85cf316f-ef11-44a5-b96f-ba0807efd179 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-708-407/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01270-2012-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.5; 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. R. (G. R.) ir suinteresuoto asmens O. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, kurioje atnaujintas procesas dėl uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kiek tai susiję su Å¡ios bendrovės akcininkų G.

R. ir O. R. veiksmų (neveikimo), privedant bendrovę prie bankroto tyčia, teisėtumo ir priežastinio ryÅ¡io su tyčiniu bankrotu įvertinimu. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas G. R. 2019 m. liepos 8 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015 dėl UAB „ERP“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto pripažinimo tyčiniu, nes naujai paaiÅ¡kėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad pateikus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties kopijÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai, buvo pradėtas ir Å¡iuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15012-16 dėl nusikalstamo bankroto. 2019 m. gegužės 27 d. gavęs leidimÄ susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2019 m. gegužės 28 d. pareiÅ¡kėjas susipažino su ikiteisminiame tyrime esančia 2018 m. balandžio 26 d. specialisto iÅ¡vada ir jos priedais, iÅ¡ kurių paaiÅ¡kėjo nauja esminė aplinkybė – tikrasis BUAB „ERP“ nemokumo momentas.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad BUAB „ERP“ tapo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d. PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d., priimdamas nutartį dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad 2012 m. sausio 30 d. BUAB „ERP“ buvo moki ir G. R. bei O. R. 2012 m. sausio 30 d. pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pripažino viena iÅ¡ Bendrovės nemokumÄ nulėmusių priežasčių – tyčinio bankroto požymiu.

PareiÅ¡kėjo nuomone, naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė patvirtina, kad spręsdamas dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas vadovavosi klaidingais duomenimis ir padarė esminę fakto klaidÄ dėl įmonės nemokumo momento. Å iuo atveju naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė paneigia pareiÅ¡kėjo G. R. prisidėjimo prie BUAB „ERP“ bankroto faktÄ bei patvirtina tai, kad G. R. ir O. R. nesiekė bendrovės privesti prie bankroto ir veiklÄ perkelti į UAB „InnoForce“.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1421-381/2019 nutarta atnaujinti procesÄ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankroto byloje Nr. B2-5468-585/2015 dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

3. Atnaujinus procesÄ , pareiÅ¡kėjas G. R. ir suinteresuotas asmuo O. R. prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015 motyvuojamÄ jÄ dalį, konstatuojant, kad G. R. ir O. R. neatliko jokių veiksmų, privedusių Bendrovę prie bankroto ir nėra atsakingi už tyčinį bankrotÄ .

4. Nurodė, kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vados paaiÅ¡kėjus, jog UAB „ERP“ tapo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d., kyla abejonių dėl G. R. ir O. R. veiksmų, atliktų po Å¡ios datos, t. y. ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo ir perėjimo dirbti į UAB „InnoForce“ kvalifikavimo kaip sÄ moningo prisidėjimo prie UAB „ERP“ privedimo prie nemokumo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi atmetė praÅ¡ymus pakeisti 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties motyvuojamÄ jÄ dalį.

6. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo G. R. pasirinktas teisių gynimas nėra suformuluotas pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 371 straipsnio 1 dalį. Atnaujinus procesÄ , Å¡ios bylos dalyku pagal pareiÅ¡kėjo suformuluotÄ pareiÅ¡kimo reikalavimÄ tampa veiksmų teisėtumo vertinimas.

7. Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad pripažinus bankrotÄ tyčiniu sudaroma galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, kuriÄ sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieÅ¡ konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 42 punktas), tai nepaneigia pareigos įrodinėti kitas teisinės atsakomybės sÄ lygas. <...> priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kuriÄ lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali bÅ«ti paneigta Å¡iam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų bÅ«tų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto (47 punktas).

Vadinasi, atleidimas nuo pareigos įrodinėti veikos neteisėtumÄ savaime nereiÅ¡kia vadovo atsakomybės už žalÄ , nes priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir žalos nustatymas yra bÅ«tina teisinės atsakomybės sÄ lyga (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.247 straipsnis).

8. Galiojusi tyčinio bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 7 dalies redakcija, kurioje buvo numatyta, kad žalÄ dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali virÅ¡yti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo, dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, teisinėmis pasekmėmis prilygsta įstatyme reglamentuojamai kaltės prezumpcijai (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė taip pat yra teisės pažeidimo sudėties elementas, todėl kaip ir ginčas dėl veikos, pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, nesudaro materialinio reikalavimo.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo ir O. R. veikos teisėtumo sÄ lygų vertinimas galėtų bÅ«ti kitų civilinių bylų įrodinėjimu dalyku, bet tyčinio bankroto byloje jų veikos perkvalifikavimas taikant CPK 371 straipsnį, kai nepraÅ¡oma pakeisti iÅ¡nagrinėtos bylos rezultato, yra negalimas. Jei buvę juridinio asmens dalyviai G. R. ir O. R. bus patraukti atsakovais dėl to, kad BUAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, jie visais atvejais turės paneigti priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ , nepaisant jų sieko Å¡iuo praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo užsitikrinti BUAB „ERP“ kreditorių teisės į teismÄ ribojimÄ (CPK 5 straipsnis).

10. Pasak teismo, net ir nustačius, kad Bendrovė buvo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d., kreditoriai turės teisę reikÅ¡ti pareiÅ¡kėjui ir O. R. reikalavimus, ypatingai tuo atveju, kai kasacinio teismo yra nurodyta, kad dėl jų konflikto su Bendrovės vadovu M. Z., siekiant paÅ¡alinti UAB „ERP“ iÅ¡ rinkos, Bendrovė prarado daug klientų, o jos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams dar labiau iÅ¡augo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016, 52 punktas). Tai dar kartÄ patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo pasirinktas teisių gynybos bÅ«das yra neatitinkantis nei įstatymo reikalavimo, nei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų.

11. Teismas pažymėjo ir tai, kad M. Z., reaguodamas į byloje esančius įrodymus, pateikė Ekspertizės aktÄ Nr. 11-1436 (18) baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-312/2018, kuriame iÅ¡analizuotos BUAB ERP negalėjimo atsiskaityti su valstybės biudžetu (t. y. atsiskaityti su II eilės kreditoriumi) priežastys, kartu konstatuojant, kad BUAB „ERP“ nemokia laikytina nuo 2012 m. balandžio 30 d. Teismas nustatė, kad prokurorės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu prieÅ¡ M. Z. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, kad UAB „ERP“ akcininko bei direktoriaus M. Z. tyčiniai veiksmai privedė Bendrovę prie nusikalstamo bankroto. Vadinasi, akcininkų G. R. ir O. R. veiksmų (neveikimo) vertinimas santykyje su Specialisto iÅ¡vada dėl to, jog UAB „ERP“ tapo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d., nekeičia nustatyto jų veikos neteisėtumo dėl Bendrovės privedimo prie bankroto tyčia.

12. Nemokumo atsiradimo momento paankstinimas nekeičia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties iÅ¡vadų apie tai, kad Bendrovės lėšos buvo naudojamos G. R. asmeninių poreikių tenkinimui. Tai buvo pripažinta tyčinio bankroto požymiu. Be kita ko, ekspertas akte Nr. 11-1436 (18) baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-312/2018 nurodė, kad paskolų suteikimas Bendrovės darbuotojams buvo viena iÅ¡ priežasčių, sukėlusių įmonės nemokumÄ . Paskolas gavo ir akcininkė O. R..

13. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad sprendžiant tyčinio bankroto klausimÄ buvo nustatyta, jog Bendrovė be pagrindo pervedė UAB „R Consulting“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra G. R., 127 085,26 Eur (438 800 Lt). Ekspertas akte Nr. 11-1436 (18) baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-312/2018 nurodė, kad Å¡i aplinkybė taip pat paveikė Bendrovės mokumÄ . Vadinasi, ankstesnis nemokumo atsiradimo momentas neveikia pareiÅ¡kėjo G. R. veikos neteisėtumo, kai jis kartu su kitais akcininkais privedė Bendrovę prie tyčinio bankroto, nes jis kaip 45 proc. akcijų savininkas galėjo priimti sau asmeniÅ¡kai, o ne Bendrovei naudingus sprendimus, taip blogindamas jos turtinę padėtį.

14. Teismas konstatavo, kad G. R. ir O. R. praÅ¡ymai dėl teismo nutarties pakeitimo yra nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai 15. PareiÅ¡kėjas G. R. ir suinteresuotas asmuo O. R. atskiruosiuose skunduose praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015 motyvuojamÄ jÄ dalį, konstatuojant, kad G. R. ir O. R. neatliko jokių veiksmų, privedusių Bendrovę prie bankroto ir nėra atsakingi už tyčinį bankrotÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. G. R. skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 16.1. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad atnaujinus procesÄ , byla nagrinėjama iÅ¡ naujo pagal CPK nustatytas taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kadangi UAB „ERP“ vadovas M. Z. proceso atnaujinti neprašė ir tokį praÅ¡ymÄ pateikė tik bendrovės akcininkas G. R., kurį palaikė ir bendrovės akcininkė O. R., darytina iÅ¡vada, kad M.

Z. veiksmų (neveikimo) vertinimas nepatenka į proceso atnaujinimo ribas. 16.2. Teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties 30 punktÄ , kuriame nurodyta, kad jei UAB „ERP“ iÅ¡ tiesų tapo nemoki nuo 2011 m. gruodžio 31 d., G. R. ir O. R. kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pripažinimas tyčinio bankroto požymiu pažeistų visuotinai pripažintÄ principÄ , kad negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (allegans contraria non est audiendus).

Teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „ERP“ jau esant nemokiai 2011 m. gruodžio 31 d., G. R. ir O. R. savo veiksmais dar kartÄ jÄ privedė prie nemokumo 2012 metais ir tai tapo tyčinio bankroto požymiu. 16.3. Teismui ir antrÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas iÅ¡vis netyrė G. R. veiksmų (neveikimo) privedant Bendrovę prie bankroto tyčia teisėtumo ir priežastinio ryÅ¡io su tyčiniu bankrotu įvertinimu. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2015 m lapkričio 3 d. nutarties, kuria Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, matyti, kad visus veiksmus, kuriais Bendrovė neva privesta prie bankroto, teismo vertinimu, G.

R. atliko 2012 metais, t. y. Bendrovei jau esant nemokiai. Teismas netyrė ir nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir tyčinio bankroto. Palikta galioti teismo nutartis su iš esmės neteisinga teismo išvada (G. R. atžvilgiu), kas pažeidžia G. R. interesus bei prieštarauja proceso atnaujinimo instituto tikslams ir viešajam interesui. 16.4. Teismas klaidingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016 motyvais, kurie buvo saistomi pirmos ir antros instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teismai, pripažindami BUAB „ERP“ bankrotÄ tyčiniu, tikslios bendrovės tapimo nemokia datos nenustatinėjo, tačiau sprendė, kad 2012 m. sausio 30 d. (pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavimo dienÄ ) UAB „ERP“ dar buvo moki. Å iÄ aplinkybę teismai vertino kaip pagrindÄ teigti, kad G. R. ir O. R., 2012 m. pereidami dirbti į UAB „InnoForce“ ir 2012 m. sausio 30 d. pirmieji kreipdamiesi į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „ERP“ iÅ¡kėlimo, tokiais savo veiksmais siekė paÅ¡alinti UAB „ERP“ iÅ¡ rinkos ir tokiu bÅ«du prisidėjo prie UAB „ERP“ privedimo prie bankroto.

Tuo tarpu specialisto iÅ¡vadoje, kuria pareiÅ¡kėjas grindžia praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje, pažymima, kad UAB „ERP“ yra nemoki nuo 2011 m. gruodžio 31 d. 16.5. Teismas nepagrįstai atitikimÄ CPK 371 straipsnio 1 daliai laiko tik tokius reikalavimus, kuriais bÅ«tų keičiama nutarties rezoliucija. ReikÅ¡mingos teisinės pasekmės kyla asmenims, pripažintiems kaltais dėl tyčinio bankroto. G. R. kalti dėl tyčinio bankroto veiksmai Å¡iuo atveju nurodyti motyvuojamoje nutarties dalyje, o ne rezoliucinėje.

Apeliantas neturėjo pagrindo praÅ¡yti pakeisti rezoliucinę teismo nutarties dalį, kuria Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, nes vien M. Z. atlikti veiksmai yra pakankami konstatuoti tyčinį bankrotÄ ir tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016 rezoliucijoje. 16.6. Skundžiamos nutarties 26, 27, 28, 29 punktuose pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl proceso atnaujinimo negalimumo tyčinio bankroto bylose prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams dėl proceso atnaujinimo galimumo tyčinio bankroto bylose. 16.7.

Apeliantas G. R. nebuvo UAB „ERP“ valdymo organų narys ir tuo labiau neatliko jokių su Bendrovės valdymu susijusių veiksmų 2012 metais. Teismas nenurodė jokių konkrečių valdymo veiksmų po 2011 m. gruodžio 31 d., kuriuos bÅ«tų atlikęs pareiÅ¡kėjas G. R. tam, kad bÅ«tų galima pagrįstai laikyti jį atsakingu už tyčinį bankrotÄ . 16.8. Teismas nepagrįstai vadovavosi M. Z. pateiktu Ekspertizės aktu Nr. 11-1436 (18) iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-32-312/2018, nes ekspertas nenustatinėjo kada tiksliai atsirado Bendrovės nemokumas.

Ekspertizės akte nurodyta, kad nemokumas nustatomas pagal 2012 m. balandžio 30 d. balanso duomenis. 16.9. Teismas nepagrįstai skundžiamos nutarties 46 punkte vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019, nes procesas toje byloje yra atnaujintas ir nėra priimtas galutinis sprendimas. 16.10. Teismas neatsižvelgė į tai, kad naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė paneigia G. R. prisidėjimo prie BUAB „ERP“ bankroto faktÄ . Be to, tai patvirtina faktÄ , kad apeliantas nesiekė prie bankroto privesti Bendrovės ir jos veikla negalėjo bÅ«ti perkelta į UAB „InnoForce“ 2012 metais, nes UAB „ERP“ tais metais jokios veiklos nebevykdė. 16.11.

Teismas nenustatė jokių faktų dėl Bendrovės veiklos ar turto perkėlimo į UAB „InnoForce“. 16.12. Teismas neturėjo galimybės susipažinti su ikiteisminiu tyrimo medžiaga, todėl nepagrįstai nurodė, kad G. R. veika ikiteisminiame tyrime vertinama kaip priešinga teisei. Visi skundžiamos nutarties 48 punkte nurodyti veiksmai susiję su M. Z., kaip Bendrovės vadovo vienvaldiškai priimtais sprendimais ir veiksmais, todėl tokie veiksmai veiksmai negali būti pagrindu kilti G. R. atsakomybei dėl tyčinio bankroto.

17. O. R. skunde, be dalies tų pačių argumentų, nurodo Å¡iuos: 17.1. Apeliantė, turėdama tik 5 procentus Bendrovės akcijų, neturėjo galimybės daryti įtakos priimant sprendimus dėl paskolų suteikimo ar priimti kitus sprendimus, lėmusius tyčinį bankrotÄ . Teismo nutartyje vertinta tai, kad paskolų suteikimas bendrovės darbuotojams buvo viena iÅ¡ priežasčių, sukėlusių įmonės nemokumÄ , o O. R. buvo BUAB „ERP“ bankroto administratoriaus nurodyta kaip viena iÅ¡ paskolų gavėjų.

O. R. nesutiko su paskolos grÄ Å¾inimo reikalavimu, teisme nurodė, kad pervestos sumos buvo skirtos komandiruočių iÅ¡laidoms padengti. Kitų buvusių UAB „ERP“ darbuotojų analogiÅ¡kais atvejais BUAB „ERP“ bankroto administratoriaus reikalaujamos neva darbuotojams suteiktų paskolų sumos teismo apskritai nebuvo vertinamos kaip paskola. Tačiau siekdama iÅ¡vengti ilgo ir brangaus bylinėjimosi proceso, O. R. 5 847,43 Eur sumÄ sumokėjo Bendrovei. Tai negalima vertinti kaip lemtingo veiksnio nemokumui atsirasti. 17.2.

Ikiteisminiame tyrime dėl Bendrovės tyčinio bankroto, kuris jau yra nutrauktas, O. R. buvo apklausta tik kaip spec. liudytoja. 17.3. O. R. nėra ir niekada nebuvo UAB „Innoforce“ akcininke.

18. BUAB „ERP“ atsiliepime praÅ¡o G. R. ir O. R. atskiruosius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 18.1. CPK įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas suteikia teisę teismui atnaujinus procesÄ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių kontekste įvertinti jau priimto sprendimo (nutarties) pagrįstumÄ , tačiau ne motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas teisingas sprendimas (nutartis). 18.2. PareiÅ¡kėjų naujai nurodomos aplinkybės, kad Bendrovė galėjo bÅ«t nemoki 2011 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ esmės neturi įtakos Bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu, kadangi Bendrovės bankrotas tyčiniu buvo pripažintas dėl visumos aplinkybių, be kita ko, ir dėl to, kad G.

R. Bendrovės lėšas naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, buvo paėmęs paskolas iÅ¡ Bendrovės, kurios nebuvo grÄ Å¾intos, kartu su O. R. pradėjo konkuruojančiÄ veiklÄ kitoje įmonėje ir kt. 18.3. PareiÅ¡kėjo G. R. pateikta Specialisto iÅ¡vada nekeičia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje dėl tyčinio bankroto nustatytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, nes Specialisto iÅ¡vadoje ir Ekspertizės akte nustatytos aplinkybės iÅ¡ esmės sutamapa su nutartyje dėl tyčinio bankroto nustatytomis aplinkybėmis. 18.4.

Aplinkybės, kad Bendrovė galėjo bÅ«ti nemoki nuo 2011 m. gruodžio 31 d., neturi reikÅ¡mės G. R. ir O. R. veiksmų – įsteigti UAB „InnoForce“, sukurti kokurencijÄ , pervilioti darbuotojus bei tokiu bÅ«du sÄ moningai kenkti Bendrovei – vertinimui. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl termino atnaujinimo pateikti atsiliepimÄ Ä¯ atskiruosius skundus 19. Atsiliepimai į atskirÄ jį skundÄ , gauti praleidus CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , grÄ Å¾inami juos pateikusiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is terminas atnaujinamas (CPK 318 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

20. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskiruosius skundus praleidusi jam paduoti nustatytÄ terminÄ (Vilniaus apygardos teismas buvo nustatęs terminÄ iki 2020 m. kovo 17 d.), kurį atskiru praÅ¡ymu praÅ¡o atnaujinti dėl to, kad nuo 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantinÄ , dėl nuotolinio darbo organizavimo ir žmogiÅ¡kos klaidos atsiliepimas nebuvo laiku paduotas. Apeliacinės instancijos teismas nurodytas priežastis pripažįsta svarbiomis, todėl šį praÅ¡ymÄ tenkina – atnaujina praleistÄ terminÄ (CPK 78 straipsnis) ir priima atsakovės pateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ atskiruosius skundus.

Dėl ginčo esmės 21. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar atnaujinus procesÄ BUAB „ERP“ bankroto byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo G. R. ir suinteresuoto asmens O. R. praÅ¡ymus pakeisti nutarties, kuria Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, motyvuojamÄ jÄ dalį, konstatuojant, kad Å¡ie asmenys neatliko jokių veiksmų, privedusių Bendrovę prie bankroto ir nėra atsakingi už tyčinį bankrotÄ .

Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti atskirųjų skundų ribas šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

22. Esminis argumentas, kuriuo apeliantai grindžia savo praÅ¡ymus Å¡ioje byloje atnaujinus procesÄ , yra naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, susijusi su Bendrovės nemokumo momento nustatymu. Apeliantai remiasi nauju įrodymu – Bendrovės tyčinio bankroto pagrindu pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15012-16 gauta 2018 m. balandžio 26 d. specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad UAB „ERP“ tapo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d.

23. Apelianto teigimu, teismai, pripažindami BUAB „ERP“ bankrotÄ tyčiniu, tikslaus Bendrovės nemokumo momento nenustatinėjo, tačiau sprendė, kad 2012 m. sausio 30 d. (pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavimo dienÄ ) UAB „ERP“ dar buvo moki. Pasak apelianto, Å¡iÄ aplinkybę teismai vertino kaip pagrindÄ teigti, kad G. R. ir O. R., 2012 m. pereidami dirbti į UAB „InnoForce“ ir 2012 m. sausio 30 d. pirmieji kreipdamiesi į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „ERP“ iÅ¡kėlimo, tokiais savo veiksmais siekė paÅ¡alinti UAB „ERP“ iÅ¡ rinkos ir taip prisidėjo privedant Bendrovę prie bankroto. Apeliantas laikosi pozicijos, kad naujai paaiÅ¡kėjęs Bendrovės nemokumo atsiradimo momentas paneigia minėtÄ teismo iÅ¡vadÄ .

24. Å iuos argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta ir pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka peržiÅ«rėjęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016 konstatavo, kad G. R. ir O. R. veiksmai, perkeliant ir skaidant UAB „ERP“ veiklÄ , pagal iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos Ä®BÄ® 20 straipsnį, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jie savo veiksmais sukėlė tyčinį bankrotÄ (žr. minėtos nutarties 52, 59 punktus).

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, Å¡iuo atveju jų nurodoma naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, kad Bendrovė buvo nemoki dar iki jų kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento, niekaip nepaneigia ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti Å¡ioje byloje nustatytus apeliantų veiksmus, kuriais tyčia buvo siekiama padidinti Bendrovės nemokumÄ , taip nulemiant jos bankrotÄ (CPK 185 straipsnis).

25. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas, priimdamas minėtÄ nutartį dėl tyčinio bankroto, nesureikÅ¡mino tos aplinkybės, kad byloje nebuvo nustatytas tikslus Bendrovės nemokumo atsiradimo momentas.

26. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarčiai, kuria buvo atnaujintas procesas Å¡ioje byloje. Pažymėtina, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta iÅ¡nagrinėjus tik proceso atnaujinimo klausimÄ ir joje pasisakyta bÅ«tent Å¡iais aspektais, o ne dėl apeliantų praÅ¡ymų iÅ¡sprendimo.

27. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas netyrė ir nenustatė priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir tyčinio bankroto, nenustatė jokių faktų dėl Bendrovės veiklos ar turto perkėlimo į UAB „InnoForce“, neįvertino, kad G. R. nebuvo UAB „ERP“ valdymo organų narys ir neatliko jokių su Bendrovės valdymu susijusių veiksmų 2012 metais, kad O. R. kaip Bendrovės smulkioji akcininkė neturėjo galimybės daryti įtakos priimant sprendimus. Tačiau šie argumentai nėra susiję su naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios buvo atnaujintas procesas šioje byloje, todėl teismas neprivalėjo jų iš naujo vertinti.

Pažymėtina, kad atnaujinus procesÄ , teismas bylÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Minėtų apeliantų argumentų vertinimas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų atnaujinto bylos nagrinėjimo ribų peržengimÄ .

28. Visi kiti apeliantų argumentai neturi reikÅ¡mės siekiant teisingai iÅ¡spręsti ginčo klausimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų Å¡ioje nutartyje nepasisako.

29. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atnaujinus procesÄ Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ ir jo įtakÄ byloje nustatytų aplinkybių kontekste ir, atmesdamas apeliantų praÅ¡ymus pakeisti jų atžvilgiu anksčiau priimtos teismo nutarties motyvus, iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti, remiantis apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Todėl apeliantų skundai atmestini, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis