2018-08-09 Nr. AB-14123-3-61-3-03228-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1248-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03228-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 19.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos savivaldybių asociacija) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2016 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir Registrų centras) neatlygintinai teikti Administracijai Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – ir Gyventojų registras) duomenis (b. l. 1–3).

2. Administracija nurodė, kad 2011 m. balandžio 22 d. su Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pasirašė neterminuotą Asmens duomenų teikimo sutartį dėl Gyventojų registre tvarkomų duomenų Administracijai teikimo. Likvidavus Tarnybą, visos jos funkcijos nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo perduotos Registrų centrui. Administracija 2016 m. liepos 11 d. gavo Registrų centro raštą, kuriame buvo nurodyta, kad Registrų centras neatlygintinai Gyventojų registro duomenų Administracijai neteiks.

3. Administracijos nuomone, Registrų centras Gyventojų registro duomenis Administracijai turi teikti neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – ir Išteklių valdymo įstatymas) 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą, be kita ko, numatantį, kad registro duomenys neatlygintinai teikiami teisėtvarkos institucijoms. Pasak Administracijos, ji yra priskirtina prie teisėtvarkos institucijų, nes jai yra suteikti įgaliojimai užtikrinti tvarką ir viešąjį saugumą Vilniaus mieste bei taikyti administracinę atsakomybę už teisės aktų nuostatų nesilaikymą, surašyti pažeidimų (nusižengimų) protokolus.

4. Administracija nurodė, kad turi prieigą prie Administracinių teisės pažeidimų registro (toliau – ir Pažeidimų registras) duomenų, bet šių duomenų nepakanka tinkamam Administracijai pavestų funkcijų vykdymui, nes Gyventojų registre esantys duomenys apie deklaruotą asmenų gyvenamąją vietą yra vienintelė galimybė informuoti pažeidėjus laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Administracija taip pat pažymėjo, kad Registrų centras, be kita ko, turėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punktą, numatantį, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turėtų vadovautis tarnybinės pagalbos principu.

5. Atsakovas Registrų centras atsiliepime prašė Administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32–37).

6. Registrų centras nurodė, kad Pažeidimų registre, be kitų duomenų, tvarkomas ir gyvenamosios vietos duomuo. Pažeidimų registre taip pat yra naudojami ir Gyventojų registro duomenys, t. y. Administracija, registruodama objektus Pažeidimų registre, gauna duomenis ir apie asmens gyvenamąją vietą, todėl Administracijai nėra būtina šiuos duomenis gauti tiesiogiai iš Gyventojų registro.

7. Pasak Registrų centro, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis VAĮ nuostatomis dėl tarnybinės pagalbos teikimo, nes Administracijai gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra teikiami pagal 2016 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutartį Nr. GR-934.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – ir Asociacija) atsiliepime prašė Administracijos prašymą patenkinti (b. l. 95–97).

9. Asociacijos nuomone, visos savivaldybių administracijos, vykdančios viešosios tvarkos užtikrinimo funkciją, priskirtinos prie teisėtvarkos institucijų, todėl pagal Išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą, Gyventojų registro duomenys turėtų būti joms teikiami neatlygintinai. Pažeidimų registre esančių Gyventojų registro duomenų nepakanka, nes jame nėra duomenų apie administracine tvarka nebaustus asmenis, todėl tinkamam savivaldybėms pavestų teisėtvarkos institucijų funkcijų atlikimui turi būti užtikrintos tinkamos ir neatlygintinos priemonės.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Administracijos prašymą tenkino ir įpareigojo Registrų centrą laikantis teisės aktų nustatytos registro duomenų teikimo tvarkos neatlygintinai teikti Administracijai Gyventojų registro duomenis (b. l. 101–104).

11. Teismas nurodė, kad iš Išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos matyti, kad Administracijai Gyventojų registro duomenys neatlygintinai galėtų būti teikiami tik nustačius, kad Administracija yra priskirtina teisėtvarkos institucijoms, t. y. institucijoms, kurios užtikrina viešąją tvarką ir saugumą.

12. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 34 punktą, viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų yra dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką. Be to, pagal Administracijos Saugaus miesto departamento nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 40-199, 9.28 punktą, Administracijos Saugaus miesto departamentas tiria ir nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad savivaldybė yra viena iš teisėtvarkos institucijų, todėl Registrų centras privalo Administracijai teikti Gyventojų registro duomenis neatlygintinai.

III. 13. Atsakovas Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Administracijos prašymo netenkinti (b. l. 107–114).

14. Registrų centras apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepimo į Administracijos prašymą argumentus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Pažeidimų registre yra teikiamas administracinį nusižengimą padariusio fizinio asmens gyvenamosios vietos duomuo, todėl Administracijai nėra būtinybės šiuos duomenis gauti tiesiogiai iš Gyventojų registro.

15. Registrų centras pažymi, kad Išteklių valdymo įstatyme teisėtvarkos institucijos ir teismai yra išskirti į atskiras subjektų grupes, todėl tai suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas minėtame įstatyme teisėsaugos institucijų sąvoką įtvirtino siaurąja prasme. Registrų centro nuomone, Administracija, kuriai jos funkcijų vykdymui lėšos skiriamos iš biudžeto, nėra teisėtvarkos institucija ir jai įstatymu nėra suteikta teisė gauti Gyventojų registro duomenis neatlygintinai.

16. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose Registrų centras nurodo, kad Pažeidimų registre registruojant naują administracinį nusižengimą pagal įvestus pažeidėjo duomenis (asmens kodą, vardą, pavardę) ir paspaudus mygtuką „Ieškoti asmens duomenų“, automatiniu būdu pateikiamas deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (b. l. 178–180).

17. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo Registrų centro apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 168–172).

18. Administracija nurodo, kad vienas iš Gyventojų registre tvarkomų asmens duomenų yra deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, kuris yra reikalingas Administracijai, įgyvendinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571 straipsnį, pagal kurį šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą.

19. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visapusiškai išanalizavo Administracijai suteiktų funkcijų bei įgaliojimų apimtis, pobūdį bei pagrįstai konstatavo, kad vykdydama administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną Administracija atitinka teisėtvarkos institucijos sąvoką Išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme. Pasak Administracijos, Registrų centras šią išvadą paneigiančių pagrįstų duomenų apeliaciniame skunde nepateikė.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos savivaldybių asociacija atsiliepime su atsakovo Registrų centro apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 175–177).

21. Asociacija pakartoja atsiliepimo į Administracijos prašymą argumentus ir nurodo, kad Registrų centras jokių pagrįstų, motyvuotų argumentų, kodėl savivaldybių administracijos nėra laikomos teisėtvarkos institucijomis, apeliaciniame skunde nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Administracinis ginčas tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų kilo dėl Registrų centro atsisakymo teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis neatlygintinai.

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Abi ginčo šalys savo reikalavimus bei atsikirtimus grindžia ta pačia norma (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktas), tačiau skirtingai ją aiškindamos. Išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis.

26. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta teisėtvarkos institucijų sąvoka šiame įstatyme nėra apibrėžta, todėl jos prasmė turi būti aiškinama atsižvelgiant į istorinį jos įtvirtinimo įstatyme kontekstą ir sisteminę teisinio reguliavimo dėl duomenų iš valstybės registrų gavimo analizę.

27. Iki Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo priėmimo valstybės institucijų teisė nemokamai gauti informaciją iš valstybės registrų, be kita ko, buvo reglamentuojama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos registrų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 31 d. nutarime Nr. 112. Nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki 2004 m. liepos 14 d. galiojusios Lietuvos Respublikos registrų įstatymo redakcijos 21 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad registro tvarkymo įstaiga nemokamai perduoda duomenis Vyriausybės nustatytoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms.

Įgyvendindama šią nuostatą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 patvirtino sąrašą Valstybės valdžios, valdymo ir savivaldybių institucijų, turinčių teisę 2001–2004 metais neatlygintinai gauti valstybės kadastrų, klasifikatorių ir registrų duomenis. 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio 4 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad Juridinių asmenų registro duomenys neatlygintinai teikiami teisėtvarkos institucijoms – kiek jų reikia tiesioginėms funkcijoms atlikti.

Ši kodekso nuostata turėjo būti įgyvendinama atsižvelgiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 patvirtintą sąrašą. Kadangi šiame sąraše buvo nurodytos konkrečios institucijos, turėjusios teisę nemokamai gauti duomenis iš valstybės registrų, juo įstatymų leidėjas kartu išreiškė valią ir dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio 4 dalies 2 punkto įgyvendinimo – sprendžiant, kurios institucijos priskirtinos prie šiame punkte nurodytų nemokamai duomenis gauti galinčių teisėtvarkos institucijų, turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 patvirtintu sąrašu.

Nustojus galioti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 patvirtintam sąrašui 2004 m. liepos 15 d. įstatymu Nr. IX-2371 Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymą, kurio 17 straipsnio 4 dalies 3 punkte buvo numatyta, kad registrai neatlygintinai teikia registro duomenis įstatymų ir registro nuostatų nustatyta tvarka mokesčių administravimo (išskyrus Juridinių asmenų registro duomenis), teisėtvarkos institucijoms ir teismams – jų tiesioginėms funkcijoms atlikti.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau buvo pažymėta, kad tuo pačiu metu galiojus tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatai dėl teisėtvarkos institucijų, tiek minėtajam Lietuvos Respublikos Vyriausybės sąrašui, pagal įstatymų leidėjo ketinimus, tarp šių teisės aktų nebuvo (nėra) prieštaravimų ir laikytina, jog pagal įstatymų leidėją, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio 4 dalies 2 punkte (ir Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 2004 m. liepos 15 d. 17 straipsnio redakcija) naudojama sąvoka „teisėtvarkos institucijos“ nagrinėjamu aspektu sutampa su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 31 d. nutarime Nr. 112 naudojama sąvoka „valstybės valdžios ir valdymo institucijos“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-45/2005).

29. Kadangi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme teisėtvarkos institucijų sąvoka nėra apibrėžta nei abstrakčiai, nei konkrečiu institucijų sąrašu, jos prasmė šio įstatymo taikymo kontekste aiškintina pagal teisės analogiją remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 patvirtintu sąrašu, be kita ko, atsižvelgiant į istorinį jo galiojimo kontekstą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 112 savivaldybės taryba, savivaldybės valdyba, savivaldybės meras, savivaldybės administracijos direktorius priskirti prie valstybės valdžios ir valdymo institucijų, kurios turėjo teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų, todėl nagrinėjamu atveju jie priskirtini ir prie Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų teisėtvarkos institucijų.

30. Iš dalies pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsniuose numatytas savivaldybių funkcijas šios institucijos taip pat priskirtinos teisėtvarkos institucijoms.

31. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė