85d3c4b8-dbbe-4aab-a9fa-91bfd3a97c03 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-9-370/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00893-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio KailiÅ«no ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Irgita“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1207-657/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ ieÅ¡kinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. T-318 panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Irgita“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimÄ Nr. T-318; pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ sudarytÄ miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovei laimėjus konkursÄ Kauno miesto savivaldybės administracija su UAB „Irgita“ 2014 m. kovo 18 d. sudarė Miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0406 (toliau ir – sutartis Nr. 1), kuri galiojo iki 2017 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 14 d. priėmė sprendimÄ Nr. T-318 (toliau ir – sprendimas), kuriuo nustatė UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų įkainius bei pritarė, kad su UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ bÅ«tų sudaryta sutartis dėl miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo pagal priede nustatytus įkainius.

Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2016 m. birželio 28 d. sudarė miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį (toliau ir– sutartis Nr. 2).

3. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Irgita“ sutarties Nr. 1 pagrindu tik ieškovė turi teisę teikti želdinių priežiūros ir tvarkymo paslaugas Kauno mieste. Sutarties Nr. 1 galiojimo laikotarpiu joks kitas asmuo neturi teisės teikti analogiškų paslaugų Kauno mieste be atskiros viešųjų pirkimų procedūros. Šiuo atveju ta apimtimi, kuria paslaugos neužsakomos pas ieškovę ir perduodamos atsakovei UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, ieškovė negauna pajamų ir patiria nuostolius.

Sprendimu buvo suteikta privilegija UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ ir diskriminuojama UAB „Irgita“ bei kiti Å«kio subjektai, teikiantys analogiÅ¡kas paslaugas. Kauno miesto savivaldybė savo kontroliuojamai UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė paslaugų teikimo įkainius, kurie neatitinka rinkos sÄ lygų; nustatytų įkainių dydžiai yra tiesiogiai susieti su UAB „Irgita“ teikiamų paslaugų įkainiais, sumažinant juos keliais eurais. Ä®kainiai yra nustatyti dirbtinai, siekiant pateisinti vidaus sandorio poreikį ir siekiant monopolizuoti rinkÄ â€“ perimti Å¡iÄ paslaugų teikimo sritį iÅ¡ teisėtos konkurso laimėtojos UAB „Irgita“.

4. IeÅ¡kovės teigimu, Kauno miesto savivaldybė, suteikdama privilegijÄ vienam Å«kio subjektui, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KÄ®) 4 straipsnio 2 dalyje garantuojamÄ Å«kio subjektų sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, bet ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus bei viešųjų pirkimų esmę. Nagrinėjamu atveju nėra sÄ lygų sudaryti vidaus sutartį, atitinkančiÄ VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Kauno miesto savivaldybė neturėjo jokio teisinio pagrindo sudaryti vidaus sutartį.

Ginčo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai – pažeidžia Konstitucijoje ir Konkurencijos įstatyme įtvirtintÄ sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę.

5. Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė nenurodė, kaip konkrečiai sprendimas ir sutartis pažeidžia jos teises. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nevykdo 2014 m. kovo 18 d. sutarties, neteikia ieÅ¡kovei užsakymų ar kad užsakymų skaičius ir kiekis ženkliai sumažėjo.

6. Atsakovės taip pat nurodė, kad ginčijami sprendimas ir sutartis nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų, o ieÅ¡kovė nėra asmuo, kuriam įstatymų suteikta teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Kadangi ieÅ¡kovei teisinių pasekmių nei sprendimas, nei sutartis nesukelia, ieÅ¡kinys yra paduotas asmens, kuris neįrodė savo teisinio suinteresuotumo, todėl jis turi bÅ«ti atmestas. Nė vienas teisės aktas nenumato, kad galiojant viešųjų pirkimų sutarčiai, perkančioji organizacija negali sudaryti daugiau jokių sutarčių dėl panaÅ¡ių paslaugų, tik didesnės apimties, kokia nenumatyta pirmoje sutartyje, pirkimo, esant poreikiui.

Sprendimas ir sutartis yra priimti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimÄ . VPÄ® 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties taikymas tiksliai taip, kaip numatyta įstatyme, negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningos konkurencijos principo pažeidimu. Sutartis su ieÅ¡kove yra tinkamai vykdoma, ieÅ¡kovei nebuvo apribota teisė dalyvauti naujai skelbtame vieÅ¡ajame konkurse, kurį ji ir laimėjo.

7. KÄ® 3 straipsnio 17 dalies prasme, Kauno miesto savivaldybė ir jos 100 proc. kontroliuojama įmonė UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ sudaro vienÄ subjektÄ . Dėl Å¡ios priežasties Kauno miesto savivaldybės sprendimo pavesti savo įmonei želdinių priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ teisinė ir faktinė esmė yra ta, jog Kauno miesto savivaldybė nusprendė Å¡iÄ savarankiÅ¡kÄ funkcijÄ teikti pati. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktÄ savivaldybių įmonių teikiamų paslaugų kainas nustato savivaldybės taryba.

Nesudarant su jais vidaus sandorio bus apribota savivaldybės galimybė tinkamai vykdyti Vietos savivaldos įstatyme numatytas savivaldybėms priskirtas funkcijas. UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ įkainiai yra ekonomiÅ¡kai pagrįsti ir jie skiriasi nuo UAB „Irgitos“ Å¡iai dienai taikomų želdinių priežiÅ«ros įkainių. Kauno miestas, galėdamas nusipirkti analogiÅ¡kas paslaugas už mažesnę kainÄ , užtikrina vieÅ¡Ä interesÄ , nes yra taupomi Kauno miesto savivaldybės biudžeto pinigai ir sudaromos galimybės prižiÅ«rėti daugiau plotų.

8. Atsakovė UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ yra savivaldybės įsteigta ir 100 proc. kontroliuojama įmonė. Pagrindinis bendrovės tikslas užtikrinti Kauno miesto savivaldybei priskirtų viešųjų paslaugų tinkamÄ teikimÄ . UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ daugiau nei 80 procentų pardavimo pajamų gauna iÅ¡ veiklos, skirtos Kauno miesto savivaldybės pavestoms funkcijoms atlikti.

Atsižvelgus į Å¡iÄ aplinkybę bei Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , 2016 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ sutarties Nr. 2 sudarymas teisės aktų nuostatų nepažeidė. Å i sutartis nepažeidė ir ieÅ¡kovės turtinių teisių bei interesų, kylančių iÅ¡ UAB „Irgita“ su Kauno miesto savivaldybės administracija sudarytos sutarties. PastarÄ ja sutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija nėra įsipareigojusi visas sutartyje numatytas paslaugas pirkti iÅ¡imtinai tik iÅ¡ ieÅ¡kovės, todėl negali bÅ«ti laikytini pagrįstais ieÅ¡kovės teiginiai dėl jos negautų pajamų ir patirtų nuostolių.

UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ turi tiek kompetencijÄ bei kvalifikacijÄ , tiek techninius pajėgumus bei žmogiÅ¡kuosius resursus sudarytai sutarčiai vykdyti. Jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų pagal sudarytÄ sutartį vykdymo iki Å¡iol negauta. Bendrovės organizacinės veiklos ypatumai, turima materialinė bazė bei personalas suteikia galimybę Kauno miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas atlikti ne tik operatyviau, bet ir pigiau nei jas atlieka ieÅ¡kovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė UAB Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ yra 100 proc. savivaldybės kontroliuojama įmonė, kuri per paskutinius finansinius metus (2015 m.) 93 proc. pajamų gavo iÅ¡ veiklos, skirtos atsakovės (Kauno miesto savivaldybės kaip perkančiosios organizacijos) poreikiams tenkinti ir funkcijoms atlikti. Kadangi kompetentinga institucija duodama sutikimÄ vidaus sandoriui patikrina ir įvertina aplinkybių, leidžiančių taikyti vidaus sandorio iÅ¡imtį, buvimÄ , tai reiÅ¡kia, kad tokių aplinkybių buvimo paneigimo įrodinėjimo pareigos prezumpcija perkeliama ieÅ¡kovei UAB „Irgita“, t. y. pareiga nuo sutikimo gavimo momento įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, leidžiančių sudaryti vidaus sandorį, tenka tai ginčijančiam subjektui, o bÅ«tent ieÅ¡kovei.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, teigdama, kad vidaus sandoriu buvo suteikta privilegija vienam Å«kio subjektui, kad ji neteko pajamų dėl sudaryto vidaus sandorio, kad yra pažeidžiamos KÄ® 4 straipsnio nuostatos, nurodė abstraktaus pobÅ«džio teiginius, nepaaiÅ¡kindama ir nenurodydama, kuo, jos manymu, ginčijamas tarybos sprendimas ar sudaryta sutartis pažeidžia draudimÄ teikti privilegijas ar diskriminacijÄ atskiriems Å«kio subjektams, taip pat nenurodė, kuo jos manymu, yra pažeidžiamos jos Konkurencijos įstatymo ginamos teisės, t. y. nepateikė jokių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat sprendė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, sudarydama vidaus sandorį su UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“, nepažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai 13. Apeliaciniame skunde UAB „Irgita“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti – panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimÄ Nr. T-318 ir pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ sudarytÄ miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 13.1. Teismas netinkamai taikė KĮ 4 straipsnio 2 dalį. Teismas privalėjo nustatyti esmines aplinkybes, susijusias su KĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma ir šio draudimo taikymo išimtis suformuluotas Konstitucinio Teismo justicijos (2015 m. kovo 5 d. Konstitucinio Teismo nutarime Nr. KT9-N5/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai).

Tik nustačius iÅ¡imtį sudarančių aplinkybių visumÄ , vidaus sandorio sudarymas bÅ«tų pateisinamas. 13.2. Galiojant 2014 m. kovo 18 d. Miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutarčiai su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės tinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal sutartį, nebuvo jokios bÅ«tinybės sudaryti vidaus sandorį su UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“. IeÅ¡kovė nuo 2014 m. kovo 18 d. nepertraukiamai, prieinamai ir kokybiÅ¡kai teikė paslaugas, ir nebuvo jokių aplinkybių galėjusių nulemti sutarties nutraukimÄ . 13.3.

Tarybos sprendimas ir ginčo sutartis tiesiogiai ir akivaizdžiai diskriminuoja UAB „Irgita“, nes Å¡iam Å«kio subjektui nebuvo suteikta jokių galimybių konkurencinėmis sÄ lygomis dalyvauti dėl papildomų miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų užsakymų. Kauno miesto savivaldybės administracija vienaÅ¡aliÅ¡kai ne konkurso tvarka ir kitomis ne konkurencinėmis sÄ lygomis nusprendė dalį miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų perduoti jos kontroliuojamam Å«kio subjektui UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“.

Tai buvo padaryta Å¡iurkščiai pažeidžiant KÄ® 4 straipsnio 2 dalį. 13.4. SÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams prieÅ¡tarauja teismo teiginiai, kad pareikÅ¡tos pretenzijos duoda pagrindÄ manyti, kad UAB „Irgita“ atlieka paslaugas nekokybiÅ¡kai ir ateityje jas atliks nekokybiÅ¡kai dėl to, savivaldybei pagrįstai iÅ¡kilo bÅ«tinybė sudaryti vidaus sandorį. Jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė dėl pretenzijų buvo įspėjamas žodžiu byloje nėra. 13.5.

Atsakovė iki Tarybos sprendimo priėmimo ir ginčo sutarties sudarymo, neatliko jokių veiksmų tam, kad įsitikintų, jog vidaus sandoris su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ yra objektyviai būtinas, pateisinamas tuo, kad mieste bus užtikrinta paslaugų teikimo gera kokybė, prieinamumas, nepertraukiamumas. Nebuvo jokių pasitarimų, derybų ar bendravimo su ieškove. 13.6. Ekonominis kriterijus paprastai negali būti išimtį pateisinantis faktorius. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ tarifai yra vienašališkai primesti kontroliuojančio subjekto organo – Tarybos, nepaisant jokių ekonominių dėsnių bei logikos.

Å ie tarifai neturi jokio racionalaus pagrindimo, jie dirbtinai sumažinti lyginant su ieÅ¡kovės tarifais, vien siekiant formalaus savo veiksmų pateisinimo, be to, tikėtina tokie tarifai UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ yra nuostolingi, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių netyrė. 13.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ ir dėl to priėmė neteisėtÄ teismo sprendimÄ .

Ginčo atveju nebuvo jokių pateisinamų sÄ lygų sudaryti vidaus sandorį, atitinkantį VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Å ios teisės normos pažeidimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimo, t. y. konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas sÄ lygojo Å¡ios normos pažeidimÄ . 13.8. Kauno miesto savivaldybė, suteikdama privilegijÄ vienam Å«kio subjektui, taip pat pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindinius pirkimo principus: lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo, o taip pat VPÄ® paskirtį ir viešųjų pirkimų turinį bei esmę.

VieÅ¡ojo konkurso laimėtojas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, įgyja iÅ¡skirtines teises pirkimo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis teikti paslaugas, dėl kurių buvo vykdomas vieÅ¡asis pirkimas. 13.9. Skundžiamu sprendimu teismas netinkamai, pažeisdamas CPK 178 straipsnio reikalavimus, paskirstė įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims ir nustatė, kad ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti ne tik konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ sudarančių aplinkybių visumÄ , bet ir tai, kad vidaus sandoris nepatenka į iÅ¡imtinius atvejus. 13.10.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis). Faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovė UAB „Irgita“ ne visada teikė paslaugas kokybiÅ¡kai, tinkamai ir laiku, dėl to buvo ne kartÄ Ä¯spėta žodžiu ir vėliau raÅ¡tu, teismas nustatė nesivadovaudamas byloje surinktais įrodymais, o remdamasis atsakovų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais teiginiais, dėl to teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka byloje surinktų įrodymų. 13.11. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje sumokėjo žyminio mokesčio daugiau negu numato įstatymai.

Ji reiÅ¡kia du reikalavimus – panaikinti sprendimÄ ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Pirmasis reikalavimas yra akivaizdžiai neturtinis, todėl jam taikytinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas 41 Eur žyminis mokestis. Ginčijamas sandoris – paslaugų sutartis yra turtinio pobÅ«džio. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad ieÅ¡kinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija.

IeÅ¡kovas nereikalauja grÄ Å¾inti jokių piniginių lėšų, nepraÅ¡o taikyti restitucijos, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas nors ir yra turtinio pobÅ«džio, tačiau ieÅ¡kinio suma Å¡iuo atveju sudaro 0 Eur, todėl Å¡is reikalavimas negali bÅ«ti apmokestinamas pagal spėjamÄ sandorio sumÄ . Teismas netinkamai taikė CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , nustatydamas žyminio mokesčio dydį, ir dėl to buvo neteisingai nustatyta ieÅ¡kinio suma. 13.12. Teismas neturėjo teisės vadovautis ieÅ¡kovei nežinomo ir byloje nesančio sandorio suma, kadangi Å¡ioje byloje ginčijamas kitas sandoris.

Teismas vadovavosi prielaida, teigdamas, kad internete paskelbtas sandoris ir Å¡ioje byloje ginčijamas sandoris pagal laikotarpį ir paslaugas yra panaÅ¡aus pobÅ«džio, todėl jų apimtis yra panaÅ¡i. Teismas pažeidė žyminio mokesčio nustatymo tvarkÄ reglamentuojančiais teisės normas, numatytas CPK 80-86 straipsniuose (pažeidimas pasireiÅ¡kia tuo, kad teismas neturi teisės vadovautis interneto straipsniais nustatydamas žyminio mokesčio dydį), netinkamai taikė CPK 177 straipsnį (pažeidimas pasireiÅ¡kia tuo, kad teismas vadovavosi byloje nesančiu įrodymu, bei tuo, kad straipsnis internete negali bÅ«ti laikomas įrodymu), o taip pat CPK 263 straipsnį (teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis).

Todėl ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti sugrÄ Å¾intas visas permokėtas 1 817 Eur dydžio žyminis mokestis. 13.13. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo analogiÅ¡koje byloje (2016 m. kovo 29 d. LVAT nutartis Nr. A-347-552/2016 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2016m. gegužės 3d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-627-302/2016) nustatytomis bylos nagrinėjimo taisyklėmis, nukrypo nuo tokių bylų nagrinėjimo praktikos ir dėl to, sprendimas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti paliktas galioti.

14. IeÅ¡kovės UAB „Irgita“ atstovas advokatas Domas Pakėnas 2020 m. sausio 10 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė nutartį, kurioje buvo konstatuota, jog nors įstatymiÅ¡kai tiesiogiai neįtvirtintas aiÅ¡kus draudimas dėl to paties pirkimo objekto sudaryti kelias vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, tačiau viešųjų pirkimų reguliavimas, jo nuostatomis skatinama ir užtikrinama Å«kio subjektų konkurencija iÅ¡ esmės suponuoja vieno laimėtojo iÅ¡rinkimo, o ne kelių kontrahentų koegzistavimo mechanizmÄ . Atsižvelgiant į tai, sudaryta sutartis Nr. 2 dėl tokių pačių paslaugų teikimo Kauno mieste tiesiogiai pažeidžia ieÅ¡kovės interesus, nes yra atimama dalis paslaugų teikimo.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad įrodyti, jog nebuvo aplinkybių, leidžiančių sudaryti vidaus sandorį, tenka tai ginčijančiam subjektui, o bÅ«tent ieÅ¡kovei.

IÅ¡vada pagrįsta tuo, kad ieÅ¡kovei nėra suteikta teisė ginčyti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl Tarybos sprendimo ir sutarties panaikinimo, ieÅ¡kovė privalo įrodyti, kad Å¡iais dokumentais yra pažeidžiami jos interesai. Byloje esantys dokumentai įrodo, kad jokie ieÅ¡kovės interesai, galimybė ir teisė konkuruoti atitinkamoje rinkoje pažeisti nebuvo. Sutartis Nr. 1 su ieÅ¡kove vykdoma nuosekliai, netgi teikiant didesnės apimties užsakymus nei iki vidaus sandorio sudarymo. 15.2.

Teismas pagrįstai nustatė, jog atsižvelgus į visÄ bylos kontekstÄ KÄ® 4 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. IeÅ¡kovė neįrodė, jog Tarybos sprendimas ir Sutartis teikia privilegijas ar diskriminuoja ieÅ¡kovę, nes nurodyti dokumentai buvo priimti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, gavus Viešųjų pirkimo tarnybos sutikimÄ . Sutartis su ieÅ¡kove nėra nutraukta, sustabdyta ar nevykdoma, dėl ko ieÅ¡kovei tektų varžytis rinkoje dėl paslaugų teikimo, prieÅ¡ingai ji buvo tinkamai įvykdyta ir ieÅ¡kovė dalyvavo naujai paskelbtame vieÅ¡ajame konkurse dėl želdinių priežiÅ«ros Kauno mieste. 15.3.

Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė savo argumentų dėl būtinybės sudaryti sutartį su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ nebuvimo neįrodė. Priešingai, atsakovių pateikti įrodymai (Paslaugų teikimo sutarčių nuostatos, pretenzijos, Tarybos sprendimo aiškinamasis raštas ir sprendimas, UAB „Irgita“ teikiamų užsakymų apimtys, 2017 m. vasario 1 d. viešojo pirkimo protokolas) vienareikšmiškai patvirtina vidaus sandorio sudarymo būtinybę ir tai, kad jokios ieškovės teisės nebuvo pažeistos ir teisė konkuruoti apribota nebuvo. 15.4.

Nepagrįsti ieškovės argumentai, jog kitas asmuo negali teikti analogiškų paslaugų Kauno mieste, nes joks teisės aktas nenumato, kad galiojant viešųjų pirkimų sutarčiai negali būti sudaroma kita paslaugų teikimo sutartis, esant poreikiui. 15.5. Ieškovė nurodydama, jog dėl atsakovių veiksmų patiria nuostolius, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Savivaldybės įmonė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ yra ne pelno siekianti įmonė, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, jog UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ įkainiai yra ekonomiškai nepagrįsti. 15.6.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tiek Konstitucinio teismo praktika, tačiau tik tame kontekste, kiek jis aktualus šiai bylai.

16. Atsakovių Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija atstovas advokatas Karolis Kačerauskas 2020 m. sausio 10 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, jog Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės reikÅ¡mingai skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, nes Å¡ioje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad sudarius Sutartį Nr. 2, ieÅ¡kovės teisės, kylančios iÅ¡ sutarties Nr. 1, buvo įtakotos. ESTT sprendime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina, kad sutartis Nr. 2, buvo sudaryta laikantis imperatyviųjų teisės normų nepažeidžiant KÄ® 4 straipsnio 2 dalyje, VPÄ® 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų sÄ Å¾iningai konkurencijai.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ prašė Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, jog kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos ir AB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ sudaryta sutartis Nr. 2 pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas tarybos sprendimas buvo priimtas įvertinus, kokiÄ Ä¯takÄ jis turės ar galėtų turėti ieÅ¡kovės galimybėms toliau teikti paslaugas pagal Sutartį Nr. 1, nesuteikė privilegijų, iÅ¡imtinių ir specialiųjų teisių UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimui“, dėl ko ieÅ¡kovė turėtų pasitraukti iÅ¡ rinkos, patirtų nuostolius, užtikrino paslaugų nepertraukiamumÄ , nediskriminavo ir neribojo Å«kio subjektų konkurencijos. 17.2.

Atsakovių sudaryta sutartis Nr. 2, neprieÅ¡taravo galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir teisės aktų nuostatų nepažeidė, nes Viešųjų pirkimų tarnyba duodama sutikimÄ vidaus sandoriui patikrinusi ir įvertinusi aplinkybes, leidžiančias taikyti vidaus sandorio iÅ¡imtį, davė sutikimÄ sudaryti sutartį Nr. 2. 17.3. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų argumentų, kurie buvo nurodyti pateiktame ieÅ¡kinyje, taip pat ieÅ¡kovė savo teiginius įrodinėja hipotetiniais samprotavimais.

18. Atsakovės UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ atstovė advokatė Laura Ziferman 2020 m. sausio 10 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, jog 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019 vadovaudamasis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2019 m. spalio 3 d. prejudiciniu sprendimu byloje Nr. C-285/18. Kasacinės instancijos teismo nutarties ir joje suformuotos praktikos patvirtina, kad tarybos sprendimas ir sutartis Nr. 2 nepažeidė KÄ® 4 straipsnio 2 dalies ar kitų teisės normų, taip pat nepažeidė jokių konkrečių ieÅ¡kovės realiai turimų teisėtų interesų ir visiÅ¡kai atitinka vidaus sandorio sudarymui teisės aktų ir teismų praktikos keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl pripažinimo, jog perkančioji organizacija sudarydama vidaus sandorį su savo įsteigta ir kontroliuojama įmone nepažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, bei KÄ® 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams, įgyvendinant pavestus uždavinius, draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė, jog Kauno miesto savivaldybės priimtas sprendimas ir sudarytas vidaus sandoris su jai priklausančia įmone, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ar vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 21. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. vasario 5 d. protokolu Nr. 32-16-6 Kauno miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡ojo pirkimo komisija paskelbė Kauno miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ , kurio laimėtoja buvo pripažinta apeliantė UAB „Irgita“. 22. 2014 m. kovo 18 d. atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ir apeliantė sudarė Miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0406.

Sutarties galiojimo trukmė – 36 mėnesiai, kuri turėjo baigtis 2017 m. kovo 18 d. Sutarties 7.9 punkte nustatyta, kad sutarties 1 priede yra nurodyti maksimalÅ«s perkamų paslaugų kiekiai, o užsakovas neįsipareigoja pirkti visų nurodytų paslaugų ir kiekių. AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir ieÅ¡kovės su atsakove 2014 m. kovo 18 d. pasiraÅ¡ytos sutarties 5 punkte. Sutartyje (6 punkte) ir konkurso sÄ lygose (7.10 punkte) taip pat numatyta, kad, kai paslaugų gavėjui reikalingos paslaugos virÅ¡ija nurodytus maksimalius paslaugų kiekius, bus vykdomas atskiras pirkimas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

23. Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 4S-1394 sutiko, jog Kauno miesto savivaldybės administracija Miesto želdinių, miÅ¡kų ir miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimÄ vykdytų VPÄ® 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu bÅ«du, sudarant sutartį su UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“. 24. 2016 m. gegužės 27 d. atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ir apeliantė sudarė Miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo papildomų paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0459. Sutartis galiojo iki 2017 m. kovo 18 d. 25. 2016 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimÄ Nr. T-318 kuriuo nusprendė:

1) Nustatyti UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų įkainius;

2) Pritarti, kad su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ būtų sudaryta sutartis dėl miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo pagal priede nustatytus įkainius. 26. 2016 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ sudarė miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį.

27. Apeliantė UAB „Irgita“ kreipėsi į teismÄ ir prašė pripažinti neteisėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimÄ Nr. T-318, ir pripažinti negaliojančia Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ sudarytÄ miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį. Apeliantė tokį reikalavimÄ grindė tuo, kad tarybos priimtas sprendimas pažeidžia KÄ® 4 straipsnio 2 dalies ir VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl tarp atsakovių sudaryta sutartis Nr. 2, sudaryta sprendimo pagrindu, yra negaliojanti CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

28. Atsakovės su apeliantės reikalavimais nesutiko, tvirtino, jog tarybos sprendimas ir sudaryta sutartis Nr. 2, neprieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, remiantis Viešųjų pirkimo tarnybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 4S-1394.

29. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė, neįrodė, jog sudarytu vidaus sandoriu buvo suteikta privilegija vienam Å«kio subjektui teikti paslaugas, tokiu bÅ«du pažeidžiant KÄ® 4 straipsnio nuostatas. Taip pat teismas vertino, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, sudarydama vidaus sandorį su UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“, nepažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei KÄ® 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams, įgyvendinant pavestus uždavinius, draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams, aukščiau nurodyti atsakovių priimtas sprendimas ir sudarytas sandoris neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ar vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

30. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi sustabdė Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ , iki bus iÅ¡nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-494-469/2019 (buvęs bylos Nr. e3K-3-120-469/2018) pagal atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1207-657/2017 peržiÅ«rėjimo.

Teismas vertino, jog tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėjamos kitos civilinės bylos yra prejudicinis ryÅ¡ys, susijęs su teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais ir nesustabdžius bylos iki bus iÅ¡spręsta byla Lietuvos Aukščiausiame Teisme, atsirastų prieÅ¡taringų sprendimų priėmimo, nevienodo faktinių aplinkybių vertinimo ir KÄ® 4 straipsnio, VPÄ® 3 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 5 dalies aiÅ¡kinimo rizika 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė ginÄÄ tarp ieÅ¡kovės UAB „Irgita“ ieÅ¡kinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Kauno Å¡vara“ dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau – ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. ESTT 2019 m. spalio 3 d. priėmė prejudicinį sprendimÄ byloje Irgita, C-285/18 (toliau – Prejudicinis sprendimas), kuriuo nusprendė: 32.1. Kad pirkimo procedÅ«ra buvo pradėta dar galiojant Direktyvai 2004/18, bet sutartis sudaryta po Å¡ios direktyvos panaikinimo, t. y. po 2016 m. balandžio 18 d., patenka į Direktyvos 2014/24 taikymo sritį, jeigu perkančioji organizacija klausimÄ dėl to, ar privalėjo iÅ¡ anksto skelbti konkursÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutarčiai sudaryti, galutinai iÅ¡sprendė po Å¡ios datos. 32.2.

Pagal Direktyvos 2014/24 12 straipsnio 1 dalį nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje valstybė narė vidaus sandorio sudarymÄ , be kita ko, sieja su sÄ lyga, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas neleistų užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės, jų prieinamumo ar nepertraukiamumo, jeigu etape iki vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo pasirenkant konkretų paslaugų teikimo bÅ«dÄ paisoma vienodo požiÅ«rio, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. 32.3.

Direktyvos 2014/24 12 straipsnio 1 dalis, siejama su skaidrumo principu, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad valstybių narių taikomos vidaus sandorių sudarymo sÄ lygos turi bÅ«ti įtvirtintos konkrečiose ir aiÅ¡kiose pozityviosios viešųjų pirkimų teisės normose, kurios turi bÅ«ti pakankamai prieinamos, o jų taikymas – numatomas, kad bÅ«tų iÅ¡vengta bet kokio savivalės pavojaus, o tai nagrinėjamu atveju turi patikrinti praÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ pateikęs teismas. 32.4.

Vidaus sandorio, kuris tenkina Direktyvos 2014/24 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nustatytas sÄ lygas, sudarymas nėra pats savaime atitinkantis Europos SÄ jungos teisę.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė nutartį, kuria suformulavo tokias teisės aiÅ¡kinimo taisykles: 33.1. perkančiosios organizacijos su savo kontroliuojamais subjektais vidaus (in house) sandorį gali sudaryti tik tokiu atveju, jei tokia jų teisė tiesiogiai įtvirtinta VPÄ®; Lietuvos įstatymų leidėjas pagal DirektyvÄ 2014/24 turi Å¡ių sandorių reguliavimo diskrecijÄ ; 33.2. visi materialieji ir procedÅ«riniai įstatymo leidėjo siekiami taikyti vidaus sandorių sudarymo reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar jie nustatyti vykdant iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės kylančias pareigas, ar naudojantis vidaus teisinio reguliavimo teise, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai, tiksliai, nedviprasmiÅ¡kai ir suprantamai įtvirtinti viename teisės akte – VPÄ®.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino, jog ginčo vidaus sandoris nepažeidė imperatyviųjų teisės normų (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), nes ginčo vidaus sandorio metu konkrečiose ir aiÅ¡kiose pozityviosios viešųjų pirkimų teisės normose nebuvo įtvirtinta papildomų tokių sutarčių sudarymo privalomų sÄ lygų lyginant su Teckal kriterijais, tačiau ginčijamas vidaus sandoris pažeidė UAB „Irgita“ teises, jos teisėtus lÅ«kesčius į nenutrÅ«kstamÄ ir vientisÄ sudarytos vieÅ¡ojo paslaugų pirkimo sutarties vykdymÄ .

Teismas nustatė, jog dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys, nes VPĮ nenustatyta tokia galimybė. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. T-318, kuriuo nustatė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų įkainius bei pritarė, kad su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ būtų sudaryta sutartis dėl miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo pagal priede nustatytus įkainius.

Apeliantė UAB „Irgita“ teigimu, minėtu sprendimu Kauno miesto savivaldybės taryba pažeidė KÄ® 4 straipsnio ir VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes suteikė privilegijÄ UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ teikti paslaugas Kauno miesto teritorijoje. Atsakovai tvirtina, jog Kauno miesto savivaldybės taryba minėtÄ sprendimÄ priėmė vadovaudamasi VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl jis negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu.

36. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimÄ užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikÅ¡mės, yra pažymėjęs, kad konstitucinė teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) teismų praktikai, t. y. analogiÅ¡kos bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat.

37. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne iÅ¡ anksto, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

38. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tam, kad bÅ«tų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, nebÅ«tina, kad visiÅ¡kai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų bÅ«tent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų (tik) tos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

Tapatumo arba esminio panaÅ¡umo reikalavimai netaikytini toms teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikÅ¡mės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

39. Apeliantė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti 2016 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T-318, nes jis prieÅ¡tarauja KÄ® 4 straipsnio 2 daliai, VPÄ® 10 straipsnio 5 daliai, taip pat prašė pripažinti Å¡io tarybos sprendimo pagrindu sudarytÄ sutartį tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies bei CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais. Kitoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019, kuriÄ iÅ¡nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieÅ¡kovė UAB „Irgita“ kreipėsi su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti 2016 m. gegužės 3 d.

Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T-207, nes jis prieÅ¡taravo KÄ® 4 straipsnio 2 daliai, VPÄ® 10 straipsnio 5 daliai, taip pat prašė pripažinti Å¡io tarybos sprendimo pagrindu sudarytÄ sutartį (vidaus sandorį) tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno Å¡vara“ negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies bei CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, nes Å¡ioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra panaÅ¡ios jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje pažymėjo, jog dėl vieno pirkimo objekto negali bÅ«ti sudarytos kelios vieÅ¡ojo pirkimo sutartys. VPÄ® taip pat nenustatyta tokios galimybės (iÅ¡imtis nustatyta tik dėl preliminariųjų sutarčių). Nors įstatyme prieÅ¡ingų nuostatų nėra, t. y. tiesiogiai neįtvirtintas aiÅ¡kus draudimas dėl to paties pirkimo objekto sudaryti kelias vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, tačiau viešųjų pirkimų reguliavimas, jo nuostatomis skatinama ir užtikrinama Å«kio subjektų konkurencija iÅ¡ esmės suponuoja vieno laimėtojo iÅ¡rinkimo, o ne kelių kontrahentų koegzistavimo mechanizmÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017 29, 30 punktus ir juose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

41. Vidaus sandorio sudarymo galimybes ir sÄ lygas nustato VPÄ® 10 straipsnio 5 dalis, kurioje apibrėžta, kad VPÄ® reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirÄ juridinio asmens statusÄ turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybÄ ar struktÅ«rinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 80 proc. pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laikÄ nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklÄ mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iÅ¡ veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Pirkimas Å¡ioje dalyje nurodytu bÅ«du gali bÅ«ti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimÄ .

42. Byloje esančiais duomenimis UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ yra atskirÄ juridinio asmens statusÄ turintis subjektas ir jį Kauno miesto savivaldybė kontroliuoja kaip savo struktÅ«rinį padalinį – jai priklauso 100 proc. bendrovės akcijų. 2016 m. vasario 24 d. Pažymos dėl 2015 m. UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ gautų pajamų iÅ¡ veiklos skirtos savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti duomenimis bendrovė 93 proc. pardavimo pajamų per 2015 m. gavo iÅ¡ veiklos skirtos Kauno miesto savivaldybės poreikiams tenkinti.

Remdamasi šiais duomenimis Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. balandžio 28 d. sprendė, jog nėra pagrindo nesutikti, kad Perkančioji organizacija įsigytų reikalingas miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugas Kauno mieste VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad tokiu būdu nėra pažeidžiamas KĮ 4 straipsnio 2 dalyje reikalavimas.

43. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius duomenis nustatė, kad 2014 m. kovo 18 d. miesto želdinių, miÅ¡kų ir miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutarties, sudarytos su UAB „Irgita“ priede bei 2016 m. birželio 28 d. miesto želdinių, miÅ¡kų ir miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutarties, sudarytos su UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“, priede nustatyti įkainiai skiriasi. Sutarties su UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ priede nustatyti įkainiai yra mažesni už apeliantės UAB „Irgita“. Tačiau vien Å¡i aplinkybė nėra pakankamas pagrindas sudaryti vidaus sandorį, jei nėra kitų aplinkybių, kurios pagrįstų tokio sandorio sudarymo objektyvų bÅ«tinumÄ .

44. Analizuojant UAB „Irgita“ bei Kauno miesto savivaldybės sudarytÄ 2014 m. kovo 18 d. paslaugų pirkimo sutartį, matyti, jog Å¡alys susitarė, kad paslaugų gavėjas neįsipareigojo pirkti visų Sutarties priede nurodytų paslaugų ar jų kiekio (Sutarties 5 punktas). Tačiau toje pačioje Sutartyje buvo numatyta, kad tuo atveju, kai paslaugų gavėjui reikalingos paslaugos virÅ¡ys nurodytus maksimalius paslaugų kiekius, bus vykdomas atskiras pirkimas VPÄ® nustatyta tvarka (Sutarties 6 punktas).

45. Taip pat pažymėtina, jog 2016 m. gegužės 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 32-16-35 (1) duomenimis, atsakovė nutarė su apeliante UAB „Irgita“ pasiraÅ¡yti miesto želdinių, miÅ¡kų ir miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo papildomų paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0459, kuri buvo sudaryta 2016 m. gegužės 27 d. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundÄ bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T-318 bei pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 28 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ sudarytÄ miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų Kauno mieste paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0778 pripažinti negaliojančia, kaip pažeidžiančius KÄ® 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus VPÄ® principus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis).

46. Ginčo, kad miesto želdinių, miÅ¡kų ir miÅ¡ko parko priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų kiekiai, kuriuos Kauno miesto savivaldybės administracija užsakinėjo iÅ¡ ieÅ¡kovės, sutarties su UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ sudarymo metu, nepasiekė maksimalių kiekių, byloje nėra. Paneigus aplinkybę, kad sutartis su UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ buvo sudaryta dėl žymiai padidėjusio paslaugų poreikio, nekyla abejonių, kad Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė sutartį su savo kontroliuojama įmone tam nesant objektyvaus poreikio. Tokiu bÅ«du Kauno miesto savivaldybės administracija suteikė privilegijas savo kontroliuojamai bendrovei, dėl to galėjo atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje (Kauno miesto želdinių ir želdynų tvarkymo rinkoje) konkuruojantiems Å«kio subjektams.

47. Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad savivaldybė, norėdama pasiremti KÄ® 4 straipsnio 2 dalyje numatyta iÅ¡imtimi, privalo įrodyti, kad ji vykdė konkrečiame Lietuvos Respublikos įstatyme pakankamai aiÅ¡kiai įtvirtintÄ reikalavimÄ (įpareigojimÄ ) pavesti savo įsteigtai bendrovei, įmonei ar organizacijai teikti miesto želdinių, miÅ¡kų ir miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas atitinkamoje teritorijoje. Pažymėtina, kad ir nurodytoje VPÄ® 10 straipsnio 5 dalyje, kuria remiasi atsakovai, numatyta galimybė esant tam tikroms sÄ lygoms sudaryti vidaus sandorius taip pat nereiÅ¡kia, kad neturi bÅ«ti paisoma KÄ® 4 straipsnyje numatytų konkurencijos apsaugos reikalavimų.

48. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju teoriÅ¡kai egzistavo galimybė sudaryti vidaus sandorį (VPÄ® 10 straipsnio 5 dalis), tačiau Kauno miesto savivaldybė savo įsteigtai įmonei galėjo pavesti tik tokiu atveju, jeigu įstatymų nustatyta tvarka atlikusi vieÅ¡Ä miesto želdinių, miÅ¡kų ir miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugÄ teikiančių įmonių atrankÄ , bÅ«tų nustačiusi, kad nėra kitų asmenų, galinčių teikti vieÅ¡Ä paslaugÄ , arba tokiÄ paslaugÄ teikiant kitiems asmenims nebÅ«tų užtikrinamas Å¡ios vieÅ¡osios paslaugos nuolatinis teikimas, gera kokybė, prieinamumas.

Kaip jau ir buvo konstatuota, nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė neįrodė, kad ji, atlikusi vieÅ¡Ä paslaugÄ teikiančių įmonių atrankÄ , bÅ«tų nustačiusi, jog Kauno mieste nėra kitų asmenų, galinčių teikti vieÅ¡Ä Å¾eldinių, miÅ¡kų ir miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugÄ , už konkurencingÄ kainÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė neįrodė, kad turėjo teisę, remdamasi VPÄ® 10 straipsnio 5 dalimi, diskriminuoti Kauno miesto želdinių, miÅ¡kų ir miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros tvarkymo rinkoje veikiančius Å«kio subjektus ar jų grupes.

49. Nurodytų argumentų kontekste darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimÄ Nr. T-318 pripažino nepažeidžiančiu KÄ® 4 straipsnio ir VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tuo pačiu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog buvo neteisėtai sudaryta 2016 m. birželio 28 d. miesto želdinių, miÅ¡kų ir miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų teikimo sutartis Nr. SR-0778, tarp atsakovių.

50. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad sprendimas pavesti teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas bÅ«tent UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ buvo objektyviai bÅ«tinas (pvz., kilus realiai grėsmei Å¡ių paslaugų teikimo nepertraukiamumui, kokybei ir prieinamumui). Atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai nepateikus duomenų, kad prieÅ¡ pavesdama UAB „Irgita“ teikti aptariamas vieÅ¡Ä sias paslaugas, ji bÅ«tų kokiu nors bÅ«du vertinusi kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių Å«kio subjektų galimybes užtikrinti Å¡ių paslaugų prieinamumÄ , gerÄ kokybę ir nepertraukiamumÄ , vien atsakovės deklaratyvÅ«s teiginiai, kad reikėjo užtikrinti vieÅ¡osios paslaugos teikimo nepertraukiamumÄ bei kokybę, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu riboti konkurencijÄ .

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas reglamentuojančias vieÅ¡uosius pirkimus dėl vidaus sandorio sudarymo, pažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias taisykles, netinkamai bei neatidžiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, tokiu bÅ«du priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties, žyminio mokesčio bylinėjimosi iÅ¡laidų 51. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio sumÄ bei žyminio mokesčio dydį, kurį ji sumokėjo paduodama ieÅ¡kinį teismui. Apeliantė pareiÅ¡kė du reikalavimus – panaikinti sprendimÄ ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Pirmasis reikalavimas (panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimÄ Nr. T-318) yra neturtinis, kuris, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įkainotas 41 Eur žyminiu mokesčiu (aktuali straipsnio redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.).

Antrasis ieÅ¡kinio reikalavimas (pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ sudarytÄ miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų sutartį yra turtinio pobÅ«džio, tačiau bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais žyminis mokestis nustatomas pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas.).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė praÅ¡ydama pripažinti tarp atsakovių sudarytÄ sandorį restitucijos taikyti neprašė.

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atribodamas turtinius ginčus nuo neturtinių, 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, yra konstatavęs, kad jeigu ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ , kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti jam lėšų ar kito turto, ieÅ¡kinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieÅ¡kovui nepriteisiama turto, toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip neturtinis. Atsižvelgiant į nustatytÄ aplinkybę, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra neturtinis, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu už šį reikalavimÄ ieÅ¡kovė turėjo sumokėti 41 Eur dydžio žyminį mokestį (aktuali straipsnio redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.).

53. Apeliantė už antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ sudarytÄ miesto želdinių, miÅ¡kų, miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų sutartį, sumokėjo 1 858 Eur žyminio mokesčio, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikdama apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 817 Eur žyminį mokestį.

54. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu (procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos), konstatuoja, kad už ieÅ¡kinį bei atitinkamai už apeliacinį skundÄ (CPK 80 straipsnio 4 dalis) apeliantės mokamas žyminis mokestis sudaro 61,50 Eur. Todėl apeliantei grÄ Å¾intinas už ieÅ¡kinį permokėtas 1 796,50 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat apeliantei grÄ Å¾intinas už apeliacinį skundÄ permokėta 1755,50 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ((aktuali straipsnio redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.)).

55. Apeliacinį skundÄ patenkinus, apeliantė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 123 Eur žyminis mokestis, 2 613,60 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, pirmosios instancijos teisme ir 1 621,40 Eur– apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikti dokumentai (sÄ skaitos, atliktų darbų iÅ¡klotinės, mokėjimo nurodymai) įrodo, kad apeliantė UAB „Irgita“ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡ viso patyrė 4 358 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nustatytų maksimalių dydžių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ maksimalaus dydžio reikalavimus, įvertinusi tai, jog praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, sprendžia, jog apeliantei iÅ¡ atsakovių lygiomis priteistina po 2 179 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimÄ Nr. T-314. 2016 m. birželio 28 d. tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ sudarytÄ miesto želdinių, miÅ¡kų ir miÅ¡ko parkų priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0778 pripažinti negaliojančia.

GrÄ Å¾inti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ (juridinio asmens kodas 135277442) permokėtÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ â€“ 1 796,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 50 ct) (sumokėta 2017 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 86). GrÄ Å¾inti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ (juridinio asmens kodas 135277442) už apeliacinį skundÄ permokėtÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ â€“ 1 755,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus, 50 ct) (sumokėta 2017m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1492).

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ (juridinio asmens kodas 135277442) iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319), Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gatvių apÅ¡vietimas“ (juridinio asmens kodas 132684155) po 2 179 Eur (du tÅ«kstančius Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjai Romualda Janovičienė Kazys KailiÅ«nas Danguolė Martinavičienė