85e1b57b-54d2-46cf-b22a-82a4fa5e158b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-348-553/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00681-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.20.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

R. praÅ¡ymÄ patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ bankroto byloje ir pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams V. R. ir AAS „BTA Insurance Company“ dėl žalos (nuostolių) priteisimo, tretieji asmenys D. Ž., E. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto byloje patvirtinti jo 13 527,80 Eur finansinį reikalavimÄ .

Nurodė, kad atstovavo UAB „Vakarų dagvis“ (toliau – ir bendrovė) civilinėje byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu priteisė bendrovei iÅ¡ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 140 635,15 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 062,57 delspinigių ir 6 proc. procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovui 2015 m. kovo 4 d. su bendrove pasiraÅ¡ytu susitarimu dėl teisinės pagalbos (su pakeitimais) skirtas papildomas honoraras, sudarantis 43 proc. nuo sumos, kuri apskaičiuota iÅ¡ teismo sprendimu patenkintos reikalavimo sumos atėmus 135 000 Eur, bet ne mažiau kaip 2 500 Eur.

Pagal susitarimo sÄ lygas nutraukus sutartį ne dėl advokato kaltės, jam dar turi bÅ«ti iÅ¡mokėta bauda.

2. Bendrovės bankroto administratorė su praÅ¡ymu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovui, kaip buvusiam bendrovės atstovui, honoraras nepriklauso, nes atlyginimÄ už paslaugas pagal sutartį jis yra gavęs – iÅ¡mokėtas 1 000 Eur avansas. IeÅ¡kovui 2017 m. gegužės 3 d. praneÅ¡ta apie atstovavimo sutarties pasibaigimÄ bendrovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Bendrovė 2017 m. liepos 3 d. atstovavimo sutartį sudarė su advokatu E. K., buvo pasirinkta kita gynybos taktika, pateikti papildomi įrodymai ir tai lėmė teigiamo sprendimo byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priėmimÄ .

3. Trečiasis asmuo D. Ž. nurodė, kad su ieÅ¡kovu už teisinę pagalbÄ atsiskaityta tinkamai – pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, todėl ieÅ¡kovas negali pretenduoti į honorarÄ pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ . Advokatui E. K. 2018 m. sausio 11 d. yra iÅ¡mokėtas 16 526,27 Eur honoraras – 10 proc. nuo bendrovei teismo sprendimu priteistos sumos. Teismui nustačius, kad advokatas turi teisę į papildomÄ honorarÄ , praÅ¡o jį sumažinti.

4. Bendrovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovo ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 44 466,48 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 4 d. tarp bendrovės ir ieÅ¡kovo buvo sudarytas susitarimas dėl teisinės pagalbos, sprendžiant ginÄÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Bendrovė 2015 m. liepos 21 d. pateikė ieÅ¡kinį draudimo kompanijai dėl 192 248,39 Eur draudimo iÅ¡mokos, 6 959,39 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palÅ«kanų priteisimo. 2016 m. rugpjūčio 23 d. bendrovės advokatas (ieÅ¡kovas) pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, sÄ moningai ar tyčia neįtraukdamas reikalavimo dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) priteisimo, klaidingai nurodydamas, kad ieÅ¡kovė yra PVM mokėtoja, todėl nustatant atstatymo iÅ¡laidas PVM neskaičiuojamas.

Šie ieškovo veiksmai vertinti kaip neteisėti, nes patikslinto ieškinio pateikimo metu bendrovė jau buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro ir ieškovui tai turėjo būti žinoma. Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, bendrovę atstovaujant kitam advokatui, ieškinį tenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas dėl tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymo ir nepagrįsto reikalavimo dalies atsisakymo papildomai nepriteisė 44 466,48 Eur žalos atlyginimo (nors nurodė, jog būtų priteisęs).

Bendrovės teigimu, ši suma laikytina jai padaryta žala, todėl turi būti solidariai priteista iš ieškovo ir jo profesinę civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko.

5. IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad bylos dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡kėlimo metu bendrovė buvo PVM mokėtoja, o patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo metu ieÅ¡kovui nebuvo pateikta informacija, kad bendrovė ja nebėra. Patikslinto ieÅ¡kinio tekstas ir reikalavimai buvo suderinti su tuometiniu bendrovės direktoriumi M. P.. Kaip atlygis už atstovavimÄ byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo buvo sutartas sėkmės mokestis, kuris turėjo bÅ«ti skaičiuojamas procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo patenkintų reikalavimų sumos. Nepriteisus PVM, atitinkamai sumažėtų ir honoraras, todėl yra nelogiÅ¡ki prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentai, kad ieÅ¡kovas tyčia ir sÄ moningai nenurodė informacijos, susijusios su priteistinos sumos dydžiu. Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos bendrovės atstovai nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl teiktų paslaugų kokybės.

6. Atsakovė AAS „BTA Insurance Company“ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti, taip pat nėra aiÅ¡kus ir žalos dydis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendime bendrovės argumentų dėl žalos dydžio apskaičiavimo nevertino. Taip pat solidarioji ieÅ¡kovo ir jo draudiko atsakomybė netaikytina, nes ieÅ¡kovo civilinė atsakomybė kildinama iÅ¡ delikto, o ne iÅ¡ sutarties, t. y. bendrovė neteisėtų veiksmų nevertina ir neįrodinėja teisinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su advokatu, apimties. Draudiko civilinė atsakomybė bendrovės atžvilgiu nekyla ir negali kilti, nes draudikas neatliko jokių neteisėtų veiksmų bendrovės atžvilgiu, kurie jam bÅ«tų sukėlę žalÄ , taip pat nėra ir kitų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų draudiko atsakomybei kilti.

