85efc2c8-ae3d-470e-8b0f-0bb5024eacd5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-917-870/2013Proceso Nr. 1-14-1-02089-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3.; 1.2.4.8.2.; (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, sekretoriaujant Margaritai StankevičiÅ«tei,dalyvaujant prokurorei Liubovei Kuprusevičienei,gynėjai advokatei Onai Kovarskienei,nukentėjusiosioms E. U., M. U.,vertėjaujant Ritai DaÅ¡kevičienei, Marijai Grigorian,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, rusas, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas 1986-05-22 Vilniaus rajono teismo pagal LR BK 225 str. 1 d. 1 m. pataisos darbais be laisvės atėmimo (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , N u s t a t ė :

Kaltinamasis A. K. sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent:jis, 2012-10-27 apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1.21 prom.), vienÄ kartÄ sudavė kumščiu nukentėjusiajai M. U. į kairę mentę, po ko M. U. atsisėdus ant lovos, jis vienÄ kartÄ bandė suduoti kumščiu M. U. į veidÄ , tačiau M. U. pasitraukus jis nepataikė, tada rankom suėmęs M. U. už deÅ¡inės kojos pradėjo jÄ traukti nuo lovos ir vienÄ kartÄ sudavė kumščiu M.

U. į kairę mentę. Nepilnametei nukentėjusiajai E. U. atėjus ginti motinos M. U., jis vienÄ kartÄ smogė kumščiu E. U. į kairį skruostÄ , nuo smÅ«gio E. U. atsitrenkus į stalÄ ir nukritus ant žemės, jis vienÄ kartÄ bandė spirti E. U., tačiau E. U. pasitraukus jis nepataikė. Tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. U. ir nepilnametei nukentėjusiajai E. U. fizinį skausmÄ ,Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad taip ir buvo kaip paraÅ¡yta kaltinamajame akte.

Jis buvo girtas, tai ne viskÄ atsimena. Kaltę pilnai pripažįsta, tik dalimis pamena, kas įvyko. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Nežino ar jos priėmė jo atsipraÅ¡ymus. Dabar atsipraÅ¡o, kaltas, daugiau taip nedarys. Jis nenorėjo. Gal dukrÄ netyčia užgavo. IÅ¡eidinėjo iÅ¡ buto ir matyt ji pastojo keliÄ , o jis jÄ nustÅ«mė. Negalėjo specialiai vaikÄ užgauti. Jis nesigina, pripažįsta savo kaltę. Buvo Å¡eÅ¡tadienis, 2012 m. spalio 27 d., laikas po pietų. Jis nuvažiavo ir jÄ (M.

U.) atvežė į jos namus. Pakeliui nusipirko alaus. Ji buvo kambaryje, jis prisėdo virtuvėje. Jau prieÅ¡ tai buvo apsipykę. Kol gėrė, apsižodžiavo. Pasakė keletÄ grubių žodžių, aptemo sÄ monė ir įvyko Å¡is įvykis. SÄ monė aptemo nuo alkoholio. Dabar supranta, kad visai negali gerti. Kartu pragyveno 23 metus. Su E. jo santykiai geri. Tai buvo pirmas kartas, kuomet jis Å¡eimoje pavartojo fizinį smurtÄ . PolicijÄ iÅ¡kvietė vyriausiasis sÅ«nus. Jam E. paskambino ir pasakė, kad tėtis blogai elgiasi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. U. parodė, kad kuomet jis pastÅ«mė E., ji nenugriuvo ant grindų, ji nugriuvo ant lovos. TÄ vakarÄ gal ir ji buvo neteisi. PrieÅ¡ porÄ dienų, ji A. pasakė, kad turi kitÄ vyrÄ , kad jie draugauja. TÄ vakarÄ jis girdėjo, kaip ji su tuo vyru Å¡neka telefonu.

GalbÅ«t, kai buvo iÅ¡gėręs, tai ir supyko. Jos jam atleidžia. Ji nori su juo susitaikyti, nes jai su sveikata blogai, o dukros vienos palikti negali. Netrukus vėl bus viena operacija daroma. Reikia, kad kažkas dukrÄ prižiÅ«rėtų, nes sÅ«nus dirba, su draugais iÅ¡eina, vėlai grįžta. Ji bijo likti viena namuose, kai tamsu. Kai kartu gyveno, jis niekada nenaudojo fizinio smurto. BÅ«davo, kad susibardavo, tėvas vaikus pabardavo, bet fizinio smurto nenaudojo. Tai buvo pirmas kartas, kai jis jai sudavė.Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios E. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ji 2012-10-29 parodė, kad kartu su broliu D. U., mama M. U. ir tėvu A. K. kartu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2012-10-27 su mama apie 19.30 val. iÅ¡vedė pavedžioti Å¡unį į laukÄ , nuėjo į parduotuvę ir maždaug už pusvalandžio grįžo namo. Namuose buvo tėtis, jis buvo girtas. Tėtis ant grindų buvo numetęs peleninę. Mama paprašė jo sutvarkyti. Tai buvo virtuvėje. Tada tėtis atsistojo, mama iÅ¡bėgo į koridorių, tėtis iÅ¡ paskos, jis buvo agresyvus, ir kumščiu, tačiau kurios rankos nežino, trenkė mamai pataikydamas į kairę mentę, nes mama dengėsi veidÄ .

Po ko ji paprašė tėčio, kad jis nemuÅ¡tų mamos, ir jis apsiramino, nuėjęs atsigulė į lovÄ virtuvėje, o ji su mama nuėjo į kambarį. Tėtis pagulėjo, o po kokių 15-20 min. pakvietė jÄ ir pasakė, kad ji jam ne dukra, kad daugiau jo niekada nieko nepraÅ¡ytų. Ji apsiverkė ir išėjo į kambarį pas mamÄ , apsikabino jÄ . Maždaug po 10 minučių į kambarį atėjo ir tėtis. Jis atsisėdo ant lovos, kur gulėjo mama, o ji sėdėjo ant kėdės Å¡alia mamos.

Tėtis pradėjo kažkÄ aiÅ¡kinti, o ji paprašė jo iÅ¡eiti iÅ¡ kambario. Tada tėtis sėdėdamas ant lovos užsimojo norėdamas trenkti mamai, bet ar jai trenkė ji nematė, tada abiem rankom paėmė mamai už kojos ir norėjo nutemti jÄ nuo lovos. Ji atsistojo, prašė tėčio nemuÅ¡ti mamos ir norėjo jį nustumti. Tada tėtis atsistojo, atsisuko į jÄ ir deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė jai į kairį skruostÄ , nuo smÅ«gio ji atsitrenkė į stalÄ ir nukrito ant lovos.

Tada ji paskambino broliui, papasakojo, kas atsitiko, jis iÅ¡kvietė policijÄ . Kai tėtis iÅ¡girdo, kad atvažiuos policija, paėmė kirvį ir pradėjo lakstyti po namus su kirviu, grasinti broliui padaryti jį invalidu arba užmuÅ¡ti. Nei jai, nei mamai tėtis kirviu negrasino. Kai kirvis tėčiui iÅ¡krito, jis pradėjo rengtis, užėjo į kambarį, priėjo prie mamos, pasakė jai „čia tau paskutinį kartÄ â€œ ir trenkė mamai ranka, tačiau ji nematė ar kumščiu ar delnu, mama tuo metu stovėjo prieÅ¡ais tėtį, bet kai tėtis užsimojo, mama pasisuko ir tėtis pataikė jai į tÄ pačiÄ vietÄ â€“ kairę mentę.

Ji labai labai iÅ¡sigando. Tada tėtis apsirengė ir išėjo į laukÄ laukti policijos, bÅ«damas lauke stukseno į langÄ ir klausė kur policija. Kai atvažiavo policija, visi atėjo namo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas čia buvo. Broliui grįžus namo, tėtis norėjo muÅ¡ti brolį, bet policija tėtį sulaikė ir iÅ¡vežė į policijÄ . Ä®vykio metu jai tėtis sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ kairį skruostÄ , jai labai skaudėjo (b.l. 18-19).Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų A.

K. kaltę įrodo ir kiti įrodymai. Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto savivaldybės VieÅ¡osios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties bendruomenės slaugytoju. Jo darbo metu 2012-10-27 20.23 val. gavo iÅ¡kvietimÄ vykti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dėl sumuÅ¡tos nepilnametės U.. Nuvykus nurodytu adresu pastebėjo, kad policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivedė sulaikytÄ vyrÄ . Bute į jÄ kreipėsi mergaitės mama, kuri paaiÅ¡kino, kad E. U. sumušė jos tėvas, tÄ patį patvirtino ir E. U., kad konflikto metu tėvas sudavė jai per veidÄ .

Pas E. U. buvo kairio skruosto paraudimas, daugiau iÅ¡orinių sužalojimų nepastebėjo. Kadangi visos E. U. organizmo funkcijos buvo normoje, todėl į ligoninę jos nevežė, motinÄ informavo, kad jeigu bÅ«klė pablogės, atsiras galvos svaigimas, pykinimas, tai kreiptis į medikus (b.l. 36-37). Liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 bÅ«rio vyresniuoju patruliu. 2012-10-27 apie 19.53 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A.

S., iÅ¡ VPK OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai smurtaujama, yra nepilnamečių vaikų. 19.55 val. atvykus į įvykio vietÄ , prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo A. K., kuris pranešė, kad jie atvyko pas jį, tačiau nieko smulkiau neaiÅ¡kino. Kartu su A. K. nuėjo į minėto namo butÄ Nr. 2, kurio duris atidarė M. U., kuri paaiÅ¡kino, kad jos sugyventinis A. K. ranka trenkė jai per petį, o nepilnametei dukrai E. U. kumščiu trenkė per veidÄ , ko pasėkoje E. U. nugriuvo ir susimušė Å¡onÄ , bei su kirviu bėgiojo po butÄ grasindamas, kad sumuÅ¡ pranešėjos sÅ«nų D.

U., kuris ir kvietė policijÄ , tačiau pats įvykyje nedalyvavo, įvykio metu jo namuose nebuvo, jis grįžo namo jiems jau atvykus. Pas M. U. jokių vizualiai matomų sužalojimų nesimatė. Pas E. U. matėsi sumuÅ¡tas (paraudęs) kairės pusės skruostas, todėl jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ . M. U. įvykio metu buvo blaivi, tuo tarpu A. K. buvo visiÅ¡kai neblaivus, jo koordinacija buvo sutrikusi, kalbėjo neriÅ¡liai, susikalbėti su juo nebuvo įmanoma (b.l. 42-43). Liudytojas A. S. davė parodymus iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus liudytojo K.

P. parodymams (b.l. 40-41).IÅ¡ 2012-10-27 tarnybinio praneÅ¡imo Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad buvo gautas praneÅ¡imas jog (duomenys neskelbtini)bute galimai smurtaujama, yra nepilnamečiai vaikai. Atvykus į įvykio vietÄ duris atidarė M. U.. Ji paaiÅ¡kino, kad sugyventinis A. K. su ranka trenkė per petį, vaikui (E. U.) trenkė kumščiu per veidÄ , ko pasėkoje ji nugriuvo ir susimušė Å¡onÄ (b. l. 44-45).IÅ¡ 2013-03-22 Susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis A. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų (M.

U., E. U.) atžvilgiu pilnai pripažįsta kaltę, gailisi. Nukentėjusiosios nurodo, kad atleido kaltinamajam, jis atsiprašė jų ir jie susitaikė. Jos įsitikinusios, kad A. K. daugiau jų atžvilgiu smurto nebenaudos.Teismui nekyla abejonių, kad A. K. 2012-10-27 apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiosioms M. U., E. U.. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.Kaltinamojo A.

K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina ta, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Spręsdamas kaltinamojo A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į nustatytÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nukentėjusioji M.

U. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis pasikeitė, jie gražiai sutaria), kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, su nukentėjusiÄ ja susitaikė, dukra E. U. tėvÄ myli, jis ja rÅ«pinasi. Å ios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis A. K. kritiÅ¡kai vertina padarytas nusikalstamas veikas ir stengiasi suÅ¡velninti dėl jo nusikalstamos veikos kilusius padarinius. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Todėl byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis A. K. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiosioms. Kaltinamasis A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.BK IX skyriaus nuostatose numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 str. 2 d.

Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, į A. K. asmenybę, kitas bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, N u s p r e n d ė: A. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 7 p., 722 str., A.

K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ä®pareigojimÄ Ä¯vykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį.IÅ¡aiÅ¡kinti A. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti A.

K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam A. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                              Virginija Liudvinavičienė