2026-05-27 Nr. BB-3326-1-01-1-37929-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1799/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37929-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo K. D. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 18 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuriomis K. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį 12 (dvylikos) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeisti bausmės skyrimo dalyje ir, vertinant itin ilgą suėmimo laikotarpį bei atliktos bausmės dalį, pripažinti, kad K. D. skirta laisvės atėmimo bausmė yra atlikta.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiąją baudžiamąją teisę, kiek tai susiję su BK 260 straipsnio 3 dalies požymiais, ypač alternatyviu šios BK Specialiosios dalies normos dispozicijos požymiu (psichotropinių medžiagų gamyba) bei itin klaidingu medžiagų, nepriskiriamų prekursoriams, įvardijimu prekursoriais. Padaryta ir esminių klaidų, taikant specialiąsias žinias baudžiamajame procese, taip pat žemesniųjų instancijų teismai skundžiamuose nuosprendžiuose klydo ir aiškindami procesinių privilegijų, suteiktų faktiniam pareigūnų bendradarbiui – R. B. turinį ir nuosprendžių, priimtų kitose baudžiamosiose bylose, teisinę reikšmę, netinkamai vertino R. B. oficialaus ir neoficialaus bendradarbiavimo su teisėsaugos pareigūnais, santykį. Padaryta ir esminė klaida bausmės skyrimo dalyje, t. y. pirmosios instancijos teismas skyrė bausmę, skaičiuodamas ją nuo BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkio, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Abu žemesniųjų instancijų teismai darė neatleistiną klaidą nurodydami, kad K. D. yra ne vieną kartą teistas laisvės atėmimo bausmėmis, nors jis Lietuvos Respublikos teistas dar pagal 1961 m. redakcijos baudžiamąjį įstatymą; be to, jis nusikalto būdamas nepilnametis, o sulaukęs pilnametystės jokių kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, juo labiau, nėra teistas realia laisvės atėmimo bausme. Tai reiškia, kad žemesniųjų instancijų teismai ir bausmės skyrimo dalyje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Kasacinis skundas nuteistojo K. D. baudžiamojoje byloje paduodamas antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo K. D. gynėjos advokatės A. Ručienės kasacinį skundą, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų. Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su naujai pateiktu kasaciniu skundu, konstatuoja, kad jis nors ir nėra identiškas ankščiau pateiktam skundui, tačiau jame keliami klausimai dėl kurių, kasatoriaus nuomone, byla turėtų būti peržiūrėta kasacine tvarka, apskritai negali būti kasacinės bylos nagrinėjimo dalyku BPK 367 straipsnio 3 dalies prasme. BPK 367 straipsnio 3 dalyje be jokių išlygų nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, kad gynėjo nurodomos (ginčijamos) aplinkybės dėl pas K. D. rastų medžiagų pripažinimo prekursoriais nebuvo ginčijama nei vieno iš nuteistųjų apeliaciniuose skunduose ir dėl jų nebuvo spręsta apeliacinės instancijos teisme. Be to, K. D. apskritai nebuvo kaltinamas BK 266 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymu, todėl ir medžiagų pripažinimo prekursoriais klausimas šioje byloje nėra aktualus. Kasacinio skundo teiginiai dėl nuteistajam pateikto kaltinimo trūkumų taip pat nepatenka į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, kadangi šis klausimas nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.

Taip pat nėra pagrindo svarstyti kasaciniame skunde dėstomus gynėjo samprotavimus dėl neteisingo proceso K. D. atžvilgiu, keliant klausimą dėl R. B. oficialaus ir neoficialaus bendradarbiavimo su policija. Nors iš žemesnės instancijos teismų sprendimų matyti, kad R. B. galimai susijęs su kitu nuteistuoju R. Z., tačiau duomenų, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo nuteistas K. D., būtų kaip nors susijusi su R. B. nėra. Į analogiškus kasacinio skundo argumentus dėl K. D. paskirtos per griežtos bausmės atsakyta ankstesnės teisėjų atrankos kolegijos nutartyje.

Dar kartą juos vertinti ir keisti ankstesnės atrankos kolegijos išvadą dėl kasacijos negalimumo šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti labai išsamūs argumentai dėl K. D. skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio. Apeliaciniame skunde K. D. gynėjas savo poziciją dėl švelnesnės bausmės skyrimo K. D. išskirtinai grindė jo šeiminėmis aplinkybėmis bei neįvertinta aplinkybe dėl veikos padarymo jam būnant nepilnamečiu. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas.

Naujų argumentų, paneigiančių šias teismo išvadas teisės taikymo aspektu, kaip minėta, nepateikiama.

Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas paduotas dėl klausimų, kurie kasacine tvarka negali būti skundžiami, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. D. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas