85da1ef8-1ff0-4ee0-9dfa-99090cd1c218 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-584-202/2015Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00137-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,teisėjų Kęstučio Jucio ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūnienei,gynėjams advokatams Ramūnui Vanagui, Gintarui Algirdui Peredniui,nuteistajam M.

R.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. R. ir M. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:- M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, M.

R. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Bausmės pirmuosius ketverius metus paskirta atlikti kalėjime, o likusius – pataisos namuose.- M. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir M.

Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmės pirmuosius dvejus metus paskirta atlikti kalėjime, o likusius – pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir P. R., V. S., L. S., tačiau apeliaciniai skundai dėl to negauti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: M. R. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. gegužės 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , apie 20.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, A.

V. namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kambaryje asmeninio konflikto metu tyčia pastÅ«mė A. Å ., dėl to ji nugara atsitrenkė į durų staktÄ , ir ranka po vienÄ kartÄ tyčia sudavė A. Å . į nugaros deÅ¡inę pusę, į kairę kojÄ ir į veidÄ , sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir padarydamas linijinius nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis nugaros deÅ¡inėje pusėje, kraujosruvÄ kairės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, Å¡iais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .M.

R. ir M. Z. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su P. R., 2012 m. gegužės 25 d. laikotarpiu nuo 21.00 iki 24.00 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kambaryje konflikto, kilusio su M. J. dėl neva pavogtų pinigų ir cigarečių, metu tyčia sudavė jam smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, t. y. M. Z. M. J. kumščiu tyčia sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , o pastarasis M. Z. pastÅ«mė.

Tuomet M. Z., supykęs dėl tokio M. J. elgesio, tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ M. J. į veidÄ , nuo ko Å¡is nugriuvo ant grindų, po to M. Z. tyčia kumščiais sudavė M. J. ne daugiau dvideÅ¡imties kartų į krÅ«tinę ir kairįjį Å¡onÄ , po vienÄ kartÄ koja tyčia įspyrė į galvÄ , į nugarÄ (ties mente) ir į nugarÄ (ties juosmeniu) bei ne daugiau penkių kartų nuo lovos užšoko, tyčia užgriÅ«damas visu savo kÅ«nu, ant gulinčio ant grindų M. J..

Po to M. R. tyčia kumščiais sudavė M. J. ne daugiau penkiolikos kartų į kairįjį Å¡onÄ (aukÅ¡tyje nuo krÅ«tinės iki juosmens), ne daugiau penkių kartų į nugarÄ bei įsibėgėjęs ir paÅ¡okęs į viršų tyčia ne daugiau dviejų kartų užgriuvo visu savo kÅ«nu ant gulinčio ant grindų M. J., tuo metu alkÅ«ne tyčia suduodamas pastarajam į kairįjį Å¡onÄ . P. R. tyčia kojomis įspyrė M. J. ne daugiau deÅ¡imties kartų į galvÄ , dviejų kartų į nugarÄ ir tyčia kumščiais ne daugiau trijų kartų sudavė į deÅ¡inįjį Å¡onÄ (Å¡onkaulius).

Å iais bendrais smurtiniais veiksmais M. R., M. Z. ir P. R. nukentėjusiajam M. J. padarė: poodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus kairėje rankoje, odos nubrozdinimus abiejų klubakaulių skiauterių srityse, poodines kraujosruvas veide; odos nubrozdinimus deÅ¡iniame antakyje, smakre, deÅ¡inėje ausyje, muÅ¡tinę žaizdÄ su aplinkine kraujosruva virÅ¡utinėje lÅ«poje, muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje ausyje, kraujosruvas veido minkÅ¡tuose audiniuose, daugybines kraujosruvas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, intradermalines kraujosruvas kaktos deÅ¡inėje, daugybinius skruostakaulių lūžius, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį intradermalinėmis kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, poodinėmis kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, nugaros deÅ¡inėje, odos nubrozdinimais nugaros kairėje, kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, krÅ«tinkaulio lūžiais, deÅ¡iniųjų Å¡onkaulių VI-IX, XI viengubais, I-V dvigubais lūžiais, kairiųjų Å¡onkaulių I, VI, VII, XI – dvigubais, II-V – trigubais, VIII-X – keturgubais lūžiais, abipusiais pasieninės krÅ«tinplėvės pažeidimais, stuburo krÅ«tininės dalies III slankstelio keterinės ataugos lūžiu su aplinkine kraujosruva nugaros minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujosruvomis plaučių audinyje.

Dėl padarytų krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ sudarančių sužalojimų visumos, kurie komplikavosi kraujo iÅ¡siliejimu į krÅ«tinplėvės ertmę (400 ml) ir Å«miu kvėpavimo veiklos sutrikimu, M. J., patirdamas ypatingÄ fizinį skausmÄ ir dideles kančias, dėl visų patirtų sužalojimų nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Taip M. R., M. Z. ir P. R., veikdami bendrininkų grupe, itin žiauriai nužudė M. J..Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę.

Taip pat apeliantas praÅ¡o bausmę paskirti atlikti kalėjime. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo praÅ¡ymÄ paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo motina yra neįgali. Be to, nukentėjusysis mirė ne nuo jo (M. R.) smÅ«gių. Apelianto manymu, tai, kad jis pripažįsta savo kaltę ir gailisi, suteikia pagrindÄ suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Z. praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ vienuolikai metų ir deÅ¡imt mėnesių.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė M. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad M. Z. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir Å¡iÄ aplinkybę vertino kaip teigiamai charakterizuojančiÄ nuteistojo asmenybę, tačiau jos neįvertino skirdamas bausmę.Teismo posėdžio metu nuteistasis M. R., gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė – apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmetami.Nuteistieji M.

R. ir M. Z. apeliaciniuose skunduose neginčija kaltės ir jų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau praÅ¡o pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuotus nusikaltimus, taip pat paskirti Å¡velnesnes bausmes.Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus, jos nustatymas turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2013). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, tai lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis įnešė savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ , kad bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-201/2007).Nagrinėjamu atveju BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sÄ lygos nebuvo nustatytos, todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliantų skunduose, apygardos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino M.

R. ir M. Z. atsakomybę lengvinančia. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tiek M. R., tiek M. Z. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, pripažino tik iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teisme M. R. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi. Tačiau iÅ¡ jo parodymų turinio matyti, kad nagrinėjant bylÄ teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, apeliantas M. R. pakeitė savo parodymus. Jis neigė bylos duomenimis nustatytÄ aplinkybę, jog įsibėgėjęs ir paÅ¡okęs į viršų jis tyčia ne daugiau dviejų kartų užgriuvo visu savo kÅ«nu ant gulinčio ant grindų nukentėjusiojo M.

J.. Be to, siekdamas pateisinti savo parodymų pakeitimÄ bei suÅ¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę jis teigė patyręs psichologinį spaudimÄ ikiteisminiame tyrime atliekamų apklausų metu. Å i aplinkybė iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ nepasitvirtino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. nurodo, jog ne nuo jo smÅ«gių mirė nukentėjusysis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ nesudaro pakankamo teisinio pagrindo Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliantas M. Z. pirmosios instancijos teisme taip pat davė tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, kadangi neigė sudavęs kaltinime nurodytÄ smÅ«gių kiekį į kaltinime nurodytas nukentėjusiojo kÅ«no vietas.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems M. R. ir M. Z. bausmes, aplinkybę, kad jie iÅ¡ dalies pripažino padarę nusikalstamas veikas, įvertino kaip teigiamai charakterizuojančiÄ nuteistųjų asmenybes. Pažymėtina, kad asmens prisipažinimas padarius nusikaltimÄ yra viena iÅ¡ kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo apibÅ«dinančių aplinkybių, todėl į tai teismų praktikoje atsižvelgiama BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme vertinant kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-142/2006).

Taigi pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir teismų praktikoje susiformavusių nuostatų nepažeidė. Be to, kaip jau minėta, norint konstatuoti paminėtÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . BÅ«tina nustatyti dar ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nužudymo pripažįstamas tada, kai kaltininkas atlieka tam tikrus pozityvius veiksmus: stengiasi atlyginti žalÄ , atsipraÅ¡o nukentėjusiojo ir pan.

Å iuo požiÅ«riu svarbu nustatyti, ar asmens gailėjimasis yra nuoÅ¡irdus, neapsimestinis (tariamas), ar jis gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo, ar iÅ¡gyvena tik dėl to, kad jam reikia atsakyti už šį nusikaltimÄ , patirti įstatymo nustatytus suvaržymus. Nustatant kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padaryto nusikaltimo, turi bÅ«ti vertinamas ir kaltininko elgesys tuoj po nusikaltimo padarymo ir vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad apeliantai nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Å ioje byloje nustatyta, kad kitÄ rytÄ po nusikalstamos veikos padarymo nuteistieji iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos. Tiek M. R., tiek M. Z. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jie matė nukentėjusįjį gulintį ant grindų, suprato, kad jis yra miręs, tačiau dėl to jokių veiksmų nesiėmė. IÅ¡ nuteistojo M. R. parodymų matyti, kad jis nukentėjusiosios neatsiprašė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistieji padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad nors M.

Z. ir atsiprašė nukentėjusiosios pirmosios instancijos teisme, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks atsipraÅ¡ymas nelaikytinas nuoÅ¡irdžiu gailesčiu. Å i aplinkybė nėra pakankama BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui. Be to, nenustačius kito bÅ«tino aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinio elemento, t. y. visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, nėra pagrindo vien tik kaltininko atsipraÅ¡ymÄ vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti M.

R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. R. savo kaltės dėl A. Å . sumuÅ¡imo nepripažino. Pirmosios instancijos teisme jis savo pozicijÄ pakeitė ir kaltę pripažino, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai buvo sÄ lygota ne nuoÅ¡irdžiu prisipažinimu, o dėl surinktų įrodymų. Be to, nuteistojo parodymai pirmosios instancijos teisme buvo tik iÅ¡ dalies teisingi.

Jis neigė byloje pripažintÄ Ä¯rodyta aplinkybę, kad nukentėjusioji nuo jo smÅ«gio atsitrenkė į durų staktÄ , bei nenurodė visų nukentėjusiajai suduotų smÅ«gių. Nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme deklaratyviai nurodė, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tačiau jokių realių veiksmų, kurie parodytų jo iÅ¡gyvenimus dėl padarytos nusikalstamos veikos, byloje nenustatyta.Nuteistieji apeliaciniuose skunduose taip pat praÅ¡o paskirti jiems Å¡velnesnes bausmes, tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių nuostatų nepažeidė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, už kurios padarymÄ apeliantai pripažinti kaltais ir nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Apeliantas M. R. taip pat nuteistas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad M. R. ir M. Z. atsakomybę sunkina tai, jog jie nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ , pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, atliktų veiksmų apimtį, vaidmenį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo stadijÄ .

Nustatyta, kad apeliantai savo nusikalstamais veiksmais sukėlė neatitaisomus padarinius – nukentėjusiojo mirtį. Žmogaus gyvybė yra baudžiamojo įstatymo saugoma viena iÅ¡ svarbiausių vertybių, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais veiksmais nužudomas kitas žmogus. Nagrinėjamu atveju nuteistieji itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį, suduodami daugybę smÅ«gių bei Å¡okinėdami jam ant krÅ«tinės. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius požymius. M. R. praeityje teistas keturis kartus, taip pat ir už labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ . M. Z. praeityje teistas tris kartus, iÅ¡ kurių vienÄ kartÄ jau po skundžiamajame nuosprendyje nurodyto nusikaltimo padarymo, taip pat baustas administracine tvarka. Be to, jis įraÅ¡ytas Priklausomybės ligų ir psichiatrijos centro įskaitÄ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį bei priklausomybės sindromo.

Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ teismas nuteistiesiems M. R. ir M. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ M. R. paskirta taip pat sankcijoje numatyto vidurkio nesiekianti laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios bausmės yra teisingos bei atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

Apeliacinių skundų argumentai dėl paskirtų bausmių suÅ¡velninimo nesuteikia pagrindo skundžiamÄ nuosprendį pakeisti. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. praÅ¡o paskirti bausmę atlikti kalėjime, tačiau teisėjų kolegija Å¡io praÅ¡ymo netenkina, nes nėra skundo nuteistojo teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 4 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų M.

R. ir M. Z. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                  Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                                                         Kęstutis Jucys                                                                                                          Linas Žukauskas