85eaa2d7-138f-412e-9b7a-63bcf983acc7 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-426-1036/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19210-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.7.1.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, Laimonui Rukšėnui, Patricijai Laurautytei, Karolinai Krukovskai, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, Viktorijai Miklevič, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, nukentėjusiajai A.

K., jos atstovei advokatei Tatjanai Benetei, kaltinamajam J. J. (J. J.), jo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimÄ ir draudimÄ . Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimÄ ;

3) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimÄ ; kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : J. J. 2020 m. gegužės 19 d., apie 2.45 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja A.

K. prieÅ¡ jos valiÄ , jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ â€“ tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai vienÄ smÅ«gį į veidÄ , Å¡iai nugriuvus ant nugaros, ranka suėmė už kaklo ir smaugė kol ji prarado sÄ monę, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir siekdamas lytiÅ¡kai santykiauti, nusitempė A. K. prie malkinės, o nukentėjusiajai pradėjus Å¡aukti pagalbos, sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, taip padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, kakle, abiejose rankose, krÅ«tinėje, pilve, nugaroje, kairiame sėdmenyje ir deÅ¡inėje kojoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kiÅ¡o rankas link nukentėjusiosios lytinių organų, suplėšė jos dėvimus rÅ«bus ir pasikėsino jÄ išžaginti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl nukentėjusiosios intensyvaus pasiprieÅ¡inimo.

Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažino. Kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, neigė. Parodė, kad jam paskambino A. K. tėvas ir pakvietė kartu iÅ¡gerti. Atvažiavo jo pasiimti su maÅ¡ina. Jie nuvažiavo pas A. K. tėvÄ Ä¯ namus ir ten gėrė. Po to paskambino A., paklausė kur ji yra. Ji pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo jos paimti, vairavo tėvas, koks buvo automobilis neprisimena.

Paėmė A. ir grįžo namo. Jis paklausė A. ar ji gers. Ji pasakė, kad taip. Tada jis nuvažiavo į savo kaimÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paėmė Å¡ampano, degtinės. A. K. gyvena truputėlį toliau nuo jo. Jie su tėvu parvažiavo atgal, tuomet sėdėjo, gėrė. Prie kompanijos daugiau neprisijungė niekas. Jis yra rÅ«kantis. A. K. irgi rÅ«ko, jos tėvas taip pat. Vakaro metu rÅ«kė ten pat kur ir vyko iÅ¡gertuvės, virtuvėje. Jis gėrė ir Å¡ampanÄ ir degtinę. A. K. gėrė Å¡ampanÄ , iÅ¡gėrė vienÄ stikliukÄ degtinės. Tada viskas ir prasidėjo.

Prisigėrė, neprisimena ar jis, ar A. K. pasiuntė. A. K. trenkė jam į galvÄ su Å¡ampano buteliu. Jis jai trenkė atgal į veidÄ . Gal jis pirmas trenkė, gal A. K. pirma sudavė. Pripažįsta dėl A. K. sumuÅ¡imo. Galėjo paimti nukentėjusiajai už gerklės, neprisimena, buvo iÅ¡gėręs. Gal ir buvo paėmęs už kaklo, gal spyrė ir iÅ¡ kojos, neprisimena. Pirmas smÅ«gis buvo į veidÄ , antras smÅ«gis buvo į Å¡onus ar į kojÄ , neprisimena. TÄ vakarÄ jis buvo iÅ¡gėręs daug.

Dar gėrė savo kaime, po to atvažiavo A. K. tėvas ir su tėvu dar gėrė. Su tėvu gal ir du litrus degtinės iÅ¡gėrė. Po to A. K. tėvas paėmė jam už gerklės, jie su tėvu irgi truputį susigrÅ«mė, bet pretenzijų vienas kitam neturi. Jam sakė, kad tėvas buvo atsistojęs ant stiklo nuo sudaužyto butelio, pats atsistojo ant stiklų sudaužytų. Su A. K. tėvu ir dabar bendrauja, kai susitinka kaime. Stiklai atsirado, kai A. trenkė jam į galvÄ su buteliu. Po suduotų smÅ«gių, kai viskas baigėsi, jis išėjo namo ir viskas.

Jam tik paskambino tyrėja ir pasakė, kad reiks atvykti, jis nuvyko ir viskas. TÄ vakarÄ A. buvo apsirengusi juodai. Neprisimena ar trumpomis rankovėmis, ar ilgomis, senai buvo. Vakarėlio metu A. negriuvinėjo. Kai Å¡oko virtuvėje A. iÅ¡kart pasakė, kad jai suplyÅ¡o kelnės. Prie jo, prie tėvo pasakė, kad jai suplyÅ¡o kelnės. Jis buvo apsirengęs kostiumu – ilgos kelnės, džemperis su kapiÅ¡onu. Ä® teisėjo klausimÄ apie daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuotas nuotraukas, esančias 1 t., b. l. 80–93, kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad megztinio nematė.

Apie kelnes, kurios užfiksuotos nuotraukoje, ji pasakė, kad kai Å¡oko virtuvėje jos suplyÅ¡o (teismo pastaba – 1 t., b. l. 88). Striukę, užfiksuotÄ nuotraukoje, ji dėvėjo, kai atvažiavo paimti. Kai atvažiavo striukę namuose iÅ¡kart nusiėmė. Ar dėvėjo tokios Å¡lepetes, kurios užfiksuotos nuotraukoje, nematė. Nukentėjusioji jam pasakė, kad kelnės suplyÅ¡o kai Å¡oko. A. K. pažįsta senai, nuo vaikystės. Anksčiau su ja konfliktų neturėjo. A. K. parodymus skaitė.

Nebuvo taip, kaip ji nurodo, kad jis siekė su ja lytiÅ¡kai santykiauti. Ji meluoja. Teisėjui pagarsinus specialisto iÅ¡vadÄ , esančiÄ 1 t., b. l. 107–111, kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiÄ ja jokio fizinio kontakto neturėjo. Kartu neÅ¡oko. Su nukentėjusiosios tėvu santykiai normalÅ«s, bendrauja. Nukentėjusiosios motinÄ pažįsta, iki įvykio bendravo gerai, piktumų neturėjo. Anksčiau A. K. gyvenamojoje vietoje, kur vyko konfliktas, buvęs daug kartų. Prie gyvenamojo namo Å¡alia dar statomi namai.

Be gyvenamųjų namų, aplink namÄ yra tik malkinė. Toje malkinėje lankytis neteko. Prie malkinės A. K. netempė. Vilniaus teritorinei ligonių kasai civilinį ieÅ¡kinį sumokėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo pagarsinti kaltinamojo J. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis J. J. 2020 m. gegužės 21 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su praneÅ¡imu apie įtarimÄ susipažino, esmę suprato.

Savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Yra bedarbis, anksčiau teistas. Gyvena pas sugyventinę N. K., pažymoje nurodytu adresu. Su A. K. pažįstami seniai, daugiau kaip 10 metų. Susipažino Å¡ių namuose, kadangi jis pažinojo Å¡ios tėvÄ J. K. (J. K.), kartais ten lankėsi. Niekada artimų santykių su A. K. neturėjo. Tarpusavyje bendravo kaip draugai, susiraÅ¡inėjo telefonu, sms žinutėmis, messenger programėle. A. dažniausiai pirma raÅ¡ydavo jam kartÄ per savaitę, pvz. "kÄ darai?" ir pan.

Ä® pasimatymÄ su Å¡ia niekada nebuvo nuėjęs, niekada to nesiÅ«lė, Å¡i irgi jam nieko panaÅ¡aus nesiÅ«lė. 2020 m. gegužės 18 d. apie 16-17 val. jam paskambino J. K. ir pasiÅ«lė susitikti. Jis tuo metu buvo pas savo tetÄ , netrukus J. K. priėjo beveik prie jo tetos namų ir jie kartu nuėjo pas šį į namus. Jau bÅ«damas pas J. K. namuose, jis pirmas paskambino A. ir paklausė kÄ Å¡i veikia, pasakė, kad jis namuose, su Å¡ios tėčiu. A. pasakė, kad Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini), paprašė, kad tėvas atvažiuotų pasitikti.

Nors su J. buvo iÅ¡gėrę tris butelius Å¡ampano ir po tris taureles degtinės, J. K. atsisėdo už savo automobilio vairo ir nuvažiavo A. pasitikti. Pravažiavus (duomenys neskelbtini), miÅ¡kÄ , pamatė A. einančiÄ keliu su savo drauge. J. K. sustojo, A. įlipo į automobilį, buvo apsirengusi juodos spalvos striuke, trumpa, galimai su kelnėmis, tiksliai neprisimena. A. drabužiai buvo Å¡varÅ«s, Å¡i buvo blaivi. Atvykus atgal namo, jis kartu su J. K. iÅ¡gėrė Å¡iek tiek degtinės. A. iÅ¡gėrė vienÄ taurelę degtinės ir pasakė, kad degtinės daugiau negers.

Jis buvo atsinešęs tris butelius Å¡ampano, bet kadangi šį jau buvo iÅ¡gėrę, jis nutarė nuvažiuoti ir nusipirkti dar. Po to nuvažiavo atgal pas J. K. į namus. A. tuo metu virtuvės kambaryje bandė prijungti garso kolonėles. Jie visi trise atsisėdo už stalo ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Jis gėrė ir Å¡ampanÄ , ir degtinę. A. gėrė tik Å¡ampanÄ . Per visÄ vakarÄ Å¡i iÅ¡gėrė 3-4 butelius Å¡ampano. J. gėrė degtinę. Grojant muzikai jis ir A. paÅ¡oko.

Užuominų dėl sekso ar panašių dalykų nei iš jo pusės, nei iš A. nebuvo. A. jo, kaip vyro, neprovokavo, iš savo elgesio nedavė jam suprasti, kad norėtų su juo lytiškai santykiauti. Jis šiai lytiškai santykiauti taip pat nesiūlė, neprovokavo, neviliojo. A. tuo metu vilkėjo juodos spalvos megztiniu ir juodos spalvos kelnėmis, sportinio stiliaus, kaip suprato, ši atvažiavusi persirengė. Sėdint virtuvėje prie stalo, J. K. užmigo. Apie 21 val. A., dar šiai kartu su juo sėdint už stalo virtuvėje, o A. tėvui jau miegant, be jokios priežasties pasakė jam: "Eik nachui, pydare".

A. sėdėjo jam iÅ¡ kairės pusės, todėl jis užsimojo deÅ¡ine ranka ir rankos kumščiu vienÄ kartÄ sudavė Å¡iai į veidÄ , pataikydamas į akį. A. atsistojo, pasilenkė, paėmė ant grindų stovėjusį butelį Å¡ampano ir trenkė Å¡iuo buteliu per galvÄ . Ar butelis buvo tuščias, ar su gėrimu, neprisimena. Pajuto skausmÄ pakauÅ¡yje, pajuto, kad jam teka kraujas. Todėl jis antrÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu sudavė A. per veidÄ . Kur tiksliai pataikė, neprisimena.

A. nugriuvo Å¡alia spintelės, ant grindų. Kaip tiksliai gulėjo nugriuvusi, neprisimena. Jis pritÅ«pė Å¡alia ir deÅ¡ine ranka sugriebė Å¡iai už kaklo, paspaudė. A. pradėjo muistytis, bandė iÅ¡silaisvinti. Sakė A.: „Apsiramink, kÄ darai?“ Å i prašė paleisti, todėl jis ir paleido. Tik paleidus, A. atsistojo ir sugriebė peilį iÅ¡ peilių dėžes, kuri stovėjo Å¡alia pečiaus ant spintelės. Laikydama rankoje peilį, kurioje tiksliai, neprimena, pasakė, kad jį papjaus.

Jis nuėjo arčiau išėjimo iš virtuvės. A., laikydama rankoje peilį, priėjo prie jo. Jis šiai nieko nesakė, tik traukėsi atgal. Tuo metu prie jo priėjo J. K., sugriebė ranka jam už kaklo. Viena ranka ar abejomis sugriebė, neprisimena. Jis nugriuvo ant žemės, J. K. užgriuvo ant jo. Jis gulėjo šonu, o J. irgi kažkaip ant jo užgriuvo šonu. Jis bandė atsilaisvinti, nes J. K. stipriai laikė paėmęs jam už kaklo. J. K. šaukė jam apsiraminti. Jis pasakė, kad viskas, apsiramino.

J. jį tada paleido ir pasakė iÅ¡eiti į laukÄ . Atsikėlus nuo grindų, jis pamatė, kad iÅ¡ J. K. kojos teka kraujas. Kokiomis aplinkybėmis Å¡is jÄ susižalojo, nurodyti negali, jis J. jokiais daiktais nežalojo, rankose tuo metu nieko neturėjo ir jokiu peiliu Å¡iam į kojÄ nedÅ«rė. Jis išėjo į laukÄ , o J. K. tuo metu užsirakino iÅ¡ vidaus. Ä® laukÄ Å¡is neišėjo. Jis tik pasakė duoti jam ugnies, prisidegti cigaretę, bet J. K. pasakė, kad neduos ir jis išėjo, daugiau nieko nesakė.

IÅ¡ karto nuėjo namo, pas motinÄ , (duomenys neskelbtini). Pas motinÄ jis grįžo apie 23.30 val. TÄ vakarÄ Ä¯ laukÄ jis su A. išėjęs nebuvo, lauke su Å¡ia nerÅ«kė. A. visÄ laikÄ buvo su juo virtuvėje, prie stalo, niekur išėjusi nebuvo. Kol jis buvo Å¡ių namuose, A. į duÅ¡Ä nėjo, atsigulusi miegoti nebuvo. TÄ vakarÄ jis į Å¡ios kambarį užėjęs nebuvo. A. megztinį galėjo suplėšyti jis, kai Å¡iÄ smaugė laikydamas už kaklo, bet tiksliai kada, nurodyti negali, buvo apsvaigęs. Apie tai, kad A. kelnės suplėšytos, A. pasakė beveik iÅ¡ karto, kai jie Å¡iÄ parsivežė namo ir Å¡i persirengė.

Kurioje vietoje buvo suplėšytos kelnės, jis negali nurodyti, nežiÅ«rėjo. Kokiomis aplinkybėmis buvo iÅ¡purvinta A. striukė ir kodėl ant Å¡ios yra kraujo pėdsakų, paaiÅ¡kinti negali. Ä®vykio metu kraujavo ir jis, ir A. tėvas. Jam kraujas tekėjo iÅ¡ galvos, o J. kraujavo koja. Kurioje vietoje tiksliai tekėjo kraujas iÅ¡ kojos, nurodyti negali. Žaginti ar kitaip lytiÅ¡kai santykiauti su A., ar tenkinti savo lytinę aistrÄ , jis įvykio metu neketino ir nieko panaÅ¡aus Å¡ios atžvilgiu nedarė.

Ä®vykio metu jokių grasinančio pobÅ«džio žodžių nei A., nei Å¡ios tėvui nesakė. KitÄ dienÄ jis skambino J. K. ir siÅ«lė pinigais atlyginti žalÄ , nes ir jis nukentėjo nuo Å¡ių, iÅ¡aiÅ¡kinti draugiÅ¡kai. J. pasakė, kad neturi jam jokių pretenzijų, sakė tartis su A.. Lauke jokio konflikto, muÅ¡tynių su A. nebuvo, viskas vyko namų virtuvėje, praradusi sÄ monės A. nebuvo, prie jokios malkinės nusitempęs Å¡ios nebuvo. A. sužalojo jį tik Å¡ampano buteliu.

Nei peiliu, nei kitais aÅ¡triais daiktais ji Å¡io nežalojo. Dagiau neturi kÄ parodyti (2 t., b. l. 6–10). Pagarsinus kaltinamojo J. J. parodymus, jis juos patvirtino ir papildomai parodė, kad nematė jog A. K. parvažiavusi į namus persirengė. Tuo metu kai Å¡oko, ji pasakė, kad suplyÅ¡o kelnės. Teismo posėdyje iÅ¡klausius ekspertę DaivÄ Bunokienę, kaltinamasis J. J. parodė, kad grumtynių metu neprisimena ar spjaudėsi, gal ir spjovė ant nukentėjusiosios. Neprisimena, nes buvo normaliai iÅ¡gėręs. Kelnių su lytiniu organu nelietė.

Nors kaltinamasis J. savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Nukentėjusioji A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai bÅ«nant su drauge (duomenys neskelbtini), jai parašė ar paskambino J. J., kad jis yra pas juos namuose. Jis (teismo pastaba – J. J.) su jos tėvu atvažiavo jos paimti ir ji su jais nuvažiavo namo. Tėvas ir J. J. gėrė, ji prie jų prisijungė.

Gėrė Å¡ampanÄ . Viskas vyko normaliai, ginčų nebuvo. Su J. J. bendravimas buvo normalus. Jis (teismo pastaba – J. J.) labiau Å¡nekėjo su tėvu, nes jie labiau kÄ turi paÅ¡nekėti. J. J. simpatijų nerodė. VisÄ gyvenimÄ laikė jį kaip vyresnįjį brolį, simpatijų kaip vyriÅ¡kiui nejautė. Pamena tik, kad ėjo jau miegoti, gulti į lovÄ ir vėliau atėjo J. J., pakvietė jÄ parÅ«kyti. Išėjo į laukÄ ir sulaukė nuo jo smÅ«gio į veidÄ . Tada jÄ pradėjo smaugti.

Pradėjo jÄ liesti ir grasinti. Nepamena kÄ grasino. Prisimena, kad duso ir neturėjo kuo kvėpuoti. Pamena, kad J. J. pradėjo prie jos priekabiauti, lįsti, kad norėjo su ja lytinių santykių. Jis (teismo pastaba – J. J.) tÄ sakė tuo metu, kai jÄ smaugė ir lietė. Tiesė rankÄ link lytinių organų, bet ji bandė iÅ¡silaisvinti, todėl jam nepasiekė. Buvo prabudusi prie malkinės. Å aukėsi pagalbos, bet niekas jos negirdėjo. Kaip atsidÅ«rė prie malkinės nepamena. Mano, kad jÄ nutempė, nes visa nugara buvo subraižyta.

SmÅ«gis įvyko ant jos kiemo, kur įėjimas į namus, prie pat durų. Atstumas nuo įėjimo iki malkinės nedidelis, gal kokie 5 metrai. Jis (teismo pastaba – J. J.) sakė, kad jÄ išžagins. Tuos žodžius pasakė, kai smaugė jÄ prie malkinės. Ar tai sakė prie įėjimo tiksliai nepamena. Nepamena ar grumtynių metu J. J. nusirenginėjo. Po to pamena, kad atsirado namuose ir pažadino tėvÄ . IÅ¡karto jam viskÄ pasakė. J. J. atėjo į namus. Tada tėvas pradėjo ramiai aiÅ¡kintis.

Ji paėmė žarsteklį ir peilį, nes bijojo J. J.. Jis (teismo pastaba – J. J.) susikoliojo su tėvu. Jie nukrito, gulėjo prie pečiaus. Tada tėvas iÅ¡varė jį (teismo pastaba – J. J.) iÅ¡ namų, o ji paskambino policijai. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai ji su jais nebendravo, nes iÅ¡ karto iÅ¡važiavo su greitÄ ja. Kai medikai jÄ vežė į ligoninę automobilyje, jai atrodo, kad medikams papasakojo kas nutiko. Vėliau policija atvažiavo į ligoninę. Nelabai pamena, nes tuo metu buvo Å¡oke.

Jai atrodo, kad pati paskambino pagalbai – numeriu 112, kokį tekstÄ pasakiau nepamena. Ji buvo apsirengusi juodas kelnes su gėlyte prisiÅ«ta ant jų. Vilkėjo juodÄ ilgomis rankovėmis maikę su baltais kaspinėliais. Buvo su juoda striuke. Dėvėjau tapkes. RÅ«bai buvo tvarkingi, nesuplyšę. Kur dabar yra tie rÅ«bai nežino, atiduoti policijai. Ä® teisėjo klausimÄ apie daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuotÄ kelnių nuotraukÄ , esančiÄ 1 t., b. l. 88, nukentėjusioji parodė, kad buvo su užfiksuotomis kelnėmis.

Kelnių suplėšymo momento nepamena. Ä® teisėjo klausimÄ apie daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuotÄ megztinio nuotraukÄ , esančiÄ 1 t., b. l. 85, nukentėjusioji parodė, kad buvo Å¡is megztukas su baltais kaspinais. Jos rÅ«bus grumtynių metu suplėšė J. J. Savaitę iki nagrinėjamo įvykio su kitais vyriÅ¡kiais lytinių santykių neturėjo. Apie įvykį papasakojo mamai, tėvui, draugei su kuria gyvena – Ž. T.. Apie įvykius buvo apklausta policijos pareigÅ«nų. Tuo metu, kai buvo apklausiama policijos pareigÅ«nų, viskÄ prisiminė detaliau.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti ir atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpÄ po nagrinėjamo įvykio, buvo pagarsinti nukentėjusiosios A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. J. pažįsta nuo pat vaikystės, Å¡is yra jų kažkoks tolimas giminaitis. Bendrauja retai. Tarpusavio jokių konfliktų neturėjo. Artimų santykių su Å¡iuo nepalaiko, jie ne pora ar pan. 2020 m. gegužės 18 d. apie 21.00 val. vakaro grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini).

Buvo susitikusi su savo drauge. Alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo blaivi. Jai dar grįžtant namo ir pakeliui einant pėsčiomis iÅ¡ (duomenys neskelbtini), link savo namų, jai į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino J. J. ir pasakė, kad Å¡is yra atvažiavęs pas juos į svečius, klausė kada ji grįš namo. Ji atsakė, kad greitai bus, daugiau nekalbėjo. IÅ¡ anksto su Å¡iuo nieko sutarę nebuvo. Atėjusi namo, pamatė virtuvėje už stalo sėdintį savo tėvÄ ir J. Daugiau ten nieko nebuvo.

Å ie gėrė degtinę ir alų. Matėsi, kad abudu buvo apsvaigę. Å ie tarpusavyje bendravo draugiÅ¡kai, juokavo, jokio konflikto, ginčo nebuvo. Ji atsisėdo kartu prie stalo ir su Å¡iais iÅ¡gėrė Å¡ampano vienÄ stiklinę. Daugiau alkoholio nevartojo. J. su ja bendravo, pasakojo apie savo merginÄ , kad mergina turi du vaikus ir dabar laukiasi nuo Å¡io. Užuominų apie lytinius santykius su ja, juokelių ta tema ar pan., iÅ¡ J. J. pusės nebuvo, nieko panaÅ¡aus Å¡is jai nesakė. Daugiau J. kalbėjo su jos tėčiu.

Kartu su Å¡iais, prie stalo ji buvo maždaug iki 1.00 val. nakties. Po to ji nutarė nueiti į duÅ¡Ä ir gultis miegoti. Ramiai iÅ¡simaudė. IÅ¡simaudžius nuėjo į savo kambarį. Maždaug po valandos pas jÄ Ä¯ kambarį užėjo J. J. ir pasiÅ«lė nueiti į laukÄ parÅ«kyti kartu. Ji tuo metu jau gulėjo lovoje. Gulėjo su naktiniais rÅ«bais. Ji sutiko, pasakė, kad tuoj apsirengs ir iÅ¡eis. Apsirengė kelnėmis, juodos spalvos su nupaiÅ¡yta gėlyte, megztukÄ , juodos spalvos, su nugaroje esančiu kaspinėliu.

Apsiavė Å¡lepetes ir apsivilko juodos spalvos striukę, trumpÄ . Striukę ji užsivilko, bet Å¡ios neužsisegė. J. J. nelaukė jos, kol ji rengėsi, Å¡is jau buvo išėjęs į laukÄ . Išėjusi iÅ¡ kambario, matė, kad tėvas, sėdėdamas už stalo, miega. Nežadindama tėvo išėjo į laukÄ . J. J. stovėjo prie durų. Tada, netikėtai, nieko nesakydamas J. J. rankos kumščiu, kurios tiksliai, neprisimena, sudavė jai vienÄ kartÄ Ä¯ kairiÄ akį. SmÅ«gis buvo toks stiprus ir skausmingas, kad ji neiÅ¡laikė pusiausvyros ir nugriuvo ant žemės, ant nugaros.

Jai nugriuvus, J. J. iÅ¡ karto pritÅ«pė ant kelių, tarsi atsisėsdamas virÅ¡ jos ir viena ranka stipriai sugriebė jai už kaklo, pradėjo spausti, smaugti, sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Nuo Å¡io spaudimo negalėjo net Å¡aukti. TrÅ«ko oro, kvėpuoti buvo labai sunku. Taip spausdamas jai už kaklo, Å¡is savo kita ranka bandė pro kelnes įkiÅ¡ti savo rankÄ link jos lytinių organų. J. J. jau buvo įkišęs ranka po kelnėmis, pasiekė pilvo apačiÄ , bet kadangi ji bandė iÅ¡silaisvinti, muistėsi į Å¡onus, Å¡iam pirÅ¡tais nepavyko pasiekti jos lytinių organų.

TÄ darė J. J. nieko nesakydamas. Po ko kažkas atsitiko, negali paaiÅ¡kinti kas, nes nieko neprisimena, prisimena tik, kad atsimerkusi pamatė, jog guli ant žemės, ant nugaros, tik jau maždaug 4 metrų atstumu nuo tos vietos, kurioje J. J. pradėjo jÄ smaugti. Ant jos jau nebuvo striukės. Kai J. J. sudavė jai pirmÄ smÅ«gį į veidÄ ir ji nukrito, striukė ant jos dar buvo. Pastebėjo taip pat, kad suplėšyta jos megztuko priekinė dalis, kelnės taip pat buvo suplėšytos, per klynÄ . Nuo klyno apačios iki kelnių gumytės ties liemeniu.

Kelnės buvo be užtrauktuko, nes buvo sportinio, laisvalaikio stiliaus. ApsižiÅ«rėjusi aplinkui, pamatė, kad J. J. atidarinėja jų malkinės duris. IÅ¡sigandusi pradėjo Å¡aukti tėtį, suÅ¡aukė kelis kartus. Bandė atsikelti, bet jai stipriai skaudėjo deÅ¡inės pusės Å¡onÄ . Tada J. J. priėjo prie jos, tiksliai nepamena kaip, nes jai buvo labai baisu, vėl pritÅ«pė Å¡alia jos ir griebdamas jÄ už kaklo vėl pradėjo smaugti. Viena ranka smaugė ar abejomis, jau neprisimena.

Nes tuo metu galvojo, kad Å¡is jÄ dabar tikrai pasmaugs, nes kaklÄ rankomis jai spaudė galimai tris kartus stipriau negu pirmÄ kartÄ , be to smaugdamas pasakė, kad vis vien tai padarys, kad jos nepaliks gyvos, nes ji apie tai žino. Ji nieko negalėjo pasakyti, jai stipriai trÅ«ko oro. Pradėjo rankomis ieÅ¡koti ko nors, kuo galėtų kaip nors nuo Å¡io apsiginti. Pamena, kad deÅ¡ine ranka užčiuopė kažkokį daiktÄ , pagalį, sunkų, užsimojo juo vienÄ kartÄ ir kažkur pataikė J. J., kur tiksliai, nežino.

Po smÅ«gio J. J. paleido jos kaklÄ ir atsitraukė nuo jos, apie metro atstumu. Tik tada pamatė, kad trenkė Å¡iam kirviu. J. J. rėkė, bet ne žodžiais, o tiesiog "aaaa". Ji apsivertė ant pilvo, atsistojo ant kelių, besiremdama rankomis į žemę, t. y. "ant keturių" ir Å¡iek tiek nuÅ¡liaužusi atsistojo ant kojų ir įbėgo į savo namo vidų. Tėvas ten pat, už stalo, miegojo. Pradėjo šį žadinti. J. J. atėjo jai iÅ¡ paskos į namo vidų. Tėvas atsibudo, ji Å¡iam spėjo pasakyti, kad J.

J. jÄ smaugė ir mėgino iÅ¡prievartauti. Ji labai bijojo J. J. bei kadangi Å¡is sakė, kad nepaliks jos gyvos, tik užėjusi į namus, virtuvėje, iÅ¡sitraukė virtuvinį peilį, kuris stovėjo įdėtas į peilių dėklÄ , o į kitÄ rankÄ paėmė žarsteklį. Žarsteklis gulėjo Å¡alia pečiaus. Pamačiusi, kad J. J. įeina į namo vidų, pasakė Å¡iam, kad jei tik prie jos prieis, ji šį nužudys. J. J. liko stovėti virtuvėje, Å¡alia ten esančio Å¡aldytuvo.

Nieko nesakė. Labai sunkiai nuo Å¡io momento prisimena tolimesnes aplinkybes, bet pamena, kad jos tėvas ir J. J. susistumdė, Å¡ie nugriuvo ant žemės, grÅ«mėsi. Ji labai iÅ¡sigando, mažai kÄ prisimena. Pamena, kad tėtis atsisėdo ant virtuvėje esančio kampo, buvo labai silpnas, kaip tiksliai iÅ¡ namų išėjo J. J., nepastebėjo. Tik girdėjo, kaip bÅ«damas lauke Å¡aukė, jog sudegins jų namus, reikalavo atiduoti kažkokį megztinį, daugiau nepamena, kÄ Å¡is rėkė. Kas iÅ¡kvietė policijÄ , nežino.

Kaip greitai atvažiavo policija ir greitoji pagalba, taip pat nežino, tuo metu nesuvokė kas vyksta. Pamena tik, kad atvykę greitosios pagalbos medikai nuėjo apžiÅ«rėti jos tėvo. Prisimena, kad tada pamatė ant grindų daug kraujo ir suprato, jog tėvas yra sužalotas. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas tėvas, ji nematė, paaiÅ¡kinti negali. Pats tėvas jai aiÅ¡kino, jog Å¡is pats nežino kaip tiksliai buvo perpjauta koja, sako, gal persipjovė kojÄ grumtynių metu, nes buvo sudužęs Å¡ampano butelis, ant grindų mėtėsi Å¡ukės. TÄ vakarÄ jÄ ir jos tėvÄ greitoji pagalba pristatė į Lazdynų ligoninę.

Ä® ligoninę vyko jau persirengusi kitais drabužiais. Minėtos striukės nesidėjo, buvo su paltu. Prisimena, kad minėtÄ striukę pamatė gulinčiÄ Å¡alia įėjimo durų tada, kai į namus atvyko policijos pareigÅ«nai, paėmė Å¡iÄ ir nusinešė į namus. Po suteiktos pagalbos jie buvo paleisti namo. Kol kas po Å¡io įvykio pas medikus nesikreipė. Pas teismo ekspertus nevyko. Å iuo metu minėti drabužiai liko tėvo namuose. Ji po įvykio gyvena pas motinÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Minėtus drabužius tyrimui pateiks. Ji yra tikra, kad Å¡io įvykio metu J. J. turėjo ketinimų jÄ išžaginti, kadangi prieÅ¡ jos valiÄ mėgino kiÅ¡ti rankas prie jos lytinių organų, trenkė ir smaugė jÄ , sakė, kad vis tiek tÄ padarys, kad negali palikti jos gyvos. Mano, kad link malkinės Å¡is jÄ nusitempė, kai buvo praradusi sÄ monę. Kiek žino, vakar J. J. skambino jos tėvui ir bandė susitarti, kad nei tėvas, nei ji neturėtų Å¡iam pretenzijų. Tačiau ji J. J. neatleidžia ir praÅ¡o patraukti šį atsakomybėn (1 t., b. l. 69–71).

Pagarsinus nukentėjusiosios A. K. parodymus, ji patvirtino, kad jais vadovautis galima. Papildomai parodė, kad kai policininkai atlikinėjo tyrimÄ , prašė parodyti vietas, kur buvo smÅ«giuojama. Viskas buvo užfiksuota. Jie turėjo specialiÄ lėlę. Ji viskÄ rodė, tas vietas kur jÄ mušė, kaip jÄ jis (teismo pastaba – J. J.) laikė. Parodė visÄ elgesį, kaip su ja buvo pasielgta. Ankstesnę J. J. praeitį žino. Žino, kad jis buvo teistas ir kalėjo už bandymÄ iÅ¡prievartauti. Jis taip sakė pats ir visi kiti.

Kokios konkrečios aplinkybės buvo nepamena, nes buvo dar vaikas. Miegojo su naktiniais, kai jÄ pakvietė iÅ¡eiti, užsidėjo tuos drabužius. Tuo metu rÅ«bai buvo Å¡varÅ«s, tvarkingi. Kelnės, kurias vilkėjo, buvo jos draugės M. V. Kelnės iÅ¡ draugės pasiskolino (duomenys neskelbtini), gal valandÄ prieÅ¡ įvykį, prieÅ¡ pat iÅ¡einant namo. Kelnes, kurias pasiskolino, buvo Å¡varios. Savo drabužius paliko pas draugę, nes juos iÅ¡purvino. Draugė paskolino tik kelnes. Draugės kelnės jai tiko.

Nežino ar tas kelnes kažkas daugiau nešiojo. Draugė iki to įvykio negalėjo turėti lytinių santykių, nes jai buvo 13 metų, ji tuo metu nekreipė dėmesio į vyrus. Gal kažkas galėjo liesti tas kelnes. Pas juos (teismo pastaba – draugę) daug žmonių ateina – ir brolis galėjo liesti, ir mama galėjo būti apsirengus kelnes. Jos abi su mama nešiojo tuos pačius rūbus. Jos vienodo dydžio drabužius nešioja, draugė mamos ūgio ir stambesnė, bet kelnes jai paskolino draugė.

To vakaro metu su kaltinamuoju Å¡oko, bet nesilietė vienas prie kito. PeržiÅ«rėjus liudytojo J. K. pateiktÄ ir prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtÄ vaizdo ir garso įraÅ¡Ä , nukentėjusioji A. K. parodė, kad įraÅ¡as padarytas savo telefonu. Pagal vaizdo įraÅ¡Ä matosi, kad J. skambino į tėčio telefonÄ . Tiksliai nepamena, kur skambino. Turėjo jos telefono numerį. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis J. J.) skambinėjo prieÅ¡ tai, bet ji nekėlė, o vėliau nusprendė nufilmuoti.

Policijai jau buvo praneÅ¡usi ir laukė kol atvyks. Jie kalbėjo lenkų kalba – Vilniaus kraÅ¡to gyventojų kalba. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis J. J.) sakė, kad padegs juos, kad ji bėgtų iÅ¡ namų. Tikriausiai taip sakė, nes norėjo jÄ pasigauti, gal kad ji pabėgtų ir jis jÄ pasigautų. Nežino kur jis buvo, kai skambino. Gali bÅ«ti, kad netoli, nes neilgas laiko tarpas buvo nuo to momento kai išėjo. Ä® langus barbeno pas juos. Kai skambino nebarbeno. Apsimetė, kad su kažkuo Å¡nekėjo ir sakė A. neliesti, jÄ iÅ¡tempti iÅ¡ namų, o namus padegti.

Sakė, jei nori bėk iÅ¡ namų. Buvo toks žodis – „mano žmonės“. Jis su (duomenys neskelbtini) vaikinais dalyvauja. Ji pasakė, kad nebėgs ir geriau su tėvu sudegs. Žinojo kas gali bÅ«ti jei iÅ¡bėgs iÅ¡ namų. Nežino, kodėl įrašė nekalbėjo apie prievartavimÄ . Su tėčiu kalbėdavo rusiÅ¡kai ir lenkiÅ¡kai. Kaip atrodo tėčiui įraÅ¡Ä persiuntė per „Messenger“. Jos telefonas pasikeitė, įraÅ¡o nesaugojo. Buvo pamirÅ¡us apie įraÅ¡Ä .

Su apatiniu trikotažu nenorėjo sutikti policijos, todėl prieÅ¡ atvažiuojant policijai ant virÅ¡aus apsirengė violetinį megztinį. Megztinis apačioje kabėjo suplėšytas. Vėliau to megztinio kur dėvėjo neatidavė. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai paimti rÅ«bų, jos nebuvo namie. Tėtis padavė rÅ«bus. D. R. pažįsta, jis jos buvęs vaikinas. TÄ dienÄ su juo nebendravo. Å iuo metu taip pat su juo nebendrauja. Kai iÅ¡vyko į kitÄ miestÄ santykis nutrÅ«ko. Ä®takos truputį turėjo Å¡is įvykis.

Po to įvykio, jis nenorėjo pas jÄ važiuoti. Ji jam sakiau, kad nenori vyrų matyti ir jis galvojo, kad jo nenoriu matyti. Tada tas kelnes dėvėjo pirmÄ kartÄ . Nebuvo nuėjusi pas draugÄ D. R. D. R. žino, kad ji bendraudavo su J. J.. Lytinių santykių su J. J. neturėjo. Liudytoja N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė. Su kaltinamuoju bendro Å«kio neveda, gyvena kaip vyras ir žmona, laukiasi kaltinamojo vaiko. Kiek žino, kiek jai sakė vyras, jis buvo su teta.

Vėliau jam paskambino K. tėvas, paprašė, kad jie ten pasėdėtų, iÅ¡gertų. Jie kažkur važiavo pasiimti jos (teismo pastaba – nukentėjusiosios A. K.). Sėdėjo, iÅ¡gėrinėjo ir įvyko susistumdymas. Ji (teismo pastaba – nukentėjusioji A. K.) pradėjo kabinėtis prie jo (teismo pastaba – J. J.), pradėjo muÅ¡tis, sudavė J. J. su buteliu Å¡ampano ir suėmė už gerklės. Jis neiÅ¡kentė ir sudavė jai per veidÄ . Ji griebė peilį, jis atÅ¡oko. Kaip jai pasakė, tėvas miegojo, bet pamatė, kad virtuvėje muÅ¡tynės. Apie visas Å¡ias aplinkybes jai pasakojo kaltinimas.

Jai papasakojo kitÄ dienÄ paskambinęs. Pasakė, kad susimušė su A., ir pasakė, kad jai sudavė. Kada visa tai vyko, kada buvo policija, jos nebuvo. Niekas nieko iÅ¡ namų nepaėmė. KitÄ dienÄ paskambino tyrėja ir iÅ¡kvietė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta. Kas susiję su išžaginimu, tai to negali bÅ«ti. Nėra įrodymų, ji tuo netiki. IÅ¡gerti, suduoti jis (teismo pastaba – J. J.) gali, bet kad taip atsitiktų, kad prievartautų ne. Ji su juo gyvena pusantrų metų, niekada to nebuvo, niekas tuo netiki.

Taip iÅ¡eina, kad ji (teismo pastaba – nukentėjusioji A. K.) specialiai tas muÅ¡tynes sukėlė. Apie ankstesnius kaltinamojo nusikaltimus žino. Žino tai, kad jis anksčiau sėdėjo už muÅ¡tynes ir lygtais kad išžagino. Anksčiau jį už niekÄ apkaltino. Jis pats ir jo draugai taip sakė. J. J. alkoholį vartoja tik Å¡venčių metu namuose. Neleidžia namuose vartoti alkoholio, nes yra nepilnamečių vaikų, o jei jau vartoja alkoholį, tai vartoja iÅ¡vykęs į svečius pas motinÄ .

Ji (teismo pastaba – nukentėjusioji A. K.) toks žmogus, kuris gali meluoti. Ne vienas žmogus dėl jos buvo įkalintas. Konkrečiai pavardžių nurodyti negali. IÅ¡ to, kaip ir kur gyvena, aiÅ¡ku kokia ji moteris. NukentėjusiÄ jÄ pati pažįsta, tik kad „labas“, „iki“. Pažįsta jÄ tiek, kiek bendrauja su J. J., pusantrų metų. Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Patrulių rinktinėje. Tenka patruliuoti Vilniaus rajono teritorijoje. Tenka patruliuoti su I.

V., bet keičiasi porininkai. Nelabai pamena apie įvykį, kur nukentėjusioji buvo jauna mergina. (duomenys neskelbtini) teko bÅ«ti kelis sykius. Ä®vykių tokių bÅ«na daug. Kai dirba su porininku, kartais kolega tarnybinius praneÅ¡imus raÅ¡o, kartais jis. Teisėjui pagarsinus I. V. raÅ¡ytÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ (1 t., b. l.

38) liudytojas R. G. parodė, kad pamena, jog sakė tokius žodžius, kurie minimi protokole. Ji (teismo pastaba – nukentėjusioji A. K.) buvo labai susijaudinusi. Ä®vykį atsimena, bet nelabai detaliai. Tai kas pagarsinta, atsimena. Kai jie atvažiavo namie buvo netvarka, iÅ¡mėtyti daiktai. Ji (teismo pastaba – nukentėjusioji A. K.) papasakojo, kad gėrė alkoholį su J. Jie išėjo į laukÄ parÅ«kyti, o parÅ«kius jis pradėjo priekabiauti prie jos. Tėvas vėliau lygtais bandė jÄ užstoti.

Negali pasakyti ar pas jÄ buvo sudraskyti, suplėšyti drabužiai, ar ne. Daug dalykų neprisimena. Buvo naktis. Ji pati teigė, kad jÄ smaugė. Taip pat sakė, kad bandė iÅ¡prievartauti, kad sakė jog jÄ iÅ¡prievartaus. Kaip tas veiksmas vyko, mergina nerodė. Konkretesnių žodžių, kÄ sakė nukentėjusioji, negali prisiminti. Be žodžių, kad jis jÄ pradėjo smaugti, kad jai sakė, jog jÄ iÅ¡prievartaus. Su mergina bendravo kartu – ir jis, ir kolegė. Ä®tariamojo nebuvo. Vėliau buvo atvažiavę kiti.

Medikus į įvykio vietÄ kvietė. Nepamena ar įvykio metu naudojo „Body“ kamerÄ . Jei turėjo, tada ir naudojo tÄ Ä¯rangÄ . Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Vilniaus apskries vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos penkto bÅ«rio vyriausioji patrulė. Buvo gautas praneÅ¡imas, kad yra sužalotas žmogus peiliu. Su kolega atvyko nurodytu adresu. Namo duris atidarė mergina. Jos rÅ«bai buvo sudraskyti, suplėšyti. Ji buvo sumuÅ¡ta, veidas irgi, matėsi akivaizdÅ«s sumuÅ¡imo požymiai.

Ant žemės buvo daug kraujo. Mergina pasakė, kad pusbrolis pasiÅ¡alino, nežino kur, bet greičiausiai namuose arba miÅ¡kuose. Paklausus kieno kraujas yra ant grindų, mergina pasakė, kad pusbrolis sužeidė jos tėtį. Tėčio namie nebuvo, sakė, kad tikriausiai yra tualete. Po kurio laiko jos tėtis išėjo iÅ¡ tualeto, pastebėjo, kad jo koja yra sužeista. Bandė suteikti pirmÄ jÄ pagalbÄ . Paklausus, kas nutiko, paaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡gertuvės. IÅ¡gertuvių metu dalyvavo trys asmenys: ji (teismo pastaba – nukentėjusioji A.

K.), jos pusbrolis ir tėtis. Tėtis užmigo virtuvėje ant stalo, o jos pusbrolis pasikvietė į laukÄ parÅ«kyti. BÅ«nant lauke jis pradėjo prie jos priekabiauti, po kurio laiko pradėjo jÄ smaugti lauke. Mergina pasakė, kad prarado sÄ monę, o atsipeikėjusi pasakė „einam geriau į namus“, nes norėjo pažadinti tėtį, kuris jai padėtų. Ji dar minėjo, kad prieÅ¡ tai buvo vedama į sandėliukÄ , esantį lauke, vėl jis jÄ smaugė, buvo beprarandanti sÄ monę ir tada visokiais bÅ«dais įkalbinėjo eiti namo.

Grįžę vėl vartojo alkoholius gėrimus, pasilenkusi žadino tėtį, kad jis pabustų ir kad jai padėtų. Pasakė tėčiui, kad yra skriaudžiama, kad jai skauda. Tuo metu prabudęs tėvas pradėjo muÅ¡tis su merginos pusbroliu. Å is stvėręs peilį sudavė tėvui į kojos sritį. Duodama parodymus pasakė tÄ , kÄ pati matė ir kÄ pasakojo nukentėjusioji. IÅ¡ jos (teismo pastaba – nukentėjusiosios A. K.) žodžių suprato, kad vaikinas norėjo lytinių santykių, jis sakė „aÅ¡ miegojau su tavo motina, miegosiu ir su tavimi.“ Ji sakė, kad pusbrolis norėjo iÅ¡prievartauti, kad buvo smaugiama, muÅ¡ama.

Buvo tempiama į sandėliukÄ . Mergina sakė „aÅ¡ už jį esu smulkesnė, man labai sunku, jis labai užspaudė, neturėjau oro.“ Minėjo, kad kelis kartus buvo praradusi sÄ monę. Nepamena ar sakė, kad gynėsi kokias nors daiktais, prieÅ¡ metus viskas vyko. Nepamena ar nukentėjusioji sakė, kad buvo jam sudavusi. Nukentėjusioji asmeniÅ¡kai pasakė, kad jis jÄ sumušė, kad smaugė, buvo suduoda per veidÄ . Ä®vardijo konkretų asmenį. To pusbrolio namuose nebuvo, buvo iÅ¡kviesti kinologai.

Buvo ieÅ¡komas apylinkėse, ieÅ¡kota VPK budėtojų, kitas ekipažas vyko ieÅ¡koti į jo gyvenamÄ vietÄ , nurodytu adresu, bet asmuo rastas nebuvo. Mergina su tėčiu greitÄ ja buvo iÅ¡vežti į ligoninę. Ant merginos rankų buvo mėlynės – aukščiau alkÅ«nių, tarp pečių ir alkÅ«nių. Veidas buvo stipriai sumuÅ¡tas. IÅ¡tinusi ar po akim, ar lÅ«pa praskelta. Matėsi mėlynės, kraujosruvos.. Ant kaklo irgi matėsi žymės panaÅ¡ios į smaugimo. PanaÅ¡u, kad tie sumuÅ¡imai buvo Å¡vieži.

Mėlynės nebuvo pajuodusios, buvo su raudonumu. Merginos rÅ«bai buvo suplėšyti. Buvo vasara, mergina buvo su laisvais marÅ¡kinėliais – ar maikutė, ar palaidinė, bet virÅ¡utinė dalis buvo suplėšyta labai. Dėl rÅ«bų apatinės dalies nepasakys. Jei neklysta ji vėliau su tais rÅ«bais važiavo į ligoninę. Ä®vykio vietos nuotraukas, kÄ pastebėjo, darė. Mergina rodė, kur viskas vyko. Buvo pamesta arba jos, arba jo Å¡lepetė. Nuotraukas padarė, prisegė prie medžiagos.

Asmenine kamera darė tik nuotraukas, kurias prisegė prie medžiagos. Ant sandėliuko durų matėsi, kad buvo bandyta atidaryti tas duris. Buvo vasara ir vakaras, tos durys buvo aprasojusios, matėsi pėdsakai – žymės, atspaudai, rankos brūkštelėjimai, kad buvo bandyta su ranka atidaryti tas duris. Greičiausiai durys buvo metalinės, iš tamsesnių spalvų, jai atrodo, kad be rankenos, stumdomos. Nežino ar ten buvo būtent sandėliukas, gal malkinė, gal koks ūkinis pastatas esantis kieme.

Tas duris nurodė pati nukentėjusioji. Nukentėjusioji vedė per kiemÄ ir pasakė, kur buvo sustoję parÅ«kyti. Taip pat ant žolės buvo žiebtuvėlis, ji pasakė, kad ten jo žiebtuvėlis. Pasakė, kad jie pabuvo toje vietoje, o vėliau tempėsi į sandėliukÄ . Kiemas buvo palyginus nedidelis. Liudytojai I. V. parodžius fotolentelėje užfiksuotas nuotraukas, esančias 1 t., b. l. 127, liudytoja I. V. parodė, kad galimai užfiksuotos tos pačios durys. KategoriÅ¡kai teigti negali, nes fotolentelėje neužfiksuotas bendras kiemo vaizdas.

Viduje buvo didelė betvarkė – daiktai iÅ¡mėtyti, matėsi girtavimo pasekmės, iÅ¡mėtyti buteliai. IeÅ¡kojo peilio, su kuriuo galėjo bÅ«ti sužalotas jos tėtis, tačiau nelabai pavyko rasti. IeÅ¡kojo ir peilio, ir kirvio, kažko kruvino, kažko panaÅ¡aus, bet nerado. Visas bendravimas, visas įvykis buvo filmuotas su tarnybine „Body“ kamera. Jos pokalbis su nukentėjusiÄ ja turėtų bÅ«ti užfiksuotas. Visas spec. priemones perduoda, grÄ Å¾ina rinktinėje. Liudytoja L. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A.

K. mama. Jai paskambino A. K. Buvo berods 5 val. 20 min. Paskambino po įvykių ir pasakė, kad yra sumuÅ¡ta, prismaugta, negali daug kalbėti, skauda gerklę. Pasakė, kad tėvas papjautas. Pasakė, kad jie yra Lazdynų ligoninėje, ir kad ji gali jÄ (teismo pastaba – nukentėjusiÄ jÄ A. K.) pasiimti. Ji pasakė, kad tokiu momentu maÅ¡inos neras, ir kad nebent iÅ¡sikviestų taksi ir ji sumokės, bet pas jÄ A. K. atvežė policija. Ji (teismo pastaba – nukentėjusioji A. K.) buvo visa sumuÅ¡ta, smaugta, buvo nugara sudraskyta, ant nugaros kraujosruvos, plaukai suvelti, reikėjo Å¡ukuoti.

Pati matė kraujosruvas, sužalojimus ant nugaros. Nuėminėjo jai liemenukÄ , nes ji pati negalėjo. Visas kaklas irgi kraujosruvomis. Akis, kuri tiksliai nepamena, buvo labai mėlyna, paraudonavęs vidus buvo. Veidas visas buvo sumuÅ¡tas, rankos sudraskytos. Pasakė, kad buvo J., bet nesakė, kad kartu gėrė. Pasakė, kad norėjo jÄ iÅ¡prievartauti. Išėjo parÅ«kyti, jis bandė priekabiauti, t. y. turėti lytinių santykių. Sakė, kad siÅ«lė jam kitÄ merginÄ , kad tik jos nejudintų. Tėvas buvo girtas, užmigo prie stalo.

Daug nesakė, o ji ir nenorėjo pastarosios traumuoti. Nesakė, kokiais konkretesniais veiksmais bandė jÄ išžaginti. Jos tos temos nelietė. Dukra nepasakojo apie konkrečius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. Paklausė jos, ar jis jÄ iÅ¡prievartavo, ji atsakė, kad ne, kad jis bandė iÅ¡prievartauti ir kad buvo praradusi sÄ monę. Sakė, kad jÄ labai stipriai mušė. Ji norėjo nuo jo pabėgti, jai nelabai sekėsi, bet jai pavyko pabėgti. Bandė tėvÄ pažadinti, bet jis ant tiek buvo girtas, kad negalėjo normaliai to padaryti.

Vėliau jis kažkaip atsikėlė. IÅ¡ dukros pasakojimų suprato tÄ , kad bandymas iÅ¡prievartauti vyko malkinėje. Malkinėje jis jÄ buvo nugriovęs, ji sakė kad jÄ tempė į malkinę. Nesakė, kaip tempė, o ji negalėjo paklausti. Pati yra buvusi tuose namuose, ten anksčiau gyveno. Prie namo, iÅ¡ karto už namo, stovi malkinė. Pagal dukros pasakojimÄ jis jÄ nutempė ten. Liudytojai L. Å . parodžius fotolentelėje užfiksuotas nuotraukas, esančias 1 t., b. l. 126, liudytoja L. Å . parodė, kad neatpažįsta užfiksuotos vietos, viskas nauja, pastatyta nauja malkinė.

Jei čia už namo, tai Å¡i. Kaip dukra buvo apsirengusi negali pasakyti. Buvo užsidėjusi tik ilgÄ lietpaltį, maikę turėjo, liemenukas platus. RÅ«bai buvo smėlyje, purvini, malkinėje juk purvas, smėlis. Matė, kad A. K. liemenukas buvo purvinas, smėlėtas. Liemenuko priekis ir nugara buvo purvini. Ji nesakė, kodėl liemenukas purvinas. Nepamena ar rÅ«bai buvo suplyšę. Tų rÅ«bų nepamena, ar kelnės buvo purvinos nepamena. Pabendravo su dukra, padėjo iÅ¡Å¡ukuoti plaukus, apiplovė žaizdas.

Dukra buvo pas jÄ . Vėliau dukra iÅ¡važiavo gyventi pas draugę į (duomenys neskelbtini), ir dabar ten gyvena. Pas tėvÄ gyventi į namus negrįžo. Kai bendravo su dukra, iÅ¡ pažįstamųjų su ja dar bendravo, jos sugyventinis R. D., jo sÅ«nus Z. D. Jie negirdėjo Å¡ios istorijos, nežinojo. Dar buvo atėjusi dukros draugė M., kurios pavardės nepamena. Vėliau su tėvu neÅ¡nekėjo ta tema. J. J. bandė susisiekti su J. Jis paskambino antrÄ dienÄ J., kaip tik J. buvo atvažiavęs pas dukrÄ su dviračiu.

Jis paskambino, o ji atėmė ragelį. Pasakė, kad „tavo pinigai man nieko nepadės, o dukrai sveikatos negrÄ Å¾ins“ ir numetė ragelį. Vėliau po pokalbio su J. skambino jo advokatas, nežino koks. Å nekėjo lenkiÅ¡kai, gražiai, siÅ«lė pinigų, paramÄ , bet ji pasakė, kad nereikia. Pasakė, kad dukra gyvena (duomenys neskelbtini), ne su ja, o jai pasakė, kad „mes turim maÅ¡inÄ , galim ir ten nuvažiuoti, gal A. kitaip pasakys, gal jinai pinigus paims.“ Ji pasakė, kad A. nieko neims, kad jiems jų pinigų nereikia, sveikatos dukros jai reikia, o ne pinigų.

J. siÅ«lė pinigus, kad nesikreiptų į teismÄ . Dukra labai sunkiai iÅ¡gyveno. Labiausiai iÅ¡gyveno, kad jÄ norėjo išžaginti. A. atsisakė reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį. Jai nėra svarbu pasipelnyti, jai svarbu, kad bÅ«tų nuteistas. Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiosios tėtis. KaltinamÄ jį pažįsta gerai, yra tolimi giminės. Susitiko su pusbroliu J., prisigėrė. Buvo Å¡ampano, alaus, degtinės. Jis užmigo nuo Å¡ampano, jam Å¡ampanas padeda užmigti.

Jis miegojo, kai dukra pažadino. Dukra sėdėjo po stalu – pasislėpė nuo J., ir traukė jį už kojos, kad jis atsibustų. Jis atsibudo, pažiÅ«rėjo, kad dukra po stalu, pusbrolis agresyvus. Dukra pasakė „padėk, jis nori mane iÅ¡prievartauti.“ Jie susimušė. Jis užgriuvo ant jo (teismo pastaba – kaltinamojo J. J.), pasakė „baigiam čia namie, nes jau buvo sudaužytas butelis Å¡ampano, einam į laukÄ .“ J. J. nenorėjo eiti, bet sutiko iÅ¡eiti į laukÄ . Išėjo pirmas, o jis jį pastÅ«mė ir užrakino duris.

Tuo viskas ir pasibaigė. Jis pradėjo daužyti į duris, bet nieko nesulaužė. Rėkė visokius žodžius, tiksliai neatsimena. Jis pamatė, kad jam koja supjaustyta, bėga kraujas. Dukra iÅ¡kvietė ir policijÄ , ir greitÄ jÄ . Jis pradėjo netekti sÄ monės, nuėjo į tualetÄ , po to atsigulė ant lovos ir prarado sÄ monę. Atsibudo tada, kada atvažiavo policija su greitÄ ja. Lauke iÅ¡vis nebuvo. Vėliau nuvežė į ligoninę. Atvažiavo vienas grietosios automobilis, su dukra kartu į ligoninę važiavo.

Kai važiavo automobiliu, nežino, ar dukra kažkÄ pasakojo gydytojams. Gerai neatsimena kiek laiko praleido ligoninėje, bet tÄ pačiÄ naktį grįžo namo. IÅ¡ ligoninės namo vežė policija – pirma jį, o vėliau dukrÄ pas mamÄ nuvežė. Neatsimena kaip dukra buvo apsirengusi, nelabai žiÅ«rėjo. Nebuvo pasipuoÅ¡usi, buvo iÅ¡draskyta. Matė, kad buvo suplėšyti rÅ«bai. Buvo suplėšyta maikutė. Dukra buvo su kelnėmis, kelnės buvo purvinos, nematė ar suplyÅ¡usios, ar ne.

Atrodo, kad dukra kada važiavo namo po ligoninės, buvo su tais pačiais drabužiais, su kuriais iÅ¡gėrinėjo. Kai jau važiavo namo, atsimena, kad ji buvo su maike ir ji buvo suplėšyta. Gal nelabai suplėšyta, bet purvina. TÄ vakarÄ buvo stipriai apgirtęs. Po įvykio bendravo su dukra. Dukra buvo labai sumuÅ¡ta. Dukra pasakojo, kad jis užmigo prie stalo. Pasakė, kad „aÅ¡ einu miegoti, tu eik namo, arba irgi eik“. Po to papasakojo, kad nuėjo į savo kambarį, o J. atėjo į kambarį ir kvietė parÅ«kyti.

Sakė, kad rÅ«kant pradėjo kabinėtis, klausė ar duos lytinių santykių. Konkrečiai nepasakojo, bet sakė, kad norėjo išžaginti, kad į veidÄ davė, kad prismaugė jÄ , paskui paėmė jÄ ir tempė į sandėliukÄ . Ji ten atsibudo, atgavo sÄ monę. Jis durų negalėjo atsidaryti. Ten durys stumdomos, todėl turbÅ«t ir neatsidarė. Taip ir pabėgo dukra. Tada pažadino jį ir vyko grumtynės. Dukra jam tik žodžiais viskÄ nurodė, ne veiksmais. Nežino ar jo dukra kokiais nors veiksmais gynėsi.

Jis miegojo, bet buvo sudaužytas butelis Å¡ampano. Nežino, kas ir kaip jį sudaužė, gal pastÅ«mus nukrito. Dukra nieko nesakė konkrečiai apie Å¡ampano butelį. Po Å¡io įvykio J. buvo su juo susisiekęs, norėjo susitaikyti su dukra dėl Å¡itos bylos. VienÄ kartÄ skambino, A. mama L. paėmė ragelį, aprėkė jį. Taip ir baigėsi. Pats J. neminėjo kokius veiksmus atliko su dukra, tik bandė susitarti, kad byla niekur neiÅ¡eitų. Dėl patirto sužalojimo – supjaustytos kojos pretenzijų neturi.

Turi vaizdo įraÅ¡Ä kai kvietė policijÄ su greitÄ ja. Dukra nufilmavo, kaip jai skambino J. ir kaip grasino, kad namÄ sudegins. PeržiÅ«rėjus liudytojo J. K. pateiktÄ ir prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtÄ vaizdo ir garso įraÅ¡Ä , liudytojas J. K. parodė, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas grasinimas, kad J. J. sudoros jo dukrÄ ir jį, padegs namÄ , už tai, kad jie iÅ¡kvietė policijÄ . Å is skambutis buvo tada, kada jau buvo iÅ¡kviesta policija. Jis (teismo pastaba – J. J.) girdėjo, kad buvo kviečiama policija.

J. turbÅ«t skambino į jo telefonÄ , nes dukra su savo turbÅ«t filmavo. Pati dukra filmavo vaizdo įraÅ¡Ä . Dukra tame vaizdo įraÅ¡e sakė, kad „tu man į galvÄ davei, kÄ aÅ¡ turėjau daryti, jeigu gyniausi“, kad keturis kartus smaugta. Apie lytinį nusikaltimÄ vaizdo įraÅ¡e kalbos nebuvo. Liudytoja B. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos dukra bendravo su A. Kol ji dirbdavo A. važiuodavo padėti dukrai prieÅ¡ mokyklÄ apsipirkinėti, nagus darydavo. Apie J. gandai vaikÅ¡to visokiausi, kad negeras.

Kai jos dukra pasiprašė į (duomenys neskelbtini), ji su sugyventiniu pasakė, kad jos ten neleis. Dukra klausė kodėl, jie sakė, kad dukra pati girdėjo gandus apie J. Pati A. ateidavo pas juos ir klausdavo ar gali leisti į (duomenys neskelbtini). Ji sakė, kad pergyvena dėl dukters ir niekur neleis. Vakare važiavo iÅ¡ darbo ir jos (teismo pastaba – liudytojos B. L. dukra ir nukentėjusioji A. K.) ėjo namo. Jos pasėdėjo namie ir dukra pasakė, kad eis A. palydėti iki miÅ¡kelio. Praėjo 15 minučių ir atėjusi dukra pasakė, kad atvažiavo A. tėvas su kažkuo maÅ¡inoje, ir pasiėmė jÄ .

Pasakė, kad labai panaÅ¡us vaikinas į J., bet tiksliai negalėjo pasakyti. PrieÅ¡ tai A. draugavo su vaikinu – D. R., ir tÄ vakarÄ su juo susipyko. Naktį ji pati miegojo, o ryte jai sugyventinis pasakė, kad naktį, apie 5 val. ryto skambino A. ir pasakė, kad jÄ sumušė ir iÅ¡prievartavo J. Pati negirdėjo, nes miegojau A. skambino jos sugyventiniui – V. G.. KitÄ dienÄ ji (teismo pastaba – nukentėjusioji A. K.) turėjo susitikti su jos dukra, bet nesusitiko. Kaimo draugė Adriana buvo nuvežusi A. pas tyrėjÄ .

Vakare jos atvažiavo pasiimti jos iÅ¡ darbo. Ji A. paklausė kas atsitiko, nes ji baisiai atrodai. Veidas buvo nekoks, visas mėlynas, sudaužytas, iÅ¡tinęs. A. pasakė, kad jÄ sumušė J., bet neatsimena ar sakė prievartavo, ar ne. Pasakė, kad jis gėrė su tėvu, tėvas užmigo, ji nuėjau pas save į kambarį, jis atėjo pasiÅ«lė parÅ«kyti ir, kad eis namo. Pasakė, kad ji atsikėlė paimti cigaretes ir jis tempė už plaukų, pradėjo daužyti. Pasakė, kad kieme kameros stovi ir viskas nufilmuota.

Pasakė, kad naktį kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Kaime vaikÅ¡to gandai, kad kitiems žmonėms A. pasakė kitaip. Žmonės kaime, taip sakė. A. pati pasakojo jiems. TÄ vakarÄ , kai susipyko su savo vaikinu D. R., ji (teismo pastaba – nukentėjusioji A. K.) jam buvo atsiuntusi video, kad kažkoks vaikinas, ne J., buvo atvažiavęs ir atvežęs dėžę Å¡ampano. Sakė iÅ¡gėrė Å¡ampano ir ant J. jodinėjo kaip ant arkliuko. D. R. pats jai pasakojo. IÅ¡provokavo pati, tai tikrai, jodinėdama ant jo, pildama ant galvos Å¡ampanÄ .

Po to laiko, nei ji, nei jos dukra nebendravo su A. Nebendrauja su A. tėvu ar motina. Pas juo namuose buvo gaisras, darė remontÄ ir paklausė A. ar ji nenorėtų rÅ«bų. A. atsakė, kad norėtų ir jai atidavė du maiÅ¡us rÅ«bų. RÅ«bai buvo iÅ¡skalbti. Tarp rÅ«bų buvo kelnių ir bliuskučių. Kelnes buvo atidavusi sugyventinio teta jos dukra, bet dukra atidavė jai. PrieÅ¡ gaisrÄ kelnes buvo pora kartų užsidėjusi, bet vėliau atidavė du maiÅ¡us rÅ«bų A. Avalinės nebuvo atidavusi.

Liudytojai B. L. parodžius nuotraukas, kuriose užfiksuoti nukentėjusiosios A. K. rÅ«bai, liudytoja B. L. parodė, kad pas jÄ buvo tokie marÅ¡kinėliai. Užfiksuotas kelnes atidavė. Kai jas atidavė, jos nebuvo suplyÅ¡usios. Jei bÅ«tų suplyÅ¡usios kelnes bÅ«tų iÅ¡metusi. Pora striukių irgi buvo atidavusi. Visus rÅ«bus atidavė sveikus. Å lepečių nebuvo atidavusi. Liudytojas D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta. Yra gal trečios eilės pusbroliai.

Su nukentėjusiÄ ja yra draugai. Su A. draugavo, buvo pora. A. apie įvykį nepasakojo, stengėsi jos neklausinėti Å¡ia tema, ji nelabai norėjo kalbėti apie tai. Pats nematė, mama pasakojo, kad sužinojo, kad A. sumušė J. Žino tik iÅ¡ žmonių kalbų. Visi kaimas kalbėjo, kad buvo sumuÅ¡imas, bandymas iÅ¡prievartauti. Negali paaiÅ¡kinti iÅ¡ kur jie žino. Policija buvo atvažiavusi į kaimÄ , dėl to ir sužinojo. Daugiau nieko nežino. Liudytojui D. R. parodžius daiktų apžiÅ«ros protokolo fotolentelėje užfiksuotas nuotraukas, esančias 1 t., b. l. 81–93, liudytojas D.

R. parodė, kad tokiu rÅ«bų neatsimena, nes neįsidėmėjo. Su drauge (teismo pastaba – nukentėjusiÄ ja A. K.) intymių santykių neturėjo. Nežino ar ji turėjo kitų lytinių santykių. Draugavo du metus, ji iÅ¡važiavo ir nebebendravo. Ji iÅ¡vyko po įvykio gyventi pas draugę į kitÄ miestÄ . Gal ji nenorėjo pasilikti, nes jai buvo sunku. TÄ vakarÄ ir kitÄ , ji jam neskambino. Vaizdo įrašų nematė. 2020 m. birželio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 309/2020 (01) nurodyta, kad ant A.

K. kelnių rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimÄ , gautas miÅ¡rus daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris nėra tinkamas tolimesniam asmenų identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad Å¡iame profilyje yra ir J. J. DNR profilis; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimÄ , gautas miÅ¡rus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris nėra tinkamas tolimesniam asmenų identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad Å¡iame profilyje yra ir J.

J. DNR profilis (1 t., b. l. 107–111). Ekspertė Daiva Bunokienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo duotÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir parodė, kad ant kelnių rasta ne mažiau nei trijų asmenų DNR profilių. Gali bÅ«ti DNR profilis nukentėjusiosios, gali bÅ«ti J. J. ir dar kito asmens. IÅ¡ trijų DNR profilių negalima nustatyti kiek vyrų, kiek moterų. Labiausia tikėtina, kad du vyrai. Atliktas tyrimas ir Y chromosomÄ turi tik vyrai. Pagal Y chromosomos tyrimÄ matosi, kad ne mažiau dviejų asmenų vyriÅ¡kos lyties.

Vienas profilis yra moters ir galimai dviejų vyrų. Vienas iš profilių tikėtina, kad yra nukentėjusiosios profilis. Kadangi DNR profilyje net trys asmenys, tai nėra galimybės konkrečiai pasakyti, bet matosi lopusai ir juos kai žiūrima, tai gali būti ir J. J.. Neatmetame, kad tikrai jo nėra. Kažkokie sutapimai yra, bet gali būti ir ne J. Jis galėjo būti, bet gali būti ir atsitiktinis sutapimas. Išvada yra nukreipiamoji, o ne tikimybinė. Išvada sako, kad ji negali pasakyti, kad jo tikrai nėra, jis gali būti.

Jeigu matytų, kad nėra visiÅ¡kai, sakytų, kad J. tikrai nėra. Å iuo atveju matosi. Jei bÅ«tų dviejų žmonių DNR profiliai, bÅ«tų galima įvardinti procentais, bet kai yra trijų asmenų profilio vertinti negali. Kuo daugiau asmenų mato profilyje, Å¡iuo atveju ne mažiau trijų, tuo didesnė tikimybė, kad atsitiktinai gali sutapti. Turi didesnę įvairovę pačių DNR atkarpų. Jie mato juos skaičiukais ir jų turi daugiau. IÅ¡ daugiau, galima visada pasirinkti didesnį variantÄ skaičių.

Negalima kategoriÅ¡kai teigti, kad nėra J. J. profilio, ir negalima kategoriÅ¡kai teigti kad bÅ«tent tik J. J. Yra ne tik jo, bet yra ir jo. Vienas asmuo turi du alelius, tam tikroje DNR atkarpoje, tai yra du skaičius. Jei mato, kad yra daugiau nei keturi, tai konstatuoja, kad gali bÅ«ti trys asmenys, tai yra ne mažiau nei du. BÅ«na, kad aleliai sutampa pas tÄ patį žmogų, tai yra iÅ¡ mamos ir tėčio paveldimas tas pats. Kartais galima pamesti ir nežinoti ar tikrai du ar daugiau. Dėl to raÅ¡o, kad ne mažiau.

Å iuo atveju, kai kuriuose DNR profiliuose buvo ir Å¡eÅ¡i, kai kuriuose penki. Taip gali bÅ«ti ir apskritai, ir Å¡iuo atveju. Jei suraÅ¡o ne mažiau dviejų, gali bÅ«ti ir daugiau asmenų. Paprastai jeigu raÅ¡ome daugiau negu dviejų, tai bÅ«na trys asmenys arba dar daugiau. Å iuo atveju panaÅ¡u, kad yra tik trys asmenys. Visada iÅ¡naudoja visas galimybes ir daro ne vienÄ kartÄ , ir čia ne vienas mėginys tirtas, bet visur rezultatas tas pats. Visada tyrimÄ daro maksimaliai. Papildomai daugiau nieko nepadarytų.

Ant kelnių rasti bent dviejų skirtingų vyrų sperminiai skysčiai. Aišku, tikrai negali pasakyti, kad ten iš sperminio skysčio. Tyrimas nerodo iš ko gauna. Biologinės medžiagos kilmės patikslinti negali. Tai gali būti sperminis skystis arba gali būti epitelis, kai prisiliečiama, kontaktinis. Niekas nepasakys iš ko gautas DNR ir gali užtikrinti, kad niekas nepasakys kas per biologinė medžiaga. Galėjo DNR profilis likti ant nukentėjusiosios kelnių ir apspjaudant kelnes. Seilių neieškojo. 2020 m. gegužės 22 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1380/2020(01) nurodyta, kad remiantis J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, J. J. nustatyti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai galvoje, kakle, abiejose rankose ir juosmenyje, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais). Pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2020 m. gegužės 19 d.).

Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. Sužalojimuose nėra požymių, kurie nurodytų skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ . Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Žalojusių daiktų (įrankių) rÅ«Å¡inė priklausomybė nurodyta Å¡ios iÅ¡vados 1 punkte. Sužalojimuose neužsifiksavo individualių identifikacinių požymių, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti žalojusį daiktÄ (įrankį).

Sužalojimų padarymas negali būti paaiškinamas tik trauminiu poveikiu į galvos sritį (2 t., b. l. 36, 37). Iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog užfiksuota, kad parodymų patikrinimo vietoje metu J. J. patvirtino savo parodymus duotus įtariamojo apklausos metu (2 t., b. l. 22–31). 2020 m. gegužės 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1370/2020(01) nurodyta, kad remiantis A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, A.

K. nustatyti kÅ«no sužalojimai: kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, kakle, abiejose rankose, krÅ«tinėje, pilve, nugaroje, kairiame sėdmenyje ir deÅ¡inėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietu, buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020 m. gegužės 19 d.). Sužalojimai padaryti mažiausiai 21 trauminiu poveikiu. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti apie skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ . Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 64–65). IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog užfiksuota, kad parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (1 t., b. l. 115–136). IÅ¡ 2020 m. gruodžio 3 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, jog užfiksuoti apžiÅ«rėti Body cameros vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ įvykio vietos. Vaizdo įraÅ¡o pavadinimas VLN_PR_5F10C0 2020/05/19 03:05:46. Ä®raÅ¡as spalvotas.

Ä®raÅ¡e užfiksuota, kad pareigÅ«nai bendrauja su A. K., gyvenamojo namo grindys iÅ¡teptos raudonos spalvos dėmėmis (krauju). A. K. nurodo įvykio aplinkybes, kad jai paskambino tolimas pusbrolis, pasiėmė iÅ¡ draugės, viskas normaliai buvo, vėliau jis sako einam į laukÄ parÅ«kyti ir jÄ pradėjo smaugti, ji vos neprarado sÄ mones, jÄ smaugė, pradėjo muÅ¡ti, bandė iÅ¡prievartauti, nutempti į malkinę, ji gynėsi. Nurodo, kad kraujas tėvo, jį sužalojo tas pats tolimas giminaitis.

Ant A. K. veido matosi sužalojimai. J. K. nurodo sužalotÄ kairės kojos pėdÄ ; Ä®raÅ¡o pavadinimas: VLN_PR_5F10C0 2020/05/19 03:10:50, įraÅ¡e užfiksuota, kad A. K. pareigÅ«nui nurodė, kad J. J. norėjo jÄ iÅ¡prievartauti, pradėjo muÅ¡ti, ji vos paspruko, tėtis pradėjo jÄ ginti. Tada Å¡is pasakė, kad aÅ¡ jus padursiu, grasino, sakė, kad sudegins namÄ , anksčiau konfliktai buvo su Å¡iuo ne vienÄ kartÄ . PareigÅ«nė užfiksuoja mėlynę. A. K. nurodė, kad suplėšyta jos maikė;

Ä®raÅ¡o pavadinimas VLN_PR_5F10C0 2020/05/19 03:15:49, įraÅ¡e užfiksuota, kad A. K. nurodo, kad buvo virtuvėje, J. J. jÄ pakvietė į laukÄ parÅ«kyti. Išėjus parÅ«kyti į laukÄ , nuvilko jÄ Ä¯ namų galÄ , kur jos kambarys ir pradėjo jÄ muÅ¡ti, smaugti, ji neturėjo kuo kvėpuoti. PrieÅ¡ tai ji buvo gretimame kaime, (duomenys neskelbtini), Å¡is jÄ pakvietė, sako: „Kaip čia taip, aÅ¡ pas tave atvažiavau, o tavęs nėra namuose“, atvažiavo jos pasiimti, tada atvažiavo pas jÄ namo, Å¡ampano atvežė, tada ji iÅ¡gėrė porÄ stiklinių Å¡ampano.

Jos tėtis prieÅ¡ tai buvo iÅ¡gėręs daugiau. Sako einam į laukÄ , parÅ«kysim, ji sako: „nu einam“. Išėjo į laukÄ parÅ«kyti, jisai jÄ tenai nusitempė, pradėjo smaugti, ji prašė, kad nesmaugtų, labai prašė, visus pasiÅ«lymus tik tai siÅ«liau … kad kitas pasiÅ«lysim merginas, tas jÄ vis vien pradėjo smaugti, ji pasakė, kad nueisim pas tėvÄ tėvas užmigs. Atėjus namo, ji atsigėrė vandens, pavaidino, jog nualpo, tėčiui kojas apkabino, sako: „praÅ¡au tėti, praÅ¡au atsikelkit.“ Tėtis miegojo.

Tėtis atsikėlė, J. J. pataikė ar tėčiui, ar sau. Nežino, ar jis šį kirvį stvėrė, ar peilį. Mėlynė jai nuo jo. Ä®raÅ¡o trukmė – 4,59 min; Ä®raÅ¡o pavadinimas VLN_PR_5F10C0 2020/05/19 03:20:48. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip įvykio vietoje esanti pareigÅ«nė skambina ir kalba su Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigÅ«nais apie įvykį, imasi priemonių nustatyti įtariamojo buvimo vietÄ . Ä®raÅ¡o trukmė – 4.59 min;

Įrašo pavadinimas VLN_PR_5F10C0 2020/05/19 03:25:47. Pareigūnai klausia A. K., ar J. J. jos namuose paliko savo daiktus, ši atsako, kad nežino. Vaizdo įrašai peržiūrėti 2021 m. spalio 18 d. teisiamojo posėdžio metu. Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimti A. K. ir J. J. DNR ėminiai (1 t., b. l. 97–101). 2020 m. liepos 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Viačeslavas Kolomiec apžiūrėjęs J.

K. medicininius dokumentus – VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , Nr. LA 2020-50572/1040/V-2020-79006, CD Nr. 923, nurodė, kad J. K. nustatyti galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inis sužalojimas bei žaizda kairės pėdos vidiniame pavirÅ¡iuje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Pagal pateiktÄ iÅ¡raÅ¡Ä patikslinti sužalojimo padarymo mechanizmÄ nėra galimybės (1 t., b. l. 162–164). IÅ¡ 2020 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, gyvenamojo namo dalis, adresu (duomenys neskelbtini).

Teritorija neaptverta, ant namo sienos yra įrengtos muliažinės vaizdo stebėjimo kameros (vaizdo nefilmuojančios ir neįraÅ¡ančios). Užėjus pro medines atrakintas duris į apžiÅ«rimÄ namo dalį patenkama į koridorių, kuriame ant grindų matomos rudos spalvos dėmės, galimai kraujo, nuo dėmės paimta nuoplova ir supakuota į popierinį vokÄ Nr.

1. Koridoriaus kairėje yra įrengtas kietojo kuro katilas, deÅ¡inėje matoma batų spintelė bei kabantys virÅ¡utiniai drabužiai. Koridoriaus deÅ¡inėje yra praėjimas į virtuvės patalpÄ , kurioje ant grindų matomos rudos spalvos dėmės, galimai kraujo, taip pat ant grindų matomos stiklo Å¡ukės (nuo Å¡ampano butelio), tuÅ¡ti buteliai nuo alkoholinių gėrimų, prie Å¡aldytuvo guli sulaužyta Å¡luota, aplinka netvarkinga, apleista. Koridoriuje tiesiai matomas praėjimas į pereinamÄ kambarį, kuriame matoma lova, medinė kėdė, kambarys apleistas.

Toliau matomas kitas praėjimas į kambarį, kambaryje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta. Daugiau apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta (1 t., b. l. 46–51). Dėl kaltinimo Nagrinėjama baudžiamoji byla teisme gauta 2021 m. vasario 19 d. su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. 2021 m. vasario 25 d. nutartimi baudžiamoji byla dėl nepakankamai aiškių bylos aplinkybių perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinant J.

J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos reikalavimas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2001 m. vasario 12 d., 2003 m. birželio 10 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybÄ , konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai.

Nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ .

Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, apie Å¡iÄ galimybę nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneÅ¡a kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį praÅ¡ymÄ , teismas nustato konkretų pertraukos laikÄ (BPK 256 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ pacituotų normų turinio iÅ¡plaukia iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo keitimÄ gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta perkvalifikavimo tvarka užtikrina tiek kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį, tiek ir teisę į gynybÄ .

Taigi teismas, keisdamas faktinį kaltinimo turinį ar teisinį kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimÄ , turi įvertinti tų keitimų reikÅ¡mę kaltinamojo teisės į gynybÄ kontekste, t. y. ar gynyba dėl pakeisto kaltinimo bÅ«tų kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020, 2K-89-689/2020, 2K-215-976/2020, Nr. 2K-86-788/2021). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, J. J. teismui buvo atiduotas jį kaltinant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

BylÄ nagrinėjantis teismas, laikydamasis BPK 256 straipsnio nuostatų, pirmojo teisiamojo posėdžio metu, t. y. 2021 m. kovo 18 d. kaltinamÄ jį J. J. informavo apie galimÄ kaltinimo keitimÄ . Kartu pažymėtina, kad minėtas teisiamas posėdis buvo atidėtas suteikiant kaltinamajam galimybę bylos nagrinėjimo teisme metu naudotis gynėjo advokato teisine pagalba. Svarbu akcentuoti ir tai, jog kitame teisiamajame posėdyje, vykusiame 2021 m. balandžio 12 d., buvo paskelbta pertrauka, siekiant užtikrinti vertėjo dalyvavimÄ , kadangi kaltinamasis pareiÅ¡kė, kad jam reikalingas rusų kalbos vertėjas.

Kito teisiamojo posėdžio metu – 2021 m. gegužės 4 d., dalyvaujant tiek kaltinamojo gynėjui, tiek vertėjui, J. J. vėl buvo informuotas apie kaltinimo ir faktinių aplinkybių keitimÄ . Kartu pabrėžtina, kad viso bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo pabaigos, bylÄ nagrinėjantis teismas teisiamojo posėdžio pradžioje įspėdavo kaltinamÄ jį ir jo gynėjÄ apie galimÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos perkvalifikavimÄ . BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad iÅ¡ kaltinamojo procesinio elgesio bei užduodamų klausimų matyti, kad tiek kaltinamasis J.

J., tiek jo gynėjas, gynėsi ir nuo kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl pasikėsinimo išžaginti. Kaltinamasis suprato ir žinojo kokiomis aplinkybėmis, ir dėl kokios konkrečios nusikalstamos veikos jis yra kaltinamas, žinojo, kad jo veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, turėjo galimybę nuo to gintis ir tuo pasinaudojo. Nustatytų faktinių aplinkybių, teisinio reguliavimo ir teismų praktikos pagrindu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo J. J. teisė į gynybÄ buvo užtikrinta.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018).

Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamasis J. J. kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti, t. y. dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 149 straipsnio 1 dalies, neprisipažino.

Nurodė, kad jis nesiekė lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja A. K., su ja jokio fizinio kontakto neturėjo, prie malkinės A. K. netempė. Kaltinamasis pripažino, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojo fizinį smurtÄ â€“ jÄ sumušė. PaaiÅ¡kino, jog trenkė A. K. į veidÄ , galėjo nukentėjusiajai paimti už gerklės, galėjo spirti iÅ¡ kojos. Pirmas smÅ«gis buvo į veidÄ , antras smÅ«gis į kojÄ ar į Å¡onus. Neprisiminė ar jis pirmas sudavė nukentėjusiajai, ar ji pirma jam trenkė.

Nors kaltinamasis J. J. neigia, kad siekdamas lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ ir pasikėsino jÄ išžaginti, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ jos tėvas J. K. ir J. J., kurį laikė vyresniuoju broliu, gėrė, vėliau ji prisijungė prie jų.

Visų bendravimas buvo normalus, ginčų nebuvo. Jai jau nuėjus miegoti į savo kambarį, atėjo J. J. ir pakvietė jÄ parÅ«kyti. Jie išėjo į laukÄ . Lauke, prie įėjimo į namus, prie pat durų iÅ¡ kaltinamojo sulaukė smÅ«gio į veidÄ ir tada pastarasis pradėjo jÄ smaugti, liesti, lįsti, priekabiauti prie jos ir grasinti. KÄ tiksliai grasino, neprisiminė. Ji duso, neturėjo kuo kvėpuoti. J. J. norėjo su ja lytinių santykių. Jis tÄ sakė tuo metu, kai jÄ lietė ir smaugė.

Kaltinamasis tiesė rankÄ link jos lytinių organų, tačiau jam nepasisekė, nes ji bandė iÅ¡silaisvinti. Vėliau ji prabudo prie malkinės, kuri yra kokių 5 metrų atstumu nuo įėjimo į namÄ . Kaip atsidÅ«rė prie malkinės nepamena, bet mano, kad kaltinamasis jÄ nutempė, nes jos visa nugara buvo subraižyta. Ji Å¡aukėsi pagalbos, bet niekas jos negirdėjo. J. J. sakė, kad jÄ išžagins. Po to prisimena, kad atsirado namuose, pažadino tėvÄ ir jam viskÄ pasakė. J. J. irgi atėjo į namus.

Kadangi jo bijojo paėmė žarsteklį ir peilį. Tėvas pradėjo ramiai aiÅ¡kintis, bet J. J. ir tėvas susiginčijo, jie nukrito. Tuomet tėvas iÅ¡varė J. J., o ji paskambino policijai. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, duotų viso proceso metu, t. y. bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, nustatyta, kad ji esmines įvykio aplinkybes nurodė vienodai, jos parodymai nekito, buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. BylÄ nagrinėjantis teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, juos vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti.

Nukentėjusiosios A. K. parodymus patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visetas, o bÅ«tent nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantys ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai. 2020 m. birželio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 309/2020 (01) konstatuota, kad ant A. K. kelnių rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimÄ , gautas miÅ¡rus daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris nėra tinkamas tolimesniam asmenų identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad Å¡iame profilyje yra ir J.

J. DNR profilis; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimÄ , gautas miÅ¡rus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris nėra tinkamas tolimesniam asmenų identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad Å¡iame profilyje yra ir J. J. DNR profilis (1 t., b. l. 107–111). Specialisto iÅ¡vadÄ teikusi ekspertė Daiva Bunokienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ant nukentėjusiosios A. K. kelnių tikrai rastas kaltinamojo J. J. DNR profilis, kategoriÅ¡kai nepaneigė, kad J. J. DNR profilio nėra.

Nukentėjusiosios A. K. parodymus iš esmės patvirtina ir daiktų apžiūros protokolai, kuriais buvo apžiūrėti nukentėjusios rūbai, kurios ji dėvėjo nagrinėjamo įvykio metu ir vietoje. Rūbai yra purvini, dėmėti, suplėšyti. Pažymėtina, kad kelnės suplėšytos ties lytinių organų sritimi, megztinis – apatinės iškirptės dalyje (1 t., b. l. 84–93). Tai, kad nukentėjusioji A. K. buvo su minėtais ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais rūbais patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir paties kaltinamojo, liudytojos policijos pareigūnės I.

V. parodymai, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų, kuriuose užfiksuota nukentėjusioji dėvinti tokias pačias kelnes, taip pat matosi iš palaidinės iki kelių nusmukęs ir besiplaikstantis megztinis su baltais kaspinėliais. Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad merginos rūbai buvo suplėšyti – viršutinė dalis buvo suplėšyta labai. Kad iki nagrinėjamo įvykio nukentėjusios rūbai, kuriuos ji dėvėjo buvo tvarkingi, nesuplėšyti neneigė ir pats kaltinamasis.

Kartu pažymėtina, kad iÅ¡ jau minėtų vaizdo įrašų iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų matyti, kad nukentėjusioji vilki kitÄ palaidinę nei užfiksuotas ir ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėtas megztinis, tačiau nukentėjusioji A. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek atvykusiems policijos pareigÅ«nams logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad nenorėjo sutikti policijos tik su apatiniais rÅ«bais, todėl apsirengė palaidinę. Be to, kaip jau minėta, vaizdo įraÅ¡uose matosi iÅ¡ po nukentėjusiosios dėvimos palaidinės iÅ¡lindęs juodas megztinis su baltais kaspinėliais.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymais gali bÅ«ti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikÅ¡mingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iÅ¡ kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų Å¡altinių, parodymai (BPK 78 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes.

Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje).

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2010, Nr. 2K-235/2011, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-280-746/2016). BylÄ nagrinėjantis teismas įvertinęs nukentėjusiosios viso proceso metu duotus iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad juos patvirtina ir tiesiogiai įvykio nemačių liudytojų parodymai, t. y. į įvykį atvykusių policijos pareigÅ«nų R. G., I. V. parodymai, liudytojų J.

K., L. Å ., B. L. parodymai, taip pat vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų, policijos pareigÅ«nės tarnybinis praneÅ¡imas. Liudytoju apklausta I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykus nurodytu adresu pagal iÅ¡kvietimÄ juos su kolega pasitiko mergina. Mergina buvo sumuÅ¡ta, veidas taip pat, matėsi akivaizdÅ«s sumuÅ¡imo požymiai. Paklausus kas nutiko, mergina paaiÅ¡kino, kad vyko iÅ¡gertuvės, kuriose dalyvavo ji, jos pusbrolis ir tėtis. Tėčiui užmigus, jos pusbrolis pasikvietė jÄ Ä¯ laukÄ parÅ«kyti.

BÅ«nant lauke jis pradėjo prie jos priekabiauti, po kurio laiko pradėjo jÄ smaugti. Mergina pasakė, kad prarado sÄ monę. Taip pat dar minėjo, kad prieÅ¡ tai buvo vedama į sandėliukÄ , esantį lauke, kur jÄ jis vėl smaugė, buvo beprarandanti sÄ monę ir tada visokiais bÅ«dais įkalbinėjo eiti namo. IÅ¡ nukentėjusiosios žodžių suprato, kad vaikinas norėjo lytinių santykių, jis sakė „aÅ¡ miegojau su tavo motina, miegosiu ir su tavimi.“ Ji sakė, kad pusbrolis norėjo iÅ¡prievartauti, kad buvo smaugiama, muÅ¡ama.

Buvo tempiama į sandėliukÄ . Mergina sakė, kad yra už jį smulkesnė, kad jai labai sunku, jis labai užspaudė, ji neturėjau oro. Minėjo, kad kelis kartus buvo praradusi sÄ monę. Nukentėjusioji asmeniÅ¡kai pasakė, kad jis jÄ sumušė, kad smaugė, buvo suduoda per veidÄ . Ä®vardijo konkretų asmenį. Ant merginos rankų buvo mėlynės – aukščiau alkÅ«nių, tarp pečių ir alkÅ«nių. Veidas buvo stipriai sumuÅ¡tas. IÅ¡tinusi ar po akim, ar lÅ«pa praskelta. Matėsi mėlynės, kraujosruvos.

Ant kaklo irgi matėsi žymės panaÅ¡ios į smaugimo. PanaÅ¡u, kad tie sumuÅ¡imai buvo Å¡vieži. Mėlynės nebuvo pajuodusios, buvo su raudonumu. Mergina rodė, kur viskas vyko. AnalogiÅ¡kas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytoja apklaustas R. G.. Liudytojas R. G. parodė, kad atvykus į iÅ¡kvietimÄ nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, paaiÅ¡kino, kad išėjus į laukÄ parÅ«kyti J. J. pradėjo prie jos priekabiauti, smaugti, sakė, jog jÄ iÅ¡prievartaus. IÅ¡karto po įvykio su nukentėjusiÄ ja bendravęs liudytojas J.

K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisigėrus su J. J. jis užmigo. Jį pažadino dukra, kuri sėdėjo po stalu ir traukė jį už kojos, kad jis atsibustų. Jis atsibudo, pamatė, kad pusbrolis agresyvus, dukra esanti po stalu jam pasakė padėti, nes jis nori jÄ iÅ¡prievartauti. Po to jis ir J. J. susimušė. Matė, kad dukros rÅ«bai suplėšyti, purvini. Dukra buvo labai sumuÅ¡ta. Dukra jam papasakojo, kad jam užmigus, ji nuėjo į savo kambarį, o J. J. atėjo į kambarį, kvietė parÅ«kyti.

Pasakė, kad rÅ«kant pradėjo kabinėtis, klausė ar duos lytinių santykių. Konkrečiai nepasakojo, bet sakė, kad norėjo išžaginti, kad davė į veidÄ , kad prismaugė jÄ , paskui paėmė jÄ ir tempė į sandėliukÄ . Ji ten atsibudo, atgavo sÄ monę. J. J. negalėjo atidaryti sandėliuko durų, o dukra taip ir pabėgo. Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojų I. V., R. G. ir J. K. parodymus papildo, jų patikimumÄ sustiprina, ir nukentėjusiosios emocinę bÅ«klę iÅ¡ kart po nagrinėjo įvykio atskleidžia, teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti vaizdo įraÅ¡ai, daryti policijos pareigÅ«nų „Body“ kameromis.

BylÄ nagrinėjantis teismas vertindamas minėtų liudytojų I. V., R. G. ir J. K. parodymus, bei vaizdo įraÅ¡us, akcentuoja, jog Å¡ios aplinkybės nustatytos praėjus trumpam laiko tarpui nuo nagrinėjamo įvykio. Nukentėjusioji A. K. dar neapklausiama įstatymo įtvirtinta proceso tvarka, neprisiekusi, įvykio metu nurodo analogiÅ¡kais aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusioji laiko nei sugalvoti, nei sukurti versijos, kad kaltinamasis bandė jÄ išžaginti, neturėjo.

Atsižvelgiant į tai, teismas nukentėjusiosios A. K. parodymus laiko objektyviais ir patikimais. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį nukentėjusioji pasakė ir savo motinai L. Å .. Liudytoja L. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai paskambino dukra A. K. ir pasakė, jog yra ligoninėje, kad yra sumuÅ¡ta, prismaugta, negali daug kalbėti, skauda gerklę. Policijai atvežus dukrÄ pas jÄ , ji pamatė, kad dukra visa sumuÅ¡ta, smaugta, nugara sudraskyta, ant nugaros kraujosruvos, plaukai suvelti.

Ji pati matė kraujosruvas, sužalojimus ant nugaros. Visas kaklas buvo su kraujosruvomis. Akis buvo labai mėlyna, akies vidus paraudonavęs. Veidas visas buvo sumuÅ¡tas, rankos sudraskytos. Nuėminėjo dukrai liemenėlę, nes ji pati negalėjo. Dukra pasakė, kad buvo J. J., kad norėjo jÄ iÅ¡prievartauti. Jie išėjo parÅ«kyti, J. J. bandė priekabiauti, t. y. turėti lytinių santykių. Paklausė jos, ar jis jÄ iÅ¡prievartavo, ji atsakė, kad ne, kad jis bandė iÅ¡prievartauti ir kad buvo praradusi sÄ monę.

Sakė, kad jÄ labai stipriai mušė. Ji norėjo nuo jo pabėgti, jai nelabai sekėsi, bet pabėgti pavyko. Sakė, kad jÄ tempė į malkinę, bet kaip nepasakojo. IÅ¡ dukros pasakojimų suprato tÄ , kad bandymas iÅ¡prievartauti vyko malkinėje. Malkinėje jis jÄ buvo nugriovęs, ji sakė kad jÄ tempė į malkinę. Nesakė, kaip tempė. Pagal dukros pasakojimÄ jis jÄ nutempė ten. Pažymėtina, kad ir iÅ¡ teisme apklaustos liudytojos B. L. parodymų matyti, jog A. K. po nagrinėjamo įvykio, naktį, apie 5 val. ryto paskambino jos sugyventiniui V.

G. ir pasakė, kad jÄ sumušė ir iÅ¡prievartavo J. J. Nors visi minėti ir teisme apklausti liudytojai paties nagrinėjamo įvykio nematė ir jame nedalyvavo, tačiau jų duoti parodymai papildo nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, o jų sugretinimas, tik dar labiau sustiprina nukentėjusiosios A. K. parodymų patikimumÄ . Be visų aptartų įrodymų, apie tai, kad kaltinamasis J. J. atliko neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, leidžia spręsti ir jo paties elgesys po veikos padarymo – liudytojui J.

K. iÅ¡stÅ«mus kaltinamÄ jį pro duris ir jas užrakinus, pastarasis pradėjo daužyti į duris, rėkė visokius žodžius. Netrukus po to kalbant su nukentėjusiÄ ja telefonu, grasino su ja susidoroti, padegti namÄ už tai, kad buvo iÅ¡kviesta policija, sakė nukentėjusiajai bėgti iÅ¡ namų. Po to, kaip paaiÅ¡kino liudytoja I. V., kaltinamasis pasislėpė, iÅ¡vyko iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, buvo paieÅ¡komas. Teismas, vertindamas liudytojų N. K. ir D. R. parodymus pažymi, kad liudytojų parodymai yra mažai informatyvÅ«s. Liudytojas D.

R. apie nagrinėjamos bylos aplinkybes sužino praėjus kuriam laiko tarpui po įvykio. Dėl liudytojos N. K. teismas pažymi, kad liudytoja palaiko artimus santykius su kaltinamuoju, kartu gyvena, augina vaikÄ , todėl galimai siekia suÅ¡velninti kaltinamojo padėtį. Kartu pažymėtina, kad nurodytų liudytojų parodymai nei paneigia, nei patvirtina kaltinamojo J. J. kaltę. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad aplinkybę, jog prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. K. buvo naudotas fizinis smurtas patvirtina ir 2020 m. gegužės 21 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1370/2020(01), kurioje konstatuota, kad A. K. nustatyti kÅ«no sužalojimai: kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, kakle, abiejose rankose, krÅ«tinėje, pilve, nugaroje, kairiame sėdmenyje ir deÅ¡inėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietu, buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020 m. gegužės 19 d.). Sužalojimai padaryti mažiausiai 21 trauminiu poveikiu. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti apie skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ .

Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 64–65). Kaip jau minėta ir pats kaltinimasis pripažino, kad primušė nukentėjusiÄ jÄ A. K. – trenkė į veidÄ , paėmė už kaklo, spyrė iÅ¡ kojos į Å¡onus ar į kojÄ . Nors J. J. iÅ¡ pradžių parodė, kad nukentėjusioji pirma jam sudavė, tačiau vėliau patvirtino, jog ir jis galėjo trenkti pirmas, ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti kodėl A.

K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ negalėjo. Svarbu pažymėti ir tai, kad pats kaltinamasis parodė, jog nukentėjusiÄ jÄ pažįsta nuo vaikystės, anksčiau su ja konfliktų neturėjo, pažįsta ir iki nagrinėjamo įvykio bendravo ir su nukentėjusiosios tėvu bei motina, piktumų neturėjo, gyvenamojoje vietoje, kur vyko konfliktas, yra buvęs daug kartų, tačiau viso proceso metu neigė, kad su nukentėjusiÄ ja siekė lytiÅ¡kai santykiauti, teigdamas, jog nukentėjusioji meluoja.

Å iame kontekste vertintina ir tai, kad nukentėjusioji nepasinaudojo teise reikalauti žalos atlyginimo, kas rodo, kad ji nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuota pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jį apklabėti. Todėl kaltinamojo J. J. parodymus teismas vertina kaip nepatikimus, stokojančius loginio pagrindimo, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ir neturi pagrindo jais vadovautis. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus teismas pažymi, kad atsakomybė pagal BK 149 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas jį tuoj pat panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle.

Å i nusikalstama veika yra padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiÅ¡kai santykiauja su nukentėjusiuoju asmeniu prieÅ¡ jo valiÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis arba pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį bÅ«tent tokiu bÅ«du. Å ios veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltinamojo parodymais bet ir vertinant kaltinamojo atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011,2K-501/2012).

Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiÅ¡kai santykiaujama prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ , t. y. nesutinkant vienam iÅ¡ asmenų, dalyvaujančių lytiÅ¡kai santykiaujant. Vieno iÅ¡ asmenų nesutikimas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimÄ . Asmens nesutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos, arba kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais bÅ«dais.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtÄ ar grasinimus, nukentėjusysis gali iÅ¡oriÅ¡kai neiÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimo dėl panaudoto prieÅ¡ jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtÄ , tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ , kuri palaužta dėl fizinio ar psichinio smurto poveikio (kasacinė nutartis Nr. 2K-218/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-172/2014). Kai kaltininkas atlieka bent dalį BK 149 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų veiksmų nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimui įveikti, tačiau lytiÅ¡kai santykiauti nepradeda dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas išžaginti (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-390-497/2019).

IÅ¡ nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, kuris pasireiÅ¡kė kumščio sudavimu nukentėjusiajai į veidÄ , smaugimu, tempimu prie malkinės, o toks veiksmų pobÅ«dis, jų intensyvumas ir seka rodo, kad jie buvo nukreipti nukentėjusiosios valiai palaužti siekiant su ja lytiÅ¡kai santykiauti. Vien dėl nukentėjusios A. K. aktyvaus prieÅ¡inimosi – muistymosi, bandymo iÅ¡silaisvinti, Å¡aukimo ir pabėgimo į namus, kaltinamajam J.

J. nukentėjusiosios nepavyko išžaginti, t. y. jis nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi, aptarti teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. J., kaltinime nurodytoje vietoje, metu, siekdamas lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja A. K. prieÅ¡ jos valiÄ , jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, kakle, abiejose rankose, krÅ«tinėje, pilve, nugaroje, kairiame sėdmenyje ir deÅ¡inėje kojoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kiÅ¡o rankas link nukentėjusiosios lytinių organų, suplėšė jos dėvimus rÅ«bus ir pasikėsino jÄ išžaginti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl nukentėjusiosios intensyvaus pasiprieÅ¡inimo.

Tokius kaltinamojo J. J. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų. Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino žalÄ , susidariusiÄ dėl nukentėjusiosios A. K. gydymo (2 t., b. l. 89) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Nors bylos medžiagoje alkoholio matuoklio duomenų nėra, tačiau alkoholio vartojimo faktÄ ir tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus, patvirtino tiek pats kaltinamasis J. J., tiek nukentėjusioji A. K., tiek liudytojas J. K., todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). J. J. nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė 2020 m. gegužės 19 d., bÅ«damas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, ir esant neiÅ¡nykusiam teistumui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, teismas skirdamas bausmę J. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, bei nustatydamas jos dydį, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), kaltės formÄ ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos padarymo tikslÄ bei stadijÄ (nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje), kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Individualizuodamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas įvertina nustatytÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kartu įvertintina ir kaltinamojo asmenybė – praeityje teistas Å¡eÅ¡is kartus, ne kartÄ už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 58–65), eilę kartų baustas administracine tvarka ir paskirtų piniginių nuobaudų nemokantis (2 t., b. l. 66–79). Atkreiptinas dėmesys, kad J. J. yra teistas už išžaginimÄ , padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės iÅ¡ esmės panaÅ¡ios kaip ir nagrinėjamos Å¡ioje baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 105–105). NagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė bÅ«damas recidyvistu, ankstesniais nuosprendžiais skirtas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes vykdyti vengė, neatlikdavęs paskirtų bausmių arba tik išėjęs iÅ¡ įkalimo įstaigų vėl nusikalsdavo neiÅ¡nykus teistumui, kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie kaltinamojo J.

J. neigiamÄ požiÅ«rį į teisėje ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiÅ¡ka jo nusikalstamo elgesio iÅ¡dava bei yra jam bÅ«dingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų nededa. Taip pat bylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį vaikÄ (3 t., b. l. 40), prisideda prie jo iÅ¡laikymo.

Kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismÄ svarstyti Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta bausmės skyrimÄ , nėra. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltinamojo asmenybę, pritartina prokuroro siÅ«lomam bausmės dydžiui, bausmė laikytina pagrįsta ir sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡ioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytÄ veikÄ numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , jos dydį parenkant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Dėl atstovavimo iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. 2021 m. lapkričio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (12.32Mr) PT-8241 nurodyta, kad nukentėjusiosios A.

K. atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 477,73 eurus (3 t., b. l. 45, 46–48). Atsižvelgiant į tai, kad advokatė Tatjana Benetė nukentėjusiosios interesus atstovavo teisme, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo J. J.. Dėl proceso iÅ¡laidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui pateikė 2021 m. gruodžio 9 d. pažymÄ , kurioje nurodyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su kaltinamojo J.

J. gynyba sudaro 604, 25 eurus (3 t., b. l. 54–55). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso iÅ¡laidos, gali bÅ«ti atlyginamos jas priteisiant iÅ¡ nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36814/06);

Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 1A-418-626/2020). J. J. advokatas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas, kaip nemokančiam proceso kalbos, t. y. bÅ«tinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Tačiau priimant sprendimÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo, bylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors nustatyti bÅ«tini gynėjo dalyvavimo pagrindai, numatyti BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte, proceso metu J. J. į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus atsakinėjo lietuviÅ¡kai, duomenų, kad jis gali suprasti lietuvių kalbÄ yra ir ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje (ikiteisminio tyrimo metu vertėjas nedalyvavo, procesiniais veiksmais su kaltinamuoju buvo atliekami valstybine kalba), todėl nagrinėjamu atveju spręstina ir dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo.

Pažymėtina, kad pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltinamojo, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltinamojo turtinę padėtį. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatyta, kad J. J. yra dirbantis, turintis oficialų pragyvenimo Å¡altinį, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir praÅ¡omos priteisti už kaltinamajam J. J. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodytos iÅ¡laidų sumos, yra neprotingos ar neproporcingos kaltinamojo turtinei padėčiai.

Nurodytų aplinkybių pagrindu ir įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį darytina išvada, kad J. J. suteikta teisinė pagalba yra reali ir pagrįsta, todėl priteistina iš kaltinamojo J. J.. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai Kaltinamajam J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 11–13), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) nuoplovÄ nuo rudos dėmės, J. K. DNR pavyzdį, saugomus Vilniaus apskritis vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (1 t., b. l. 113–114), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2) striukę, kelnes, megztinį, Å¡lepetes, saugomus Vilniaus apskritis vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (1 t., b. l. 113–114), nuosprendžiu įsiteisėjus esant praÅ¡ymui gražintini savininkui, o nesant praÅ¡ymo – sunaikintini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė : J. J. (J. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. J. (J. J.) valstybės naudai 477,73 eurus (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 73 centus) dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų A. K.. IÅ¡laidos, susidariusios dėl antrinės teisinės pagalbos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas Swedbank AB, sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300; AS Citadele bankas Lietuvos filialas, sÄ skaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

Luminor bank AS Lietuvos skyrius, sÄ skaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sÄ skaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Å iaulių bankas, sÄ skaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sÄ skaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodÄ (188659752), įmokos kodÄ (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ), vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. J. (J. J.) valstybės naudai 604,25 eurus (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturis eurus ir 25 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme. IÅ¡laidos, susidariusios dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme. turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas Swedbank AB, sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300;

AS Citadele bankas Lietuvos filialas, sÄ skaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; Luminor bank AS Lietuvos skyrius, sÄ skaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sÄ skaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Å iaulių bankas, sÄ skaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sÄ skaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodÄ (188659752), įmokos kodÄ (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ), vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

J. J. (J. J.) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) nuoplovÄ nuo rudos dėmės, J. K. (J. K.) DNR pavyzdį, saugomus Vilniaus apskritis vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2) striukę, kelnes, megztinį, šlepetes, saugomus Vilniaus apskritis vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiu įsiteisėjus esant prašymui gražintini savininkui, o nesant prašymo – sunaikintini. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas