85d98498-d952-4fd3-8743-e27b5a087bc3 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-460-275/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27603-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 2.6.1.6.1.; 2.6.6.2.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.10.5.1.; 2.6.20.4.; 3.1.7.4; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų - ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Opsta“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjuva“ ir trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Opsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vejuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, O.

P., ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Opsta“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia tarp UAB „Vejuva“ ir UAB „Opsta“ atliktÄ užskaitÄ 15 500 Eur sumai, pripažinti niekine ir negaliojančia tarp UAB „Vejuva“ ir UAB „Opsta“ atliktÄ užskaitÄ 3 924,42 Eur sumai, pripažinti niekine ir negaliojančia tarp UAB „Vejuva“ ir UAB „Opsta“ atliktÄ užskaitÄ 4000 Eur sumai, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vejuva“ ieÅ¡kovės BUAB „Opsta“ naudai 23 424,42 Eur, netenkinus aukščiau nurodytų praÅ¡ymų priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vejuva“ ieÅ¡kovės BUAB „Opsta“ naudai 23 424,42 Eur skolos, priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vejuva“ ieÅ¡kovės BUAB „Opsta“ naudai 6 procentus metinių palÅ«kanų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vejuva“ ieÅ¡kovės BUAB „Opsta“ naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡reikalauti iÅ¡ UAB „Vejuva“ dokumentus, kurių pagrindu UAB „Vejuva“ apskaitė atsiskaitymÄ su UAB „Opsta“ 23 424,42 Eur sumai.

2. Atsakovė UAB „Vėjuva“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė nurodydamas, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo.

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kinyje nurodytų 23 424,42 Eur užskaitų sandorius, nustatyti ar užskaitų pagrindu buvo sumažinti BUAB „Opsta“ finansiniai įsipareigojimai UAB „Vejuva“ ir nustatyti, ar užskaitos sandoriais, t. y. dėl tokio atsikaitymo bÅ«do su vienu iÅ¡ kreditorių, nebuvo pažeista CK 6.930l straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo tvarka bei kitų kreditorių interesai (CK 6.66 straipsnis (actio Pauliana)).

5. Ieškovė BUAB „Opsta“ nurodė, kad ginčas vyksta dėl sudarytų 3 Mokestinių nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarčių: 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr.

7. Sutarčių pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI ) priėmė sprendimus dėl mokestinių nepriemokų perėmimo. IeÅ¡kovė sumokėjo už atsakovę mokestinę nepriemokÄ 23 424,42 Eur sumai, dėl to buvo pažeisti kreditorių ir įmonės interesai. Nurodė, jog ieÅ¡kovė negalėjo susigrÄ Å¾inti permokos iÅ¡ VMI, o ta suma padengė atsakovės skolÄ , todėl tokie veiksmai prieÅ¡tarauja CK 6.9301 str. Atsakovė 2015-10-06, 2015-11-09, 2015-12-02 atliko 23 424,42 Eur užskaitas, esant taikytiems ieÅ¡kovės veiklos apribojimams, turto areÅ¡tams.

IeÅ¡kovės kreditorės UAB „Energus“ 7 086,11 Eur finansinis reikalavimas susidarė 2015-03-10, turto areÅ¡to akto įregistravimo data – 2015-03-13. Pažymėjo, jog tokie veiksmai patvirtina, kad buvo pažeistos įstatymo normos, nesilaikant eiliÅ¡kumo, tokiu bÅ«du per VMI padengiant mokestinę nepriemokÄ , atsiskaitant su atsakove. PaaiÅ¡kino, jog pirmi turto areÅ¡tai registre buvo registruoti nuo 2015-03-13, todėl vertina, jog sudarant užskaitas, atsakovė galėjo pasidomėti, ar ieÅ¡kovei nėra taikomi turto areÅ¡tai.

Aplinkybę, kad atsakovė negalėjo patikrinti ieÅ¡kovės balanso, nes ieÅ¡kovė nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui, vertina kaip vienÄ iÅ¡ nesÄ Å¾iningumo požymių, nes jeigu atsakovė bÅ«tų tikrinusi, galimai bÅ«tų kilęs klausimas, kodėl Å¡ių duomenų nėra. IeÅ¡kovė kelia klausimÄ , kodėl reikėjo daryti užskaitas, o ne atsiskaityti su ieÅ¡kove. Taip pat nurodė, jog ginčo suma 23 424, 42 Eur buvo sumažinta atsakovės pareiga sumokėti mokesčius, buvo padengti mokesčiai ieÅ¡kovės sÄ skaita, atsakovė tų pinigų nemokėjo, nors turėjo prievolę VMI sumokėti, už jÄ tai padarė ieÅ¡kovė, o Å¡iai dienai VMI iÅ¡ atsakovės tų pinigų nereikalauja, todėl turėtų bÅ«ti taikoma restitucija, t. y. ta suma turėtų grįžti ieÅ¡kovei, iÅ¡ kurios bÅ«tų tenkinami pirmos ir antros eilės kreditorių interesai.

IeÅ¡kovės kreditorių interesai buvo pažeisti bÅ«tent tada, kai užskaitos atliktos. IeÅ¡kovė buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 6 800 Eur, t. y. antros eilės kreditorius, taip pat buvo skola darbuotojams, atlikus užskaitas, ieÅ¡kovė neteko galimybės susigrÄ Å¾inti iÅ¡ VMI permokos ir atsiskaityti su Sodra ir darbuotojais. Pažymėjo, jog Sodros duomenys yra skelbiami vieÅ¡ai. Pagal teismų praktikÄ , sudarant analogiÅ¡kus sandorius bÅ«tent tokiu bÅ«du, Å¡alis laikytina nesÄ Å¾ininga, jeigu nepasidomėjo kitos Å¡alies turtine padėtimi.

Vertina, jog atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga.

6. Atsakovė UAB „Vejuva“ paaiÅ¡kino, kad atsakovei nebuvo suteikta pirmenybė kitų ieÅ¡kovės kreditorių atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-08-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-957-619/2018 konstatavo, kad mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi pasikeičia ieÅ¡kovės kreditorius, todėl toks skolos sumažinimas, neperleidus turto ir piniginių lėšų, negali pažeisti kreditorių teisių. UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva” sudarytomis mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimis ieÅ¡kovė perėmė atsakovės skolÄ â€“ 23 424,42 Eur mokestinę nepriemokÄ , ieÅ¡kovės skoliniai įsipareigojimai nepadidėjo, nes mokestinės nepriemokos sumos dydžiui vietoj UAB ”Vejuva” kreditoriumi tapo valstybė, atstovaujama VMI.

IeÅ¡kovės skola atsakovei sumažėjo tokia pačia mokestinės nepriemokos suma atsakovei atlikus ieÅ¡kovės skolos sumažinimÄ savo buhalterinėje apskaitoje. Todėl jokie kitų UAB “Opsta” kreditorių interesai nebuvo pažeisti. IeÅ¡kovė nepateikė visų dokumentų, įrodančių, jog buvo pažeisti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti kreditorių interesai, jog kreditorių reikalavimai atsirado tuo pačiu metu arba anksčiau nei UAB „Vejuva“, todėl vertina, jog ieÅ¡kovė nepagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimo.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos mokestinės nepriemokos sutartys yra kitokios negu ieÅ¡kovės sudarytos sutartys su kitais kreditoriais. Atsakovės kreditorinis reikalavimas į ieÅ¡kovę atsirado anksčiau nei kitų kreditorių, t. y. 2015 m. gegužės – birželio mėnesiais. Taip pat atsakovė liko pagrindine ieÅ¡kovės kreditore. Nebuvo sudengta visa ieÅ¡kovės skola, o kiti ieÅ¡kovės kreditoriai susidengė visÄ ieÅ¡kovės skolÄ , be to, UAB „Dekoro grupė“ buvo skolinga ieÅ¡kovei, padengusi užskaitymo sandoriu savo skolÄ .

Pažymėjo, jog pati ieÅ¡kovė sudarė ginčijamas mokestines nepriemokos perėmimo sutartis, tad negalima teigti, kad atsakovė pažeidė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytus ieÅ¡kovės kreditorių interesus. Atsakovė, sumažindama ieÅ¡kovės skolÄ , elgėsi sÄ Å¾iningai, t. y. suteikė naudÄ ieÅ¡kovei. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad toks skolos sumažinimas pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių interesus. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog areÅ¡tai buvo registruoti ir Vilniaus apygardos teismo 2019-01-15 nutartyje.

Vertinant atsiskaitymo eiliÅ¡kumo pažeidimÄ reikÅ¡mingi tik mokėjimai, vykdomi vykdomųjų dokumentų pagrindu. Å iuo atveju areÅ¡tai buvo registruoti kaip laikinosios apsaugos priemonės ir nebuvo vykdomųjų dokumentų, areÅ¡tai buvo taikyti automobiliams, o ne piniginėms lėšoms. Todėl tai netrukdė sudaryti ginčijamų sandorių, net jei atsakovė bÅ«tų patikrinusi informacijÄ ir tai žinojusi. AreÅ¡tų įregistravimo, sudarymo datos keitėsi ir areÅ¡tai buvo registruoti, pakeisti; tai patvirtina, kad ginčijami sandoriai nepažeidė ieÅ¡kovei pritaikytų draudimų.

Pažymėjo, jog tai, kad ieÅ¡kovės 2014 m. balansas nebuvo pateiktas, nesudarė pagrindo vertinti, jog ieÅ¡kovei yra kilusi bankroto grėsmė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. UAB „Vejuva“ ir BUAB „Opsta“ atliktÄ 23 424,42 Eur prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ pripažino negaliojančiu. Pripažino ieÅ¡kovės BUAB „Opsta“ teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ VMI sumokėtÄ už atsakovę PVM sumÄ restitucijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagrindu.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019 nustatė, kad ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog 2015-11-10 buvo vykdytini kiti pirmesnės eilės vykdomieji dokumentai, nurodyti CK 6.9301 str. 1 d. 1-3 punktuose, išskyrus atsakovės UAB “Dekoro grupė”, su kuria UAB “Opsta” 2015-11-10 buvo sudariusi Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį (įsiteisėjo VMI viršininko 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (23.21-08) 324-16148), turimus vykdomuosius įrašus.

Teismas pažymėjo, kad nors pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovė jau iki 2015 metų lapkričio mėnesio turėjo dideles sumas pradelstų įsiskolinimų, tačiau vertinant atsiskaitymo eiliÅ¡kumo pažeidimÄ reikÅ¡mingi tik mokėjimai, vykdomi vykdomųjų dokumentų pagrindu, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dalyje dėl ginčijamo įskaitymo negaliojimo prieÅ¡taraujant imperatyviems įstatymo reikalavimams ir pažeidžiant CK 6.9301 str. 1 d. 1-4 punktuose nustatytÄ atsiskaitymo vykdomaisiais dokumentais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , neįrodytas.

Å io sprendimo iÅ¡vados aktualios ir Å¡ioje byloje, nes ieÅ¡kovė taip pat nepateikia jokių įrodymų, jog tai, kad atsakovė sumažino ieÅ¡kovės skolÄ pažeidė atsiskaitymo eiliÅ¡kumÄ . Kaip nustatė Vilniaus apygardos teismas 2019-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019 UAB „Dekoro grupė” reikalavimas pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä priskirtinas ketvirtos eilės reikalavimams ir atsirado vėliau nei UAB “Vejuva” reikalavimas UAB “Opsta” (UAB “Dekoro grupė” ir UAB “Opsta” mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis sudaryta 2015-11-10 ir įsiteisėjo 2015-11-17).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei atsirado nuo 2015-05-25 iki 2015-06-02. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad 2015-09-24 buvo vykdytini kiti pirmesnės eilės vykdomieji dokumentai, nurodyti CK 6.9301 str. 1 d. 1-3 punktuose, iÅ¡skyrus atsakovės turimus vykdomuosius įraÅ¡us. Nors pagal bylos duomenis ieÅ¡kovė jau iki 2015 metų rugsėjo mėnesio turėjo dideles sumas pradelstų įsiskolinimų, tačiau vertinant atsiskaitymo eiliÅ¡kumo pažeidimÄ reikÅ¡mingi tik mokėjimai, vykdomi vykdomųjų dokumentų pagrindu.

Teismas vertino, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl ginčijamo įsikaitymo negaliojimo prieÅ¡taraujant imperatyviems įstatymo reikalavimams ir pažeidžiant CK 6.9301 str. 1 d. 1-4 punktuose nustatytÄ atsiskaitymo vykdomaisiais dokumentais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , neįrodytas.

9. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę iÅ¡ VMI reikalauti mokesčio permokos grÄ Å¾inimo. Mokesčio permoka suteikia teisę (galimybę) mokesčių mokėtojui kreiptis į mokesčių administratorių (VMI) su praÅ¡ymu dėl turimo dydžio mokesčių permokos sumos susigrÄ Å¾inimo (sumokėjimo pinigais mokesčio permokÄ turinčiam mokesčių mokėtojui). Å alių sudarytomis 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7 Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartimis atsakovė perleido ieÅ¡kovei 23 424,42 Eur mokestinę nepriemokÄ (skolÄ ).

Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties 12 punkte nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo apskrities VMI viršininko sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo. VMI sprendimu patvirtinta tarp šalių sudaryta Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis, todėl skolos perkėlimas iš atsakovės ieškovei įvykdytas. Atsakovė įrodinėjo, kad 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7 Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių pagrindu nei atsakovė, nei ieškovė jokių piniginių lėšų viena iš kitos bei iš valstybės nėra gavusios.

Teismas vertino, kad mokesčio permoka suteikia teisę (galimybę) mokesčių mokėtojui kreiptis į mokesčių administratorių (VMI) su praÅ¡ymu dėl turimo dydžio mokesčių permokos sumos susigrÄ Å¾inimo (sumokėjimo pinigais tokiam mokesčių mokėtojui). Mokesčio permokos teisė gali bÅ«ti realizuojama gaunant realias pinigines lėšas mokesčių mokėtojo pateikto praÅ¡ymo mokesčių administratoriui (VMI) pagrindu. IeÅ¡kovei perėmus mokestinės nepriemokos skolÄ , kuri buvo, permokos teise atsisakoma teisės gauti pinigines lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad atsakovės prievolė sumokėti mokesčius sumažėjo 23 424,42 Eur suma ir tai yra ginčijamo sandorio pasekmė. Tokiu bÅ«du po Å¡alių suderintų veiksmų ieÅ¡kovė neteko reikalavimo teisės į VMI atgauti 23 424,42 Eur sumÄ piniginių lėšų, kuri galėjo bÅ«ti panaudota atsiskaityti su kreditoriais, o atsakovė - prievolės mokėti į biudžetÄ 23 424,42 Eur sumÄ . Po minimo VMI priimto sprendimo buvo sumažintas ieÅ¡kovės įsiskolinimas atsakovei pagal vykdomuosius dokumentus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas konstatavo, kad buvo įskaityti prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai, kurių suma 23 424,42 Eur, todėl atsakovės argumentas dėl pagal ginčo sandorį negautų pinigų atmetamas kaip nereikÅ¡mingas.

10. Teismas vertino, jog yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana). Vilniaus apygardos teismas 2016-07-11 nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ Nr. eB2-4983-794/2016. Nutartis įsiteisėjo 2016-07-22, todėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijami įskaitymai įvykdyti ieÅ¡kovei jau buvus faktiÅ¡kai nemokiai. Faktinį ieÅ¡kovės nemokumÄ patvirtina 2016-01-20 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1667-794/2016 konstatuoti faktai.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodinėja teigdama, kad atsakovė žinojo apie ieÅ¡kovės finansinę padėtį arba galėjo ir turėjo ja domėtis pagal vieÅ¡ai prieinamus duomenis. Teismas vertino, kad atsakovės pareigos domėtis skolininko finansine padėtimi pažeidimas, kuris gali bÅ«ti prilyginamas sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumui, yra fakto klausimas, nustatomas vertinant eilę byloje esančių aplinkybių, rodančių atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .

Visų Å¡ių aplinkybių egzistavimÄ turi įrodyti bei paneigti atsakovės sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , bÅ«tent ieÅ¡kovė (CPK 18 straipsnis ir 178 straipsnis). Teismas vertino, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, nes iÅ¡ viešų duomenų matyti, jog įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai auga nuo 2015 m. spalio 16 d. (6 581,43 Eur). Mokestinių nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartys sudarytos: 2015-09-24 Nr. 2, 2015-10-23 Nr. 5 bei 2015-11-11 Nr. 7, atsakovė 2015-10-06, 2015-11-09, 2015-12-02 atliko 23 424,42 Eur užskaitas; atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo domėtis ieÅ¡kovės finansine padėtimi ir įvertinusi, jog ieÅ¡kovės finansinė padėtis užskaitų metu yra sudėtinga, sunki, neatlikti minėtų užskaitų.

VieÅ¡ame registre buvo registruoti teismų taikyti ieÅ¡kovės UAB „Opsta“ turto areÅ¡tai pagal kitų kreditorių reikalavimus, ieÅ¡kovei buvo iÅ¡keltos trys civilinės bylos pagal kitų kreditorių reikalavimus dėl skolų priteisimo ir tai sudarė pakankamÄ pagrindÄ atsakovei spręsti, jog ieÅ¡kovės finansinė bÅ«klė nėra stabili, ieÅ¡kovė laiku nevykdė finansinių įsipareigojimų. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei atsirado nuo 2015-05-25 iki 2015-06-02.

IeÅ¡kovei taikytinas turto areÅ¡tas UAB “AP LT” naudai įregistruotas 2015-03-27, iÅ¡registruotas 2015-06-09, UAB “Nord profil” naudai įregistruotas 2015-09-10, UAB “Energus” naudai įregistruotas 2015-03-13, 2015-03-17, 2015-05-21 iÅ¡registruotas 2015-04-23, 2015-05-21. Tai patvirtina, kad atsakovė turėjo galimybę minimaliomis pastangomis sužinoti, kad ieÅ¡kovė turi pradelstų skolų, todėl sudarydama ginčo sandorį buvo nesÄ Å¾ininga. Teismas pažymėjo, jog laikotarpiu, kai buvo atlikti Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių užskaitymai, ieÅ¡kovė turėjo finansinių sunkumų.

Atsakovei, kaip juridiniam asmeniui yra keliami didesnio rūpestingumo ir atsargumo standartai, todėl dėl ilgai besitęsiančių ieškovės civilinių bylų, taip pat taikytinų turto areštų, atsakovė turėjo vertinti, jog ieškovė turi finansinių sunkumų bei turėjo domėtis ieškovės finansine padėtimi. Todėl atsakovės argumentus, jog ji net jei ir būtų domėjusis ieškovės finansine padėtimi, būtų galėjusi atlikti užskaitas, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, jog pats atsiskaitymo bÅ«das perleidžiant ieÅ¡kovei mokestinę atsakovės nepriemokÄ siekiant, kad ieÅ¡kovė perimtÄ skolÄ Ä¯skaitytų su VMI, patvirtina, jog jau 2015 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovė nebeturėjo galimybės atsiskaityti su atsakove įprastu bÅ«du grynaisiais ar negrynaisiais pinigais bei iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės turto.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , tuo atveju, kai ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu pareiÅ¡kia įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, administratorius, sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia viso sandorio apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015), dėl to teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais visa apimtimi.

Teismas sprendė, kad Å¡alių sudarytas įskaitymo sandoris atitinka CK 6.66 str. nustatytus kriterijus, pripažįstamas negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Apeliantė (ieÅ¡kovė) BUAB „Opsta“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-10862-861/2019 dalyje dėl ieÅ¡kinio tenkinimo taikant restitucijÄ , panaikinant sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti ieÅ¡kovės BUAB „Opsta“ teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ VMI sumokėtÄ už atsakovę PVM sumÄ restitucijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagrindu.

Taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vejuva“ ieÅ¡kovo BUAB „OPSTA“ naudai 23424,42 EUR sumÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vejuva“ ieÅ¡kovo BUAB „OPSTA“ naudai 6 procentų metinių palÅ«kanų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 13.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo teises pažeidžia ne Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis ir VMI sprendimas.

Jeigu atsakovas UAB „Vejuva“ butų atsiskaitęs su ieÅ¡kovu t. y. grÄ Å¾inęs BUAB „Opsta“ jos už atsakovÄ valstybei sumokėtÄ 23 424,42 Eur mokesčių sumÄ , bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisės nebÅ«tų pažeistos. Tačiau nagrinėjamu atveju pinigai nebuvo sumokėti, bet ieÅ¡kovas ir atsakovas atliko užskaitas 23 424,42 Eur sumai. IeÅ¡kovas ginčija užskaitas ir nurodo, kad atlikus Å¡iuos sandorius buvo sumažintas BUAB „Opsta“ įsiskolinimas atsakovui UAB „Vejuva“.

Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismui UAB „Vejuva“ (toliau ir atsakovas) ir apelianto atliktÄ 23 424,42 Eur prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ pripažinus negaliojančiu, apeliantas įgijo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo gauti 23 424,42 Eur sumÄ , todėl pirmosios instancijos privalėjo taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 23424,42 Eur sumÄ . 13.2. Pažymėjo, kad VMI sprendimais pritarus mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymui tarp UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva“, UAB „Opsta“ neteko reikalavimo teisės į 23424,42 EUR PVM permokos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ VMI, tačiau VMI sprendimais nebuvo įvykdyta jokia užskaita tarp UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva“ pagal Å¡ių įmonių tarpusavio įsipareigojimus, VMI nesant tarpusavio įsipareigojimų tarp UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva“ Å¡alimi.

Dėl nurodyto apeliantas neginčijo, neprašė pripažinti ir pirmosios instancijos teismas nepripažino negaliojančiais mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarčių ir VMI virÅ¡ininko Sprendimų dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. VMI virÅ¡ininko Sprendimams dėl mokestinės nepriemokos perėmimo esant neginčytiems ir galiojantiems (nepanaikintiems) nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti apeliantės BUAB „Opsta“ teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ VMI sumokėtÄ už atsakovę PVM sumÄ .

Nepakeitus sprendimo dalies, kuria apeliantei pripažinta tik teisė susigrÄ Å¾inti iÅ¡ VMI sumokėtÄ už atsakovę (UAB „Vejuva“) PVM sumÄ , faktiÅ¡kai tai reikÅ¡tų, kad apeliantė turėtų kreiptis į VMI su reikalavimu sumokėti 23 424,42 Eur sumÄ remiantis Sprendimu. 13.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negrÄ Å¾ino pačiu Sprendimu negaliojančiu pripažinto sandorio Å¡alių į padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Pažymėjo, kad Sprendimas nenustato jokios su nurodoma 23 424,42 Eur susijusios pareigos atsakovui UAB „Vejuva“. T.y., iÅ¡ atsakovo UAB „Vejuva“ minima 23 424,42 Eur suma nėra priteista ir mokesčių administratoriaus naudai (VMI), kuris, remiantis Sprendimu (koks jis yra priimtas), tariamai ir turėtų įgyvendinti Apelianto teisę į 23 424,42 Eur permokos susigrÄ Å¾inimÄ . Å ioje nagrinėjamoje byloje restitucija taikytina piniginiu ekvivalentu priteisiant 23 424,42 Eur sumÄ iÅ¡ atsakovo apelianto naudai. 13.4.

Pažymėjo, kad sprendime Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018. Remdamasis nurodytu sprendimu Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad „nors įskaitymas pripažintas negaliojančiu, ieÅ¡kovė turi teisę iÅ¡ VMI susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ už atsakovę PVM sumÄ restitucijos pagrindu, todėl iÅ¡ atsakovės 23 424,42 Eur suma ieÅ¡kovės naudai nepriteistina. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi iÅ¡aiÅ¡kinimu byloje, kurios faktinės aplinkybės yra visiÅ¡kai skirtingos.

Lietuvos apeliacinio teismo nutarties aktualios faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiami klausimai, nesusiję su restitucijos taikymu pripažinus negaliojančiais jau realizuotus sandorius dėl reikalavimo teisės į mokesčių permokÄ perleidimo, kaip nagrinėjamoje byloje. 13.5. Pažymėjo, kad civilinės bylos Nr. e2A-89-656/2019 faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra identiÅ¡kos Å¡iai nagrinėjamai bylai .

Vilniaus apygardos teismas 2019-01-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019 nusprendė ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“ apeliacinį skundÄ patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, Å¡alių UAB „Dekoro grupė“ ir UAB „Opsta“ atliktÄ 9451,76 Eur prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ pripažinti negaliojančiu sandoriu; taikant restitucijÄ priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Dekoro grupė“ ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“ naudai 9451,76 Eur bei 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Apeliantė (atsakovė) UAB „Vejuva“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-10862-861/2019 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai; priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ pridedamÄ VMI 2019-06-20 raÅ¡tÄ Nr. RM-19053, nes jis gautas ir jo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po Teismo sprendimo, nes Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo remiantis tuo, kad VMI patvirtino mokestinės nepriemokos sutartis.

VMI 2019-06-20 raÅ¡tas Nr. RM-19053 įrodo, kad VMI patvirtinus Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, UAB “Vejuva” turėjo teisinį pagrindÄ manyti, kad UAB “Opsta” kaip mokestinės skolos perėmėjas neturi mokestinės nepriemokos, mokestines prievoles valstybei (savivaldybei) ir fondams vykdo tinkamai, turi realių galimybių padengti mokestinę nepriemokÄ (turi realių pajamų ar turto iÅ¡ kurių gali bÅ«ti vykdoma mokestinė nepriemoka ar iÅ¡ieÅ¡kojimas), taigi buvo sÄ Å¾ininga sudarydama ieÅ¡kovo ginčijamas užskaitas; priteisti UAB “Vejuva” bylinėjimosi iÅ¡laidas. 14.1.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ nustatė, remdamasis turto areÅ¡to registro duomenimis. Teismas nepagrįstai turto areÅ¡tų datas lygino su BUAB “Opsta” skolos atsakovei atsiradimo laikotarpiu (nuo 2015-05-25 iki 2015-06-02), nes nustatant atsakovo sÄ Å¾iningumÄ aktualÅ«s turto areÅ¡tai, kurių duomenys buvo vieÅ¡ai prieinami ginčijamų sandorių sudarymo ir įsigaliojimo dienÄ . Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų, kuriais remiantis net jei UAB “Vejuva” prieÅ¡ sumažinant UAB “Opsta” skolÄ bÅ«tų patikrinusi ieÅ¡kovo nurodytus vieÅ¡us duomenis, tai vieÅ¡ai prieinama informacija apie UAB “Opsta” skolas Sodrai negalėtų sudaryti pagrindÄ Ä¯tarti sunkiÄ UAB “Opsta” finansinę padėtį, o ypač nemokumÄ ir kitų UAB “Opsta” kreditorių interesų pažeidimÄ .

Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į atsakovo argumentÄ , kad UAB “Vejuva” nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB “Opstos” skolos sumažinimas pažeidžia UAB “Opsta” kreditorių interesus, nes mokesčių administratorius atlikęs iÅ¡samų mokestinį UAB “Opsta” patikrinimÄ patvirtino visas tris Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis ir tai UAB “Vejuva” buvo pagrindas laikyti, kad UAB “Opsta” nėra nemoki ar kad ji turi kažkokių finansinių sunkumų. 14.2.

Pažymėjo, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į atsakovo nurodytÄ teismų praktikÄ , pagal kuriÄ vien tai, kad atsakovas nepatikrino viešųjų duomenų, ar ieÅ¡kovas gali disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis, neatitiko sÄ Å¾iningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieÅ¡ sudarant sandorį iÅ¡siaiÅ¡kinti jo teisėtumui bei stabilumui reikÅ¡mingas aplinkybes, yra nepakankama atsakovo nesÄ Å¾iningumui konstatuoti, o aplinkybė susijusi su ieÅ¡kovo turto areÅ¡tu turi bÅ«ti aiÅ¡kinama visų bylos aplinkybių visete atsižvelgiant į sutartinius Å¡alių santykius bei faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). 14.3.

Nurodė, kad kaip patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamas 2019-06-20 VMI raštas Nr. RM-19053, VMI netvirtina mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių, jei skolos perėmėjas yra skolingas valstybės (savivaldybės) biudžetui ar neturi realių galimybių įvykdyti mokestinę prievolę (neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti įvykdyta mokestinė nepriemoka ar išieškojimas). Taigi tai, kad VMI patvirtino ginčijamas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis patvirtina, kad jos jų sudarymo metu buvo teisėtos ir pats jų sudarymas nerodo sunkios BUAB “Opsta” finansinės padėties. 14.4.

Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai tris UAB “Opsta” skolos sumažinimus atsakovo buhalterinėje apskaitoje laikė vienu įskaitymo sandoriu ir sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinius padarinius taikė viso sandorio apimtimi. Teismas neanalizavo nustatytų faktų kiekvieno skolos sumažinimo atžvilgiu ir rėmėsi duomenimis, kurie atsirado pvz., po pirmojo ir didžiausios UAB “Opsta” skolos sumos sumažinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . 14.5.

Nurodė, kad teismas analizavo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , bet nemotyvavo ir nenustatinėjo kitos bÅ«tinos actio pauliana sÄ lygos – kitų kreditorių interesų pažeidimo nebuvimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog UAB „Vejuva“ nebuvo suteikta pirmenybė kitų UAB “Opsta” kreditorių atžvilgiu. 14.6. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, jog actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Toks įstatymo aiÅ¡kinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumÄ , nepasitikėjimÄ finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklÄ bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais iÅ¡vengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be iÅ¡imties iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). 14.7.

Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai ginčijamus sandorius pripažino įskaitymu nevertindamas atsakovo nurodytų argumentų, jog nėra visų įskaitymo požymių - ieÅ¡kovas ir atsakovas neturėjo vienas kitam abipusių teisių ir pareigų, be to, reikalavimai nėra prieÅ¡prieÅ¡iniai, ir nukrypo nuo atsakovo nurodytos teismų praktikos, pagal kuriÄ mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi pasikeičia ieÅ¡kovo kreditorius, todėl toks skolos sumažinimas, neperleidus turto ir piniginių lėšų, negali pažeisti kreditorių teisių (Vilniaus apygardos teismas sprendimu 2018 m. rugpjūčio 23 d. civilinėje byloje Nr. e2A-957-619/2018). Kadangi mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys yra skolos perkėlimo, tai jų pagrindu UAB “Opsta” neįgavo jokio reikalavimo į atsakovÄ , o tik pasikeitė ieÅ¡kovo kreditorius 23424,42 Eur mokestinės nepriemokos sumai - mokestinės nepriemokos sumos dydžiui vietoj UAB ”Vejuva” kreditoriumi tapo valstybė, atstovaujama VMI.

Vilniaus apygardos teismo 2019-01-15 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/201937 nepagrįstai teigiama, kad UAB „Opsta“ įgijo teisę iš atsakovo UAB „Vejuva“ regreso tvarka reikalauti 23 424,42 Eur CK 6.112 str. 4 p. pagrindu, nes ši norma taikytina, kai reikalavimas patenkinamas iš trečiojo asmens turto – tada reikalavimas pereina trečiajam asmeniui. Tuo tarpu, mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių kontekste UAB “Opsta” nelaikytina trečiuoju asmeniu, o mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių šalimi. 14.8.

Nurodė, kad teismas be pagrindo ieÅ¡kovams priteisė visas jų praÅ¡ytas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nevertino atsakovo argumentų dėl jų. Visų pirma teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – atmetė ieÅ¡kovų alternatyvų reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei 23424,42 Eur skolÄ iÅ¡ atsakovo ir netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl restitucijos grÄ Å¾inant BUAB “Opsta” 23424,42 Eur pinigais. Todėl Teismas priteisdamas visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pažeidė CPK 98 str. 2 d.) 3.

Apeliantas (trečiasis asmuo) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10862-861/2019 dalį, kuria pripažinta ieÅ¡kovės BUAB „Opsta“ teisė susigrÄ Å¾inti iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos pridėtinės vertės mokesčio sumÄ , sumokėtÄ už atsakovę UAB „Vejuva“, restitucijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagrindu, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikant restitucijÄ priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vejuva“ ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“ naudai pagal mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis ieÅ¡kovo perimtas mokestinės nepriemokos sumÄ â€“ 23 424,42 Eur. 15.1.

Pažymėjo, kad tarp UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva“ sudarytos mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys, dėl kurių teisėtumo sprendžiama Å¡ioje byloje, yra dviÅ¡alės. VMI prie FM nėra Å¡ių sutarčių Å¡alis, o savo Sprendimais teisės aktų nustatyta tvarka, nevirÅ¡ydama jai suteiktų įgaliojimų, tik patvirtino tarp Å¡alių sudarytas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis. Vadinasi, restitucijos taikymas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų bÅ«tinybę grÄ Å¾inti Å¡alis UAB „Opsta“ ir UAB „Vejuva“ į pradinę padėtį, buvusiÄ iki neteisėto sandorio (mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties) sudarymo. 15.2.

Vilniaus apygardos teisme 2019 m. sausio 15 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas analogiÅ¡kas nagrinėjamai bylai restitucijos taikymo klausimas dėl UAB „Opsta“ ir UAB „Dekoro grupės“ mokestinės nepriemokos perėmimo. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Å¡alių sudarytas įskaitymo sandoris atitinka CK 6.66 str. nustatytus kriterijus, taigi pripažįstamas negaliojančiu nuo sudarymo (ab initio), todėl teismas taikė restitucijÄ natÅ«ra (pinigine suma, kuriÄ atsakovas neteisėtai gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo, panaikindamas mokestinę nepriemokÄ ).

