2013-10-01 Nr. ATPB-213-4-06-3-04265-2012-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-26-2013

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04265-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

45.4;

52.1;

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. U. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

J. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 23 d. apie 10.51 val. Klaipėdoje, K. Donelaičio g. 4, pastatė automobilį „VW Caravelle“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mokamoje automobilių statymo vietoje, nesumokėjęs už stovėjimą nustatyta tvarka, t. y. pažeidė Klaipėdos savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-425 patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų (toliau – Nuostatų) 13.1 punktą, nustatantį, kad automobilio valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį, privalo iš karto įsigyti bilietą arba sumokėti už automobilio stovėjimą mobiliuoju ryšiu arba turėti leidimą naudotis mokamomis vietomis automobiliui statyti; 13.4 punktą, nustatantį, kad bilieto arba leidimo originalą būtina palikti automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje), iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, automobilio rekvizitai (modelis valstybinis numeris).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2012 m. spalio 4 d. nutarimu J. U. nubaustas pagal ATPK 1245 straipsnį 80 Lt bauda už tai, kad pažeidė Nuostatų 13.4 punktą, nes mokėjimo už stovėjimą bilieto nepaliko po priekiniu stiklu (salono viduje) iš lauko gerai matomoje vietoje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi J. U. skundo netenkino. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2012 m. spalio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi J. U. apeliacinio skundo netenkino, paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. U. prašo panaikinti teismų nutartis ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Prašyme teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis yra be motyvų, o nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai. Byloje neįrodyta jo kaltė, nubaudimas pagrįstas tik subjektyvia nuomone, be jokių įrodymų, neapklausiant kartu buvusių žmonių, iškraipant teismo posėdžio protokolo turinį, kuris neatitinka teismo posėdžio eigos. Pareiškėjas nesutinka su teismų atliktu jo parodymų vertinimu, kad buvo vadovautasi posėdžio protokole esančia jo parodymų dalimi, jog bilietas buvo nuslinkęs, nors jis po to nurodė, kad bilietas buvo pasislinkęs, tačiau per stiklą gerai matėsi. Taip pat kritikuojama byloje esanti fotolentelė, iš kurios, J. U. manymu, negalima įžiūrėti nuotraukose užfiksuoto turinio.

Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismą gynybos užtikrinimo, teisė turėti atstovą byloje, įtvirtinta ATPK 272 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine įgalioto atstovo, turinčio teisinį aukštąjį universitetinį išsilavinimą pagalba. Prieš prasidedant pirmosios instancijos teismo posėdžiui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė prašymą dėl atstovavimo jam pagal įgaliojimą. Teismas pareikalavo originalių dokumentų iš jo įgalioto asmens P. M.. Šiam pateikus reikalingus dokumentų originalus (diplomą, kuris patvirtina, kad atstovas turi aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą), teismas vis tiek atmetė prašymą ir neleido atstovauti įgaliotam asmeniui, nors dėl to nepriėmė jokios nutarties, nepateikė jokių paaiškinimų, pažeisdamas ATPK 272, 275 straipsnių nuostatas, lygybės, įstatymo viršenybės, objektyvumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas formaliai atmetė prašymus dėl atstovavimo, neinformuodamas, kodėl neleista procese dalyvauti atstovui, be to, teismas nepaaiškino tokio sprendimo apskundimo tvarkos, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria apeliacinis skundas atmestas, nurodant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teisme nepateikė jokio prašymo ir tai parodo byloje esantis posėdžio protokolas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad nors posėdžio protokole neįrašyti prašymai dėl atstovo dalyvavimo, tačiau posėdžio metu buvo daromas garso įrašas ir jame turėjo būti užfiksuoti šie prašymai. Tačiau jam nuvykus į teismą ir paprašius leisti susipažinti su garso įrašu, tai padaryti nebuvo leista, nurodant, kad garso įrašas nėra bylos sudėtinė dalis ir jo kopijos bylos dalyviams nėra daromos. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nutartyje apie garso įrašą nieko nepasisakė, nors dėl to apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kirstina Vintilaitė atsiliepime prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. U. prašymą.

Teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino faktines veikos aplinkybes, vertinant įrodymus ir nustatant bylos aplinkybes nepadaryta jokių esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, įstatymas pritaikytas tinkamai.

Atsiliepime nurodoma, kad teisė kreiptis į teismą gynybos J. U. nebuvo pažeista, tai įrodo, faktas, kad jis kreipėsi su skundais tiek į Klaipėdos apylinkės teismą, tiek į apeliacinės instancijos teismą, tiek dėl bylos atnaujinimo. Be to, Viešosios tvarko skyriaus valstybės tarnautojai J. U. bei jo atstovui P. M. visada sutekdavo visą turimą informaciją, konsultacijas, atsakydavo į klausimus dėl pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos.

Pirmosios instancijos teisme J. U. buvo išaiškintos visos jo teisės ir pradėtas bylos nagrinėjimas. Taigi pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje sutiko, kad teismas pradėtų nagrinėti jo bylą. Jis jokių naujų prašymų nereiškė, nors galėjo prašyti atidėti bylos nagrinėjimą, duoti laiko advokatui ar kitam asmeniui, teikiančiam teisinę pagalbą, susirasti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodomas teisių pažeidimas yra nepagrįstas, o vien nesutikimas su nepalankiu teismo sprendimu nereiškia, kad buvo padaryti esminiai materialiosios ar proceso teisės pažeidimai.

Atsiliepime pažymima, kad nei bylos nagrinėjimo metu Viešosios tvarkos skyriuje, nei pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė teiginio, kad nebuvo apklausti su juo kartu buvę asmenys. Atsakydamas į prašymo argumentą dėl parodymų vertinimo, atsiliepimą teikiantis asmuo nurodo, kad J. U. bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog pažeidė tuo metu galiojusių Nuostatų 13.4 punkto reikalavimą, nes nepaliko bilieto, kaip to reikalaujama, dėl to gailėjosi, todėl jam buvo paskirta minimali nuobauda, tačiau pirmosios instancijos teisme J. U. pradėjo neigti anksčiau pasakytus savo žodžius ir tvirtinti, kad bilietą palikęs po priekiniu stiklu aiškiai matomoje vietoje. Be to, iš pažeidimą užfiksavusios Všį Klaipėdos keleivinis transportas buvo gauto skaitmeninės nuotraukos ir nagrinėjimo metu jos buvo peržiūrimos kompiuterio monitoriuje naudojant priartinimo funkciją, tačiau nei bylą nagrinėjęs pareigūnas, nei pats pareiškėjas nematė jokio bilieto, kuris būtų padėtas po automobilio priekiniu stiklu, o J. U., paklaustas, kur, kokioje vietoje jis rado nuslydusį bilietą, kai sugrįžo prie automobilio, negalėjo atsakyti.

Nesutinkama, kad teismo nutartyse nėra tikslios jų apskundimo tvarkos, nes pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog ši nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nutartis neskundžiama, nes pagal ATPK 232 skirsnyje nustatytas taisykles, administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimas nėra apeliacinės instancijos teismo sprendimo apskundimas.

Prašymas netenkintinas.

Dėl J. U. padaryto pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 1245 straipsnį

Pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, dalis pareiškimo teiginių, susijusių su kaltės neigimu ir nustatytų aplinkybių ginčijimu (aplinkybė dėl bilieto suradimo, bilieto pasislinkimo, jo matomumo) bei nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, yra nenagrinėtini.

ATPK 1245 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už nuostatuose numatytos vietinės rinkliavos, renkamos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti, mokėjimo tvarkos pažeidimą. ATPK 1245 straipsnio dispozicija yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Taigi ją taikant turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė. Tai, kas bus laikoma pažeidimu kiekvienu konkrečiu atveju, priklauso nuo atskirų savivaldybių nustatytų mokėjimo tvarkų taisyklių turinio. Šioje byloje nustatyta, kad buvo pažeistas vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą mokėjimo tvarkos, galiojančios Klaipėdos mieste, 13.4 punktas, nes J. U., įsigijęs mokėjimo bilietą, jo nepaliko automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje), iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, automobilio rekvizitai (modelis, valstybinis numeris).

Klaipėdos savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-425 patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 16 punktas nustato, kad už jose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 1245 straipsnį. Teismai, nagrinėję bylą, padarė teisingas įstatymu pagrįstas išvadas, kad sumokėjimas už stovėjimą, tačiau vienkartinio, patvirtinančio apmokėjimą, bilieto nepalikimas, kaip to reikalauja Nuostatų taisyklės, rinkliavos kontrolę atliekančiam pareigūnui matomoje vietoje, yra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal ATPK 1245 straipsnį.

Tai, kad vairuotojams įtvirtinta pareiga ne tik sumokėti už stovėjimą, bet ir mokėjimo patvirtinimą palikti aiškiai matomoje vietoje, paaiškinama mokėjimo tvarkos laikymosi kontrolės būtinumu, kuris užtikrina teisingą mokestinės pareigos įgyvendinimą. Priešingai, neužtikrinant tokios kontrolės, iškyla rizika, sudaromos sąlygos piktnaudžiavimui mokėjimo tvarkos taisyklėmis ir rinkliavos išvengimui.

Šioje byloje teismai savo išvadas dėl Nuostatų 13.4 punkto pažeidimo motyvavo pakankamai, remdamiesi bylos įrodymų visuma (protokolu, byloje esančiomis nuotraukomis, asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, paaiškinimais).

Dėl ATPK 272 straipsnyje įtvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimo

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, įtvirtintos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, naudotis įgalioto atstovo pagalba bei susipažinti su bylos medžiaga.

Teisės naudotis įgalioto atstovo pagalba pažeidimas, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, pasireiškė tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jo prašymą leisti dalyvauti P. M. kaip jo atstovui net tada, kai buvo pateikti visi teismo reikalaujami dokumentai. Teismas tokio savo sprendimo niekaip nemotyvavo, jo nefiksavo teismo posėdžio protokole ir nepaaiškino šio sprendimo apskundimo tvarkos. Teisė susipažinti su bylos medžiaga buvo pažeista dėl to, kad pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašu.

Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai atmestini, nes nėra prielaidų vertinti juos kaip esminius procesinius pažeidimus duomenų visumos kontekste.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta dalyvaujant pačiam asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn J. U. ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui. Pažymėtina, kad teismas proceso eigą vertina iš posėdžio protokolo, surašyto ATPK 300 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne iš garso įrašo. Iš posėdžio protokolo turinio matyti, kad prašymas dėl leidimo turėti atstovą byloje neužfiksuotas, nėra jokių duomenų apie minimus prašymus, pateiktus su juo susijusius dokumentus, iš kurių išplauktų išvados apie teismo procesinius pažeidimus. Priešingai, kaip teisingai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, iš protokolo turinio matyti, kad J. U. neprieštaravo bylos nagrinėjimui dalyvaujant tik jam ir institucijos atstovui, nepateikė jokių papildomų prašymų ar prieštaravimų dėl teismo sudėties, dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar pan. Be to, jis pats aktyviai dalyvavo posėdyje, paaiškino įvykio aplinkybes, atsakinėjo į teisėjos klausimus, išreiškė aiškų prašymą, kad byla būtų nutraukta, t. y. užfiksuota posėdžio eiga nesuteikia pagrindo manyti, kad buvo pažeidinėjamos procesinės atstovavimo teisės, kad bylos nagrinėjimas vyko neužtikrinant patraukto administracinėn atsakomybėn asmens gynybos teisės tokio pobūdžio bylose. Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad J. U. teisė duoti paaiškinimus, teikti prašymus, kurios užtikrina asmens galimybes gintis, atstovauti sau, nebuvo suvaržytos. Nesant duomenų apie pažeidimus dėl teismo uždraudimo dalyvauti įgaliotam atstovui, nėra pagrindo kalbėti apie esminius procesinius atstovavimo teisės bei neinformavimo apie apskundimo teisę pažeidimus.

Atsakydamas į kitą teiginių dėl procesinių pažeidimų dalį, teismas pažymi, kad pagal Teisėjų tarybos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 13P-125-(7.1.2) patvirtintą aprašą dėl teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos bendrųjų nuostatų 3 punktą garso įrašas administracinių teisės pažeidimų bylose nėra bylos sudedamoji dalis ir byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė susipažinti su bylos medžiaga, priešingai negu nurodo pareiškėjas, neleidus jam pasidaryti posėdžio garso įrašo kopijos, nebuvo pažeista.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. U. prašymą atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Vytautas Piesliakas

Tomas Šeškauskas