2021-05-05 Nr. AB-9704-3-61-3-01295-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1630-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01295-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės muitinės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus teritorinės muitinės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM, atsakovo atstovas), 600 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus TM pareigūnė pareiškėjai surašė administracinio nusižengimo protokolą (toliau – ir Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 3 dalį už tai, kad pareiškėja 2018 m. rugsėjo 18 d. 11.00 val., atskridusi iš Maskvos į Vilniaus oro uostą, ėjo žaliuoju kanalu, tokiu veiksmu deklaruodama, jog deklaruojamų daiktų neturi, nors su savimi gabeno prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu pareiškėja buvo pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo įvykdymo, t. y. gabenimo prekių, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutarimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, motyvuodamas, kad pareiškėja tyčios nedeklaruoti prekių, kurias skraidino reisu iš Maskvos, neturėjo, pareiškėjos ėjimas žaliuoju kanalu buvo nulemtas ne siekio išvengti pareigos deklaruoti daiktus, o noro gauti informacijos iš muitinės pareigūnų dėl deklaravimo tvarkos, pareigūnams nesant jų darbo vietoje, todėl jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Taip pat teismas nurodė muitinei grąžinti pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 18 d. iš jos paimtus daiktus.

3. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jos bagaže turėtos prekės buvo sulaikytos nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. balandžio mėn., t. y. ne mažiau kaip septynis mėnesius, pusę metų pareiškėja ir jos šeimos nariai negalėjo naudotis savo drabužiais ir batais. Po to, kai Vilniaus TM pareigūnės sulaikė pareiškėją, kaip gabenusią kontrabandą, tarnybiniame kabinete ne tik nepagarbiai su ja elgėsi, bet ir nepagrįstai pralaikė net dvylika valandų, nesudarydamos galimybės net pavalgyti. Pareigūnės, kraustydamos pareiškėjos asmeninį bagažą, nepagarbiai elgėsi su pareiškėja, dėl ko pareiškėja buvo priversta kreiptis į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo.

4. Pareiškėjos įsitikinimu, muitinės pareigūnės privalėjo užtikrinti, jog raudonajame kanale, kur savo daiktus privalo deklaruoti iš užsienio į Lietuvos Respubliką lėktuvu parskridę asmenys, būtų muitinės pareigūnas. Kadangi nei vienos pareigūnės raudonajame kanale nebuvo, pareiškėja buvo priversta jų ieškoti kitame – žaliajame kanale, o pareigūnės pareiškėjos įėjimą į žaliąjį kanalą traktavo kaip sąmoningą vengimą deklaruoti turimas prekes ir surašė pareiškėjai administracinio nusižengimo protokolą. Kadangi muitinės pareigūnės Protokole nurodė klaidingą neva padaryto nusižengimo laiką ir dėl to nebuvo išsaugotas reikšmingas vaizdo įrašas, pareiškėjai buvo apsunkinta galimybė pirmosios instancijos teisme įrodyti savo teiginių teisingumą – pirmosios instancijos teismas kaip patikimus vertino būtent Protokolą surašiusių pareigūnių parodymus.

5. Pareiškėjos teigimu, vykdydami savo pareigas muitinės pareigūnai privalo vadovautis pagrindiniais muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir juose įtvirtintais tarnybinės etikos principais. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarime nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad Vilniaus TM pareiškėjai nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo teisena ir nesant pagrindo surašytas Protokolas. Vilniaus TM pareigūnės pažeidė ANK 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 3 dalies, 591 straipsnio 1 punkto, 608 straipsnio 1 dalies reikalavimus – pažeidė administracinių nusižengimų teisenos principus, Protokolą surašė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl Vilniaus TM pareigūnių veiksmai yra laikytini neteisėtais. Dėl netinkamai (nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų) atliktų pareigų ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnės ne tik tinkamai neįvykdė teisės aktų reikalavimų (neteisėtai neveikė), bet ir neįvykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl pareiškėja turi teisę į žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalį.

6. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą (2 000 Eur) pareiškėja nurodė, jog neturtinė žala pasireiškė nepatogumais dėl ilgalaikio priverstinio buvimo muitinės patalpose, dėl teisinio neapibrėžtumo ir būtinybės dalyvauti teisiniuose procesuose kaip atsakomybėn traukiamam asmeniui, išgyvenimais dėl nepagrįsto apkaltinimo kontrabandos padarymu, taip parodant didelį jos pavojingumą visuomenei, dėl atimtos galimybės naudotis jai priklausančiais daiktais. Dėl nepagrįstai surašyto Protokolo pareiškėja patyrė didelius dvasinius išgyvenimus: su ja ne tik grubiai buvo elgiamasi muitinėje nepagrįstai surašant šį dokumentą, dvylika valandų ji praleido muitinės kabinete, kol pareigūnės skaičiavo bagaže esančius daiktus, todėl iš Vilniaus oro uosto ji išvyko tik 23.10 val., be to, bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme įvyko ne vienas teismo posėdis, kuris pareiškėjai kėlė didelius išgyvenimus, stresą bei nemigą. Pareiškėja to nebūtų patyrusi, jei dėl Vilniaus TM pareigūnių neteisėtų veiksmų administracinio nusižengimo byloje nebūtų nepagrįstai nubausta administracine nuobauda.

7. Pareiškėja nurodė, kad įvertinus tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos, pareiškėja prašė taikyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 10 punktą, kuris numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų Rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose Rekomendacijose. Prašoma priteisti 600 Eur suma už pareiškėjos atstovimą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme parengiant apeliacinį skundą yra faktiškai pareiškėjos patirti nuostoliai.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus teritorinės muitinės, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad tam, jog būtų konstatuoti pareigūnų neteisėti veiksmai, būtina nustatyti, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Vilniaus TM žalos atlyginti neprivalo, kadangi pareigūno veiksmai, surašant Protokolą, buvo teisėti. Vilniaus TM pareigūnių, atlikusių muitinį tikrinimą, veiksmai atitiko teisės aktų, kuriais joms suteikiami įgaliojimai, reikalavimus, o keleivės veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi pareiškėja, eidama žaliuoju kanalu, deklaravo neturinti deklaruojamų prekių.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, atvykusi iš Pekino į Vilniaus oro uostą, su savimi gabeno didelį kiekį drabužių, avalynę (prekių muitinė vertė – 2 775,24 Eur), šios prekės turėjo būti privalomai deklaruojamos raudonajame kanale ir pateiktos muitinės kontrolei, tačiau pareiškėja pasirinko žaliąjį kanalą, tokiu veiksmu deklaruodama, kad deklaruojamų prekių su savimi negabena. Muitinės pareigūnių nebuvimas raudonajame kanale nereiškia, kad išnyko pareiga prekes deklaruoti ir pateikti jas muitinės kontrolei. Be to, deklaracijos pateikiamos tik po to, kai pasirenkamas reikiamas kanalas. Tokio veiksmo pareiškėja neatliko, sąmoningai pasirinkdama kitokį elgesio variantą. Pareigūnės stovėjo ant pakylos šalia žaliojo kanalo, kadangi stovėjimas šioje vietoje yra efektyviausias būdas kontroliuoti atvykstančius asmenis, o buvimas raudonajame kanale nulemtų, jog žaliasis kanalas liktų nekontroliuojamas ir būtų sudaromos sąlygos juo lengvai, nepastebimai praeiti ir išeiti į miestą. Tokie pareigūnių veiksmai nėra laikomi teisės aktų pažeidimu ir savo įgaliojimų nevykdymu.

11. Atsakovo teigimu, pareigūnė, surinkusi pakankamai įrodymų, turėjo pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja padarė ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, surašyti jai Protokolą bei daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu sulaikyti administracinio nusižengimo dalyką – nepateiktas muitinės kontrolei prekes. Šiuo atveju Protokolas buvo surašytas laikantis ANK 609 straipsnio nuostatų, tačiau netgi tais atvejais, kai administracinio nusižengimo protokolas surašomas su trūkumais (neatitinka ANK 609 straipsnyje numatytų reikalavimų), dar nereiškia, kad jis surašytas neteisėtai. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutarime konstatavo, kad išvadoms dėl pareiškėjos kaltės padaryti nepakanka duomenų, jais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, tačiau negalima teigti, jog Protokolas surašytas neteisėtai, priešingai nei teigia pareiškėja, t. y Protokolo surašymo nepagrįstumas ir neteisėtumas teismo nutarimu nekonstatuotas.

12. Atsakovas tvirtino, jog neteisėti Vilniaus TM pareigūnių veiksmai administracinio nusižengimo byloje taip pat nenustatyti. Pareigūno darbo vieta yra visas keleivių atvykimo ir išvykimo terminalas, o žaliasis ir raudonasis kanalai yra muitinio tikrinimo vietos, įeinančios į keleivių terminalo zoną. Muitinės pareigūnės funkcijų atlikimo vieta nėra siejama su konkrečia vieta (raudonuoju, žaliuoju kanalu), todėl pareigūnės nebuvimas tam tikroje vietoje, nereiškia, kad pareigos atliktos netinkamai. Pagal 2018 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjos pateiktą skundą buvo atliktas informacijos apie galbūt neteisėtus muitinės pareigūnių veiksmus tikrinimas, jo metu nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių netinkamą muitinės pareigūnių elgesį.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog dalis sulaikytų prekių iki 2019 m. balandžio mėnesio pareiškėjai nebuvo grąžintos, nes buvo įtariama, kad prekės gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės savininkų teises. Vilniaus TM atlikto tyrimo metu intelektinės nuosavybės teisių subjektai patvirtino, jog buvo pažeistos intelektinės nuosavybės savininkų teisės, ir šių teisių savininkai išreiškė savo sutikimą dėl prekių sunaikinimo. Kadangi dėl dalies prekių ženklų atstovai nesiėmė veiksmų sulaikytų prekių atžvilgiu, Vilniaus TM 2019 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą dėl dalies prekių grąžinimo bei sunaikinimo. Pareiškėja dalį prekių galėjo atsiimti po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarimo priėmimo, tačiau savo iniciatyva to nepadarė.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjos V. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus TM, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą skundo dalį atmetė.

15. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl 600 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėja įvardijo kaip patirtas bylinėjimosi išlaidas, atlyginimo, teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, jo 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Atsižvelgdamas į BPK 105 straipsnio 5 dalį ir nustatęs, kad pareiškėjos administracinio nusižengimo teisena nutraukta, teismas darė išvadą, jog esant aiškiam teisiniam reguliavimui dėl proceso išlaidų priteisimo nagrinėjant administracinių nusižengimų bylą, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti sprendžiamas administracinio nusižengimo teisenos metu, o ne inicijuojant naują bylą administraciniame teisme dėl turtinės žalos, kuri kildinama iš nuostolių, patirtų dėl atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, kuriuose buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, atlyginimo. Pažymėjęs, kad nei ANK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos nenustato, jog administracinis teismas turi kompetenciją spręsti turtinės žalos, kuri kildinama iš administracinio nusižengimo teisenos procese patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisimo klausimą, teismas pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

16. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, kad jai turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, teismas pažymėjo, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio.

17. Teismas nustatė, kad Vilniaus TM vyresnioji specialistė pareiškėjai surašė Protokolą už ANK 208 straipsnio 3 dalies pažeidimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu pareiškėja buvo pripažinta kalta pagal nurodytą straipsnį ir jai paskirta 2 700 Eur bauda. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti šį pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Vilniaus apygardos administracinis teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjos veiksmai buvo įvertinti formaliai, nustatytos faktinės aplinkybės interpretuotos neteisingai, nebuvo pašalinti byloje nustatyti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų.

18. Teismas pažymėjo, kad aukštesnysis teismas, apibendrindamas tai, ką nustatė administracinio nusižengimo byloje, konstatavo, kad Protokole nurodytu laiku, Vilniaus oro uoste pareiškėja tyčios nedeklaruoti prekių, kurias skraidino reisu iš Maskvos, neturėjo, pareiškėjos ėjimas žaliuoju kanalu buvo nulemtas ne siekio išvengti pareigos deklaruoti daiktus, o noro gauti informaciją iš muitinės pareigūnių dėl deklaravimo tvarkos, pareigūnėms nesant jų darbo vietoje, todėl pareiškėjos veiksmuose nėra ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Dėl to Vilniaus apygardos teismas priėmė 2019 m. vasario 19 d. nutarimą, kuriuo nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, iš pareiškėjos paimtas prekes, nurodytas 2018 m. rugsėjo 18 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole, grąžinti pareiškėjai po to, kai ji atliks visas teisines procedūras ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaruos prekes.

19. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju – administracinio nusižengimo) bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą, teismas atmetė Vilniaus TM atsiliepimo į skundą argumentus, kad nebuvo konstatuotas Protokolo neteisėtumas, dėl ko negali būti sprendžiama dėl žalos atlyginimo pareiškėjai, kaip asmeniui nepagrįstai patrauktam administracinėn atsakomybėn. Teismo vertinimu, nors aplinkybė, kad administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nenustačius asmens kaltės (administracinio nusižengimo sudėties), nėra vienintelis reikšmingas pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus, tačiau tai nereiškia, kad teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą nekonstatavus Protokolo neteisėtumo, asmuo, nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn negali reikalauti jam dėl susidariusios situacijos kilusios žalos atlyginimo.

20. Teismas taip pat pažymėjo, kad panašiose bylose sprendžiama, ar buvo teisinis pagrindas, ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį nusižengimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo.

21. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kuriais ji skundėsi netinkamu Vilniaus TM pareigūnių elgesiu, teismas nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 3B-29 patvirtintų Vilniaus oro uosto posto vidaus taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pareigūnai, aptarnaudami asmenis, turi vengti familiarumo, su tikrinamuoju asmeniu privalo bendrauti profesionaliai, mandagiai ir dalykiškai, sudėtingose ar konfliktinėse situacijose pareigūnai privalo išlikti kultūringi ir etiški. Teismas nustatė, kad dėl šių pareigūnių veiksmų pareiškėja kreipėsi į Muitinės departamentą, kad būtų pradėtas patikrinimas, tačiau Muitinės departamentas 2020 kovo 12 d. rašte Nr. (6.16)3B-1957 „Dėl atsakymo pateikimo“ nurodė, kad, atlikus pareigūnių veiksmų patikrinimą, nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių netinkamą muitinės pareigūnių elgesį.

22. Teismo vertinimu, pareiškėja teigdama, kad muitinės pareigūnės elgėsi netinkamai, nepagrindė šio teiginio jokiais objektyviais duomenimis, kurių pagrindu teismui kiltų pagrįsta abejonė dėl pareigūnių veiksmų neteisėtumo ir Muitinės departamento atlikto patikrinimo teisėtumo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja turi pareigą įrodyti savo teiginių pagrįstumą, o to neatliko, teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus dėl netinkamo pareigūnių elgesio.

23. Teismas taip pat nepripažino pagrįstomis pareiškėjos pretenzijų dėl nepagrįstai ilgai sulaikytų prekių. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutarime nėra konstatavęs, kad prekių sulaikymas buvo atliktas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėja ir teismui nepateikė detalių ir konkrečių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prekių sulaikymas buvo įvykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėjęs, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutarimu, be kita ko, nutarė grąžinti pareiškėjai jos sulaikytas prekes tik po to, kai pareiškėja atliks visas teisines procedūras ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaruos prekes, teismas pritarė Vilniaus TM argumentams, kad pareiškėja buvo pati atsakinga už savo prekių susigrąžinimą. Teismo vertinimu, pareiškėjos byloje nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. vasario 25 d. buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 9VM5800359 ir 2019 m. vasario 25 d. parengtas pranešimas apie prekių, laikytinų pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sulaikymą (neišleidimą), pareiškėjai nenurodžius, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti vykdant administracinę procedūrą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ta apimtimi, kuria pareiškėja pateikė skundą teismui.

24. Vertindamas pareiškėjos nusiskundimus dėl pareigūnių netinkamo pareigų vykdymo (nebuvimo raudonajame kanale, netinkamai užpildyto Protokolo), teismas pažymėjo, kad nors nebuvo konstatuotas surašyto Protokolo neteisėtumas, pareiškėja skunde taip pat nenurodė jokių konkrečių argumentų, grindžiančių, kad Protokolas buvo surašytas nesilaikant ANK nustatytų reikalavimų, tačiau tai teismo nesaisto ir neapriboja įvertinti visas aplinkybes, įvykusias įvykio metu, turėjusias įtakos pareiškėjos nepagrįstam patraukimui administracinėn atsakomybėn.

25. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, tikrindamas administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir atliktą pareiškėjos kaltės vertinimą, padarė išvadą, kad faktas, jog raudonajame kanale nėra muitinės pareigūno, neatleidžia keleivio nuo pareigos tinkamai deklaruoti vežamas prekes, tačiau pati valstybė, reikalaudama iš savo piliečių laikytis įstatymuose bei kituose teisės aktuose numatytos tvarkos, savo pareigas nepriekaištingai turi atlikti ir pati. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, kad pareigūno nebuvo raudonajame kanale įvykio metu, o Vilniaus TM pozicija, kad pareigūnių darbo vieta nėra apribota konkrečia vieta ir apima visą teritoriją, kurioje vyksta tikrinimai, nepaneigė įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, kad ginčo atveju prekių deklaravimas raudonajame kanale nebuvo sklandus ir lėmė pareiškėjos nepagrįstą patraukimą administracinėn atsakomybėn. Teismas pažymėjo, kad nesklandus prekių deklaravimas raudonajame kanale lėmė, kad surašant Protokolą buvo objektyviai neišnagrinėtos visos aplinkybės, turinčios įtakos tinkamam pareiškėjos veiksmų teisiniam kvalifikavimui, kuris buvo pripažintas netinkamu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.

26. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog pareigūnei nurodžius netikslų pažeidimo padarymo laiką, pirmosios instancijos teisme buvo atitinkamai išreikalauti ne tie vaizdo įrašai, dėl ko buvo prarasta galimybė patvirtinti arba paneigti pareiškėjos gynybos poziciją, jai ginčijant jos konstatuotą tyčinę kaltę dėl ANK 208 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtino, kad aplaidus pareigūnės pareigų vykdymas, surašant Protokolą ir nurodant jame įvykio laiką, sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjai – apribojo galimybę jai pagrįsti savo poziciją ir ją grindžiančių teiginių teisingumą teisme, jau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.

27. Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad ginčo įvykio metu pareigūnės veikė nepateisinamai paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nebuvo užtikrintas sklandus prekių deklaravimas raudonajame kanale, dėl ko pareiškėja nagrinėjamu atveju neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas pažymėjo, kad siekdama apginti savo pažeistas teises, pareiškėja turėjo inicijuoti teisminius procesus, o tai taip pat be abejonės sukėlė pareiškėjai papildomus išgyvenimus ir nepatogumus, kurie nebūtų patirti tokia apimtimi, jei būtų buvęs užtikrintas sklandus prekių deklaravimas raudonajame kanale, Protokole būtų buvęs nurodytas tikslus įvykio laikas, dėl ko nebūtų reikėję kreiptis į aukštesnės instancijos teismą, siekiant įrodyti savo pozicijos ir ją grindžiančių teiginių teisingumą.

28. Nurodęs, kad nustatytos visos atsakomybės sąlygos, teismas sprendė, kad pareiškėjai turi būti atlyginta neturtinė žala priteisiant piniginę kompensaciją. Teismo vertinimu, 700 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir protingo dydžio suma ir šią sumą priteisė iš atsakovo atstovo.

III. 29. Pareiškėja V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir jai priteisti 600 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

30. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį. Aptardama CK 6.271 straipsnyje nustatytas būtinąsias sąlygas civilinei valstybės atsakomybei kilti, pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog dėl netinkamų pareigūnų veiksmų pareiškėja patyrė žalą, tačiau nepriteisdamas pareiškėjai turtinės žalos, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, kurioje pripažįstama, kad nepaisant to, kad nėra įstatymu tiesiogiai nustatyta asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, teisė gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą administracinio teisės pažeidimo byloje, asmuo, remdamasis konstituciniu teisės principu, nustatančiu valstybės pareigą atlyginti žalą, turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisiant atstovavimo išlaidų dydžio žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės. Pareiškėjos teigimu, bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinių nusižengimų bylose, yra priteisiamos kaip turtinė žala (pripažįstant, jog tai yra tiesioginiai nuostoliai) administracinėse bylose, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo.

31. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, o ši išvada reiškia, kad egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Būtent neteisėti pareigūnų veiksmai lėmė pareiškėjos patirtą turtinę žalą. Jei pareiškėja nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn, ji nebūtų patyrusi ir išlaidų, kurios susijusios su teisinių paslaugų teikimu nagrinėjant bylą teisme, siekiant ginti savo teises ir teisėtus interesus. Sprendime nurodyta, jog teismui pateikti įrodymai ir bendrosios kompetencijos teismų priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas leido padaryti išvadą apie neteisėtus muitinės pareigūnių veiksmus. Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų muitinės pareigūnių neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos, kurią prašoma priteisti. Dėl jai nepagrįstai surašyto Protokolo, pareiškėja sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate, kuri jai atstovavo administracinio nusižengimo byloje, pareiškėja teismui pateikė dokumentus, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo byloje, t. y. pareiškėja pagrindė turtinę žalą, kuri jai turi būti atlyginta.

32. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja nurodo, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka pareiškėjos patirtų išgyvenimų. Pareiškėja pakartoja skunde nurodytus argumentus, susijusius su aplinkybėmis, kaip pasireiškė jos nurodoma neturtinė žala. Pareiškėja mano, kad prašoma priteisti 2 000 eurų suma neturtinei žalai yra proporcinga pareiškėjos patirtiems išgyvenimams – situacija, kai asmuo nepagrįstai kaltinamas pažeidimu, kurio nepadarė, kiekvienam asmeniui kelia neigiamas emocijas, tačiau ilgai užsitęsęs procesas (pareiškėja buvo reabilituota tik po penkių mėnesių po protokolo surašymo), kėlė ne trumpalaikius išgyvenimus, o nuolatinį stresą. Muitinės atstovė, sakydama baigiamąją kalbą teisme, net pabrėžė, kad pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių nusižengimų. Todėl pareiškėja pasijuto itin pažeminta, nes teismui buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad ji yra pavojinga pažeidėja. Pareiškėja savo pažeistas teises gynė teisme, o tai taip pat pareiškėjai sukėlė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus. Pareiškėja to nebūtų patyrusi, jei dėl Vilniaus TM pareigūnių neteisėtų veiksmų administracinio nusižengimo byloje nebūtų nepagrįstai nubausta administracine nuobauda.

33. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus TM, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.

34. Atsakovas nurodo bylos faktines aplinkybes bei jų vertinimą, nurodytą atsiliepime į skundą. Vadovaudamasis CK 6.271 straipsniu, atsakovas teigia, jog tam, kad būtų konstatuoti pareigūnų neteisėti veiksmai, būtina nustatyti, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o teismas nekonstatavo, jog muitinės pareigūnių veiksmai būtų buvę neteisėti, t. y. nenurodė teisės akto, reglamentuojančio jų tarnybą, pažeidimo. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, veikiantys pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus.

35. Nesutikdamas su teismo motyvais, kad ginčo įvykio metu pareigūnės veikė nepateisinamai paviršutiniškai, pažeisdamos bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nebuvo užtikrintas sklandus prekių deklaravimas raudonajame kanale, dėl ko pareiškėja nagrinėjamu atveju neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kt., atsakovas nurodo, jog teismo motyvai prieštaringi ir akivaizdžiai nepakankami pripažinti pareigūnų veiksmus neteisėtais.

36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, nesprendė klausimo dėl muitinės pareigūnų tarnybinės atsakomybės, teismas nepateikė teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, jog pareigūnės neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Muitinės pareigūnės atlikdamos savo darbo funkcijas neprivalo būti žmonėms matomoje vietoje, tačiau tai nereiškia, jog pareigūnės matydamos asmenį, norintį deklaruoti prekes, prie jo neprieina ir nesuteikia galimybės deklaruoti prekių. Prekių deklaravimas yra asmens pareiga, o ne teisė. Teismas pagrįstai nurodė, kad turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, tačiau pareiškėjos veiksmų kažkodėl taip nevertino, nors byloje yra pakankamai duomenų (žymos pase apie vykimus į trečiąsias šalis), kad pareiškėja labai dažnai vyksta ir atvyksta iš trečiųjų šalių (pvz., Kinijos) per Vilniaus oro uostą ir prekių deklaravimo tvarka jai žinoma, kaip ir žinoma, kokios gali būti pasekmės už prekių nedeklaravimą arba deklaravimą, pažeidžiant nustatytą tvarką.

37. Atsakovo teigimu, teismas neturėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo priimtu nutarimu, nes jame nebuvo sprendžiamas klausimas dėl muitinės pareigūnių teisėtų / neteisėtų funkcijų atlikimo. Muitinės pareigūnių darbo funkcijas reglamentuoja norminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, Vidaus tarnybos statutas) bei darbo organizavimą numato kiti teisės aktai (Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 3V-29 „Dėl Vilniaus oro uosto posto vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Darbo vietų aprašymas), kurių laikymasis yra privalomas, o nesivadovaujant ar netinkamai vadovaujantis šiais teisės aktais ir nustačius jų pažeidimus, pareigūnui taikoma tarnybinė atsakomybė, kaip tai numato Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnis, tačiau šiuo atveju muitinės pareigūnėms nebuvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir tarnybinis nusižengimas jų veiksmuose nebuvo konstatuotas.

38. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos kreipimosi į apeliacinės instancijos teismą administracinio nusižengimo byloje. Muitinis tikrinimas, muitinė kontrolė ir teisminiai procesai, susiję su galbūt įvykdytu administraciniu nusižengimu, nėra nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai, o valstybės įstatymais reglamentuotos procedūros. Teismui nepagrįstai įvertinus įstatymo reglamentuotas procedūras kaip nepatogumus ir dvasinius išgyvenimas, valstybėje susidarytų situacija, kad ji turėtų atlyginti neturtinę žalą visiems asmenims, dėl kurių aukštesnysis teismas priimtų palankų sprendimą ar pan.

39. Atsakovas nurodo, jog teismas vadovavosi CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu neteisėtumo nustatymo elementu – bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai yra pernelyg bendro pobūdžio. Šio elemento naudojimas nustatinėjant valdžios institucijos ir pareigūno veiksmų neteisėtumą nėra būtinas, nes kiti teisės aktai įtvirtina nemažai konkretesnių įpareigojimų valstybės institucijoms bei pareigūnams teisiškai tinkamai elgtis. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjamu atveju nenurodė nei pirmosios instancijos teismas, nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas galutiniame procesiniame sprendime.

40. Atsakovo teigimu, teismas nesivadovavo CK nuostatomis bei teismų praktikoje suformuotais reikalavimais, kuriais remiantis pripažįstamas žalos atsiradimas dėl valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltės. Akivaizdu, jog teismas priėmė sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nenustatęs priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaip tai yra reikalaujama, todėl nesant šios sąlygos, neatsiranda civilinė atsakomybė, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Nagrinėjamu atveju yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad muitinės pareigūnai vykdė teisės aktuose numatytas funkcijas, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl neįrodžius muitinės pareigūnių neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiamas.

41. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus TM, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

42. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais dėl asmens išlaidų, panaudotų gynybai administracinio nusižengimo byloje, vertinimu, remiantis ANK 666 straipsnio nuostatomis ir teismų praktika. Atsakovo teigimu, ANK 666 straipsnis aiškiai numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimui taikomos BPK nuostatos, todėl pareiškėjos rėmimasis CK nuostatomis yra nepagrįstas.

43. Atsakovas pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiama, kad pareiškėjai neturėjo būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, kadangi nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti muitinės pareigūnų veiksmai.

44. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji neturtinę žalą patyrė ir dėl ilgai trukusio teisminio proceso, atsakovas nurodo, jog nuo Protokolo surašymo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto nutarimo (2018 m. gruodžio 20 d.) praėjo tik trys mėnesiai, t. y. pakankamai mažas laikos tarpas, atsižvelgiant į tai, jog buvo apklausiama ne viena liudytoja, pateikti papildomi įrodymai. Pareiškėja, siekdama apginti savo teises, ir toliau pati tęsė bylinėjimąsi – tai reiškia, jog užtrukęs teisminis procesas buvo dėl pačios pareiškėjos, o ne dėl muitinės pareigūnų veiksmų.

45. Atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo argumentais dėl užtrukusio prekių grąžinimo pareiškėjai, pareigūnių elgesio, surašyto Protokolo neteisėtumo vertinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos V. K. skundo reikalavimas priteisti 600 Eur turtinės žalos atlyginimą ir priteistas pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės muitinės, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

47. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes laikosi pozicijos, kad jai pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas turėjo būti priteistas 600 Eur turtinės žalos atlyginimas bei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

48. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą nutraukti. Iš apeliacinio skundo argumentų nėra suprantama, dėl kokių priežasčių ši administracinė byla, iškelta pagal pareiškėjos skundą, turėtų būti nutraukta, nes atsakovas nenurodo ABTĮ 103 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant administracinė byla nutraukiama. Iš apeliacinio skundo motyvų galima daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi (ir ją prašo panaikinti), kuria pareiškėjai priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti 600 Eur turtinės žalos atlyginimą.

49. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

50. Pareiškėja dėl neteisėtų Vilniaus TM veiksmų prašo priteisti 600 Eur turtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėja nurodo, kad ji patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme, kur buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, ir šios išlaidos jai turi būti atlygintos, nes Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta dėl to, kad pareiškėjos veiksmuose nėra ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nutarta iš pareiškėjos paimtas prekes, nurodytas 2018 m. rugsėjo 18 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole, grąžinti pareiškėjai po to, kai ji atliks visas teisines procedūras ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaruos prekes.

51. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo, nurodydamas, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, jo 666 straipsnyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos, ginčo laikotarpiu galiojusiame BPK 103 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad proceso išlaidos yra teismo pripažintos proceso išlaidomis, o pagal 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti sprendžiamas administracinio nusižengimo teisenos metu, o ne inicijuojant naują bylą administraciniame teisme dėl turtinės žalos, kuri kildinama iš nuostolių, patirtų dėl atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, kuriuose buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, atlyginimo.

52. Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje buvo pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje, kurią reglamentavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, asmeniui padaryta žala (patirtos bylinėjimosi išlaidos) atlyginamos pagal CK 6.271 straipsnį.

53. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas ankstesnę administracinių teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose (žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020), konstatavo, kad administraciniuose teismuose nagrinėjant skundus, kuriais buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą, kildinamą iš išlaidų teisinėms paslaugoms teisminiuose ginčuose dėl pritaikytos administracinės atsakomybės, lemiamą reikšmę turėjo procesinės normos, reglamentavusios ginčų dėl administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimą teismuose. Prieš ginčo santykius, iki 2016 m. gruodžio 31 d., tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą reguliavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuriame nebuvo įtvirtinta nuostatų, kuriomis vadovaujantis galėjo būti atlyginamos administracinio teisės pažeidimo bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad nebuvo specialiojo įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų advokatui administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimą.

54. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose, ir konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271straipsniu. Tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialiąsias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.

55. Šiuo atveju pareiškėjos administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ir nutarimas priimtas ANK 666 straipsnio galiojimo metu (straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) ir tai reiškia, kad pareiškėja turėjo teisinį pagrindą ir galimybę nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą teismui remiantis specialiuoju įstatymu pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, todėl tokio prašymo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismui eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

56. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

57. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėję pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių, jos teigimu, jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri jai turi būti atlyginta, priteisiant 2 000 Eur kompensaciją, atsakovo atsikirtimus į šį pareiškėjos skundo reikalavimą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad ginčo įvykio metu pareigūnės veikė nepateisinamai paviršutiniškai, pažeisdamos bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nebuvo užtikrintas sklandus prekių deklaravimas raudonajame kanale, dėl ko pareiškėja nagrinėjamu atveju neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pareiškėja turėjo inicijuoti teisminius procesus, o tai taip pat sukėlė pareiškėjai papildomus išgyvenimus ir nepatogumus, t. y. pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina priteisiant 700 Eur kompensaciją. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos patirti nepatogumai nebūtų patirti tokia apimtimi, kokia buvo patirti, jei būtų buvęs užtikrintas sklandus prekių deklaravimas raudonajame kanale, Protokole būtų buvęs nurodytas tikslus įvykio laikas, dėl ko nebūtų reikėję kreiptis į aukštesnįjį teismą, siekiant įrodyti savo poziciją ir ją grindžiančių teiginių teisingumą.

58. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jai turėjo būti priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatitinka pareiškėjos patirtų išgyvenimų. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėjo būti tenkintas, nes ginčo atveju yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog muitinės pareigūnės vykdė teisės aktuose numatytas funkcijas, neįrodyti muitinės pareigūnių neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-438/2020; kt.).

60. Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016; 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018; kt.).

61. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

62. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

63. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013; kt.).

64. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo atstovo veiksmus surašant Protokolą, kuriame buvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai inkriminuotas ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, konstatuotina, kad būtent įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarime, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo byla, pripažinta, kad Protokole neteisingai nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos kaltais veiksmais, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjos ėjimas žaliuoju kanalu buvo nulemtas ne siekio išvengti pareigos deklaruoti daiktus, o noro gauti informaciją iš muitinės pareigūnių dėl deklaravimo tvarkos, pareigūnėms nesant jų darbo vietoje. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarime nurodytos aplinkybės suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad surašant Protokolą nebuvo išsiaiškintos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, nustatant, kad pareiškėjos veiksmuose yra ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

65. Tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarime nėra tiesiogiai konstatuotas Protokolo neteisėtumas, kad pareigūnės Protokolo surašymo metu, atlikdamos procedūrinius veiksmus, su pareiškėja elgėsi tinkamai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad surašant Protokolą buvo tinkami įvertintos visos aplinkybės, reikalingos tam, jog būtų konstatuotas pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarime yra įvertinti pareigūnių veiksmai, susiję su jų nebuvimu raudonajame kanale. Dėl to pagrįstas pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad nesklandus prekių deklaravimas raudonajame kanale lėmė, jog surašant Protokolą nebuvo objektyviai išnagrinėtos visos aplinkybės, turinčios įtakos tinkamam pareiškėjos veiksmų teisiniam kvalifikavimui, kuris buvo pripažintas netinkamu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nutarimu, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir tuo, kad Protokole nebuvo nurodytas tikslus įvykio laikas.

66. Iš atsakovo nurodomų argumentų šioje byloje matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarime nurodytu pareiškėjos bei muitinės pareigūnių veiksmų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo šioje byloje kitaip vertinti pareiškėjos ir pareigūnių veiksmus, nei kad jie yra įvertinti įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarime.

67. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo aptartus įrodymus ir jų nekartodama, daro išvadą, kad Vilniaus TM veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados. Neteisėtas Protokolo surašymas turėjo įtakos pareiškėjos interesams, t. y. Vilniaus TM tinkamai neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėja patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

68. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

69. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

70. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl jai priteisto per mažo neturtinės žalos atlyginimo, pirmiausia nurodo, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą.

71. Akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra skirtas kompensuoti pažeistas neturtines vertybes, o ne atlyginti patirtus nuostolius ar atkurti nukentėjusiojo turėtą padėtį, kaip kad yra turtinės žalos atlyginimo atveju. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

72. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie jos patirtą neturtinę žalą, kriterijus neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, pirmosios instancijos teismo nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius aspektus, tai, kad byloje nenustatyta, jog sutriko ar pablogėjo pareiškėjos sveikata ar atsirado kitokio pobūdžio sunkių pasekmių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pareiškėjai atlygintinos neturtinės žalos dydį.

73. Pareiškėja šioje byloje nėra nurodžiusi jokių išskirtinių aplinkybių ar tokio pobūdžio kriterijų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad jai turi būti atlyginta pinigais žymiai didesnė neturtinė žala, t. y. priteista 2 000 Eur. Pažymėtina, kad nepripažinti pagrįstais ir įrodytais pareiškėjos skundo argumentai dėl nepagrįstai ilgo prekių sulaikymo, taip pat kad pareigūnės su pareiškėja elgėsi netinkamai (grubiai).

Dėl bylos procesinės baigties

74. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių apeliaciniai skundai nepripažįstami pagrįstais ir tenkintinais, todėl atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės muitinės, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė