85ef521f-5cd4-4a68-a7ef-9764ffdfe637 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Rasa Valentinienė Baudžiamoji byla NrPranešėja Rasa Valentinienė                                        Baudžiamoji byla 1A-518-106-2011Teisėjas Eugenijus Antanauskas                         Teisminio proceso nr. 1-06-3-00053-2010-1                                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.; 2.9.; 1.2.4.8.

               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. birželio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Rasos Valentinienės,teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Remigijaus PreikÅ¡aičio,sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei,dalyvaujant nuteistajai E. P.,iÅ¡teisintiesiems S. P. ir E. P.,gynėjams advokatams Mariui Navickui ir Mindaugui Kepeniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. P. ir O.

M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. P., a.k. „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant jÄ nuo 22 val. iki 06 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.O. M., a.k. „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant jÄ nuo 22 val. iki 06 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.S. P. ir E. P. pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nesant jų veikoje nusikaltimo sudėties.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              E. P. nuteista už tai, kad muÅ¡dama nežymiai sužalojo žmogų. 2009 m. gegužės 8 d., apie 20.30 val., namo adresu DragÅ«nų g. 5, Klaipėdos m., kieme, kilusio konflikto tarp jos ir O. M. dėl E. P. dukters sumuÅ¡imo metu, spirdama O. M. į Å¡launį, sugriebdama už plaukų ir tampydama juos, sukėlė O. M. fizinį skausmÄ bei padarė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .             O.

M. nuteista už tai, kad smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmÄ .2009 m. gegužės 8 d., apie 20.30 val., namo adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos m., kieme, kilusio konflikto tarp jos ir E. P. dėl E. P. dukters sumuÅ¡imo metu, sugriebdama E. P. už plaukų ir tampydama juos, sukėlė E. P. fizinį skausmÄ .             Nuteistoji ir nukentėjusioji E. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl E. P. nuteisimo pagal BK 140 str. 1 d. panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį - E. P. pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nepadarius jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti motyvus, kuriais remiantis atmetė ar kitaip įvertino (nevertino) byloje esančius įrodymus. Vertindamas įrodymus teismas nesilaikė BPK nustatytų taisyklių. Teigiama, kad O. M. duodama parodymus apie tÄ patį įvykį kiekvienÄ kartÄ nurodo iÅ¡ esmės skirtingas aplinkybes. Todėl O. M. parodymai apie jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes teismo turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta aplinkybė, kad aplinkybę, jog E. P. sudavė smÅ«gį koja O. M. bei tokiu bÅ«du pastarÄ jÄ sužalojo patvirtina ir liudytojų V. K. bei I. N. parodymai. Apeliantės teigimu, tokia aplinkybė neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes nei vienas Å¡ių liudytojų neparodė matęs E. P. spiriant koja O. M..Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir paliko nevertintus teismui pateiktus dokumentus apie E. P. sveikatos bÅ«klę įvykio metu, t.y., kad jai buvo prasidėjęs bronchinės astmos dusulio priepuolis ir iÅ¡ karto po įvykio į E. P. namus atvykusi greitoji medicinos pagalba pastarajai suteikinėjo pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kas patvirtina, kad bÅ«dama tokios sveikatos bÅ«klės ji negalėjo atlikinėti tokių aktyvių veiksmų, kaip kad nurodyta nuosprendyje.

Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad E. P. veiksmai sugriebiant O. M. už plaukų buvo tik siekimas apsiginti nuo neteisėtų pačios O. M. veiksmų.Apeliaciniame, skunde konstatuojama, kad apeliantė dėl inkriminuoto spyrio koja O. M. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisinta kaip nepadariusi Å¡ios inkriminuotos veikos (BPK 329 str. 1 d. 1 p.), o įsikibimas į O. M. plaukus turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip padarytas bÅ«tinosios ginties bÅ«klėje (BK 28 str.).Nuteistoji ir nukentėjusioji O. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dalyje dėl jos pripažinimo kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., panaikinti Å¡ioje byloje nuosprendžio dalį dėl kaltinamųjų S. P. ir E. P. iÅ¡teisinimo ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį jų atžvilgiu, pripažinti kaltais padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. bei priteisti iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų solidariai 10 000 litų neturtinės žalos bei teismo iÅ¡laidas.

Mano, kad kaltinamieji E. P. ir S. P. iÅ¡teisinti nepagrįstai. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad liudytojai J. K. ir J. A. patvirtino pačių kaltinamųjų S. P. ir E. P. parodymus, kad Å¡ie kaltinamieji apeliantės atžvilgiu jokio smurto nevartojo. Apeliantės teigimu neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas pripažinti jÄ kalta už tai, kad sukėlė E. P. fizinį skausmÄ . Pripažįsta, kad patempė jai už plaukų, tačiau tai darė tik gindamasi nuo pradėto pavojingo kėsinimosi į jos sveikatÄ ir tokie jos veiksmai turėtų bÅ«ti pripažinti kaip neperžengę bÅ«tinosios ginties ribų ir Å¡alinantys jos baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Apeliantė nurodo, kad teismas jÄ pripažino kalta padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 140 str.1 d. ir nustatė, kad jos veiksmai sukėlė tik fizinį skausmÄ , tačiau teismas skyrė tokio paties griežtumo bausmę kaip ir nuteistajai E. P., nors pripažino, kad E. P. veiksmai sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Apeliantės įsitikinimu tai parodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .Apeliaciniai skundai atmestini.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų E. P. ir O. M. kaltės. Jų padarytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad nuteistosios E. P. ir O.

M. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamos byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamos, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tad bÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Dėl nuteistųjų O. M. ir E. P. kaltės.Abi nuteistosios vienodai parodė, kad 2009 m. gegužės 8 d. apie 20.30 val. tarp jų įvyko konfliktas.

 Abi pripažįsta, kad konflikto metu tampė viena kitÄ už plaukų, teigia, kad tai darė, nes turėjo gintis nuo užpuolimo. E. P. teigia, jog jÄ užpuolė ir pirmoji smurtÄ pradėjo vartoti O. M., O. M. teigia atvirkščiai – kad ji gynėsi nuo E. P. užpuolimo. Apeliantės aiÅ¡kina, kad jos veikė bÅ«tinosios ginties ribose. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad įvykio pradžioje, įvykio metu bei pabaigoje buvo bÅ«tinosios ginties situacija. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad tiek O.

M. tiek E. P. naudojo agresyvius puolamus veiksmus, todėl traktuoti jų veiksmus kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį nėra jokio pagrindo.Liudytojai V. K., J. K., kaip matosi iÅ¡ jų parodymų, nematė, kaip prasidėjo konfliktas ir abi kartu ar viena iÅ¡ nuteistųjų pirmoji pradėjo smurtÄ ( Teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 105-106,106-107). Liudytoja I. N. parodė, kad E. P. pirmoji užpuolė O. M. ir įsikibo jai į plaukus ( b. l. 106), tačiau ji yra O. M. sesuo, todėl jos parodymai nėra visiÅ¡kai patikimi, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi.

AnalogiÅ¡kai vertintini ir iÅ¡teisintojo E. P. parodymai apie konflikto pradžiÄ , nes jis suinteresuotas bylos baigtimi, be to jo parodymai, kad jo mama jokių smurtinių veiksmų neatliko, iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja pačios E. P. parodymams, kad ji buvo įsikibusi O. M. į plaukus. Nei E. P., nei O. M. neįrodė, kad konfliktÄ ir smurtÄ pradėjo ne jos. Be to, jau pats veiksmų pobÅ«dis – įsikibimas į plaukus ir jų tampymas yra smurtinio pobÅ«džio veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmÄ , ir juos sunku įvertinti kaip siekimÄ apsiginti.

E. P. apeliaciniame skunde neigia sudavusi smÅ«gį koja. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad Å¡ie argumentai nepagrįsti, kadangi pagal O. M. bei liudytojų V. K. ir I. N. parodymus, abi nuteistosios ne tik tampėsi už plaukų, bet ir mušėsi. Nors nei vienas liudytojas tiesiogiai neparodė, kad E. P. spyrė O. M. į kojÄ , sužalojimÄ Â patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad O. M. padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje įgautos bukos traumos pasėkoje, paveikus tas vietas kietais bukais daiktais maždaug prieÅ¡ 2-3 paras laiko, galimai 2009-05-08 paros antroje pusėje ( b. l. 7).

Be to E. P. skunde teigiama, kad E. P. buvo prasidėjęs bronchinės astmos dusulio priepuolis ir tokios bÅ«klės ji negalėjo atlikinėti tokių aktyvių veiksmų, kaip nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje. Byloje yra Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iÅ¡ kurios matosi, kad E. P. tikrai dėl dusulio priepuolio 2009-05-08 21val. 43 min. buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Kortelėje užfiksuota, kad maždaug prieÅ¡ pusvalandį buvo sumuÅ¡ta ligonės dukra, todėl ligonė dėl susijaudinimo ir streso artėjantį dusulio priepuolį ir iÅ¡sikvietė gydytojų brigadÄ .

