85e7fb6a-33bf-4618-a412-cb7a609ff4eb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas ZBaudž. byla Nr. 1-67-382/2010Procesinio sprendimo kategorija1.2.3.2.6.; 2.1.15.3.3. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. liepos 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,teisėjų Stasio Valužio, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei, Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,gynėjui advokatui Juozui Ančiukaičiui,nukentėjusiesiems E. J., R.

J.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Edvardui Staponkui,nukentėjusiųjų B. J. ir D. J. atstovei pagal įstatymÄ I. J.,teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., padarymu, n u s t a t ė: kaltinamasis D.

Å . 2009 m. spalio 17 d., apie 19 val. 30 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Klaipėdoje, S. Daukanto g. 11, vartojant alkoholinius gėrimus ir kilus tarpusavio konfliktui tyčia sudavė ant kėdės sėdėjusiam R. J. kumščiu į galvÄ . Nuo Å¡io smÅ«gio ant grindų nugriuvusiam R. J. kaltinamasis ne mažiau kaip 8 kartus smogė kapokle į galvÄ . Taip nukentėjusiajam buvo sulaužyti kaukolės skliauto kaulai, lūžo kaukolės skliauto protezas, kurio fragmentai buvo įspausti link kaukolės smegeninės dalies gilumos, susidarė kraujo iÅ¡siliejimai po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais kairiojo pusrutulio smilkininės dalies sferiniame pavirÅ¡iuje, buvo sumuÅ¡tos galvos smegenys, iÅ¡siliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkÅ¡taisiais deÅ¡iniojo smegenų pusrutulio dangalais, smegenėlių pakauÅ¡inio pavirÅ¡iaus minkÅ¡taisiais dangalais, tai yra padarytas sunkaus masto sveikatos sutrikdymas.

Tęsdamas savo veiksmus ir kapokle suduodamas smÅ«gius bei ja įpjaudamas ne mažiau kaip 20 kartų R. J. į veidÄ , rankas, petį, pilvÄ D. Å . padarė R. J. nesunkaus ir nežymaus masto sveikatos sutrikdymus. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos traumos R. J. 2009 m. spalio 19 d. 1 val. 55 min. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė, t. y. taip D. Å . tyčia itin žiauriai jį nužudė.Kaltinamasis D. Å . kaltu padaręs inkriminuojamÄ nusikaltimÄ prisipažino iÅ¡ dalies. Jis parodė, kad 2009 m. spalio 17 d. vakare jis savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su R.

P. ir R. J. vartojo alkoholinius gėrimus. R. J. dažnai jį pastumdavo, norėdamas pargriauti kiÅ¡davo kojÄ . IÅ¡gertuvių metu jis susipyko su R. J., nes pastarasis pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad jis (kaltinamais) yra tinginys, dažnai vartoja alkoholį, apgaudinėja motinÄ . Supykęs dėl tokių žodžių jis kumščiu smogė ant kėdės sėdėjusiam R. J. į veidÄ . Nuo smÅ«gio R. J. nugriuvo ant grindų. Tada jis paėmęs kapoklę smogė ja 3–4 kartus R. J. į veidÄ . Visa tai padarė įsižeidęs dėl R.

J. elgesio. Nužudyti R. J. nenorėjo. Neatsimena, ar sudavė daugiau smÅ«gių R. J.. Po pavartoto smurto jis ir R. P. už parankių iÅ¡vedė R. J. į gatvę ir pasodino ant žemės prieÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastatÄ , esantį S. Daukanto gatvėje. Mobiliojo ryÅ¡io telefonu jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . R. J. pinigų bei mobiliojo ryÅ¡io telefono jis neėmė. VisiÅ¡kai sutinka su civiliniais ieÅ¡kiniais dėl iÅ¡laikymo R. J. vaikams priteisimo. Mano, kad civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos priteisimo yra per dideli.Nukentėjusioji E. J. parodė, kad R.

J. buvo jos sÅ«nus. Ä®vykio aplinkybės jai nežinomos. Dėl sÅ«naus mirties patyrė didelį stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus. PraÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 7961,72 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusysis R. J. parodė, kad R. J. buvo jo brolis, su kuriuo kartu dirbo vienoje bendrovėje. Ä®vykio aplinkybių jis nežino. Dėl brolio mirties patyrė stresÄ . PraÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Liudytojas R. P. parodė, kad 2009 m. spalio 17 d. vakare jis buvo D.

Å . bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur kartu su D. Å . ir R. J. vartojo alkoholinius gėrimus. IÅ¡gertuvių metu tarp D. Å . ir R. J. kilo konfliktas, kurio metu R. Å . smogė R. J. į veidÄ kapokle ne mažiau kaip 5 kartus. Po to jis su D. Å . iÅ¡tempė R. J. į laukÄ ir pasodino prieÅ¡ teismo pastatÄ . Dėl ko tarp D. Å . ir R. J. kilo konfliktas, pasakyti negali. Ä® konfliktÄ jis nesikiÅ¡o, nes bijojo D. Å .. Jis negirdėjo jokių R. J. D. Å . pasakytų įžeidžiančių žodžių.

Visi buvo vienodai girti. IÅ¡gėręs R. J. nebÅ«davo agresyvus. Neblaivus D. Å . elgdavosi agresyviai, visus varydavo iÅ¡ buto.Liudytojas R. D. parodė, kad 2009 m. spalio 17 d. vakare, apie 20 val. 30 min., sėdėjo savo automobilyje, stovėjusiame Klaipėdos miesto S. Daukanto gatvėje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastato ir matė, kaip iÅ¡ aptvertos aikÅ¡telės prieÅ¡ais teismo pastatÄ išėjo du vyrai. Jie vilko kažkokį neÅ¡ulį. Netrukus jie grįžo atgal jau be neÅ¡ulio.

Praėjus neilgam laiko tarpui jam iÅ¡vairavus automobilį į S. Daukanto gatvę, pamatė ant Å¡aligatvio gulintį žmogų kruvinu veidu. Jis paskambino telefonu 112 ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . IÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo. Pamatęs atvažiuojantį greitosios pagalbos automobilį nuvažiavo namo.Liudytojas A. B. parodė, kad 2009 m. spalio 17 vakare, apie 20 val. 50 min., buvo gautas praneÅ¡imas, kad Klaipėdos miesto S. Daukanto gatvėje prieÅ¡ teismo pastatÄ guli kruvinas žmogus.

Nuvykus į nurodytÄ vietÄ buvo rastas vyriÅ¡kis sužalotu veidu ir galva. Jis buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę.IÅ¡ protokolo (t. 1, b. l. 91–107) matyti, kad 2009 m. spalio 20 d. buvo apžiÅ«rėtas D. Å . butas, esantis (duomenys neskelbtini). Jame matyti didžiulė netvarka, rasta daug dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ . ApžiÅ«ros metu dalyvavęs D. Å . pareiÅ¡kė, kad jis R. J. sužalojo kapokle, rasta bute už fotelio.IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados (t. 1, b. l. 21–24) matyti, kad R.

J. mirė 2009 m. spalio 19 d. 1 val. 55 min. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. R. J. mirė dėl patirtos sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos traumos: dauginių kaukolės skliautų lūžių, kaulinio protezo dauginių sulaužymų, fragmentus, spaudžiant link galvos smegenų ir sužalojant galvos smegenis. Dėl patirtos galvos smegenų traumos iÅ¡sivystė smegenų koma, kuri progresavo, sunkėjo ir baigėsi mirtimi. Tyrimo metu R. J. konstatuoti dauginiai sužalojimai. Mirtį lėmė du traumuojantys poveikiai į galvos kairės pusės momens-smilkinio dalį ir vienas į deÅ¡inės pusės momens gumburÄ .

Å ių vietų poveikiai – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. MuÅ¡tinės – kirstinės žaizdos kairiajame momenyje padarytos dėl dviejų traumuojančių smÅ«ginių kontaktų su kietu, briaunÄ turinčiu daiktu. Dėl traumuojančių poveikių į Å¡iÄ vietÄ buvo sulaužytas kaukolės skliauto protezas, lūžo kaukolės skliauto kaulai, sulaužyto kaulinio protezo fragmentai buvo įspausti link kaukolės smegeninės dalies gilumos, susidarė kraujo iÅ¡siliejimai po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais kairiojo pusrutulio smilkininės dalies sferiniame pavirÅ¡iuje, buvo sumuÅ¡tos galvos smegenys.

MuÅ¡tinė – kirstinė žaizda deÅ¡iniojo momens gumbure buvo padaryta vienu traumuojančiu smÅ«giniu kontaktu su kietu, briaunÄ turinčiu daiktu. Dėl Å¡io poveikio iÅ¡siliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkÅ¡taisiais deÅ¡inio smegenų pusrutulio dangalais. Penkios muÅ¡tinės pakauÅ¡io žaizdos padarytos penkiais traumuojančiais kontaktais su kietu, briaunÄ turinčiu daiktu. Dėl Å¡ių poveikių iÅ¡siliejo kraujas po smegenėlių pakauÅ¡kaulinio pavirÅ¡iaus minkÅ¡taisiais dangalais.

R. J. buvo padaryti ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimais – kirstinė – pjautinė žaizda pažeidžiant pirÅ¡to tiesiamÄ sias sausgysles. Ji padaryta vienu traumuojančiu poveikiu su vienaÅ¡meniu įrankiu. Be to, R. J. buvo padaryti ir nežymaus sveikatos sutrikdymo masto poveikiai, t. y. poodinės kraujosruvos abiejų kojų keliuose galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«ginio kontakto su kietu pavirÅ¡iumi metu. Odos nubrozdinimai pilvo apatinio aukÅ¡to deÅ¡inėje atsirado dėl dinaminio kontakto su kietu, buku, ribotai kontaktavusiu pavirÅ¡iumi.

Dešinės rankos riešo kirstinė – pjautinė žaizda padaryta vienu traumuojančiu poveikiu su vienašmeniu įrankiu. Poodinė kraujosruva dešinio peties priekiniame paviršiuje padaryta vienu traumuojančiu smūginiu poveikiu su stačiakampio formos kontaktinį paviršių turinčiu kietu daiktu. Pjautinė žaizda smakre padaryta spaudžiant ir braukiant kietu aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Pjautinė dešinės pusės antakio žaizda padaryta spaudžiant ir braukiant kietu aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu.

Paviršiniai odos įpjovimai ties šia žaizda, tikėtina, padaryti tris kartus spaudžiant ir braukiant kietu aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Lygiagretūs paviršiniai odos įpjovimai dešiniajame paakyje padaryti spaudžiant ir braukiant kietu aštrias, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčias briaunas turinčiu daiktu. Paviršiniai įpjovimai dešiniajame žande, tikėtina, padaryti spaudžiant ir braukiant kietu, aštrias pjaunančiomis savybėmis pasižyminčias briaunas turinčiu daiktu.

MuÅ¡tinė deÅ¡iniojo skruosto – žando ribos žaizda padaryta vienu traumuojančiu smÅ«giniu kontaktu su kietÄ briaunÄ turinčiu įrankiu. Pjautinės – kirstinės žaizdos virÅ¡utinėje lÅ«poje su įpjovimais galuose padarytos trim traumuojančiais poveikiais, kontaktuojant su pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Pjautinė kairiojo antakio–smilkinio žaizda padaryta spaudžiant ir braukiant kietu aÅ¡triu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. LygiagretÅ«s pavirÅ¡iniai keturi odos įdrėskimai – įpjovimai padaryti gali bÅ«ti kad dviem poveikiais spaudžiant ir braukiant įrankiu, turinčiu aÅ¡trias porines briaunas.

Kairės ausies kauÅ¡elio pjautinė žaizda padaryta spaudžiant ir braukiant kietu aÅ¡triu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų, kairio skruosto – smilkinio riboje padarytos ne mažiau kaip dviem traumuojančiais smÅ«giniais kontaktai kietais, bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais. Pjautinės – kirstinės žaizdos kairės rankos III pirÅ¡to vidurinėje falangoje ir deÅ¡iniojo dilbio apatiniame trečdalyje (rieÅ¡e) R.

J. galėjo būti padarytos savigynos metu – rankomis dengiantis nuo jį žalojusio poveikio.Į ligoninę pristatyto R. J. kraujyje rastos 4,15 promilės etilo alkoholio.Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas V. Armonas parodė, kad pjautiniai ir kirstiniai sužalojimai R. J. galėjo būti padaryti kapokle, kuri buvo paimta D. Š. bute jo apžiūros metu.Iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 111–123) matyti, kad ant kapoklės, linoleumo fragmento (paimtų iš D. Š. buto), R. P. odinės striukės, kelnių, D.

Å . kelnių yra R. J. kraujas.Aptartais įrodymais patikimai įrodyta, kad R. J. buvo sužalotas D. Å . bute. D. Å . neneigia vartojęs prieÅ¡ R. J. smurtÄ . Jis nenurodo kitų smurto Å¡altinių. Bute kartu buvęs R. P. parodo, kad smurtÄ prieÅ¡ R. J. vartojo tik D. Å . ir kad jis bijojo kÄ nors pasakyti D. Å . ir nutraukti jo smurtÄ prieÅ¡ R. J.. Nukentėjusiajam padarytų kÅ«no sužalojimų lokalizacija, jų kiekis, sunkumo laipsnis objektyviai užfiksuoti teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose.

Kaltinamojo teiginius apie tai, kad tokio kiekio sužalojimų žuvusiajam nepadarė, kolegija vertina kaip kaltinamojo siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Padarytų sužalojimų skaičius, įrankis kurį naudojo D. Š. (masyvi kapoklė), sužalojimų lokalizacija rodo, kad D. Š. elgėsi itin žiauriai. Tai matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, kurioje užfiksuota, kad daug sužalojimų žuvusiojo veide padaryta specialisto išvadoje nurodytas kūno vietas spaudžiant ir braukiant kietu, aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu.

Teismo posėdžio metu ekspertas parodė, kad tai galėjo bÅ«ti ir įvykio vietoje paimta kapoklė. Taigi kaltinamasis ne tik sudavė kapokle R. J. smÅ«gius į galvÄ , bet ir minėta kapokle pjaustė pastarojo veidÄ . Tai rodo ypatingÄ kaltinamojo žiaurumÄ . Kad žuvusysis jautė skausmÄ , rodo ir tai, jog jis pasyviai gynėsi bandydamas prisidengti rankomis. Tai užfiksuota teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje. Prokuroras, suraÅ¡ydamas kaltinamÄ jį aktÄ , Å¡ių aplinkybių neįvertino ir nepagrįstai kaltinamojo veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.

Akivaizdu, kad D. Å ., masyvia kapokle smÅ«giuodamas R. J. į galvÄ ir veidÄ , suprato, kad tokiais veiksmais atims pastarojo gyvybę, t. y. veikė tyčia. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės bylos Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K–469/2007, 2K-621/2007, 2K-281/2008).

Esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai kolegija kaltinamojo D. Å . veikÄ kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip tyčinį itin žiaurų nužudymÄ . Nukentėjusysis savo noru girtavo su D. Å .. Tiek nukentėjusysis, tiek ir D. Å . buvo girti, todėl Å¡ioje situacijoje D. Å . veikÄ kvalifikuoti dar ir pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., nėra pagrindo.Nėra jokio pagrindo kaltinamojo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 130 str. (to prašė kaltinamasis ir jo gynėjas), nes akivaizdu, kad nebuvo jokio neteisėto ar itin D.

Å . įžeidžiančio R. J. poelgio. Tokiu poelgiu negalima laikyti R. J. priekaiÅ¡tus D. Å . (kaip teigia kaltinamasis), kad jis nedirba, girtuokliauja ir apgaudinėja motinÄ . Kad įvykio vakarÄ R. J. tokius priekaiÅ¡tus D. Å . pasakė, nepatvirtina ir įvykio vietoje buvęs R. P.. IÅ¡ jo parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad konfliktas galėjo kilti dėl iÅ¡pilto alaus. Minėtas liudytojas parodė, kad iÅ¡gėręs D. Å . bÅ«davo agresyvus, o R. J. nekonfliktiÅ¡kas. Kryptingas, gynybiÅ¡kas ir logiÅ¡kas D.

Å . elgesys po įvykio (kartu su R. P. iÅ¡nešė sužalotÄ R. J. iÅ¡ buto, atvykus policijos pareigÅ«nams bendravo su jais ir aiÅ¡kino, kad jokio konflikto nematė) rodo, kad jokio psichikos sutrikimo (didelio susijaudinimo) pastarasis nepatyrė.Nukentėjusioji E. J. pareiÅ¡kė 7961,42 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo parodydama, kad kaltinamasis pagrobė jos sÅ«nui priklausiusį 200 Lt mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Nokia“ bei 300 litų, 300 litų ji sumokėjo už sau pirktus vaistus, 6661,27 Lt ji iÅ¡leido sÅ«naus laidotuvėms pagal egzistuojančius papročius bei kapo sutvarkymui.

Å is civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais ir pastarasis privalo jÄ atlyginti, tačiau objektyviais duomenimis neįrodyta, kad kaltinamasis pagrobė 200 litų vertės žuvusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , 300 litų ir kad nukentėjusioji susirgo dėl kaltinamojo veiksmų bei dėl to turėjo pirkti vaistus už 300 litų. IÅ¡ byloje esančio ,,IÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų“ matyti, kad nukentėjusioji hipertenzine Å¡irdies liga serga nuo 1998 metų.

Byloje esančiais įrodymais įrodytas 6661,72 Lt turtinės žalos dydis. Jis gyvenimiÅ¡kai realus.VisiÅ¡kai tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie SAM 2579,11 Lt civilinis ieÅ¡kinys. Tai pinigų suma, iÅ¡leista R. J. gydymui. IeÅ¡kinio dydis įrodytas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.Tenkintinas B. J. ir D. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ .

B. J. ir D. J. yra žuvusiojo vaikai. Santuoka tarp I. J. ir R. J. buvo nutraukta, tačiau pastarasis teikė iÅ¡laikymÄ vaikams. Su Å¡iuo ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai sutinka ir kaltinamasis.Nukentėjusieji E. J., R. J., B. J., D. J. byloje pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. E. J. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 100000 Lt, R. J. 50000 Lt, B. J. ir D. J. po 80000 Lt. IeÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iÅ¡ dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visiškas neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ .Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiÅ«riu niekaip nepateisinamomis paskatomis.

Dėl sÅ«naus, brolio, tėvo netekties nukentėjusieji patyrė dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresÄ . Pažymėtina tai, kad kaltinamasis turi savo vardu registruoto turto, yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir tokiu bÅ«du atlyginti žalÄ . Minėtos aplinkybės sÄ lygoja gana didelį neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ . Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, besiformuojančiÄ teismų praktikÄ tokios kategorijos bylose (vidutiniÅ¡kai iÅ¡ kaltinamojo priteisiama iki 150000 Lt), nukentėjusiųjų santykius su žuvusiuoju E. J. priteistinas 50000 Lt, B.

J. ir D. J. po 45000 Lt, R. J. 10000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.Daiktiniai įrodymai – R. J. striukė, kelnės, marškiniai, batai, kraujo pavyzdžiai, linoleumo fragmentas, žalios maskuojančios kelnės, rudos spalvos odinė striukė, pilkos kelnės, R. J., D. Š., R. P. kraujo pavyzdžiai, saugomi Klaipėdos miesto VPK Smurtinių nusikaltimų skyriaus daiktų saugojimo kameroje, bei kapoklė – sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).Nukentėjusieji teismui pateikė duomenis, kad jie turėjo išlaidų advokatų, dalyvavusių byloje kaip jų atstovų, paslaugoms apmokėti.

Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).Kaltinamojo D. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Å i aplinkybė iÅ¡ dalies įrodyta paties kaltinamojo parodymais apie tai, kad buvo nedaug iÅ¡gėręs, bei liudytojo R. P. parodymais, kad visi vartojo alkoholį ir buvo vienodai girti. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad žuvusiojo kraujyje rastos 4,15 promilės etilo alkoholio.Kaltinamasis D.

Å . tyčia padarė labai sunkų smurtinį (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmes. NusikaltimÄ padarė esant jo atsakomybę sunkinančiai bei nesant lengvinančių aplinkybių. Jis anksčiau neteistas, nedirbantis, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nesaikingai vartoja alkoholį ir ne kartÄ baustas administracinėmis nuobaudomis. Teismui pateikta jo motinos raÅ¡yta palanki charakteristika, kuriÄ kolegija vertina rezervuotai, nes jos turinys neatitinka byloje surinktų, neigiamai kaltinamÄ jį charakterizuojančių duomenų visumos.

Esant tokioms aplinkybėms jam skirtina sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, virÅ¡ijanti BK 129 str. 2 d. 6 p. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., kolegija n u s p r e n d ž i a: D. Å . pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., ir nuteisti penkiolikai metų laisvės atėmimo.Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės atlikimÄ Ä¯skaityti suėmime nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2010 m. liepos    12 d. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomÄ jÄ priemonę palikti suėmimÄ .Priteisti iÅ¡ D.

Å . B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 litų kas mėnesį iki jų pilnametystės Å¡iÄ sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .Priteisti iÅ¡ D. Å . B. J. ir D. J. po 45000 (keturiasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ D. Å . E. J. 6661,72 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ septyniasdeÅ¡imt du centus) litų turtinės ir 50000 penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ D.

Å . R. J. 10000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ D. Å . 400 litų I. J., 500 litų E. J., 1000 litų R. J. jų turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.Priteisti iÅ¡ D. Å . Valstybinei ligonių kasai 2579,11 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis litus vienuolika centų.Daiktinius įrodymus – R. J. striukę, kelnes, marÅ¡kinius, batus, kraujo pavyzdžius, linoleumo fragmentÄ , žalias maskuojančias kelnes, rudos spalvos odinę striukę, pilkas kelnes, R.

J., D. Å ., R. P. kraujo pavyzdžius, saugomus Klaipėdos miesto VPK Smurtinių nusikaltimų skyriaus daiktų saugojimo kameroje, bei kapoklę – sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Klaipėdos apygardos teismÄ . Nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Zigmas Pocius Teisėjai                                                                                                        Stasys Valužis Remigijus PreikÅ¡aitis