85d44dce-a2c8-4bcc-be67-65d9be4b396a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2188-1047/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00414-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2021 m. birželio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V.G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–8), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau – Vilniaus PN), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad Vilniaus PN buvo laikomas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. netinkamomis laisvės atėmimo bausmės sÄ lygomis. Vilniaus PN pažeidė pareiÅ¡kėjo laisves ir teises, nesuteikė saugios gyvenamosios aplinkos, nesilaikė teisės aktų nustatytų reikalavimų, pažeidė gyvenamojo ploto normas.

PareiÅ¡kėjas buvo priverstas gyventi antisanitarinėmis sÄ lygomis: patalpose laikėsi drėgmė, apie dvideÅ¡imt procentų sienų buvo padengta pelėsiu, buvo labai blogas apÅ¡vietimas, neįrengta tinkama ventiliacija. Sanitariniu mazgu, kurį sudarė trys klozetai, naudojosi iki Å¡imto nuteistųjų, todėl norint jais pasinaudoti, susidarydavo didelis nuteistųjų skaičius, o tai sukeldavo ginčus, nesusipratimÄ ir agresyvius veiksmus tarp nuteistųjų dėl pirmenybės. Praeinant sanitarinio mazgo patalpÄ , dėl netinkamos oro filtravimo sistemos įrengimo ir neproporcingo nuteistųjų skaičiaus, jausdavosi nemalonus kvapas.

Tualeto ir prausyklos patalpos nebuvo tinkamai atskirtos, unitazai nebuvo atitverti pertvaromis iki lubų, prausykloje nebuvo kabinų, nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas. KarÅ¡tu duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik kartÄ per savaitę, duÅ¡o sieteliai buvo su defektais, vandens srovė nepakankamai stipri. Nebuvo aprÅ«pintas bÅ«tiniausiomis asmens higienos priemonėmis. Teigia, kad jog visÄ kalinimo laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo suteikta mažiau negu 3 kv. m. ploto dėl gyvenamojoje patalpoje esančių perteklinių daiktų ir poilsio kambario trÅ«kumo.

Bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kurios neatitiko minimalių gyvenamojo ploto reikalavimų. Tai, kas priklausė vienam nuteistajam, pareiÅ¡kėjas buvo priverstas dalintis su dar keliais nuteistaisiais. Bausmę atliko rakinamose miegamosiose patalpose, kurios nakties metu bÅ«davo užimtos, o dienos metu jose susirinkdavo didesnis nuteistųjų skaičius. PareiÅ¡kėjas neturėjo tinkamos vietos laisvalaikiui leisti, džiovinami drabužiai miegamojoje patalpoje mažino gyvenamÄ jį plotÄ ir žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , nes visa patalpa buvo iÅ¡kabinėta kitų nuteistųjų drabužiais.

Vilniaus PN nebuvo įrengęs ir nesuteikė drabužių džiovinimo atskiros patalpos kasdieniam naudojimui. PareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės pasinaudoti poilsio kambariu, dėl ko patyrė nepatogumus, didesnę trintį su kitais nuteistaisiais. Maisto produktams susidėti skirtos virtuvių patalpos buvo per mažos visiems nuteistiesiems pasinaudoti. Dėl nurodytų priežasčių, maistÄ tekdavo laikyti miegamojoje patalpoje, kas taip pat mažino bendrÄ patalpos plotÄ . Pažymi, kad sanitarinėje patalpoje nebuvo užtikrintas jo privatumas.

Praeinant pro sanitarinio mazgo patalpÄ , pareiÅ¡kėjas jautė smarvę, nebuvo tinkamai įrengtos oro filtravimo sistemos. Dėl to, kad nebuvo įrengta atitvarų ir kabinų naudodamasis duÅ¡u ir sanitariniu mazgu, pareiÅ¡kėjas patyrė diskomfortÄ ir pažeminimÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, 7 000 Eur kompensacija yra proporcinga jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Jis pakankamai ilgÄ laikÄ buvo kalinamas nesaugioje aplinkoje, netinkamomis ir žiauriomis sÄ lygomis, dėl to patyrė kančias ir fizinius nepatogumus, buvo sukeltas pavojus jo sveikatai, pažemintas jo orumas, nepagrįstai papildomai apribota jo laisvė laikant visÄ parÄ uždarose patalpose.

Dėl administracijos nekompetencijos buvo pažeisti nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis ne kartÄ kreipėsi į Vilniaus PN praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie kalinimo laikotarpiu patalpų plotus, kuriose jis atliko bausmę. 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi su praÅ¡ymu, tačiau 2020 m. rugsėjo 23 raÅ¡tu Nr. 9-5516, gavo nekorektiÅ¡kÄ atsakymÄ , todėl neturi galimybės teismui pateikti detalesnius duomenis apie gyvenamųjų patalpų plotus jo kalinimo metu.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 18–23). Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vilniaus PN (sektorius Rasų g. 8, Vilnius), kuris nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nebuvo ir nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, jokie teisės aktai nenustato reikalavimo kaupti ir sisteminti tokio pobÅ«džio duomenis pataisos namuose.

Paaiškina, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. vasario 7 d., nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. vasario 17 d., nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Pažymi, kad net ir esant užimtoms visoms bendrabučio tipo gyvenamosioms patalpos, vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad visiems nuteistiesiems yra suteikiama miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio gyvenamojoje patalpoje. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė – poilsio kambarys.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y., Vilniaus pataisos namų dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Vilniaus PN administracija nuteistiesiems taip pat sudaro sÄ lygas mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ar baigti mokslus bendrojo ir vidurinio lavinimo mokykloje.

Pareiškėjas nenurodo, kuo būtent pasireiškia atsakovės rašte pateiktų duomenų nekorektiškumas, nepaneigia rašte pateiktų duomenų teisingumo ir teisėtumo. Pažymi, kad gyvenamosios patalpos atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus. I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų).

I-ame korpuse kiekviename aukÅ¡te įrengti sanitariniai mazgai yra identiÅ¡ki. Kiekviename iÅ¡ sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Sanitariniame mazge tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, įrengiamomis vieÅ¡uosiuose tualetuose. Nuteistiesiems užtikrinamas privatumas jais naudojantis. Nurodo, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ .

Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Visos minėtos Vilniaus PN aprūpintos inventoriumi pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1R-139. Pažymi, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Be to, nuteistųjų Å«kinio aptarnavimo bÅ«ryje buvo įdarbintas nuteistasis, kuris pagal nustatytÄ grafikÄ skalbė ir džiovino nuteistųjų asmeninius drabužius ir patalynę.

Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Atsakovės teigimu, 2017 metų pradžioje I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji naudodamiesi dušo patalpomis turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis – su pertvaromis, ar be jų. Be to, 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos visiÅ¡kai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Pastebi, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC). Tiek I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, nustatyti naudojimosi duÅ¡u grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartÄ per savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Tokiu bÅ«du jokie teisės aktų reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo.

Kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos. Šiose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos. Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir BVK) 111 straipsnis numato šias pataisos priemones: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas.

Vilniaus PN yra siūlomi šie užsiėmimai: joga, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos susitikimai, Evangelinių bažnyčių draugija, Lietuvos veikliųjų žmonių bendrija, „AA“ užsiėmimai, kuriuos veda reabilitacijos centro priklausomybių konsultantas, „AN“ užsiėmimai, „Alfa“ kursai, asociacijos „Laisvas žmogus“ užsiėmimai, yra sudaryta galimybė lankytis pas įvairių konfesijų dvasininkus, galima dalyvauti šventose mišiose, lankytis koplyčioje, naudotis riboto interneto prieiga, lankytis bibliotekoje, dalyvauti įstaigoje organizuojamuose konkursuose.

PareiÅ¡kėjas taip pat dalyvavo tam tikrose programose. PareiÅ¡kėjas dalyvavo: Naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje, Nuteistųjų integracijos į visuomenę programoje, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio Å¡vietimo programose, Pozityvaus užimtumo priemonėse. Statistika, kiek kartų ir kokiam laikui įstaigoje laikomi suimtieji ir nuteistieji buvo iÅ¡vesti iÅ¡ gyvenamosios kameros, nėra vedama. Akcentuoja, kad laikas, kurį pareiÅ¡kėjas praleido už kameros ir gyvenamosios vietos ribų, fiksuojamas nebuvo.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina, užtenka nustatyti esant tris sÄ lygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Be to, Vilniaus PN abejoja, ar pareiÅ¡kėjas tikrai buvo patyręs skunde iÅ¡vardintus nepatogumus bei iÅ¡gyvenimus, kadangi skundo tekste taip pat yra minimas kito asmens vardas ir pavardė (pareiÅ¡kėjas M.K.), t. y. akivaizdžiai yra mechaniÅ¡kai nuraÅ¡ytas kito nuteistojo skundas. 2021 m. balandžio 20 d. Vilniaus pataisos namai pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas 6-ajam bÅ«riui ir laikomas gyvenamojoje patalpoje Nr. 410, patalpos plotas 19,21 kv. m.

Vienam nuteistajam tenka 3,2 kv. m. – tai visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ä® administracijÄ ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi tris kartus: 2019 m. lapkričio 19 d. (dėl pažymos apie darbines pajamas), 2019 m. lapkričio 21 d. (dėl pasimatymo su broliu) ir 2020 m. vasario 27 d. (dėl vitaminų įsigijimo parduotuvėje). Ä® visus praÅ¡ymus administracija pareiÅ¡kėjui atsakė raÅ¡tais. IV aukÅ¡to virtuvės patalpos plotas yra 35,17 kv. m. Ginčo laikotarpiu skalbti ir džiovinti nuteistųjų rÅ«bus buvo įdarbinti nuteistieji.

Teismas konstatuoja : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus pataisos namuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. vasario 7 d., nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. vasario 17 d., nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo buvimo Vilniaus PN laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, įtvirtintas teisės aktuose, dėl užimtumo nebuvimo, jis visÄ laikÄ turėjo praleisti per mažoje patalpoje. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2010 m. balandžio 30 d.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.1R-85. (toliau – ir Įsakymas) (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2018 spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d., Įsakymas 2020 m. sausio 21 d. neteko galios). Šio Įsakymo 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 ,,Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas), nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko Įsakymo 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyto minimalaus ploto reikalavimus (b. l. 48). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo argumentai, jog jo paskaičiavimais, jis bausmę atliko reikšmingai per mažose gyvenamojo ploto ribose, vertinti tik kaip pareiškėjo subjektyvi nuomone, kuri neparemta jokiais įrodymais.

Taigi, byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, kad Vilniaus PN nuteistieji laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi nuteistieji nėra įpareigojami bÅ«ti vien gyvenamosiose patalpose. Be to, iÅ¡ Vilniaus PN paaiÅ¡kinimų, pateiktų atsiliepime, matyti, kad Vilniaus PN yra siÅ«lomi Å¡ie užsiėmimai: joga, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos susitikimai, Evangelinių bažnyčių draugija, Lietuvos veikliųjų žmonių bendrija, „AA“ užsiėmimai, kuriuos veda reabilitacijos centro priklausomybių konsultantas, „AN“ užsiėmimai, „Alfa“ kursai, asociacijos „Laisvas žmogus“ užsiėmimai, yra sudaryta galimybė lankytis pas įvairių konfesijų dvasininkus, galima dalyvauti Å¡ventose miÅ¡iose, lankytis koplyčioje, naudotis riboto interneto prieiga, lankytis bibliotekoje, dalyvauti įstaigoje organizuojamuose konkursuose.

PareiÅ¡kėjas taip pat dalyvavo tam tikrose programose: Naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje, Nuteistųjų integracijos į visuomenę programoje, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio Å¡vietimo programose, Pozityvaus užimtumo priemonėse. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus pataisos administracijÄ dėl noro dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose administracijos organizuojamose užsiėmimuose, tačiau pastaroji bÅ«tų atsisakiusi tai daryti.

Be to, pareiškėjas apskritai nedetalizavo kokio pobūdžio užimtumo jis pageidavo, nurodė tik deklaratyvius teiginius, kad bendras užimtumas nebuvo suteiktas. Pažymėtina, kad kiekvieno asmens laisvalaikis organizuojamas paties asmens pasirinkimu, tačiau nėra tokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad Vilniaus pataisos namai nesudarė galimybės užsiimti norimomis veiklomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl pareiškėjo užimtumo neužtikrinimo, vertimo būti per mažoje gyvenamojoje patalpoje, laikytini bendro pobūdžio, nekonkretizuoti, pareiškėjas nenurodė, kaip pasireiškė jo kankinimas nesuteikiant užimtumo, paneigti byloje esančiais įrodymais, todėl tokie teiginiai laikytini neįrodytais ir atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad patalpose laikėsi drėgmė, ant sienų buvo pelėsis, neįrengta tinkama ventiliacija. PareiÅ¡kėjas teigia, kad iÅ¡ sanitarinio mazgo patalpos dėl netinkamos oro filtravimo sistemos įrengimo jautėsi nemalonus kvapas. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovės atstovo į bylÄ pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 82–83; 95–96) patvirtina, kad, ant sienų nustačius vizualiai matomus pelėsius, jie operatyviai Å¡alinami ir Vilniaus pataisos namai imasi priemonių užtikrinti nuteistiesiems teisės aktų reikalavimus atitinkančias sÄ lygas. Taigi teismas konstatuoja, kad pelėsių ant sienų buvo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie operatyviai Å¡alinami, teismas nekonstatuoja neteisėtų Vilniaus PN veiksmų.

Atsiliepime į skundÄ Vilniaus PN nurodo, kad gyvenamosiose patalpose yra įrengti skaidraus stiklo langai, patalpos vėdinamos per langus. Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjo argumentai, kad buvo prasta ventiliacija, atmestini. PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo įrengta per mažai klozetų, palyginus su tuo, kiek asmenų jais naudojosi. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.6 papunktis nustato, kad prausykla, tualetas aprÅ«pinami klozetu (kuris gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad I-ojo gyvenamojo korpuso kiekviename aukÅ¡te yra įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui (bÅ«riuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). Kiekviename sanitariniame mazge įrengta po 5 tualeto vietas, 4 pisuarus, 4 kriaukles ir 3 prausyklas. Teismas konstatuoja, kad atsakovas įrodė, kad sanitarinių mazgų įrengimas visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas teigia, kad tualeto ir prausyklos patalpos nebuvo tinkamai atskirtos, unitazai nebuvo atitverti pertvaromis iki lubų, prausykloje nebuvo kabinų, nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktas, 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 punktas, 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 punktas; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Vertinant pareiškėjo teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, analizuotina, ar atsakovės atstovas pateikė duomenis ir įrodymus, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti sanitariniu mazgu (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017, 2017 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-1062/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017 ir kt.).

Atsakovas teigia, kad sanitariniame mazge tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, įrengiamomis vieÅ¡uosiuose tualetuose, privatumas užtikrinamas. Ä® bylÄ atsakovas pateikė sanitarinio mazgo tualeto vietų fotonuotraukas (b. l. 28), dušų patalpos fotonuotraukas ir grafikÄ (b. l. 25–27) kurie patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl privatumo duÅ¡e ir tualete neužtikrinimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad karÅ¡tu duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik kartÄ per savaitę, duÅ¡o sieteliai buvo su defektais, vandens srovė nepakankamai stipri.

Higienos normos HN 134:2015 44 punkte įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo ir pareiÅ¡kėjas pats sutinka, kad kartÄ per savaitę nusiprausti jam buvo sudaryta galimybė. LVAT praktikoje atvejais, kai pareiÅ¡kėjas neneigia, kad pataisos namų administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, konstatuojama, kad atsakovas nepažeidė Higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sÄ lygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos bÅ«klę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiÅ¡kėjui galimybę dažniau naudotis duÅ¡u (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Byloje nėra duomenų pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis duÅ¡u dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartÄ per savaitę), tokių sutrikimų nenurodo ir pareiÅ¡kėjas skunde, pareiÅ¡kėjui sutinka, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, Taigi teismas sprendžia, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas higienos sÄ lygas naudotis duÅ¡u nepažeistos.

Vilniaus pataisos namai nurodo, kad duÅ¡o įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl duÅ¡o sietelių ir vandens srovės stiprumo Vilniaus PN neturi. Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo teiginius ir juos atmeta. Pirma, jie itin abstraktaus pobÅ«džio – skunde nenurodyta, kada kuriÄ dienÄ duÅ¡o sieteliai buvo su defektais, vandens srovė nepakankamai stipri. Antra, pareiÅ¡kėjas su skundais į Vilniaus PN administracijÄ ar nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl Å¡ių aplinkybių nesikreipė, todėl praėjus tiek laiko ir tiksliai nežinant kuriÄ dienÄ taip buvo neįmanoma nustatyti ir patikrinti Å¡ių aplinkybių.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo aprÅ«pintas bÅ«tiniausiomis asmens higienos priemonėmis. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius 2021 m. gegužės 3 d. raÅ¡te „Dėl V.G.“ nurodė, kad duomenų apie jam iÅ¡duotas higienos priemones asmens byloje nėra. Materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Nr. 1R-139, nustato, kad suimtųjų (nuteistųjų) duÅ¡o patalpose įrengiami kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį (10 punktas). Suimtajam (nuteistajam) iÅ¡duotų drabužių, avalynės, patalynės ir higienos reikmenų apskaita vedama elektroninėje apskaitos sistemoje, o suimtajam (nuteistajam) iÅ¡vykus į kitÄ laisvės atėmimo vietÄ , užtikrinamas Å¡ių duomenų perdavimas.

Jei laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra įdiegta elektroninė apskaitos sistema, suimtajam (nuteistajam) iÅ¡duotų drabužių, avalynės, patalynės ir higienos reikmenų apskaita vedama suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprÅ«pinimo kortelėje (3 priedas), kuri saugoma suimtojo (nuteistojo) asmens byloje (12 punktas). Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (13 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius, nes pirma, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymu aprÅ«pinti jį asmens higienos priemonėmis. Antra, byloje yra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas sÄ skaitoje turėjo pinigų, kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su praÅ¡ymu leisti nusipirkti vitaminų parduotuvėje.

Trečia, į bylÄ pateikti duÅ¡inėse muilo dozatoriai buvo (b. l. 94). PareiÅ¡kėjas teigia, kad Vilniaus PN nebuvo įrengęs ir nesuteikė drabužių džiovinimo atskiros patalpos kasdieniam naudojimui. Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip prieÅ¡taraujančius byloje surinktiems įrodymams. Vilniaus PN 2021 m. balandžio 20 d. į bylÄ pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad nuteistieji buvo įdarbinti ginčo laikotarpiu skalbti ir džiovinti nuteistųjų asmeninius drabužius ir patalynę, pridėtas nuteistųjų įdarbinimo grafikas.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad visi nuteistieji negalėjo vienu metu džiovintis savo rÅ«bų, todėl gyvenamoji patalpa visada buvo apkrauta rÅ«bais. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnis numato, kad suimtiesiems ne rečiau kaip kartÄ per savaitę turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę bei apatinius rÅ«bus. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai, ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Taigi, šiuo atveju nenustatyti jokie atsakovės atstovo neteisėti veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje pateiktus duomenis nenustatyta, jog pareiškėjas dėl rūbų džiovinimo būtų kreipęsis į Vilniaus PN administracija. Pareiškėjas teigia, kad maisto produktams susidėti skirtos virtuvių patalpos buvo per mažos visiems nuteistiesiems pasinaudoti.

Atsakovas į bylÄ pateikė paaiÅ¡kinimus, kad IV aukÅ¡to virtuvės patalpos plotas yra 35,17 kv. m., pridėjo aukÅ¡to schemÄ su pažymėta virtuvės schema. Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl virtuvės spintelių dydžio kaip abstrakčius ir neįrodytus. Ä® bylÄ yra pateikti įrodymai, kad virtuvė IV aukÅ¡te yra, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negalėjo ja visavertiÅ¡kai naudotis (įskaitant ir maisto spintelių naudojimÄ ). PareiÅ¡kėjas teigia, jog per visÄ laikotarpį jam bÅ«nant Vilniaus PN nebuvo suteiktas tinkamas atsakymas.

Vilniaus PN į bylÄ pateikė visus tris pareiÅ¡kėjo kreipimusis ir atsakymus į juos. 2019 m. lapkričio 19 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl pažymos apie darbines pajamas iÅ¡davimo. PareiÅ¡kėjui pažyma iÅ¡duota 2019 m. lapkričio 21 d. (b. l. 57). PareiÅ¡kėjas 2019 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Vilniaus PN dėl pasimatymo su broliu suteikimo. 2019 m. gruodžio 23 d. Vilniaus PN praÅ¡ymo nagrinėjimÄ nutraukė (b. l. 55), nes gavo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nenagrinėti, nes pasimatymas su broliu buvo suteiktas 2019 m. gruodžio 14 d.

PareiÅ¡kėjas 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl vitaminų įsigijimo. 2020 m. kovo 25 d. praÅ¡ymo nagrinėjimo procedÅ«ra nutraukta (b. l. 51), nes pareiÅ¡kėjas prašė praÅ¡ymo nenagrinėti. Taigi teismas nenustatė jokių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų dėl atsakymo nepateikimo ar nekonkretumo. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip pareiÅ¡kėjui sukėlę žalÄ , negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas.

PareiÅ¡kėjo pateikti argumentai dėl netinkamų Vilniaus PN gyvenimo sÄ lygų yra bendro pobÅ«džio, neindividualizuoti, Å¡abloniÅ¡ki ir nekonkretÅ«s. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl gyvenimo sÄ lygų bÅ«tų patyręs sveikatos problemų. Taigi, nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132– 134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V.G. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Beata MartiÅ¡ienė