Medicinos pagalba suteikta vietoje ( b. l. 97-98). IÅ¡ ambulatorinės kortelės kopijos bei iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad E. P. 2009-05-09 dėl dusulio kreipėsi į gydytojÄ , 2009-05-11 planine tvarka paguldyta į ligoninę, iÅ¡raÅ¡yta 2009-05-11 ( b. l. 100-101). Byloje nėra jokių duomenų, kad E. P. konflikto su O. M. metu buvo iÅ¡tikta dusulio priepuolio. Pati E. P. pripažįsta, kad susikibo su O. M., o jos aktyvius veiksmus patvirtina, specialisto iÅ¡vada ir liudytojų parodymai, todėl jos argumentas dėl blogos sveikatos bÅ«klės įvykio metu atmestinas.Kadangi, kaip nustatyta iÅ¡ minėtų liudytojų, kaltinamųjų parodymų, smurtÄ viena prieÅ¡ kitÄ vartojo abi apeliantės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas abi nuteisė, pripažindamas kaltomis pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl S. P. ir E. P. iÅ¡teisinimo.Apeliantės O. M. teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai iÅ¡teisino S. P. ir E. P., kuriuos ji kaltino, kad 2009-05-08, apie 20 val., po to, kai jÄ užpuolė E. P. ir pavartojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ , pribėgęs E. P. jai spyrė į kojÄ , pribėgusi S. P. spyrė jai į pilvÄ , dėl to ji pargriuvo, po to jai pargriuvus, E. P. ir S. P. dar kelis kartus jai spyrė pargriuvusiai ant žemės ( skundas, b. l. 2). S. P. ir E. P. neigė vartoję smurtÄ prieÅ¡ O. M. ( Teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 104) jų parodymus iÅ¡ dalies patvirtino liudytojai J.

A.( b. l. 107), ir J. K. ( b. l. 107), taip pat E. P. ( b. l.104). O. M. apeliaciniame skunde teigia, jog, priešingai negu konstatuota teismo nuosprendyje, J. A. patvirtino, kad S. P. dalyvavo savo motinos ir O. M. konflikte. Kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Kaip matosi iš teisiamojo posėdžio protokolo, liudytoja J. A. parodė, kad stovėdama prie namo laiptinės matė, kad S. P. buvo išėjusi iš namų ir po poros minučių sugrįžo. Po to būdama automobilių aikštelėje ir prie namo kampo, matė kaip E. P. išskyrė besimušančias moteris, o S. P. tuo metu lauke nebuvo.

Å ie parodymai patvirtina, kad S. P. apeliančių tarpusavio kivirče nedalyvavo. O. M. kaltinimÄ , kad prieÅ¡ jÄ smurtÄ vartojo ir E. P. vaikai S. ir E. P., patvirtino jos sesuo I. N., dėl kurios parodymų patikimumo kolegija jau yra pasisakiusi.Liudytojo V. K. parodymai ( b. l. 105-106), jog prieÅ¡ O. M. smurtÄ vartojo ir du vaikai - berniukas ir mergaitė, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡taringi, nesutampa su O. M. parodymais apie panaudoto prieÅ¡ jÄ smurto pobÅ«dį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje Å¡iuos prieÅ¡taravimus iÅ¡dėstė, kolegija jų nekartoja.

Nors O. M. teigia, jog prieÅ¡ jÄ E. ir S. P. vartojo intensyvų smurtÄ , suduodami smÅ«gius stovinčiai ir gulinčiai ant žemės tiek rankomis, tiek kojomis į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡skyrus 2 mėlynes ant kojos, kur jos teigimu jai įspyrė E. P., kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teismo medicinos apžiÅ«ros metu jokių kitų sužalojimų ant jos kÅ«no nerasta.  Vertinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad aukščiau minėtais duomenimis neabejotinai pagrindžiama S. P. ir E. P. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , o visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamųjų naudai (in dubio pro reo).

Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, kad S. P. ir E. P. vartojo smurtÄ prieÅ¡ O. M..Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo.Nėra pagrindo sutikti ir su O. M. apeliacinio skundo teiginiu, kad skirdamas bausmes, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kintas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas subjektyviÄ ja ir objektyviÄ ja prasmėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-402/2010, 2K-414/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas gali bÅ«ti konstatuotas tik tada, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ . Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veikÄ vienodai kvalifikavo pagal 140 str.1 d. ir skyrė vienodas bausmes, todėl jokių duomenų, patvirtinančių teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nėra.Bausmės kaltinamosioms paskirtos, vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, buvo atsižvelgta į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančias aplinkybes, kad jos anksčiau neteistos, nusikalto pirmÄ kartÄ , į tai, kad jos padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie nesunkių nusikaltimų ir abiem skyrė laisvės apribojimÄ .

Kadangi apeliančių veikos pagal pavojingumÄ mažai skiriasi, negalima teigti, kad paskirtos vienodos bausmės yra neteisingos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis tiek dėl apeliančių nuteisimo tiek ir dėl E. P. ir S. P. iÅ¡teisinimo yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti šį nuosprendį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų E. P. ir O. M. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                      Rasa Valentinienė Kolegijos teisėjai                                                                                       Aurelija Sadauskaitė                                                                                                                  Remigijus Preikšaitis