Legislator Case Law & Legislation
85df3cd3-11c2-4dda-9d9d-e03ea03cf493 AI generated

85df3cd3-11c2-4dda-9d9d-e03ea03cf493 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 85df3cd3-11c2-4dda-9d9d-e03ea03cf493
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-788-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-00448-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS        2012 m. birželio 27 d.            Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L.

Legislator headnote

AI generated

85df3cd3-11c2-4dda-9d9d-e03ea03cf493 · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantė teigia, kad su apžiÅ«ros aktu ji nebuvo supažindinta, akte jos paraÅ¡o nėra, taip pat nėra jos atsisakymo iÅ¡tirti kraujÄ motyvų. Pažymi, kad atsisakė iÅ¡sitirti kraujÄ dėl to, kad abejonių jai sukėlė sanitarinės sÄ lygos, be to ji turėjusi kraujo užkrėtimÄ dėl netinkamo procedÅ«ros atlikimo, todėl iki Å¡iol jaučia baimę dėl tokių procedÅ«rų atlikimo. Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja A. M.. Esant tokioms aplinkybėms, policijos pareigÅ«nai turėjo L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-788-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-00448-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS        2012 m. birželio 27 d.            Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarimo, kuriuo L. J. pripažinta kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 1 d., 1241 str. 2 d ir 126 str. 4 d. ir nubausta subendrinta 2000 (dviejų tÅ«kstančių) litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem metams, n u s t a t ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutarimu L. J. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 1 d., 1241 str. 2 d ir 126 str. 4 d. už tai, kad 2012 m. sausio 28 d. apie 06.00 val., vairavo transporto priemonę – automobilį “Mercedes - Benz”, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į reguliuojamÄ (duomenys neskelbtini) gatvių Vilniuje sankryÅ¾Ä degant draudžiamam (raudonam) Å¡viesoforo signalui, kirto iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ ir įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , įtarus, kad vairavo bÅ«dama neblaivi, vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 18, 78.11., 169 p. p., 2 pr. 1.1 p.L.

J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla L. J. atžvilgiu bÅ«tų nutraukta, o nesant galimybės – sumažinti skirtÄ piniginę baudÄ ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Apeliante teigia, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė visų byloje esančių prieÅ¡taravimų. 2012 m. sausio 28 d. pareigÅ«nas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , savo tarnybiniame praneÅ¡ime teigia, kad sustabdžius automobilį nuo L.

J. sklido stiprus alkoholio kvapas. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 146 nustatyta, kad iÅ¡kvepiamame ore iÅ¡ uoslės sklinda neaiÅ¡kus kvapas, konstatuojama, kad L. J. buvo orientuota, jos mÄ stymas nebuvo sutrikęs. Pažymi, kad kartu su apeliante važiavusi pilietė A. M. nebuvo įraÅ¡yta į administracinio teisės pažeidimo protokolÄ kaip liudytoja, jos asmenybė nebuvo nustatyta ir ji nebuvo apklausta suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . PareigÅ«no D.

J. ir teigimu tai nebuvo padaryta, nes pareigÅ«nai pamirÅ¡o ar nepagalvojo to padaryti, tuo tarpu pareigÅ«no M. K. teigimu, pareigÅ«nams iÅ¡ karto buvo „viskas aiÅ¡ku“. Tai, pasak apeliantės, įrodo, kad liudytojų D. J. ir M. K. parodymai yra prieÅ¡taringi.Apeliantė nurodo, kad pareigÅ«nai D. J. ir M. K. L. J. atžvilgiu yra neobjektyvÅ«s. Å iÄ aplinkybę, pasak apeliantės, įrodo tai, kad praėjus nemažai laiko, ne vienÄ kartÄ bÅ«tent Å¡ie pareigÅ«nai stabdydavo L. J. automobilį patikrinimui.Pabrėžia, kad pareigÅ«nų automobilyje turėjo praleisti labai daug laiko (apie 40 minučių).

PareigÅ«nai teigia, kad L. J. automobilyje buvo agresyvi, jÄ teko raminti, tačiau apeliantė pažymi, kad protokolas dėl nepaklusnumo teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams jai nebuvo suraÅ¡ytas. M. K. teigė, kad tiek laiko tarnybiniame automobilyje L. J. ir A. M. praleido dėl to, kad lauke tuo metu buvo Å¡alta. Apeliantės teigimu, tokie pareigÅ«nų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi pareigÅ«nai vykdė savo funkcijas, o paÅ¡aliniai asmenys (A. M.) negalėjo bÅ«ti tiek laiko jų tarnybiniame automobilyje, todėl, kad jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami, keleivė nebuvo apklausta, jos asmenybė nebuvo nustatyta.

Apeliantė, pasiremdama Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodo, kad pareigÅ«nai, suraÅ¡ydami administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , neįrašė kartu buvusios keleivės kaip liudytojos ir nenustatė jos asmenybės ir toks administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK ir nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., apeliantė pažymi, kad bÅ«tina buvo apklausti ir medicininės priežiÅ«ros darbuotojus, kurie surašė apžiÅ«ros aktÄ .

Apeliantė teigia, kad su apžiÅ«ros aktu ji nebuvo supažindinta, akte jos paraÅ¡o nėra, taip pat nėra jos atsisakymo iÅ¡tirti kraujÄ motyvų. Pažymi, kad atsisakė iÅ¡sitirti kraujÄ dėl to, kad abejonių jai sukėlė sanitarinės sÄ lygos, be to ji turėjusi kraujo užkrėtimÄ dėl netinkamo procedÅ«ros atlikimo, todėl iki Å¡iol jaučia baimę dėl tokių procedÅ«rų atlikimo. Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja A. M.. Esant tokioms aplinkybėms, policijos pareigÅ«nai turėjo L.

J. paaiÅ¡kinti, kad kraujo tyrimÄ savo lėšomis galima pasidaryti ir kitoje sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Apeliantė teigia, pati apie tai nepagalvojusi dėl tokios stresinės situacijos. Be to ji namie buvo palikusi vienÄ nepilnametį vaikÄ .Pažymi, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei to reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Apeliantės teigimu, nesant objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog ji administracinių teisės pažeidimų padarymo metu buvo neblaivi, pirmosios instancijos teismo skirta papildoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem metams, yra neproporcinga, neadekvati ir sukelianti sunkias pasekmes. Apeliantė dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patirs sunkumus dėl savo darbo, dėl nepilnamečio vaiko.Pabrėžia, kad niekada nebuvo bausta už transporto priemonės vairavimÄ neblaivi, jokių galiojančių administracinių nuobaudų neturi.Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti L.

J. kalta dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo. Apeliacinio skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi Kelių eismo taisyklių pažeidimo įrodymui, o L. J. parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.Pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatos turi būti taikomi tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Todėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius nemato poreikio tenkinti apeliaciniame skunde L. J. praÅ¡ymÄ taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas.Pažymima, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio administracinį teisės pažeidimÄ , asmeninį ar jo Å¡eimos interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, dėl kurių teisingumo nėra pagrindo abejoti.Iš bylos medžiagos matyti, kad L. J. kaltę jai padarius administracinius teisės pažeidimus visiškai patvirtina 2012 m. sausio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulio D.

J. tarnybinis praneÅ¡imas, Å¡io pareigÅ«no bei liudytojo policijos pareigÅ«no M. K., liudytojos A. M. parodymai, duoti pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Nors administracinėn atsakomybėn patraukta L. J. savo kaltę dėl vairavimo esant neblaiviai neigė, jos nurodyti argumentai paneigti bylos medžiaga bei liudytojų D. J. bei M. K. parodymais. Liudytojas policijos pareigÅ«nas M. K. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimų padarymo dienÄ , apie 5 – 6 val. pastebėjo automobilį „Mercedes – Benz“, kuris, važiuodamas Ukmergės g. nuo Å eÅ¡kinės g., degant raudonam Å¡viesoforo signalui pravažiavo sankryÅ¾Ä , pasuko į deÅ¡inę, kirto ratu aÅ¡inę juostÄ bei važiavo prieÅ¡ingos krypties eismo juosta.

Ä®tarus, kad transporto priemonę vairuoja galimai neblaivus asmuo, pareigÅ«nai sustabdė automobilį, kurį vairavo L. J.. Vairuotoja buvo akivaizdžiai neblaivi. Pakvietus apeliantę į tarnybinį automobilį ir papraÅ¡ius atlikti girtumo nustatymo testÄ , ji keletÄ kartų pabandė įpÅ«sti oro į alkotesterį, tačiau dėl netinkamo alkotesterio naudojimo girtumo nustatymo testo atlikti nepavyko. PareigÅ«nai pasiÅ«lė vairuotojÄ nuvežti į priklausomybės ligų centrÄ . Ji sutiko, vėliau atsisakė.

Kadangi sutiko atlikti girtumo testÄ naudojant alkotesterį, ji buvo nuvežta į Vilniaus miesto 6 policijos komisariatÄ , kur jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta alkotesterio naudojimo tvarka, tačiau apeliantė vėl nesugebėjo tinkamai panaudoti alkotesterio, todėl buvo nuvežta į priklausomybės ligų centrÄ , kur pasitikrinti girtumÄ atsisakė. Liudytojo teigimu, L. J. sÄ moningai alkotesterį naudojo netinkamai. PareigÅ«nai aiÅ¡kino jai, kaip reikia naudoti alkotesterį, tačiau apeliantė į jį įpÅ«sdavo nepakankamÄ kiekį oro, todėl girtumo nustatyti nebuvo įmanoma.

Liudytojo policijos pareigÅ«no D. J. parodymai sutapo su M. K. parodymais.Liudytoja A. M., važiavusi automobiliu, kurį vairavo L. J., pirmos instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apeliantė į alkotesterį pÅ«tė Å¡eÅ¡is kartus, tačiau jis jokių rezultatų neparodė. Abi moterys pareigÅ«nams mėgino paaiÅ¡kinti, kad alkoholio kvapas sklinda nuo A. M., tačiau jie nenorėjo tuo tikėti ir vėliau surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Administracinėn atsakomybėn patraukta L.

J. apylinkės teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad alkoholio nevartojo, o pareigÅ«nai galėjo jausti alkoholio kvapÄ , sklindantį nuo kartu automobiliu važiavusios A. M.. Teigė, kad tarnybiniame automobilyje pareigÅ«nai davė alkotesterį ir liepė pÅ«sti, ji taip ir padarė, tačiau alkotesteris jokių rezultatų neparodė. kai buvo nuvežta į priklausomybės ligų centrÄ , kraujÄ duoti atsisakė, nes iÅ¡sigando, kadangi anksčiau jai buvo užkrėstas kraujas.Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. inter alia nustatyta atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimÄ .

L. J. keletÄ kartų nesėkmingai mėgino atlikti girtumo nustatymo testÄ alkotesteriu, vėliau buvo nuvežta į priklausomybės ligų centrÄ , kur atlikti tyrimus atsisakė. Tai, kad anot apeliantės, medicinos įstaigoje atlikti tyrimus ji iÅ¡sigando dėl praeityje patirto kraujo užkrėtimo, nėra pateisinama priežastis vengti girtumo nustatymo procedÅ«ros, todėl jos parodymai vertinami kritiÅ¡kai ir atmetami.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, pripažinus, kad pirmos instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, L.

J. praÅ¡o suÅ¡velninti jai paskirtÄ nuobaudÄ panaikinant jai paskirtÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , kadangi vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas darbui, augina nepilnametį vaikÄ , kurį reikia nuvežti į mokyklÄ bei poliklinikÄ . Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).Tokių aplinkybių Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.

Tai, kad nubaustajai teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina pagal darbo pobÅ«dį bei reikalinga nepilnametį vaikÄ nuvežti į mokyklÄ bei poliklinikÄ , nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos neskyrimo klausimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nuostatomis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011). Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimÄ padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėjÄ , tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.).

Taigi, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį ar jo Å¡eimos interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.Esant Å¡ioms aplinkybėms, panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir L.

J. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                   Artūras Pažarskis