2018-11-28 Nr. AB-21773-3-61-3-01002-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2548-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01002-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 62-91 (toliau – ir ginčijamas nutarimas, Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 2S-1550 (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 3) įpareigoti Lukiškių TI-K pareiškėjo kameroje įrengti šviesos perjungimo mygtuką ir radijo tašką; 4) įpareigoti Lukiškių TI-K šaltuoju metų laiku išduoti elektrinį šildytuvą; 5) priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu nutarimu nuobauda jam skirta už tai, jog 2017 m. sausio 31 d. gulėjo nepaklotoje lovoje po antklode, miegojimo vieta buvo netvarkinga, dieninis apšvietimas perjungtas į naktinį, o naktinio apšvietimo lemputė kažkuo savavališkai uždengta, taip pat už nepaklusimą pareigūno reikalavimui atsikelti ir susitvarkyti miegamąją vietą, nemandagiai ir garsiai išreikštą nepasitenkinimą.

3. Pareiškėjo teigimu, ginčijamame nutarime išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės, yra melagingi ir abstraktaus pobūdžio. Pažymėjo, kad, priešingai nei nurodyta Nutarime, Lukiškių TI-K kamerose pagal kamerų įrengimo taisykles miegama vieta yra ne lova, o gultas. Akcentavo, kad teisės aktai nuteistajam nedraudžia gulėti ir apsikloti, todėl nėra pagrindo dėl to skirti nuobaudą. Paaiškino, kad 2017 m. spalio 31 d. gulėjo lovoje užsiklojęs dėl to, jog buvo labai šalta. Nurodė, kad dėl šalčio kameroje kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentą, prašydamas atvykti į Lukiškių TI-K ir kameroje Nr. 215 išmatuoti oro temperatūrą. Teigė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog kameroje Nr. 215 nesandarus langas, išmatuota temperatūra gyvenamojoje patalpoje buvo žemesnė (17 C°) nei nustatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu (toliau – ir Higienos norma) reikalavimuose. Pabrėžė, kad nakties metu kameroje oro temperatūra būna dar mažesnė, nes šildymo tiekimas sumažinamas, dėl ko miegoti galima tik su drabužiais.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 215, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. vasario 8 d., buvo laikomas kankinančiomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad kamera Nr. 215 įrengta prie atliekų surinkimo vietos, todėl buvo daug žiurkių (ypač naktimis). Pareiškėjas dėl graužikų kameroje ne vieną kartą (žodžiu ir raštu) kreipėsi į Lukiškių TI-K. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 3 d. minėtoje kameroje atlikti graužikų naikinimo darbai. Pareiškėjas taip pat teigė, kad kamerose Nr. 215 ir Nr. 210 nėra pareigūnų iškvietimo mygtuko, neįrengtas radijo taškas, nešvaru, primėtyta nuorūkų, pelenų. Pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta ir kitose patalpose (fizinės reabilitacijos kambariuose, kompiuterinio raštingumo klasėje, užimtumo vykdymo programų kambariuose, dušuose ir kitose patalpose, kuriose susirenka nuteistieji).

5. Pareiškėjo nuomone, dieninio apšvietimo perjungimas į naktinį nėra pažeidimas, toks draudimas nenustatytas teisės aktuose. Pažymėjo, kad nepertraukiamas dieninis apšvietimas žalingas regėjimui. Paaiškino, kad jam 2016 m. lapkričio 21 d. Vilniaus rajono poliklinikoje buvo nustatyti regėjimo sutrikimai, o dėl akių skausmo ir perštėjimo 2017 m. kovo 6 d. papildomai kreipėsi į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą, buvo paskirti akių lašai. Nei vienoje kameroje, kuriose laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. buvo laikytas pareiškėjas, nėra įrengto šviesos perjungimo mygtuko. Akcentavo, kad tokie jungikliai įrengti beveik visose kitose kamerose, todėl pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas.

6. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) reikalavimų. Pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia būti nepatenkintam ir reikšti savo nepasitenkinimą. Akcentavo, kad Lukiškių TI-K pareigūnas V. L. provokuoja kalinius, bendrauja nemandagiai, nepagarbiai. Pabrėžė, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta, kadangi jis nebuvo informuotas apie nusižengimą, kuriuo įtariamas, nesudaryta galimybė susipažinti su užfiksuota pažeidimo padarymo vaizdo medžiaga, nepasiūlyta pasiaiškinti raštu. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas skundą dėl Nutarimo, nepagrįstai nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtomis rekomendacijomis Nr. R (2006)2 valstybėms narėms „Dėl Europos kalinimo taisyklių“ (toliau – ir Rekomendacijos). Mano, kad šis teisės aktas nėra rekomendacinio pobūdžio, o yra tarptautinė sutartis, kurios nuostatos taikomos tiesiogiai.

7. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 215 (žiurkių, nešvaros, purvo, primėtytų nuorūkų, pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimo, žemos temperatūros), kurioje buvo laikytas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. vasario 10 d. (toliau – ir ginčui aktualus laikotarpis), prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos, o dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos – 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas dėl kamerose Nr. 239, Nr. 210 ir Nr. 215 neįrengto šviesos perjungimo mygtuko prašė priteisti 800 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos. Paaiškino, kad dėl skunde nurodytų pažeidimų ir nepagrįstai paskirtos nuobaudos pažemintas jo orumas, tapo nervingas, irzlus, sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė psichologinius išgyvenimus, pablogėjo regėjimas, sutriko miegas, apetitas, pablogėjo savijauta, todėl nuolat vartoja vaistus nuo galvos skausmo.

8. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 215, Nr. 210 ir Nr. 239. Pažymėjo, kad minėtose kamerose yra įrengti radijo taškai ir šviesos perjungimo mygtukai. Iškvietimo (aliarmo) signalizacijos mygtukas, leidžiantis iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, įrengtas gyvenamoje kameroje Nr. 239, o prižiūrėtojo iškvietimo sistemos įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose teisės aktai nenustato.

10. Atsakovo teigimu, Lukiškių TI-K pagal finansines galimybes nuolat vykdomi prižiūrėtojų iškvietimo sistemos remonto atnaujinimo darbai. Atsakovo nuomone, net ir tuo atveju, kai kamerose, kuriose laikomas pareiškėjas, esantis signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti būtų neveikiantis, minėta faktinė aplinkybė pati savaime nesudarytų pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Paaiškino, kad gyvenamąsias kameras kasdien aplanko Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai, budintis prižiūrėtojas nuolat apžiūri priežiūros posto kameras, o aliarminiai mygtukai sugadinami pačių kamerose laikomų asmenų. Esant būtinybei, kameroje esantis asmuo turi galimybę kreiptis į posto kameras apžiūrintį budintį prižiūrėtoją.

11. Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis apšvietimo normas. Pažymėjo, kad tai yra viena iš priemonių pataisos įstaigose laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Akcentavo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, o tvarkymuisi reikalingas inventorius ir kitos priemonės išduodami į kameras. Pabrėžė, kad siekdamas palaikyti švarą kamerose Lukiškių TI-K sudarė sutartis su bendrovėmis dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų, patalpų priežiūros bei profilaktinių patikrinimų atlikimo.

12. Atsakovas paaiškino, kad nuobauda pareiškėjui paskirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, Bausmių vykdymo kodeksas) 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 194 ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-238 išdėstytų nauja redakcija (toliau – ir Pataisos įstaigų taisyklės), 73.6 punkto, taip pat Lukiškių TI-K suimtųjų, nuteistųjų bei nuteistųjų areštu dienotvarkės reikalavimų pažeidimus (toliau – ir dienotvarkė). Nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 09.00 val. pareiškėjas gulėjo nepaklotoje lovoje po antklode, miegojimo vieta buvo netvarkinga, dieninis apšvietimas perjungtas į naktinį, o naktinio apšvietimo lemputė savavališkai kažkuo uždengta. Į pareigūno raginimą atsikelti pareiškėjas nereagavo, pakartotinai paragintas atsikelti pareiškėjas nemandagiai ir garsiai reiškė savo nepasitenkinimą. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad dienotvarkėje nustatytu ne miegui laiku, jis privalo susitvarkyti savo miegojimo vietą, pakloti lovą, bendrauti mandagiai ir pagarbiai. Pareigūnas pareiškėjui paaiškino jo teises, pareikalavo susitvarkyti miegojimo vietą, pakloti lovą. Apie 09.08 val. pareigūnas pakartotinai atėjo į kamerą Nr. 215 patikrinti, ar pareiškėjas susitvarkė kamerą, ir atidaręs duris pamatė, jog pareiškėjas neįvykdė jo teisėtų reikalavimų ir toliau gulėjo nepaklotoje lovoje. Pareiškėjas atsikėlė iš lovos ir priėjęs prie durų bei pamatęs, jog filmuojama vaizdo registratoriumi, pradėjo kalbėti taip, kaip jam patogu, t. y. iškreipiant tikrus faktus, tačiau buvo nemandagus ir nekultūringas.

13. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas dėl įvykusio pažeidimo raštu pasiaiškinti atsisakė, tačiau pasiaiškino žodžiu ir tai buvo užfiksuota 2017 m. sausio 31 d. protokole „Dėl suimtojo (nuteistojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“ Nr. 57-71. Dėl minėto įvykio į drausmės komisijos posėdį eiti atsisakė. Pabrėžė, kad vertindamas pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą Lukiškių TI-K direktorius vadovavosi galiojančiais teisės aktais, gautais darbuotojų tarnybiniais pranešimais, atsižvelgė į nuteistojo atsisakymą pasiaiškinti raštu, nufilmuotą medžiagą vaizdo registratoriumi, Drausmės komisijos protokolą. Mano, kad paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) – atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, ir yra skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir atsižvelgęs į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą medžiagą, Drausmės komisijos posėdžio protokolą bei vadovaudamasis BVK nuostatomis, padarė išvadą, jog Lukiškių TI-K direktorius Nutarimu pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskyrė nuobaudą – draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų, tačiau pareiškėjas pasiaiškinti ir ateiti į Drausmės komisijos posėdį atsisakė.

16. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė pataisos įstaigų režimo reikalavimus, dėl ko galimai vėliau jautė išgyvenimus, nepatogumus, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio nuostata, kuri nustato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, kai žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas už Higienos normų pažeidimus kameroje Nr. 215 pareiškėjo naudai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir pripažino, kad pareiškėjo teisė naudotis šviesos perjungimo jungikliais, pareigūnų iškvietimo mygtuku bei radijo tašku kamerose Nr. 239, Nr. 215 ir Nr. 210 ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčijamame nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su 2017 m. sausio 31 d. pažeidimo padarymu, neginčija ir neneigia, jog dienotvarkėje ne poilsiui (nepertraukiamam miegui) skirtu metu gulėjo nepaklotoje lovoje, buvo savavališkai uždengęs apšvietimą, pareigūno reikalavimų nevykdė. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas teigė, jog gulėjimas, užsiklojimas antklode, šviesos perjungimas, nepasitenkinimo reiškimas teisės aktų nėra uždrausti, todėl už juos negali būti taikoma atsakomybė, iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad pareiškėjas nubaustas už tai, jog nesilaikė Pataisos įstaigų tvarkos taisyklių, t. y. gulėjo nepaklotoje lovoje, savavališkai uždengė apšvietimo lempą, nepakluso pareigūno reikalavimui sutvarkyti kamerą (miegojimo vietą), nemandagiai bendravo su pareigūnais. Vadovaudamasis BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai, Pataisos įstaigų taisyklių 73 punktu, 73.6 papunkčiu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nustatytas teisinis reguliavimas nuteistuosius įpareigoja laikytis Pataisos įstaigų taisyklių, tarp jų ir susitvarkyti kamerą ir miegojimo vietą, vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Įvertinęs pažeidimo padarymo aplinkybes teismas sprendė, kad režimo reikalavimų pažeidimas ir teisėto pareigūno reikalavimo neįvykdymas yra pakankamas pagrindas skirti nuobaudą.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas režimo taisyklių pažeidimą teisina tuo, jog kameroje Nr. 215 buvo labai šalta, o skiriant nuobaudą dėl nepaklotos lovos (gulto) turėjo būti atsižvelgti į aplinkybę, jog pareiškėjas kenčia nuo nemigos. Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2017 m. vasario 8 d. atlikto patikrinimo nustatė, jog kameroje Nr. 215 nesandarus langas, išmatuota oro temperatūra patalpoje 17 C°, t. y. 1 C° žemesnė nei nustatyta Higienos normoje. Teismas vertino, kad minėtas Higienos normos pažeidimas nepateisina pareiškėjo padaryto pažeidimo, t. y. režimo taisyklių nesilaikymo ir teisėto pareigūno reikalavimo pakloti lovą (gultą) nevykdymo.

20. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į gydytoją dėl nemigos kreipėsi 2017 m. kovo 6 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pažeidimų, už kuriuos jam Nutarimu skirta nuobauda, padarymo dienos. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl minėto sveikatos sutrikimo į gydytojus nesikreipė, o byloje duomenų, jog pareiškėjui dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių būtų nustatytas kitoks nei dienotvarkėje poilsio režimas, nėra.

21. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad skiriant nuobaudą jam nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti raštu ir susipažinti su pažeidimo užfiksavimo vaizdo medžiaga. Vertindamas minėto argumento pagrįstumą pirmosios instancijos teismas vadovavosi BVK 143 straipsnio 2 dalimi ir Pataisos įstaigų taisyklių 205 ir 206 punktai. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad dėl padaryto pažeidimo pareiškėjas pasiaiškinti raštu atsisakė, taip pat atsisakė dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje. Duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs leisti jam susipažinti su pažeidimo padarymo medžiaga, įskaitant filmuotą medžiagą, o Lukiškių TI-K būtų atsisakęs šį prašymą tenkinti, į bylą nepateikta. Teismas akcentavo, kad nors teikti paaiškinimą yra nuteistojo teisė, o ne pareiga, tačiau nuteistojo nepasinaudojimas teise pateikti pasiaiškinimą pataisos įstaigos administracijai nėra kliūtis skirti drausminę nuobaudą.

22. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad ginčijamas nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas sprendė, kad Nutarime išsamiai išdėstytos faktinės režimo reikalavimų pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimo turinys aiškus, t. y. konkrečiai nurodyta, kokių pareigų pareiškėjas nevykdė ir kokias konkrečias bausmių vykdymą reglamentuojančias teisės aktų normas pažeidė.

23. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ginčijamo nutarimo ir sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 62-91 ir Kalėjimų departamento 2017 m. kovo 14 d. spendimo Nr. 2S-1550. Nenustatęs bent vienos viešosios atsakomybės sąlygos teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl ginčijamo nutarimo priėmimo, kadangi pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį valstybei nekyla.

24. Vertindamas pareiškėjo teiginių, susijusių su šviesos perjungimo mygtuko neįrengimu kamerose Nr. 239, Nr. 215 ir Nr. 210, pagrįstumą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 215 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. vasario 7 d., kameroje Nr. 210 – nuo 2017 m. vasario 8 d. iki vasario 9 d., o kameroje Nr. 239 – 2017 m. vasario 10 d. Atsižvelgdamas į Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 17 d. raštą ir atsakovo atsiliepimo į skundą turinį, teismas pripažino, jog ginčui aktuliu laikotarpiu kamerose Nr. 239, Nr. 215 ir Nr. 210, kuriuose buvo laikytas pareiškėjas, šviesos įjungimo (perjungimo) jungikliai nebuvo įrengti.

25. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo nurodytą regos pablogėjimą lėmė šviesos perjungimo (išjungimo) mygtuko nebuvimas kamerose. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjui dieninis apšvietimas kelia diskomfortą ar kitus nepatogumus, apšvietimą gali perjungti (išjungti) pareigūnas. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės–birželio mėn. buvo perkeltas į kamerą Nr. 24, kurioje įrengtas šviesos perjungimo jungiklis, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo Lukiškių TI-K įrengti jo gyvenamojoje kameroje minėtą jungiklį.

26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. vasario 8 d. atlikto operatyvaus kameros Nr. 215 patikrinimo išvadą, pripažino, kad kamera Nr. 215, į kurią nuobaudos atlikimo metu buvo perkeltas pareiškėjas, neatitiko Higienos normos 16 punkto reikalavimų, kadangi kameroje nustatyta 1 °C mažesnė oro temperatūra. Teismas, atsižvelgdamas į Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 17 d. raštą, kuriame nurodyta, jog graužikų naikinimas buvo vykdomas 2016 m. spalio 13 d., 2016 m. gruodžio 22 d., 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. vasario 3 d., pripažino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2017 m. sausio 26 d. – 2017 m. vasario 7 d.) pareiškėjo kameroje galėjo būti graužikų. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl netvarkos ir nešvaros kameroje Nr. 215, įvertinęs aplinkybę, jog 2017 m. sausio 26 d. perkeltas į minėtą kamerą pareiškėjas jokių pretenzijų nereiškė, o į Lukiškių TI-K kreipėsi tik 2017 m. vasario 7 d., t. y. besibaigiant nuobaudos atlikimo laikui.

27. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklės) 16.11 punktu, sprendė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose Nr. 239, Nr. 215 ir Nr. 210 nebuvo įrengtas arba neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas ir radijo taškas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu pareigūnų iškvietimo mygtuko neįrengimas ir radijo taško nebuvimas kamerose sukėlė jam žalą ar kitus nepatogumus.

28. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, pažeidimų trukmę, jų pobūdį ir mastą (laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 215 nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, buvo graužikų, nebuvo įrengto šviesos jungiklio, neveikė arba nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo sistema ir radijo taškas, 2017 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 239 neveikė arba nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo sistema ir radijo taškas, o nuo 2017 m. vasario 8 d. iki vasario 9 d. kameroje Nr. 210 nebuvo įrengto šviesos jungiklio, neveikė arba nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo sistema ir radijo taškas), atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju už Higienos normos pažeidimus kameroje Nr. 215 protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma yra 50 EUR. Teismas pažymėjo, kad šviesos perjungimo jungiklio, pareigūnų iškvietimo mygtuko ir radijo taško neįrengimas kamerose Nr. 239, Nr. 215 ir Nr. 210 ginčui aktualiu laikotarpiu galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų, tačiau vertino, jog jie nėra tokio lygio ir intensyvumo, kad galėtų būti įvertinti pinigais.

III. 29. Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

30. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas netinkamai vertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl priėmė sprendimą, prieštaraujantį Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Mano, kad teismas buvo šališkas, byla išnagrinėjo formaliai, neatsakydamas į visus jo skundo argumentus.

31. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo argumento, jog teisės aktai nedraudžia nuteistajam gulėti lovoje apsiklojus, juolab, kad kameros temperatūra neatitiko Higienos normos reikalavimų, todėl mano, jog nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog pareiškėjas į gydytojus dėl miego sutrikimo kreipėsi praėjus mėnesiui nuo paskirtos nuobaudos. Mano, kad ši nustatyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas neturėjo problemų dėl nemigos. Akcentuoja, jog teismas taip pat nepasisakė dėl jo teiginio, kad ginčijamu nutarimu paskirta nuobauda neatitinka Rekomendacijų nuostatų.

32. Pareiškėjo teigimu, ginčijamu nutarimu paskirta nuobauda yra neadekvati, o Lukiškių TI-K direktorius paskirdamas nuobaudą piktnaudžiavo BVK 142–143 straipsniuose įtvirtinta diskrecijos teise skirti ar neskirti drausminę nuobaudą. Pažymi, kad aplinkybė, jog jo lova (gultas) buvo netvarkinga, neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjo miegojimo vieta buvo paklota, jis tik gulėjo ant lovos apsiklojęs pledu, kad sušiltų.

33. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu dėl Higienos normos pažeidimų kameroje Nr. 215 ir pasirinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu dėl šviesos perjungimo jungiklio, pareigūnų iškvietimo mygtuko ir radijo taško neįrengimo. Pažymi, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su nurodytais regėjimo sutrikimais, ir nepagrįstai minėtų sutrikimų neverto priežastiniame ryšyje su šviesos perjungimo jungiklio neįrengimu.

34. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija atmesti kaip nepagrįstą reikalavimą įpareigoti Lukiškių TI-K išduoti jam oro šildytuvą, motyvuojant tuo, jog pareiškėjas perkeltas iš kameros Nr. 215, kurioje buvo nustatytas oro temperatūros neatitikimas Higienos normos 16 punkto reikalavimams, į kamerą Nr. 24. Pažymi, kad perkėlimas į kitą kamerą nepriklauso nuo jo valios, todėl jis negali žinoti, kada ir į kokią kamerą bus perkeltas ir kokios oro temperatūros sąlygos bus toje kameroje. Akcentuoja, kad įpareigojus Lukiškių TI-K išduoti jam oro šildytuvą, būtų galima išvengti tolimesnių ginčų.

35. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36. Atsakovas pažymi, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose Nr. 210, Nr. 215 ir Nr. 239 yra įrengti radijo taškai, taip pat prie pačių kamerų yra įrengti ir šviesos perjungimo mygtukai. Akcentuoja, kad atsižvelgiant į finansines galimybes Lukiškių TI-K nuolat vykdomi prižiūrėtojų iškvietimo sistemos remonto atnaujinimo darbai.

37. Atsakovas teigia, kad naktinis apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.7 punktu. Pažymi, kad tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigose laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti.

38. Atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėti veiksmai arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei, kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Mano, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

41. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl plačiau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 62-91 ir Kalėjimų departamento 2017 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 2S-1550 teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat įpareigojimo Lukiškių TI-K pareiškėjo kameroje įrengti šviesos perjungimo mygtuką, radijo tašką ir šaltuoju metų laiku išduoti elektrinį šildytuvą bei priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

43. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

44. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu konstatuojant, jog ginčijamas Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 62-91 ir Kalėjimų departamento 2017 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 2S-1550 yra teisėti ir pagrįsti.

45. Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu nutarimu paskirta nuobauda grindžia argumentu, jog teisės aktai nedraudžia nuteistajam gulėti lovoje apsiklojus, juolab, kad kameros Nr. 215 temperatūra neatitiko Higienos normos reikalavimų.

46. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos: nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis); privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis). Pagal specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pareigas, įtvirtintas šio Kodekso 110 straipsnyje, nuteistieji, be kita ko, privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).

47. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Aptariamo BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje įstatymo normoje nurodytas nuobaudas.

48. Bausmių vykdymo kodeksas taip pat reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. Šio Kodekso 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. BVK 142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šiame Kodekso straipsnyje nurodytos nuobaudos. Bausmių vykdymo kodekso normose įtvirtintų laisvės atėmimo bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kiti poįstatyminiai norminiai teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-423-146/2017).

49. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas ginčijamu nutarimu nubaustas už tai, jog nesilaikė Pataisos įstaigų tvarkos taisyklių, t. y. gulėjo nepaklotoje lovoje, savavališkai uždengė apšvietimo lempą, nepakluso pareigūno reikalavimui sutvarkyti kamerą (miego vietą), bendravo su pareigūnais nemandagiai. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas iš esmės neginčija Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 62-91 nurodytų faktinių aplinkybių, jog ne poilsiui (nepertraukiamam miegui) skirtu metu gulėjo lovoje, buvo savavališkai uždengęs apšvietimą, pareigūno reikalavimų nevykdė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentas, jog teisės aktai nedraudžia nuteistajam gulėti lovoje apsiklojus, siekiant sušilti, nėra reikšmingas, nes BVK 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose imperatyviai nustatyta, kad nuteistasis privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymu nustatyta tvarka, t. y. paduodant skundą (BVK 5, 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pareigūno reikalavimą ir savo nepasitenkinimą išreiškiant teisei priešingu būdu).

50. Pataisos įstaigų taisyklių 73.6 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme tai reiškia, kad nuteistasis pataisos įstaigoje privalo laikytis Pataisos įstaigų taisyklių 73.6 punkte nustatytų elgesio taisyklių. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K direktoriui, įvertinus pareigūnių tarnybinius pranešimus, turėjo ar galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pareigūnių tarnybiniuose pranešimuose nurodytų pareiškėjo elgesio faktų, liudijančių apie nustatytą bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti tarnybinius pranešimus surašiusių pareigūnų šališkumu, todėl aplinkybė, jog pažeidimo padarymo metu pareiškėjo lova (gultas) buvo nepaklota ir netvarkinga, pripažintina kaip nenuginčyta. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Lukiškių TI-K direktorius pareiškėjui nuobaudą skyrė pagrįstai ir teisėtai.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamu nutarimu paskirta nuobauda yra neadekvati, o Lukiškių TI-K direktorius paskirdamas nuobaudą piktnaudžiavo BVK 142–143 straipsniuose įtvirtinta diskrecijos teise skirti ar neskirti drausminę nuobaudą. Byloje nėra įrodymų, pavirtinančių, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą buvo pažeista nuobaudų skyrimo procedūra, nustatyta BVK 143 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 62-91 yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos, paskirtoji nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytiems pažeidimams, todėl šis ginčijamas administracinis aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pripažinus Lukiškių TI-K nutarimą teisėtu ir pagrįstu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamentas taip pat priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo argumento, kad ginčijamu nutarimu paskirta nuobauda neatitinka Rekomendacijų nuostatų.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl minėto pareiškėjo teiginio, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ yra rekomendacinio pobūdžio aktas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad rekomendacijos ir išvados neturi privalomos teisinės galios, tačiau jos neabejotinai turi autoritetingos rekomendacijos reikšmę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylą Nr. 322/88 Grimaldi [1989] ECR 4407). Rekomendacijomis Europos Sąjungos institucijos išreiškia savo nuomonę ir pasiūlo gaires atitinkamais Bendrijos politikos klausimais, į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti kurdamos savo vidaus teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1377/2012).

54. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su problemomis dėl nemigos, nepagrįstu atsisakymu įpareigoti Lukiškių TI-K išduoti jam oro šildytuvą, regėjimo sutrikimais, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir papildomai jų nekartoja. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina (ABTĮ 142 str. 3 d.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

56. Dėl pareiškėjo teiginio, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir bylą išnagrinėjo formaliai, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismas neatsakė į visus jo skundo argumentus), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui tik iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki. Akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

57. Vertindama pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būdą, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, susijusios su kamerose Nr. 210, Nr. 215 ir Nr. 239 neįrengtu pareigūnų iškvietimo mygtuku ir šviesos perjungimo jungikliu, kamerose Nr. 210 ir Nr. 215 neįrengtu radijo tašku bei kameros Nr. 215 neatitikimu Higienos normos 16 punkto reikalavimų ir joje esančių graužikų, buvo įvertintos pareiškėjo naudai, kadangi atsakovas nenuginčijo pareiškėjo teiginių dėl šviesos perjungimo jungiklio, pareigūnų iškvietimo mygtuko, radijo taško neįrengimo, temperatūros neatitikimo Higienos normų reikalavimams ir graužikų veisimosi. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir būdo nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį ar pasirinkdamas neturtinės žalos atlyginimo būdą, turi pareigą atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir į tai, ar priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2851-662/2018).

58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 215 nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, buvo graužikų, nebuvo įrengto šviesos jungiklio, neveikė arba nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo sistema ir radijo taškas, 2017 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 239 neveikė arba nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo sistema ir radijo taškas, o laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 8 d. iki vasario 9 d. kameroje Nr. 210 nebuvo įrengto šviesos jungiklio, neveikė arba nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo sistema ir radijo taškas), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o administracinėje byloje nėra duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų sukelti ilgalaikiai pareiškėjo sveikatos sutrikimai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

59. Dėl atsakovo atstovo prašymo priteisti iš pareiškėjo jo patirtų bylos medžiagos parengimo išlaidų atlyginimą teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas medžiagą, už kurios parengimą prašo priteisti patirtas išlaidas, teismui pateikė vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymą. Minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl nurodyta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015; 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2108-415/2018 ir kt.). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti Lukiškių TI-K prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

60. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė