85dd1433-e537-4fdd-9a29-19ed3e19957d · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-2722-643/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15859-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės M.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. Å . ieÅ¡kinį atsakovui L. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo ir atsakovo L. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė M. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kurį 2020 m. rugsėjo 21 d. patikslinusi teismo prašė:

1) Å¡alių nepilnamečių vaikų L. Ž. ir M. Ž. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina M. Å .;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo L. Ž. nepilnamečių dukrų L. Ž. ir M. Ž. naudai iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. – kiekvienai po 125 Eur per mėnesį ir nuo 2020 m. birželio 1 d. iki mergaičių pilnametystės mokant kas mėnesį kiekvienai po 400 Eur, nepilnamečių L. Ž. ir M. Ž. naudai priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jų motinÄ M. Å ., priteisto iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

3) nustatyti ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ ;

4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog Å¡alys 2013 m. apsigyveno kartu, santuokos nebuvo sudarę. 2014 m. rugpjūčio 6 d. ieÅ¡kovei ir atsakovui gimė pirmoji dukra – L. Ž.. 2017 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovei ir atsakovui gimė antroji dukra M. Ž.. 2019 m. balandžio 1 d. L. Ž. savo noru paliko Å¡eimÄ ir iÅ¡sikraustė iÅ¡ judviejų bendrų namų. Abi dukterys liko gyventi su motina M. Å .. IeÅ¡kovės turimomis žiniomis, atsakovas L. Ž. apsigyveno su jų dukrų buvusia aukle, su kuria romantiÅ¡kus santykius palaiko nuo iÅ¡sikraustymo dienos iki pat Å¡io momento (kartu gyvena).

3. Tiek ieškovės M. Š., tiek ir šalių nepilnamečių vaikų L. ir M. Ž. dabartinė gyvenamoji vieta yra su jų mama M. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, vaikų gyvenamoji vieta turėtų likti nepakeista.

4. M. Å . nurodė, jog atsakovas L. Ž. skiria abiejų savo dukterų iÅ¡laikymui iÅ¡ viso 550 Eur per mėnesį, tačiau atsižvelgiant į Å¡alies gyvenimo sÄ lygas, Å¡i suma yra nepakankama. IeÅ¡kovė nurodė, jog ji abiem dukrom per mėnesį iÅ¡leidžia vidutiniÅ¡kai nuo 1 600 iki 2 250 Eur sumÄ . Pasak ieÅ¡kovės, dėl atsakovo kas mėnesį mokėtinos 550 Eur sumos vyksta nuolatiniai ginčai, diskusijos, praÅ¡ymai skirti vaikų iÅ¡laikymui reikiamÄ bent jau tokiÄ dalinę sumÄ .

5. M. Å ., norėdama užtikrinti geriausius mergaičių interesus, praÅ¡o teismo nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkÄ , numatančiÄ , jog:

1) tėvas bendrauja su dukromis kas antrÄ savaitgalį;

2) tėvas bendrauja su dukromis kiekvienÄ trečiadienį po mergaičių ugdymo veiklos iki kiekvieno ketvirtadienio ryto, iki mergaičių ugdymo veiklos pradžios;

3) vaikų mokslo metų atostogų metu tėvas su dukromis praleidžia vienÄ savaitę iÅ¡ vaikų atostogų. Vaikų mokslo atostogoms (neįskaitant vasaros atostogų) vykstant kelis kartus per metus – tėvai paeiliui rotuojasi ir praleidžia su dukromis kas antras dukrų mokslo metų (pavasario, rudens) atostogas;

4) vaikų vasaros atostogų metu tėvas praleidžia savaitę atostogų su dukromis, tačiau tik tuo laiku, kuomet mokykloje nevyksta ugdymo veikla atostogų metu, jeigu tokiÄ lanko kuri nors dukra;

5) Kalėdų ir Velykų atostogas dukros praleidžia taip: vienos atostogos tais pačiais metais – su mama, kitos – su tėvu;

6) Motinos dienÄ ir Tėvo dienÄ dukros praleidžia su tuo iÅ¡ tėvų, kurio diena yra minima;

7) dėl abiejų dukterų (ir kiekvienos jų atskirai) gimimo dienos šventimo tėvai susitaria išankstiniu susitarimu, ne vėliau kaip prieš savaitę iki vaiko gimtadienio dienos;

8) bet kurios iš dukterų ligos atveju vaikas būna su mama M. Š., ir, vaikui pageidaujant, telefonu bendrauja su tėvu.

6. Atsakovas L. Ž. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutinka ir teismo praÅ¡o:

1) atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl L. ir M. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti L. ir M. Ž. gyvenamÄ jÄ vietÄ su jų motina - ieÅ¡kove - tėvų susitarimu;

2) nustatyti L. ir M. Ž. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkÄ , numatančiÄ , kad dukros pas tėvÄ praleidžia 2 savaites per mėnesį;

3) atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ iÅ¡laikymÄ dukroms;

4) priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, jog 2014 m. birželio 13 d. Å¡alys įsigijo nuosavÄ bÅ«stÄ - 58 kv. m. ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pradinį įnaÅ¡Ä už turtÄ atsakovas su ieÅ¡kove mokėjo lygiomis dalimis – kiekvienas po 21 721,50 Eur. 2014 m. birželio 13 d. bÅ«stui įsigyti Å¡alys kartu ėmė kreditÄ . Nuo pat kredito sutarties sudarymo dienos, visas kredito įmokas, palÅ«kanas už kreditÄ , turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas (komunalinius ir administracinius mokesčius) mokėjo tik atsakovas, jis taip pat savo santaupomis butÄ pilnai įrengė. Nepaisant to, kad atsakovo finansinis indėlis į Å¡alių vardu įsigyjamÄ turtÄ yra žymiai didesnis, turtas buvo įregistruotas kaip Å¡alių dalinė nuosavybė (50/50).

8. Nurodo, kad ieÅ¡kovė nuo 2014 m. vidurio nebedirbo. Atsakovas iÅ¡laikė ieÅ¡kovę ir vaikus, nuolat pervesdavo ieÅ¡kovei pinigų asmeniniams poreikiams tenkinti, mokėjo visas vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Atsakovo pervestos lėšos per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį sudarė apie 20 000 Eur. Atsakovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ buto 2019 m. balandžio 1 d., jis toliau moka pusę kredito įmokų ir palÅ«kanų už kreditÄ , taip pat mokėjo iÅ¡ pradžių visas, dabar pusę turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, kas mėnesį moka vaikams iÅ¡laikymÄ (550 Eur per mėnesį), moka už vaikų ir ieÅ¡kovės sveikatos draudimus (205,75 Eur per metus), apmoka kitas vaikų iÅ¡laidas, o nuo iÅ¡sikraustymo iki 2019 m. spalio mėnesio atsakovas pervesdavo kas savaitę ieÅ¡kovei 200 Eur sumÄ jos asmeniniams poreikiams tenkinti, nes dar ilgai tikėjosi, kad pavyks iÅ¡saugoti santykius.

Atsakovas ir dabar gyvena vienas, iÅ¡sikraustęs iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡sinuomojo butÄ Å¡alia savojo, kad galėtų kuo dažniau matytis su savo dukromis ir prisidėti prie jų auginimo.

9. Pasisakydamas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovas nurodė, kad Å¡alys buvo sutarę tokiÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ : vaikai praleidžia su tėvu kas antrÄ savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro) ir du vakarus darbo dienomis. Tokia tvarka, dėl nuolat tarp Å¡alių kylančių konfliktų, nepasiteisino, todėl atsižvelgiant į tai, kad:

1) atsakovo ryšys su dukromis yra ypač artimas, bendravimas yra pastovus, nuolatinis, o dukros yra labai prisirišusios prie atsakovo;

2) Å¡alių sutarta tėvo bendravimo su dukromis tvarka nepasiteisino, atsakovas praÅ¡o teismo nustatyti tokiÄ jo bendravimo su dukromis tvarkÄ , pagal kuriÄ abi dukros su juo praleistų 2 savaites per mėnesį.

10. Atsakovas pažymėjo, jog nors ieÅ¡kovė neva pateikia įrodymus, kad vaikų iÅ¡laikymui ji pati skiria vidutiniÅ¡kai nuo 1 600 iki 2 250 Eur per mėnesį, tačiau jokių realių mokėjimų, kvitų ar detalizacijų nepateikia. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovė, nors ir teigia, kad jos pajamos yra mažesnės už atsakovo, pati yra gydytoja, dirba dviejose medicininėse įstaigose ir apie savo pajamas jokių įrodymų prie ieÅ¡kinio nepateikia. Be to, ieÅ¡kovė sÄ moningai nutyli, kiek realiai pinigų gavo ir gauna iÅ¡ atsakovo vaikų ir savo poreikiams tenkinti.

11. Atsakovas L. Ž. pateikė teismui patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė:

1) nustatyti/palikti galioti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su dukromis tvarkÄ , nustatytÄ teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal kuriÄ tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrÄ savaitgalį, poriniais metų savaitgaliais, paimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 20:00 val.; tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).

Papildomai nustatyti: kad abi dukros su tėvu praleistų tėvo gimimo dienÄ , Tėvo dienÄ , rotuojant kasmet Kalėdas arba Velykas; kad abi dukros praleistų su tėčiu kas antras atostogas ugdymo/mokymo įstaigoje; kad abi dukros praleistų su tėčiu kasmet 2 savaites vasaros atostogų;

2) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y., išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

12. Nurodė, kad Å¡alys iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo taikė atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikai praleidžia su tėvu kas antrÄ savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro) ir du vakarus darbo dienomis be nakvynės. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti tokiÄ tvarkÄ , tačiau tokia tvarka yra ne tik netinkama vaikams, bet ir pažeidžianti vaikų teises bendrauti ir turėti santykius su abiem tėvais. Atsakovas iki pat 2020 m. birželio 1 d. nuomojosi butÄ Å¡alia savo dukrų, darbo dienomis paėmęs po darbo dukras iÅ¡ darželio vos spėdavo per automobilio spÅ«stis tik grįžti namo ir pagaminti dukroms vakarienę, kai jau turėdavo jas grÄ Å¾inti motinai.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas prašė teismo pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti tokiÄ jo bendravimo su dukromis tvarkÄ , kad abi dukros su juo praleistų po 2 savaites per mėnesį. Teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, nustatydamas maksimaliÄ tėvo bendravimo su dukromis tvarkÄ , tačiau ieÅ¡kovė jÄ apskundė ir reikalauja grįžti prie buvusios ydingos tvarkos, dėl ko vyresnioji dukra jau atsidÅ«rė pas vaikų psichoterapeutÄ .

L. Ž. nurodė, jog teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka puikiai pasiteisino.

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui iÅ¡vadÄ dėl nepilnamečių L. ir M. Ž..

14. Nurodė, kad Tarnybos darbuotojos apsilankymo metu nustatyta, jog ieÅ¡kovė M. Å . su nepilnametėmis dukterimis L. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), ir M. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena 3 kambarių apie 58 kv. m ploto bute su visais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Anot ieÅ¡kovės, bÅ«stas priklauso jai ir atsakovui L. Ž.. Butas Å¡varus, tvarkingas, erdvus, naujos statybos name. Namuose yra visi reikiami baldai ir buitinė technika. Mergaitės dalinasi vienu kambariu, turi atskiras lovytes, kitus reikiamus baldus, žaislus, ugdymo priemones. Apsilankymo metu M. Å . nurodė, jog dirba VÅ¡Ä® Lazdynų poliklinikoje oftalmologe, taip pat - „Sveikatos namuose“ oftalmologe. Jos mėnesio darbo pajamos yra apie 2 000-2 500 Eur. Moteris taip pat gauna 120 Eur per mėnesį iÅ¡mokÄ už du vaikus bei 550 Eur per mėnesį iÅ¡laikymÄ dviem vaikams iÅ¡ atsakovo.

15. Nepilnametė L. lanko Vilniaus privatų lopÅ¡elį-darželį „AukÅ¡tyn kojom“, papildomai lanko baseinÄ (45 Eur per mėnesį) ir dailės bÅ«relį (54 Eur per mėnesį). Pasak ieÅ¡kovės, reikalingas ortodontinis gydymas. Apsilankymo metu su L. bendrauta individualiai, pokalbyje motinai nedalyvaujant. Mergaitė papasakojo, kad tėveliai jau senai nedraugauja, tėtis ilgÄ laikÄ gyvena kitame bute, jai patinka jo naujieji namai. Su tėčiu mėgsta žiÅ«rėti filmukus, pažaisti su žaisliukais, Å¡eÅ¡tadieniais pasivaikščioti, suvalgyti ledų. Nepilnametė M. lanko Vilniaus privatų lopÅ¡elį-darželį „AukÅ¡tyn kojom“, papildomai lankys baseinÄ (45 Eur per mėnesį) ir dailės bÅ«relį (54 Eur per mėnesį). Pasak ieÅ¡kovės, vaikas didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Atsižvelgiant į jaunÄ mergaitės amžių, jos nuomonė nebuvo iÅ¡klausyta.

16. Tarnybos darbuotoja lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatyta, jog atsakovas L. Ž. gyvena 3 kambarių apie 68 kv. m ploto bute su visais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Anot atsakovo, būstas priklauso jam. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Butas erdvus, jame yra visi reikalingi baldai ir buitinė technika. Mergaitės dalinasi vienu kambariu, turi atskiras lovytes, kitus reikiamus baldus, žaislus, ugdymo priemones. Apsilankymo metu L. Ž. nurodė, jog šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo gaunamas mėnesio pajamas sudaro 738 Eur bedarbio išmoka.

17. Tarnybos nuomone, nepilnamečių L. ir M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Atsižvelgiant į vaikų interesus, nepilnametėms iÅ¡ tėvo priteistinas iÅ¡laikymas, kuris garantuotų bÅ«tinÄ ir socialiai priimtinÄ vaikų poreikių patenkinimo lygį. Tarnybos nuomone, ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki mergaičių pilnametystės galimai užtikrintų bÅ«tinÄ vaikų poreikių patenkinimo lygį. Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio turėtų bÅ«ti vertinamos vaikų interesų naudai.

18. Tarnyba 2020 m. spalio 2 d. pateikė teismui iÅ¡vadÄ dėl patikslinto ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje pažymėjo, kad Å¡alys nuo gyvenimo skyrium pradžios buvo susitarusios dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡i bendravimo tvarka mergaitėms tapo įprasta, taip pat į jaunÄ vaikų amžių, ieÅ¡kovės siÅ«loma tėvo bendravimo su vaikais tvarka Å¡iuo metu labiau atitiktų L. ir M. interesus.

19. Tarnyba 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui iÅ¡vadÄ dėl patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio, kurioje nurodė Tarnybos nuomone, tėvo patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡oma nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarka iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarautų vaikų interesams. Taip pat pažymima, kad atsakovo praÅ¡oma nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kuriÄ vaikai darbo dienomis kas antrÄ naktį nakvotų tėvo namuose, galimai keltų sunkumų derinant normalų vaikų dienos režimÄ . Tarnybos nuomone, galbÅ«t darbo dienomis pakaktų vienos nakvynės per savaitę, tėvui su vaikais praleidžiant daugiau kokybiÅ¡ko laiko savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, tokiu bÅ«du labiau iÅ¡laikant vaikų dienotvarkės stabilumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. liepos 12 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė:

1) nustatyti nepilnametės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove (motina) M. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2) nustatyti nepilnametės M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove (motina) M. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3) nustatyti atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais, dukromis L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , numatančiÄ , kad: tėvas bendrauja su vaikais kas antrÄ savaitgalį, poriniais metų savaitgaliais, paimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 20:00 val.; tėvas bendrauja su vaikais darbo dienomis, porinėmis savaitėmis, t. y., tomis savaitėmis, kai yra numatytas tėvo bendravimas savaitgaliais, vienÄ darbo dienÄ su nakvyne, pasiimdamas vaikus trečiadieniais iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai ketvirtadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma); ir neporinėmis savaitėmis, t. y., tomis savaitėmis, kai nėra numatytas tėvo bendravimas savaitgaliais, dvi dienas su nakvynėmis, pasiimdamas vaikus trečiadieniais iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , po dviejų dienų, t. y., atitinkamai penktadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma); tėvas bendrauja su vaikais Tėvo dienÄ , paimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 20:00 val.;

Motinos dienÄ vaikai praleidžia su motina; tėvas bendrauja su vaikais neporiniais metais per Å v. Kalėdas, paimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos Kūčių dienÄ , t. y., gruodžio 24 d., 10:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ Å v. Kalėdų dienÄ , t. y., gruodžio 26 d., 20:00 val. Poriniais metais Kūčias ir Å v. Kalėdas vaikai praleidžia su mama; tėvas bendrauja su vaikais poriniais metais per Naujuosius metus, paimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos porinių metų gruodžio 31 d., 10:00 val. (jei tai ne darbo diena) arba 17:00 val. (jei tai darbo diena) ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ kitų metų sausio 1 d. 20:00 val.

Neporiniais metais Naujuosius metus vaikai praleidžia su mama; tėvas bendrauja su vaikais poriniais metais per Å v. Velykas, paimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos Å v. Velykų iÅ¡vakarėse, t. y., penktadienį, 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ Å v. Velykų dienÄ , t. y., pirmadienį, 20:00 val. Neporiniais metais Å v. Velykas vaikai praleidžia su mama; tuo atveju, jei sutampa bendravimas su vaikais savaitgalių metu ir Å¡venčių metu, pirmumas suteikiamas bendravimo grafikui, taikomam Å¡venčių metu; tėvas bendrauja su vaikais 14 (keturiolika) kalendorinių dienų atostogų dienų.

Apie planuojamas atostogas kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi informuoti kitÄ Å¡alį iki einamųjų metų sausio 15 dienos; tėvo ir motinos planuojamoms atostogoms sutampant, poriniais metais pirmenybė yra teikiam tėvo planuojamam atostogų laikui, o neporiniais metais – motinos; tėvas bendrauja su vaikais neporinių metų rudens atostogas ir vėliau kas antras vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogas, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos pirmÄ atostogų dienÄ 10:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ 20:00 val. (t. y.: neporiniais metais rudens atostogas su vaikais praleidžia tėtis, toliau:

žiemos atostogas – mama, pavasario atostogas – tėtis, rudens – mama ir t.t.); vaikų atostogų metu tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikai praleidžia atostogas, privalo užtikrinti kitam iÅ¡ tėvų galimybę kas antrÄ dienÄ su vaikais susisiekti nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, skambinant nuo 16:00 val. iki 17:00 val. arba kitu tėvų raÅ¡tu (sms ar kitomis susiraÅ¡inėjimo priemonėmis) suderintu metu; abu tėvai turi teisę vaikų gimimo dienÄ dalyvauti vaikų gimtadienio Å¡ventėje; bet kurio iÅ¡ vaikų ligos atveju, sergantis vaikas yra slaugomas mamos, tėvui sudarant galimybę susisiekti su vaiku nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

Teismas taip pat nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2020 m. birželio 2 d.) iki vaiko pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur per mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2020 m. birželio 2 d.) iki vaiko pilnametystės; iÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo L.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 125 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.; priteisti iÅ¡ atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 125 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.; vaikų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieÅ¡kovę M.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21. Pasisakydamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nurodė, kad tarp Å¡alių ginčo nebuvo, kad dukrų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, tam neprieÅ¡taravo ir Tarnyba, todėl teismas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino.

22. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teismas pažymėjo, kad 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, numatanti, jog:

1) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrÄ savaitgalį, poriniais metų savaitgaliais, paimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 20:00 val.;

2) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma). 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas bendravimo tvarkÄ iÅ¡ dalies pakeitė, vietoje tėvo bendravimo su dukromis antradieniais ir ketvirtadieniais nustatydamas, kad atsakovas L.

Ž. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai ketvirtadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).

23. Sprendime teismas atkreipė dėmesį, kad didžiausias Å¡alių ginčas, sprendžiant dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tarp Å¡alių kilo dėl tėvo teisės bendrauti su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis. Atsakovas, galutinai suformavęs savo pozicijÄ , praÅ¡o teismo nustatyti, jog jis bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , penktadienį dienÄ ryte, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai (8:00 val.) arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 10:00 val.

Savo ruožtu ieÅ¡kovė prašė teismo nustatyti tokiÄ pat bendravimo tvarkÄ , kokia Å¡iuo metu, t. y., kokiÄ numato taikytos laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinant atsakovui teisę bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimant vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾inant vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai ketvirtadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).

Laikinosios apsaugos priemonės numatė tėvui teisę bendrauti su vaikais antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvyne, t. y., grÄ Å¾inant vaikus sekančiÄ dienÄ ryte į ugdymo įstaigÄ ar vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tokiu atveju kas antrÄ savaitgalį vaikai bendraudavo su tėvu nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vakaro, kas neigiamai veikė Å¡alių nepilnametes dukras, L. atsirado nervinis tikas, mergaitei prasidėjo didelės emocinės iÅ¡krovos. M. darželyje pradėjo Å¡lapintis į lovÄ . 2020 m. lapkričio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi laikinÄ jÄ tėvo bendravimo tvarkÄ Å¡ioje dalyje pakeitus, t. y., nustačius, jog mergaitės bendrauja su tėvu ir nakvoja pas jį tik vienÄ darbo dienÄ per savaitę (iÅ¡ trečiadienio į ketvirtadienį), situacija pagerėjo.

24. IeÅ¡kovė savo pozicijÄ nekeisti bendravimo tvarkos darbo dienomis, t. y., darbo dienomis nustatyti tik vienÄ bendravimÄ su nakvyne, grindė nepilnamečių vaikų sveikatos problemomis, atsiradusiomis tuo metu, kai galiojo 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Teismo vertinimu, nėra duomenų, leidžiančių daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog vaikų elgesio pokyčius nulėmė 2020 m. spalio 8 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios priemonės. Emocinės iÅ¡krovos Å¡alių nepilnametei dukrai L. buvo bÅ«dingos ir anksčiau, Å¡alims dar gyvenant kartu, iÅ¡ esmės Å¡ios aplinkybės neginčijo ir ieÅ¡kovė.

Å alys patvirtino, kad nustojus gyventi kartu, bÅ«davo nusistovėjusi tvarka, kad tėvas su jomis bendraudavo kas antrÄ savaitgalį su nakvyne bei dvi pasirinktas darbo dienas (pirmadienį – trečiadienį arba antradienį – ketvirtadienį) be nakvynių. Pasak atsakovo, vaikų elgesio pasikeitimų galėjo kilti bÅ«tent todėl, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apribotas tėvo bendravimas su vaikais darbo dienomis, paliekant tik vienÄ darbo dienÄ . Aplinkybę, jog L. dar iki 2020 m. spalio 8 d. priimtos teismo nutarties ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė stresÄ , buvo pastebimi emocijų sutrikimui bÅ«dingi simptomai, buvo rekomenduojama nekeisti dienos rutinos, kas vaikui duotų didesnį saugumo jausmÄ bei leistų stabilizuoti emocinę bÅ«senÄ , 2020 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡te patvirtino mergaitę konsultuojanti vaikų ir paauglių psichiatrė E. P..

Skirti ekspertizės nei viena iš šalių neprašė.

25. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo bendravimas su vaikais galėtų daryti jiems žalÄ , pagrindo riboti atsakovo bendravimÄ su nepilnametėmis dukromis nėra, todėl Å¡ioje dalyje reikalavimus patenkino iÅ¡ dalies ir nustatė, jog tėvas bendrauja su vaikais darbo dienomis, porinėmis savaitėmis, t. y., tomis savaitėmis, kai yra numatytas tėvo bendravimas savaitgaliais, vienÄ darbo dienÄ su nakvyne, pasiimdamas vaikus trečiadieniais iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai ketvirtadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma); ir neporinėmis savaitėmis, t. y., tomis savaitėmis, kai nėra numatytas tėvo bendravimas savaitgaliais, dvi dienas su nakvynėmis, pasiimdamas vaikus trečiadieniais iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , po dviejų dienų, t. y., atitinkamai penktadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).

26. Sprendime teismas atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo metu, galiojant laikinai tėvo bendravimo su vaikais tvarkai, atsakovas bendrauja su dukromis kiekvienÄ trečiadienį su nakvyne, tačiau papildomai nustačius jo bendravimÄ nuo trečiadienio iki penktadienio (t. y., kiekvienÄ savaitę po dvi darbo dienas su nakvynėmis, kaip to praÅ¡o atsakovas), susiklostytų tokia situacija, jog tėvas kas antrÄ savaitę bendrautų su vaikais nuo trečiadienio popietės iki penktadienio ryto, o taip pat nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro.

Teismo vertinimu, mergaitėms bendraujant su tėvu nepertraukiamai keturias paras iÅ¡ eilės, jos gali pasiilgti motinos, todėl nustačius atsakovo bendravimÄ su vaikais vienÄ darbo dienÄ su nakvyne tomis savaitėmis, kai mergaitės savaitgalį praleidžia su tėvu, ir dvi dienas su nakvyne tomis dienomis, kai mergaitės savaitgalį praleidžia su motina, tolygiau pasiskirstytų kiekvieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaikais periodai ir Å¡ie periodai geriau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, atsižvelgiant į jų amžių.

27. Pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti Å¡alių nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ po 400 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas sutinka teikti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ po 275 Eur kas mėnesį. IeÅ¡kovė pateikė teismui nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimus, kuriose nurodė, jog abiejų dukrų poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniÅ¡kai skirianti apie 1 894 Eur, teismo posėdyje Å¡ias iÅ¡laidas detalizavo, nurodydama, kad kiekvienos iÅ¡ dukterų poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 1 000 Eur suma, tačiau atsižvelgdama į Å¡alių turtinę padėtį, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo mažiau nei pusę kiekvieno iÅ¡ vaikų poreikių patenkinimui reikalingos sumos, t. y., po 400 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, jog vaikų poreikių patenkinimui ji kas mėnesį skiria po daugiau nei 1 000 Eur (abiem mergaitėms) ir ateityje sutinka didesne dalimi (t. y., apie 40 procentų didesne dalimi) prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Atsakovo manymu, M. Ž. poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga iki 430 Eur suma. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės nurodyta 2 500 Eur suma, reikalinga M. ortodontiniam gydymui. Pasak jo, analogiÅ¡kas L. gydymas kainavo apie 1 000 Eur, kadangi tokiÄ paslaugÄ teikia iÅ¡ esmės kiekviena klinika, Å¡alys turėtų paieÅ¡koti labiau finansines galimybes atitinkančių variantų.

Atsakovas nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, kad M. lankytų privatų darželį „AukÅ¡tyn kojom“, tačiau jo finansinės galimybės yra ribotos, sutiktų dengti 100 Eur dukters darželio iÅ¡laidų, taip pat prisidėtų prie 100 Eur iÅ¡laidų dukters maitinimui (viso skirti 200 Eur darželio iÅ¡laidoms apmokėti), o atsižvelgiant į geresnę ieÅ¡kovės turtinę padėtį, likusiÄ dukters darželio iÅ¡laidų dalį turėtų prisiimti ieÅ¡kovė. Jei analogiÅ¡ka suma prisidėtų ir ieÅ¡kovė, 70 Eur vaiko pinigus, bendra dukters poreikių patenkinimui skiriama suma galėtų sudaryti apie 620 Eur per mėnesį.

Pasisakydamas dėl L. išlaikymo, nurodė, kad poreikiai iš esmės analogiški, per mėnesį sudaro apie 430 Eur, sutinka su vienu būreliu. Teigia, kad jo gaunamos pajamos nėra pakankamos prisidėti prie L. Ž., o vėliau ir M. Ž. mokslų privačioje mokykloje, kainuojančių apie 550 Eur vienam vaikui per mėnesį.

28. Pasisakydamas dėl vaikų dalių, tenkančių bÅ«sto iÅ¡laikymui, teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu Å¡alys lygiomis dalimis dengia bÅ«sto (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius. Tiek ieÅ¡kovei, tiek ir atsakovui prie Å¡ių mokesčių padengimo prisidedant ½ dalimi, pripažintina, jog abi Å¡alys tokiu bÅ«du užtikrina nurodytame bute gyvenančių nepilnamečių vaikų teisę į bÅ«stÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos į nepilnamečių vaikų poreikius papildomai nebetrauktinos.

Dėl išlaidų drabužiams, teismas nurodė, kad kiekvienam vaikui laikytina pagrįsta 85 Eur suma. Teismas įtraukė ir 35 Eur per mėnesį išlaidoms transportui, taip pat laikė pagrįstomis sumas higienos, sanitarinėms, laisvalaikiui, pramogoms, telefono planui ir mokymosi priemonėms. Pasisakydamas dėl vaiko lavinimo, teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti kiekvienam vaikui po 100 Eur, atsakovas sutinka skirti po 50 Eur. Dėl šių išlaidų konstatavo, kad 50 Eur per mėnesį išlaidas kiekvieno iš nepilnamečių vaikų papildomam ugdymui, vertina kaip pagrįstas bei atitinkančias protingumo kriterijų.

Teismas pagrįstomis laikė ir 17 Eur gimtadienio šventės išlaidas. Teismas išlaidų vaikų atostogoms nelaikė pagrįstomis, kadangi tokio pobūdžio išlaidas vaikui kiekvienas iš tėvų turi teisę skirti savarankiškai, bendravimo su vaiku metu. Dėl išlaidų sveikatos priežiūrai nurodė, kad pagrįstos yra 21 Eur išlaidos per mėnesį kiekvienam vaikui.

29. Teismas dėl L. Ž. psichiatro konsultacijų nurodė, kad matyti, jog iÅ¡laidos psichoterapeutės paslaugoms apmokėti yra pasiskirsčiusios netolygiai: vienais mėnesiais Å¡ios iÅ¡laidos yra patiriamos gerokai didesnės, tuo tarpu duomenų apie kitais mėnesiais patirtas analogiÅ¡kas iÅ¡laidas į bylÄ nepateikta, todėl teismas laikė 40 Eur per mėnesį tam pakankama suma. Teismas nustatė, kad iÅ¡laidos nepilnamečių vaikų privačiam darželiui, įskaitant ir darželyje organizuojamÄ maitinimÄ , apmokėti laikotarpiu 2020 m. sausio – 2021 m. kovo mėn. vidutiniÅ¡kai sudarė apie 816 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų apie 408 Eur vienam vaikui.

30. Pasisakydamas dėl M. Ž. ortodontinio gydymo (2 500 Eur), teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių medicininių duomenų, patvirtinančių Å¡alių nepilnametei dukrai M. Ž. nustatytas odontologine diagnozes (pagal TLK kodus), iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti apie reikalingÄ gydymÄ bei jo kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis galimybes. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nėra galimybės spręsti apie Å¡alių nepilnametei dukrai reikalingÄ ortodontinį gydymÄ bei vertinti, ar Å¡is gydymas yra susiję su estetiniais, ar sveikatinimo tikslais, taip pat vertinti jo kompensavimo galimybių.

Tarp Å¡alių byloje taip pat kilo ginčas dėl bÅ«tinybės L. Ž. nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio lankyti privačiÄ ugdymo įstaigÄ . Atsakovas nepilnametę dukrÄ Ä¯ pasirinktÄ mokyklÄ užregistravo, tačiau pasikeitus atsakovo finansinei padėčiai, tarp Å¡alių kilo ginčas dėl bÅ«tinybės dukrai lankyti privačiÄ mokyklÄ . Atsakovas siÅ«lė M. Å . svarstyti alternatyvius valstybinių ugdymo įstaigų variantus, tačiau ieÅ¡kovė sutartį su ugdymo įstaiga jau yra pasiraÅ¡iusi.

Teismo vertinimu, pastarosios išlaidos turi būti sprendžiamos šalių sutarimu, atsižvelgiant į finansines galimybes. Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1 815 Eur per mėnesį, finansiniai įsipareigojimai sudaro 35,33 Eur ir 774,51 Eur per mėnesį, taigi jis neturi analogiškų ieškovei finansinių galimybių prisidėti prie šių išlaidų patenkinimo. Byloje neįrodžius šalių nepilnametei dukrai taikytino odontologinio gydymo bei privačios mokyklos būtinumo, šaliai, vienasmeniškai nusprendusiai tokias išlaidas prisiimti, turėtų tekti visa/didesnioji tokių išlaidų dalis.

Teismas konstatavo, kad kiekvienam iš vaikų per mėnesį tenka 790 Eur, jis mažintinas 70 Eur skiriamais vaiko pinigais, taigi vienam vaikui per mėnesį tenka 720 Eur išlaikymo.

31. Pasisakydamas dėl Å¡alių materialinės padėties ir galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , teismas nurodė, kad vidutinės ieÅ¡kovės pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 3 258 Eur., įvertino jos nuosavybės teisę valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei preliminariÄ naujo buto pirkimo-pardavimo sutartį, kreditorinius įsipareigojimus. Ä®vertino, kad atsakovo pajamos sudaro 1 815 Eur atskaičius mokesčius, įvertino turimÄ turtÄ bei kreditinius įsipareigojimus. Teismas įvertino, kad ieÅ¡kove gauna beveik dvigubai didesnes pajamas, nei atsakovas, palygino turimus įsipareigojimus ir konstatavo, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo (ieÅ¡kovė gauna ženkliai didesnį darbo užmokestį ir turi mažiau finansinių įsipareigojimų).

IeÅ¡kovė nurodė, jog ji sutinka didesne dalimi (t. y., 40 procentų daugiau). Nustačius, kad Å¡alių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 720 Eur suma ir ieÅ¡kovei sutikus 40 proc. didesne dalimi prisidėti prie Å¡alių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, teismas iÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡laikymÄ po 300 Eur per mėnesį.

32. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nustatė, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. nepilnametės dukters L. Ž. išlaikymui turėjo sumokėti viso 1 500 Eur (5 mėn. x 300 Eur), o M. Ž. išlaikymui turėjo sumokėti iš viso 1 500 Eur (5 mėn. x 300 Eur). Nurodytu laikotarpiu atsakovui skyrus kiekvienos iš dukterų išlaikymui po 1 375 Eur (5 mėn. x 275 Eur), skirtumas, kiekvienam vaikui, sudarantis po 125 Eur, priteistinas iš atsakovo kaip išlaikymo įsiskolinimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 33. IeÅ¡kovė teismui pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o tenkinti M. Å . praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinėje instancijoje; įpareigoti atsakovÄ L. Ž. pateikti į bylÄ visÄ informacijÄ apie atsakovo dabartinę darbovietę/darbovietes ir joje/jose atsakovo gaunamÄ darbo užmokestį/pajamas, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki duomenų pateikimo teismui dienos; tenkinti M. Å . apeliacinį skundÄ bei pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo dalį dėl Å¡alių vaikams atsakovo teikiamo iÅ¡laikymo dydžio bei atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, visa apimtimi tenkinant M.

Å . ieÅ¡kinį (įskaitant ir patikslintÄ ieÅ¡kinį) arba tenkinti apeliantės M. Å . apeliacinį skundÄ bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme; priteisti iÅ¡ atsakovo L. Ž. bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias pagrindžiantys įrodymai yra pateikti teismui, įskaitant ir iÅ¡laidas, patirtas bylinėjantis pirmosios instancijos teisme, ir bus pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

34. Visų pirma apeliantė praÅ¡o priimti naujus įrodymus. PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad 2021 m. liepos pabaigoje, jau teismui paskelbus sprendimÄ , ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad atsakovas nuo 2021 m. birželio 1 d. nebedirba teismui bylos nagrinėjimo metu nurodytoje darbovietėje - (duomenys neskelbtini), o grįžo dirbti į savo buvusiÄ darbovietę – (duomenys neskelbtini), Å¡ias aplinkybes patvirtina Linkedin naujai pateikiama informacija. 2021 m. gegužės 12 d. iÅ¡nagrinėjus bylÄ nutarties/sprendimo paskelbimas atidėtas 2021 m. birželio 1 d., taigi nuo Å¡ios dienos atsakovui tapo paranku susirasti darbÄ . IÅ¡ teikiamų naujų įrodymų darytina iÅ¡vada, jog L. Ž. galimai uždirba žymiai daugiau nei pateikė pirmosios instancijos teisme, o Å¡i aplinkybė yra itin svarbi vertinant dukterims iÅ¡ atsakovo skirtino iÅ¡laikymo dydį.

35. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kadangi teismas neatsižvelgė į specialisto byloje iÅ¡vadas ir rekomendacijas, kuriose nurodoma nekeisti nusistovėjusios tvarkos ir vaiko gyvenimo režimo, kuo labiau stabilizuoti L. Ž. aplinkÄ . Teismas nepagrįstai vertino, jog nėra byloje aiÅ¡kių įrodymų, kad tokiÄ vaiko savijautÄ iÅ¡provokavo bÅ«tent pakeistas mergaičių bendravimo su tėvu grafikas. Pirmiau buvusiu Å¡alių sutartu grafiku, kurį atsakovas ėmė ginčyti tik bylai patekus į teismÄ , dukterys gyveno apie pusantrų metų, prie jo priprato, jis joms buvo aiÅ¡kus.

Teismas nevertino gydytojos pažymų, gyd. V. U. iÅ¡vados, ieÅ¡kovės filmuotos medžiagos dėl L. Ž. emocinės savijautos. Po 2020 m. spalio 8 d. vaikus pradėjus rotuoti po namus kas antrÄ dienÄ - Å¡ios stebimos mergaitės bÅ«senos priartėjo iki paribinių, atsirado tikas (V. U. pažyma), nepaisant specialisto rekomendacijų net kelis kartus pakeitus dukroms įprastÄ grafikÄ - stebimos ilgalaikės tokios sprendimo pasekmės (2021 m. gegužės 11 d. gyd. E. P. praneÅ¡imas dėl skirto net ir medikamentinio gydymo, vaizdo medžiaga).

36. Teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo, vaiko teisme apklausimo, tokiais veiksmais buvo pažeisti L. Ž. interesai, sprendime nevertinti ieÅ¡kovės teikiami įrodymai, kodėl bÅ«tent jos siÅ«loma bendravimo su vaikais tvarka geriau atitinka vaikų interesus (pvz., E. P. 2021 m. gegužės 11 d. iÅ¡vada). L. Ž. naktiniai koÅ¡marai, pasireiÅ¡kiantys bÅ«tent po nakvynių pas tėvÄ ir specialisto rekomendacija nekeisti nusistovėjusios tvarkos, vertinti nebuvo.

37. Apeliantė taip pat nesutinka ir su jai priteistu vaikų iÅ¡laikymo dydžiu. Teigia, kad teismas turėjo įvertinti, kokio tipo/pobÅ«džio ir brangumo nekilnojamÄ jį turtÄ jis realiai valdo. Kai vaikai lieka su vienu iÅ¡ tėvų, jam (tam tėvui/ mamai) neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu. Atsakovas nedalyvauja vaikų gyvenime: neveža jų į/ iÅ¡ bÅ«relių, netgi aiÅ¡kiai teigia to ir nedarysiantis, nes nemato reikalo, niekaip kitaip fiziÅ¡kai neprisideda prie vaikų kasdienybės.

38. L. Ž. tuo momentu, kai byla dėl jo dukterų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo joms priteisimo jau buvo teisme, išėjo iÅ¡ darbo kompanijoje (duomenys neskelbtini) su itin didele iÅ¡eitine iÅ¡moka; užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, ilgÄ laikÄ nedirbo, jo teigimu, nerado darbo, o pirmosios instancijos teismui jau priėmus sprendimÄ , 2021 m. birželio 1 d. grįžo dirbti į savo buvusiÄ darbovietę (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog jis ieÅ¡kojo darbo pagal darbo skelbimus, jog ieÅ¡kojo kiek kitokio darbo pagal savo kompetencijas ir sugebėjimus, kad galėtų dirbti ir teikti vaikams tinkamÄ iÅ¡laikymÄ .

Atsakovo finansinė padėtis ir taip buvo gera, nes iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gavo apie 23 000 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir dar gaudavo virÅ¡ 780 Eur kasmėnesinę bedarbio paÅ¡alpÄ . Atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naÅ¡tos, tai yra, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiÅ«ros problemų, nesirÅ«pina kasdieniais vaiko poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį. Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo (duomenys neskelbtini) uždirbamas darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis nei ieÅ¡kovės (dirbančios keliose darbovietėse).

39. VSDFV duomenimis, atsakovo L. Ž. darbo užmokestis darbovietėje (duomenys neskelbtini), pradedant 2021 m. sausio 4 d. kuomet atsakovas įsidarbino minėtoje bendrovėje, yra 3 000 Eur (su mokesčiais). Akivaizdu, jog tėvas yra pajėgus teikti dukroms jų poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , t. y. 400 Eur per mėnesį viena dukteriai, teismas nevertino ir itin didelės iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.

40. Teismas suabsoliutino tėvų turtinę padėtį, kai tuo tarpu vertino tik minimaliausius vaikų poreikius, klaidingai konstatuodamas, jog L. Ž. privati mokykla nebėra reikalinga (kaip minėta, specialistai pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad dukrai reikalingas tęstinumas), nes neva to neleidžianti atsakovo finansinė padėtis ir jog ieÅ¡kovė turi pati viena dengti privačios mokyklos kaÅ¡tus, nes atsakovas tam prieÅ¡taraujantis. Atsakovas savo realiÄ turtinę padėtį grindžia su savo dėde ir kitais giminaičiai sudarytomis paskolomis, tačiau tuo pačiu turi prabangų bÅ«stÄ Vilniaus senamiestyje, taipogi siekia iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡pirkti 1/2 (duomenys neskelbtini), bÅ«sto dalį, kas patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra labai gera. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumÄ kreditui iÅ¡mokėti.

41. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu. Savo ruožtu, teismas ydingai interpretavo M. Å . pozicijÄ dėl ieÅ¡kovės prisidėjimo 40 proc. didesne dalimi prie dukterų iÅ¡laikymo. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į vėliau sekusius ieÅ¡kovės ir jos atstovės paaiÅ¡kinimus, jog nereikėtų fiksuoti prie minėtosios 40 proc. iÅ¡raiÅ¡kos, jog visi skaičiavimai ir iÅ¡laidos dukterimis yra byloje ir net nevertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai įvardino didesne dalimi sutinkanti prisidėti tuomet, kai atsakovas moka dukterų poreikių tenkinimui 800 Eur iÅ¡laikymÄ .

42. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

43. Atsakovas yra pateikęs iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ kaip per visÄ pandemijos laikÄ keitėsi atsakovo finansinė padėtis, t. y. nuo darbo sutarties pakeitimo ir atlyginimo sumažinimo iki darbo sutarties nutraukimo. VisÄ laikÄ nuo atleidimo dienos atsakovas ieÅ¡kojo darbo, kuris labiausiai ir geriausiai atitiktų atsakovo gebėjimus ir sukauptÄ 15 metų patirtį iÅ¡skirtinai tik automobilizmo srityje. Ä®monėje (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2021 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo buvusi darbovietė, tai visiÅ¡kai nauja darbovietė.

Atsakovas 2013-2016 m. laikotarpyje yra dirbęs (duomenys neskelbtini) atstovybėje (duomenys neskelbtini), kurioje buvo komercinio transporto vadovas ir tiesiogiai pardavinėjo automobilius klientams, dabartinis darbinis pobÅ«dis yra visiÅ¡kai kitoks. Darbo skelbimas į Å¡iÄ pozicijÄ buvo paskelbtas 2021 m. vasario mėnesį, paraiÅ¡kÄ pateikė 2021 m. vasario 13 d. Pirmas darbo pokalbis įvyko 2021 m. kovo 5 d., antras - 2021 m. kovo 24 d., trečias - 2021 m. balandžio 5 d. Galutinis darbo pasiÅ«lymas gautas 2021 m. gegužės 18 d., įsidarbinimas įvyko 2021 m. birželio 7 d.

Tuo pačiu atsakovas taip pat kandidatavo į (duomenys neskelbtini) atstovybės vadovo pozicijÄ , bet buvo atrinktas kitas kandidatas. Atsakovo teikiami nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis iÅ¡ esmės nepasikeitė, darbo užmokestis yra artimas gautam ankstesnėje darbovietėje. Chronologija patvirtina, kad jokių intencijų tyčia neįsidarbinti, nebuvo.

44. Atsakovas taip pat pasisako dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kuri iÅ¡ esmės yra tokia pati kaip nustatyta 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pridedant tik vienÄ nakvynę kas antrÄ savaitę, taigi jokios rotacijos nėra. Taigi kaip tik teismo sprendimu yra iÅ¡vengiama vaikų rotacijos nustatant protingÄ stabiliÄ bendravimo tvarkÄ , kuri iÅ¡ esmės jau yra susiformavusi taikant laikinÄ sias apsaugos priemones ir vaikai jau yra pripratę prie tokio bendravimo grafiko, kaip tik labiau atitinka stabilumo poreikį.

Bendravimo su vaikais tvarka iÅ¡ esmės atitinka ir pačios ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje praÅ¡ytÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ â€“ kas antras savaitgalis ir bendravimas darbo dienomis viduryje savaitės trečiadienį-ketvirtadienį. Vaikai bendraudavo su atsakovu kas antrÄ savaitgalį ir darbo dienomis antradieniais bei ketvirtadieniais (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ ), tai neigiamai veikė Å¡alių nepilnametes dukras, L. atsirado nervinis tikas, mergaitei prasidėjo didelės emocinės iÅ¡krovos, M. darželyje pradėjo Å¡lapintis į lovÄ .

Vilniaus apygardos teismui pakoregavus laikinÄ bendravimo tvarkÄ , kuri jau tiko ir ieÅ¡kovei ir kurios buvo laikomasi, sprendimu nustačius iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ bendravimo tvarkÄ , nėra jokio pagrindo teigti, kad ji neatitinka vaikų interesų.

45. Ieškovė pateikė psichologo rekomendacijas ir teigia, kad šios rekomendacijos turėtų būti laikomos specialisto išvada, tačiau CPK nenumato tokio instituto kaip specialistas ar specialisto išvada, tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Psichologo rekomendacijos šiuo atveju laikytinos rašytiniais įrodymais, neturinčiais jokios aukštesnės galios.

46. IeÅ¡kovės teigimu, teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktÄ video medžiagÄ , kurioje jis manipuliuoja vaiku, paruoÅ¡ia vaikÄ filmavimui. Esant tokiems įrodymams teismas turėjo skirti vaiko apklausÄ teisme. Teismas netenkino ir praÅ¡ymo dėl ekspertizės atlikimo. Teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonę, su kuriuo iÅ¡ tėvų jis norėtų gyventi, tačiau nenustatyta, jog visais atvejais Å¡i teismo pareiga turi bÅ«ti įgyvendinama per teismo posėdį.

Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo forma, vieta, kurioje vaikas jÄ iÅ¡reiÅ¡kė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo iÅ¡reikÅ¡ta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sÄ lygas pagal savo amžių ir brandÄ jÄ pareikÅ¡ti. L. Ž. nuomonė buvo iÅ¡klausyta Vaikų teisių apsaugos specialistams lankantis pas ieÅ¡kovę namuose, bendraujant atskirai su L., iÅ¡ kurio matėsi palankumas tėčiui. Pati ieÅ¡kovė teigia, kad vaikui dėl tėvų skyrybų yra stebimas sumažėjęs saugumo jausmas, psichosomatiniai sutrikimai, tačiau ieÅ¡kovė vis tiek siekia įtraukti vaikÄ Ä¯ posėdį.

Tuo tarpu, prašymo dėl ekspertizės skyrimo ieškovė nebepalaikė.

47. L. Ž. 2020-2021 m. lankė darželį, kuris įsikÅ«ręs (duomenys neskelbtini) ir perėjimas į mokyklÄ (pirmÄ klasę), kuri įsikÅ«rusi visiÅ¡kai kitoje vietoje ir vaikui yra visiÅ¡kai nepažįstama aplinka, jau savaime yra kintantis dalykas: keisis mokymosi vieta, keisis draugai, keisis auklėtoja. Tad nepriklausomai nuo to, kur vaikas lankytų mokyklÄ , pokyčiai yra neiÅ¡vengiami, tačiau savaiminiai. IeÅ¡kovė turi tik vienÄ motyvÄ , kurį aiÅ¡kiai iÅ¡sakė teismo posėdžio metu, kad Å iaurės Licėjuje L. galės bÅ«ti visÄ dienÄ , t. y. tai bus patogu pačiai ieÅ¡kovei.

48. Atsakovas atsiliepime taip pat atsikerta į apeliacinio skundo argumentus dėl savo finansinės padėties. Nors butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui, tačiau jis pirktas už kreditÄ , kurį kas mėnesį atsakovas moka bankui. Tiek turto įsigijimo sutartis, tiek kredito sutartis yra pateiktos į bylÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovė yra sudariusi preliminariÄ jÄ sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo, kurio pirkimui nėra paėmusi paskolos iÅ¡ banko, yra gavusi 85 000 Eur dovanų iÅ¡ savo mamos. Å iuo atveju ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė, kuriÄ ji viso proceso metu bandė nuslėpti.

49. Atsakovas iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) buvo atleistas, neturėjo jokių priežasčių palikti gerai apmokamÄ darbÄ , kad taptų bedarbiu tuo metu, kai kÄ tik gavo paskolÄ iÅ¡ banko naujo bÅ«sto įsigijimui. Atsakovo atleidimas buvo sÄ lygotas COVID-19 pandemijos. 2020 m. pavasarį atsakovas gavo ne didelę iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , o premijÄ už 2019 m. rezultatus, kuri buvo iÅ¡mokama dalimis. Tuo tarpu atleistas iÅ¡ darbo atsakovas buvo 2020 m. birželio mėn. Premija buvo panaudota naujo bÅ«sto įrengimui.

Po atleidimo atsakovas nuolat ieÅ¡kojo darbo ir įrodymai patvirtinantys Å¡ias aplinkybes, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, yra pateikti byloje. IeÅ¡kovė nenurodo, kad ji dvejose darbovietėse dirba po pusę etato. Tuo tarpu atsakovas neturi galimybės pagal savo kompetencijÄ dirbti dvejose konkuruojančiose automobilizmo srityje dirbančiose įmonėse. Teismas niekur nepasisakė, kad atsakovas turi didelių finansinių sunkumų ir todėl jam priteisia mažesnį iÅ¡laikymo vaikams dydį. Teismas objektyviai vertino abiejų Å¡alių turtinę padėtį ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.

50. Teismas vertino tai, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriams pagal 2015 m. liepos 13 d. Kredito sutartį Nr. 14A1518211503-S6 (kreditas buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, Å¡alys yra bendraskoliai, mokėtinos įmokos sudaro 35,33 Eur per mėnesį) ir pagal 2019 m. gruodžio 29 d. kredito sutartį Nr. 19-074870-FA (191730 Eur kreditas butui (duomenys neskelbtini), įsigyti, mokėtinos įmokos sudaro 774,51 Eur per mėnesį). Atsakovas taip pat apmoka bÅ«sto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieÅ¡kovė su vaikais, dalį mokesčių, taip pat moka buto, kuriame gyvena komunalinius mokesčius. Vien atsakovo kreditoriniai ir mokestiniai įsipareigojimai per mėnesį sudaro virÅ¡ 1 000 Eur. Atsakovas taip pat turi pirkti maistÄ , kurÄ , vaikų edukacinės priemonės, vaikų drabužius.

51. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, teismas sprendime įvertino ne tik minimaliausius vaikų poreikius. Teismas labai iÅ¡samiai pagrindė vaikų poreikius ir reikalingÄ iÅ¡laikymo dydį, įvertindamas reikalingÄ sumÄ tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) poreikiams patenkinti. Atsakovas teisme ne kartÄ patvirtino, kad L. Ž. į privačiÄ mokyklÄ ieÅ¡kovė užrašė net nepasitarusi su atsakovu ir pateikė tik faktÄ . Vienas iÅ¡ tėvų, nesant objektyvios bÅ«tinybės, negali vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti dėl privačios ugdymo įstaigos nepilnamečiui vaikui parinkimo.

Å aliai neįrodžius, jog kitas vaiko tėvas sutiko, kad vaikas lankytų privačiÄ ugdymo įstaigÄ ar neįrodžius objektyvių priežasčių, kodėl vaikas gali lankyti tik privačiÄ ugdymo įstaigÄ , turėtų prisiimti ir didesnę vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ . Å iuo atveju apeliantė tokios bÅ«tinybės neįrodė. Dėl ortodonto paslaugų atsakovas pažymėjo, kad ortodontijos specialistų paslaugos yra kompensuojamos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Vaikams skiriamos ortodontinės plokÅ¡telės ir breketų sistemos yra apmokamos iÅ¡ PSDF, tiesiog reikia kreiptis į įstaigÄ , sudariusiÄ sutartį su Valstybine ligonių kasa.

52. Pasisakydamas dėl bylos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodo, kad jis teikė ieÅ¡kinį jam priteisiant kompensacijÄ . Teikdama atsiliepimÄ teismui ieÅ¡kovė pakeitė pozicijÄ ir nurodė nebeturinti ketinimo įsigyti šį bÅ«stÄ ir planuoja įsigyti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pozicijÄ , atsakovas patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus nurodant, kad jis sutiktų atidalinti turtÄ ir kitokiu bÅ«du –butÄ asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovui, o ieÅ¡kovei priteisiant piniginę kompensacijÄ . Kompensacijos ieÅ¡kovei mokėjimui atsakovas pasiskolintų reikiamÄ sumÄ .

53. Atsakovas kredito sutartį su banku dėl bÅ«sto įsigijimo sudarė tuo metu, kai pandemija dar nebuvo prasidėjusi ir jokių įtarimų dėl galimo atleidimo iÅ¡ darbo nebuvo, taigi nėra pagrindo teigti, kad toks atsakovo elgesys yra finansiÅ¡kai neatsakingas. IÅ¡laikymo vaikams dydis nebuvo mažinamas dėl to, kad atsakovas turi paėmęs kreditÄ iÅ¡ banko.

54. IeÅ¡kovė buvo nurodžiusi, kad vaikų iÅ¡laikymui bendrai reikalinga 1 900 Eur suma, o atsakovui bendrai mokant 800 Eur iÅ¡laikymÄ , likusiÄ sumÄ , t. y. 1 100 Eur padengtų ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovės subjektyviai skaičiuojamas iÅ¡laikymas vaikams yra 1 900 Eur per mėnesį, ieÅ¡kovė sutinka iÅ¡laikymui skirti 1 100 Eur, o atsakovas skirtų 800 Eur, taigi ieÅ¡kovė prie vaikų iÅ¡laikymo prisidėtų apie 40 proc. didesne suma. Teismas sprendime objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, jog protingi vaikų poreikiai sudaro 790 Eur per mėnesį, kiekvienÄ mėnesį yra mokama 70 Eur dydžio iÅ¡moka vaikui, taigi kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 720 Eur. Atitinkamai, vadovaudamasis pačios ieÅ¡kovės patvirtinimais, teismas proporcingai paskaičiavo atsakovui ir ieÅ¡kovei tenkantį iÅ¡laikymo dydį.

55. IeÅ¡kovė nenurodė konkrečių motyvų, pagrindžiančių žodinio nagrinėjimo bÅ«tinumÄ . Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, Å¡alims aktyviai realizuojant procesines teises, o Å¡alių argumentai dėl ginčo esmės grindžiami iÅ¡samiais procesiniais dokumentais bei raÅ¡ytiniais įrodymais. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jo nagrinėjant bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka Å¡alių procesinės teisės nebus suvaržytos. Atsakovas kartu su atsiliepimu teikia ieÅ¡kovės praÅ¡ytÄ informacijÄ apie gaunamÄ darbo užmokestį bei teikia įrodymus apie įsidarbinimo aplinkybes.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 56. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

57. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

58. Byloje nustatyta, kad Å¡alys nuo 2013 metų kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, santuokos nebuvo sudariusios. Å alys turi dvi nepilnamete dukras: L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 1 d. atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendrų namų ir apsigyveno atskirai. Å alių nepilnametės dukros liko gyventi kartu su ieÅ¡kove. Dėl naujų įrodymų prijungimo 59. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalykÄ ar pagrindÄ , įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

60. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos iÅ¡nagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡tyrimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

Tačiau naujų įrodymų teikimo draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

61. Apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus - L. Ž. Linkedin paskyros iÅ¡raÅ¡Ä , www.registrucentras.lt iÅ¡raÅ¡Ä dėl (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 11 d. www.aruodas.lt iÅ¡raÅ¡Ä . Taip pat suformulavo procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ L. Ž. pateikti į bylÄ visÄ informacijÄ apie atsakovo dabartinę darbovietę/ darbovietes ir joje/ jose atsakovo gaunamÄ darbo užmokestį/pajamas, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki duomenų pateikimo teismui dienos.

Grįsdama praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus nurodė, kad teismui paskelbus sprendimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ artimos atsakovui aplinkos tapo žinoma, kad atsakovas nuo 2021 m. birželio 1 d. nebedirba teismui bylos nagrinėjimo metu nurodytoje darbovietėje - (duomenys neskelbtini), o grįžo dirbti į savo buvusiÄ darbovietę – (duomenys neskelbtini). Taip pat prideda www.aruodas.lt iÅ¡raÅ¡Ä , kad atsakovo buto (duomenys neskelbtini) kv. m kaina yra virÅ¡ 4 000 Eur. Atsakovas, reaguodamas į apeliantės praÅ¡ymÄ , pateikė įrodymus apie įsidarbinimo dabartinėje darbovietėje eigÄ , įrodymus dėl kandidatavimo į (duomenys neskelbtini)atstovybės vadovo pozicijÄ , įrodymus apie jam Å¡iuo metu mokamÄ atlyginimÄ , elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kove.

62. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės teikiami įrodymai (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Linkedin paskyros ir www.registrucentras.lt iÅ¡raÅ¡as dėl (duomenys neskelbtini)) yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, o bÅ«tent - atsakovo gaunamu darbo užmokesčiu, kas yra reikÅ¡minga nustatant galimybes teikti iÅ¡laikymÄ vaikams. Juo labiau, atsakovas taip pat pateikė įrodymus apie Å¡iuo metu gaunamÄ darbo užmokestį bei įrodymus, kad jo darbo suradimas nebuvo spontaniÅ¡kas, susietas su skundžiamo teismo sprendimo priėmimu, tačiau truko ilgÄ laiko tarpÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad tiek apeliantės, tiek atsakovo pateikti nauji įrodymai susiję su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinumas apeliantei objektyviai iÅ¡kilo tik po sprendimo priėmimo, dėl Å¡ių naujų įrodymų atsakovas turėjo galimybę pareikÅ¡ti nuomonę atsiliepime į apeliacinį skundÄ , taip pat pateikti naujus įrodymus, kad naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nusprendžia priimti Å¡iuos aptarus apeliantės ir atsakovo naujus įrodymus.

63. Tuo tarpu, teismo vertinimu, nėra bÅ«tinybės prijungti apeliantės iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ www.aruodas.lt bei atsakovo pateikto susiraÅ¡inėjimo su apeliante ir kandidatavimo į (duomenys neskelbtini) atstovybės vadovo pozicijÄ . Dėl ieÅ¡kovės pateikto įrodymo pasisakytina, kad vėliau atsiradusia bÅ«tinybe pateikti įrodymus nelaikytina ir juos teikiančio asmens subjektyvi nuomonė, įsitikinimas, kad esamų įrodymų pakaks jo pozicijai patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 46 punktas).

Aplinkybės dėl atsakovo nuosavybės teise valdomo buto buvo žinomos dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes pasisakyti dėl jo vertės pirmosios instancijos teisme, todėl dabar neegzistuoja pagrindas dėl Å¡io naujo įrodymo priėmimo. Atsakovo teikiamas elektroninis laiÅ¡kas su ieÅ¡kove jokių reikÅ¡mingų bylos aplinkybių nei pagrindžia, nei paneigia, gali patvirtinti tik konfliktiÅ¡kÄ Å¡alių santykį ir nesutarimus dėl vaikų priežiÅ«ros, todėl tokio įrodymo priimti nėra pagrindo.

Taip pat atsakovo pateiktas susirašinėjimas dėl darbo (duomenys neskelbtini) salone nėra susijęs su byla, atsakovas ten nedirba, todėl šis naujas įrodymas nepriimtinas. 64. 2021 m. spalio 11 – 12 dienomis tiek apeliantė, tiek atsakovas pateikė naujus įrodymus. Atsakovas kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė ieškovės elektroninius laiškus. Kaip jau pasisakyta dėl anksčiau atsakovo iš esmės panašaus turinio elektroninių laiškų, taip pat pažymėtina, kad jie jokių nustatinėtinų aplinkybių, apart to, kad tarp šalių egzistuoja konfliktiški, įtempti santykiai, nei patvirtina nei paneigia, todėl jų priimti taipogi nėra pagrindo.

Apeliantė pateikė naujus įrodymus, susijusius su automobilio parkavimo iÅ¡laidomis, L. Ž. mokyklos pabrangimu, įrodymus, patvirtinančius, kad M. Ž. ortodontinis gydymas nėra kompensuojamas valstybės, įrodymus dėl dukrų užsiėmimų mokykloje atostogų metu, iÅ¡laidų lentelę vaikų iÅ¡laidoms už 2021 m. rugsėjo mėnesį, įrodymus dėl pabrangusio maitinimo mokykloje, mokėjimus L. Ž. psichologei. Pasisakant dėl Å¡ių naujų apeliantės pateiktų įrodymų, kurie atsirado po sprendimo priėmimo, pažymėtina, kad Å¡ios kategorijos bylose (dėl iÅ¡laikymo vaikui), įrodymų objektyviai atsiranda kiekvienÄ dienÄ , todėl jų teikimas teismui galėtų bÅ«ti kasdieninis ir begalinis.

Juo labiau, naujai pateikiami įrodymai pagrindžia tai, kad vaikams ir toliau patiriamos įprastos, kasdienės iÅ¡laidos (mokyklai, psichologo konsultacijai, maitinimui mokykloje ir pan.), apeliantė nenurodė iÅ¡skirtinių aplinkybių, kodėl įrodymai dėl naujų vaikams patiriamų iÅ¡laidų, atsiradę po sprendimo priėmimo, turėtų bÅ«ti apeliacinės instancijos teisme priimami ir vertinami. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, įrodymai dėl ortodotinio gydymo objektyviai galėjo bÅ«ti pateikiami anksčiau ieÅ¡kovei atsikertant į atsakovo argumentus, kad toks gydymas yra finansuojamas valstybės, kadangi Å¡ie klausimai buvo keliami dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, tikslinga vadovautis įrodymų pakankamumo taisyklėmis, kad užtektinai įrodymų buvo pateikta bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad bÅ«tų įvertinos vaikams patiriamos iÅ¡laidos. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina priimti apeliantės 2021 m. spalio 12 d. pateiktus naujus įrodymus. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 65. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas yra nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tik tuomet, kai bylÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tokio proceso bÅ«tinumÄ , t. y. toje konkrečioje byloje susiklosčiusios situacijos iÅ¡skirtinumÄ , objektyviai lemiantį žodinio proceso poreikį (CPK 322 straipsnis).

Ir nors byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose gali praÅ¡yti žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, toks praÅ¡ymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas. Esminė aplinkybė nusprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo įprastos (raÅ¡ytinės) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme formos, yra nagrinėtino klausimo ir tirtinų aplinkybių pobÅ«dis, dėl kurio tam tikrais atvejais tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka nėra įmanoma.

66. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kuriÄ tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylÄ gali iÅ¡spręsti remdamasis raÅ¡ytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis bylos medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais pareiÅ¡kimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimÄ nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobÅ«džio raÅ¡ytinis procesas gali bÅ«ti pateisinamas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieÅ¡ GruzijÄ , Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

67. Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad bÅ«tų užtikrintas iÅ¡samus bylos iÅ¡nagrinėjimas, Å¡alims bÅ«tų suteikta teisė duoti paaiÅ¡kinimus dėl naujai, kartu su apeliaciniu skundu, pateiktų įrodymų. Teismo vertinimu, apeliantė pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus apie naujai teikiamus įrodymus, jų reikÅ¡mę ir kokios aplinkybės tokiais įrodymais įrodinėjamos, savo ruožtu atsakovas taip pat turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kartu pateikdamas atsikirtimo argumentus pagrindžiančius įrodymus, taigi įrodymai ir su jais pateikti paaiÅ¡kinimai yra pakankami iÅ¡vadoms padaryti.

Atsižvelgiant į tai, jog įrodymai yra pakankami, o žodinis procesas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , nėra pagrindo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl praÅ¡ymas netenkinamas. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo 68. Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad bÅ«tų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad bÅ«tų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rÅ«pintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

69. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvai turi pareigÄ kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sÄ lygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas; kt.). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

70. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. pirmiau nurodytÄ kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktÄ ).

71. Tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti taip pat privalo bÅ«ti iÅ¡saugota. Nors pirmiausia atsakomybė už vaikus tenka tėvams, valstybėje svarbiausias funkcijas atlieka nacionalinio lygmens institucijos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta pagarba asmens Å¡eimos gyvenimui nustato valstybės pareigÄ elgtis taip, kad bÅ«tų užtikrinta normali Å¡eimos ryÅ¡ių apsauga – Å¡eimos iÅ¡irimo atveju vaikai iÅ¡saugotų Å¡eimos ryÅ¡ius su abiem tėvais, o skyrium gyvenantis tėvas (motina) iÅ¡saugotų ryšį su vaiku. Nors Konvencija nėra specializuotas vaiko teisių apsaugos aktas, tačiau jos universalumas leidžia visapusiÅ¡kai ir objektyviai analizuoti vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius užtikrinimo mechanizmus. Šį straipsnį bÅ«tų galima suprasti ne tik kaip ginantį vaikų teises, bet kaip ginantį visų asmenų teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius, Å¡eimos gyvenimÄ . Vadinasi, Å¡iuo straipsniu yra ginama vaiko teisė į Å¡eimÄ (teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina) ir tėvų teisė bendrauti su vaiku.

72. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Šiuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

73. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, nurodydama, kad ankstesniu grafiku dukterys gyveno apie pusantrų metų, prie jo priprato, o po 2020 m. spalio 8 d. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vaikus pradėjus rotuoti po namus kas antrÄ dienÄ , stebimos mergaitės bÅ«senos priartėjo iki paribinių, atsirado tikas (apeliantės teigimu, tÄ patvirtina V. U. pažyma), nepaisant specialisto rekomendacijų net kelis kartus pakeitus dukroms įprastÄ grafikÄ , stebimos ilgalaikės tokios sprendimo pasekmės (apeliantė teigimu, tÄ patvirtina 2021 m. gegužės 11 d. gyd. E. P. praneÅ¡imas dėl skirto net ir medikamentinio gydymo, vaizdo medžiaga). Teigia, kad teismas netinkamai įvertino specialisto iÅ¡vadose pateiktÄ informacijÄ apie suprastėjusiÄ vaikų bÅ«klę, nebuvo įvertinta, kad vaikams reikalingas stabilumas, nebuvo iÅ¡klausyta dukros L. nuomonė.

74. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje, grįsdama bendravimo tvarkÄ , paaiÅ¡kino, kad iki Å¡alių ginčui persikėlus į teismÄ , apeliantas bendraudavo su dukrom kelias dienas per savaitę ir kas antrÄ savaitgalį, nurodo, kad dukroms toks grafikas buvo aiÅ¡kus, jau buvo tapęs įprastu, todėl, pasikreipusi į teismÄ , prašė nustatyti iÅ¡ esmės panaÅ¡iÄ bendravimo tvarkÄ , jog tėvas bendrauja su dukromis kas antrÄ savaitgalį ir kiekvienÄ trečiadienį po mergaičių ugdymo veiklos iki kiekvieno ketvirtadienio ryto.

Teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu nustatyta tvarka tik itin nežymiai skiriasi nuo tvarkos, kuri buvo susiformavusi dar prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ , t. y. „pridedant“ papildomai po vienÄ darbo dienÄ bendravimui su tėvu kas antrÄ savaitę tomis savaitėmis, kai savaitgaliais dukros lieka pas apeliantę. Tokia tvarka, nesant byloje duomenų apie tai, kad bendravimas su tėvu dukroms turi neigiamÄ Ä¯takÄ , beveik maksimaliai iÅ¡pildo nuostatas, jog vaikai turi teisę kaip įmanoma daugiau bendrauti tiek su tėvu, tiek su motina, tam, kad bÅ«tų kuriamas kuo glaudesnis bendravimas, palaikomas artimesnis ryÅ¡ys.

75. Apeliantė itin akcentuoja tvarkÄ , kuri buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, pagal kuriÄ , apart tėvo bendravimo su dukromis kas antrÄ savaitgalį, tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).

Tokia laikina bendravimo tvarka buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta iÅ¡nagrinėjus apeliantės atskirÄ jį skundÄ , pakeičiant bendravimÄ darbo dienomis, nustatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais ir grÄ Å¾indamas ketvirtadieniais. Teismo vertinimu, tokia Vilniaus apygardos teismo iki Å¡iol nustatyta tvarka, pagal kuriÄ vaikai gyvena jau apie 11 mėnesių, yra pakankamai panaÅ¡i į anksčiau tarp Å¡alių faktiÅ¡kai egzistavusiÄ tvarkÄ , bei ženkliai nesiskirianti nuo skundžiamame sprendime nustatytosios.

76. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino dalies byloje pateiktų įrodymų, pavyzdžiui L. Ž. 2020 m. lapkričio 4 d. gydytojo įraÅ¡o, kuriame nurodyta, kad mergaitė <...> blogai užmiega, <...>, pastaruoju metu pakito mergaitės dienos režimas, jaučia psichologinę įtampÄ dėl tėvų skyrybų. Kaip matyti, Å¡is įraÅ¡as padarytas bÅ«tent tuo metu, kai dar galiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės su itin dažna rotacija, t. y. kuomet kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį mergaitės nakvoja pas tėvÄ , kurios aukÅ¡tesniojo teismo buvo pakeistos. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tėvų skyrybos kiekvienu atveju neigiamai veikia ir lemia vaikų savijautÄ , todėl bÅ«tent tėvai yra atsakingi už tai, kad minimalizuotų neigiamÄ poveikį vaikams.

77. Apeliantės teigimu, teismas taip pat tinkamai neįvertino trijų gydytojos E. P. iÅ¡vadų dėl dukros L. psichologinės bÅ«klės. Visų pirma pažymėtina, kad specialistų iÅ¡vados, atliktos ne pagal teismo paskyrimÄ , laikytinos raÅ¡ytiniais įrodymais, nes jose gali bÅ«ti žinių apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai (CPK 73 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „ Valvikė“ v.

UAB „ Laugina“, byla Nr. 3K-3-575/2008; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. R. Ž., byla Nr. 3K-3-8/2005). Tokie įrodymai aukÅ¡tesnės teisinės galios neturi ir yra vertintini kitų įrodymų kontekste. Psichiatrės-psichoterapeutės 2020 m. rugsėjo 23 d. iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad mergaitė patiria stresÄ , stebimi emocijų sutrikimui bÅ«dingi simptomai (sumažėjęs saugumo jausmas, naktiniai koÅ¡marai), rekomenduotina nekeisti dienos rutinos, kas vaikui duotų didesnį saugumo jausmÄ bei leistų stabilizuoti emocinę bÅ«senÄ , vaikui yra teikiama tęstinė psichoterapinė pagalba. 2020 m. lapkričio 13 d. raÅ¡te nurodyta, kad vaiko elgesys rodo nesaugumo jausmÄ <...> stebimi emocijų sutrikimui bÅ«dingi simptomai – emocinė įtampa, gynybiÅ¡kumas, nesaugumas ir baimės <...> vyrauja „sugriautų namų“ tema, <...> rekomenduojama užtikrinti vaikui įmanomai stabiliÄ aplinkÄ , tęsti gyvenimo ritmÄ , kuriuo vaikas gyveno pastaruosius kelerius metus. 2021 m. gegužės 11 d. raÅ¡te nurodyta, kad mergaitę L. apie 3 savaites kamavo naktiniai koÅ¡marai <...> buvo laikinai skirtas medikamentinis gydymas, kuris buvo efektyvus <...>.

Å iuo metu iÅ¡lieka ryÅ¡kus vaiko nepasitikėjimas kitais, emocinio ryÅ¡io vengimas <...>. BÅ«klė iÅ¡lieka nestabili, reikalauja pastovumo, saugumo. SaugumÄ ir stabilumÄ užtikrina pastovus ir nekintantis vaiko dienos režimas, nusistovėjusi ir vaikui žinoma rutina.

78. Teismo vertinimu, Å¡iuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose fiksuota informacija neabejotinai patvirtina, kad Å¡alių nepilnametė dukra sunkiai iÅ¡gyvena tėvų skyrybas, kaip minėta, bÅ«tent Å¡alys yra atsakingos, kad bendrų pastangų dėka kaip įmanoma labiau sumažintų šį žalingÄ poveikį dukroms. Tačiau taip pat pažymėtina, kad nei viename dokumente nenurodyta, kad tokie vaiko elgesio pakitimai sÄ lygoti bendravimo su tėvu, kad bendravimas su tėvu vaikams turėtų neigiamÄ Ä¯takÄ .

PrieÅ¡ingai, manytina, kad glaudesnis, artimesnis ryÅ¡ys tiek su tėvu, tiek su motina, galėtų turėti teigiamos įtakos vaikų psichologinei bÅ«senai. Be to, kaip matyti iÅ¡ Tarnybos pateiktų iÅ¡vadų, tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo praÅ¡yta bendravimo tvarka neprieÅ¡tarauja vaikų interesams, dukra L. Ž. pokalbio metu apie tėtį atsiliepė palankiai, todėl teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka (kuri, kaip minėta, labai panaÅ¡i į anksčiau tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ ) neprieÅ¡tarauja vaikų interesams.

Priešingai, dabartinis (dar vienas) bendravimo tvarkos pakeitimas, apeliacinio skundo tenkinimo atveju, kaip tik labiau neigiamai paveiktų nepilnamečius vaikus.

79. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas neorganizavo L. Ž. apklausos teisme, neskyrė ekspertizės. Kaip teisingai pastebėjo ir atsakovas, tokie procesiniai veiksmai nebÅ«tų suderinami su geriausiais vaiko interesais, atsižvelgiant į psichologės E. P. pateiktÄ informacijÄ dėl dukros elgesio, baimių, nesaugumo jausmo, apklausa teisme galimai tik dar labiau paskatintų neigiamus mergaitės elgesio reiÅ¡kinius. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ir, priimant sprendimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams.

CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatÄ , kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pažiÅ«ras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras, tačiau akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės iÅ¡klausymo faktas. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo forma, vieta, kurioje vaikas jÄ iÅ¡reiÅ¡kė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo iÅ¡reikÅ¡ta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sÄ lygas pagal savo amžių ir brandÄ jÄ pareikÅ¡ti..

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kuriÄ iÅ¡ paminėtų vaiko iÅ¡klausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausiÄ bÅ«dÄ laisvai ir nevaržomai iÅ¡reikÅ¡ti savo požiÅ«rį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dukra L. Ž. buvo kalbinta Tarnybos atstovų, Å¡iems lankantis apeliantės namuose. Apsilankymo metu su L. bendrauta individualiai, pokalbyje motinai nedalyvaujant. Mergaitė papasakojo, kad tėveliai jau senai nedraugauja, tėtis ilgÄ laikÄ gyvena kitame bute, jai patinka jo naujieji namai.

Su tėčiu mėgsta žiūrėti filmukus, pažaisti su žaisliukais, šeštadieniais pasivaikščioti, suvalgyti ledų. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba nurodė, kad maksimali vaikų bendravimo su tėvu tvarka vaikų interesams neprieštarauja. Teismo vertinimu, toks mergaitės nuomonės išklausymas yra pakankamas bei atitinkantis vaiko interesus.

80. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ekspertizės neskyrė. IÅ¡ 2020 m. lapkričio 24 d. posėdžio informacinės pažymos matyti, kad teismas nustatė 7 d. terminÄ pozicijai sutikslinti dėl ekspertizės skyrimo, tačiau jokių papildomų sutikslinimų, praÅ¡ymų apeliantė tuo klausimu nebeteikė.

81. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaikų su atsakovu bendravimo tvarkÄ , byloje nėra duomenų, kad toks bendravimas su tėvu dukroms bÅ«tų žalingas, prieÅ¡ingai, vertintinas kaip maksimaliai suvienodinantis tėvų galimybę kaip įmanoma labiau dalyvauti dukrų gyvenime. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl bendravimo su vaikais tvarkos atmestini kaip nepagrįsti. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo 82. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. 83.

Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau tokio dydžio iÅ¡laikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. 84.

Grįsdama argumentus dėl vaiko poreikių, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog L. Ž. privati mokykla nėra reikalinga, teismas neatsižvelgė į specialistų iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad dukrai reikalingas tęstinumas, apeliantės teigimu, teismas vertino tik minimalius dukrų poreikius. Kaip minėta pagal teismų praktikÄ , minimali mėnesinė alga laikytina pakankama vaikui iÅ¡laikyti (642 Eur). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abiejų dukrų poreikiai pilnai gali bÅ«ti tenkinami Å¡ioms skiriant po 720 Eur per mėnesį (790 Eur – 70 Eur vaiko pinigų), taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, teismas vertino ne tik bÅ«tinuosius poreikius, bet ir papildomus mergaičių poreikius, nustatydamas didesnę poreikių sumÄ .

Pavyzdžiui, poreikį psichologinei konsultacijai (pažymėtina, kad visos mokslo įstaigos siÅ«lo ir nemokamÄ psichologo pagalbÄ vaikams), laikė pagrįstomis iÅ¡laidas abiejų vaikų privatiems darželiams, atostogoms, pagrįstai sprendė, kad, pavyzdžiui po 50 Eur per mėnesį vaikų bÅ«reliams yra pakankama suma (kaip žinia, mokymosi įstaigos taip pat siÅ«lo daugybę nemokamų užsiėmimų) ir kt. Pasisakydamas dėl privačios mokyklos dukrai L. nebÅ«tinumo, teismas nurodė, kad atsakovas, nors iÅ¡ pradžių ir pritarė vaikų lavinimui privačiose mokyklose, tačiau pasikeitus jo finansinei padėčiai nurodė, kad Å¡alys nebesusitarė dėl bÅ«tinybės vaikus leisti į privačias mokyklas.

Teismas konstatavo, kad apeliantei, neįrodžius privačios mokymosi įstaigos būtinybės, tenka tokios išlaidos.

85. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo iÅ¡laidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko ugdymo iÅ¡laidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų iÅ¡saugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

86. Esminiai argumentai, dėl kurių apeliantė nurodo privačios mokyklos bÅ«tinybę, jog L. psichologų nurodymu yra reikalingas pastovumas, į nurodytÄ mokyklÄ eina nemažai vaikų iÅ¡ dabar lankomo darželio, todėl tai padėtų užtikrinti vaikui reikalingÄ pastovumÄ ir saugumo jausmÄ . Visų pirma, nei viename iÅ¡ byloje esančių psichologų raÅ¡tų nėra rekomenduota vaikÄ leisti į konkrečiÄ , privačiÄ mokyklÄ , nėra nurodyta tokio veiksmo bÅ«tinybė. Apeliantė, siekdama pagrįsti privačios mokymo įstaigos bÅ«tinybę, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad L.

Ž. yra būtinos privačios ugdymo įstaigos paslaugos, o tokių paslaugų negali teikti valstybinės ugdymo įstaigos. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, lemiančių adaptacijos naujoje ugdymo įstaigoje sunkumus, ar kitų poreikių, kuriuos gali užtikrinti tik ieškovės pasirinkta privati ugdymo įstaiga. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad privačios ugdymo įstaigos pasirinkimas buvo objektyviai vienintelis įmanomas pasirinkimas šalių dukroms.

Psichologo raÅ¡tuose nenurodyta, kad mergaitė turi kokių nors problemų susidraugaujant su naujais vaikais, prisitaikant naujoje aplinkoje, kaip žinia, vaikui pradedant lankyti mokyklÄ , jÄ keičiant, visais atvejais keičiasi klasės draugai, mokytojai, todėl tokie natÅ«ralÅ«s pokyčiai savaime susiję su tam tikru, laikinu naujumu, tačiau tokio amžiaus vaikai įprastai pakankamai greitai prie tokių pokyčių prisitaiko. Byloje esantys susiraÅ¡inėjimai, atsakovo pozicija pagrindžia, kad jis, nors iÅ¡ pradžių ir pritarė tokiam mokymui, tačiau vėliau savo pozicijÄ pakeitė, siÅ«lė apeliantei įvairius variantus dėl dukrų mokyklos.

Teismų praktikoje nėra nurodyta, kokios vieno iÅ¡ tėvų persigalvojimo priežastys laikytinos svarbiomis, o kokios ne, tik pažymėtina, kad tokie klausimai kaip Å¡alių vaiko iÅ¡silavinimas turi bÅ«ti sprendžiamas bendru Å¡alių sutarimu, taigi, laikytina, kad vienas iÅ¡ tėvų pakeisti pozicijÄ gali ir nebÅ«tinai dėl finansinių aplinkybių. Teismo vertinimu, papildomų iÅ¡laidų privačiai ugdymo įstaigai buvo galima iÅ¡vengti, ieÅ¡kovei priėmus sprendimÄ vaikÄ leisti į valstybinę mokyklÄ .

87. Atsižvelgus į Å¡ioje dalyje nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodė bÅ«tinybės vaikÄ leisti į privačiÄ mokyklÄ , šį sprendimÄ priėmė nepritarus atsakovui, nepritarus jo siÅ«lymams bei objektyviai nepagrindė privačios mokyklos bÅ«tinumo, kas lėmė papildomas iÅ¡laidas dukros L. ugdymo poreikiams patenkinti. Esant nurodytam, vaikų tėvui nesutinkant ir apeliantei neįrodžius, kad iÅ¡laidos privačiai ugdymo įstaigai yra bÅ«tinosios vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, dėl ieÅ¡kovės sprendimo vaikÄ leisti į privačiÄ mokyklÄ atsiradusi papildomų iÅ¡laidų naÅ¡ta pagrįstai atiteko apeliantei.

88. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

89. Apeliantė naujai pateikiamais įrodymais grindžia, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme priimant sprendimÄ pradėjo dirbti naujoje darbovietėje (duomenys neskelbtini), todėl galimai gauna didesnes pajamas, negu buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir yra pajėgus teikti po 400 Eur iÅ¡laikymÄ , nesÄ Å¾iningai nesiieÅ¡kojo darbo, siekdamas sumažinti prievolę vaikams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kokio tipo/pobÅ«džio ir brangumo nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovas realiai valdo, nevertino, kad siekia iÅ¡pirkti jų bendrÄ ja daline nuosavybe valdomÄ butÄ (duomenys neskelbtini), kad prisiimti kreditiniai įsipareigojimai rodo ne prastÄ , o prieÅ¡ingai, gerÄ asmens finansinę padėtį.

90. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės pajamos dirbant dvejose darbovietėse po pusę etato per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro 3 258 Eur. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino, jog atsakovas sprendimo priėmimo metu dirbo (duomenys neskelbtini), kur jo atlyginimas sudaro 3 000 Eur, tačiau atskaičius mokesčius sudarė apie 1 815 Eur, taigi ženkliai mažiau, nei apeliantės. IÅ¡ naujai su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktų duomenų matyti, kad iÅ¡ naujos darbovietės (duomenys neskelbtini) atsakovas 2021 m. liepos 5 d. gavo 1 820,19 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 5 d. 2 248,47 Eur atlyginimÄ , nors atlyginimas yra ir didesnis, nei vertino pirmosios instancijos teismas, tačiau toks padidėjimas nelaikytinas ženkliu, ir vis tiek mažesnis, nei apeliantės gaunamos pajamos.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad atsakovas sÄ moningai delsė pandemijos laikotarpiu susirasti darbÄ . Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi bÅ«ti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvÅ«s veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiÅ«ris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvÅ«s – amžius, sveikata, Å¡alies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali bÅ«ti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d.

AktualÅ«s vaiko iÅ¡laikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas dėjo pastangas susirasti darbÄ , tačiau dėl objektyvių pasaulinės pandemijos aplinkybių, to objektyviai galėjo nepavykti padaryti. Atsakovas taip pat naujai pateiktais įrodymai paneigė apeliantės iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad jis susirado geriau apmokamÄ darbÄ bÅ«tent tada, kai pirmosios instancijos teismas paskelbė sprendimÄ .

Ä®rodymai patvirtina, kad į esamÄ darbÄ atsakovas kandidatuoti pradėjo dar 2021 m. vasario 13 d., pokalbis įvyko 2021 m. kovo 5 d., kitas pokalbis – 2021 m. kovo 24 d., sÄ lygų derinimÄ patvirtina ir 2021 m. gegužės 18 d. elektroninis laiÅ¡kas. Kaip matyti, darbinimosi procesas buvo pakankamai ilgas ir įvairiais etapais, todėl vienareikÅ¡miai teigti, kad apeliantas susirado kiek geriau apmokamÄ darbÄ kaip tik pirmosios instancijos teismui priimant sprendimÄ , nėra pakankamai pagrindo.

91. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino ir Å¡alių turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei finansinius įsipareigojimus. Å alys ½ valdo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, apeliantė yra sudariusi buto pirkimo – pardavimo preliminariÄ sutartį, nurodė, kad nedidelę dalį (5 900 Eur) yra pasiskolinusi iÅ¡ motinos, o 85 000 Eur yra gavusi pagal dovanojimo sutartį, taigi tai nelaikytina finansiniu įsipareigojimu, tuo tarpu apeliantas savo bÅ«stui (duomenys neskelbtini) yra sudaręs 2019 m. gruodžio 29 d. kredito sutartį Nr. 19-074870-FA, turi įsipareigojimų artimiems giminaičiams.

SÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad prieÅ¡ingai nei apeliantė, kuri lėšas yra įgijusi pagal dovanojimo sutartį, apeliantas iÅ¡ artimų giminaičių lėšas yra pasiskolinęs, kurias periodinėmis įmokomis grÄ Å¾ina. Aplinkybės, kad atsakovas turi papildomų finansų, taip pat nepatvirtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teisme ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl bendrosios nuosavybės atidalinimo, kadangi, kaip matyti iÅ¡ civilinės bylos e2-1287-467/2021 medžiagos, atsakovas su pirminiu ieÅ¡kiniu kreipėsi praÅ¡ydamas bÅ«tent jam priteisti kompensacijÄ , butÄ paliekant apeliantei.

Šie įrodymai patvirtina, kad šiuo metu apeliantės finansinė padėtis yra geresnė, tiek gaunant didesnes pajamas, tiek turint mažesnius finansinius įsipareigojimus, taigi ji turi realias ir geresnes galimybes didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

92. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir visapusiÅ¡kai įvertino visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė vaikų ir atsakovo bendravimo tvarkÄ bei priteisė pagrįstÄ ir proporcingÄ iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo vaikams.

93. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 94. Apeliantė taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io klausimo sprendime nepasisakė, todėl yra pagrindas šį klausimÄ iÅ¡spręsti apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 7 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovas prašė priteisti 10 200 Eur.

Å alys nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į apeliacinį skundÄ prieÅ¡ingos Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, pagrįstumo neginčijo (CPK 178 straipsnis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos atliktų darbų ataskaitomis, bylinėjimosi iÅ¡laidų realumÄ pagrindžia pridėti mokėjimų nurodymai, todėl Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis.

95. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

96. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė keturis reikalavimus:

1) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (reikalavimas patenkintas);

2) dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (reikalavimas patenkintas iš dalies, laikytina, kad patenkinta 50 proc.);

3) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (reikalavimas patenkintas);

4) dėl periodinio iÅ¡laikymo priteisimo (reikalavimas patenkintas 75 proc.). Pagal proporcijas įvertinus procentinę ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų dalį, konstatuotina, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 6 418,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas patikslintu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės prašė tik nustatyti bendravimo su vaikais tvarkÄ . AnalogiÅ¡kai, kaip ir ieÅ¡kovės atveju, laikytina, kad Å¡is reikalavimas patenkintas 50 proc., dėl to laikytina, kad atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 5 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Atlikus Å¡alims priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ (6 418,75 Eur – 5 100 Eur), konstatuotina, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1 318,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

97. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantė teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ neįgijo, tuo tarpu tokiÄ teisę įgijo atsakovas (CPK 98 straipsnis). Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi iÅ¡laidų realumÄ pagrindžia 2021 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymas. PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Apeliantės M. Å . apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės M. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 318,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ apeliantės M. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Andrius Ignotas Rūta Veniulytė-Jankūnienė Margarita Stambrauskaitė