Minėtu sprendimu teismas prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ pripažino negaliojančiu sandoriu ir taikant restitucijÄ priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai pagal mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį ieÅ¡kovo perimtÄ mokestinę nepriemokos sumÄ bei procesines palÅ«kanas. 15.3. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo taikant restitucijÄ iÅ¡ atsakovės „UAB „Vejuva“ ieÅ¡kovės UAB „Opsta“ naudai nėra priteisiama atitinkama suma, bet pripažįstama ieÅ¡kovės teisė susigrÄ Å¾inti iÅ¡ VMI prie FM sumokėtÄ už atsakovę PVM sumÄ .

Priimdamas tokį sprendimÄ , Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018 suformuluotomis iÅ¡vadomis dėl restitucijos taikymo mokestinės nepriemokos ir įskaitymo sandorių bei įskaitymo pripažinimo negaliojančiu atveju. VMI prie FM nesutinka su tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija, nes civilinės bylos Nr. e2A-208-798/2018 aplinkybės nėra adekvačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, be to, civilinės bylos Nr. e2A-208-798/2018 rezoliucinėje sprendimo dalyje nėra nurodyta jokių įpareigojimų ar kitokių sprendimų, susijusių su VMI prie FM.

4. Atsakovas UAB „Vejuva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-10862-861/2019 ir ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 16.1. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-02-21 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-215-590/2019 kalba apie regreso teisę Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių ir VMI sprendimų pagrindu, kurių ieÅ¡kovai neginčijo, o ne ginčijamų užskaitos sandorių pagrindu.

Be to Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-215-590/2019 kalbama apie regreso teisę UAB “Opstai” neatlygintinai perėmus atsakovo mokestinę nepriemokÄ pagal Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, tačiau nenurodo restitucijos bÅ«do, kurį teismas turėtų taikyti pripažinęs ginčijamus užskaitos sandorius negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-21 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-215-590/2019 nurodo, kad UAB „Opsta“ įgijo teisę iÅ¡ atsakovo UAB „Vejuva“ regreso tvarka reikalauti 23 424,42 Eur CK 6.112 str. 4 p. pagrindu, tačiau pabrėžtina, kad Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys nenumatė reikalavimo perėjimo (taigi nėra pagrindo laikyti, kad toks reikalavimas perėjo UAB “Opstai” sutarties pagrindu).

Nėra CK 6.114 str. pagrindų, kai reikalavimo teisė pereina įstatymo pagrindu. 16.2. Nurodė, kad apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad VMI turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti PVM permokÄ ir jÄ grÄ Å¾ino. Pažymėtina, kad UAB “Vejuva” iÅ¡ VMI jokių pinigų negavo. IeÅ¡kovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad UAB “Opsta”, nesudariusi Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių su atsakovu, bÅ«tų gavusi realius pinigus iÅ¡ VMI (VMI sprendimų dėl tokios PVM permokos iÅ¡mokos ar kt.).

UAB “Opsta” realių pinigų iÅ¡ VMI galėjo ir negauti esant UAB “Opsta” skolai valstybei (VMI yra viena iÅ¡ kreditorių UAB Opsta bankroto byloje). 16.3. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimu pritaikyta restitucija negali bÅ«ti įgyvendinta, nes atsakovas jau realizavo teisę į 23 424,42 Eur dydžio mokesčio permokÄ . Manytina, kad toks restitucijos bÅ«das gali bÅ«ti įgyvendintas (nors atsakovas ginčija sandorių pripažinimÄ negaliojančiu ir tuo pačiu restitucijÄ ) – bÅ«tų atstatyta UAB “Vejuva” mokestinė pareiga sumokėti 23 424,42 Eur dydžio PVM, o BUAB “Opsta” reikalavimo teisė į 23 424,42 Eur dydžio PVM permokÄ , tačiau realių pinigų ar jų dalies BUAB “Opsta” iÅ¡ VMI gali ir negauti dėl skolų valstybei. 16.4.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai reikalaujama taikyti restitucijÄ priteisiant iÅ¡ atsakovo 23 424,42 Eur BUAB “Opsta” pinigais, nes tai nebÅ«tų Å¡alių grÄ Å¾inimas į pirminę padėtį iki užskaitos sandorių. Kadangi atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB “Opsta nėra gavęs 23424,42 Eur dydžio piniginių lėšų ar turto, kurį galėtų jam grÄ Å¾inti ar kurį teismas jam galėtų priteisti, tai ieÅ¡kovo reikalavimas taikyti restitucijÄ neatitinka pačios restitucijos sampratos.

Apeliantai praÅ¡ydami taikyti restitucijÄ grynais pinigais, faktiÅ¡kai siekia pagerinti savo padėtį lyginant jÄ su iki ginčijamų užskaitos sandorių sudarymo, buvusia padėtimi, t. y. gauti 23424,42 Eur, kurių tuo metu neturėjo ir neaiÅ¡ku ar bÅ«tų gavę iÅ¡ VMI. 16.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai 2019-06-03 sprendime rėmėsi Apeliacinio teismo iÅ¡vadomis 2018 m. gegužės 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog faktinės aplinkybės skiriasi, nes Apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl pirkimo pardavimo sutarties (pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ ) ir įskaitymo sandorio (teismo ex oficio) pripažinimo negaliojančiu Actio Pauliana ir CK 6.9301 str. pagrindu bei restitucijos taikymo, dalis kainos (107730,00 Eur) pagal ginčijamÄ pirkimo pardavimo sutartį buvo sumokėta perimant PVM mokestinę nepriemokÄ pagal Mokestinės nepriemokos sutartį.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo UAB „Vejuva“ ir ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“ apeliacinius skundus, kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10862-861/2019 dalį, kuria pripažinta ieÅ¡kovės BUAB „Opsta“ teisė susigrÄ Å¾inti iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos pridėtinės vertės mokesčio sumÄ , sumokėtÄ už atsakovę UAB „Vejuva“, restitucijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagrindu, kitus klausimus iÅ¡spręsti teismo nuožiÅ«ra. 17.1.

Nurodė, kad atsakovė UAB „Vejuva“, 2019-07-02 apeliaciniame skunde įrodinėdama savo sÄ Å¾iningumÄ UAB „Opsta“ ginčijamų užskaitų sudarymo metu, remiasi VMI prie FM 2019-06-20 raÅ¡tu Nr. RM-19053, kurį atsakovė teismui pateikia kaip naujÄ Ä¯rodymÄ . Atsakovė nurodo, kad minėtas VMI prie FM raÅ¡tas patvirtina atsakovei turėjus teisinį pagrindÄ manyti, jog, VMI prie FM patvirtinus mokestinės nepriemokos sutartis, UAB „Opsta, kaip mokestinės skolos perėmėjas, neturi mokestinės nepriemokos, mokestines prievoles valstybei (savivaldybei) ir fondams vykdo tinkamai, turi realių galimybių padengti mokestinę nepriemokÄ (turi realių pajamų ar turto, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti vykdoma mokestinė nepriemoka ar iÅ¡ieÅ¡kojimas). 17.2.

