2023-02-01 Nr. AB-2684-3-61-3-04450-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1258-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04450-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 22S135659 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760139096 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento Panevėžio skyriui pateikė prašymą pakeisti darbdavį ir 2022 m. spalio 5 d. nuvykęs į Departamento Panevėžio skyrių sužinojo, kad jo darbdavys nutraukė su juo darbo sutartį. Teigė, kad apie tokį darbdavio sprendimą jam nebuvo pranešta. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. spalio 6 d. gavo skundžiamą Sprendimą. Tvirtino, kad darbdavys – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Revetrans“ su pareiškėju neteisėtai nutraukė darbo sutartį, todėl pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją.

3. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neatitinka faktinių aplinkybių, yra skubotas, pažeidžia pareiškėjo teises, numatytas Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas). Nurodė nežinojęs ir negalėjęs žinoti, kad darbdavys, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, vienašališkai nutraukė su pareiškėju darbo sutartį. Pažymėjo, kad grįžęs po atostogų į minėtą darbą, pareiškėjas dirbo sulygtą darbą, atliko savo pareigas (dirbo (duomenys neskelbtini)) rugpjūčio–rugsėjo mėn., nors UAB „Revetrans“ 2022 m. sausio 3 d. papildė 2021 m. gegužės 5 d. darbo sutartį Nr. 47 ir susitarė, kad pareiškėjas sulygtą darbą dirbs iki 2022 m. birželio 21 d.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Revetrans“ pagrindu. Departamentas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, leidimas galiojo iki 2024 m. birželio 17 d.

6. Atsakovas pabrėžė, kad pagal Įstatymo 50 straipsnį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. Departamentas gavo UAB „Revetrans“ pranešimą Nr. 2209-PRNŠ-2381 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriuo Departamentas buvo informuotas, kad užsienietis neatvyko sudaryti darbo sutarties. Minėtame pranešime taip pat buvo nurodyta, kad užsieniečiui DHL paštu į (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 9 d. darbdavys išsiuntė leidimą laikinai gyventi, tačiau pareiškėjas neatvyko sudaryti darbo sutarties. 2022 m. spalio 4 d. UAB „Revetrans“ pateikė pakartotinį pranešimą Nr. 2210-PRNŠ-0213. Atsakovas pažymėjo, kad 2022 m. spalio 4 d. taip pat buvo gautas UAB „Revetrans“ elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas neplanuoja pas juos atvykti darbo sutarties sudarymui, galimai kažkur dirba neteisėtai.

7. Atsakovas nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenis, pareiškėjas 2022 m. birželio mėn. buvo atleistas iš UAB „Revetrans“ einamų pareigų ir jam išmokėta atleidimo įmoka, bei kad pareiškėjas jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje nedirba. Departamentas pabrėžė, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Revetrans“ pagrindu. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760139096, galiojantį iki 2024 m. birželio 17 d. Pagal Sodros duomenis pareiškėjas 2022 m. birželio mėn. buvo atleistas iš UAB „Revetrans“ einamų pareigų, jam išmokėta atleidimo išmoka, pareiškėjas jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje nedirba. UAB „Revetrans“ 2022 m. spalio 13 d. likviduota. UAB „Revetrans“ Departamentui 2022 m. rugsėjo 29 d. pranešimu Nr. 2209-PRNŠ-2381 pranešė apie pasikeitusius pareiškėjo duomenis, kad darbdavys pareiškėjui DHL paštu į (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 9 d. išsiuntė leidimą laikinai gyventi, tačiau pareiškėjas neatvyko sudaryti darbo sutarties. UAB „Revetrans“ 2022 m. spalio 4 d. pateikė pakartotinį pranešimą Nr. 2210-PRNŠ-0213, kad pareiškėjas neplanuoja atvykti sudaryti darbo sutarties, galimai kažkur dirba neteisėtai. Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760139096.

10. Teismas įvertino, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal Sodros duomenis pareiškėjas 2022 m. birželio mėn. atleistas iš UAB „Revetrans“ einamų pareigų, jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nedirba, todėl Departamentas privalėjo laikytis imperatyvaus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760139096. Kitokio sprendimo nagrinėjamuoju atveju Departamentas negalėjo priimti. Pareiškėjas privalėjo žinoti Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, t. y. pareiškėjas žinojo, kad jeigu darbo sutartis bus nutraukta, bus panaikintas ir laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, nes būtent dėl darbo UAB „Revetrans“ pareiškėjui ir buvo duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, todėl, teismo vertinimu, aplinkybė, kad priėmus skundžiamą Sprendimą pareiškėjui kyla neigiamos pasekmės nėra svarbi nagrinėjamuoju atveju ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą.

11. Teismas konstatavo, jog Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjui taikoma poveikio priemonė yra motyvuota. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti 2022 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 22S135659, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo „išreikalauti iš Vilniaus 5-sios DGK Darbo bylos Nr. APS-113-18865/2022 visa apimtimi ir ją prijungti prie šio skundo nagrinėjimo, tikslu gauti ir įvertinti joje esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina pareiškėjo išdėstytus argumentus“.

13. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas panaikino Sprendimą išduoti (pratęsti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaudamasis tik formaliu pagrindu – darbo sutarties su pareiškėju negaliojimu. Atsakovas žinojo, kad UAB „Revetrans“ pateikė pareiškėjo vardu visus reikiamus dokumentus ir tame tarpe – Tarpininkavimo raštą, kuriuo įsipareigojo sudaryti (pratęsti esamą) darbo sutartį. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad darbdavys ėmėsi iniciatyvos tarpininkauti ir gauti už pareiškėją leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir šį dokumentą gavo bei išsiuntė jam į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šį dokumentą gavo. Apie tai, kad darbdavys panaikino darbo sutartį su pareiškėju, jis sužinojo, atvykęs į atsakovo padalinį Panevėžyje 2022 m. spalio 5 d. Nedelsdamas, 2022 m. spalio 7 d. pareiškėjas apskundė darbo sutarties nutraukimą Vilniaus Darbo ginčų komisijai (toliau – ir DGK), kuri jo skundą priėmė nagrinėti.

14. Pareiškėjas pažymi, kad pats teismas ėmėsi iniciatyvos ir nustatė, jog UAB „Revetrans“ 2022 m. spalio 13 likviduota. Tačiau būdama likviduota UAB „Revetrans“, likviduotos įmonės vardu dalyvavo nagrinėjant darbo ginčą DGK ir šios komisijos neinformavo dėl įmonės likvidavimo. Apie nagrinėjamą darbo ginčą pirmosios instancijos teismas žinojo šios bylos nagrinėjimo metu. Teismas ėmėsi nagrinėti pareiškėjo skundą ir įpareigojo jį pateikti įrodymus dėl esamo darbo ginčo. Šį įpareigojimą pareiškėjas įvykdė ir pateikė teismui Darbo ginčų komisijos pranešimą dėl darbo ginčo nagrinėjimo, nurodė darbo ginčo bylos numerį ir Komisijos sudėtį. Tačiau teismas nepatikrino šios informacijos, nesikreipė į darbo ginčą nagrinėjančią instituciją ir įvertino ją kaip deklaratyvią. Pareiškėjo nuomone, teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis tik formaliais pagrindais, nepilnai ištirtais įrodymais.

15. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

16. Atsakovas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad tiek Departamento Sprendimas, tiek skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, kad pagal Sodros duomenis pareiškėjas 2022 m. birželio mėn. atleistas iš UAB „Revetrans“ einamų pareigų, jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nedirba, todėl Departamentas privalėjo laikytis imperatyvaus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760139096. Pasisakydamas dėl to, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo vertinti Darbo ginčų komisijos nagrinėjimo rezultatai, atsakovas pažymi, kad tokių duomenų pats pareiškėjas nebuvo pateikęs. Be to, nagrinėjamu atveju buvo vertinamas Departamento priimto sprendimo teisėtumas, t. y. ar pagrįstai sprendimas priimtas pagal tuo metu egzistavusias tokias aplinkybes kaip Sodros duomenys. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus akivaizdu, kad jie deklaratyvūs ir neparemti jokiais objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo vertinimui, kad Departamento Sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

17. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas. Tai, kad pareiškėjo netenkina jo atžvilgiu priimti sprendimai, nepagrindžia, kad sprendimai priimti neištyrus visų bylai aktualių aplinkybių ir nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 22S135659, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760139096 (toliau – ir Leidimas), pareiškėjo skundą atmetė.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad darbdavys kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo, jį gavo ir išsiuntė pareiškėjui į (duomenys neskelbtini), kas, jo nuomone, patvirtina, jog buvo ketinama pareiškėją įdarbinti. Pareiškėjas nurodo, kad darbdavys nepranešė jam apie tai, kad jį atleido, nenurodė, kad jo įmonė likviduota, apie ką pareiškėjas sužinojo tik iš skundžiamo teismo sprendimo, o apie jo įmonės likvidavimo statusą nenurodė ir Darbo ginčo komisijai, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl neteisėto atleidimo. Anot pareiškėjo, skundžiamas sprendimas formalus dar ir dėl to, kad jis priimtas neišreikalavus informacijos iš Darbo ginčo komisijos ir nepilnai ištyrus įrodymus.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, nepilnai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kaip vieną iš pagrindinių argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo informacijos apie Darbo ginčų komisijoje nagrinėjimą pareiškėjo darbo ginčą ir jos nevertino. Nagrinėjamu atveju, teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo prašymą išreikalauti papildomus duomenis (medžiagą) iš Darbo ginčų komisijos ir pagrįstai atsisakė jį tenkinti, nustatęs, kad pareiškėjo atstovas turėjo galimybę gauti ir pateikti dokumentus teismui susijusius su darbo ginču, dėl ko jau buvo atidėtas teismo posėdis, o ir pareiškėjo atstovas pateikė jo turimą informaciją. Be to, ir su apeliaciniu skundu pareiškėjo pateiktas Darbo ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas taip pat nepaneigia nei Departamento, nei pirmosios instancijos teismo sprendimų išvadų, kadangi jame nurodyta, jog Darbo ginčų komisija pareiškėjo skundą dėl neteisėto atleidimo atsisakė nagrinėti.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.

25. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

26. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a)); pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b)); Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c)). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys.

27. Įstatymo 50 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi pagrindus, 1 dalies 6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Revetrans“ pagrindu. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išdavė pareiškėjui Leidimą, galiojantį iki 2024 m. birželio 17 d.

29. UAB „Revetrans“ Departamentui 2022 m. rugsėjo 29 d. pranešimu Nr. 2209-PRNŠ-2381 pranešė apie pasikeitusius pareiškėjo duomenis, kad darbdavys pareiškėjui DHL paštu į (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 9 d. išsiuntė leidimą laikinai gyventi, tačiau pareiškėjas neatvyko sudaryti darbo sutarties. UAB „Revetrans“ Departamentui 2022 m. spalio 4 d. pateikė pakartotinį pranešimą Nr. 2210-PRNŠ-0213, kad pareiškėjas neplanuoja atvykti sudaryti darbo sutarties, galimai kažkur dirba neteisėtai.

30. Departamentas, 2022 m. spalio 6 d. patikrinęs Sodros duomenų bazėje esančius duomenis apie pareiškėją ir jo darbovietę, nustatė, kad Sodros duomenų bazėje nėra duomenų apie pareiškėjo draudėjus. Pagal Sodros duomenis pareiškėjas 2022 m. birželio mėn. buvo atleistas iš UAB „Revetrans“ einamų pareigų, jam išmokėta atleidimo išmoka, pareiškėjas jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje nedirba.

31. Departamentas Sprendimu remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuoja, kad šiuo atveju Departamentas, nustatęs, jog Sodros duomenų bazėje jokios informacijos apie pareiškėjo draudėjus nėra, pagrįstai sprendė, kad yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (susiję su galimai nesąžiningu darbdavio UAB „Revetrans“ elgesiu, nepranešant pareiškėjui apie jo atleidimą, nenurodant Darbo ginčų komisijai, kad įmonė likviduota) nėra reikšmingi, vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Nagrinėjamu atveju, jie nepaneigia nustatyto ir paties pareiškėjo neginčijamo fakto, t. y., kad pareiškėjas nepradėjo dirbti įmonėje ir Sodroje esantys duomenys, kurių pagrindu Departamentas priėmė Sprendimą, yra teisingi.

34. Pažymėtina, kad ginčijamas Departamento Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks teisės aktuose nustatytas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

35. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė