85ddd2d7-9d9b-4b2b-84d4-cfa3a6183b7d · Alytaus apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-440-319/2020 Procesinio dokumento Nr. 1-01-1-42593-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 25 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėjas Rimas Å virinas, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Vytautui Kucevičiui, nukentėjusiajam N. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė: kad kaltinamasis A. S. 2019 m. spalio 5 d. apie 10:30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia smurtavo prieÅ¡ N. P. sėdintį automobilyje ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tai yra deÅ¡iniu kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį N. P. į veido sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam N. P. dėl muÅ¡tinės žaizdelės ir kraujosruvos virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimų virÅ¡utinėje lÅ«poje nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

Kaltinamasis A. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino. Jis parodė, kad 2019 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) bedirbant kieme, pamatė, kaip dideliu greičiu pravažiavo automobilis „Audi A4“, viršindamas greitį. Jis pasipiktino, kad tokiu greičiu soduose važinėja. Po kielių minučių paskambinęs sūnus pasakė, kad į jo automobilį vos neatsitrenkė kitas automobilis. Iš karto jis pagalvojo, kad gali būti tas pats automobilis, kuris pravažiavo dideliu greičiu.

Pravažiuojant automobiliui pastebėjo, kad nėra priekinio bamperio, kaip ir techniÅ¡kai netvarkingas. Sėdęs į savo automobilį atvažiavo į nurodytÄ vietÄ , kurioje stovėjo jo sÅ«nus ir N. P.. Priėjęs iÅ¡ kitos pusės automobilio nukentėjusiojo paklausė, kodėl važinėja dideliu greičiu. IÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡girdo necenzÅ«rinių žodžių lavinÄ , todėl iÅ¡ pykčio stipriai ranka suėmė už nukentėjusiajam už džemperio ir sudavė smÅ«gį į veidÄ , pataikė į lÅ«pÄ , barzdos sritį.

Vėliau Å¡ioje, nukentėjusiojo veido srityje pastebėjo veido patinimÄ . Jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir pats bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , nukentėjusiojo klausė, ar Å¡is turi dokumentus, ar negėręs ir neapsirÅ«kęs. Atvykę policijos pareigÅ«nai nustatė nukentėjusiojo tapatybę, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad Å¡is turi dokumentus. Policijos pareigÅ«nams jis paaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiuoju įvyko konfliktas. IÅ¡lipus N. P. iÅ¡ automobilio, jo atsiprašė už savo grubų elgesį, abu susitaikė ir iÅ¡siskirstė.

Ikiteisminio tyrimo neprisipažino ir mano, kad dėl to padarė klaidÄ . Su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino Å¡iam dalį žalos, dėl likusios dalies atlyginimo susitarė. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir paraÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis) Nukentėjusysis N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 10.30 val. važiavo į savo namus pro (duomenys neskelbtini).

Jo namai yra (duomenys neskelbtini), tame pačiame kaime ir jis norėdamas pasiekti savo namus turi važiuoti pro (duomenys neskelbtini). Jo vairuojamo automobilio ,,Audi A4“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) greitis buvo apie 30 km/h. Pro (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jį namÄ pravažiavo tokiu pačiu greičiu, galbÅ«t net ir lėčiau, kadangi prie Å¡io gyvenamojo namo, ant važiuojamosios kelio dalies yra padarytas dirbtinis kelio pakilimas, todėl dideliu greičiu jis važiuoti negalėjo, netgi turėjo susimažinti greitį.

Šį dirbtinį kelio pakilimÄ padarė pats minėto gyvenamojo namo Å¡eimininkas, kurį pažįsta iÅ¡ matymo, kadangi jis gyvena tuose pačiuose (duomenys neskelbtini) soduose. Jam pravažiavus šį dirbtinį kelio pakilimÄ , prieÅ¡ save jis matė, kad priekyje jo važiuoja automobilis ,,VW Passat“, juodos spalvos. Tikslių valstybinių numerių jis nepamina, tik atrodo, kad buvo raidės BAS. Pravažiavęs šį kalnelį jis Å¡iek tiek padidino greitį iki 30 km/h greičiu, važiavo įjungęs antrÄ bėgį.

Paskui minėtÄ automobilį ,,VW Passat“ jis važiavo iki sankryžos, kuri toliau veda į (duomenys neskelbtini). Privažiavę prie Å¡ios sankryžos, priekyje važiavęs automobilis sustojo ir nejudėjo. Automobilis tiesiog sustojo, jokių perspėjimo signalų įjungęs nebuvo. Jis nelabai suprato kas čia vyksta. IÅ¡ to automobilio iÅ¡lipo vyriÅ¡kis, kuriam galėjo bÅ«ti apie 25-30 metų. Å is vyriÅ¡kis buvo apsirengęs juodu megztiniu ir lyg sportinėmis kelnėmis. Å is vyriÅ¡kis pradėjo eiti link jo automobilio, rankose jis nieko neturėjo.

Priėjo jis prie jo vairuotojo pusės ir jis atidaręs langÄ paklausė kas nutiko. Å is vyriÅ¡kis nieko jam neatsakė ir tiesiog pradėjo aiÅ¡kinti kodėl jis važinėja pro jo namus. Jis suprato, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis taip pat ant jo Å¡aukė, o jis jam nieko nesakė. Jis Å¡aukdamas ant jo sugriebė rankomis jam už megztinio ir tokiu bÅ«du laikė, jis fizinio skausmo nejautė. Kai Å¡is vyriÅ¡kis jį laikė, staiga pro priekines keleivio dureles įlipo kitas vyriÅ¡kis, kurį jis atpažino, kad tai yra sodų gyventojas ir jis gyvena (duomenys neskelbtini).

Å is įlipęs vyriÅ¡kis iÅ¡ karto jam sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu į veidÄ bei pataikė į lÅ«pÄ . Po Å¡io suduoto smÅ«gio jis jautė fizinį skausmÄ , jautė, kad po truputį tinsta lÅ«pa. Tas vyriÅ¡kis, kuris sudavė jam kumščiu, iÅ¡ jo pradėjo reikalauti automobilio dokumentų bei vairuotojo pažymėjimo. Jis jam atsakė, kad tiesiog jam to pažymėjimo neduos, nes neprivalo, todėl vyriÅ¡kis paskambino policijai. Tuo metu jaunesnis vyriÅ¡kis stovėjo lauke.

Kai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, abu vyriÅ¡kiai įsėdo į juodos spalvos ,,VW Passat“. Atvykęs policijos pareigÅ«nų ekipažas jį nusivedė iki savo tarnybinio automobilio. Å iame tarnybiniame automobilyje jis buvo vienas su pareigÅ«nu, kitas pareigÅ«nas bendravo su minėtais asmenimis. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje jis pareigÅ«nui pasakė, kad jam sudavė rankos kumščiu į veidÄ ir jo paklausė ar raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , tačiau tuo metu jis nežinojo kÄ daryti ir pasakė, kad pagalvos.

Tai sužinojęs pareigÅ«nas iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio ir paklausė vyriÅ¡kių, kuris čia mušėsi. Ir bÅ«tent tas vyriÅ¡kis, kuris jam sudavė smÅ«gį patvirtino tÄ faktÄ , kad jis jam sudavė smÅ«gį, tačiau dėl ko sudavė jis arba negirdėjo, arba nesakė. Vėliau pagalvojęs jis nusprendė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , kadangi jo lÅ«pa iÅ¡tino, buvo padaryta lÅ«poje kraujuojanti žaizda. Jam sudavusį smÅ«gį vyriÅ¡kį jis atpažintų pagal bendrus veido bruožus, tamsius trumpus plaukus bei stambiÄ nosies formÄ .

Taip pat jis jį atpažintų dėl to, nes jis gyvena jo soduose todėl jis jį yra matęs ne pirmÄ kartÄ . Sužalojimas, kuris po įvykio jam atsirado kaklo kairėje pusėje galėjo atsirasti tada, kai įvykio dienÄ 2019 m. spalio 5 d. pirmas vyriÅ¡kis jam sugriebė rankomis už megztinio, kadangi jis buvo sugriebęs jam netoli kaklo. Dėl Å¡io sugriebimo jis fizinio skausmo nejautė. Nejautė, kad jam apdraskė kaklÄ , tik vėliau po įvykio kai buvo namuose jis pastebėjo, kad kaklo kairėje pusėje yra nubrozdinimai, kurių prieÅ¡ įvykį tikrai nebuvo.

Nukentėjusysis N. P. papildomos apklausos metu parodė, kad kai jį sugriebė pirmasis ir jaunesnis vyriškis už megztinio prie kaklo ir toliau ant jo šaukė, tada jis pagalvojo, kad jis jam gali trenkti ir tada jį sugriebė. Jis jam buvo sugriebęs už megztinio viena ranka ties kairiu pečiu, o kita ranka ties krūtine, o jis jam viena ranka ties kairiu pečio, o kita prie kaklo. Jie taip susikibę buvo apie minute laiko. Fizinio skausmo jam tai nesukėlė, jis jam taip pat negalėjo sukelti fizinio skausmo, nes sugriebęs buvo už drabužių.

Jiems taip susikibus į jo automobilį įlipo jam jau žinomas asmuo - A.. Jis buvo įlipęs į automobilį nugara atsirėmęs į panele, keliais ant sėdynės. Kai A. įlipo į automobilį jis atsisuko galva į jį ir tada jis jam sudavė smÅ«gį. A. jam sudavė savo deÅ¡iniu kumščių į lÅ«pų sritį. Po Å¡io smÅ«giu jie su jaunesniu vyriÅ¡kiu iÅ¡karto vienas kitÄ paleido. Kai jam buvo suduotas smÅ«gis, jis su jaunesniu vyriÅ¡kiu buvo susikibę, tik iÅ¡karto po smÅ«gio, jie vienas kitÄ paleido.

SužalojimÄ ant kaklo jis pastebėjo tik jau bÅ«damas namuose, jis mano, kad jis atsirado dėl jaunesnio vyriÅ¡kio veiksmų, kai jis mane buvo sugriebęs. Ant kaklo sužalojimo prieÅ¡ įvykį tikrai nebuvo. A. jam sužalojimo ant kaklo tikrai negalėjo padaryti, kadangi jo smÅ«gis buvo jam į veidÄ tai yra į lÅ«pų sritį. Kiek suprato per patį įvykį ir po jo, kad jaunesnis vyriÅ¡kis yra A. sÅ«nus. Kadangi jam jaunesnis vyriÅ¡kis skausmo nesukėlė ir jie kartu buvo susikibę jis jam pretenzijų jokių neturi, pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys.

Dėl kaklo sužalojimo kurį kaip mano jam padarė jaunesnis vyriÅ¡kis pretenzijų neturi. Pretenzijų turi tik A. dėl jo suduoto smÅ«gio jam. Dėl to jis pajautė fizinį skausmÄ , fizinį skausmÄ jautė apie septynias dienas. Byloje reikÅ¡ civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 28-31, 32-34, 42-44, 45-48). IÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. P. ir kaltinamasis A. S. pasiliko prie savo duotų parodymų. N. P. patvirtino, kad A. S. jam trenkė deÅ¡ine ranka į lÅ«pų sritį, dėl ko jam buvo sukeltas skausmas (t. 1, b. l. 37-41).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 5 d. dirbo kartu su kolega A. P.. Minėtos dienos ryte, gavo budėtojo nurodymÄ nuvykti į (duomenys neskelbtini), dėl nesaugaus vairavimo. Atvykus į vietÄ rado stovinčius tris automobilius ir tris vyriÅ¡kius. Tarp jų buvo pranešėjas su savo sÅ«numi ir asmuo dėl kurio kvietė policijÄ . Piliečio, dėl kurio buvo kviesta policija, automobilis buvo tarp tėvo ir sÅ«naus automobilių. Tokiu bÅ«du jam buvo užtvertas kelias.

Asmenų vardų ir pavardžių jis neatsimena. Ant piliečio, dėl kurio buvo kviesta policija, akivaizdžių ir matomų sužalojimų tuo metu nesimatė. Pats pilietis su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl jis kartu su juo tarnybiniame automobilyje, tikrino duomenų bazę. Tikrinant, pokalbio meta pilietis paminėjo, kad buvo iÅ¡ priekio ir galo sustabdytas ten buvusių asmenų, iÅ¡ kurių vyresnysis atidaręs jo automobilio dureles ir jam sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį.

Paklausus ar turės pretenzijų dėl sumuÅ¡imo, jis jam atsakė, kad pagalvos, tačiau tuo metu pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti atsisakė (t. 1, b. l. 81-83). Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 5 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) D. S.. Kelinta valanda neprisimena, bet tai buvo diena, kai iÅ¡ AVPK operatyvaus padalinio budėtojo gavo praneÅ¡imÄ nuvykti į (duomenys neskelbtini), dėl asmens nesaugaus vairavimo. Asmenys susistabdė kitÄ asmenis, kuris pavojingai vairavo ir neturi vairuotojo pažymėjimo.

Jiems nuvykus į įvykio vietÄ rado tris automobilius ir tris vyriÅ¡kius. Asmenų pavardžių neprisimena. Tai buvo pranešėjas su sÅ«numi ir asmuo, dėl kurio kvietė policijos pagalbÄ . Automobiliai stovėjo vienas paskui kitÄ . Pranešėjo sÅ«naus automobilis stovėjo priekyje, sekantis buvo asmens dėl kurio kvietė policijÄ ir kitas automobilis pranešėjo. Pranešėjas jiems paaiÅ¡kino, kad asmuo dėl kurio kvietė policija nesaugiai vairavo sodų bendrijos keliuke, kur greitis ribotas iki 30 km/h.

Jie su kolega paprašė asmens, dėl kurio buvo kviesta policija pateikti dokumentus, asmuo pasakė, kad su savimi jų neturi, todėl D. S. su minėtu asmeniu nuėjo į tarnybinį automobilį asmens tapatybei nustatyti, o jis liko kieme su pranešėju ir jo sÅ«numi. Bendraujant su pranešėju, jis sakė, kad asmuo sodo bendrijoje dažnai nesaugiai vairuoja. Vėliau iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs D. S. paklausė pranešėjo ar jis sudavė asmeniui dėl kurio kvietė policijÄ . Pranešėjas atsakė, kad taip, nestipriai nesusilaikęs sudavė.

Detaliau kaip sudavė pranešėjas nesakė. Asmuo, kuriam sudavė taip pat jam nesakė, jis daugiau bendravo su jo kolega. Vėliau pranešėjas su asmeniu, kuriam buvo iÅ¡kviesta policija susitaikė, paspaudė rankomis. Dar karta buvo asmens, kuriam buvo iÅ¡kviesta policija pasiteirauta ar raÅ¡ys dėl sumuÅ¡imo pareiÅ¡kimÄ , tačiau jis atsisakė. Ant vaikino lÅ«pos, kuriam buvo suduota matė maÅ¾Ä sužalojimÄ . Tiksliai jo apibÅ«dinti negali, nes daug laiko praėjo, tačiau buvo mažas įdrėskimas ar kažkas panaÅ¡aus.

Asmuo, kuriam buvo suduota atsiprašė už savo vairavimÄ , o pranešėjas atsiprašė už suduotÄ smÅ«gį, paspaudė rankomis, susitaikė ir jie su kolega iÅ¡važiavo į kitÄ praneÅ¡imÄ (t. 1, b. l. 92-95). Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 5 d., apie 14 val. ji su vyru V. P. ir jos motina B. K. grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jos sÅ«nus N. P. ir dukra L. P.. Jai kraunant iÅ¡ automobili daiktus į kiemÄ išėjo jos sÅ«nus N..

Ji pamatė, kad sÅ«nus sužalotas, matė, kad jo lÅ«pa iÅ¡tinusi ir ant kaklo yra įdrėskimai. Paklausė sÅ«naus, kas jam nutiko. N. jai pasakojo, kad jis važiavo parsivežti pieno, kadangi ji jo buvo prieÅ¡ tai papraÅ¡iusi. N. važiuojant į namus (duomenys neskelbtini) gatve, prieÅ¡as jį važiavo kitas automobilis. N. sakė, kad minėtas automobilis pradėjo truputį greičiau važiuoti, o N. palaikydamas atstumÄ važiavo paskui. Tada tas automobilis staigiai sustojo, N. taip pat sustojo, sakė, kad mažai trÅ«ko, kad bÅ«tų atsitrenkęs į minėta automobilį.

Vėliau iÅ¡ galo privažiavo dar vienas automobilis. Kaip dabar jau žino iÅ¡ galo prie N. privažiavo prieÅ¡ais stovinčio automobilio vairuotojo tėtis. Nei vieno iÅ¡ minėtų asmenų nepažįsta, jų vardų ir pavardžių nežino. N. pasakojo, kad automobilių vairuotojai jį užsipuolė, kad jaunesnis vairuotojas (kurio automobilis buvo prieÅ¡ais N.) stovėdamas prie N. automobilio priekinių vairuotojo durelių rankÄ N. suėmė už drabužių, kadangi N. buvo atsidaręs langÄ , kažkur netoli kaklo, o Å¡io vaikino tėtis, atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę ir sudavė N. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, tai yra į lÅ«pas.

Jai atrodo N. sakė, kad smūgis buvo suduotas kumščiu. N. pasakojo, kad minėti asmenys reikalavo iš jo dokumentų, vėliau buvo atvažiavę policijos pareigūnai, tačiau jis pareiškimo nerašė. Ji mano, kad sūnus išsigando. Ji dar N. paklausė kodėl jis nerašė pareiškimo, nes jį sumušė, tačiau jis nežinojo. Po šio pasakojimo ji nusprendė nuvažiuoti pas minėtus asmenis paklausti kas nutiko, pagalvojo, kad jie apsipažino ir dėl to sumušė N.. N. žinojo, kur jie gyvena.

Važiavo su N., L., V.ir mama B.. Jie nuvažiavo į N. parodytÄ vietÄ , tai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jiems atvažiavus prie Å¡io namo ji pamatė, kad kieme yra vyriÅ¡kis, todėl sustojo pasikalbėti, kodėl įvyko toks įvykis. Jai iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio kieme buvęs vyriÅ¡kis jau ėjo link jos. Ji jo paklausė kodėl jis sumušė jos sÅ«nų, jis atsakė ar jÅ«s žinote, kaip važinėja jÅ«sų sÅ«nus. Ji dar pasakė, kaip jis važinėja, kaip galima važinėti pro jo namus, kadangi prie jo namų yra du kalniukai ir ten niekaip greitai nepravažiuosi.

VyriÅ¡kis jai daugiau nieko nepasakė tik, kad jos sÅ«nus pasak jo kažkaip blogai važinėja. Ji dar pasakė vyriÅ¡kiui, kad jis nedarys čia savo tvarkos ir minėjo, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Tada ji nuėjo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo. Ar tik ji viena buvo iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio negali pasakyti, ji nematė, kad dar kas nors butų iÅ¡lipęs į laukÄ , tačiau prie automobilio galėjo kas nors iÅ¡lipti, bet jai kalbant su minėtu vyriÅ¡kiu prie jos priėję niekas nebuvo. Nei prieÅ¡ tai, nei po to tÄ dienÄ pro minėto vyriÅ¡kio namÄ nevažinėjo.

AsmeniÅ¡kai minėto vyriÅ¡kio nepažįsta, tada kai buvo sustojusi paklausti, kodėl sumušė jos sÅ«nų, ji minėtÄ vyriÅ¡kį matė pirmÄ kartÄ . IÅ¡ kitų kaimo gyventojų yra girdėjusi, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena vyriÅ¡kis, kuriam kyla problemų, kad pro jo namÄ važinėja žmonės, tuo metu nežinojo apie kokį asmenį yra kalbama, tačiau dabar supranta, kad tikriausiai apie minėtÄ , tačiau negali garantuoti, nes tai tik kalbos kurias girdėjo. Daugiau su minėtu asmeniu nebendravo (t. 1, b. l. 86-89).

Liudytojas B. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. Jam yra žinoma, kad įtariamasis yra jo tėtis. 2019 m. spalio 5 d., apie 10.00 val., išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo, kad iš galo dideliu greičiu atvažiuoja pilkos spalvos „Audi“ automobilis. Kokie buvo valstybiniai numeriai neatsimena. Galimai priekinių numerių nebuvo išviso. Prie jo priartėjęs automobilis pradėjo staigiai stabdyti.

Privažiavus sankryÅ¾Ä sustojo, o „Audi" automobilis sustojo už jo. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir priėjęs prie „Audi“ automobilio vairuotojo pusės atidarytÄ lango, pasilenkęs prie vairuotojo paklausė „kur taip laksto? ar žino, kad čia sodų teritorija?". „Audi“ automobilyje buvo tik vienas asmuo, apie 20 metų amžiaus, trumpų plaukų, apie 180 cm. Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo. Jis atsakė, kad pavartojo keiksmažodį ir pasakė dėl ko prie jo pristojo.

Jis pasakė, kad čia yra siauros gatvės, vaikšto daug vaikų ir taip važinėti pavojinga. Jis jį suėmė už megztinio, sėdėdamas automobilyje. Tuomet ir jis jį suėmė už jo rūbų, vienas ant kito šaukė ir neužilgo paleido. Jis atsitraukė nuo jo automobilio ir paskambino tėčiui. Po kelių minučių atvažiavo jo tėtis. Jis priėjo prie „Audi“ automobilio iš keleivio pusės. Iš tos pusės langas taip pat buvo atidarytas. Jo tėtis prisilenkė prie vairuotojo ir paklausė „kur čia laksto kaip išprotėjęs ir ar išvis turi teises ir dokumentus?" „Audi“ vairuotojas pasakė kad jam leistų važiuoti.

Tėtis paprašė vairuotojo parodyti dokumentus nes įtarė, kad asmuo jų neturi ir taip pat gal yra pavartojęs alkoholinių gėrimų. Taip pat pasakė, kad kvies policijÄ jei to vairuotojas nepadarys. Vairuotojas pasakė „eikit“. Tuomet tėtis perspėjo vairuotojÄ rinkti žodžius, nes kalba su vyresniu žmogumi ir suėmė jį už rÅ«bų, galimai už jo megztinio. Vairuotojas pradėjo muistytis, kad jį paleistų ir iÅ¡trÅ«ko. Jie abu su tėčiu atsitraukė ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Vėliau atvyko policija ir jį įsisodino į automobilį. Tėtis vairuotojui nesudavė. Kai pareigÅ«nai patikrino vairuotojÄ jis iÅ¡lipęs iÅ¡ jų automobilio dar su jo tėčiu paspaudė rankas ir vienas kito atsiprašė (t. 1, b. l. 100-101). IÅ¡ praneÅ¡imo matyti, kad nukentėjusysis N. P. 2019 m. spalio 5 d. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK nurodydamas, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam sudavė vienÄ smÅ«gį (deÅ¡inės rankos kumščiu) į veido sritį iÅ¡ matymo pažįstamas vyras (apie 50 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini)).

Dėl tokių vyro veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l. 1). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties susikirtimu su (duomenys neskelbtini) gatve. Å alia Å¡ių gatvių susikirtimo yra namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17-18). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G881/2019 (06) nurodyta, kad N. P. padaryta muÅ¡tinė žaizdelė ir kraujosruvos virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimai virÅ¡utinėje lÅ«poje, kaklo kairėje pusėje galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje galima prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek smÅ«giavimo bÅ«du, tiek ir krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ t. 1, (b. l. 60). Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauka protokole, užfiksuota, kad nukentėjusysis N. P. atpažino A.

S. kaip asmenį apie kurį jis davė parodymus, tai yra kad šis jam sudavė smūgį (t. 1, b. l. 70-74, 75-78). Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto, matyti, kad 2019 m. spalio 5 d., 10.35.09 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pridedama įrašo kopija ( b. l. 104). Kitų objektų apžiūros protokole su garso įrašo stenograma, užfiksuotas apžiūrėtas ir aprašytas garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro.

Nustatyta, kad 2019 m. spalio 5 d. skambino pranešėjas, kuris prisistatė A. S. ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jaunuolis dideliu greičiu važinėja automobiliu ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir konfliktuoja su pranešėju (t. 1, b. l. 105-107). Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad jie pakankami kaltinamojo A. S. kaltei pagrįsti. BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų seikatos sutrikdymÄ .nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamasis A. S., duodamas parodymus teisme, pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis konfliktavo su nukentėjusiuoju N. P. dėl asmeninio pobÅ«džio nesutarimų,– važiavimo gatve didesniu greičiu nei leistina ir dėl vos nesukeltos avarinės situacijos. Jis pripažino, kad konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, t. y. sudavė smÅ«gį kumščiu Å¡iam į veidÄ .

Nukentėjusysis N. P. patvirtino, kad kaltinamasis smurtaudamas jam sudavė kumščiu į veidÄ ir dėl to jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Aptarta specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai – muÅ¡tinė žaizdelė ir kraujosruvos virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimai virÅ¡utinėje lÅ«poje, kaklo kairėje pusėje galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje galima prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Byloje, įvertinus ir liudytojų D.

S. ir J. P., bei iÅ¡ dalies ir B. S. parodymus, įrodyta, kad kaltinamasis tyčia smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį N. P. dėl ko Å¡iam atsirado minėti padariniai. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Kaltinamasis A. S. teisme prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, stengėsi suÅ¡velninti kilusius padarinius, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam N. P., Å¡ios aplinkybės pripažįstamos lengvinančiomis atsakomybę.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo A. S. gynėjas pateikė teismui raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ , kad jo ginamasis susitaikė su nukentėjusiuoju N. P., Å¡is neturi pretenzijų kaltinamajam, dalį padarytos žalos atlygino, jie susitarė dėl likusios žalos atlyginimo tvarkos, todėl pritaikius BK 38 straipsnio nuostatas, prašė bylÄ kaltinamojo atžvilgiu nutraukti. Nukentėjusysis N. P. pilnai patvirtino Å¡ias aplinkybes, neprieÅ¡tarauja bylos nutraukimui.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 2) savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A.

S. padarė nesunkų nusikaltimÄ , dėl jo kaltę teisme visiÅ¡kai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nors ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad jis kaltu neprisipažįsta, t. y. aiÅ¡kino kumščiu smÅ«gio nukentėjusiajam nesudavęs, tačiau neneigė, kad su nukentėjusiuoju vykusio konflikto metu buvo Å¡iam sugriebęs už drabužių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino, kad, aukščiau aptartomis aplinkybėmis, jis sudavė ranka vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , matė Å¡io patinusį veidÄ .

Taigi, kaltinamasis pripažino esmines veikos padarymo aplinkybes. Antra vertus, BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto sÄ lyga nereikalauja visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, kaip tai numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kada sprendžiamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimas. Pagal teismų praktikÄ , kaltininko kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja jo teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-516-697/2015).

Å iuo atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamasis A. S. teisme pripažino kaltinimÄ visoje apimtyje, jis nuoÅ¡irdžiai apgailestavo dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, stengėsi suÅ¡velninti padarinius, atlygino dalį žalos, dėl likusios – susitarė, kas rodo kaltinamojo psichinį santykį su padaryta veika ir jos padariniais, t. y. kad jis pripažino savo kaltę ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Taigi, teismas sprendžia, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sÄ lyga yra nustatyta.

A. S. teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba, darbe iÅ¡imtinai teigiamai charakterizuojamas (b. l. 112), turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįraÅ¡ytas (b. l. 162). Kaltinamasis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 151-155). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo veiksmus, elgesį po nusikaltimų padarymo, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis A.

S. suvokė savo elgesio neatsakingumÄ ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pripažintina, kad yra visos sÄ lygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiuoju N. P., ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Å ių priemonių paskyrimu siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tame tarpe sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, kaltinamojo kaltės formÄ (tyčia), siekdamas baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, sprendžia, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam A. S. tikslinga paskirti 5 MGL dydžio, t. y. 250 Eur (5 x 50 Eur) įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nesuvaržys kaltinamojo interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia pasiekti visuotinai svarbius bausmės tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Nukentėjusysis N. P. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 5 195,29 Eur žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 58). IÅ¡ teismui pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad nukentėjusysis N. P. sumažino reikalavimÄ iki 800 Eur. Dalį žalos, 300 Eur, kaltinamasis atlygino savo noru, dėl likusios žalos atlyginimo tvarkos ir sÄ lygų nukentėjusysis ir kaltinamasis susitarė. Toks kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas patvirtintinas. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Patvirtinti A. S. ir N. P. 2020 m. gegužės 6 d. susitarimÄ , pagal kurį A. S. įsipareigoja atlyginti (sumokėti) N. P. 500 Eur, lygiomis dalimis po 250 Eur per du mėnesius nuo Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. S. 5 MGL dydžio, t. y. 250,00 Eur įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä®moka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sÄ skaitÄ Luminor banke Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , mokėtojo vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens baudžiamojo poveikio priemonę –, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . KardomÄ jÄ priemonę, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (Baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalis).

Išaiškinti A. S., kad:

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, 2) jeigu jis per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėjas Rimas Å virinas