7. Trečiasis asmuo E. K. dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, atstovaudamas bendrovę, pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurio dalykÄ suformulavo netinkamai, nes, apskaičiuodamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nepagrįstai ir neteisėtai neįtraukė PVM sumos į priteistinÄ bendrÄ sumÄ bei klaidingai nurodė, kad ieÅ¡kovė yra PVM mokėtoja. IeÅ¡kovas turėjo pareigÄ Å¡ias aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti su klientu arba jÄ sužinoti iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų. Trečiasis asmuo nurodė, kad, atstovaudamas bendrovei apeliacinės instancijos teisme, siekė iÅ¡taisyti ieÅ¡kovo padarytas klaidas, o teikiant teisines paslaugas buvo pasiektas rezultatas – bendrovės reikalavimai patenkinti iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės bendrovei ir negali bÅ«ti laikomas jos kreditoriumi, nes ieÅ¡kovo padaryta žala bendrovei yra didesnė nei reikalaujamas honoraras.

8. IeÅ¡kovas 2019 m. kovo 28 d. pareiÅ¡kimu sumažinimo ieÅ¡kinio reikalavimus iki 12 801,41 Eur sumos. Nurodė, kad iki teisinių paslaugų sutarties nutraukimo buvo atlikęs 95 proc. viso darbo, todėl jo honoraras mažintinas 5 proc., t. y. iki 13 801,41 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 1 000 Eur jau sumokėta, praÅ¡o patvirtinti likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ honoraro dalį, t. y. 12 801,41 Eur. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas jo ruoÅ¡tas apeliacinis skundas, o trečiojo asmens E. K. ruoÅ¡tas apeliacinis skundas – paliktas nenagrinėtas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – patvirtino ieÅ¡kovo 12 801,41 Eur finansinį reikalavimÄ bendrovės bankroto byloje, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

10. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo. Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 21 d. bendrovė, atstovaujama advokato – ieÅ¡kovo, pateikė ieÅ¡kinį AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl 192 248,39 Eur draudimo iÅ¡mokos, 6 959,39 Eur delspinigių ir 6 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; 2017 m. sausio 8 d. pateiktas ieÅ¡kovo paruoÅ¡tas apeliacinis skundas; 2017 m. vasario 24 d. pateikti papildomi įrodymai; 2017 m. gegužės 3 d. bendrovės bankroto administratorė pranešė teismui apie sutarties su ieÅ¡kovu pasibaigimÄ ; 2017 m. rugpjūčio 1 d. bendrovė, atstovaujama advokato E. K., taip pat pateikė apeliacinį skundÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Bendrovė ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus iÅ¡ esmės grindžia aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovas aplaidžiai, nerÅ«pestingai ir neprofesionaliai atliko savo kaip advokato pareigas – patikslintame ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodė, jog bendrovė yra PVM mokėtoja, ir Å¡iais savo veiksmais padarė atsakovei 44 466,48 Eur turtinę žalÄ . Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog bendrovė yra PVM mokėtoja, todėl nustatant turto atstatymo iÅ¡laidas PVM neskaičiuojamas, nors tuo metu, t. y. nuo 2016 m. liepos 28 d. bendrovė buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro.

IÅ¡ ieÅ¡kovo 2018 m. birželio 21 d. paaiÅ¡kinimo ir prie jo pridėtų įrodymų teismas nustatė, kad patikslintas ieÅ¡kinys teismui pateiktas jo turinį prieÅ¡ tai suderinus su buvusiu įmonės direktoriumi. Teismo vertinimu, bendrovei tenka atsakomybė už reikalingos informacijos ieÅ¡kovui nepateikimÄ , todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas tyčia ir sÄ moningai pateikė teismui tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Teismo vertinimu, argumentus, kad patikslintame ieÅ¡kinyje klaidinga informacija buvo pateikta tyčia ir sÄ moningai, paneigia ir aplinkybė, susijusi su advokatui mokėtino honoraro dydžiu, kuris priklausė nuo teismo patenkintų reikalavimų sumos.

Teismas nurodė, kad Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr. 004, kuriomis remiantis buvo sprendžiamas draudimo iÅ¡mokos priteisimo klausimas, 10.11 papunktyje numatyta, kad jeigu draudėjas nusprendžia po draudžiamojo įvykio neatstatyti sugadinto ar sunaikinto turto, draudimo iÅ¡moka mokama, taikant nusidėvėjimÄ medžiagoms ir neįtraukiant pridėtinių netiesioginių iÅ¡laidų (socialinio draudimo, pridėtinių iÅ¡laidų, PVM ir pelno mokesčio). Todėl patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas faktas, kad bendrovė yra PVM mokėtoja ir pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti turto atkuriamÄ jÄ vertę, neįskaičiuojant PVM, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas bÅ«tų neabejotinai priteisęs draudimo iÅ¡mokÄ su PVM.

Teismas sprendė, kad bendrovė neįrodė vienos bÅ«tinų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų. Nesant ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų, teismas neanalizavo prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentų, susijusių su solidaria AAS „BTA Insurance Company“ civiline atsakomybe.

11. Dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad jis, atstovaudamas bendrovę byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, teikė Å¡iuos procesinius dokumentus: ieÅ¡kinį, dublikÄ , praÅ¡ymÄ dėl įrodymų pridėjimo prie bylos, praneÅ¡imÄ antstolei, praÅ¡ymÄ ekspertei, atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, patikslintÄ ieÅ¡kinį, apeliacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teismui dėl naujų įrodymų pridėjimo. IeÅ¡kovas dalyvavo 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžiuose.

Teismas nenustatė aplinkybių, kad procesiniai dokumentai bÅ«tų pateikti, pažeidus nustatytus terminus, taip pat nėra duomenų, jog jie parengti, nesilaikant jiems keliamų reikalavimų. Apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas tik ieÅ¡kovo ruoÅ¡tas apeliacinis skundas, o advokato E. K. ruoÅ¡tas apeliacinis skundas buvo paliktas nenagrinėtas. Advokatas E. K. bendrovę atstovavo tik 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val., todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovo honorarÄ 5 procentais.

IeÅ¡kovo honoraras susidėjo iÅ¡ dviejų dalių: pagrindinės – 1 000 Eur, ir papildomos (sėkmės mokesčio), kuris turėjo bÅ«ti 13 527,80 Eur, iÅ¡ viso – 14 527,80 Eur. Sumažinus Å¡iÄ sumÄ 5 procentais bei atsižvelgus į tai, kad 1 000 Eur ieÅ¡kovui yra sumokėta, teismas bendrovės bankroto byloje patvirtino ieÅ¡kovo 12 801,41 Eur finansinį reikalavimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. Bendrovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 12.1. Ieškinys tenkintas nepagrįstai. Ieškovo reikalavimas kildinamas iš sutarties dėl papildomo honoraro (sėkmės mokesčio) priteisimo, tačiau kasacinės instancijos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodė, kad toks reikalavimas tenkinamas negali būti. Ieškovui papildomas honoraras (sėkmės mokestis) negalėjo būti išmokamas (priteisiamas), nes byla laimėta tik apeliacinės instancijos teisme, atstovaujant kitam advokatui. 12.2.

Kitas atstovas, atstovaudamas bendrovę apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡taisė ieÅ¡kovo padarytas klaidas. Buvo parengtas patikslintas apeliacinis skundas, raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, renkami ir teikiami įrodymai bei žodinio bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme pateikti papildomi motyvai. Todėl ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų vertė turėjo bÅ«ti mažintina ne 5, o 95 proc. 12.3. IeÅ¡kovo suteiktos paslaugos yra visiÅ¡kai apmokėtos. 2015 m. gruodžio 2 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriame nurodė per visÄ bylos nagrinėjimÄ jo suteiktų teisinių paslaugų kainas: ieÅ¡kinio paruoÅ¡imas – 500 Eur, dubliko paruoÅ¡imas 300 Eur, atstovavimas teisme – 200 Eur, kelionės iÅ¡laidos – 102,72 Eur.

Bendrovė visas 1 000 Eur dydžio išlaidas ieškovui yra padengusi. Ieškovas neįrodė, kad būtų patyręs kitas išlaidas, todėl nebuvo pagrindo ieškovo pareikšto reikalavimo tvirtinimui. 12.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje konstatuota, kad bendrovės 1 000 Eur išlaidos advokato pagalbai yra tinkamai pagrįstos, atitinka suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, proporcingai (70 proc.) tenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistos iš BTA Insurance Company SE.

Todėl yra nustatytas prejudicinis faktas, kuriuo konstatuotas ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų atlygio dydis, kuris negali bÅ«ti keičiamas. 12.5. IeÅ¡kovas praleido terminÄ kreditoriniam reikalavimui pateikti. IeÅ¡kovas buvo informuotas, kad kreditorinį reikalavimÄ turi pateikti ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 1 d. (per 45 dienas nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo). Sutartis dėl teisinių paslaugų nutraukta 2017 m. gegužės 3 d., tačiau reikalavimas pateiktas 2017 m. gruodžio 13 d.

IeÅ¡kovas galėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ tik dėl tų paslaugų, kurios suteiktos iki teisinių paslaugų sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovas neteikė praÅ¡ymo terminÄ atnaujinti, taip pat nėra nurodyta nei viena svarbi priežastis, kodėl terminas praleistas. 12.6. Teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Patikslindamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas sprendimÄ atsisakyti reikalavimo PVM sumai priėmė vienasmeniÅ¡kai ir savarankiÅ¡kai. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis vienasmeniÅ¡kai ir savarankiÅ¡kai sumažino reikalavimÄ PVM suma, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, kuri tvirtino prieÅ¡ingai – kad PVM turėtų bÅ«ti priteisiamas. 12.7.

Byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo tokia iÅ¡moka bÅ«tų priteista su PVM. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendime nustatytas prejudicinis faktas, kad bendrovei nepateikus reikalavimo priteisti sudegusio turto atkuriamÄ jÄ vertę su PVM, priteisiama vertė, neskaičiuojant PVM. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo bendrovės statuso (buvo PVM mokėtoja, ar nebuvo), reikalavimas Å¡ioje dalyje bÅ«tų buvęs tenkintas. Todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai keliamos abejonės dėl aplinkybių, kurios laikytinos prejudicinais faktais.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka, kad reikalavimas dėl PVM priteisimo bÅ«tų buvęs tenkintas. 12.8. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės direktorius bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimÄ su ieÅ¡kovo pateikto patikslinto ieÅ¡kinio turiniu. IeÅ¡kovas neįrodė, kad tokį sutikimÄ buvo gavęs, todėl atsisakė reikalavimo dėl PVM priteisimo savarankiÅ¡kai. 2016 m. gegužės 4 d. teisinių paslaugų sutartimi ieÅ¡kovui nesuteikta teisė sumažinti reikalavimÄ ar atlikti kitus veiksmus, kurie lemtų kliento reikalavimų sumažinimÄ .

IeÅ¡kovas atliko neteisėtus veiksmus, virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus – savavaliÅ¡kai sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl jis atsakingas už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ . 12.9. IeÅ¡kovo aplaidumas ir nekompetencija lėmė neteisėtus veiksmus. Duomenys apie PVM mokėtojus yra skelbiami vieÅ¡ai, todėl profesionalus teisininkas privalėjo Å¡iÄ informacijÄ patikrinti pats. Byloje nėra duomenų, kad informacijÄ apie PVM mokėtojus privalėtų pateikti klientas. IeÅ¡kovas yra teisininkas profesionalas, kuriam keliami didesni rÅ«pestingumo, atidumo, kvalifikacijos reikalavimai, todėl turėjo pareigÄ veikti atidžiai, rÅ«pestingai, kad užtikrintų savo atstovaujamo kliento interesus. 12.10.

Dėl ieÅ¡kovo padarytos klaidos, netinkamai apskaičiuojant ieÅ¡kinio sumÄ ir suformuluojant ieÅ¡kinio dalykÄ , bendrovė neteko teisės į papildomÄ 44 466,48 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios galėjo bÅ«ti tenkinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai.

13. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Apeliantė klaidingai interpretuoja kasacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-541-219/2018, kurios 38 punkte nurodoma, kad dėl to, jog ieÅ¡kovas nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, ieÅ¡kovui negali bÅ«ti iÅ¡mokamas 100 proc. papildomas honoraras. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas suteikė 95 proc. paslaugų iki sutarties nutraukimo. 13.2.

Nepagrįstai apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovui yra apmokėta už suteiktas paslaugas. Teismas byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo sprendė tik dėl patirtų iÅ¡laidų atlyginimo, o ne dėl honoraro dydžio. Todėl tai, kad realiai apmokėtų iÅ¡laidų dydį teismas pripažino pagrįstu, neturi reikÅ¡mės, vertinant bendrovės pareigÄ sumokėti susitarime numatÄ honorarÄ . Apeliantės nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti nei prejudicinėmis, nei paneigiančiomis bendrovės prievolę ieÅ¡kovui. 13.3.

Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl termino kreditoriniam reikalavimui pateikti praleidimo. IeÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas atsirado jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes papildomas honoraras turėjo bÅ«ti mokamas tik priėmus palankų sprendimÄ bendrovės atžvilgiu, kas buvo padaryta tik 2017 m. gruodžio 8 d. IeÅ¡kovas kreditorinį reikalavimÄ pareiÅ¡kė 2017 m. gruodžio 12 d,, t. y. praėjus penkioms dienos nuo teisės jo reikalauti atsiradimo. 13.4. Argumentai dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio neteisingi ir prieÅ¡taraujantys nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Kasacinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei asmuo yra PVM mokėtojas ir turi teisę į PVM susigrÄ Å¾inimÄ , tai draudimo iÅ¡moka jam priteisiama be PVM. Todėl pradiniu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma priteisti draudimo iÅ¡mokÄ be PVM. Pradinio ieÅ¡kinio suma buvo mažesnė nei patikslinto ieÅ¡kinio, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę pasiraÅ¡yti patikslintÄ ieÅ¡kinį, net nederindamas su bendrovės direktoriumi. 13.5. Susitarime dėl teisinės pagalbos numatyta, kad visus bylai reikalingus dokumentus ir informacijÄ pateikia bendrovė.

RuoÅ¡iant patikslintÄ ieÅ¡kinį, bendrovė nepateikė duomenų, kad ji nebėra PVM mokėtoja. Patikslinto ieÅ¡kinio tekstas ir reikalavimai buvo suderinti su bendrovės direktoriumi, kuriam elektroniniu paÅ¡tu buvo nusiųstas patikslinto ieÅ¡kinio tekstas. Patikslintas ieÅ¡kinys pasiraÅ¡ytas ir pateiktas teismui tik po to, kai bendrovės direktorius telefonu davė sutikimÄ . 13.6. Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr. 004 10.11 papunktis numatė, kad jei nusprendžiama po draudžiamojo įvykio turto neatstatyti, tai draudimo iÅ¡moka mokama be PVM.

Todėl nebuvo pagrindo reikalauti draudimo išmokos su PVM, nes bendrovė nepageidavo turto atstatinėti. 13.7. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad ieškovas pripažino, jog draudimo išmoka būtų buvusi priteista su PVM. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendime neanalizavo galimybės priteisti PVM, o tik pasisakė, kad dėl ieškinio pagrįstumo sprendžia pagal jo apimtį. 13.8. Ieškovas nepadarė pažeidimų ir atstovaudamas bendrovę elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, neatliko neteisėtų veiksmų ir nėra ieškovo kaltės, kad nebuvo pareikalauta priteisti ir PVM.

14. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Apeliantės argumentai, kad byla dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo buvo laimėta atstovavimÄ perėmus kitam advokatui, o ieÅ¡kovas be svarbių priežasčių praleido terminÄ kreditoriniam reikalavimui pateikti, yra tik jos interpretacijos, kurios nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų. 14.2.

Apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, Lietuvos apeliacinis teismas sprendimÄ priteisti draudimo iÅ¡mokÄ priėmė iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Bendrovės atstovavimÄ perėmusio E. K. pateiktas patikslintas apeliacinis skundas nepriimtas, o pastarasis bendrovę Lietuvos apeliaciniame teisme atstovavo 1 val. trukusiame 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje. 14.3. IeÅ¡kovas kreditorinį reikalavimÄ pateikė atsiradus teisei į papildomÄ honorarÄ , t. y.

Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. gruodžio 8 d. iÅ¡nagrinėjus bylÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. 14.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apeliantė tinkamai nepagrindė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų – neįrodė bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, dėl ko nėra pagrindo prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinti. 14.5. Tuo atveju, jeigu bendrovė bÅ«tų įrodžiusi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu priteisė draudimo iÅ¡mokÄ be PVM, dėl to, jog bendrovė buvo nurodyta kaip PVM mokėtoja, draudimo kompanijai kaip solidariai skolininkei reikalavimas dėl žalos atlyginimo negalėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas.

Santykiai tarp ieÅ¡kovo ir jo civilinę atsakomybę apdraudusios bendrovės susiklosto draudimo sutarties pagrindu ir bet koks reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti vertinamas draudimo sutarties apimtyje. 14.6. Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr. 004 10.11 papunktyje numatyta, kad jeigu draudėjas nusprendžia po draudžiamojo įvykio neatstatyti sugadinto ar sunaikinto turto, draudimo iÅ¡moka mokama, taikant nusidėvėjimÄ medžiagoms ir neįtraukiant pridėtinių netiesioginių iÅ¡laidų (socialinio draudimo, pridėtinių iÅ¡laidų, PVM ir pelno mokesčio).

Bendrovė sudegusio turto buvo nusprendusi neatkurti, jis nėra atkurtas ir iki Å¡ios dienos. 14.7. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien ta aplinkybė, ar draudėjas yra PVM mokėtojas ar juo nėra, nesÄ lygoja draudimo iÅ¡mokos mokėjimo atitinkamai su ar be PVM. Kai turtas yra neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai turtas neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų turtui suremontuoti, vertė be PVM.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė patvirtinti 12 801,41 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ bendrovės bankroto byloje (Å¡ios nutarties 8 punktas), kurį grindė su bendrove 2015 m. kovo 4 d. susitarimo dėl teisinės pagalbos (su pakeitimais) pagrindu jam neiÅ¡mokėta honoraro dalimi. Bendrovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ solidariai priteisti 44 466,48 Eur žalos atlyginimÄ , nes ieÅ¡kovas, atstovaudamas bendrovę, byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė klaidingÄ informacijÄ bei į reikalavimÄ neįtraukė PVM sumos priteisimo, todėl bendrovė negavo 44 466,48 Eur pajamų.

Pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkino, konstatavęs, kad bendrovė neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų. Teismas, pripažinęs ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumÄ , bendrovės bankroto byloje patvirtinto jo finansinį reikalavimÄ 12 801,41 Eur sumai. Bendrovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundÄ .

18. Bendrovė, pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ grindžia tuo, kad: (1) ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas nepagrįstas, nes papildomas honoraras ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti mokamas, ieÅ¡kovui už jo suteiktas paslaugas yra visiÅ¡kai apmokėta, ieÅ¡kovas praleido terminÄ kreditoriniam reikalavimui pateikti; (2) teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovas savarankiÅ¡kai priėmė sprendimÄ byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo atsisakyti reikalavimo PVM sumai, savavaliÅ¡kai sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus ir virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus ir todėl dėl ieÅ¡kovo aplaidumo ir nekompetencijos bendrovė patyrė žalÄ â€“ neteko teisės į papildomÄ 44 466,48 Eur sumÄ . Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo 19. Trečiasis asmuo E. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose praÅ¡o prijungti prie nagrinėjamos bylos.

20. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tai realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų. Pasibaigus tiek apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į apeliacinį skundÄ padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ (atsiliepimÄ ) yra draudžiama (CPK 318 straipsnis, 323 straipsnis). Taigi, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundÄ padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame procesiniame dokumente nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo E. K., teikdamas paaiÅ¡kinimus dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, papildomai nurodo argumentus, susijusius su nagrinėjamu ginču, kas pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundÄ padavimo terminui nėra galima (CPK 318, 323 straipsniai). Todėl apeliacinės instancijos teismui pateiktus trečiojo asmens E. K. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus teisėjų kolegija atsisako priimti. Dėl žalos atlyginimo (prieÅ¡ieÅ¡kinis) 22.

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas 2015 m. kovo 4 d. susitarimo dėl teisinės pagalbos pagrindu teikė bendrovei teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu bendrovei iÅ¡ draudimo kompanijos buvo priteista 140 635,15 Eur draudimo iÅ¡moka ir 5 062,87 Eur delspinigių. Bendrovės bankroto administratorė pareiÅ¡kė reikalavimÄ bendrovę minėtoje byloje atstovavusiam advokatui – ieÅ¡kovui, ir jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui dėl patirtos žalos atlyginimo.

Reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovas, atstovaudamas bendrovę byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, patikslintame ieÅ¡kinyje sÄ moningai ir tyčia neįtraukė reikalavimo dėl PVM priteisimo bei patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė nepagrįstÄ ir klaidingÄ informacijÄ apie tai, kad bendrovė yra PVM mokėtoja. Minėtu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu bendrovei priteisus draudimo iÅ¡mokÄ be PVM sumos, bendrovė negavo 44 466,48 Eur pajamų, t. y. patyrė žalÄ .

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendrovė neįrodė ieÅ¡kovo (jÄ byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo atstovavusio advokato) neteisėtų veiksmų, ir todėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo netenkino.

23. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkino, nes nenustatė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, prieÅ¡ingai iÅ¡vadai pagrindo nenustatė.

