85ec0b10-36f4-414a-95b2-83c607ae2f3e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-169/2014                       Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00263-2012-2                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                        35.6.1.; 44.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės MilaÅ¡ienės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sunsation“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R.

B., ir A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1841-273/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sunsation“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., ieškinį atsakovui A. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, 68 386,66 Lt skolos priteisimo ir 115 495,70 Lt nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas BUAB „Sunsation“, atstovaujamas bankroto administratoriaus R.

B., kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančiu 9 342 Lt sumos iÅ¡mokėjimÄ A. K. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 181, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo -A. K. 9 342 Lt skolÄ ;

2) pripažinti negaliojančiais 5 615,08 Lt sumos iÅ¡mokėjimÄ A. K. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 182 ir 16 940 Lt sumos iÅ¡mokėjimÄ A. K. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 183, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 22 555,08 Lt skolÄ ;

3) pripažinti negaliojančiais 10 000 Lt iÅ¡mokėjimÄ A. K. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 184, 10 000 Lt iÅ¡mokėjimÄ A. K. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 185 ir 16 489,58 Lt sumos iÅ¡mokėjimÄ A. K. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 186, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 36 489,58 Lt skolÄ ;

4) priteisti iš atsakovo A. K. 115 495,70 Lt nuostolių atlyginimo;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovui UAB „Sunsation“ 2011 m. vasario 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė R. B.. Administratorius susipažinęs su jam perduotais įmonės veiklos dokumentais nustatė, jog tam tikrais sandoriais galimai buvo pažeistos įmonės ir jos kreditorių teisės.IeÅ¡kovo atstovas nurodo, kad UAB „Sunsation“ vadovu nuo 2001 m. sausio 5 d. iki 2008 m. vasario 4 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo (2011 m. kovo 1 d.) buvo A.

K.. Įmonės direktoriumi nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. buvo J. K. (A. K. tėvas), tuo tarpu A. K. dirbo įmonės marketingo direktoriumi. A. K. nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. priklauso 90,487 procentų UAB „Sunsation“ akcijų.Ieškovo atstovo teigimu, 2009 m. gegužės 14 d. kasos išlaidų orderiais Nr. 181, Nr. 182, 2009 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidos orderiu Nr. 183, 2010 m. liepos 19 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 184, 2010 m. rugpjūčio 23 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 185 bei 2010 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 186 atsakovui lėšos buvo išmokėtos neteisėtai bei pažeidžiant įmonės kreditorių interesus, todėl šie mokėjimai, ieškovo atstovo teigimu, turi būti pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Ieškovo atstovas nurodo, jog atliekant šiuos mokėjimus buvo sudarytos galimybės atsakovui atgauti lėšas iš įmonės, kai tuo tarpu atsakovo 2009 m. vasario 27 d. raštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) Kauno skyriui rodo, jog įmonė tuo metu buvo nepajėgi atsiskaityti su darbuotojais. 2008 m. metų įmonės balansas taip pat patvirtina, jog įmonė, atliekant mokėjimus atsakovo naudai, buvo nemoki, įmonės turtas sudarė 798 346 Lt, tuo tarpu įsipareigojimai 1 380 238 Lt.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ieÅ¡kovo atstovas praÅ¡o nurodytus kasos iÅ¡laidų orderius ir jais atliktus mokėjimus pripažinti negaliojančiais, taikyti restitucijÄ ir priteisti įmonės naudai iÅ¡ atsakovo jam ginčijamais sandoriais perleistas lėšas.IeÅ¡kovo atstovas taip pat nurodo, jog atsakovas yra atsakingas už 115 495,70 Lt dydžio nuostolio įmonei sukėlimÄ , todėl Å¡i suma iÅ¡ atsakovo taip pat priteistina. IeÅ¡kovo atstovo teigimu, atsakovas bÅ«damas įmonės savininku turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, tačiau to nepadarė, o nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. kovo 1 d. pardavinėjo įmonės turtÄ tik UAB „Bondi Lt“, kurios direktorė buvo J.

K. (atsakovo duktė), be to, prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nurašė įmonės turtÄ . Atsakovas A. K. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nurodo, jog tam, kad atsakovui kiltų atsakomybė dėl juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolių, ieÅ¡kovas privalo įrodyti, atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų bei ieÅ¡kovo negalėjimo įvykdyti prievolių kreditoriams. Å iuo atveju atsakovas nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. nebuvo ieÅ¡kovo direktoriumi, todėl neturėjo realios galimybės žinoti tikrosios įmonės finansinės padėties.

Be to, ieÅ¡kovas netinkamai aiÅ¡kina 2008 metų UAB „Sunsation“ finansinius dokumentus ir tokiu bÅ«du klaidina teismÄ . Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pagal 2008 m. įmonės balansÄ , UAB „Sunsation“ turtas sudarė 798 345,92 Lt, visos įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 380 237,60 Lt, tačiau iÅ¡ jų tik 571 216,42 Lt dydžio suma buvo mokėtina. Todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog 2009 metais įmonė buvo nemoki yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Dėl iÅ¡vardintų argumentų atsakovas mano, jog ieÅ¡kovas neįrodė juridinio asmens dalyvio, t.y. atsakovo, nesÄ Å¾iningumo, o nesant atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų dėl ieÅ¡kovo žalos atsiradimo, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalis dėl 115 495,70 Lt nuostolių atlyginimo yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes vertinant įmonės finansinę atskaitomybę, matyti, jog 2009 metais nebuvo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Atsakovo teigimu, įmonės turtas buvo nurašytas, kadangi jis buvo sugadintas ir nebetinkamas pardavimui. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kuriais actio Pauliana pagrindu ginčijami kasos išlaidų orderiais atlikti mokėjimai, teigia, jog iš išvardintų ieškovo reikalavimų akivaizdu, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais įmonės finansinius dokumentus, o ne sandorius pagal kuriuos yra išmokėti pinigai. Ieškovas, atsakovo teigimu, ne tik, kad nepateikė teismui išlaidas patvirtinančių dokumentų, bet ir nesiaiškino, kokių sandorių pagrindu buvo išmokėti pinigai.

Nesuprantamas ir ieškovo teiginys, jog išmokėdamas minėtas pinigų sumas atsakovas suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, t.y. sau. Išmokėti pinigai buvo skirti ne atsakovui, bet atsiskaitymui su tiekėjais, kurie turėtų būti traktuojami kaip kreditoriai, o atsakovas tik atsiskaitė su jais, t.y. perdavė jiems pinigus, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas yra kreditorius yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas taip pat pažymi, jog 2009 m. gegužės 14 d. kasos pajamų išlaidų orderiu jam buvo išmokėtas 9 342,00 Lt darbo užmokestis, todėl restitucija šiuo atveju negalima, be to šiuo atveju tarp atsakovo ir BUAB „Sunsation“ buvo susiklostę darbo santykiai, o ne sutartiniai, todėl ieškovo ginčijamas kasos išlaidų orderis nėra sandoris ir jo ginčyti actio Pauliana pagrindu nėra galimybės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.Pripažino negaliojančiu atitinkamų sumų iÅ¡mokėjimÄ atsakovui pagal kasos iÅ¡laidų orderius Nr. 181, Nr. 182, Nr. 183, Nr. 184, Nr. 185 ir Nr. 186, taikė restitucijÄ ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nurodytais kasos iÅ¡laidų orderiais jam iÅ¡mokėtas sumas, taip pat priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusioje reikalavimų dalyje ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo netenkino.Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas sprendė, kad ginčijamais kasos iÅ¡laidų orderiais iÅ¡mokėjus sumas A. K., buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui ir pažeistos kitų UAB „Sunsation“ kreditorių teisės, kadangi iÅ¡mokėjus 68 386,66 Lt sumÄ vadovui A. K. įmonės turtas sumažėjo ir kreditoriai prarado galimybę iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus.IeÅ¡kinio reikalavimų dėl 115 495,70 Lt dydžio nuostolių iÅ¡ atsakovo priteisimo teismas netenkino, kadangi atsakovas nuraÅ¡ydamas turtÄ vykdė įmonės Å«kinę finansinę veiklÄ , nuraÅ¡ymo aktais atsakovas nuostolių UAB „Sunsation“ nepadarė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai IeÅ¡kovas (apeliantas) BUAB „Sunsation“, atstovaujamas bankroto administratoriaus R. B., apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 115 495,70 Lt nuostolių iÅ¡ atsakovo priteisimo, netenkintas ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas bÅ«tų tenkinamas.Apelianto teigimu, teismas neįvertino to, jog ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 115 495,70 Lt nuostolių iÅ¡ atsakovo priteisimo buvo grindžiamas ta aplinkybe, jog atsakovo delsimas kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, lėmė nurodyto dydžio nuostolių atsiradimÄ .

Apelianto vertinimu Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos atsakovo atsakomybei kilti (neteisėti veiksmai, kaltė, nuostolis ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo), todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas nepagrįstai. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo BUAB „Sunsation“, atstovaujamo bankroto administratoriaus R. B., apeliacinį skundÄ atsakovas A. K., praÅ¡o palikti galioti 2012 m. lapkričio30 d. skundžiamÄ teismo sprendimo dalį nepakeistÄ . Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuraÅ¡ydamas įmonės turtÄ atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovo nurodomo dydžio nuostolius.

Atsakovas taip pat pažymi, jog neįrodžius ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti nuostolio dydžio, reikalavimas atmestinas. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti 2012 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinti iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nevertino, jog 2009 m. gegužės 14 d. kasos iÅ¡laidų orderiu atsakovui buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir Å¡is mokėjimas actio Pauliana pagrindu negali bÅ«ti ginčijamas, kadangi Å¡alis Å¡iame santykyje siejo ne prievoliniai, bet darbo santykiai.2.

Priimant sprendimÄ buvo nevertinamas kasos iÅ¡laidų orderiais atsakovui perduotų lėšų panaudojimo pagrįstumas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, kadangi byloje esantys duomenys įrodo, jog atsakovas jam perduotas lėšas naudojo atsiskaitymams su tiekėjais, kredito dengimui ir kitiems su įmonės veikla susijusiems mokėjimams.3. Kasos iÅ¡laidų orderiai nepagrįstai pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, kadangi teismas teigdamas, jog jais buvo sudaryta galimybė pirmumo teise atsiskaityti su vienu iÅ¡ kreditorių neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovas niekada nebuvo įmonės kreditoriumi ir atsiskaitoma su juo nuginčytais kasos iÅ¡laidų orderiais nebuvo.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Sunsation“, atstovaujamas bankroto administratoriaus R. B., praÅ¡o jo netenkinti. IeÅ¡kovo manymu, bylos medžiaga patvirtina, jog įmonė nebuvo sudariusi kredito sutarčių, jas, tenkindamas savo reikmes, buvo sudaręs atsakovas, todėl ir lėšas, gautas iÅ¡ įmonės ginčijamais sandoriais, nukreipęs skolos dengimui, iÅ¡ esmės tenkino savo kreditorinius reikalavimus ir veikė ne įmonės naudai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Dėl ieškovo BUAB „Sunsation“, atstovaujamo bankroto administratoriaus R. B., apeliacinio skundoIeškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 115 495,70 Lt dydžio nuostolį.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas po 2009 m. vasario 27 d. nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nurašė 115 495,70 Lt vertės įmonės turtÄ ir taip sukėlė įmonei ir jos kreditoriams nuostolius, nes nuraÅ¡ytas įmonės turtas, laiku iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , galėjo bÅ«ti parduotas, o lėšos, gautos už turto pardavimÄ , panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. ReikalavimÄ atsakovui dėl nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste - Ä®BÄ®) 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių įmonės vadovo ar kito asmens (asmenų), įmonėje turinčio teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , pareigÄ padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Minėtas Ä®BÄ® straipsnis apibrėžia asmenų, kuriems kyla atsakomybė už savalaikį įmonės bankroto bylos neinicijavimÄ , ratÄ . Teisės aktuose pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek savininkui (Ä®BÄ® 5 str. 1 d.). Atsakovas A. K. nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2008 m. vasario 4 d. bei nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. kovo 1 d. buvo UAB „Sunsation“ vadovu (t. 1, b. l. 19-25), o nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. ir UAB „Sunsation“ bendrasavininku (atsakovas 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo sutartimi įsigijo 2 847 vienetų UAB „Sunsation“ akcijų, kas sudaro 90 procentų įmonės akcijų) (t. 1, b. l. 30).

Įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009).

Kadangi atsakovas nurodytais laikotarpiais buvo UAB „Sunsation“ vadovu bei nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. bendrasavininku, o reikalavimas atlyginti žalÄ grindžiamas netinkamu Å¡ių abiejų pareigų (vadovo ir savininko) įmonei vykdymu, pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl žalos atlyginimo turėjo spręsti vertindamas atskirai atsakovo kaip įmonės vadovo ir kaip įmonės savininko civilinės atsakomybės pagrindus ir sÄ lygas, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino tik pagrindus atsakovo, kaip įmonės vadovo, atsakomybei kilti ir nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, ieÅ¡kinio reikalavimo Å¡ioje dalyje netenkino.Ä®monės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas.

Pasisakydama dėl atsakovo pareigos pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „Sunsation“ iÅ¡kėlimo nevykdymo (Ä®BÄ® 8str. 1 d.), teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo klausimu yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog už nurodytos pareigos nevykdymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrÄ sias Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Tai reiÅ¡kia, jog nustatinėjant, ar atsakovas nepažeidė Ä®BÄ®8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, esminę reikÅ¡mę turi tai, ar pagal bylos faktines aplinkybes atsakovas Å¡ios pareigos vykdymo požiÅ«riu veikė pakankamai rÅ«pestingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai, įmonės ir jos kreditorių interesais. Nagrinėjamu atveju prieÅ¡ vertinant faktines bylos aplinkybes, ieÅ¡kovo teigimu, patvirtinančias atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas įrodinėdamas atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nevykdymÄ , nurodo, jog Å¡i pareiga jam atsirado 2009 m. vasario 27 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, 2009 m. vasario 27 d. įmonei vadovavo ne atsakovas A. K., bet jo tėvas J. K. (t. 1, b. l. ), todėl atsakovo Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ 2009 m. vasario 27 d. nesaistė ir nesukuria pagrindų jo civilinei atsakomybei kilti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog nors atsakovas ir nebuvo įmonės vadovu 2009 m. vasario 27 d., tačiau juo tapo 2009 m. gruodžio 1 d., todėl vertinant ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus dėl žalos įmonei iÅ¡ jos vadovų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atsakovo atsakomybės klausimÄ ne tik ieÅ¡kovo nurodytu, bet ir visais jo vadovavimo įmonei laikotarpiais.Kalbant apie datÄ , su kuria ieÅ¡kovo atstovas sieja įmonės vadovo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, matyti, jog ji siejama su 2009 m. vasario 27 d. data, kuri, ieÅ¡kovo atstovo manymu, sudarė pagrindÄ Ä¯monei inicijuoti bankroto bylÄ , kadangi įmonė pripažino negalinti padengti darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokėjimų buvusiai darbuotojai S. K. (t 1, b. l. 41).

Teisėjų kolegija sutinka, jog įmonei laiku nemokant darbo užmokesčio, Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , tačiau Ä®BÄ® 8 straipsnis įmonės vadovui ar savininkui nustato pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos inicijavimo ne visais Ä®BÄ® 4 straipsnyje nustatytais atvejais, bet tik tuomet jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) arba įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.).

Å iuo atveju aktualus įmonės negebėjimas atsiskaityti ne su vienu konkrečiu kreditoriumi, bet su visais įmonės kreditoriais, kurių atžvilgiu yra suėję mokėjimo terminai. Tik įmonės pareiÅ¡kimas dėl neketinimo ar negalėjimo padengti įsiskolinimo buvusiai darbuotojai negali bÅ«ti vertinamas nei kaip įmonės pripažinimas, jog ji nebegali atsiskaityti su kreditoriais, t. y. įmonės nemokumo konstatavimas, nei vieÅ¡u paskelbimu apie negalėjimÄ ir neketinimÄ vykdyti įsipareigojimų, kadangi iÅ¡ 2009 m. vasario 27 d. raÅ¡to turinio matyti, jog jis adresuotas ne įmonės kreditoriui, bet Valstybinei darbo inspekcijai (t. 1, b. l. 41), be to byloje esantis 2009 m. lapkričio 5 d.

įmonės raÅ¡tas bankui rodo, jog įmonė vykdo įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir ketina juos vykdyti ateityje (t. 1, b. l.42).Nustatyta, jog pareiga įmonės vadovui ar savininkui inicijuoti įmonei bankroto bylÄ kyla tuomet, kai įmonė tampa nemoki, todėl teismui sprendžiančiam, ar įmonės vadovas ar savininkas Å¡iÄ pareigÄ pažeidė, svarbu įvertinti, ar asmens, kurio atsakomybės klausimas keliamas, vadovavimo įmonei laikotarpiu, buvo pagrindas įmonę pripažinti nemokia. Å iuo atveju aktuali yra nemokumo sÄ voka, įtvirtinta Ä®monių bankroto įstatyme, kuriame nemokumas apibÅ«dinamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).

Kaip matyti iÅ¡ nemokumo apibÅ«dinimo Ä®BÄ® prasme, siekiant įvertinti įmonės finansinį stabilumÄ , teismas turi vertinti įmonės finansinius dokumentus už konkretų laikotarpį, atspindinčius įmonės turimo turto masę, bei jos santykį su pradelstais, vykdytinais įsipareigojimais. Å iuo atveju bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, klausimas dėl to, kokio dydžio pradelsti ir vykdytini įsipareigojimai lyginant su įmonės valdomo turto verte buvo atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu nebuvo keliamas.

Byloje pateiktos tik 2009-2011 metų įmonės finansinės ataskaitos (balansai bei pelno – nuostolių ataskaitos), kuriose nurodyti duomenys apie įmonės per metus mokėtinas sumas, bet ne vykdytinus įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti ir akivaizdu, jog nevertino, ar buvo pagrindas įmonei inicijuoti bankroto bylÄ atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiais.Be to, vadovo civilinės atsakomybės klausimas gali bÅ«ti keliamas tik tuomet, kai įrodoma įmonės, o kartu ir jos kreditorių, dėl vengimo inicijuoti bankroto bylÄ , patirta žala.

IeÅ¡kovas Å¡ios žalos dydį sieja su atsakovo, kaip netinkamo naudoti nuraÅ¡yto įmonės turto verte - 115 495,70 Lt. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo konstatuota, jog toks prekių nuraÅ¡ymas neprieÅ¡taravo teisės aktams ir nepažeidė įmonės interesų, dėl to nėra pagrindo nuraÅ¡yto turto vertę vertinti kaip patirtus nuostolius. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigiama, jog 2010 m. gruodžio 30 d. nuraÅ¡ymo aktu Nr. 0024650 kaip netinkamos naudoti dėl sugadinimo, 108 640,82 Lt sumai nuraÅ¡ytos prekės (t. 1, b. l. 116-118), 2011 m. sausio – vasario mėnesiais buvo parduotos (t. 1, b. l. 91-92).

Pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nevertino, nors teisėjų kolegijos manymu, nustačius, jog nuraÅ¡ymo aktu ir ieÅ¡kovo pateiktomis sÄ skaitomis faktÅ«romis buvo perleistos tos pačios prekės, o pinigai buvo apskaityti įmonėje, nėra pagrindo Å¡iai sumai nuraÅ¡ytų prekių vertės laikyti patirtais nuostoliais.Teisėjų kolegijos vertinimu, bylÄ nagrinėjęs teismas neiÅ¡skyrė ir nevertino atsakovo kaip įmonės vadovo ir savininko civilinės atsakomybės pagrindų, nevertino įmonės turto masės santykio su pradelstais įsipareigojimais atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiais, t. y. ar atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiais buvo pagrindas įmonei inicijuoti bankroto bylÄ , nenustatė, ar 2010 m. gruodžio 30 d. nuraÅ¡ymo aktu Nr. 0024650 ir 2011 m. sausio – vasario mėnesių sÄ skaitomis faktÅ«romis buvo parduotos tapačios prekės, bei kokia buvo jų įsigijimo, nuraÅ¡ymo ir pardavimo vertė, kas leistų nustatyti, ar ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ galima vertinti kaip įmonės patirtÄ Å¾alÄ .

IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teisme sprendžiant kausimÄ dėl atsakovo civilinės atsakomybės, nebuvo atskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje naikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi atsižvelgiant į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjamÄ beveik visa apimtimi naujais aspektais.Dėl atsakovo A.

K. apeliacinio skundoIeÅ¡kiniu CK 6.66 straipsnio pagrindu buvo ginčijami laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderiai Nr. 181, Nr. 182, Nr. 183, Nr. 184, Nr. 185 ir Nr. 186, kuriais atsakovui A. K. iÅ¡mokėta bendra 68 386,66 Lt suma. IeÅ¡kovas įrodinėjo, jog nurodytu laikotarpiu UAB „Sunsation“ buvo praktiÅ¡kai nemoki, negebėjo dengti turimų įsipareigojimų, tačiau nepaisant to, pažeisdama įmonės kreditorių teises, atsiskaitydama su atsakovu suteikė jam pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuomet, jei yra nustatytos visos Å¡io sandorio negaliojimo taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Viena iÅ¡ bÅ«tinų įrodyti sÄ lygų, siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu,- ginčijamu sandoriu buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kaip jau nustatyta vertinant ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, byloje nesant duomenų apie įmonės pradelstų įsipareigojimų mastÄ bei jų santykį su įmonės turto verte, teigti, jog įmonė ginčijamų kasos iÅ¡laidų orderių iÅ¡raÅ¡ymo metu buvo nemoki, negalima, tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. IeÅ¡kovas įrodinėjo, jog atsiskaitant su atsakovu, įmonė turėjo vykdytinų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tarp jų ir buvusiai darbuotojai, todėl atsiskaičius tik su vienu iÅ¡ kreditorių, buvo pažeistos kitų kreditorių teisės atgauti lėšas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog jei nustatoma, kad ginčijami sandoriai priimtini verslo praktikoje, nėra draudžiami, o skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas, net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).

Tačiau Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Dėl to, vertinant, ar ieÅ¡kovo ginčijamas atsiskaitymo su atsakovu bÅ«das pažeidė UAB „Sunsation“ kreditorių interesus, bÅ«tina ginčijamus kasos iÅ¡laidų orderius vertinti pagal kiekvieno iÅ¡ jų atsiradimo pagrindÄ ir aplinkybes, lėmusias tokio atsiskaitymo pasirinkimÄ .

Kadangi pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, teisėjų kolegija sprendžia, ar nenustačius ginčijamų kasos iÅ¡laidų orderių atsiradimo pagrindų, tai galėjo lemti neteisėto teismo sprendimo priėmimÄ ir, ar pagal byloje esančius duomenis, toks vertinimas galimas apeliacinės instancijos teisme.Atsakovas teigia, jog ginčijamu 2009 m. gegužės 14 d. kasos iÅ¡laidų orderiu jam buvo iÅ¡mokėtas 9 342 Lt dydžio darbo užmokesčio įsiskolinimas. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog nuo 2008 m. lapkričio 1 d. atsakovui A.

K. buvo mokamas 1 950 Lt darbo užmokestis (t. 1, b. l. 20-21), o nuo 2009 m. lapkričio 30 d. – 100 Lt mėnesinis atlyginimas (t. 1, b. l. 43). Tam, kad įvertinti atsakovo duomenų teisingumÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo susipažinti su bankrutavusios įmonės UAB „Sunsation“ darbo užmokesčio žiniaraščiu, ar kitu dokumentu, kuriame bÅ«tų fiksuota informacija apie atsakovui sumokėtÄ ar uždelstÄ sumokėti darbo užmokestį, uždelsimo laikotarpį ar kitus įmonės vidaus teisės aktus (įsakymus), kurių pagrindu atsakovui įmonė buvo įsipareigojusi iÅ¡mokėti minėto dydžio (9 342 Lt) dydžio darbo užmokesčio įsiskolinimÄ .

To nepadarius, įvertinti, ar įmonė atsiskaitydama su atsakovu veikė sÄ Å¾iningai ir nepažeisdama kitų įmonės kreditorių interesus, neįmanoma.Kasos iÅ¡laidų orderiais Nr. 182, Nr. 183, Nr. 184, Nr. 185 ir Nr. 186 atsakovas A. K. teigia gavęs iÅ¡ įmonės jam priklausančias lėšas. Teigiama, jog įmonė turėjo finansinių sunkumų, todėl atsakovas asmeninėmis lėšomis dengdavo įmonės ir savo vardu sudarytų paskolos sutarčių privalomus mokėjimus, apmokėdavo patirtas kuro ir kitas įmonės administravimo iÅ¡laidas, kurias vėliau įmonė atsakovui kompensuodavo, iÅ¡mokant jam priklausančias lėšas kasos iÅ¡laidų orderiais.

Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo teiginių pagrįstumo bei to, ar tokia atsiskaitymo tvarka įmonėje buvo įteisinta ir priimtina. Byloje pateikta avanso apyskaita detalizuoja, kokiu pagrindu ir kokio dydžio iÅ¡laidos buvo kompensuojamos atsakovui A. K. (t. 1, b. l. 56). Nors pirmosios instancijos teismo reikalavimu ir buvo pateikti patirtas iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai, tarp kurių yra įmokos už palÅ«kanas pagal ieÅ¡kovo ir UAB „Medicinos bankas“ sudarytÄ paskolos sutartį, įmokos už paskolÄ , kuro įsigijimÄ patvirtinantys įrodymai (t. 1, b. l. 159-169), tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino.

Apeliacinės instancijos teismas siekdamas įvertinti ginčijamais kasos iÅ¡laidų orderiais su atsakovu atliktų atsiskaitymų pagrįstumÄ pažymi, jog atsakovo pateikti duomenys įrodo, kad jis savo vardu 2004 m. spalio 15 d. su Akademine kredito unija sudarė paskolos sutartį Nr. 02121/PS/01 (t. 2, b. l. 4-5), kuria kaip teigiama, gautos lėšos buvo skirtos įmonės UAB „Sunsation“ veiklai finansuoti, todėl bylos Å¡alys (UAB „Sunsation“ ir A. K.) 2008 m. kovo 13 d. sudarė paskolos sutartį, kuria įmonė įsipareigojo grÄ Å¾inti už A.

K. pagal paskolos sutartį Nr. 02121/PS/01 mokėtinas sumas (t. 2, b. l. 22). Atsakovas įrodinėjo, jog sumokėjus įmokas pagal paskolos sutartį su Akademine kredito unija, jas įmonė ginčijamais kasos iÅ¡laidų orderiais grÄ Å¾indavo jam pagal pateiktus įmokos kvitus (t. 1, b. l. 168-169). IeÅ¡kovas teigė, jog įmonė iÅ¡ atsakovo jokių lėšų apyvartai didinti nėra gavusi, tačiau UAB „Sunsation“ apyvartos žiniaraščio duomenimis, atsakovas į įmonę 2008 m. kovo 14 d.

įnešė 100 000 Lt (t. 2, b. l. 28). Todėl, remiantis iÅ¡dėstyta informacija ir siekiant įvertinti kasos iÅ¡laidos orderių, kuriais atsakovui buvo atlygintos lėšos už sumokėtas paskolos įmokas teisėtumÄ , teismas turėjo įvertinti ne tik įrodymus, kurie pagrindžia kasos iÅ¡laidų orderiais patirtas iÅ¡laidas (įmokos mokėjimo kvitus patvirtinančius paskolos mokėjimo faktÄ ), bet ir duomenis, ar pagal paskolos sutartis, sudarytas tarp bylos Å¡alių, įmonė yra gavusi lėšas iÅ¡ atsakovo, kokiu pagrindu atsakovas įmokėjo 100 000 Lt.

Be to, vertinant kitų patirtas iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų pagrįstumÄ teisėjų kolegija konstatuoja, jog tik įrodymai apie tai, kad atsakovas apmokėjo kuro iÅ¡laidas, nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to įmonei kilo pareiga atlyginti jam Å¡ias iÅ¡laidas. Apie iÅ¡laidų pagrįstumÄ , o kartu ir pagrindÄ spręsti apie kasos iÅ¡laidų orderiais iÅ¡mokėtų atsakovui lėšų teisėtumÄ , galima bÅ«tų spręsti jei byloje bÅ«tų pateikti duomenys apie įmonėje galiojusiÄ kuro ir kitų darbuotojų patirtų iÅ¡laidų, susijusių su darbo funkcijų atlikimu, kompensavimo tvarkÄ ir sÄ lygas, kadangi tokių duomenų byloje nebuvo pateikta, nėra galimybių įvertinti, ar įmonės atsiskaitymo su A.

K. tvarka neprieÅ¡taravo įmonės ir jos kreditorių interesams.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria apeliantui A. K., jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar ginčijami kasos iÅ¡laidų orderiai, pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio tvarka, kaip pažeidžiantys įmonės kreditorių interesus, nevertino kasos iÅ¡laidų orderiais perduotų lėšų panaudojimo pagrįstumo, nenustatė ieÅ¡kovo ginčijamo atsiskaitymo su atsakovu bÅ«do pasirinkimÄ sÄ lygojusių aplinkybių (ar jis buvo pasirinktas kaip priemonė įmonei vykdyti veiklÄ ir siekti stabilizuoti finansinę padėtį, ar kaip bÅ«das aplenkiant kitus kreditorius atsiskaityti tik su vienu iÅ¡ jų, kas sudarytų pagrindÄ pripažinti tokiÄ atsiskaitymo bÅ«dÄ CK 6.66 straipsnio tvarka, negaliojančiu).

Nenustačius Å¡ių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti kreditorių teisių pažeidimo kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu bei konstatuoti kitų Å¡io sandorio negaliojimo sÄ lygų egzistavimÄ , todėl sprendimas naikintinas ir Å¡ioje dalyje.Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas.

Bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Nutartyje nurodytos aplinkybės lemia bÅ«tinumÄ Ä¯vertinti kiekvieno iÅ¡ ginčijamo kasos iÅ¡laidų orderio atsiradimo pagrindÄ ir aplinkybes, lėmusias tokio atsiskaitymo pasirinkimÄ , o Å¡ių aplinkybių aiÅ¡kinimasis ir vertinimas reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ naujo, todėl ir bylos dalis dėl ginčijamų kasos iÅ¡laidų orderio pripažinimo negaliojančiais gražinama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                    Konstantinas Gurinas                                                                                  Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                  Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė