85e757ae-cd50-4e7a-90a7-5ce1bfd906f2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-18018-534/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13363-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei Ž. T.-D. ir jos atstovui advokatui Aleksandr Gončarko, atsakovės UAB ,,JP interjero studija" atstovei advokatei Agatai StaÅ¡evskajai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Ž.

T.-D. ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,JP interjero studija"dėl baudos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovėpateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašėpriteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 20 000 Eurbaudos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodo, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta 2022-04-21 Preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir preliminari sutartis), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo parduoti butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), o ieÅ¡kovė įsipareigojo butÄ nupirkti.

Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir pagrindinė sutartis) turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2022-07-01. IeÅ¡kovė pagal preliminarios sutarties 5.1 punktÄ 2022-04-22 atsakovei sumokėjo 20 000 Eur. Pagrindinė sutartis iki 2022-07-01 nebuvo sudaryta. Atsakovė atsisakė ieÅ¡kovei parduoti butÄ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 2022-04-22 sumokėtus 20 000 Eur. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl atsakovė, vadovaujantis preliminarios sutarties 5.1, 6.2 punktais ieÅ¡kovei privalo sumokėti 20 000 Eur baudÄ .

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ -prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį dalyje dėl 10 000 Eur netesybų priteisimo; tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, sumažinant ieÅ¡kovei mokėtinų netesybų dydį iki 10 000 Eur.Nurodė, kad pirminis preliminarios sutarties variantas buvo geranoriÅ¡kai koreguojamas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus. Pirminiame preliminarios sutarties variante tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovei buvo numatytos vienodos sankcijos tuo atveju, jeigu dėl jų kaltės nebÅ«tų sudaryta pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis.

IeÅ¡kovės sutuoktinio praÅ¡ymu bei atsakovės geros valios dėka, brokeris pakoregavo preliminarios sutarties 6 dalies nuostatas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės naudai, t.y. numatė iÅ¡lygÄ , kad atsakovė grÄ Å¾ina ieÅ¡kovei jos sumokėtÄ avansÄ , jei ieÅ¡kovė negautų banko paskolos ir pateiktų raÅ¡tiÅ¡kÄ Ä¯rodymÄ . Atsakovės atžvilgiu jokių iÅ¡lygų nebuvo numatyta, kas iÅ¡kreipė preliminarios sutarties Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir suteikė ieÅ¡kovei prioritetÄ kitos sutarties Å¡alies – atsakovės atžvilgiu. 2022 m. gegužės mėnesį Å¡alyje pradėjus itin sparčiai augti infliacijos lygiui (lyginant 2022 m. balandžio ir gegužės mėnesius, infliacijos lygis padidėjo daugiau kaip dviem procentais), atsakovės vienintelė akcininkė ir direktorė, vadovaudamasi iÅ¡imtinai įmonės interesais, dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, buvo priversta persvarstyti sprendimÄ dėl buto pardavimo, kadangi toks sandoris įmonei bÅ«tų nuostolingas ir akivaizdžiai pažeistų atsakovės interesus.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad sudarant preliminariÄ sutartį, atsakovė planavo, pardavusi butÄ , investuoti pinigines lėšas į įmonės plėtrÄ ir naujų projektų įgyvendinimÄ , tačiau visuotinai yra pripažįstama ir žinoma, kad prasidėjęs ir užsitesęs karas Ukrainoje itin neigiamai palietė statybos ir projektavimo sektorių, kuris atsakovės, kaip interjero dizaino studijos verslÄ liečia tiesiogiai dėl medžiagų trÅ«kumo ir pakilusių medžiagų kainų, dėl ko Å¡is sektorius iÅ¡gyvena ne pačius geriausius laikus ir nežinomybę dėl ateities.

Atitinkamai nuo 2022 m. gegužės mėnesio Å¡alyje pradėjus sparčiai didėti infliacijos lygiui, atsakovei tapo itin rizikinga parduoti jos vardu turimÄ butÄ ir laikyti pinigines lėšas banko sÄ skaitoje, nes pagal ekonomistų prognozes tai grėsė piniginių lėšų nuvertėjimu, kas sukeltų atsakovei tiesiogius nuostolius, dėl ko įmonė galėtų patirti finansnius sunkumus. Taigi, pasikeitus situacijai rinkoje ir atsakovei atsisakius naujų investicinių projektų, atsakovės akcininkė ir direktorė neturėjo kitos iÅ¡eities, kaip tik priimti sprendimÄ geranoriÅ¡kai kreiptis į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu abipusiu Å¡alių susitarimu nutraukti preliminariÄ sutartį ir, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ , pusiau sumažinti pagal preliminariÄ sutartį mokėtinÄ baudÄ .

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė, jos atstovas ir atsakovės atstovė rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. V. (nekilnojamojo turto brokeris)nurodė: jis atstovavo atsakovę; atsakovė pasiÅ«lė pardavimo ir preliminarios sutarties sÄ lygas; ieÅ¡kovė kreipėsi į jį norėdama pirkti butÄ ; jis negali tiksliai įvardinti priežasties, kodėl atsakovė nusprendė neparduoti buto. IeÅ¡kinys tenkintinas.PrieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2022-04-21 buvo sudaryta Preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo parduoti butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė įsipareigojo šį butÄ nupirkti už 220 000 Eur.

Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2022-07-01. IeÅ¡kovė pagal preliminarios sutarties 5.1 punktÄ 2022-04-22 atsakovei sumokėjo 20 000 Eur. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartisiki 2022-07-01 nebuvo sudaryta. Atsakovė atsisakė ieÅ¡kovei parduoti butÄ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 2022-04-22 sumokėtus 20 000 Eur. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl atsakovė, vadovaujantis preliminarios sutarties 5.1, 6.2 punktais ieÅ¡kovei privalo sumokėti 20 000 Eur baudÄ .

Atsakovė neginčija ieÅ¡kovės teisės į netesybas, tačiau nurodo, kad praÅ¡oma priteisti bauda yra nepagrįstai didelė, todėl praÅ¡o jÄ sumažinti iki 10 000 Eur. Preliminarios sutarties 5.1, 6.2 punktais Å¡alys susitarė, kad jeigu iki preliminarios sutarties 3.1 punkte nustatyto termino pabaigos (2022-07-01) pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudryta dėl atsakovės kaltės, atsakovė turi sumokėti ieÅ¡kovei 20 000 Eur baudÄ , kuri laikoma minimaliais ieÅ¡kovės nuostoliais.

Taigi byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės pagal preliminariÄ sutartį (nepardavė buto ieÅ¡kovei) ir dėl ieÅ¡kovės teisės į baudÄ . Nagrinėjamu atveju spręstinas ginčas dėl baudos dydžio pagrįstumo preliminarios sutarties neįvykdymo atveju. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutÄ , yra pakankamai iÅ¡plėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobÅ«džio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrÄ vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iÅ¡ esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji Å¡alis privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

Už sutarties pažeidimÄ taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Å alių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Formuodamas teismų praktikÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Å¡alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika.).

Taigi bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiÅ¡kus reikalavimÄ jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiÅ¡kia reikalavimÄ mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; kt.).

Tokiems atvejams, kai sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingo dydžio, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Ä®statyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiÅ¡kiai per didelės arba kai prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis:

į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bankų mokamų palÅ«kanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius ir kt., tačiau netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios Å¡alies interesų.

Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimo-prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ sumažinti netesybas argumentuoja nurodydama, kad preliminariÄ sutartį atsakovė turėjo nutraukti dėl neigiamų pokyčių atsakovės verslo srityje; kad visų netesybų priteisimas reikÅ¡tų ieÅ¡kovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ bei prieÅ¡tarautų bendriesiems teisės principams.

Ä®vertinęs nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visetÄ , teismas neįžvelgia pagrindo preliminarioje sutartyje nustatytas ir ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti netesybas laikyti per didelėmis, neproporcingomis, prieÅ¡taraujančiomis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei Å¡alių interesų pusiausvyrai, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismasgrindžia toliau aptariamais argumentais ir aplinkybėmis. Pirma, atsakovė pagal preliminariÄ sutartį prievolės visiÅ¡kai neįvykdė – nepardavė ieÅ¡kovei buto.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) dėl pagrindinės sutarties nesudarymo sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovės atžvilgiu kilti maksimalioms neigiamoms pagrindinės sutarties nesudarymo pasekmėms, o tai pagrindžia ieÅ¡kovės teisę reikalauti maksimalaus dydžio baudos pagal preliminariÄ sutartį. Antra, ieÅ¡kovė yra vartotoja (fizinis asmuo), kuri preliminariÄ sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du pagal atsakovėsparengtÄ projektÄ , o atsakovė – juridinis asmuo, verslininkė, kuri kaip savo srities profesionalas, atstovaujama kito savo srities profesionalo – nekilnojamojo turto brokerio,prieÅ¡ prisiimdama įsipareigojimus pagal preliminariÄ sutartį galėjo ir privalėjo įvertinti jų teisinę reikÅ¡mę, įskaitant jų atitiktį protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei Å¡alių interesų pusiausvyraiir jų nesilaikymo pasekmes.

Å ias aplinkybes vertinant sutarties Å¡alių pusiausvyros aspektu, pažymėtina, kad atsakovė, reikalaudama mažinti priteistinÄ baudÄ , turėtų įrodyti, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai įvertinti preliminarios sutarties nuostatų teisinės reikÅ¡mės ir jų nesilaikymo pasekmių (pavyzdžiui, buvo tyčia suklaidinta dėl apgaulės ir pan). Tačiau byloje duomenų apie tai nėra (CPK 178.) Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad preliminarios sutarties sudarymo metu jau egzistavo atsakovės nurodytos priežastys dėl kurių ji atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (karas Ukrainoje, neigiamos ateities ekonominės prognozės) ir atsakovė apie jas žinojo.

Nepaisant to, atsakovė prisiėmė įsipareigojimÄ dėl baudos sumokėjimo ieÅ¡kovei preliminarios sutarties neįvykdymo atveju, tačiau po topareiÅ¡kė reikalavimÄ Å¡Ä¯ įsipareigojimÄ pakeisti. Å i aplinkybė vertintina kaip nepateisinamas atsakovės kaip verslininkės nerÅ«pestingumas, ir nesÄ Å¾iningumas ieÅ¡kovės kaip vartotojos atžvilgiu. Tokio verslininko elgesio pasekmės (galimi finansiniai nuostoliai ir pan.) negali bÅ«ti perkeltos vartotojui. Atsakovės nurodytos atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastys yra globalaus masto, todėl jos turėjo ir tebeturi neigiamos įtakos ne tik atsakovės, bet ir ieÅ¡kovės finansinei padėčiai ir elgsenai.

Taigi Å¡iuo požiÅ«riu ieÅ¡kovė ir atsakovė yra iÅ¡ esmės lygiavertėse situacijose. Objektyviai tiksliai apskaičiuoti kiek ir kaip kiekvienÄ iÅ¡ ginčo Å¡alių individualiai paveikė infliacija, karas Ukrainoje, neigiamos ateities ekonominės prognozės nėra įmanoma, todėl baudos mažinimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė veikė kaip stipresnioji sutarties Å¡alis (juridinis asmuo, verslininkas, paruošęs sutarties projektÄ , atstovaujamas nekilnojamojo turto brokerio) reikÅ¡tų nepagrįstÄ sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros iÅ¡balansavimÄ ieÅ¡kovės nenaudai.

Trečia, atsakovės argumentus apie tai, kad visos baudos priteisimas ieÅ¡kovei reikÅ¡tų ieÅ¡kovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ , paneigia ieÅ¡kovės pateikti dokumentai, paaiÅ¡kinimai bei skaičiavimai, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, lėmė tam tikrus ieÅ¡kovės turtinius ir neturtinius praradimus – stresas, naujo nekilnojamojo turto objekto paieÅ¡kos ir pirkimas(už didesnę kainÄ Ä¯sigytas įvairiais aspektais (plotas, statybos metai, lokacija) prastesnis butas, nei ketintas įsigyti iÅ¡ atsakovės), prarastos planuotos nuomos pajamos.

Å ios aplinkybės, pirmiau minėtų aplinkybių kontekste leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė dėl atsakovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį patirtus tikėtinus savo nuostolius ir jų pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad pagal pirmiau aptartÄ teismų praktikÄ reikalavimÄ dėl netesybų priteisimo pareiÅ¡kusi Å¡alis, kitai Å¡aliai ginčijant netesybų dydį, privalo įrodyti nustolius, kurie yra tikėtini, o ne faktiÅ¡kai patirti ar tiksliai apskaičiuoti,ir tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį.

Ketvirta, atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių ji apsisprendė atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl objektyvių – nuo atsakovės valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties Å¡alies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties Å¡alis, ir pan.), o dėl subjektyvių t.y. atsakovei įvertinus, kad pagrindinės sutarties sudarymas atsakovei bus finansiÅ¡kai nenaudingas, atsižvelgiant į neigiamus pokyčius atsakovės verslo srityje.Kita vertus, galima teigti, jog atsakovė sprendimÄ atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį priėmė nusprendusi, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra atsakovei finansiÅ¡kai naudingesnis nei buto pardavimas, net ir esant įsipareigojimui sumokėti 20 000 Eur baudÄ ieÅ¡kovei.

Toks elgesys vertintinas kaip įprastos verslo rizikos įvertinimas ir prisiėmimas, paremtas pragmatiÅ¡ka verslo logika, o ne situacija, kuri galėtų turėti įtakos sutarties Å¡alies atsakomybės už sutarties neįvykdymÄ mastui. Kaip minėta pirmiau, dėl karo Ukrainoje atsakovės verslo srityje atsiradę neigiami pokyčiai ir jų prognozės jau egzistavo preliminarios sutarties sudarymo metu ir šį preliminarios sutarties sudarymo rizikos faktorių atsakovė galėjo ir privalėjo tinkamai įvertinti, o jeigu neįvertino, tai elgėsi nerÅ«pestingai ir dabar privalo prisiimti tokio elgesio pasekmes.

Pagal teismų praktikÄ toks atsisakymas įvykdyti preliminariÄ sutartį (ne dėl objektyvių priežasčių) yra nepagrįstas ir sudaro pagrindÄ kilti civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021). Penkta, preliminariojoje sutartyje nustatyta bauda nesudarė 10 proc. ketinamo parduoti turto kainos. Teismų praktikoje netesybų dydis, nevirÅ¡ijantis 10 proc. sutarties kainos pripažįstamas užtikrinančiu Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų įgyvendinimÄ (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-707-302/2020).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 20 000 Eur bauda, o prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ , skaičiuojamos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022-06-15) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 2 749 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (450 Eur žyminis mokestis ir 2299 Eur už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis)).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos Å¡ioje byloje (13,44 Eur) priteistinos iÅ¡ atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei Ž. T.-D., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės UAB ,,JP interjero studija", į.k.300574674, 20 000 Eur (dvideÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) baudÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (20 000 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2022-06-15) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 749 Eur (dviejų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt devynių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti valstybės naudaiiÅ¡ atsakovės UAB ,,JP interjero studija", į.k.300574674, 13,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant Å¡iÄ sumÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sumokėjus Å¡iÄ sumÄ bÅ«tina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Audrius Žiedelis