24. Byloje neginčytina aplinkybė, kad byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo bendrovės patikslintÄ ieÅ¡kinį parengė ieÅ¡kovas, kuriame buvo nurodyta, kad bendrovė yra PVM mokėtoja, todėl į reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ nebuvo įtrauktas reikalavimas dėl PVM priteisimo. Bylos aplinkybės patvirtina, kad pradinio ieÅ¡kinio pateikimo metu bendrovė buvo PVM mokėtoja, tačiau patikslinto ieÅ¡kinio padavimo metu – ji jau buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų sÄ raÅ¡o. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje minėtÄ informacijÄ nurodė tyčia ir sÄ moningai.

Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡ie bendrovės argumentai yra nelogiÅ¡ki, nes 2016 m. gegužės 4 d. susitarimo dėl teisinės pagalbos 5.2 papunkčiu ieÅ¡kovui buvo nustatytas honoraras, kurio dydis priklausė bÅ«tent nuo teismo sprendimu patenkintų reikalavimų sumos. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo siekį dėl mažesnės sumos bendrovei priteisimo, t. y. sÄ moningų veiksmų tikrovės neatitinkančios informacijos procesiniame dokumente – patikslintame ieÅ¡kinyje, nurodymu (teikimu).

25. Sutiktina su apeliante, kad ieÅ¡kovas kaip profesionalus teisininkas turėjo pareigÄ veikti atidžiai ir rÅ«pestingai, kad užtikrintų savo atstovaujamo kliento – bendrovės, interesus, t. y. savo iniciatyva patikrinti duomenis apie PVM mokėtojus. Kita vertus, 2016 m. gegužės 4 d. susitarimu dėl teisinės pagalbos 4 punktu bendrovė taip pat buvo įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovui visÄ reikalingÄ bylai dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo informacijÄ . Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už reikalingos informacijos nepateikimÄ ieÅ¡kovui atsakomybė turi tekti ir bendrovei, t. y. bendrovė turėjo pateikti ieÅ¡kovui aktualiÄ bylai informacijÄ apie tai, kad bendrovė nebėra PVM mokėtoja.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad ieÅ¡kovas sprendimÄ atsisakyti reikalavimo dėl PVM priteisimo priėmė savarankiÅ¡kai, nesuderinęs Å¡io klausimo su tuometiniu bendrovės direktoriumi. Bylos duomenimis ieÅ¡kovo parengtas patikslintas ieÅ¡kinys elektroniniu paÅ¡tu buvo nusiųstas bendrovės direktoriui M. P. (elektroninio paÅ¡to adresas (duomenys neskelbiami)), nurodant, kad „prisegu ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, ir skirtumų nuo pradinio analizę... norėčiau Å¡iandien įkelti ar galiu?“.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas elektorinio paÅ¡to adresas neegzistuotų ar kad juo siunčiami dokumentai nepasiektų adresato. Be to, nėra pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovu, kad į EPP sistemÄ patikslintas ieÅ¡kinys buvo įkeltas tik gavus bendrovės direktoriaus leidimÄ (telefonu). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta įrodymų, kad bendrovės tuometinis direktorius, susipažinęs su patikslinto ieÅ¡kinio turiniu, iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ patikslinto ieÅ¡kinio pateikimui teismui ar bÅ«tų reiÅ¡kęs kokius nors prieÅ¡taravimus ir / ar pastebėjimus ieÅ¡kovui, susijusius su Å¡iam ginčui aktualia informacija.

Pažymėtina, kad prieštaravimus dėl patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su bendrovės PVM mokėtojos statusu, pradėjo reikšti tik bendrovės bankroto administratorė. Tokiu būdu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo parengto patikslinto ieškinio turinys su buvusiu bendrovės direktoriumi buvo suderintas (CPK 185 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieÅ¡kovas virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojus, nes sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus, o tokia teisė 2016 m. gegužės 4 d. teisinių paslaugų sutartimi, kuria pakeistas 2015 m. kovo 4 d. susitarimas, ieÅ¡kovui nebuvo suteikta. Neginčytina aplinkybė, kad pagal 2016 m. gegužės 4 d. susitarimo dėl teisinės pagalbos 2 punktÄ ieÅ¡kovas neturėjo teisės sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimų, tačiau iÅ¡ byloje esančių bylos dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo rengtų procesinių dokumentų – ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio, reikalavimų matyti, kad pradinio ieÅ¡kinio suma (199 207,78 Eur) buvo mažesnė nei patikslinto ieÅ¡kinio (217 441,81 Eur), o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas patikslintÄ ieÅ¡kinį, jam suteiktų įgaliojimų nevirÅ¡ijo.

28. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu nustatytas prejudicinis faktas – jog draudimo išmoka bendrovei būtų priteista su PVM. Pažymėtina, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, o pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008).

Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendime nebuvo nagrinėtas klausimas dėl draudimo išmokos su PVM priteisimo, o tik nurodyta, kad ieškinio pagrįstumas sprendžiama pagal pareikštų reikalavimų apimtį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dėl draudimo išmokos priteisimo įrodinėjimo dalyku nebuvo PVM mokesčio priteisimas, t. y. nebuvo nagrinėta, ar yra pagrindas PVM mokesčio priteisimui, todėl apeliantės nurodomos aplinkybės nevertintinos kaip prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

29. Kita vertus, ypač reikÅ¡minga bylai aplinkybė yra ta, kad bendrovė sudegusio turto buvo nusprendusi neatkurti, t. y. buvo nuspręsta jo neatstatyti (prieÅ¡ingų duomenų byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantė). Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr. 004, kuriomis remiantis buvo sprendžiamas draudimo iÅ¡mokos priteisimo klausimas, 10.11 papunktyje numatyta, kad „Jeigu draudėjas nusprendžia po draudžiamojo įvykio neatstatyti sugadinto ar sunaikinto turto, draudimo iÅ¡moka mokama taikant nusidėvėjimÄ medžiagoms ir neįtraukiant pridėtinių netiesioginių iÅ¡laidų (socialinio draudimo, pridėtinių iÅ¡laidų, PVM ir pelno mokesčio)“.

Be to, ir kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien ta aplinkybė, ar draudėjas yra PVM mokėtojas ar juo nėra, nesÄ lygoja draudimo iÅ¡mokos mokėjimo atitinkamai be PVM ar su juo; kai turtas yra neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai turtas neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų turtui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).

Tokiu bÅ«du vien ta aplinkybė, jog patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas faktas apie tai, kad bendrovė yra PVM mokėtoja, ir todėl reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, neįskaičiuojant PVM, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas, spręsdamas draudimo iÅ¡mokos priteisimo klausimÄ ir turėdamas informacijÄ apie tai, kad bendrovė nėra PVM mokėtoja, bÅ«tų neabejotinai priteisęs draudimo iÅ¡mokÄ su PVM, t. y. bendrovė bÅ«tų gavusi 44 466,48 Eur PVM sumÄ .

30. Apeliantei neįrodžius bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos (Å¡ios nutarties 23 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nepagrįstumo. Pažymėtina, kad nesant pagrindo ieÅ¡kovo civilinei atsakomybei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentų, susijusių su solidaria atsakovės AAS „BTA Insurance Company“ civiline atsakomybe. Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (ieÅ¡kinio) 31.

IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje grindė su bendrove 2015 m. kovo 4 d. sudarytu ir 2016 m. gegužės 4 d. patikslintu susitarimu dėl teisinės pagalbos, kurio pagrindu ieÅ¡kovas atstovavo bendrovę byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad susitarimu dėl teisinės pagalbos buvo sutarta dėl atlyginimo dydžio, priklausančio nuo teisminio ginčo baigties. IeÅ¡kovas nurodė, kad civilinėje byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo Lietuvos apeliacinis teismas priėmė bendrovei palankų teismo sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, todėl ieÅ¡kovui turi bÅ«ti sumokėtas atlyginimas, apskaičiuotas pagal sutarties sÄ lygas (Å¡ios nutarties 8 punktas). 32. 2016 m. gegužės 4 d. susitarime dėl teisinės pagalbos nesusitarta dėl atskirų paslaugų įkainių, o nustatytas avansu sumokėto fiksuoto 1 000 Eur dydžio honoraras, kuris besÄ lygiÅ¡kai lieka advokatui (ieÅ¡kovui) (susitarimo 5.1 papunktis), ir papildomas honoraras, kurio dydis priklauso nuo teismo procesiniu sprendimu patenkintų klientės (bendrovės) reikalavimų sumos (susitarimo 5.2 papunktis).

Å iame susitarime nustatytas advokato honoraras apima teisinės pagalbos teikimÄ visų instancijų (pirmosios, apeliacinės, kasaciniame) teismuose. Taigi, ieÅ¡kovo papildomo honoraro dydis priklausė nuo teismo procesiniu sprendimu patenkintų bendrovės reikalavimų sumos.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį, pažymėjo, kad tarp suinteresuoto asmens ir bankrutavusios įmonės teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagal kuriÄ klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Å i paslaugų gavėjo teisė yra besÄ lyginė, ji negali bÅ«ti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingÄ suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas iÅ¡laidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ kliento momento.

Tuo tarpu suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo reikalauti netesybų dėl sutarties nutraukimo, kadangi netesybos negali bÅ«ti nustatytos už teisėtų veiksmų atlikimÄ â€“ absoliučios teisės nutraukti sutartį įgyvendinimÄ .

34. Kasacinės instancijos teismas akcentavo ir tai, kad nors bankroto administratorė 2017 m. gegužės 3 d. raÅ¡te dėl teisinių paslaugų sutarties pabaigos rėmėsi tik Ä®BÄ® norma, tačiau, teismams sprendžiant dėl advokato kreditinio reikalavimo tvirtinimo, savo pozicijÄ grindė netinkamais advokato veiksmais, vykdant teisinės pagalbos sutartį. Taigi byloje buvo keliamas klausimas dėl advokato V. R. atsakovei teiktų paslaugų kokybės. Atsižvelgiant į tai, advokato V. R. atsakovei teiktų paslaugų kokybės (kaip jo kaltės dėl sutarties nutraukimo) klausimas byloje yra reikÅ¡mingas, siekiant nustatyti, kokiÄ paslaugų kainos dalį atsakovė turi jam atlyginti pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį.

Be to, paslaugų sutartims mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos rangos sutartis reglamentuojančios teisės normos. CK 6.665 straipsnis nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbÄ . Nagrinėjamai bylai aktuali Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti užsakovui (klientui) reikalauti iÅ¡ rangovo (paslaugų teikėjui) atitinkamai sumažinti darbų (paslaugų) kainÄ .

35. Taigi pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus Å¡ioje byloje, siekiant tinkamai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ dėl finansinio reikalavimo dydžio, bÅ«tina nustatyti:

1) kokias paslaugas pareiškėjas faktiškai suteikė atsakovei iki teisinių paslaugų sutarties nutraukimo;

2) ar iki pranešimo dėl sutarties nutraukimo pareiškėjas patyrė kitas išlaidas, kurios yra protingos ir buvo skirtos teisinių paslaugų sutarties vykdymui;

3) ar pareiškėjo atsakovei suteiktos paslaugos buvo kokybiškos.

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 12 801,41 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje pripažino pagrįstu. Nors apeliantė ir kvestionuoja Å¡ias teismo iÅ¡vadas, tačiau teisėjų kolegija su apeliantės argumentais, nurodytais nutarties 18 punkte, neturi pagrindo sutikti, be to, jie nesudaro pagrindo prieÅ¡ingos iÅ¡vados konstatavimui.

37. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodyta, jog toks ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Pažymėtina, kad minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje yra numatyta, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui negali bÅ«ti iÅ¡mokamas 100 proc. papildomas honoraras, o ne tai, kad toks reikalavimas iÅ¡ viso negali bÅ«ti tenkinamas, be to, nurodytos aplinkybės, kurias, sprendžiant kilusį ginÄÄ , reikia nustatyti (Å¡ios nutarties 35 punktas). Tai, kad byla dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo laimėta apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ esmės nepaneigia ieÅ¡kovo teisės į 2016 m. gegužės 4 d. susitarime dėl teisinės pagalbos numatytÄ papildomÄ honorarÄ (sėkmės mokestį), nes ieÅ¡kovui buvo suteikta teisė bendrovę atstovauti visuose teismuose, be kita ko, ir apeliacinės instancijos teisme.

38. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad su ieškovu už jo suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaityta. 2016 m. gegužės 4 d. susitarimu dėl teisinės pagalbos buvo sutartas ieškovo honoraro dydis, kuris susidėjo iš dviejų dalių: pagrindinės – 1 000 Eur, ir papildomos (sėkmės mokesčio), kuri priklausė nuo teismo procesiniu sprendimu patenkintos reikalavimo sumos (susitarimo 5.1 ir 5.2 papunkčiai). Byloje nėra ginčo dėl honoraro pagrindinės dalies – 1 000 Eur, sumokėjimo, tačiau, kaip pirmiau minėta, ieškovo kreditorinis reikalavimas grindžiamas būtent papildomo honoraro (sėkmės mokesčio) pagrindu.

39. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-693-302/2018 nustatytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti nei prejudicinėmis, nei paneigiančiomis bendrovės prievolę ieškovui. Ta nutartimi buvo išspręstas civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo bendrovės realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, t. y. civilinėje byloje buvo sprendžiamas tik faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog Rekomendacijose nustatyti maksimalūs priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiai neriboja advokato ir kliento teisės susitarti dėl didesnio honoraro (viršijančio maksimaliai atlygintinų bylinėjimosi išlaidų ribas).

40. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai nustatė paslaugas, kurias ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai suteikė bendrovei iki teisinių paslaugų sutarties nutraukimo (skundžiamo sprendimo 37 punktas), kurių apeliacinės instancijos teismas papildomai nekartoja. Pažymėtina tai, kad apeliantė Å¡ių paslaugų suteikimo fakto (apimties) apeliaciniame skunde nekvestionuoja. Taip pat byloje neginčijama aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ priteisti draudimo iÅ¡mokÄ priėmė, iÅ¡nagrinėjęs bÅ«tent ieÅ¡kovo pateiktÄ apeliacinį skundÄ , nes bendrovės atstovavimÄ perėmusio trečiojo asmens E. K. pateiktas patikslintas apeliacinis skundas buvo nepriimtas. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turi teisę į 2016 m. gegužės 4 d. susitarime dėl teisinės pagalbos numatytÄ papildomÄ honorarÄ (sėkmės mokestį).

41. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo procesiniai dokumentai byloje dėl draudimo išmokos priteisimo būtų parengti, nesilaikant CPK nustatytų įsipareigojimų. Nors apeliantė ir kvestionuoja ieškovo suteiktų paslaugų kokybę, tačiau iš esmės nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, o priešieškinyje nurodytos aplinkybės pirmiau nurodytais argumentais pripažintos nepagrįstomis. Taigi, byloje nenustatyta, kad ieškovo atsakovei suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos.

42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir dėl termino kreditoriniam reikalavimui pateikti praleidimo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas atsirado jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes papildomas honoraras turėjo bÅ«ti mokamas, tik priėmus palankų sprendimÄ bendrovės atžvilgiu. Taigi, ieÅ¡kovo teisė į papildomÄ honorarÄ atsirado Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. gruodžio 8 d. iÅ¡nagrinėjus bylÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto administratorei pateikė 2017 m. gruodžio 12 d., o tai suponuoja iÅ¡vadÄ dėl terminio kreditoriniam reikalavimui pateikti nepraleidimo.

43. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų apimtį (Å¡ios nutarties 40 punktas ir skundžiamo sprendimo 37 punktas) bei į tai, kad trečiasis asmuo E. K. bendrovę byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo apeliacinės instancijos teisme atstovavo tik viename teismo posėdyje – 2017 m. lapkričio 9 d., trukusiame vienÄ valandÄ , teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų apimties vertinimu, t. y. kad iki sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas buvo suteikęs 95 proc. paslaugų.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pagrįstai, sumažinęs papildomo honoraro dydį 5 procentais ir atsižvelgęs į sumokėtÄ 1 000 Eur honoraro dalį, bendrovės bankroto byloje patvirtino ieÅ¡kovo 12 801,41 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ . Dėl bylos procesinės baigties 44. Apibendrinusi iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Tokiu bÅ«du Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 45. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

46. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Ä® patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ turi teisę prieÅ¡inga Å¡alis. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 680,63 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo iÅ¡laidų už atsiliepimų į apeliacinį skundÄ parengimÄ , pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

47. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, praÅ¡ymas tenkinamas ir iÅ¡ bendrovės administravimo iÅ¡laidų atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisiama 680,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ administravimo iÅ¡laidų atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialÄ Lietuvoje, 680,63 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 63 cnt) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Teisėjos Danguolė Martinavičienė Asta Radzevičienė Aldona Tilindienė