Pažymėjo, kad VMI prie FM atkreipia dėmesį, kad UAB „Vejuva“ pateiktas VMI prie FM 2019-06-20 raÅ¡tas Nr. RM-19053 parengtas, vadovaujantis atsakymo rengimo dienÄ (2019-06-20) galiojančių teisės aktų nuostatomis, nes UAB „Vejuva“ atstovės D. G. 2019-06-15 VMI prie FM teiktame paklausime nebuvo papildomai nurodyta, apie kurį konkrečiai mokestinį laikotarpį (kokiÄ datÄ ) klausiama. 17.3. Nurodė, kad UAB „Vejuva“ nurodyti teiginiai, kad „mokesčių administratorius atlikęs iÅ¡samų mokestinį UAB „Opsta“ patikrinimÄ patvirtino visas tris Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis“, taip pat yra nepagrįsti.

Å iuo atveju kontrolės veiksmai UAB „Opsta“ atžvilgiu atlikti nebuvo, skolos perėmėjo turima neįskaityta pridėtinės vertės mokesčio permoka, kuri gali bÅ«ti grÄ Å¾inta teisės aktų nustatyta tvarka, buvo laikytina aplinkybe, pagrindžiančia jo galimybes sumokėti perimtÄ mokestinę nepriemokÄ . Nurodytos sÄ lygos (neskolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui bei fondams ir yra grÄ Å¾intina mokesčio permoka), VMI prie FM nuomone, buvo tinkamas pagrindas tenkinti praÅ¡ymus duoti sutikimÄ mokestinei nepriemokai perimti, todėl VMI prie FM dėl Å¡ių praÅ¡ymų papildomai kontrolės veiksmų skolos perėmėjo atžvilgiu neatliko. 17.4.

VMI prie FM nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. priimtame sprendime nepagrįstai pripažinta ieÅ¡kovės BUAB „Opsta“ teisė susigrÄ Å¾inti iÅ¡ VMI prie FM sumokėtÄ už atsakovę „Vejuva“ mokestinę nepriemokÄ .

6. IeÅ¡kovas BUAB „Opsta“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo UAB „Vejuva“ ir trečiojo asmens VMI prie FM apeliacinius skundus, kuriuo praÅ¡o UAB „Vejuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l0862-861/2019 atmesti kaip nepagrįstÄ . Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l0862-861/2019 tenkinti.

Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 18.1. Savo apeliaciniame skunde UAB “Vejuva” nurodo ir patvirtina, kad UAB “Vejuva” aplamai nesidomėjo kitos ginčijamų sandorių Å¡alies (UAB “Opsta”) finansine padėtimi. UAB “Opsta” ieÅ¡kinyje nurodyti teisiniai argumentai dėl reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi. Atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, vykdančiam Å«kinę-komercinę veiklÄ , keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai.

Verslininko statusas sustiprina reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). 18.2. Pažymėjo, kad UAB “Opsta” skolų Sodrai faktas ir Å¡io fakto vieÅ¡as, neatlygintinas ir itin lengvas prieinamumas bent minimaliai tuo domintis pateikti visų pirma kaip UAB “Vejuva” nesÄ Å¾iningumo įrodymas Actio Pauliana aspektu, o ne grindžiant Sodros reikalavimo dydį į UAB “Opsta” ginčijamų sandorių sudarymo metu. 18.3.

Pažymėjo, kad trečiasis asmuo ir yra valstybės įgaliota mokesčių administravimo institucija, kuri savo apeliaciniame skunde dėl Sprendimo nurodė konstatavusi sekančias faktines aplinkybes: „UAB ,, Vejuva“ praÅ¡ymų nagrinėjimo metu VMI prie FM nustatė, kad UAB „Opsta“ turima neįskaityta PVM permoka (skirtÅ«mas) gali bÅ«ti grÄ Å¾inta įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagal Taisyklių 18 punktų, ApraÅ¡o 17 punktų skolos perėmėjo UAB „Opsta" neįskaityta mokesčio permoka įvertinta kaip aplinkybė, pagrindžianti jos galimybes sumokėti UAB ,, Vejuva" mokestinę nepriemokų.

Remiantis tuo, VMI prie FM priėmė 2015 spalio 6 d. sprendimų Nr. (23.21- 08)-324-14099 (forma FR0328) dėl 15 500 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo, 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimų Nr. Nr.(23.21-08) 324-15722 dėl 3 924,42 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo, 2015 m. gruodžio 2 d. 4 000 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo (toliau - Sprendimai). VMI prie FM 2015-10-08, 2015-11-09 bei 2015-12-02 raštais Nr. (23.1-08) RNA- 35710, Nr. (23.1-08) RNA-41294 bei Nr. (23.1-08) RNA-45005 nusiuntė bendrovėms Sprendimus.

Priimtų Sprendimų pagrindu UAB „Opsta" 23 424,42 Eur mokestine permoka buvo sumažinta 23 424,42 Eur dydžio UAB „ Vejuva" mokestinė nepriemoka. Pažymėjo, kad tarp UAB „Opsta" ir UAB „Vejuva“ sudarytos mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys, dėl kurių teisėtumo sprendžiama šioje byloje, yra dvišalės. VMI prie FM nėra šių sutarčių šalis, o savo Sprendimais teisės aktų nustatyta tvarka, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, tik patvirtino tarp šalių sudarytas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis.

Vadinasi, restitucijos taikymas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų bÅ«tinybę grÄ Å¾inti Å¡alis UAB „Opsta" ir UAB „ Vejuva“ pradinę padėtį, buvusių iki neteisėto sandorio (mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties) sudarymo. 18.4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi Å¡ioje civilinėje byloje konstatavo, kad: nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo teises pažeidžia ne Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis ir VMI sprendimas. Jeigu atsakovas UAB „Vejuva" butų atsiskaitę su ieÅ¡kovu t. y. grÄ Å¾inęs BUAB „Opsta" jos už atsakovų valstybei sumokėtų 23 424,42 Eur mokesčių sumų, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisės nebÅ«tų pažeistos.

Tačiau nagrinėjamu atveju pinigai nebuvo sumokėti, bet ieÅ¡kovas ir atsakovas atliko užskaitas 23 424,42 Eur sumai. 18.5. Pažymėjo, kad atsakovo UAB „Vejuva“ apeliacinio skundo argumentai (dėl sÄ Å¾iningumo, dėl kreditorių teisių pažeidimo nebuvimo, dėl UAB „Opsta“ mokumo) yra paneigti įsiteisėjusiais teismo sprendimais: Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1505-614/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019-01-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-89-656/2019, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1023-567/2019.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovo ir trečiojo asmens skundai tenkintini, atsakovo skundas atmestinas. 19 . Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Vejuva“ ir BUAB „Opsta“ atliktÄ 23 424,42 Eur prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ pripažino negaliojančiu, tačiau nevertino tos aplinkybės, kad teisines pasekmes Å¡alims sukėlė ne ieÅ¡kovo ir atsakovo pasiraÅ¡yta prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų užskaitymo sutartis, o trečiojo asmens atliktas veiksmas - VMI sprendimas patvirtinti ieÅ¡kovo, turinčio teisę į mokestinės permokos susigrÄ Å¾inimÄ ir atsakovo, turinčio skolÄ VMI.

BÅ«tent Å¡io veiksmo įvertinimas ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kinį pripažinus negaliojančiu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ sandorį, taikytina restitucija priklauso nuo to, kad trečiojo asmens atlikti veiksmai nėra pripažinti neteisėtais, nors atlikti remiantis sutartimi, kuria pripažinta negaliojančia. Tai, kad tarp proceso dalyvių ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens VMI jau buvo iÅ¡nagrinėta analogiÅ¡ka byla Vilniaus apygardos teisme , bylos Nr. e2A-89-656/2019 ir priimtas 2019 m. sausio 15 d. naujas sprendimas, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimÄ , reiÅ¡kia, kad kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ , turi atsižvelgti į to paties teismo suformuotÄ teisminę praktikÄ analogiÅ¡koje byloje .

ReikÅ¡minga ir tai, kad jau iÅ¡nagrinėtoje byloje atsakovas UAB „Dekoro grupė“ du kartus teikė kasacinį skundÄ , tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti skundus, nurodydamas, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad sandorį panaikinus, restitucijos klausimai turėjo bÅ«ti sprendžiami analogiÅ¡kai, kaip jau iÅ¡nagrinėtoje to paties teismo byloje, todėl pakeičia teismo sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio tenkinimo taikant restitucijÄ ir panaikina sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti ieÅ¡kovės BUAB „Opsta“ teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ VMI sumokėtÄ už atsakovę PVM sumÄ restitucijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagrindu.

Kolegija taiko restitucijÄ ir priteisia iÅ¡ atsakovo UAB „Vejuva“ ieÅ¡kovo BUAB „OPSTA“ naudai 23424,42 EUR sumÄ , pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-841; 2004, Nr. 82-2967), t. y. netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas, numatytas CPK 330 straipsnyje, teismo sprendimui pakeisti.

20. Pagal Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, kuriai teisines pasekmes sukėlė VMI prie FM 2015 spalio 6 d. sprendimas Nr. (23.21- 08)-324-14099 (forma FR0328) dėl 15 500 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo, 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. Nr.(23.21-08) 324-15722 dėl 3 924,42 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo, ir 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimas 4 000 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo . VMI prie FM 2015-10-08, 2015-11-09 bei 2015-12-02 raštais Nr. (23.1-08) RNA- 35710, Nr. (23.1-08) RNA-41294 bei Nr. (23.1-08) RNA-45005 nusiuntė bendrovėms priimtus Sprendimus.

IeÅ¡kovas perėmė mokestinę atsakovo nepriemokÄ ir tokiu perėmimu tretysis asmuo panaikino atsakovo skolÄ ir pasinaikino savo turimÄ skolÄ ieÅ¡kovui. Dėl to VMI neteko pareigos grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui. Pagal Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-841; 2004, Nr. 82-2967)., jų Tvarkos 4 punktÄ , juridinis asmuo, vadovaudamasis Tvarka gali perimti mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemokÄ , perėmusiam mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemokÄ , taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios bÅ«tų taikomos mokestinę nepriemokÄ perleidusiam mokesčio mokėtojui dėl Å¡ios mokestinės nepriemokos. 7 punktas nustato, kad mokestinės nepriemokos perėmimas įforminamas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi (toliau vadinama – Sutartis) tarp mokesčio mokėtojo ir trečiojo asmens.

Pagal Sutartį trečiasis asmuo perima mokesčio mokėtojo teises ir pareigas, susijusias su Sutartyje nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimu ir iÅ¡ieÅ¡kojimu (t. y. trečiasis asmuo įgyja teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka bei atlikti kitus veiksmus). 10 punktas nustato, kad mokestinė nepriemoka perimama, kai yra vietos mokesčio administratoriaus, kurio teritorijoje asmuo įregistruotas mokesčio mokėtoju, sutikimas, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemokÄ (toliau vadinama – Sutikimas).

Tokiu bÅ«du po Å¡alių suderintų veiksmų ieÅ¡kovas neteko reikalavimo teisės į VMI atgauti 23424,42 EUR sumÄ piniginių lėšų, kuri galėjo bÅ«ti panaudota atsiskaityti su kreditoriais, o atsakovo prievolė mokėti į biudžetÄ nurodytÄ sumÄ yra pasibaigusi, tačiau ieÅ¡kovas, įvykdęs prievolę VMI už atsakovÄ , įgijo teisę reikalauti sumokėtos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat atsakovas įgijo teisę reikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus ieÅ¡kovui, nes pripažinus tarp jų sudarytÄ sandorį negaliojančiu, ieÅ¡kovas yra apmokėjęs atsakovo skolÄ , tačiau Å¡is apmokėjimas nėra ieÅ¡kovo turėtos skolos grÄ Å¾inimu atsakovui.

Pripažinus, kad ne VMI , o atsakovui atsirado pareiga atlyginti ieÅ¡kovui sumÄ , kuriÄ už jį apmokėjo trečiajam asmeniui ieÅ¡kovas, 6 procentų metinės palÅ«kanos priteisiamos nuo priteisto sumos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

21. Dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis, kurios padarytos remiantis byloje surinktais įrodymais dėl atsakovo galimybės žinoti turtinę ieÅ¡kovo padėtį ir jo prievoles kitiems kreditoriams. Teismas vertina, kad UAB “Vejuva” galėjo žinoti, kad UAB “Opstos” skolos sumažinimas pažeidžia UAB “Opsta” kreditorių interesus. Mokesčių administratorius neturėjo pareigos atlikti iÅ¡samų mokestinį UAB “Opsta” patikrinimÄ ir tik tuomet patvirtinti visas tris Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis.

Mokestinės prievolės perleidimo sutartį sudarančios Å¡alys yra pačios atsakingos už sutartimi prisiimamas pareigas ir įgyjamas teises, todėl mokesčių administratoriaus sprendimais nėra vertinama sandorių Å¡alių turtinė padėtis. Panaikinus prievolės perleidimo sutartį, abi sutarties Å¡alys susigrÄ Å¾ina prievoles ir teises viena kitos atžvilgiu, t. y. atsakovas įgyja teisę į ieÅ¡kovÄ reikalauti skolos grÄ Å¾inimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 3 p., teismas, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimÄ pakeisti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta ieÅ¡kovės BUAB „Opsta“ teisė susigrÄ Å¾inti iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos pridėtinės vertės mokesčio sumÄ , sumokėtÄ už atsakovę UAB „Vejuva“, panaikinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vejuva“ ieÅ¡kovo BUAB „Opsta“ naudai 23 424, 42 Eur sumÄ ir 6 procentų procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . . Teisėjos Virginijus Kairevičius Rita Kisielienė Danutė Kutrienė