2018-11-28 Nr. AB-21636-3-61-3-04978-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1444-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04978-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. R. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja O. R. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydama priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 397,55 Eur turtinei ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 296,45 Eur atstovavimo išlaidas.

1.1. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo poskyrio vedėjas 2016 m. balandžio 6 d. surašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir Protokolas), kuriame buvo nurodyta, kad 2016 m. kovo 16 d. apie 21.10 val., 2016 m. kovo 18 d. apie 5.50 val., 2016 m. kovo 27 d. apie 8.08 val., 2016 m. kovo 28 d. apie 7.22 val. pareiškėja, vesdama naminį gyvūną (šunį) daugiabučio namo laiptinėje, neužtikrino, kad jos prižiūrimas gyvūnas netrikdytų viešosios rimties taip, kaip to reikalauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 punktas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vedėja, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeisimų kodekso (toliau – ir ATPK) 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą skyrė 200 Eur baudą. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris minėtą Nutarimą panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą.

1.2. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad nuo pat Protokolo surašymo dienos ji nesutiko su inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu. Viso proceso metu pareiškėja turėjo naudotis teisine advokato pagalba, siekdama apsiginti nuo neteisėtų Administracijos darbuotojų veiksmų surašant Protokolą ir priimant Nutarimą, vėliau turėjo kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismui teikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Paaiškino, kad Administracijai nagrinėjant administracinio teisęs pažeidimo bylą pareiškėja ir jos atstovas pateikė 2016 m. gegužės 5 d. prašymą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, papildomų įrodymų prijungimo, naujų įrodymų rinkimo bei administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Minėtame prašyme buvo argumentuotai ir išsamiai išdėstyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėjo 2016 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. A121-6812/16(1.150-sm4) išdėstyti duomenys neatitinka tikrovės ir negali būti laikomi įrodymais. Minėtu prašymu buvo pateikti papildomi įrodymai, kurie visiškai paneigė Protokole išdėstytas aplinkybes ir patvirtino pareiškėjos nekaltumą. Be to, skunde, teiktame Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo poskyrio vedėjas Ž.

J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, privalėjo nusišalinti nuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, kadangi jis, kaip privatus asmuo, taip pat atstovaudamas daugumos namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų interesus, 2016 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydamas patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn. Dėl nuolatinių Ž. J. persekiojimų, tarnybinių įgaliojimų viršijimo ir kitų pažeidimų pareiškėja su skundu taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą, kuris skundą persiuntė Seimo kontrolierių įstaigai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėja nurodė ir kitus Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) pareigūnų, nagrinėjusių administracinio teisės pažeidimo bylą, padarytus pažeidimus. Teigė, kad Savivaldybės tarnautoja V. M. nesilaikė ATPK ir teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo reikalavimų, vertino įrodymus neobjektyviai, šališkai, kaltę grindė atskirais įrodymais, o ne jų visuma, visus neaiškumus aiškino pareiškėjos nenaudai, vertindama įrodymus pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

1.3. Pareiškėja akcentavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutarime konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamų ir neabejotinų pareiškėjos kaltės įrodymų. Vilniaus apygardos teismas tokiai Vilniaus miesto apylinkės teismo nuomonei pritarė. Viso proceso metu pareiškėja naudojosi advokato paslaugomis, todėl patyrė 1 397,55 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Pareiškėjos patirti nuostoliai advokato paslaugoms pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su Administracijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, kadangi tuo atveju, jei nebūtų surašytas neteisėtas bei nepagrįstas Protokolas ir priimtas neteisėtas bei nepagrįstas Nutarimas, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Pabrėžė, kad pareiškėjos išlaidos advokatui yra tinkamai pagrįstos ir realiai patirtos. Paaiškino, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, Administracijoje įvyko net keturi posėdžiai, buvo rengimas prašymas Administracijai dėl įrodymų prijungimo, veiksmų atlikimo bei bylos nutraukimo. Administracijai priėmus nepagrįstą ir neteisėtą 2016 m. liepos 4 d. nutarimą, teko rengti skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame nagrinėjant skundą įvyko trys posėdžiai. Administracijai pateikus nepagrįstą apeliacinį skundą, teko rengti ir pateikti Vilniaus apygardos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į teisinių veiksmų apimtį, įvykusių posėdžių skaičių, parengtų dokumentų kiekį ir apimtis, pareiškėjos manymu, jos patirtos išlaidos advokatui – 1 397,55 Eur, yra realios ir pagrįstos.

1.4. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad dėl neteisėtų Administracijos pareigūnų veiksmų ji buvo priversta bylinėtis daugiau nei pusę metų, patyrė didelį emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Ilgą laiką bijodama priešiškai nusiteikusių kaimynų ir juos palaikančių Administracijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėja šunį vesdavo tik vieną kartą per parą, vėlai vakare, prieš tai apžiūrėjusi namo prieigas, ar nėra žmonių. Be to, pareiškėja buvo priversta įsirengi vaizdo kameras prie buto ir namo, kad ateityje galėtų išvengti nepagrįstų Savivaldybės atstovų kaltinimų. Pareiškėja teigė, kad sprendžiant dėl jos patirtos neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, jog Administracijos pareigūnų padaryti pažeidimai buvo šiurkštūs, pareiškėjai Protokolas surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už administracinį teisės pažeidimą, kurio ji nepadarė, tai neabejotinai pablogino jos reputaciją, pažeidimas truko ilgą laiko tarpą. Apie patraukimą administracinėn atsakomybėn sužinojo pareiškėjos kolegos universitete, studentai, kuriems pareiškėja dėsto. Be to, buvo parodytas reportažas LRT laidoje „Specialus tyrimas“ apie tai, kaip pareiškėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Šios aplinkybės neginčijamai itin neigiamai paveikė pareiškėjos reputaciją ir sumenkino jos autoritetą darbo bei mokslo kolegų ir studentų tarpe.

2. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61–67, 69–75).

2.1. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos reikalaujama atlyginti neturtinė žala yra atstovavimo teisme išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl šios išlaidos yra priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso reguliavimo sferai ir šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio normos netaikytinos. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ATPK. Atitinkamai atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas. Atsakovo manymu, pareiškėja nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, laiko nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme, kuriame įtvirtinta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovas pažymėjo, kad vien aplinkybė, kad nėra įstatymo, skirto reglamentuoti pareiškėjos iškelto ginčo santykį ir nėra nustatyta patirtos žalos atlyginimo tvarka bei dydis, nesudaro teismui pagrindo vadovautis CK normomis, nustatančiomis bendrus žalos atlyginimo pagrindus. Šiuo atveju akivaizdu, jog žala neturi nieko bendro su bylinėjimosi išlaidomis, tai yra du atskiri institutai, atitinkamai reglamentuojami CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normose.

2.2. Atsakovas taip pat akcentavo, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta, jog viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos ir minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė. Tuo tarpu administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Šiame kontekste atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vedėjos 2016 m. liepos 4 d. nutarimas buvo panaikintas ne dėl atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų – Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų, ir šiuo pagrindu Nutarimą panaikino. Taigi, atsakovo manymu, byloje nenustatyta esminė viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti valdžios institucijos veiksmai.

2.3. Be to, atsakovas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos nėra protingos ir pagrįstos. Nurodė, kad į bylą pateikta 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 23745 už atstovavimą administracinės bylos nagrinėjime (84 Eur) bei 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 23968 už atstovavimą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime ir prašymo byloje parengimą (550 Eur) išrašytos už advokato paslaugas dar iki administracinės bylos iškėlimo teisme, todėl šios išlaidos negali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms. Kartu pabrėžė, kad pareiškėjai skirta 200 Eur bauda, todėl už prašymo parengimą atsakovui ir dalyvavimą 4 posėdžiuose Savivaldybėje prašoma priteisti 635,25 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad į bylą pateiktoje 2016 m. liepos 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 24507 (169 Eur) vėl nurodomas atstovavimas administracinės bylos nagrinėjime Vilniaus miesto savivaldybėje, skundo dėl Nutarimo projekto rengimas, atliktų darbų periodas nurodytas 2016 m. rugsėjo–spalio mėn. Tačiau skundą dėl Nutarimo pareiškėja teismui pateikė 2016 m. liepos 25 d., todėl nesuprantama, už kokio skundo parengimą pateikta sąskaita, jei pareiškėjos skundas jau buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Dėl 2016 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 25634 (296 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas pažymėjo, kad nagrinėta byla nepriskirtina sudėtingų bylų kategorijai, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, tas pats advokatas atstovavo pareiškėją ir pirmosios instancijos teisme bei rengė pradinį skundą, atsiliepime į apeliacinį skundą yra išdėstomos iš esmės analogiškos aplinkybės ir argumentai, kaip ir pareiškėjos skunde dėl atsakovo priimto Nutarimo, todėl pareiškėjos atstovo patirtos laiko ir darbo sąnaudos neatspindi prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos realumo ir pagrįstumo, o prašoma priteisti suma yra ženkliai per didelė.

2.4. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-373-1035/2016 matyti, kad pareiškėjos santykiai su kaimynais yra įtempti, tarp pareiškėjos ir kaimynų kyla konfliktai, ši įtampa kyla ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, bet dėl pačių kaimynų ir pareiškėjos nesutarimo dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis taisyklių, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja emocinį stresą, baimę patyrė dėl Administracijos pareigūnų atliekamo tyrimo. Be to, pareiškėja savo sutikimu filmavosi LRT laidoje „Specialus tyrimas“, kurios metu davė interviu žurnalistams, leidosi būti filmuojama pati ir leido filmuoti savo šunį, filmuojama buvo ir pareiškėjos bute, o tai taip pat patvirtina, kad pareiškėja filmavosi savo noru. Pareiškėja žinojo, kad laida bus rodoma LRT kanalu, todėl suvokė, kad informacija apie jai skirtą administracinio teisės pažeidimo nuobaudą bus išviešinta, apie tai sužinos kolegos ir studentai.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu (b. l. 88–95) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovo 1 397,55 Eur turtinei žalai atlyginti bei 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 296,45 Eur atstovavimo išlaidas, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

4.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius pareiškėjos atžvilgiu surašė 2016 m. balandžio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-10086/16, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

4.2. Pareiškėja 2015 m. gegužės 5 d. (reg. Nr. A50-15193/16) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėją su prašymu dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, papildomų įrodymų prijungimo, naujų įrodymų rinkimo bei administracinio teisės pažeidimo bylos nutrukimo.

4.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriuje 2015 m. gegužės 9 d. vyko administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo pareiškėja, o 2016 m. balandžio 28 d., 2016 m. gegužės 23 d. ir 2016 m. birželio 30 d. vyko administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas L. K..

4.4. Vilniaus misto savivaldybės administracija priėmė 2016 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-65337230-16, kuriuo pareiškėjai paskyrė 200 Eur baudą už Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-311 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių 18 punkto pažeidimą.

4.5. Nesutikdama su minėtu Nutarimu, pareiškėja pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. vykusio posėdžio metu dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas L. K., teismo posėdis truko nuo 9.10 val. iki 10.06 val.

4.7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. vykusio posėdžio metu dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas L. K., teismo posėdis truko nuo 10.05 val. iki 12.02 val.

4.8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. vykusio posėdžio metu dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas L. K., teismo posėdis truko nuo 8.30 val. iki 8.55 val.

4.9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-373-1035/2016 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukė.

4.10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui.

4.11. Pareiškėja 2016 m. lapkričio 9 d. (gautas 2016 m. lapkričio 10 d., reg. Nr. 54377) pateikė atsiliepimą į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą.

4.12. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1065-626/2016 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą nepakeistą.

5. Teismas pažymėjo, kad nors administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šiuo aspektu pabrėžė, kad civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

6. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje.

7. Tačiau teismas pabrėžė, kad vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų teisės aktų reikalavimų.

8. Atitinkamai teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutarimu nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamų ir neabejotinų pareiškėjos kaltės įrodymų, patvirtinančių, kad Protokole ir Nutarime nurodytomis datomis ir laiku pareiškėjos namo laiptinėje vedamas šuo lojo ar kitaip trikdė viešąją rimtį, todėl byla nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjant bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo apklausta daug liudytojų – O. R. Š. kaimynų, kurie skundėsi dėl jos šuns lojimo, tačiau iš Protokolo ir Nutarimo matyti, kad buvo nustatyti tik keturi atvejai, kai O. R. Š., vesdama šunį daugiabučio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, neužtikrino, kad jos laikomas ir prižiūrimas gyvūnas netrukdytų viešosios rimties. Teismas nustatė, kad šie keturi atvejai nustatyti tik iš trijų kaimynų paaiškinimų, todėl nusprendė apklausti ir kitus liudytojus. Išklausęs liudytojų paaiškinimus ir susipažinęs su bylos rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad tarp O. R. Š. ir dalies kaimynų susiklostė konfliktinė situacija: O. R. Š. rašo skundus dėl kaimynų veiksmų, o kaimynai skundžia O. R. Š. ir jos motiną dėl jų laikomo šuns. Todėl teismas konstatavo, kad O. R. Š. kaltė dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo negali būti grindžiama vien tokių liudytojų parodymais – šiuo atveju kaltė turi būti įrodyta ir remiantis kitais byloje surinktais duomenimis. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1065-626/2016 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą nepakeistą.

9. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju, kaip nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija administracinėn atsakomybėn pareiškėją patraukė remdamasi vien kaimynų, su kuriais pareiškėja konfliktuoja, parodymais, teismas sprendė, jog Administracija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, nesivadovavo ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytu įpareigojimu išsiaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti patirti nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nustatytais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes tuo atveju, jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vėliau priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriuje, rašyti prašymą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, papildomų įrodymų prijungimo, naujų įrodymų rinkimo bei administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, skųsti priimtą nutarimą teisės aktų nustatyti tvarka, teikti apeliacinį skundą ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas.

Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų 1 397,55 Eur nuostolių. Teismas pabrėžė, kad šios žalos pareiškėjai atsiradimo faktą patvirtina byloje surinkti duomenys: PVM sąskaitos faktūros; pinigų priėmimo kvitai; mokėjimo nurodymai; surašytas skundas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjui dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, papildomų įrodymų prijungimo, naujų įrodymų rinkimo bei administracinio teisės pažeidimo bylos nutrukimo;

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriuje 2016 m. balandžio 28 d., 2016 m. gegužės 23 d. ir 2016 m. birželio 30 d. vykęs administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas L. K.; surašytas skundas Vilniaus miesto apylinkės teismui; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d., 2016 m. rugsėjo 12 d. ir 2016 m. rugsėjo 21 d. vykę posėdžiai, kurių metu dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas L.

K.; atsiliepimas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą. Be to, teismas akcentavo, kad šių pareiškėjos patirtų išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) numatytus dydžius, yra pagrįstos ir įrodytos, todėl priteistinos pareiškėjos naudai.

11. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai, teismas vertino tiek šios bylos, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu sukeltus pareiškėjai nepatogumus (stresas, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas, nulemtas poreikio ginti savo pažeistas teises) ir padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalą. Taigi, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo trukmę, intensyvumą, sukeltus padarinius, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad pareiškėjai iš atsakovo priteistina 300 Eur neturtinės žalos.

12. Dėl 296,45 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad šias išlaidas pagrindžia PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų išklotinė, mokėjimo nurodymas, o pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgęs į tai, kad ši administracinė byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, joje nėra sprendžiami nauji klausimai, taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti 296,45 Eur atstovavimo išlaidų suma yra žymiai mažesnė už Rekomendacijose nustatytą dydį, teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir priteisė jai iš atsakovo 296,45 Eur atstovavimo išlaidų.

III. 13. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 98–103), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovo manymu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas pažeidė materialiosios bei proceso teisės normas, netinkamai taikė ir aiškino CK bei ATPK nuostatas, netinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylą, vykdė jiems teisės aktų numatytas pareigas savo kompetencijos ribose, pareigūnų veiksmai nėra ir negali būti laikomi neteisėtais, šiuo atveju taip pat negalimas ir priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjai priteistos žalos konstatavimas.

Pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutarimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukė ne dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinktą pakankamų ir neabejotinų pareiškėjos kaltės įrodymų. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Šiuo aspektu atsakovas akcentuoja, kad Administracijos pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai, vykdydami savo tiesiogines funkcijas, aktyviai tyrė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų skundų dėl pareiškėjos garsiai lojančio šuns, pagrįstumą, ne kartą buvo nuvykę į vietą, taip pat apklausė eilę minėto namo gyventojų, kurie vieningai teigė, kad pareiškėjos šuo nuolat kelia triukšmą daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuje), be to, tyrė pačių gyventojų pateiktus įrodymus (vaizdo, garso įrašus).

Pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir Nutarimą priėmė skirtingi pareigūnai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Nutarimą priėmusi pareigūnė būtų šališka nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą ar kitaip suinteresuota pareiškėjai nepalankaus Nutarimo priėmimu, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių nuslėpimu, būtų piktnaudžiavusi įgaliojimais, kad būtų buvę padaryti kiti esminiai administracinio proceso pažeidimai. Taigi, atsakovo teigimu, Administracijos pareigūnai veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdami nei ATPK 284 straipsnio, nei kitų šio kodekso bei kitų teisės aktų nuostatų, t. y. veikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.

Atitinkamai nei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutarime, nei Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje nenustatė pareiškėjai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų. Šioje byloje nėra konstatuota, kad Administracijos pareigūnai elgėsi ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o pareiškėjos argumentai, jog pareigūnai atliko šiurkščius pažeidimus, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė.

Šiame kontekste atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (remiasi LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Atitinkamai Administracijos pareigūnai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovavosi ne tik kaimynų parodymais, bet ir kitais įrodymais – vaizdo ir garso įrašais. Tuo tarpu aplinkybės, jog pareigūnų tirta vaizdinė ir garso medžiaga negali būti vertinama kaip įrodymas, o tarp pareiškėjos ir kaimynų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, todėl apklaustų asmenų parodymai negali būti laikomi patvirtinančiais ar paneigiančiais aplinkybę dėl pareiškėjos šuns keliamo triukšmo, buvo nustatytos jau po Nutarimo priėmimo, t. y.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarime. Tačiau vien aplinkybė, jog bylą nagrinėjantis pareigūnas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip negu teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti pareigūno neteisėtus veiksmus. Atsakovas taip pat mano, kad pareiškėjos nurodytų patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįsta, tačiau teismas atsakovo argumentų šiuo aspektu neanalizavo. Kartu pabrėžia, kad šiuo atveju išlaidų dydis už advokato pagalbą tiesiogiai priklausė ir nuo pačios pareiškėjos pasirinkimo, o administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas Administracijoje užtruko tik dėl to, kad Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi pareigūnė tenkino įvairius pareiškėjos ir jos advokato prašymus surinkti vienokius ar kitokius įrodymus, liudytojų parodymus, siekdama kuo objektyviau priimti Nutarimą.

Be to, atsakovo teigimu, pareiškėja jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto bei jos dydžio, t. y. nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie patirtą stresą, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimus, reputacijos pablogėjimą, tai yra tik pareiškėjos abstraktūs bei nepagrįsti argumentai, paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl teismas nepagrįstai priteisė jai neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pareiškėja O. R. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 106–114) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 296,45 Eur atstovavimo išlaidų.

16. Pareiškėja pažymi, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo tokio bylos nutraukimo pagrindo kaip neteisėti pareigūnų veiksmai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir negalėjo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos tokiu pagrindu. Apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nenustatinėja neteisėtų pareigūnų veiksmų ir negali tokiu pagrindu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos. Teisė ir pareiga konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus bei spręsti klausimą dėl žalos, padarytos tokiais veiksmais, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį, vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio nuostatomis, yra suteikta administracinių teismų kompetencijai.

Šiuo aspektu pareiškėja akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje, kuria buvo atmestas Administracijos apeliacinis skundas, konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo byla perduota sprendimui priimti nesurinkus pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, protokolas surašytas, liudytojų apklausos atliktos šališko asmens – Ž. J.. Todėl, pareiškėjos manymu, ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai yra konstatuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų neteisėti veiksmai.

Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad apie aplinkybių, jog pareigūnų tirta vaizdinė ir garso medžiaga negali būti vertinama kaip įrodymas, o tarp pareiškėjos bei kaimynų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, todėl apklaustų asmenų parodymai negali būti laikomi patvirtinančiais ar paneigiančiais aplinkybę dėl pareiškėjos šuns keliamo triukšmo, egzistavimą bylą nagrinėjusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnė buvo informuota dar 2016 m. gegužės 5 d. pareiškėjos ir jos atstovo prašymu, tačiau į nurodytas aplinkybes nekreipė dėmesio ir nesiėmė jokių veiksmų bei priemonių dėl akivaizdžiai šališko pareigūno Ž.

J. nušalinimo, visas abejones ir neaiškumus, pažeisdama kertinius teisės principus, aiškino pareiškėjos nenaudai, vadovavosi nepatikimais ir neteisėtais įrodymais. Nors atsakovas nesutinka su pareiškėjai priteistu turtinės žalos dydžiu, argumentuodamas tuo, jog dalis šių išlaidų buvo patirta iki bylos iškėlimo teisme, pareiškėja pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju jai buvo priteistos ne bylinėjimosi išlaidos, o Administracijos pareigūnų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala, o pareiškėjos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta ne teisme, bet Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl nuo nepagrįstų ir neteisėtų kaltinimų pareiškėja privalėjo gintis jau bylos nagrinėjimo Savivaldybėje metu, dėl ko ji ir patyrė turtinę žalą.

Tuo tarpu pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad apmokėti darbai yra susiję su neteisėtais Administracijos pareigūnų veiksmais ir jų apskundimu. Pareiškėja kartu pažymi, kad ji ir jos atstovas buvo priversti teikti prašymus Administracijai dėl visiško jos pareigūnų, tyrusių ir nagrinėjusių bylą, neveiklumo, o tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas savo sprendimuose konstatavo, jog visi veiksmai, kurie buvo atliekami pareiškėjos ir jos atstovo prašymais, buvo objektyviai būtini, siekiant visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pareiškėjos manymu, teismo jai priteista 300 Eur suma laikytina minimalia suma jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja taip pat paaiškina, kad dėl šio atsiliepimo rengimo turėjo 296,45 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildino iš to, kad ji nepagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-65337230-16 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-4343/16(1.1.56-SM3) (ROIK:16056697960) jai buvo nepagrįstai paskirta 200 Eur dydžio bauda pagal ATPK 424 straipsnio 3 dalį, atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmus, kadangi Administracija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, nesivadovavo ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytu įpareigojimu išsiaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Tačiau atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde, be kita ko, tvirtina, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir veikė nepažeisdami nei ATPK 284 straipsnio, nei kitų šio kodekso bei kitų teisės aktų nuostatų, t. y. veikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.

19. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

20. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

21. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-538-624/2018).

23. Taigi, administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to valstybei ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, 2008 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-116/2008, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-308/2013, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016).

24. Tam, kad skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju, numatyto ATPK 424 str. 3 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015, 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017).

25. Atitinkamai šiuo atveju iš nagrinėjamos bylos medžiagos, taip pat iš Vilniaus miesto apylinės teismo išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-373-1035/2016 (Vilniaus apygardos teisme suteiktas bylos Nr. ATP-1065-626/2016) medžiagos matyti, kad Administracijos pareigūnai, siekdami išsiaiškinti visas administracinio teisės pažeidimo bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti, buvo aktyvūs ir apklausė eilę liudytojų, ne kartą buvo nuvykę į įvykio vietą, tyrė pareiškėjos ir jos atstovo pateiktus papildomus įrodymus, be to, bylos nagrinėjimo metu Administracijoje vyko net keturi posėdžiai, buvo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir Nutarime argumentuota, kuriais įrodymais bei dėl kokių priežasčių priimant šį Nutarimą vadovaujamasi arba nesivadovaujama. Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo bei Nutarimą priėmė skirtingi Administracijos pareigūnai, o byloje nėra duomenų, kad Nutarimą pareiškėjos atžvilgiu priėmusi pareigūnė būtų šališka ar kitaip suinteresuota pareiškėjai nepalankaus Nutarimo priėmimu. Nurodytą administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi pareigūnė, įvertinusi surinktą medžiagą, sprendė, t. y. buvo įsitikinusi, kad jos pakanka konstatuoti, jog pareiškėja padarė jai inkriminuotą pažeidimą.

26. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-373-1035/2016, surinktus įrodymus iš esmės įvertino kitaip, nei Administracijos pareigūnė, ir sprendė, kad šiuo atveju nėra surinkta pakankamų ir neabejotinų pareiškėjos kaltės įrodymų, patvirtinančių, kad Protokole ir Nutarime nurodytomis datomis bei laiku O. R. Š. namo laiptinėje vedamas šuo lojo ir taip trikdė viešąją rimtį, todėl 2016 m. spalio 7 d. nutarimu panaikino Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas kartu pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyti galimi pažeidimai dėl Savivaldybės pareigūno Ž. J. veiksmų įteikiant Protokolą ir jo galimo suinteresuotumo (šališkumo) nesutrukdė išsamiai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimti atitinkamą sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą paliko nepakeistą.

27. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatyti Administracijos pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas. Nagrinėjamu atveju Administracijos pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigoti veikti, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Administracija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, nesivadovavo ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytu įpareigojimu išsiaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir nepagrįstai sprendė, kad šioje byloje konstatuotini neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai.

28. Atitinkamai šiuo atveju nenustačius neteisėtų Administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pareiškėjos skunde nurodytais aspektais, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, kaip minėta, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl tai yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas. Tai įvertinus, kitų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nustatinėjimas neturi teisinės prasmės, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus šiuo aspektu atmeta kaip teisiškai nereikšmingus ir dėl jų nepasisako.

29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai padaręs išvadą, jog byloje nustatyti Administracijos pareigūnų neteisėti veiksmai, ir iš dalies tenkindamas pareiškėjos skundą, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimas naikintinas bei priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą atmesti.

30. Atmetus pareiškėjos skundą, t. y. sprendimą priėmus ne pareiškėjos naudai, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šis jos prašymas taip pat atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos O. R. Š. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė