85e7ae4d-dcf2-4d1a-aaf6-85b59c00ac7f · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LPranešėja Violeta Miliuvienė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-174/2015Teisėjas E. Mockaitis                          Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00341-2014-0                          Procesinio sprendimo kategorijos:                          2.4.; 1.2.25.4.1.; 2.1.7.4.; 2.4.7. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,nuteistajam S. G.,gynėjui advokatui S. P.,nukentėjusiojo V.

N. atstovui advokatui Piotrui Orlovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. d. nuosprendžio, kuriuo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas. Nuosprendžiu priteista iÅ¡ S. G. 300 Eur V.

N. jo turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. G. kardomosios priemonės nuspręsta neskirti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: S. G. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 30 d., apie 16.00 val., Tauragės mieste, Gedimino gatvėje, ties Gedimino ir D. PoÅ¡kos gatvių sankryža, vairuodamas automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (angliÅ¡kas), bei persirikiuodamas iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ jÄ , nepraleido pirmÄ ja eismo juosta važiuojančio motociklo „Kawasaki VN 2000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V.

N., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 p. reikalavimus, ir su juo susidÅ«rė. Å ie S. G. KET reikalavimų pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su motociklÄ vairavusiam V. N. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu – padarytas kairiojo peties sumuÅ¡imas su dislokuotu skeveldriniu kairiojo raktikaulio kÅ«no lūžimu.Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendį ir ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalį, požymių.

Nurodo, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Teismas padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka objektyvių bylos aplinkybių, nuosprendį pagrindė vienas kitam prieÅ¡taraujančiais motyvais, todėl neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai jį nuteisė.Nuosprendyje konstatuojama, kad nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma įrodo, kad bÅ«tent jis pažeidė KET 109 punkto, numatančio, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia krypti, reikalavimus.

Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti keliÄ deÅ¡inėje esančiai transporto priemonei. BÅ«tent Å¡ie KET pažeidimai, teismo vertinimu, buvo kilusių pasekmių priežastis. Teismo nuomone, jeigu jis, S. G., bÅ«tų laikęsis KET reikalavimų, t. y. persirikiuodamas iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ jÄ bÅ«tų davęs keliÄ pirmÄ ja eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam V. N., bÅ«tų iÅ¡vengęs susidÅ«rimo bei nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Jis per Å¡oninius veidrodėlius matydamas iÅ¡ paskos važiuojančiÄ transporto priemonę nebuvo pakankamai atidus ir neiÅ¡naudojo visų automobilio techninių galimybių (nežiÅ«rėjo į galinio vaizdo veidrodį), kad įsitikintų, ar Å¡i kliÅ«tis jam netrukdys atliekant persirikiavimo manevrÄ . Teismo manymu, nors motociklo vairuotojas V. N. virÅ¡ijo leistinÄ maksimalų greitį, tačiau abi transporto priemonės viena kryptimi skirtingomis eismo juostomis važiavo pakankamai ilgÄ atstumÄ â€“ keletÄ Å¡imtų metrų Å¡viesiuoju paros metu, kelias buvo lygus ir tiesus, matomumas geras, todėl jis, S. G., galėjo ir privalėjo pastebėti, kad pirmÄ ja eismo juosta artėja motociklas ir duoti jam keliÄ .

Toliau nuosprendyje nurodoma, kad jis, S. G., „Atlikdamas persirikiavimo iÅ¡ deÅ¡iniosios eismo juostos į kairiÄ jÄ manevrÄ nepažiÅ«rėjo per galinio vaizdo veidrodėlį ar iÅ¡ paskos niekas nevažiuoja, pasikliovė tik Å¡oninių veidrodėlių rodomu vaizdu. Vadinasi, jis suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad nesiimdamas visų bÅ«tinų priemonių įsitikinti jog persirikiavimo manevras saugus, gali sukelti eismo įvykį <...>“. Teismo vertinimu, jo, S. G., versija, kad galbÅ«t jį nukentėjusysis lenkė iÅ¡ deÅ¡inės pusės, nes tuo metu jo vairuojamÄ automobilį lenkė kažkokia lengvoji maÅ¡ina, yra jo gynybos taktika, nes tiesiogiai eismo įvykio liudytojai A.

G., B. R. ir R. P. šios aplinkybės nenurodė.Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kai kelių transporto priemonių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto priemonių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2K-2/2005, 2K-151/2011, 2K-402/2012).

Tokiu atveju svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar Å¡ie kiekvieno eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga (LAT nutartis Nr. 2K-513/2012). Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad priežastinis ryÅ¡is yra vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io vertinimui, iÅ¡sprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes.

Tačiau eismo įvykio bylose ekspertizės eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina tik techniniu požiÅ«riu. Tuo tarpu priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikaltimo sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto iÅ¡vada gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (LAT nutartis Nr. 2K-49/2013, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-138-458/2014). Nustatant, ar kaltininko padarytas KET pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo atsiradimo sÄ lyga, taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, ar pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje buvo saugus, priimtinas, efektyvus.Apelianto teigimu, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose pirmosios instancijos teismas kaip vienu iÅ¡ pagrindinių įrodymų iÅ¡ esmės rėmėsi 2015-04-14 atliktos ekspertizės aktu Nr. 11K-67(15) (t. 1, b.1.54), kurio iÅ¡vados (techniniu požiÅ«riu) tikrai vienareikÅ¡miÅ¡kai negali bÅ«ti vertinamos kaip besÄ lygiÅ¡ku jo kaltės įrodymu.

Taip pat jo kaltė grindžiama nukentėjusiojo V. N. bei liudytojo A. G. parodymais, tačiau, nuteistojo S. G. teigimu, pastarojo duotų parodymų patikimumas ir objektyvumas Å¡ioje byloje kelia gana rimtas abejones.Be to, S. G. pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme jis turėjo gintis nuo netinkamo kaltinimo, t. y. kad vairuodamas automobilį, neva jis pažeidė KET 109 punkto reikalavimus. Å is KET punktas nustato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

Tuo tarpu jis buvo kaltinamas, perduotas teisti teismui bei pripažintas kaltu, kad pažeidė manevravimo (persirikiavimo) taisykles.S. G. pažymi, jog viso bylos proceso metu jis nuosekliai tvirtino, kad Tauragės mieste vairavo automobilį „Peugeot 407“, kurio vairas yra dešinėje. Išvažiavęs iš „IKI“ parduotuvės, jis važiavo Gedimino gatve nuo miesto centro antra juosta. Kadangi iš Gedimino gatvės turėjo sukti į dešinę, t. y. į Poškos gatvę, tai ties Ateities tako gatve (atstumas iki posūkio į D.

PoÅ¡kos g. yra apie 250 m.), persirikiavo į pirmÄ eismo juostÄ ir iki pat PoÅ¡kos gatvės važiavo Å¡ia eismo juosta kiek arčiau punktyrinės eismo juostos. Neprivažiavus sankryžos, jo vairuojamÄ automobilį dar pralenkė kažkoks automobilis. Atstumas deÅ¡inėje pusėje nuo jo automobilio iki Å¡aligatvio buvo apie 1 ar 1,5 metro, greitis prieÅ¡ posÅ«kį buvo apie 20–30 km/h. Likus apie 20 metrų iki posÅ«kio, jis įjungė deÅ¡inės pusės posÅ«kio žibintÄ , o pavažiavęs apie 10 metrų pajuto kontaktÄ Ä¯ deÅ¡inės pusės dureles, – bÅ«tent, kliudydamas automobilio Å¡onÄ , veidrodėlį, pravažiavo motociklas, kurį sumėtė ir Å¡is vertėsi ant Å¡ono.

S. G. pažymi, kad dar prieÅ¡ persirikiuodamas į pirmÄ eismo juostÄ per galinio vaizdo veidrodėlį jis matė, kaip kažkokia transporto priemonė iÅ¡suko į pagrindinį keliÄ (Gedimino g.) ir važiavo jam iÅ¡ paskos. Kadangi jo vairuojamo automobilio vairas deÅ¡inėje (angliÅ¡kas), tai per Å¡oninį veidrodėlį jam persirikiuojant iÅ¡ kairės į deÅ¡inę eismo juostÄ , vaizdas apie galbÅ«t artėjančiÄ ar esančiÄ transporto priemonę deÅ¡inėje matėsi labai gerai. SusidÅ«rimas su motociklu įvyko likus keliems metrams iki posÅ«kio į PoÅ¡kos gatvę.

Taigi, jeigu jis bÅ«tų užsukęs motociklo vairuotojui jau darydamas staigų posÅ«kį sankryžoje į deÅ¡inę iÅ¡ antrosios eismo juostos, tai be jokių abejonių motociklas bÅ«tų atsitrenkęs į priekinį deÅ¡inįjį automobilio sparnÄ , o ne kliudęs, palikdamas slystamo kontakto pėdsakus ant durelių. Apelianto įsitikinimu, motociklo vairuotojas, virÅ¡ydamas leistinÄ greitį ir prisiimdamas rizikÄ , kad priekyje važiuojantis jo, S. G., vairuojamas automobilis nekeis važiavimo krypties, nutarė aplenkti jį iÅ¡ deÅ¡inės. Apeliantas teigia, kad savo klaidÄ pripažįsta tik tame, kad įvykus susidÅ«rimui su motociklu jis nesustabdė savo vairuojamo automobilio autoįvykio vietoje, o iÅ¡ susijaudinimo ir pasimetimo nuvažiavo ir sustojo už sankryžos.Å ie jo parodymai iÅ¡ esmės sutampa su keleivės B.

R., kuri deja jau mirusi, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, (t. 1, b. 1. 34–35), ir nors teismas jos parodymus perkėlė į nuosprendį, tačiau nepateikė jokių motyvų, kurių pagrindu juos atmeta. Tai, kad motociklÄ vairavęs V. N. bandė jį aplenkti iÅ¡ deÅ¡inės, („praslysti pro tarpÄ â€œ,) dar įvykio vietoje jis, S. G., nurodė ir Tauragės apskrities VPK pareigÅ«nui R. M., kuris Å¡iÄ faktinę aplinkybę patvirtino teismui.Liudytoja R. P. nurodė, kad 2014-04-30, apie 16.00 val., buvo ties įvykio vieta, kitoje gatvės pusėje.

Eidama staiga iÅ¡girdo stabdžių cypimÄ , pastebėjo, kad kitoje gatvės pusėje pirmÄ ja eismo juosta važiavęs motociklas, pravažiavęs Gedimino g. – D. PoÅ¡kos g. sankryÅ¾Ä , trenkėsi į Å¡aligatvio bordiÅ«rÄ bei vingiuodamas dar Å¡iek tiek pavažiavo į priekį, sustojo ir nuo jo nukrito motociklininkas.IÅ¡ 2015-04-14 atliktos ekspertizės akto Nr. 11K-67(15) tiriamosios dalies matyti, kad kelių eismo įvykio vietoje fiksuoti 7 m. ilgio stabdymo ir 19 m. ilgio slydimo pėdsakai.

Tokį pėdsakÄ palieka prieÅ¡ pat stabdymÄ ne mažesniu kaip 58,8 km/h važiuojantis motociklas „Kawasaki VN 2000“. Didžiausiu gyvenvietėse leidžiamu 50 km/h greičiu važiuojančio motociklo stabdymui reikalingas apie 32 m. atstumas. Tuo pagrindu galima tvirtinti, kad jeigu keliant grėsmę eismo saugumui kliÅ«tis motociklo judėjimui buvo sudaryta, tai motociklas susidÅ«rimo su automobiliu vietÄ buvo neprivažiavęs didesniu kaip 32 m. atstumu, važiuodamas nevirÅ¡ydamas didžiausio gyvenvietėse leidžiamo 50 km/h greičio ir laiku stabdydamas vairuojamÄ motociklÄ , jo vairuotojas bÅ«tų turėjęs techninę galimybę jį stabdyti, neprivažiuodamas susidÅ«rimo su automobiliu vietos ir tokiu iÅ¡vengti eismo įvykio (akto 6 psl.).Å ioje byloje vertintini ir 2014-04-30 į eismo įvykį atvykusio policijos pareigÅ«no B.

L. veiksmai. BÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu jis parodė, kad atvykus automobilis stovėjo kitoje vietoje nei buvo susidÅ«rimas, todėl eismo įvykio schemoje pažymėjo tÄ vietÄ , kurioje buvo sustojusi jo, S. G., vairuota transporto priemonė. Tik kai jis pasakė, jog susidÅ«rimas įvyko prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , tai tuomet detaliau apžiÅ«rėjo nurodytÄ vietÄ ir tik tuomet pastebėjo, jog jo, S. G., nurodytoje vietoje buvo matyti duženos bei stabdymo žymės. Kadangi įvykio schema jau buvo nubraižyta, stabdymo žymių ir kurioje vietoje įvyko susidÅ«rimas, ten esančių duženų nebežymėjo, nes tai padaryti kaip ir pamirÅ¡o.Apklausiamas teisme liudytojas B.

L. parodė, kad atvykęs į eismo įvykio vietÄ nustatė, jog prie kelkraščio stovėjo automobilis angliÅ¡kais numeriais, o ant kelkraščio gulėjo žmogus. Vietoje nubraižė eismo įvykio schemÄ , įtraukė į duomenų bazę, iÅ¡kvietė operatyvinę grupę. Nurodė, kad eismo įvykio schemoje čiuožimo (stabdymo) žymių nepažymėjo, gal per skubėjimÄ , o gal jų visai nebuvo. Patvirtino, kad jo, S. G., nurodytoje susidÅ«rimo vietoje tikrai mėtėsi Å¡ukės – plastmasės ar stikliukai, ir jie buvo susiję su eismo įvykiu.

Atvykusios operatyvinės grupės pareigÅ«nams žodžiu paaiÅ¡kino apie nustatytas pirmines įvykio aplinkybes, tačiau jiems Å¡ukių (galimos susidÅ«rimo vietos) neparodė.Tinkamas visų su eismo įvykiu susijusių faktinių aplinkybių įforminimas, jeigu tai bÅ«tų buvę atlikta laiku, objektyviai ir tinkamai, neabejotinai bylÄ nagrinėjusiam teismui bÅ«tų leidę spręsti ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo realiÄ ir objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, ar pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje buvo saugus, priimtinas, efektyvus.Nuosprendyje vertindamas įrodymus teismas pažymėjo, kad policijos pareigÅ«no B.

L. parodymai patvirtina nukentėjusiojo V. N. parodymus, jog prieÅ¡ įvykį automobilis važiavo antrÄ ja eismo juosta Å¡iek tiek įvažiavęs į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , t. y. po įvykio vienas automobilio ratas buvo tarp pirmos ir antros eismo juostų, aplinkybę, kad automobilis galėjo važiuoti antra juosta, patvirtina ir jo paliktos stabdymo žymės, kurių viena žymė buvo pirmojoje eismo juostoje, kita antrojoje.Apelianto S. G. vertinimu, gal tai gali pasirodyti ne tokia jau esmingai reikÅ¡minga įvykio detalė, tačiau iÅ¡ 2014-04-30 įvykio vietos schemos, jau minėto ekspertizės akto Nr. 11K-67(15) tiriamosios dalies matyti, kad jo vairuotas automobilis iÅ¡ karto už PoÅ¡kos g. stovi priekiu link Pramonės g. deÅ¡inėje kelio važiuojamojoje dalyje, o nuo bordiÅ«ro iki automobilio priekinės aÅ¡ies yra 0,5 m. atstumas, nuo galinės deÅ¡inės aÅ¡ies – 0,8 m. atstumas.

Akivaizdu, kad po eismo įvykio automobilio „Peugeot 407“ nė vienas kairės pusės ratas nebuvo tarp pirmos ir antros eismo juostų. Remiantis ekspertizės aktu, jo, S. G., nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad 7 m. ekstremalaus stabdymo ir 19 m. ilgio slydimo pėdsakus paliko V. N. vairuojamas motociklas „Kawasaki VN 2000“, o ne jo vairuojamas automobilis. S. G. dar kartÄ pažymi, kad jis ruošėsi sukti į deÅ¡inę, todėl jo vairuojamo automobilio greitis buvo minimalus, iki sustojimo jis neturėjo priežasties staiga stabdyti automobilį ir jokių stabdymo žymių ant kelio dangos negalėjo atsirasti.BesÄ lygiÅ¡kai tikėti liudytojo A.

G. parodymais, apelianto teigimu, nėra pagrindo, kadangi Å¡io liudytojo parodymų objektyvumas ir patikimumas kelia pagrįstų abejonių, nes ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų jis buvo iÅ¡kviestas ar pakviestas bylos tyrimu suinteresuoto asmens duoti parodymų praėjus po eismo įvykio pusei metų, tačiau nepaisant to, Å¡is liudytojas sugebėjo prisiminti tokias įvykio detales, kaip antai kokia transporto priemonė ir kokia juosta judėjo, veidrodžio užlenkimo kryptį ir pan. Taip pat Å¡is liudytojas neva girdėjo nestiprų smÅ«gį, lyg „bumbtelėjimÄ â€œ, tačiau negirdėjo stabdžių cypimo, o tai kelia rimtų ir pagrįstų abejonių, kad jis dėl asmeninių priežasčių gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi.

Å is suinteresuotumas iÅ¡ dalies atsiskleidė A. G. duodant parodymus teisme ir nurodant, kad nukentėjusįjį V. N. jis žino tik iÅ¡ matymo, niekas jo neįtakojo ir neprašė paliudyti. Tačiau iÅ¡ V. N. parodymų, kad „<...> po įvykio, gulėdamas ant asfalto mačiau vyriÅ¡kį, kurio dabar pavardės nepamenu, jis pirmas priėjo ir pasakė „Vladai, nejudėk, gal čia su stuburu kas“, matyti, kad jis su A. G. yra pažįstami kur kas artimiau.Nukentėjusiojo V. N. parodymais, S. G. teigimu, taip pat negalima besÄ lygiÅ¡kai remtis, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis aiÅ¡kiai melavo, kad neva nevirÅ¡ijo leistino greičio bei teigė, kad jis, S. G., vairuodamas automobilį iÅ¡ antros eismo juostos užsuko jam „po nosimi“.Apelianto S. G. vertinimu, skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuota eismo įvykio priežastis, dėl to jis buvo pripažintas kaltu, bÅ«tų neabejotina ir neginčijama, jeigu nekiltų pagrįstų abejonių, dėl kokios priežasties ties sankryža motociklo vairuotojas V.

N. ėmė ekstremaliai stabdyti savo vairuojamÄ transporto priemonę, o jo stabdymo kelias yra net 7 metrai (slydimo – dar 19 metrų). Tai akivaizdžiai parodo, jog motociklo vairuotojas žymiai virÅ¡ijo leistinÄ greitį, pernelyg greitai priartėjo prie jo, S. G., vairuojamo automobilio, kurio vairas yra deÅ¡inėje, dėl to jis neturėjo objektyvios galimybės pamatyti ir tikėtis staiga atsiradusios kliÅ«ties, darydamas posÅ«kį į deÅ¡inę.Å ioje eismo įvykio situacijoje, remiantis byloje surinktų faktinių duomenų visuma, S. G. nuomone, neabejotinai galima teigti, kad jis, prieÅ¡ darydamas posÅ«kį į deÅ¡inę, iÅ¡ anksto, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, persirikiavo į deÅ¡inę eismo juostÄ , o nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam motociklui, nes jo nematė ir negalėjo matyti, nes motociklo vairuotojas, virÅ¡ydamas gyvenvietėje leistinÄ greitį, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, o pastebėjęs kliÅ«tį ekstremaliai stabdė ir tuo pat metu, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, priėmė rizikingÄ sprendimÄ lenkti kliÅ«tį iÅ¡ deÅ¡inės, to, laikydamasis KET 125, 126, 127,129 punktų reikalavimų, jis daryti negalėjo.

Apelianto nuomone, jeigu V. N. bÅ«tų važiavęs nevirÅ¡ydamas didžiausio gyvenvietėse leidžiamo 50 km/h greičio, laikydamasis saugaus atstumo ir laiku bÅ«tų stabdęs vairuojamÄ motociklÄ , bÅ«tų turėjęs galimybę jį sustabdyti, neprivažiuodamas susidÅ«rimo su automobiliu vietos ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti eismo įvykio.Atsikirtimais nukentėjusysis V. N. praÅ¡o atmesti nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ ir priteisti iÅ¡ apelianto S. G. jo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese.

Nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tiesingai pritaikė BaudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl skundžiamas 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagridno jį naikinti nuteistojo S. G. apeliaciniame skunde iÅ¡dystytų motyvų pagrindu.Teismo posėdyje nuteistasis S. G. ir jo gynėjas advokatas S. P. prašė nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusysis V. N., jo atstovas advokatas P. Orlovas ir prokuroras prašė nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Skundžiamu nuosprendžiu S. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį „Peugeot 407“, pažeidė KET 109 punkto reikalavimus, t. y. persirikiuodamas iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ jÄ , nepraleido pirmÄ ja eismo juosta važiuojančio motociklo „Kawasaki VN 2000“, kurį vairavo V.

N., ir su juo susidÅ«rė, eismo įvykio metu motociklo vairuotojui V. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Nuteistasis S. G. su jo nuteisimu nesutinka, mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas motociklo vairuotojas V. N.. S. G. teigimu, eismo įvykis įvyko jam važiuojant Gedimino gatve pirmÄ ja eismo juosta arčiau punktyrinės linijos, kai likus keliems metrams iki posÅ«kio į PoÅ¡kos gatvę, važiuodamas 20-30 km/h greičiu, jis pajuto kontaktÄ Ä¯ deÅ¡inės pusės dureles, kai jam iÅ¡ deÅ¡inės, kliudydamas automobilio Å¡onÄ , veidrodėlį pravažiavo nukentėjusiojo motociklas, kurį sumėtė ir Å¡is vertėsi ant Å¡ono.

Pasak apelianto, iÅ¡ kairės į deÅ¡inę eismo juostÄ jis persirikiavo dar ties Ateities tako gatve, likus apie 250 metrų iki posÅ«kio į PoÅ¡kos gatvę, nepažeisdamas KET. Persirikiuodamas per galinio vaizdo veidrodėlį jis matė, kaip kažkokia transporto priemonė iÅ¡suko į pagrindinį keliÄ , t. y. į Gedimino gatvę ir važiavo jam iÅ¡ paskos, o neprivažiavus sankryžos, jo vairuojamÄ automobilį dar pralenkė kažkoks automobilis, tačiau nukentėjusiojo vairuojamo motociklo jis nematė ir neturėjo objektyvios galimybės pamatyti, nes pastarasis, važiuodamas žymiai didesniu nei leistinas greičiu, pernelyg greitai priartėjo prie jo vairuojamo automobilio ir pamatęs kliÅ«tį ekstremaliai stabdė ir tuo pat metu, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, priėmė rizikingÄ sprendimÄ lenkti jį iÅ¡ deÅ¡inės. Pasak apelianto, jeigu jis bÅ«tų užsukęs automobilį motociklo vairuotojui darydamas staigų posÅ«kį iÅ¡ antrosios eismo juostos sankryžoje į deÅ¡inę, tai be jokių abejonių motociklas bÅ«tų atsitrenkęs į priekinį deÅ¡inįjį automobilio sparnÄ , o ne kliudęs, palikdamas slystamo kontakto pėdsakus ant durelių.

Apelianto įsitikinimu, bÅ«tent motociklo vairuotojas, virÅ¡ydamas leistinÄ greitį ir prisiimdamas rizikÄ , kad priekyje važiuojantis jo vairuojamas automobilis nekeis važiavimo krypties, nutarė aplenkti jį iÅ¡ deÅ¡inės ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio jis yra kaltas. Nuteistojo nuomone, teismas skundžiamÄ nuosprendį priėmė tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir neatitinka objektyvių bylos aplinkybių. Pasak apelianto, teismas, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, nepagrįstai kaip vienu iÅ¡ pagrindinių įrodymų rėmėsi 2015-04-14 ekspertizės aktu Nr. 11K-67 (15), kurio iÅ¡vados (techniniu požiÅ«riu), S. G. nuomone, tikrai vienareikÅ¡miÅ¡kai negali bÅ«ti vertinamos kaip besÄ lygiÅ¡kas jo kaltės įrodymas, bei nukentėjusiojo V.

N. parodymais, nes jis melagingai nurodė, kad važiavo nevirÅ¡ydamas leistino greičio, taip pat liudytojo A. G. parodymais, kurių patikimumas ir objektyvumas Å¡ioje byloje kelia gana rimtas abejones.Siekdamas motyvuotai atsakyti į nuteistojo S. G. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ . Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas eismo įvykių ekspertas D. J.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimÄ bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistasis S. G. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas jo kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas.Nuteistasis S. G. teigia, kad prieÅ¡ darydamas posÅ«kį į deÅ¡inę jis iÅ¡ anksto, nepažeisdamas KET, persirikiavo iÅ¡ antros į pirmÄ eismo juostÄ , o nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam motociklui, nes jo nematė ir negalėjo matyti, nes jis, virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios jo transporto priemonės, o pastebėjęs kliÅ«tį ekstremaliai stabdė ir tuo pat metu, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, priėmė rizikingÄ sprendimÄ lenkti kliÅ«tį iÅ¡ deÅ¡inės, to, laikydamasis KET, jis negalėjo daryti.

Apelianto nuomone, jeigu V. N. bÅ«tų važiavęs nevirÅ¡ydamas didžiausio gyvenvietėse leidžiamo 50 km/h greičio, laikydamasis saugaus atstumo ir laiku bÅ«tų stabdęs vairuojamÄ motociklÄ , bÅ«tų turėjęs galimybę jį sustabdyti, neprivažiavęs susidÅ«rimo su jo vairuojamu automobiliu vietos ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti eismo įvykio. Tačiau, nors apeliantas S. G. teigia, kad eismo įvykis įvyko jam važiuojant pirmÄ ja eismo juosta, kai pats nukentėjusysis, važiuodamas žymiai didesniu nei leistinas greičiu, pernelyg greitai priartėjo prie jo vairuojamo automobilio ir pamatęs kliÅ«tį ekstremaliai stabdė ir tuo pat metu, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, lenkė jį iÅ¡ deÅ¡inės, tokius jo parodymus, t. y. kad eismo įvykis įvyko jam važiuojant pirmÄ jÄ eismo juosta, paneigia byloje esančių duomenų visuma, kuriÄ sudaro nukentėjusiojo V.

N., liudytojo A. G. bei kaip liudytojų apklaustų pareigūnų B. L. ir R. M. parodymai, 2015-04-14 ekspertizės aktas Nr. 11K-67 (15) bei kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad dėl motociklo vairuotojo veiksmų atitikties KET reikalavimams analogiškas abejones apeliantas kėlė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau teismas jas motyvuotai paneigė, pažymėdamas, kad nė vienas iš tiesioginių eismo įvykio liudytojų nenurodė, kad motociklo vairuotojas būtų lenkęs automobilį iš dešinės.Kolegijos vertinimu, S. G. padaryta veika ir jos padariniai pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip atitinkantys BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.Baudžiamojoje byloje pagal Tauragės apylinkės teismo 2015-03-13 nutartį skirti eismo įvykio ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas D.

J. atliko tyrimÄ ir 2014-04-04 pateikė ekspertizės aktÄ Nr. 11K-67 (15) (t. 2, b. l. 25–32), kuriame, be kita ko, konstatuota, jog tikėtina, kad techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo automobilio „Peugeot 407“ vairuotojo S. G. veiksmai – sankryžoje posÅ«kio į deÅ¡inę manevrÄ vykdė ne nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (kraÅ¡tinės deÅ¡iniosios padėties) ir nedavė kelio bei sudarė kliÅ«tį deÅ¡iniau jo vairuojamo automobilio važiavusiam motociklui „Kawasaki VN 2000“ ir su juos susidÅ«rė.

Motociklo „Kawasaki VN 2000“ vairuotojo V. N. veiksmai – važiavo virÅ¡ydamas didžiausiÄ Ä¯vykio vietoje leidžiamÄ 50 km/h greitį – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini.Nors byloje esančiuose Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automobilio ir motociklo padėtys, kuriose minimos transporto priemonės buvo atvykus policijos pareigÅ«nams (byloje neginčijamai nustatyta, kad po eismo įvykio S. G. nedelsdamas nesustojo, o pavažiavo už Gedimino ir PoÅ¡kos gatvių sankryžos), tik Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole detaliai užfiksuotos motociklo stabdymo žymės, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su eksperto nustatytu eismo įvykio mechanizmu, t. y. kad Gedimino ir PoÅ¡kos gatvių sankryžoje, ne iÅ¡ kraÅ¡tinės deÅ¡iniosios padėties automobiliu „Peugeot 407“ vykdant ne staigų posÅ«kio į deÅ¡inę manevrÄ , minimas automobilis deÅ¡iniojo Å¡ono priekinėmis durimis slystamai kontaktavo su deÅ¡iniau didesniu greičiu važiavusio motociklo “Kawasaki VN 2000“ kairiojo Å¡ono apsauginiu lanku.

Tokia iÅ¡vada visiÅ¡kai sutampa su nukentėjusiojo V. N. parodymais, kad S. G. vairuojamas automobilis link PoÅ¡kos gatvės artėjo važiuodamas antra juosta, vidurinę juostÄ apkabinęs ratu, už iÅ¡tisinės linijos deÅ¡inės pusės ratas buvo iÅ¡lindęs apie 10 cm. ir rikiuotis pradėjo jau sukdamas PoÅ¡kos gatvės pradžioje, kuriais netikėti, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, nėra pagrindo, nes juos patvirtina ne tik liudytojo A. G. parodymai apie tai, jog rengdamasis sukti iÅ¡ Ateities tako g.

į kairę, t. y. į tÄ pusę, kurioje įvyko eismo įvykis, jis aiÅ¡kiai matė, kad iÅ¡ deÅ¡inės pusės važiavo automobilis kaire eismo juosta, o motociklas jam iÅ¡ paskos deÅ¡inėje pusėje (tai paneigia S. G. parodymus, kad jis iÅ¡ antrosios eismo juostos į pirmÄ jÄ persirikiavo dar Ateities tako pradžioje), kuriais, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, abejoti vien dėl to, kad jis, kaip pats nurodė, pažįsta iÅ¡ matymo V. N., nėra pagrindo, bei kaip liudytojo apklausto policijos pareigÅ«no B.

L. teisme duoti parodymai, kad po eismo įvykio vienas automobilio ratas buvo tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų bei Å¡io liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog aplinkybę, kad automobilis galėjo važiuoti antra eismo juosta patvirtino jo paliktos stabdymo žymės, iÅ¡ kurių jis nustatė, kad viena automobilio stabdymo žymė buvo pirmojoje eismo juostoje, kita – antroje, taip pat kaip liudytojo apklausto Tauragės AVPK operatyvinės grupės darbuotojo G. M. parodymai, jog iÅ¡ to, kÄ nustatė, jis suprato, kad automobilio vairuotojas važiavo antrÄ ja eismo juosta, o motociklininkas – pirmÄ ja ir, jo nuomone, Å¡ioje situacijoje kaltas turėjo bÅ«ti automobilio vairuotojas, bet ir eismo įvykių eksperto D.

J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti parodymai apie tai, kad kontakto mechanizmas rodo, jog viskas įvyko persirikiavimo metu, nes prieÅ¡ingu atveju, t. y. jeigu automobilio vairuotojas bÅ«tų pasitraukęs prie deÅ¡iniojo kraÅ¡to, motociklas bÅ«tų atsitrenkęs į automobilio galinę dalį. Pasak eksperto, tokiu atveju, jei automobilis „Peugeot“ bÅ«tų daręs posÅ«kio į deÅ¡inę manevrÄ , bÅ«damas prie pat deÅ¡iniojo kraÅ¡to, motociklas fiziÅ¡kai nebÅ«tų galėjęs įsiterpti tarp automobilio ir važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Atsižvelgiant į stabdymo pėdsakų iÅ¡sidėstymÄ , eksperto vertinimu, tikėtina, kad automobilio „Peugeot“ manevras buvo pradėtas sankryžoje ar prieÅ¡ pat sankryÅ¾Ä . Ä®vertinus Å¡iuos duomenis bei tai, kad po transporto priemonių kontakto motociklas pakankamai didelį atstumÄ judėjo įstrižai į priekį ir į deÅ¡inę buvusios judėjimo krypties atžvilgiu, tai konstatuota ekspertizės akte, akivaizdu, kad transporto priemonių kontaktas įvyko bÅ«tent S. G. persirikiuojant iÅ¡ antrosios į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , siekiant pasukti į PoÅ¡kos gatvę, ir toks veiksmas buvo atliktas pažeidžiant KET, t. y. neduodant kelio pirmÄ ja eismo juosta važiavusiam motociklui, vairuojamam V.

N., tokiu bÅ«du pažeidžiant KET 104 punkto, numatančio, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, reikalavimus. Nors, kaip teisingai nurodoma nuteistojo S. G. apeliaciniame skunde, teismas neteisingai nurodė, kad jis pažeidė KET 109 punkto reikalavimus, nes Å¡is punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas konstatavo, kad S. G. padarytas KET pažeidimas susijęs su tuo, kad jis, persirikiuodamas iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ jÄ , nepraleido pirmÄ ja eismo juosta važiuojančio motociklo (tai atitinka KET 104 punkto reikalavimo pažeidimÄ ), todėl nuteistasis be pagrindo apeliuoja į tai, kad jis turėjo gintis nuo netinkamo kaltinimo.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingas KET punkto, kurį pažeidė S. G., nurodymas laikytinas technine klaida, neturėjusia įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Nors apeliantas teigia, kad jis neturėjo objektyvios galimybės pamatyti nukentėjusiojo vairuojamo motociklo, nes pastarasis, važiuodamas žymiai didesniu nei leistinas greičiu, pernelyg greitai priartėjo prie jo vairuojamo automobilio ir pamatęs kliÅ«tį ekstremaliai stabdė ir tuo pat metu, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, priėmė rizikingÄ sprendimÄ lenkti jį iÅ¡ deÅ¡inės, o ekspertizės akte Nr. 11K-67 (15), be kita ko, konstatuota, kad nukentėjusysis V.

N. prieÅ¡ pat stabdymÄ , tai yra prieÅ¡ eismo įvykį važiavo ne mažesniu kaip 58,8 km/h greičiu, kai didžiausias leistinas greitis toje vietoje buvo 50 km/h, tačiau Å¡ioje byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is nukentėjusiojo V. N. padarytas imperatyvaus KET reikalavimo pažeidimas turėjo įtakos ir lėmė eismo įvykio kilimÄ bei padarinius. PrieÅ¡ingai, apeliacijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. J. nurodė, kad nors techniniu požiÅ«riu važiavimo greičio virÅ¡ijimas yra nepriimtinas, tačiau Å¡iuo atveju greičio virÅ¡ijimas įtakos pačiai avarinei situacijai neturėjo, nes atlikus analizę, atsižvelgus į pėdsakų iÅ¡sidėstymÄ , taip pat motociklo apgadinimus bei prarastÄ kinetinę energijÄ atsitrenkiant į bordiÅ«rÄ , virÅ¡ytas greitis nebuvo tiek žymus, kad prieÅ¡ pradedant manevrÄ motociklas atsirastų iÅ¡ niekur, taigi eismo įvykis negalėjo įvykti dėl virÅ¡yto greičio.Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistojo S. G. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ ir jo veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu padarė apylinkės teismas.Nukentėjusysis V.

N. pateikė apeliacinės instancijos teismui atsikirtimus į nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ , kuriame prašė priteisti iÅ¡ nuteistojo S. G. 300 Eur už advokato jam suteiktas teisines paslaugas suraÅ¡ant atsikirtimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitÄ (t. 2, b. l. 81). Sprendžiant klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas.

Nagrinėjamoje byloje nuteistojo S. G. apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl nuteistasis S. G. privalo atlyginti nukentėjusiajam V. N. jo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Esant Å¡ioms aplinkybėms, iÅ¡ nuteistojo S. G. priteistina nukentėjusiajam V. N. 300 Eur už jo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ nuteistojo S. G. nukentėjusiajam V.

N. 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kolegijos pirmininkė                                                    V. M. Teisėjai                                                                 Remigijus Preiškaitis Eduardas Maškevičius