eigą: nustačius schemos rengimo klaidas sprendžiamas klausimas dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atliekami patikrinimai vietoje ir po to patikslinami Miškų kadastro duomenys. Valstybinės reikšmės miškų schemos tikslinimas nepriklauso nuo to, kada galima keisti ar išregistruoti kadastro duomenis, o visų pirma nustatoma pati schemos rengimo klaida ir tik atlikus patikslinimo veiksmus keičiami kadastro duomenys. Todėl pirmosios instancijos teismas, suteikęs prioritetą kadastro duomenų keitimo bei išregistravimo pagrindams, netinkamai taikė šias teisės normas, nes susiaurino schemos tikslinimo atvejus, nurodytus Aprašo 13.1–13.7 papunkčiuose.

28. Pareiškėja teigia, kad atsakovas ir teismas netinkamai aiškino Kadastro nuostatų 30 ir 33 punktus, nurodydami, esą kadastro duomenų keitimo bei išregistravimo pagrindų sąrašai yra baigtiniai ir šiuo atveju tokie pagrindai nenustatyti. Kadastro nuostatų 30.3 punktas leidžia išregistruoti kadastro duomenis, kai paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi. Taip kadastro duomenys gali būti keičiami kai atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis nustatoma, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys (Kadastro nuostatų 33.3 p.). Aprašas ir Kadastro nuostatai nesudaro jokių kliūčių valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimui ištaisant pareiškėjos nurodytą klaidą, kad privatus miškas negali būti priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

29. Pareiškėja teigia, kad Tarnyba padarė akivaizdžių klaidų tiek rengiant schemą, tiek vėliau tvarkant, apdorojant, tikslinant bei naudojant duomenis ir nurodo faktines aplinkybes apie tai, kaip vyko nuosavybės teisių atkūrimas į Žemės sklypą. Tarnyba, turėdama visą informaciją, jog į valstybinės reikšmės mišką yra atkurtos nuosavybės teisės, ir matydama prieštaravimą įstatymams, pernelyg ilgai nieko nedarė situacijai išspręsti bei užkirsti kelią tolimesniam valstybinės reikšmės miško perėjimui į kitas privačias rankas. Jei atsakovas būtų tinkamai veikęs 2003–2006 metais, nuosavybės teisės į Žemės sklypą nebūtų atkurtos, o jei būtų tinkamai sureagavęs 2007 metais, kai teikė medžiagą prokuratūrai, pareiškėjos tėvas 2011 metais nebūtų galėjęs Žemės sklypo nusipirkti ir nebūtų patyręs didelių nuostolių. Šiuo metu pareiškėjos teisės yra pažeidžiamos iš esmės, ji Žemės sklype negali nieko daryti. Teismas, pritardamas institucijos neveikimui bei problemos, kuri susidarė ir dėl pačios institucijos kaltės (neveikimo), priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kuriuo neribotam laikotarpiui paliko galioti esminį pareiškėjos nuosavybės teisių pažeidimą.

30. Pareiškėja pažymi, kad kreipimasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo dėl ginčo Žemės sklypo iš esmės patvirtina, jog ne tik pareiškėja, bet ir atsakovas buvo tokios nuomonės, kad situacija yra prieštaraujanti įstatymams, todėl ją būtina keisti. Aplinkybę, kad valstybinės reikšmės miškas yra perleistas privačion nuosavybėn galima vertinti kaip klaidą Aprašo 13.2 punkto prasme. Koliziją galima išspręsti teisėtu būdu, nes teisės aktai leidžia taisyti bet kokią valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidą, o Miškų įstatymas numato išimtį kai pajūrio juostoje gali būti ne tik valstybinės reikšmės, bet ir privatūs miškai, jeigu į juos buvo atkurtos nuosavybės teisės. Todėl situacija, kurią 2007 bei 2015 metais iškėlė pats atsakovas, turi būti išspręsta iki galo. Teismas, pritardamas atsakovo neveikimui ir problemos nesprendimui, faktiškai įteisino galimai neteisėtą situaciją, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

31. Pareiškėja teigia, kad byloje buvo netinkamai pritaikytos Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 5 punkto nuostatos, kad Žemės sklype esantis miškas turi būti laikomas valstybinės reikšmės mišku. Minėta norma numato vienintelę išimtį dėl miško priklausymo privačia nuosavybės teise galimybės, kadangi į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės, būtent tokia situacija ir yra susiklosčiusi pareiškėjos atveju. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai teisėtai priklauso jos sklype esantis miškas, administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo taip pat yra teisėti nepaisant to, kad jie nebuvo panaikinti teismine tvarka, be to, nėra jokio prieštaravimo atsakovės cituojamai LR Konstitucinio Teismo praktikai valstybinės reikšmės miškų klausimu. Tačiau vien tokio pripažinimo kolizijai išspręsti nepakanka (prieštaravimas išlieka), todėl turi būti keičiama valstybinės reikšmės miškų plotų schema dėl jos rengimo klaidos, kad į ją įtrauktas sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, o atsakovo sprendimas atsisakyti inicijuoti tokį procesą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

32. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjos sklype esantis miškas yra valstybinės reikšmės miškas ir išimtinė valstybės nuosavybė, kadangi šis miškas yra mieste bei 7 km juostoje nuo Baltijos jūros. Tačiau pareiškėja yra įgijusi nuosavybės teises į Žemės sklypą, o privatų turtą priskyrus valstybinės reikšmės miškui yra sukurta situacija, kai privatus turtas tuo pačiu yra ir valstybės nuosavybė, kas teisiškai yra neįmanoma. Kadangi miškas be žemės egzistuoti negali, valstybė tuo pačiu yra ir miško užimamo žemės ploto savininkė. Privačios nuosavybės paėmimas yra galimas tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, paimant visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant, konfiskuojant turtą ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 str. 2–4 d.). Pareiškėja laiko, kad yra paimta jos privati nuosavybė, nors tokio paėmimo būdo jokie įstatymai nenumato.

33. Pareiškėja pažymi, kad išsprendus koliziją dėl Žemės sklype esančio miško priskyrimo valstybinės reikšmės miškams, ji galėtų įgyvendinti savo tikslus Žemės sklype pasistatyti namą. Galiojantys teritorijų planavimo dokumentai numato tokią galimybę. Pareiškėjos nuosavybės teisės yra pažeidžiamos iš esmės, susidariusią koliziją vengiama spręsti, todėl teismas, paneigdamas pareiškėjos konstitucinę nuosavybės teisės apsaugą, neįpareigodamas atsakovo pareiškėjos prašymą spręsti iš naujo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

34. Pareiškėja palaiko savo prašymą, išdėstytą pirmosios instancijos teismui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Vyriausybė, priimdama sprendimą pareiškėjos žemės sklype esantį mišką pripažinti valstybinės reikšmės mišku, tuo pačiu savaime ir valstybės nuosavybe, pažeidė Konstitucijos ir nurodytų įstatymų nuostatas, nes privačią nuosavybę transformavo į valstybinę. Jeigu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismui taip pat kiltų abejonių dėl minėto Vyriausybės nutarimo konstitucingumo, pareiškėja prašo pakartotinai spręsti šį jos prašymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

35. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys gali nesutapti ir tai savaime nereiškia, kad Miškų kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi; būtent Miškų kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu, o duomenys, registruoti Miškų kadastre yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais. Pareiškėjai įgyjant Žemės sklypą, turėjo būti žinomi vieši duomenys apie mišką ir miško žemę sklype. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus. Teritorija, atitinkanti Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 punkto apibrėžimą, negali būti laikoma ne mišku ir nėra įstatyme numatytos teisinės procedūros, kurios pagalba tokią teritoriją būtų galima išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Tarnybos nuomone, Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 1–6 punktuose įtvirtintos teisės normos nekonkuruoja tarpusavyje ir reguliuoja visiškai skirtingus teisinius santykius, t. y. Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje kiekviename punkte yra nustatyti savarankiški atvejai, kuriems esant miškai yra laikomi valstybinės reikšmės miškais. Tarnybos vertinimu, visi motyvai, nurodyti Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2004 m. lapkričio 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija), 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui (2004 m. kovo 23 d. redakcija)“ iš esmės turi būti taikomi nagrinėjant ir šį ginčą.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Aplinkos ministerija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad Tarnybos Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti, tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2004 m. lapkričio 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija), 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui (2004 m. kovo 23 d. redakcija)“ išdėstyti motyvai taikomi nagrinėjant ir šį ginčą, nes ši teritorija patenka į Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, dėl kurio Konstitucinis Teismas pasisakė minėtame nutarime. Teisinis reguliavimas, taikytinas byloje, aiškus ir nėra pagrindo tenkinti prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

39. Pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą sujungti administracines bylas: administracinę bylą Nr. eA-67-525/2023 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00053-2021-8) dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. (8.6)D3-S-216r-4026 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ ir šią administracinę bylą dėl Tarnybos Sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 40. Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų atkreiptinas dėmesys į tai, kad: 1) pareiškėja į Tarnybą kreipėsi su pakartotiniu prašymu „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo inicijavimo“, prašymą grįsdama Aprašo 13.2 ir 14.1 punktais (klaidos ištaisymas); 2) Tarnyba Sprendimu atsisakė imtis veiksmų pagal Aprašą; 3) apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Aprašo nuostatos buvo aiškintos netinkamai (žr. nutarties 26–27 p.).

41. Nutarties 40 punkte išdėstytos aplinkybės apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas – Tarnybos veiksmų teisėtumas bei pagrįstumas, sprendžiant pareiškėjos prašymą pagal Aprašo 13.2 ir 14.1 punktus. Visi kiti apeliacinio skundai argumentai, kurie neliečia šio dalyko, neturi teisinės reikšmės ir jų atžvilgiu nebus pasisakoma, kadangi tai nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas.

42. Klaidos taisymas yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13 punkte.

43. Klaidos sąvoka bei jos taisymo apimtis Apraše nėra nurodyti, todėl aiškinant klaidos sąvoką Apraše išdėstyto reguliavimo kontekste, ją reikėtų suprasti labiau kaip techninio pobūdžio klaidą, kuri galėtų būti ištaisoma nekeičiant suinteresuoto asmens teisių bei pareigų apimties. Kai jau yra siekiama pakeisti / inicijuoti pakeitimą dėl susiklosčiusių teisinių santykių tarp šalių, teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio veiksmai, nebepatektų į klaidos ištaisymo sąvoką.

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje, aiškindamas aptariamą normą, yra konstatavęs, kad remiantis administracinės procedūros taisytinos klaidos apibrėžimu, darytina išvada, jog Tvarkos aprašo 13.2 punkte nurodyta schemos rengimo klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar schemos rengimo vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių schemos rodiklių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1007-261/2015).

45. Nagrinėjamos bylos ginčo aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju pareiškėja ginčija esminius dalykus – nuosavybės teisių gynimas ir kt. Todėl konstatuojama, jog esant tokiai situacijai, atsakovas neturėjo pagrindo pradėti klaidos taisymo procedūros pagal pareiškėjos prašymą, kadangi akivaizdžios, nekeliančios abejonių, klaidos nėra (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1891-261/2021).

46. Bylą tikrinanti teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir kitą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kurioje buvo aptariamas šia bylai aktualus ir iš esmės tapatus klausimas. 2018 m. spalio 24 d. nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad „Nutarties 60 punkte (60 p. – pareiškėjas taip pat nurodo, kad negalima situacija, kuomet privačiame žemės sklype pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemą yra valstybinės reikšmės miško plotas, kuris yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, kuri pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti perduota kitiems asmenims. Žemės sklypo ginčo plotas negali tuo pačiu metu būti ir privačių asmenų nuosavybė, ir išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Kadangi ši situacija nebuvo išspręsta aktu Nr. 665 ir Nutarimu Nr. 1046, yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas tikslinti kadastro duomenis ir valstybinės reikšmės miškų ploto schemą) nurodyti pareiškėjo argumentai nėra reikšmingi kadastro duomenų ir valstybinės reikšmės miškų ploto schemos tikslinimo pagrindų vertinimo prasme. Faktinė situacija ginčo žemėje ir teisinis jos vertinimas suponuoja, kad ginčo plotai pagrįstai patenka į valstybinės reikšmės miško plotus. Taip jie registruoti kadastre ir įtvirtinti schemoje. Ginčas dėl nuosavybės teisės yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas ir gali būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau tai nėra nagrinėjimo dalykas šioje byloje“ (administracinė byla Nr. A-1291-415/2018).

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

48. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

49. Pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pareiškėjos kvestionuojamas teisinis reguliavimas teisėjų kolegijai, visų pirma, nekelia abejonių, t. y. teisėjų kolegija neįžvelgia nurodomo teisinio reguliavimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Antra, prašomas patikrinti reguliavimas, kaip matyti, apskritai netaikytas sprendžiant šį disputą (žr. nutarties 41 p.) – prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

51. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, materialioji teisė ginčo santykiams pritaikyta teisingai, todėl teismo sprendimą keisti ar naikinti nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo bylų sujungimui, nes nurodoma administracinė byla (žr. nutarties 39 p.) jau išnagrinėta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius