Legislator Case Law & Legislation
85f2db20-4933-4bde-b530-aceb247de2be AI generated

85f2db20-4933-4bde-b530-aceb247de2be · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 85f2db20-4933-4bde-b530-aceb247de2be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų R. G. ir UAB „Rimpava“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal

Legislator headnote

AI generated

85f2db20-4933-4bde-b530-aceb247de2be · Lietuvos apeliacinis teismas: nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, taip pat priteisti iÅ¡ R. G. 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . PadarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas grindė neteisėtais atsakovų veiksmais paskleidžiant melagingÄ informacijÄ bei nesÄ Å¾iningai konkuruojant. Teismo proceso metu ieÅ¡kovas reikalaujamus solidariai atlyginti nuostolius sumažino iki 64 513 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų R. G. ir UAB „Rimpava“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal

ieškovo UAB „Lintera“ ieškinį atsakovams R. G. ir UAB „Rimpava“ dėl turtinės ir neturtinės

žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Lintera“

kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. G. ir UAB „Rimpava“ 116 450 Lt dydžio

nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, taip pat priteisti iÅ¡ R. G. 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . PadarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas grindė neteisėtais atsakovų veiksmais paskleidžiant melagingÄ informacijÄ bei nesÄ Å¾iningai konkuruojant. Teismo proceso metu ieÅ¡kovas reikalaujamus solidariai atlyginti nuostolius sumažino iki 64 513 Lt.

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – 126 450 Lt vertės atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių areÅ¡tÄ , leidžiant atsakovams naudoti areÅ¡tuotÄ turtÄ pagal jo tiesioginę paskirtį, bet uždraudžiant juo disponuoti. Nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, nevirÅ¡ijant reikalavimo sumos, turi bÅ«ti areÅ¡tuojamos ir atsakovų piniginės lėšos, esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat ir banko sÄ skaitose, leidžiant iÅ¡ Å¡ių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu, o atsakovui UAB „Rimpava“ – mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas. Surasti ir apraÅ¡yti areÅ¡tuotinÄ turtÄ teismas pavedė antstoliui, nes nutarties priėmimo metu nebuvo žinoma jo sudėtis.

Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones pakeisti į atsakovui R. G. priklausančios nekilnojamojo turto dalies areÅ¡tÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi atsakovų atskirÄ jį skundÄ atmetė.

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi sumažino laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ :

abiejų atsakovų atžvilgiu turto areÅ¡tÄ sumažino iki 64 513 Lt, o atsakovo R. G. – iki 10 000 Lt.

Atsakovai 2010 m. kovo

22 d. pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones į atsakovui R. G. priklausančios nekilnojamojo turto dalies areÅ¡tÄ 64 513 Lt sumai. Nustačius, kad areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto nepakanka, atsakovai prašė areÅ¡tuoti jų kilnojamÄ jį turtÄ ir vertybinius popierius. Atsakovai praÅ¡ymÄ grindė ieÅ¡kinio sumos sumažinimu. Jų nuomone, turimo turto visiÅ¡kai pakanka ieÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti, todėl nėra pagrindo toliau laikyti areÅ¡tuotas atsakovų lėšas banko sÄ skaitose. Lėšų areÅ¡tas atsakovams sukelia nepagrįstai didelius nuostolius; sužlugdyta atsakovo UAB „Rimpava“ veikla.

 Â

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovai naujÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindžia aplinkybėmis bei įrodymais, dėl kurių iÅ¡ dalies jau yra pasisakyta Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartyje, todėl vien dėl Å¡ios priežasties atsakovų praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis dėl turto areÅ¡to masto sumažinimo yra pateikta antstolei, vykdančiai Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio reikalavimo dydžio sumažinimas nėra teisėtas pagrindas pakeisti teismo taikytÄ neapibrėžto turto areÅ¡tÄ konkrečių daiktų areÅ¡tu. Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, jog turto apraÅ¡ymas, jo įvertinimas atliekami pagal vykdymo proceso taisykles. Visų pirma kitoje byloje turi bÅ«ti iÅ¡spręstas tarp Å¡alių iÅ¡kilęs ginčas dėl atsakovų turto vertės, ir tik jÄ nustačius, sprendžiamas klausimas, ar, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio sumÄ bei areÅ¡tuoto turto vertę, antstolė nėra areÅ¡tavusi turto daugiau nei reikia ieÅ¡kinio reikalavimui užtikrinti. Atsakovų praÅ¡yme keliamas klausimas, teismo nuomone, turėtų bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis vykdymo proceso taisyklėmis, o ne keičiant ar naikinat nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovams manant, kad antstolė pažeidė teismo nutartyje nustatytÄ areÅ¡tuojamo turto tvarkÄ ar neteisingai įvertino areÅ¡tuojamus daiktus, jie gali kreiptis į teismÄ dėl antstolio veiksmų.

Teismas taip pat nurodė, kad atsakovų siūlomo areštuoti nekilnojamojo turto vertė nėra pakankama net ir paskutiniam patikslintam ieškinio reikalavimui užtikrinti. Pažymėjo, jog ieškinio suma yra ne 64 513 Lt, kaip kad nurodyta patikslintame ieškinyje, o 74

513 Lt. Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendra turto vertė yra 182 336 Lt, todėl atsakovo R. G. dalis bendrojoje dalinėje ir jungtinėje nuosavybėje, beje, turinčioje ir šeimos turto

teisinį režimÄ , yra 45 584 Lt. Net ir vadovaujantis pačių atsakovų duomenimis, R. G. kartu su sutuoktine

priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro 130 000 Lt, o atsakovo dalis – tik

65 000 Lt, kas taip pat yra mažiau už patikslinto ieÅ¡kinio sumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡is turtas yra įkeistas bankui, kuriam atsakovas 2009 m. liepos 3 d. duomenimis buvo skolingas 33 507,93 Lt, akivaizdu, kad, teismui patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas iÅ¡ lėšų, gautų pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , galėtų iÅ¡siieÅ¡koti tik maÅ¾Ä dalį sumos, likusios prieÅ¡ tai patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimÄ . Be to, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ hipoteka įkeisto turto įmanomas tik hipotekos kreditoriui sutikus, todėl nėra jokių garantijų, kad iÅ¡ minėto turto apskritai bus galima iÅ¡ieÅ¡koti nors ir Å¡iÄ nedidelę dalį sumos.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2009 m. lapkričio 27 d. antstolės patvarkymu nustatyta atsakovams priklausančių penkių transporto priemonių bendra vertė yra 9 000 Lt. Šiuo metu apylinkės teisme yra sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonių įkainojimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių vykdymo procese yra kilęs ginčas dėl antstolės areštuoto kilnojamojo turto vertės bei dėl antstolės veiksmų teisėtumo, nesprendė, ar atsakovų siūlomo areštuoti jiems priklausančio kilnojamojo turto vertės pakaks pareikštam ieškinio reikalavimui užtikrinti.

Teismas akcentavo, kad iÅ¡ iÅ¡dėstyto yra, akivaizdu, kad atsakovai, siekdami pakeisti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti areÅ¡tÄ konkrečiam atsakovų turtui, siekia paprastesniu keliu iÅ¡spręsti tarp Å¡alių vykdomojoje byloje iÅ¡kilusius nesutarimus dėl realios turto vertės nustatymo. Taip pat nurodė, kad, Å¡ioje bylos stadijoje spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas nevertina atsakovų pateikto žalos apskaičiavimo metodo (atsakovų nuomone, apsprendžiančio ieÅ¡kinio sumÄ ) bei su tuo susijusių ieÅ¡kovo argumentų, nes nurodytos aplinkybės gali bÅ«ti nustatinėjamos tik sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovai R. G. ir UAB „Rimpava“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pakeisti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo R. G. nekilnojamojo turto dalies areÅ¡tu. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Sumažinta ieÅ¡kinio suma ir areÅ¡to mastas yra pakankamas pagrindas keisti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes sumažėjus areÅ¡to mastui, užtenka dvigubai mažiau turto ieÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų praÅ¡yme keliamas klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vykdymo procese. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja CPK 146 straipsnio 1 daliai, suteikiančiai Å¡aliai teisę praÅ¡yti pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas piniginių lėšų areÅ¡tÄ paliko vykdymo procesui, taip sudarydamas sÄ lygas antstolei ir toliau piktnaudžiauti vykdant neapibrėžtÄ teismo nutartį ir areÅ¡tuojant pinigines lėšas, taip pat sudarydamas sÄ lygas ilgai trunkantiems teisminiams ginčams su antstole, nors per tÄ laikÄ bus taikomas areÅ¡tas visam atsakovų turtui.

3. Teismo iÅ¡vados, kad atsakovų siÅ«lomo areÅ¡tuoti nekilnojamojo turto vertė nėra pakankama patikslintam ieÅ¡kinio reikalavimui užtikrinti, yra nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė į atsakovų pateiktus turto įvertinimus, o jo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja net antstolės apraÅ¡uose nurodytai turto vertei – 86 015 Lt. Be to, teismas neįvertino, kad kredito sutartis sudaryta ne su vienu R. G. , o su dar trimis asmenimis, todėl likusi paskolos suma turi bÅ«ti dalinama iÅ¡ keturių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nekilnojamojo turto įkeitimas savaime netrukdo teismui areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ .

4. Tarp Å¡alių vykdymo procese kilęs ginčas dėl antstolės areÅ¡tuotų transporto priemonių vertės bei dėl antstolės veiksmų teisėtumo nėra pagrindas atsisakyti pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas neatsižvelgė į tai, kad paties ieÅ¡kovo atstovai atsakovų transporto priemones įvertino 34 500 Lt suma. Be to, teismas nepasisakė dėl vertybinių popierių areÅ¡to galimybės.

5. Teismas nepagrįstai nesprendė ieÅ¡kinio sumos mažinimo aplinkybių, nurodydamas, kad tai gali bÅ«ti nustatinėjama tik sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės. Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja CPK 85 straipsnio 2 dalies nuostatai, numatančiai, kad kai nurodyta ieÅ¡kinio suma aiÅ¡kiai neatitinka tikrosios vertės, ieÅ¡kinio sumÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka nustato teismas. Teismas neatsižvelgė nei į nuolat mažinamÄ ieÅ¡kinio sumÄ , nei į tai, kad ieÅ¡kovas objektyviais įrodymais nepagrindė paskutinio patikslinto ieÅ¡kinio sumos.

6. Dėl piniginių lėšų areÅ¡to atsakovas UAB „Rimpava“ jau devynis mėnesius patiria didelius Å«kinės veiklos suvaržymus, nors ieÅ¡kinio suma per tÄ laikÄ buvo dvigubai sumažinta: sustabdyti visi įmonės pirkimai, veikla, atsiskaitymas su klientais, atleisti įmonės darbuotojai. Teismas nevertino, ar, dvigubai sumažinus ieÅ¡kinio sumÄ , toliau taikomas piniginių lėšų areÅ¡tas yra bÅ«tinas ir proporcingas.

IeÅ¡kovas UAB „Lintera“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Pažymi, kad ieÅ¡kinio reikalavimai keičiami dėl atsakovų, vilkinančių ieÅ¡kovo nuostolių dydžiui nustatyti bÅ«tinų duomenų pateikimÄ , kaltės.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pakeisti vienas laikinÄ sias apsaugos priemones kitomis. Tiek iÅ¡ atsakovų praÅ¡ymo pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek iÅ¡ atskirojo skundo matyti, kad konkrečių priemonių pakeitimu atsakovai iÅ¡ esmės siekia panaikinti jų bankų sÄ skaitose esančioms lėšoms taikomÄ turto areÅ¡tÄ . Å io ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra skirtas užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi Å¡ių priemonių taikymas grindžiamas prielaida, kad jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis iÅ¡ esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis). Toks varžantis pobÅ«dis suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , be kita ko, reiÅ¡kiantį, kad: laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos tik esant pagrįstoms prielaidoms dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės; teismui tenka pareiga įsitikinti, ar praÅ¡ymas jas taikyti iÅ¡ tikrųjų atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė; turi bÅ«ti parenkamos tokios konkrečios priemonės, kurios yra bÅ«tinos ir pakankamos joms įstatymu numatytam tikslui pasiekti; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi iÅ¡kreipti proceso Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyros; visi klausimai, susiję su Å¡ių priemonių taikymu, pakeitimu ar panaikinimu, turi bÅ«t sprendžiami kaip įmanoma greičiau,

kartu užtikrinant teisingo sprendimo nagrinėjamu klausimu priėmimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės

27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Šiaurės tekstilė“ v. UAB „Mažeikių lyra“,

bylos Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Irketos statyba“ v. UAB „Plungės darna“, bylos Nr. 2-802/2010). Savo ruožtu šių priemonių laikinumas reiškia, kad jos gali būti taikomos tik tol, kol egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tolimesnis jų taikymas neturi teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti pritaikė atsakovų 126 450 Lt vertės nekonkretizuoto turto, įskaitant pinigines lėšas, areÅ¡tÄ . Nutartį vykdžiusi antstolė aprašė atsakovui R.

G. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovų transporto priemones, taip pat areÅ¡tavo atsakovų bankų sÄ skaitose esančias pinigines lėšas (T. 1, b. l. 128-130; T. 2, b. l. 35-51, 63-65; T. 5, b. l. 94-96). Atsakovai, nesutikdami su apraÅ¡yto turto įvertinimu ir antstolės veiksmais, juos apskundė teismams. IeÅ¡kovui pakeitus ieÅ¡kinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas sumažino turto areÅ¡to mastÄ iki 64 513 Lt abiejų atsakovų atžvilgiu ir iki 10 000 Lt atsakovo R. G. atžvilgiu.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ esmės motyvuodamas, kad siÅ«lomas areÅ¡tuoti turtas jau kartÄ teismų buvo įvertintas kaip nepakankamas ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti, jo nepakanka net ieÅ¡kinį sumažinus, be to, antstolės veiksmų neteisėtumo klausimas vykdant nutartį dėl turto areÅ¡to turėtų bÅ«ti sprendžiamas vykdymo procese, o ne keičiant laikinÄ sias apsaugos priemones. Apskųstoje

nutartyje teismas konstatavo, kad antstolės apraÅ¡yto atsakovui R. G. tenkanti nekilnojamojo turto dalis, į kuriÄ

galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, verta 45 584 Lt, tačiau ji yra įkeista bankui, todėl, įvertinus pastarajam negrÄ Å¾intÄ kredito dalį – 33 507,93 Lt, geriausiu atveju iÅ¡ įkeisto turto ieÅ¡kovo naudai galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota tik nedidelė pinigų suma. Teismas, nurodęs, kad dėl atsakovų transporto priemonių vertės vyksta ginčas kitoje byloje, Å¡io turto nevertino. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos, atsakovų skundas dėl antstolės veiksmų neskiriant transporto priemonių ekspertizės, taip pat kitų reikalavimų, jau po Å¡io atskirojo skundo padavimo yra atmestas apeliacinės instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pabrėžta, kad atsakovų skundo atmetimas nereiÅ¡kia, jog Å¡iuo metu nėra įvykdyto visos sÄ lygos, bÅ«tinos ekspertizės skyrimui. Visgi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atliktÄ ekspertizę, o antstolė apraÅ¡ytas transporto priemones yra įvertinusi 9 000 Lt (T. 5, b. l. 94-95). Minėta, antstolė, be atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taip pat yra areÅ¡tavusi jų lėšas banko sÄ skaitose, tačiau jose esantis lėšų likutis nevirÅ¡ija 100 Lt (T. 2, b. l. 48-51). Taigi iÅ¡ iÅ¡dėstyto yra akivaizdu, kad Å¡iuo metu antstolės apraÅ¡ytas ir įvertintas atsakovų turtas yra mažesnis nei taikomo turto areÅ¡to mastas. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir atsakovui R. G. priklausantis kitas turtas – 5 100 Lt vertės akcijos, kuris taip pat galėtų bÅ«ti apraÅ¡ytas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų pirmosios instancijos teismui pateiktas nekilnojamojo turto įvertinimas jau anksčiau teismų buvo atmestas kaip netinkamas įrodymas, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje įmonės piniginių lėšų areÅ¡tas pripažįstamas itin Å«kinę ir komercinę įmonės veiklÄ varžančia laikinÄ ja pasaugos priemone, kurios taikymas kraÅ¡tutiniu atveju gali lemti įmonės sužlugdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Šiaurės tekstilė“ v. UAB „Mažeikių lyra“, bylos Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Irketos statyba“ v. UAB „Plungės darna“, bylos Nr. 2-802/2010; 2009 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 2-532/2009; 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“, bylos Nr. 2-126/2009). Todėl teismas, net esant pagrindui imtis laikinųjų apsaugos priemonių, turi labai atidžiai vertinti ir nagrinėti galimas įmonės piniginių lėšų areÅ¡to sukeltas pasekmes, spręsti, ar tokių pasekmių rizika yra proporcinga laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamam tikslui, ar jų taikymu nėra paneigiami vieno asmens interesai ir nepagrįstai suabsoliutinami kito, taip pat kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Taigi įmonės

piniginių lėšų areštas gali būti taikomas tik kaip ultima ratio. Šiuo gi atveju nagrinėjamoje byloje susiklostė

situacija, kai, nepaisant fakto, kad antstolės patvarkymu apribotoje įmonės sÄ skaitoje iÅ¡ esmės nėra lėšų, suvaržymas Å¡ioms sÄ skaitoms ir toliau tęsiamas, argumentuojant, kad kito turto nepakanka ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia argumentacija ne tik kad yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, bet kartu paneigia patį laikinųjų apsaugos priemonių tikslÄ â€“ turto areÅ¡to taikymas aptariamu atveju tampa ne teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o spaudimo kitai Å¡aliai ir susidorojimo su ja priemone. NatÅ«ralu, kad panaikinus

įmonės piniginių lėšų bankų sÄ skaitose areÅ¡tÄ , įmonė galėtų netrukdomai vykdyti

savo veiklÄ , nerizikuodama, kad į sÄ skaitÄ Ä¯plaukusios lėšos bus areÅ¡tuotos. BÅ«tent tolimesnis veiklos vykdymas, o ne visiÅ¡kas jos suvaržymas, gali užtikrinti įmonės mokumÄ , o kartu galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai įvertinti Å¡ias aplinkybes, ypatingai atsižvelgęs į tai, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl įrodinėjamos netinkamos konkurencinės kovos, ir, nustatęs, kad dalis taikomų laikinųjų apsaugos priemonių objektyviai negali pasiekti savo tikslų, jas panaikinti. Tokio sprendimo priėmimui visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės tarp atsakovų ir antstolės kilęs ginčas dėl apraÅ¡yto turto įvertinimo, nes, minėta, visi su laikinųjų apsaugos priemonių institutu susiję klausimai turi bÅ«ti sprendžiami operatyviai, o teismas nurodyto ginčo atveju nėra suvaržytas pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemone kita (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Â

Minėta, atskiruoju skundu atsakovai iÅ¡ esmės siekia panaikinti jų banko sÄ skaitose esančioms piniginėms lėšoms taikomÄ areÅ¡tÄ . Teisėjų kolegijai konstatavus, kad įmonės lėšų areÅ¡tas yra taikomas nepagrįstai ir turi bÅ«ti panaikintas, dėl atsakovų siÅ«lomo konkretaus turto areÅ¡to nespręstina. Be to, Å¡is turtas ir taip jau yra apraÅ¡ytas vykdant pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas R. G. nepateikė jokių įrodymų, kad jo sÄ skaitų areÅ¡tas sukeltų jam neproporcingus nepatogumus, todėl Å¡i laikinoji apsaugos priemonė paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas, sumažindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, skirtingai nurodo galutinę ieÅ¡kinio sumÄ â€“ vienu atveju ieÅ¡kinio suma įvardijama 74 513 Lt, kitu – 64 513 Lt (T. 4, b. l. 66, 69; T. 5, b. l. 91, 172), todėl pirmosios instancijos teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ aplinkybę ir spręsti, ar yra pagrindas dar kartÄ mažinti turto areÅ¡to mastÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , todėl priėmė iÅ¡ dalies neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuri (jos dalis) naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės panaikinant atsakovo UAB „Rimpava“ piniginių lėšų areÅ¡tÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio

2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti iÅ¡ dalies: panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties, iÅ¡ dalies pakeistos Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi, dalį dėl atsakovo UAB „Rimpava“ piniginių lėšų areÅ¡to. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartį siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto arešto aktų registrui (Turto arešto akto Nr.: (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai

Danutė Milašienė

Marytė Mitkuvienė

Vigintas Višinskis