2022-10-26 Nr. AB-25741-3-61-3-00763-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-526-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00763-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Elektros tinklų statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Elektros tinklų statyba“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Elektros tinklų statyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2021 m. vasario 11 d. rašto Nr. 2D-2266 dalį, kuria konstatuota, kad 2020 m. lapkričio 4 d. Avarijos tyrimo aktas Nr. 1S-7 ir 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo aktas Nr. 1S-1 nelaikomi administraciniais sprendimais; 2) įpareigoti Inspekciją iš esmės išnagrinėti AB „Elektros tinklų statyba“ 2020 m. gruodžio 10 d. skundą dėl 2020 m. lapkričio 4 d. Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-7 ir 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-1.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1V-18 „Dėl statomos 110 kV elektros perdavimo linijos (duomenys neskelbtini) avarijos tyrimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo aktu Nr. 1S-1 nustatė, jog 2020 m. vasario 2 d. buvo rastos dvi pasvirusios ir dvi nuvirtusios g/b atramos oro linijos apsaugos zonos ribose. Komisija nusprendė, kad tai yra statinio avarija ir dėl šios statinio avarijos atsakingas darbus vykdęs rangovas, t. y. Bendrovė. Komisija šiame akte nurodė, kad, vadovaujantis statybos darbų žurnalo Nr. 2 F-7 formos įrašais, atramų Nr. 49-52 ir orinės linijos laidų montavimą atliko rangovas – AB „Elektros tinklų statyba“. Komisija pažymėjo, kad rangovas, vykdydamas atramų Nr. 49-52 montavimą, nesilaikė projekto „110 kV elektros perdavimo linijos (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (toliau – ir Projektas) sprendinių ir orinės linijos montavimo laidų montavimą vykdė nesilaikant technologijos projekte nurodytų darbų eiliškumo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus. Komisija akte nurodė, kad šie pažeidimai yra viena iš atramų Nr. 49-52 avarijos priežasčių.

3. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo akte Nr. 1S-1 nurodyti ir jo neva neteisėti veiksmai, kurie gali sukelti jam, kaip juridiniam asmeniui, neigiamas pasekmes, vadovaudamasis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 56.5 ir 56.5.1.2. punktais, 2020 m. gegužės 8 d. pateikė skundą Inspekcijos viršininkui. Skunde nurodė, kad 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo aktas Nr. 1S-1 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame nustatyta tikrovės neatitinkanti informacija bei padarytos neteisingos išvados, kad dėl avarijos yra kaltas rangovas, t. y. AB „Elektros tinklų statyba“. Nurodė, kad Bendrovė šių darbų nevykdė, šiuos darbus vykdė rangovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tauragės energetika“, kuris buvo paskirtas su užsakovo AB „Litgrid“ žinia ir jo pritarimu.

4. Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 2D-11294 „Dėl Jūsų skundo“ informavo pareiškėją, kad pavedė Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau – ir Departamentas) atlikti papildomą tyrimą dėl subrangovo – UAB „Tauragės energetika“ atsakomybės ir spręsti dėl nustatytų avarijos tyrimo akto neatitikimų ištaisymo, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde pateiktas aplinkybes, bei nurodė, kad apie priimtus sprendimus informuos pareiškėją raštu. Pareiškėjas, gavęs tokį Inspekcijos atsakymą, suprato, kad jo skundas yra priimtas, įvertintas ir pripažintas pagrįstu.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas 2020 m. lapkričio 17 d. persiuntė 2020 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 2D-16123 ir Avarijos tyrimo aktų Nr. 1S-1 ir Nr. 1S-7 kopijas. Rašte buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsniu bei atsižvelgiant į papildomo tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, 2020 m. lapkričio 4 d. išleista Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-7 versija. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad buvo taisoma tik Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-1 projekto vykdymo priežiūros vertinimo dalis, akto dalis dėl administracinio nusižengimo atsakomybės sudėties ir pagrindimo AB „Elektros tinklų statyba“ atžvilgiu nebuvo taisoma.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo akte Nr. 1S-1 ir 2020 m. lapkričio 4 d. Avarijos tyrimo akte Nr. 1S-7 (toliau – ir Avarijos tyrimo aktai) padarytomis išvadomis, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė Inspekcijai 2020 m. gruodžio 10 d. skundą, kuriame nurodė, kad Departamentas neatliko tyrimo dėl Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 2D-11294 „Dėl Jūsų skundo“ nurodytų aplinkybių, t. y. visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su faktinio rangovo UAB „Tauragės energetika“ vykdytais rangos darbais, bei nepagrįstai laikė, kad šiuos darbus vykdė AB „Elektros tinklų statyba“ bei, kad būtent dėl AB „Elektros tinklų statyba“ atliktų darbų trūkumų įvyko avarija statybos objekte. Inspekcija 2021 m. vasario 11 d. raštu Nr. 2D-2266 „Dėl Jūsų skundo“ patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo pareiškėją apie Departamentui teiktą 2020 m. rugpjūčio 14 d. pavedimą Nr. PA-70, kuriuo jam pavesta atlikti papildomą tyrimą dėl objekte „110 kV elektros perdavimo linijos (duomenys neskelbtini) statyba“ 2020 m. vasario 2 d. įvykusios avarijos, kurios metu pasviro ar nuvirto atramos Nr. 49, 50, 51, 52, siekiant nustatyti kaltus asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo galėjo įvykti avarija. Inspekcija 2021 m. vasario 11 d. rašte taip pat nurodė, kad, jos nuomone, kadangi Departamentas 2020 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 2D-16123 informavo apie pataisytą 2020 m. balandžio 9 d. avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-1, yra aktualus 2020 m. lapkričio 4 d. Avarijos tyrimo aktas Nr. 1S-7. Inspekcija 2021 m. vasario 11 d. rašte pažymėjo, kad atsižvelgiant į jos raštu nurodytą teisinį reguliavimą, tik Komisijai yra numatyta prievolė nustatyti avarijos priežastis, už normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus atsakingus asmenis bei asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija. Inspekcija rašte akcentavo, kad Avarijos tyrimo aktuose Komisija jokių privalomo pobūdžio sprendimų neįtvirtino, todėl Avarijos tyrimo aktai negali būti laikomi administraciniais sprendimais, kurie Taisyklių nustatyta tvarka gali būti skundžiami Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui, ar jų sprendimu panaikinami avarijos tyrimo aktai.

7. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Inspekcija 2021 m. vasario 11 d. rašto Nr. 2D-2266 „Dėl Jūsų skundo“ teiginiais, kad Avarijos tyrimo aktuose Komisija jokių privalomo pobūdžio sprendimų neįtvirtino, todėl Avarijos tyrimo aktai negali būti laikomi administraciniais sprendimais, kurie Taisyklių nustatyta tvarka gali būti skundžiami Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui, ar jų sprendimu panaikinami avarijos tyrimo aktai.

8. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Šiuo atveju Avarijos tyrimo aktus surašė ir pasirašė Inspekcijos sudaryta Komisija, kuriai vadovavo Departamento atstovė. Avarijos tyrimo aktai turi analogiškas sudėtines dalis, taip pat ir dalį „Komisijos išvados“, kurią sudaro poskyriai. Avarijos tyrimų aktų Komisijos išvadų dalies poskyryje „Asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija“ expressis verbis (tiesiogiai) nurodoma, kad avarija įvyko ir dėl rangovo AB „Elektros tinklų statyba“.

9. Pareiškėjo vertinimu, kategoriškos Avarijų tyrimų aktuose nurodytos išvados ir šias išvadas pagrindžiantys argumentai tiek savo turiniu, tiek savo stilistika, tiek išvadų ar argumentų imperatyvumu patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai vykdė darbus, todėl yra atsakingas už jo faktiškai vykdytų darbų trūkumus, kurie konstatuoti Avarijos tyrimo aktuose. Pareiškėjo nuomone, tiek Avarijos tyrimo aktuose pažodžiui nurodant, kad Bendrovė kalta dėl darbų trūkumų, tiek Inspekcijos 2021 m. vasario 11 d. atsakyme, kuriame Inspekcija dėl šių Avarijos tyrimo akto dalių pagrįstumo nieko nepasisako, suponuoja išvada, jog viešojo administravimo subjektai išreiškė valią dėl teisės aktų taikymo bei priėmė sprendimą, kad dėl šių teisės aktų pažeidimo yra kaltas / atsakingas pareiškėjas.

10. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija turi kompetenciją vertinti Avarijos tyrimų aktų turinį bei pavesti atlikti papildomus aplinkybių tyrimus, atsižvelgiant į pareiškėjų teikiamus argumentus dėl šių aktų pagrįstumo.

11. Akcentavo, kad Departamentas dar 2020 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 2D-16123 nurodė, jog išleido 2020 m. lapkričio 4 d. Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-7 versiją, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsniu, kuris reglamentuoja būtent administracinį sprendimą priėmusio administracinio subjekto teisę tikslinti administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, imasi priemonių klaidoms ištaisyti. Taigi pati Inspekcija vienais atvejais Avarijos tyrimo aktą laiko administraciniu sprendimu, kitais, jai nepatogiais atvejais, tą patį dokumentą tokiu sprendimu nebelaiko. Toks teisinis neapibrėžtumas pažeidžia teisės į teisingą teismą principą, konstitucinį teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių principą, gerojo administravimo principo reikalavimus.

12. Pareiškėjas nurodė, kad iš dalies sutinka su Inspekcijos teiginiu, jog tik Komisijai yra numatyta prievolė nustatyti avarijos priežastis, už normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus atsakingus asmenis bei asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija, tačiau nesutinka su šio teiginio pagrindu daroma išvada, kad Inspekcija apskritai neturi jokios kompetencijos šioje srityje. Pažymėjo, kad Inspekcija jau buvo priėmusi sprendimą pagal pirmąjį pareiškėjo skundą atlikti papildomą aplinkybių tyrimą dėl UAB „Tauragės energetika“ atsakomybės ir spręsti dėl nustatytų Avarijos tyrimo akto neatitikimų ištaisymo.

13. Pareiškėjas teigė, kad Avarijos tyrimo aktai yra administraciniai aktai, nes juose pažodžiui nurodoma (daroma išvada), dėl kieno kaltės įvyko avarija, kokie teisės aktai buvo pažeisti bei nurodoma, ar tas pažeidimas buvo būtinoji sąlyga avarijai kilti (nurodomas priežastinis ryšys), o pati Inspekcija juos tikslino vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsniu. Atkreipė dėmesį, kad Avarijos tyrimo aktus surašiusiai Komisijai, kaip viešojo administravimo institucijai, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai. Avarijos tyrimo aktai sukelia tam tikras teisines pasekmes, nes jais konstatuojami konkretūs įstatymų pažeidimai, įvardijami konkretūs įstatymus pažeidę asmenys bei papildomai aprašomas priežastinis ryšys. Inspekcija analogiškas / tapačias aplinkybes traktuoja skirtingai.

14. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti arba administracinę bylą nutraukti.

15. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju avarijos tyrimą organizavo Inspekcijos padalinys – Departamentas, kurio surašytus Avarijos tyrimo aktus pareiškėjas skundė Inspekcijos viršininkui, kaip pats nurodė, išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, kuri nėra privaloma. Šiuo atveju ginčijamu Inspekcijos 2021 m. vasario 11 d. raštu, išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. skundą, buvo priimtas sprendimas skundo netenkinti. Inspekcija neatsisakė nagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. skundo dėl avarijos tyrimo išvadų, todėl pateiktas skundas teismui, kuriame tiesiog prašoma pripažinti, kad avarijos tyrimo aktas yra administracinis sprendimas, Inspekcijai yra nesuprantamas ir neturintis teisinio tikslo, kadangi byla iškelta ne dėl Inspekcijos 2021 m. vasario 11 d. rašte išdėstyto sprendimo esmės ir jo tenkinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių padarinių.

16. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį, Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Aptarnavimo taisyklės) 44 punktą, galiojusį Departamento 2020 m. lapkričio 16 d. rašto priėmimo ir pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. skundo Inspekcijai pateikimo metu, pareiškėjas galėjo apskųsti Departamento veiksmus viršininkui, nepriklausomai nuo to, ar avarijos tyrimo aktas yra administracinis sprendimas. Taigi tas faktas, kad avarijos tyrimo aktas nėra administracinis sprendimas, nedaro jokios įtakos Departamento veiksmų vertinimui, nes vien dėl to nebuvo atsisakyta įvertinti Departamento veiksmų.

17. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundo motyvai iš esmės susiję su Avarijos tyrimo akto teisiniu kvalifikavimu, tačiau neapima Inspekcijos sprendimo, t. y. skundžiamo rašto esmės vertinimo, todėl skundas negali būti tenkinamas ir nagrinėjamas teisme.

18. Atsakovas dėl Avarijos tyrimo akto kvalifikavimo paaiškino, kad statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748, (toliau – ir Reglamentas) nustato esamų statinių tyrimų reikalavimus, statinių pripažinimo avariniais tvarką, naujai statomo, rekonstruojamo, remontuojamo, griaunamo ar naudojamo statinio avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką. Statinio avarijos tyrimo akto forma nustatyta Reglamento 2 priede. Reglamentas nenustato Avarijos tyrimo aktų taisymo procedūros, todėl, taisant 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-1, kaip analogija buvo vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsniu, reglamentuojančiu administracinio sprendimo klaidų ištaisymo procedūrą. Inspekcijos nuomone, šios teisės normos taikymas niekaip nekeičia fakto, jog Avarijos tyrimo aktuose nesuformuluoti atitinkami įpareigojimai, be to, nedaro įtakos šiam ginčui.

19. Avarijos tyrimo aktuose pareiškėjui nenustatomos teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų jo atžvilgiu (pateikiamos tik rekomendacijos). Avarijos tyrimo aktuose iš esmės pateikiamos avarijos tyrimo faktinės aplinkybės (duomenys apie statinio avariją, statinio avarijos priežastys, asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija), rekomendacijos. Taigi Avarijos tyrimo aktai yra rekomendacinio pobūdžio ir tiesiogiai nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Tokia Inspekcijos pozicija dėl Avarijos tyrimo aktų nelaikymo administraciniais sprendimais atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose.

20. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus dėl diskriminavimo nagrinėjant skundus dėl analogiškų / tapačių aplinkybių, pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų pareiškėjas, savaime teisės principų / normų nepažeidžia. Inspekcijos teigimu, pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokios teisės objektyviai yra pažeistos ir nepateikė pagrįstų duomenų, kad pasikeis jo teisinis statusas teismui panaikinus skundžiamą rašto dalį, kurioje nurodyta, kad Avarijos tyrimo aktai nelaikytini administraciniais sprendimais.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

22. Teismas nustatė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Reglamento 20.1 papunkčiu ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (toliau – ir Nuostatai) 11.2.2, 19.13, 19.15 papunkčiais ir atsižvelgiant į 2020 m. vasario 3 d. AB „Kauno tiltai“ pranešimą Nr. S20-115, Inspekcijos viršininko 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1V-18 „Dėl statomos 110 kV elektros perdavimo linijos (duomenys neskelbtini) avarijos tyrimo komisijos sudarymo“ sudaryta statomos 110 kV elektros perdavimo linijos (duomenys neskelbtini) Komisija.

23. Komisija surašė 2020 m. balandžio 9 d. avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-1, kuriame, vadovaudamasi UAB „Projektų ekspertizė“ statinio ekspertizės aktu Nr. 20/047, nurodė statinio avarijos priežastis: atramų Nr. 49-52 darbai atlikti nesilaikant projekte „110 kV elektros perdavimo linijos (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ pateiktų sprendinių; statybos darbai vykdyti nusižengiant technologinio projekto reikalavimams – orinės linijos laidai pradėti montuoti pilnai nepabaigus atramų pamatų rengimo; išpildomoji dokumentacija, statybos darbų žurnale fiksuojami darbai, paslėptų darbų aktai, bandymo rezultatai nepriimti techninio prižiūrėtojo, tačiau darbai buvo vykdomi toliau; projektiniai sprendiniai pakeisti neatliekant projekto korektūros, skaičiavimų, derinimo su projekto autoriais. Avarijos tyrimo akte konstatuota, kad dėl visų šių priežasčių įvyko atramų Nr. 49-52 pagrindų deformacijos bei atramų Nr. 50 ir 51 lūžiai. Avarijos tyrimo akte taip pat pateiktas statybos dalyvių veiklos įvertinimas, be kita ko, konstatuojant, kad remiantis statybos darbų žurnalo Nr. 2 F-7 formos įrašais atramų Nr. 49-52 ir orinės linijos laidų montavimą atliko rangovas AB „Elektros tinklų statyba“. Rangovas AB „Elektros tinklų statyba“, vykdant atramų Nr. 49-52 montavimą, nesilaikė projekto „110 kV elektros perdavimo linijos (duomenys neskelbtini) Statybos projektas“ sprendinių ir orinės linijos laidų montavimą vykdė nesilaikant technologijos projekte nurodytų darbų eiliškumo, tuo pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus. Komisija priėjo prie išvados, kad šie pažeidimai yra viena iš atramų Nr. 49-52 avarijos priežasčių. Avarijos tyrimo akte įvardinti asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija, tarp kurių nurodytas ir pareiškėjas. Avarijos tyrimo akte pateiktos Komisijos rekomendacijos. Rangovui AB „Elektros tinklų statyba“ rekomenduota pakoreguoti technologijos projekto sprendinius, detalizuojant g/b atramų įrengimo technologiją, darbų eiliškumą, bandymus ir t. t., sugriežtinti atliekamų statybos darbų kontrolę. Inspekcijai rekomenduota kreiptis į valstybės įmonę Statybos produkcijos sertifikavimo centrą dėl statybos dalyvių veiklos įvertinimo, patraukti administracinėn atsakomybėn asmenis (fizinius ar juridinius) dėl administracinio nusižengimo požymius atitinkančių veikų.

24. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 8 d. Inspekcijai pateikė skundą dėl Komisijos 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-1, kuriuo Inspekcijos buvo prašoma pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą ir panaikinti 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-1 bei apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Avarijos tyrimo akte konstatuota AB „Elektros tinklų statyba“ kalte, be kita ko, nurodė, kad Komisija nepagrįstai incidentą, įvykusį statybos aikštelėje, priskyrė prie statinio avarijos.

26. Inspekcijos vyriausiasis patarėjas, vadovaudamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1V-56, 117.5 papunkčiu, ir atsižvelgdamas į E. P. 2020 m. gegužės 11 d. (reg. Nr. 1D-6432) rašte, G. T. 2020 m. gegužės 8 d. (reg. Nr. 3D-1193) skunde, advokato T. J. 2020 m. gegužės 8 d. (reg. Nr. 3D-1182) skunde pateiktas aplinkybes, 2020 m. rugpjūčio 14 d. pavedimu Nr. PA-70 „Dėl aplinkybių patikrinimo ir atsakymo pateikimo“ pavedė Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorei pagal kompetenciją užtikrinti, kad: 1) įvertinant pareiškėjų skunduose nurodytas aplinkybes, būtų atliktas papildomas tyrimas dėl asmenų (statinio statybos techninės priežiūros grupės, subrangovo UAB „Tauragės energetika“) veiklos ar neteisėto veikimo, dėl kurių veiksmų ar neveikimo galėjo įvykti avarija, ir nustačius pažeidimus ar technines klaidas, spręsti dėl nustatytų avarijos tyrimo akto neatitikimų ištaisymo; 2) apie patikrinimo rezultatus ir nustatytus pažeidimus raštu būtų informuoti pareiškėjai ir kiti tyrimu suinteresuoti asmenys (Inspekcijos viršininko 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1V-18 „Dėl statomos 110 kV elektros perdavimo linijos (duomenys neskelbtini) avarijos tyrimo komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos nariai, statybos dalyviai ir kt.).

27. Inspekcija, atsakydama į pareiškėjo 2020 m. gegužės 8 d. skundą, 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 2D-11294 „Dėl Jūsų skundo“ išdėstė poziciją, kad avarijos tyrimo aktas negali būti laikomas administraciniu sprendimu ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 23 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame numatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą, jo atžvilgiu netaikytinas. Inspekcija šiuo raštu taip pat informavo pareiškėją apie pavedimą Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui atlikti papildomą tyrimą dėl subrangovo – UAB „Tauragės energetika“ atsakomybės ir spręsti dėl nustatytų avarijos tyrimo akto neatitikimų ištaisymo, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde pateiktas aplinkybes. Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte pateikė ir savo argumentus, kad incidentas, įvykęs statybos aikštelėje, yra laikomas statinio avarija. Inspekcija taip pat išaiškino pareiškėjui, kad remiantis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 56.2 punktu, Inspekcijos darbuotojų veiksmai, kurie nepriskiriami administraciniams sprendimams, ir neveikimas gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Šiame rašte Inspekcija nurodė jo apskundimo tvarką.

28. Vykdant pavedimą bei vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsniu, 2020 m. lapkričio 4 d. išleista Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-7 versija.

29. Departamentas 2020 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 2D-16123 „Dėl avarijos tyrimo aktų siuntimo“ informavo pareiškėją, kad vykdant Inspekcijos vyr. patarėjo 2020 m. rugpjūčio 14 d. pavedimą Nr. PA-70, atliktas papildomas tyrimas dėl objekte „110 kV elektros perdavimo linijos (duomenys neskelbtini) statyba“ 2020 m. vasario 2 d. įvykusios avarijos, kurios metu nuvirto atramos Nr. 49, 50, 51, 52, siekiant nustatyti kaltus asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo galėjo įvykti avarija. Paaiškino, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsniu bei atsižvelgiant į papildomo tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, 2020 m. lapkričio 4 d., ištaisius klaidas, išleista Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-7 versija. Informavo, kad 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo aktas Nr. 1S-1 buvo taisomas tik projekto vykdymo priežiūros vertinimo dalyje, taisant aktą administracinio nusižengimo atsakomybės sudėtis ir pagrindimas AB „Elektros tinklų statyba“ dalyje nesikeitė. Prie šio rašto Departamentas pridėjo Avarijos tyrimo aktų Nr.1S-1 ir Nr.1S-7 elektroninių dokumentų nuorašus. Departamentas 2020 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 2D-16641 „Dėl avarijos tyrimo“ paaiškino, kodėl pareiškėjas laikytinas vienas iš asmenų / subjektų, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija.

30. Teismas nurodė, kad Inspekcijoje gautas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. skundas dėl Komisijos Avarijos tyrimo aktų, kuriame Inspekcijos buvo prašoma pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą ir panaikinti Avarijos tyrimo aktus bei apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Skunde Inspekcijai taip pat nurodyta, kad pareiškėjui nėra aišku, kuris iš 2020 m. lapkričio 6 d. raštu pateiktų Avarijos tyrimo aktų sukelia jam teisines pasekmes, kuris Avarijos tyrimo aktas pagrindžia AB „Elektros tinklų statyba“ administracinio nusižengimo atsakomybės sudėtį. Skunde taip pat nurodyta, kad Departamentas, atlikdamas papildomą tyrimą pagal pavedimą, jį atliko formaliai, visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su UAB „Tauragės energetika“ vykdytais rangos darbais bei nepagrįstai laikė, kad šiuos darbus vykdė AB „Elektros tinklų statyba“, taip pat, jog būtent dėl AB „Elektros tinklų statyba“ atliktų darbų trūkumų įvyko avarija statybos objekte. Pareiškėjas teigė, kad Avarijos tyrimo aktai gali sukelti tam tikras teisines pasekmes, be to, iš šių aktų turinio matyti, jog viešojo administravimo subjektas netinkamai tyrė ir nustatė faktines aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teisingo ginčo išsprendimui, dėl ko pareiškėjas šiuose aktuose įvardijamas kaip pažeidėjas, tai patvirtina, kad Komisija neužtikrino teisės į objektyvų ir teisingą tyrimą.

31. Teismas nustatė, kad Inspekcija, atsakydama į pareiškėjo skundą, 2021 m vasario 11 d. rašte Nr. (7.9)2D-2266 „Dėl Jūsų 2020-12-10 skundo“ nurodė, jog, Inspekcijos nuomone, aktualus yra 2020 m. lapkričio 4 d. Avarijos tyrimo aktas Nr. 1S-7. Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 2D-11294 taip pat paaiškinta, jog 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo akte Nr. 1S-1 nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei.

Jame yra surašytos rekomendacijos, iš kurių turinio matyti, kad Komisija jokių privalomojo pobūdžio sprendimų neįtvirtino, todėl Avarijos tyrimo aktas negali būti laikomas administraciniu sprendimu. Taip pat ir 2020 m. lapkričio 4 d. Avarijos tyrimo aktas Nr. 1S-7, papildantis 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-1, negali būti laikomas administraciniu sprendimu, sukeliančiu teisines pasekmes. Pažymėta, kad Departamentas 2020 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 2D-16641 „Dėl avarijos tyrimo“ AB „Elektros tinklų statyba“ nurodė teisinį reglamentavimą bei aplinkybes, kuriomis remiantis pagrindė AB „Elektros tinklų statyba“ atsakomybę.

Atsakydama į skundo argumentus dėl fiktyvaus papildomo tyrimo, dėl Komisijos aktų teisinio pagrindo ir motyvų nebuvimo, dėl faktinių aplinkybių, turinčių įtakos skundo nagrinėjimui, kurios taip ir nebuvo išnagrinėtos ir dėl kurių nebuvo pasisakyta atliekant papildomą tyrimą ir priimant 2020 m. lapkričio 4 d. Avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-7, Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjui yra žinomi Departamento veiksmai atliekant papildomą tyrimą, jog Departamentas 2020 m. rugpjūčio 21 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1019 nurodė UAB „Tauragės energetika“ teikti papildomą informaciją.

Departamentas, vykdydamas 2020 m. rugpjūčio 14 d. pavedimą Nr. PA-70, teikė nurodymus ir kitiems suinteresuotiems asmenims. UAB „Tauragės energetika“ teikė atsakymą 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 1D-12346. Inspekcija 2021 m vasario 11 d. rašte Nr. (7.9)2D-2266 paaiškino Reglamento nuostatas dėl Komisijos veiksmų atliekant avarijos tyrimą, pažymėjo, kad tik Komisijai yra numatyta prievolė nustatyti avarijos priežastis, už normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus atsakingus asmenis bei asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija.

Inspekcija išreiškė poziciją, kad Departamentas atliko veiksmus, reikalingus papildomam tyrimui, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl UAB „Tauragės energetika“ atsakomybės (UAB „Tauragės energetika“ 2020 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. 1D-12346), o Komisijos nariai bendru sutikimu (nesant nepritarimo tyrimo išvadoms) pasirašė 2020 m. lapkričio 4 d. Avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-7. Pažymėjo, kad esant neaiškumams dėl Komisijos tirtų ir nustatytų aplinkybių, tinkamą paaiškinimą galėtų pateikti būtent Komisija, t. y.

Komisijos nariai, todėl, esant poreikiui, pareiškėjas turėtų kreiptis į Komisiją dėl reikalingo paaiškinimo. Pažymėjo, kad Departamentas 2020 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 2D-16641 nurodė teisinį reglamentavimą bei aplinkybes, kuriomis remiantis pagrindė AB „Elektros tinklų statyba“ atsakomybę. Šiame rašte Departamentas taip pat nurodė jo apskundimo tvarką. Inspekcija skundžiamame rašte taip pat pasisakė dėl skundo argumentų, kad Komisija incidentą, įvykusį statybos aikštelėje, nepagrįstai priskiria prie „statinio avarijos“.

Dėl skunde pateiktų prašymų panaikinti Avarijos tyrimo aktus ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, Inspekcija nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 2D-11294 ji paaiškino teisinį reglamentavimą, nurodė aplinkybes dėl Inspekcijos galimybių panaikinti skundžiamą 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-1, bei šio akto apskundimo tvarką. Inspekcija rėmėsi Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. 1V-5, 44 punkto nuostatomis, ir nurodė, kad Avarijos tyrimo aktuose Komisija jokių privalomo pobūdžio sprendimų neįtvirtino, todėl Avarijos tyrimo aktai negali būti laikomi administraciniais sprendimais, kurie gali būti skundžiami Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui, ar jų sprendimu panaikinami Avarijos tyrimo aktai.

32. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamo rašto dalimi, kurioje konstatuota, jog Avarijos tyrimo aktai nėra administraciniai sprendimai, kurie nėra skundžiami pagal minėtų Taisyklių 44 punkto nuostatas Inspekcijos viršininkui.

33. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748, nuostatomis.

34. Teismas, įvertinęs Avarijos tyrimo aktų turinį, sprendė, kad juose nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, kad avarijos tyrimo aktas yra tik tarpinis konstatuojamojo pobūdžio procedūrinis dokumentas, todėl pagal savo pobūdį ir turinį šiuo atveju negali būti laikomas individualiu administraciniu sprendimu.

35. Teismas pareiškėjo skundo argumentą, kad 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo aktas buvo patikslintas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta klaidos ištaisymo administraciniame sprendime tvarka, vertino kaip nepaneigiantį Inspekcijos išvadų dėl Avarijos tyrimo aktų nepriskyrimo administraciniams sprendimams. Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad minėtomis įstatymo nuostatomis buvo vadovaujamasi pagal analogiją, nesant teisės aktuose nustatytos klaidos avarijos tyrimo akte ištaisymo procedūros.

36. Teismas sprendė, kad Inspekcija ginčijamoje 2021 m. vasario 11 d. rašto dalyje pagrįstai konstatavo, jog 2020 m. gruodžio 10 d. skunde ginčijami Avarijos tyrimo aktai nėra administraciniai sprendimai, kurie gali būti ginčijami Inspekcijos viršininkui Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 44 punkte nustatyta tvarka, todėl pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Avarijos tyrimo aktų panaikinimo.

37. Teismas pažymėjo, kad Avarijos tyrimo aktų turinys, kaip įrodymas, galėtų būti vertinamas tuo atveju, jei būtų keliamas ginčas dėl Departamento veiksmų atliekant papildomą tyrimą arba vertinant pareiškėjo veiksmus, iškilus pareiškėjo kvalifikacinio atestato panaikinimo (sustabdymo) klausimui (Reglamento 34 p.) ar administracinės atsakomybės dėl avarijos sukėlimo klausimui.

38. Teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2021 m. vasario 11 d. rašto Nr. 2D-2266 dalį, kuria konstatuota, kad Avarijos tyrimo aktai nelaikomi administraciniais sprendimais ir kurie Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 44.1 punkte nustatyta tvarka gali būti skundžiami Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

39. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. gruodžio 10 d. skundą. Teismas konstatavo, kad Inspekcija pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. skundą išnagrinėjo iš esmės ir jį atmetė. Įvertinęs Inspekcijos 2021 m. vasario 11 d. sprendimo turinį, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. skundas išnagrinėtas išsamiai, atsakyta į visus skundo argumentus, aiškiai išdėstytas tokio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas. Pažymėjo, kad pareiškėjas Inspekcijos 2021 m. vasario 11 d. sprendimo dalies, kuria pasisakyta dėl kitų jo skundo argumentų, susijusių su formaliu ir neišsamiu papildomo tyrimo atlikimu, incidento, kaip statinio avarijos, kvalifikavimu, teismui neginčija. Reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus pareiškėjas iš esmės grindžia tik Inspekcijos netinkamu Avarijos tyrimo aktų kvalifikavimu, dėl kurio teisėtumo teismas pasisakė šiame sprendime. Argumentų, dėl kurių pareiškėjas nesutinka su kita Inspekcijos sprendimo dalimi, pareiškėjas skunde nenurodė. Teismas sprendė, kad teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. skundą, nėra, todėl šį skundo reikalavimą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

III. 40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Avarijos tyrimo aktai nėra individualūs administraciniai sprendimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

42. Pareiškėjo teigimu, analizuojant Avarijos tyrimo aktus matyti, kad šiuos aktus sudarė ir pasirašė Inspekcijos sudaryta Komisija, kuriai vadovavo Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovė E. B.. Avarijos tyrimo aktai turi analogiškas sudėtines dalis, tarp kurių yra dalis, pavadinimu „Komisijos išvados“, kurią sudaro poskyriai: „Statinio (nebaigto statyti statinio) avarijos priežastys“; „Statybos dalyvių veiklos įvertinimas“; „Statinio naudotojų veiklos įvertinimas“; „Statinio techninio prižiūrėtojo veiklos įvertinimas“ ir „Asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija“.

43. Pareiškėjas pažymi, kad Avarijos tyrimų aktų Komisijos išvadų dalies poskyryje „Asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija“ expressis verbis nurodoma, jog avarija įvyko ir dėl rangovo AB „Elektros tinklų statyba“. Analizuojant Avarijų tyrimo aktus matyti, kad Komisija tokią išvadą priėmė „Statybos dalyvių veiklos įvertinimas“ poskyryje nurodytais argumentais. Pareiškėjo vertinimu, kategoriškos Avarijų tyrimų aktuose nurodytos išvados ir šias išvadas pagrindžiantys argumentai tiek savo turiniu, tiek savo stilistika, tiek išvadų ar argumentų imperatyvumu patvirtina, kad šiuo atveju šiuose Avarijos tyrimų aktuose daroma kategoriška išvada dėl apelianto kaltės, susijusios su jo, kaip rangovo, netinkamu pareigų vykdymu. Būtent šiomis išvadomis tiek Komisija, tiek ir Inspekcija, nagrinėjusi pareiškėjo skundus, tvirtina ir laikosi pozicijos, kad Bendrovė faktiškai vykdė darbus, todėl yra atsakinga už vykdytų darbų trūkumus, kurie konstatuoti Avarijos tyrimo aktuose.

44. Pareiškėjas teigia, kad Avarijos tyrimo aktai ne tik gali sukelti, bet ir sukelia tam tikras teisines pasekmes, nes jais konstatuojami konkretūs įstatymų pažeidimai, įvardijami konkretūs įstatymus pažeidę asmenys bei papildomai aprašomas priežastinis ryšys. Tokie aktai prilyginami teismo procesiniam sprendimui, kuriuo teismai turi teisę pripažinti pažeidimo faktą, pagal ieškinius dėl pripažinimo (actiones sine condemnatione). Atitinkamai, teismų sprendimai pagal teisės gynimo būdą taip pat skirstomi į sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai) ir dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo. Šiuo atveju Avarijos tyrimo aktai turi panašumą su teismų priimamais sprendimais dėl teisinių santykių pripažinimo, nes būtent šiuose aktuose nustatomas susiformavęs teisinis santykis, nustatomi šio teisinio santykio dalyviai, aprašomas šio teisinio santykio pažeidimas bei įvardijamas šio teisinio santykio pažeidėjas.

45. Pareiškėjo nuomone, administraciniam sprendimui, kaip tokiam, nėra būtinas privalomų vykdyti pareigų ar suteiktų teisių egzistavimas, kaip ir nėra būtinas konkrečių imperatyvių nurodymų davimas individualiai neapibrėžtai žmonių grupei, nes pakanka ir vieno administracinio sprendimo požymio – viešojo administravimo subjekto valios išraiškos dėl konkretaus teisės akto taikymo konkrečiam subjektui ar individuliai neapibrėžtai žmonių grupei.

46. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad šiuo atveju Avarijos tyrimo aktuose konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei nėra suteikta tam tikrų teisių. Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, juose rekomenduojama Inspekcijai pradėti administracinio nusižengimo teisenos procedūras, tai reiškia, kad šie Avarijos tyrimo aktai suteikia teisę Inspekcijai pradėti pareiškėjo teisinį persekiojimą, inicijuoti įvairius teisinius procesus, ką iš esmės Inspekcija ir kiti suinteresuoti subjektai ir atlieka (Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose padėta administracinio nusižengimo byla Nr. II-67-439/2021, kurioje Inspekcija būtent vieno iš šio Avarijos tyrimo akto pagrindu konstatuoja administracinio nusižengimo sudėties elementus; Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2279-661/2021 ieškovas – UAB „Tauragės energetika“ remiasi kaip įrodymu būtent šiais Avarijos tyrimo aktais, teigdamas, kad juose ši bendrovė apskritai neminima).

47. Pareiškėjo nuomone, visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Avarijos tyrimo aktuose yra faktinių aplinkybių konstatavimo požymių, faktinių aplinkybių, kurios vėliau teisiškai įvertinamos ir šio teisinio įvertinimo pagrindu padaromos teisinės išvados, todėl Avarijos tyrimo aktai, nepaisant to, jog juose, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra nustatyta pareiškėjui konkrečių privalomų vykdyti pareigų ar teisių, visgi laikytini administraciniais sprendimais, nes Institucija išreiškia konkrečią valią dėl teisės taikymo, todėl šią valią turi būti įmanoma patikrinti pasinaudojant teisės į teisingą teismą principu, t. y. turint galimybę apskųsti tokį sprendimą ne tik šio sprendimo rezoliucinės dalies pagrindu, bet ir turint teisę apskųsti šį sprendimą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

48. Pareiškėjo teigimu, negali būti sudaromos tokios aplinkybės, kad asmuo, gavęs viešojo administravimo subjekto parengtą dokumentą, kuriame konstatuojamos šiam asmeniui nepalankios aplinkybės, kuriame jis traktuojamas kaip teisės aktų pažeidėjas ir pan., neturėtų galimybės tokio viešojo administravimo subjekto parengto dokumento apskųsti teismui, nepaisant to, kad teisiniame reguliavime, kurio pagrindu tos dokumentas surašytas, nėra numatyta šio dokumento apskundimo galimybė.

49. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu vertinimu, kad ta aplinkybė, jog 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo aktas buvo patikslintas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta klaidos ištaisymo administraciniame sprendime tvarka, nepaneigia Inspekcijos išvadų dėk Avarijos tyrimo aktų nepriskyrimo administraciniams sprendimams, nes šiomis nuostatomis buvo vadovaujamasi pagal analogiją, nesant teisės aktuose nustatytos klaidos avarijos tyrimo akte ištaisymo procedūros. Pareiškėjo nuomone, teisės analogija, viešojoje teisėje jei ir galėtų būti taikoma, tai tik labai išskirtiniais, išimtiniais atvejais ir tik tuo atveju, jei teismas nori apginti pareiškėjo pilietines politines teises ir tik jei tai leidžia konkretus viešosios teisės aktas. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl administracinio sprendimo, turėtų vertinti, ar konkretus teisinis reguliavimas, kurio pagrindu viešojo administravimo subjektas įgyvendina savo valdžią asmenų atžvilgiu, suteikia jam teisę taikyti įstatymo analogiją. Šiuo atveju Inspekcijos ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Inspekcija, tikslindama Avarijos tyrimo aktus Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio pagrindu, tai darė teisės analogijos pagrindu, vertinti kritiškai, nes to nenumato teisinis reguliavimas, todėl turėtų būti laikoma, kad Inspekcija, tikslindama aktą Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio pagrindu, laikė jį administraciniu sprendimu, bei sudarė pagrįstą teisėtą lūkestį pareiškėjui turėti galimybę skųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka.

50. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad faktas, kai Institucija analogiškas / tapačias aplinkybes traktuoja skirtingai, sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, bei pažeistas teisės į teisingą teismą principas. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl šių skundo argumentų, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisės į teisingą teismą principą, todėl siekiant ištaisyti šį pažeidimą, Lietuvos vyriausias administracinis teismas turėtų pasisakyti dėl šių skundo argumentų arba panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

51. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

52. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių esminę reikšmę turinčių argumentų, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų išnagrinėjęs ar kurie turėtų įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimui.

53. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė aktualų teisinį reglamentavimą dėl ginče iškilusių teisinių santykių ir padarė išvadą, jog Avarijos tyrimo aktai yra tik tarpiniai konstatuojamojo pobūdžio procedūriniai dokumentai, todėl pagal savo pobūdį ir turinį šiuo atveju negali būti laikomi individualiu administraciniu sprendimu. Inspekcija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija.

54. Atsakovas nurodo, kad Avarijos tyrimo aktuose pareiškėjui nenustatomos teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjui (pateikiamos tik rekomendacijos), Avarijos tyrimo aktuose iš esmės pateikiamos avarijos tyrimo faktinės aplinkybės (duomenys apie statinio avariją, statinio avarijos priežastys, asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija). Taigi Avarijos tyrimo aktai yra rekomendacinio pobūdžio ir tiesiogiai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

55. Atsakovas pažymi, kad tokia pozicija dėl Avarijos tyrimo aktų nelaikymo administraciniais sprendimais atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose.

56. Atsakovas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsniu, reglamentuojančiu administracinio sprendimo klaidų ištaisymo procedūrą, kaip analogija. Pažymi, kad bet kuriuo atveju šios teisės normos pritaikymas niekaip nekeičia fakto, jog Avarijos tyrimo aktuose nesuformuluoti atitinkami įpareigojimai, be to, nedaro įtakos šiam ginčui dėl Inspekcijos atsiliepime į patikslintą skundą nurodytų argumentų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs samprotavimai dėl analogijos taikymo nagrinėjamu atveju nepagrindžia reikalavimų pagrįstumo.

57. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad buvo pažeistas nediskriminavimo / įstatymo lygybės asmenų atžvilgiu principas, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodė ir kitus argumentus, susijusius su skundžiamo sprendimo dalimi, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka, kadangi bylą nagrinėjančiam teismui nėra nustatyto įpareigojimo visais atvejais pasisakyti dėl visų ginčo šalių pateiktų argumentų.

58. Atsakovo nuomone, vien Inspekcijos rašto dalies panaikinimas, kurioje nurodyta, kad Avarijos tyrimo aktas nėra administracinis sprendimas (tokia Inspekcijos pozicija atitinka ir teismų praktiką), nesukels pareiškėjui jokių teisinių padarinių ir niekaip neapgins jo teisių, be to, toks reikalavimas yra nepagrįstas ir pagal teisinį reguliavimą, Avarijos tyrimo akto turinį bei teismų suformuluotas teisės taikymo taisykles dėl šių aktų vertinimo. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, asmens skundas atmetamas.

59. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialiosios teisės normas taikė tinkamai, proceso teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra palankus pareiškėjui, nėra pagrindas panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 60. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Inspekcijos 2021 m. vasario 11 d. rašto Nr. 2D-2266 dalies, kuria konstatuota, kad Avarijos tyrimo aktai nelaikomi administraciniais sprendimais, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Inspekciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. skundą.

61. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Avarijos tyrimo aktų turinį, skundžiamo Inspekcijos rašto turinį, konstatavo, kad Avarijos tyrimo aktuose nėra suformuluota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, todėl Avarijos tyrimo aktai yra tik tarpinio konstatuojamojo pobūdžio procedūriniai dokumentai ir pagal savo pobūdį bei turinį šiuo atveju negali būti laikomi individualiais administraciniais sprendimais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Inspekcija ginčijamoje 2021 m. vasario 11 d. rašto dalyje pagrįstai konstatavo, jog 2020 m. gruodžio 10 d. skunde ginčijami Avarijos tyrimo aktai nėra administraciniai sprendimai, kurie gali būti ginčijami Inspekcijos viršininkui Taisyklių 44 punkte nustatyta tvarka, todėl pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Avarijos tyrimo aktų panaikinimo.

62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad Avarijos tyrimo aktai yra individualūs administraciniai sprendimai, kadangi juose suformuluotos išvados dėl Bendrovės kaltės, susijusios su jos netinkamu pareigų vykdymu, todėl Avarijos tyrimo aktai ne tik gali sukelti, bet ir sukelia tam tikras teisines pasekmes, juose rekomenduojama Inspekcijai pradėti administracinio nusižengimo teisenos procedūras, taigi visgi laikytini administraciniais sprendimais. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Institucija analogiškas / tapačias aplinkybes traktuoja skirtingai, todėl jo atžvilgiu buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą bei teisės į teisingą teismą principai, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl šių skundo argumentų.

63. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

64. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

65. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje (redakcija, galiojusi 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-1 surašymo metu) buvo nustatyta, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį (redakcija galiojusi 2020 m. lapkričio 4 d. Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-7 surašymo metu), administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje (redakcija, galiojusi 2020 m. balandžio 9 d. Avarijos tyrimo akto priėmimo metu) buvo nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

66. Taisyklių 44 punkte nustatyta, kad pasirinktinai Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui, kuris atsakymą pateikia Inspekcijos vardu, arba teismui gali būti skundžiami šie Inspekcijos administracijos padalinių (jų darbuotojų) administraciniai sprendimai teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityse (išskyrus Taisyklių 43 punkte nurodytus sprendimus, kurie skundžiami Inspekcijos administracijos padalinių vadovams, ir kituose teisės aktuose įtvirtintas išimtis): statybos valstybinės priežiūros srityje priimti administraciniai sprendimai dėl naujų ypatingųjų statinių statybos ar ypatingųjų statinių rekonstravimo, taip pat susiję su įvykusia arba gresiančia statinio avarija (Taisyklių 44.1. papunktis); kai skunde pateikiami įrodymai, kad priimant skundžiamą sprendimą galimai buvo padaryta nusikalstama veika (Taisyklių 44.2. papunktis).

67. Statinių tyrimų reikalavimus, statinių pripažinimo avariniais tvarką, naujai statomo, rekonstruojamo, remontuojamo, griaunamo ar naudojamo statinio avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748, kuriuo remiantis, be kita ko, surašyti Avarijos tyrimo aktai.

68. Reglamento 20.1 papunktyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie įvykusią avariją gavimo VTPSI viršininkas statomo statinio avarijos atveju sudaro avarijų tyrimo komisiją (toliau – komisija). Pagal Reglamento 29.16-29.21 papunkčius komisija: išnagrinėja gautus dokumentus; įvertina gautą su avarija susijusią informaciją; nustato įvykusios avarijos ir galimo jos plitimo priežastis; nustato normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus ir dėl to tiesiogiai atsakingus asmenis; nustato asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija; parengia rekomendacijas dėl avarijos padarinių likvidavimo būdų. Atlikusi tyrimą, komisija surašo nustatytos formos Avarijos tyrimo aktą (reglamento 2 priedas). Reglamento 30 punkte nustatyta, kad Avarijos tyrimo akto du egzempliorius komisija pasirašo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo komisijos sudarymo dienos. Jei per komisijos nustatytą terminą asmenys, iš kurių komisija pareikalavo pateikti informaciją, dokumentus ar išvadas, jų nepateikė, terminas gali būti pratęsiamas, tačiau ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Statybos dalyvių ar liudytojų parodymai, nuotraukos, ekspertizės akto kopija, laboratorinių ir kitų tyrimų dokumentų kopijos ir kita pridedami prie avarijos tyrimo akto. Reglamento 34 punkte nurodyta, kad informaciją apie nustatytus asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko statinio avarija, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra gavę kvalifikacijos atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus užsiimti atitinkama veikla statybos srityje, Inspekcija teikia VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui.

69. Pažymėtina, kad Reglamente nėra numatyta avarijos tyrimo aktų apskundimo tvarka.

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

71. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Avarijos tyrimo aktų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Avarijos tyrimo aktai, kuriuose niekam nėra suformuluota jokių privalomojo elgesio taisyklių, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, yra tik tarpinio konstatuojamojo pobūdžio procedūriniai dokumentai, todėl šiuo atveju negali būti laikomi individualiais administraciniais sprendimais, kurie gali būti skundžiami teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiama Inspekcijos rašto dalis, kurioje konstatuota, jog Avarijos tyrimo aktai, kuriuose Komisija jokių privalomo pobūdžio sprendimų neįtvirtino, negali būti laikomi administraciniais sprendimais, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti šią Inspekcijos rašto dalį nėra jokio pagrindo.

72. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Avarijos tyrimo aktai yra administraciniai sprendimai, niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo. Pareiškėjas nors ir teigia, kad Avarijos tyrimo aktai sukelia jam teisines pasekmes, tačiau konkrečiai neįvardija, kokią įtaką prašomi panaikinti aktai daro Bendrovės teisinei padėčiai.

73. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, todėl pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą bei teisės į teisingą teismą principus, pažymi, jog pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje V.de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje P. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje R. T. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p.,). Vien tam tikrų argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente, savaime negali būti vertinamas kaip asmenų lygybės prieš įstatymą bei teisės į teisingą teismą principų pažeidimas.

74. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, sprendime padarytas išvadas tinkamai pagrindė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar sprendimas yra nemotyvuotas.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

76. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Elektros tinklų statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė