85d44309-e934-45b4-9116-412b175dce58 · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. ATP-855-348/2015;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04656-2015-1;Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė: R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2015 m. birželio 4 d. apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW 318, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir apgadino. Padaręs turtinę žalÄ ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Transporto priemonę vairavo neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Å iais savo veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126; 222; 226 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. nutarimu R. M. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skyrė administracines nuobaudas: už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 123 str. 5 d., skyrėi 25 Eur baudÄ ; už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., skyrė 40 Eur baudÄ ; už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., skyrė 868 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teismas pritaikė ATPK 33 str. 2 d. ir paskyrė nuobaudÄ sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudÄ paskyrė 868 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirtos baudos sumokėjimÄ iÅ¡dėstė 22 mėnesių laikotarpiui, pirmus 21 mėnesį sumokant po 40 Eur baudos dalį, paskutinį 22 mėnesį sumokant 28 Eur baudos dalį. R. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimÄ ir praÅ¡o pakeisti minėtÄ nutarimÄ ir panaikinti nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs administracinį pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. nesant Å¡io pažeidimo sudėties jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad jo veikoje yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, tuomet praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutariamÄ ir taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas paskiriant jam Å¡velnesnę nuobaudÄ už padarytus pažeidimus - skiriant mažesnę piniginę baudÄ ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.Skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl suvokimo apie padarytÄ eismo įvykį bei apelianto sÄ moningÄ pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos grindė pagrinde vienintelio liudytojo Z.

V. parodymais, kurie buvo labai nenuoseklÅ«s, ir netgi prieÅ¡taringi, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio liudytojo parodymų nenuoseklumÄ , bei esančius prieÅ¡taravimus. Skunde taip pat teigiama, jog nei policijos pareigÅ«nai, nei nukentėjusysis R. S. nebuvo eismo įvykio liudytojais ir jie eismo įvykio detales sužinojo tik iÅ¡ kaimyno ir įvykio liudytojo Z. V.. Eismo įvykio schemoje matoma rodyklė, pažymėta 3 numeriu, kuri reiÅ¡kia - „kito a/m važiavimo kryptis“.

Apeliantas teigia, kad pareigūnai nežinojo, kokia buvo jo važiavimo kryptis, tad tikėtina, kad važiavimo kryptį pasakė liudytojas Z. V.. Tačiau pagal ant automobilių nustatytus apgadinimus akivaizdu, kad apeliantas važiavo iš priešingos pusės nei nurodyta eismo įvykio schemoje. R. M. pažymi, jog teismo posėdžio metu Z. V. negalėjo tiksliai nurodyti, ar apeliantas važiavo su atidarytais automobilio langais, ar vairuotojas žiūrėjo, kas įvyko. Apelianto teigimu, šie nenuoseklūs liudytojo parodymai kelia abejones dėl jų pagrįstumo ir tikrumo.

R. M. teigia, kad tai, kad jis žiÅ«rėjo ar priartėjęs prie nukentėjusiojo automobilio sustojo nereiÅ¡kia, kad suvokė, jog įvykio eismo įvykis.Skunde taip pat pažymima, jog su apeliantu važiavusi liudytoja K. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji sėdėjo automobilyje ir matė, kad sunku pravažiuoti, tačiau pravažiuojant nukentėjusiojo automobilį, nieko negirdėjo, nieko nepajuto, nieko nepastebėjo. R. M. taip pat teigia, kad automobilių kontaktas buvo nestiprus, o jo vairuojamas automobilis yra senas, stabdant ar greitėjant pilna pasalinių garsų, todėl mano, kad maÅ¡inos ir visi kiti paÅ¡aliniai garsai bei buvusio menko kontakto garsas susiliejo į visumÄ ir apeliantas nesugebėjo jų atskirti ir identifikuoti.

R. M. nurodo, jog apylinkės teismas visiÅ¡kai nelaikė reikÅ¡minga tos aplinkybės, kad tik supratęs, jog kliudė automobilį, apeliantas siekė susirasti nukentėjusįjį ir jo atsipraÅ¡yti, atlyginti jo praÅ¡omÄ Å¾alÄ . Eidamas pas nukentėjusiojo mamÄ , jis nežinojo, kad eismo įvykis jau užregistruotas policijoje. Å ie R. M. veiksmai bÅ«tent ir rodo, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos jis iÅ¡važiavo nežindomas jog apgadino svetimÄ turtÄ o tik suvokęs - ieÅ¡kojo nukentėjusiojo. Nurodo, kad nei savo, nei nukentėjusiojo automobilio jis neapžiÅ«rinėjo.

Niekas nematė, kad jis bÅ«tų apžiÅ«rinėjęs. Eismo įvykio liudytojas Z. V. nematė, kad jis bÅ«tų iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir jį apžiÅ«rinėjęs, nes Z. V., kai apeliantas kliudė nukentėjusiojo automobilį ir trumpai stabtelėjo, įėjo į laiptinę praneÅ¡ti kaimynui, o išėjęs apelianto jau nebematė. Liudytojas R. S. paminėjo kažkokiÄ priėjusiÄ merginÄ su vaiku ir pasakiusiÄ , jog sustojęs prie kitos laiptinės apeliantas iÅ¡lipo ir apžiÅ«rėjo savo automobilį.

Apeliantas pripažįsta, kad jis iÅ¡lipo ir iÅ¡leido savo draugę, tačiau maÅ¡inos nepažiÅ«rinėjo, tÄ patį patvirtina ir liudytoja K. V. ir jokie kiti bylos duomenys nepaneigia apelianto teiginių. Beje, apelianto teigimu, nukentėjusiojo R. S. parodymai taip pat nenuoseklÅ«s, jis kai kurias detales pavaizdavo sau tinkama linkme. R. S. nematė eismo įvykio, tad jo parodymai, R. M. teigimu, visiÅ¡kai neturi jokios įrodomosios galios. Apeliantas nurodo, kad neatliko jokių veiksmų, kurie bÅ«tų objektyviai rodę jo tyčiÄ - sÄ moningÄ siekimÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ sukelto eismo įvykio.

IÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo neskubėdamas, įprastai manevruodamas ir sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Skunde pažymima, kad vairavimo įgÅ«džių stoka sudarė sÄ lygas eismo įvykiui ir nesuvokimÄ apie įvykusi eismo įvykį, tačiau, apelianto teigimu, tai neturėjo įtakos tyčiniam jo pasitraukimui iÅ¡ eismo įvykio vietos. Skunde pažymima, kad automobilio privalomasis civilinės atsakomybės draudimas pasibaigė 2014-06-03 t. y. dienÄ prieÅ¡ eismo įvykį.

Eismo įvykio metu, apeliantas tikrai nežinojo, kad jis pasibaigęs ir tikrai teismas turi pagrįstÄ pagrindÄ tikėti apeliantu. Juk tik viena diena, kaip draudimas buvo pasibaigęs.Skunde taip pat teigiama, jog jei vis dėlto apeliacinės instancijos teismas manytų, kad pagrindo iÅ¡teisinti apeliantÄ padariusį administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., nėra, jis praÅ¡o atsižvelgti į aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingam nuobaudos skyrimui ir taikyti ATPK 301 str. nuostatas.

Nurodo, kad jo ankstesnis kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas bÅ«nant pėsčiuoju. Teigia, kad įstatyme nėra nustatyta, kad administracinio nurodymo suraÅ¡ymas yra nuobaudos paskyrimas, taigi neužtraukia baustumo. Apelianto teigimu, jo padarytas pažeidimas nėra grubus ir pavojingas visuomenei. R. M. teigia, kad atliekant darbo funkcijas jam reikalingas automobilis, neteistas, neturi žalingų įpročių, sportuoja, kiekvienÄ rytÄ mamÄ ir seserį veža į KaunÄ , vakare visi grįžta į JonavÄ .

Kaune lanko savo tėvÄ , kuriam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, globoja giminaitę gyvenančiÄ Å½iežmariuose, aplanko ir padeda močiutei, veža jÄ pas gydytojus ir į kitas jai bÅ«tinas vietas. Apeliantas nurodo, kad yra jaunas, pareigingas ir atidus artimiesiems, nepiktybiÅ¡kas. Savo ateitį siejantis su Lietuva, tad praÅ¡o tinkamai įvertinti pažeidimo padarymo aplinkybes, jo siekį atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo ir atlyginti žalÄ , apelianto ir jo artimųjų poreikį turėti žmogų, galintį vairuoti automobilį ir, vadovaujantis ne tik formaliais įstatymo reikalavimais, bet ir teisingumo, protingumo kriterijais, proporcingumo principu, neatimti R.

M. teisės vairuoti transporto priemones arba atimti kuo trumpesniam laikotarpiui bei skirti mažesnę piniginę baudÄ .Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ R. M. apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, paliekant 2015 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ . R. M. skundas atmetamas.Ginčo dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d. padarymo nekyla. Apeliantas ginčija ir nesutinka dėl kaltės padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d.

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasirinko elgesio variantÄ â€“ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. M. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, ir tikėdamasis iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi nesutarė su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių, vengdamas eismo įvykio deklaracijos suraÅ¡ymo pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.

Byloje nustatyta, kad R. M. vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį jį kliudė ir apgadino. Padaręs turtinę žalÄ ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Nors apeliantas savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), tarnybiniais praneÅ¡imais dėl eismo įvykio (b. l. 2, 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), R.

M. paaiškinimu (b. l. 5), R. S. paaiškinimu (b. l. 6), Z. V. paaiškinimu (b. l. 7), foto nuotraukomis (b. l. 10-12), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 13), policijos informacinės sistemos duomenimis (b. l. 14), R. M. rašytu rašteliu (b. l. 15).Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo Z. V. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, tačiau pažymima, jog įvykio aplinkybes nurodė tiesiogiai ir betarpiškai įvykį matęs liudytojas, kuris su atsakomybėn traukiamu asmeniu nėra susijęs jokiais ryšiais, taigi ir nėra suinteresuotas kenkti ar kitaip veikti priešingai jos interesams.

Tokių duomenų byloje nėra. Aplinkybė, jog teismo posėdžio metu Z. V. negalėjo tiksliai nurodyti, ar apeliantas važiavo su atidarytais automobilio langais, ar vairuotojas žiūrėjo, kas įvyko, nėra pakankamas pagrindas abejoti jo parodymais. Todėl nėra pagrindo netikėti liudytojo parodymais, medžiagos tikrumu, patikimumu bei pareigūnų užfiksuotais faktiniais duomenimis, o būtent po įvykio atsiradusiais automobilių apgadinimais ir aplinkybių vertinimais. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo R.

S. parodymai taip pat nenuoseklÅ«s, jis kai kurias detales pavaizdavo sau tinkama linkme. R. S. nematė eismo įvykio, tad jo parodymai, R. M. teigimu, visiÅ¡kai neturi jokios įrodomosios galios. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad nukentėjusysis niekuomet neteigė, kad matė eismo įvykį, jis nurodė, jog išėjęs į laukÄ pamatė, kad yra nubrauktas jo automobilio priekinis bamperis, todėl teismas apeliacinio skundo argumentus dėl R. S. parodymų nenuoseklumo, atmeta kaip nepagrįstus.Apeliaciniame skunde keliama versija, kad kontakto tarp automobilių R.

M. galėjo nepajusti dėl didelio triukÅ¡mo, kuri važiuodamas kelia jo automobilis. Nors Å¡ioje byloje ir nustatyta, kad apelianto vairuojamas automobilis pagamintas 1993 metais, tačiau, nagrinėjamos bylos kontekste, tai nelaikytina aplinkybe, galėjusia sutrukdyti objektyviai R. M. suvokti, kad jis kliudė kitÄ automobilį. Apelianto argumentai, kad automobilis skleidžia paÅ¡alinius garsus dėl savo ilgalaikes eksploatacijos, nepagrįsti. Duomenų apie tai, kad automobilis bÅ«tų netinkamas dalyvauti eisme nėra.

Priešingai, jam atlikta automobilių techninė apžiūra. Vertintina ir tai, kad pagal automobilių apgadinimų pobūdi, kontaktas nebuvo smūginis, todėl didelio ir ryškaus garso jis negalėjo sukelti, tačiau net ir darant prielaida, kad garsas buvo pernelyg mažas, kad jį išgirsti sėdint automobilyje, nepajausti kontakto neįmanoma. Automobilių apgadinimai, vertinant juos vertybiniu aspektu, nėra žymūs, tačiau vertinant nustatytus automobilių apgadinimus buvusio kontakto pajautimo atžvilgiu - jie yra žymūs, ryškūs ir, teismas sprendžia, kad tokio kontakto nejausti apeliantas negalėjo.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad R. M., žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, ir su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, žinodamas, kad tokioje situacijoje privalu iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, Å¡ios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Dėl Å¡ių priežasčių pritartina nutarime padarytai iÅ¡vadai, kad apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d.Skunde pažymima, kad vairavimo įgÅ«džių stoka sudarė sÄ lygas eismo įvykiui ir nesuvokimÄ apie įvykusi eismo įvykį, tačiau, apelianto teigimu, tai neturėjo įtakos tyčiniam jo pasitraukimui iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Atmesdamas šį skundo argumentÄ , aukÅ¡tesniosios instancijos teismas pažymi, jog R. M. yra pradedantysis vairuotojas. Aplinkybė, kad per 2 metus iki bus iÅ¡duotas 10 metų galiojantis vairuotojo pažymėjimas, padarius KET pažeidimus asmeniui, siekiančiam gauti vairuotojo pažymėjimÄ , atsiranda papildomų sÄ lygų, apeliantui nepalanki. Pažymėtina ir tai, kad apelianto vairuojamas automobilis buvo nedraustas, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai galėjo turėti įtakos R.

M. pasitraukimui iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų, nurodė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, o kuriuos atmeta kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja. Teismo išvados dėl to, kad R. M. suvokė atsitrenkęs į kieme stovėjusį automobilį, motyvuotos ir pagrįstos, aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo su padarytomis išvadomis nesutikti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas administracinės nuobaudos skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog administracinės nuobaudos tikslai R. M. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ minimaliÄ ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudÄ R. M., tinkamai įvertino jo padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskyrė nuobaudÄ , kuri nėra per griežta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pakartotinai per metus padarytu tos pačios rÅ«Å¡ies pažeidimu ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikomi, Å¡iuo atveju – deÅ¡imtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių Å«kio bei ryÅ¡ių srityje“ įvardinti pažeidimai.

Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l.

16) matyti, kad R. M. iki Å¡io pažeidimo padarymo per vienus metus vienÄ kartÄ padarė administracinį teisės pažeidimÄ ir jam vienÄ kartÄ buvo paskirta administracinė nuobauda – 2014-09-16 administraciniu nurodymu nubaustas už tai, kad perėjo gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, paskirta nuobauda – 2 Eur bauda. Å is pažeidimas yra tame pačiame skirsnyje, kaip ir LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas, ir jis buvo padarytas prieÅ¡ mažiau nei metus iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo datos.

Todėl apylinkės teismas teisingai nustatė, kad R. M. baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus jis padarė tokios pat rÅ«Å¡ies pažeidimÄ , už kurį jam paskirta administracinė nuobauda. Taigi Å¡i apeliacinio skundo dalis yra nepagrįsta, todėl atmestina. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas slaugo ir rÅ«pinasi teta, taip pat nėra duomenų, jog R. M. ir jo mažametė sesuo bei motina gyvena Jonavoje.Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                         Svetlana Jurgaitienė