85cd8694-ad57-46a7-8dd0-e7f785c1d5ef · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-1662-484/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04220-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.1;55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. P. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja S. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija, VTEK ar atsakovė) 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ Nr. KS-273 „Dėl S. P.“ (toliau – skundžiamas Sprendimas). PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės jos naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodo, kad nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo vieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) klinikos (toliau – Klinika) Nuolat veikiančios vieÅ¡ojo pirkimo komisijos medicininių prekių ir paslaugų pirkimui (toliau – Komisija 1) bei Nuolat veikiančios vieÅ¡ojo pirkimo komisijos Å«kinių prekių, paslaugų ir darbų pirkimui (toliau – Komisija 2), sudarytų Klinikos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 05-76 „Dėl viešųjų pirkimo komisijų ir neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos bei konfidencialumo pasižadėjimo formų“ (toliau – Ä®sakymas), nare. BÅ«dama Komisijos 1 ir Komisijos 2 nare, dalyvavo dvylikoje atliekamų viešųjų pirkimų, kurie buvo pradėti organizuoti 2017 metais, o baigėsi 2018 metais, įskaitant 2017 m. rugsėjo 19 d. pradėtÄ organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žDantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“ (toliau – VieÅ¡asis pirkimas), kurio pirkimo procedÅ«ros buvo tęsiamos ir po 2018 m. sausio 1 d.

PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 1 straipsniu pakeista Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Ä®statymas) 4 straipsnio 1 dalis, kuria nustatyta prievolė deklaruoti privačius interesus Ä®statymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaracijÄ , be kita ko, vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariams.

To paties įstatymo 7 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 4 dalyje nurodyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai deklaracijÄ pateikia Ä®statymo nustatyta tvarka per vienÄ mėnesį nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu pareiÅ¡kėja 2018 m. sausio 31 d. pateikė privačių interesų deklaracijÄ . Nurodo, kad VTEK ginčijamu sprendimu nustatė, jog ji dalyvavo vykdant Klinikos vieÅ¡uosius pirkimus nuo 2018 m. sausio 24 d., bet Ä®statymo nustatyta tvarka iki vieÅ¡ojo pirkimo pradžios nedeklaravo dalyvavimo viešųjų pirkimų procedÅ«rose, todėl nusprendė, kad ji pažeidė Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

PareiÅ¡kėja teigia, kad jos atžvilgiu priimtas VTEK sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ji nepažeidė Ä®statymo, nėra jos kaltės bei kitų sÄ lygų pažeidimo konstatavimui. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, priėmus Ä®statymo pakeitimus, kuriais pakeičiama Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalis, nustatanti pareigÄ privačius interesus deklaruoti vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariams, ir kurie abu įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., susidarė teisės normų, reglamentuojančių įstatymo pakeitimo įstatymų taikymÄ , kolizija.

Nurodo, kad teisės normų kolizija įveikiama vadovaujantis chronologijos taisykle: kai viena kitai prieÅ¡tarauja tÄ pačiÄ juridinę galiÄ turinčios teisės normos (įstatymai), galioja vėliau iÅ¡leista teisės norma (įstatymas) (Lex posterior derogat legi priori) (pvz., A. VaiÅ¡vila. Teisės teorija. Vadovėlis. Mykolo Romerio universitetas. 2004 m. 280 psl.). Atsižvelgdama į tai, nurodo, kad terminÄ , per kurį privalo bÅ«ti įvykdyta pareiga deklaruoti privačius interesus vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariui, kuris Å¡ios pareigos atsiradimo momentu ėjo atitinkamas pareigas, nustatė 2017 m. gegužės 11 d.

Ä®statymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis – per vienÄ mėnesį nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y., iki 2018 m. vasario 1 d. Teigia, kad įstatymų leidėjo nustatytas pereinamasis vieno mėnesio laikotarpis (be jokių iÅ¡imčių) suteikė teisę vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariams, kurie Å¡ios pareigos atsiradimo momentu ėjo atitinkamas pareigas, pateikti privačių interesų deklaracijas, nepriklausomai nuo to, ar yra prasidėjusios ir/ar vykdomos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros.

Pažymi, kad ji Komisijos 1 ir Komisijos 2 nare buvo paskirta 2017 m. liepos 10 d., o nuo 2018 m. sausio 1 d., bÅ«dama Å¡ių komisijų nare, dalyvavo viešųjų pirkimų, pradėtų vykdyti dar 2017 metais, pirkimo procedÅ«rose, todėl privačių interesų deklaravimo prievolės įsigaliojimo metu (2018 m. sausio 1 d.) jau ėjo atitinkamas pareigas, o privačių interesų deklaracijÄ elektroninėmis priemonėmis jau buvo pateikusi 2015 m. balandžio 29 d. Todėl VTEK Sprendime nurodyta aplinkybė, kad ji neva tik nuo 2018 m. sausio 24 d. dalyvavo vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kaip komisijos narė, yra neteisinga.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad ji privačių interesų deklaracijÄ pateikė nepraleisdama 2017 m. balandžio 27 d. ir Ä®statymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyto vieno mėnesio pereinamojo laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga deklaruoti privačius interesus nustatyta viešųjų pirkimų komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujantiems ekspertams, 2017 m. balandžio 27 d.

Ä®statymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostata, anot pareiÅ¡kėjos, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama lingvistiÅ¡kai ir sistemiÅ¡kai su Viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPÄ®) bei Ä®statymu. VPÄ® 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedÅ«roms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedÅ«roms, pagal preliminariÄ jÄ sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedÅ«roms – gali) sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti.

Komisija dirba pagal jÄ sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintÄ darbo reglamentÄ , yra jai atskaitinga ir vykdo tik raÅ¡ytines jos užduotis ir įpareigojimus. Komisija yra atskaitinga perkančiajai organizacijai ir vykdo tik raÅ¡ytines jos užduotis bei įpareigojimus. VPÄ® 19 straipsnio 5 dalis nurodo, kad Komisija veikia nuo sprendimo jÄ sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo jÄ panaikinti priėmimo arba nuo jÄ sudariusios perkančiosios organizacijos raÅ¡ytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedÅ«ras priėmimo.

Pažymi, kad Komisijos nariai darbÄ pradeda nuo jų paskyrimo perkančiosios organizacijos vadovo įsakymo, o ne nuo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų pradžios. Kadangi 2017 m. balandžio 27 d. Ä®statymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytas pereinamasis vieno mėnesio laikotarpis vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų komisijos nariams, t. y. vartojama sÄ voka „dalyvavimas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose“, kuri nenurodo, kokio konkrečiai vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose 2017 m. balandžio 27 d.

Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu jau turi dalyvauti viešųjų pirkimų komisijos narys, taip pat nėra nustatyta kitų laiko aplinkybių, pvz., kad turi būti dalyvaujantis tik iki 2018 m. sausio 1 d. paskelbtuose ir nepasibaigusiuose viešuosiuose pirkimuose, nėra apibrėžta, kaip turi būti suprantama dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžia, ar tai įsakymas dėl komisijos sudarymo, ar komisijos pirmojo posėdžio data, ar viešojo pirkimo paskelbimo VPĮ nustatyta tvarka data.

Todėl pareiÅ¡kėja teigia, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog pagal 2017 m. balandžio 7 d. Ä®statymo pakeitimo įstatymÄ vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose 2018 m. sausio 1 d. ir vėliau jau dalyvaujantis viešųjų pirkimų komisijos narys privačių interesų deklaracijÄ privalėjo pateikti ne iki 2018 m. vasario 1 d., bet iki dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžios, nes tokia situacija neįmanoma dėl jau vykstančio komisijos nario dalyvavimo vykstančių viešųjų pirkimų (bet kurių) procedÅ«rose.

Atsižvelgdama į tai, nurodo, kad pagal 2017 m. balandžio 27 d. Ä®statymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ji turėjo teisę privačių interesų deklaracijÄ pateikti iki 2018 m. vasario 1 d., nes jo įsigaliojimo metu buvo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose jau dalyvaujančiu viešųjų pirkimų komisijos nariu – 2018 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėja, bÅ«dama 2017 metais prasidėjusių viešųjų pirkimų Komisijos 1 ir Komisijos 2 nare vykdė dvylikos viešųjų pirkimų procedÅ«ras, kurios visos baigėsi po 2018 m. sausio 1 d., įskaitant ir VTEK Sprendime nurodytÄ 2018 m. sausio 24 d. pirkimÄ .

PareiÅ¡kėja taip pat akcentuoja, kad 2018 m. sausio 24 d. ji nebuvo paskirta į jokiÄ naujÄ vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ ir Å¡iÄ dienÄ nedalyvavo jokiose pirkimo procedÅ«rose. Todėl VTEK vertinimas, kad jos deklaracijos pateikimas per vienÄ mėnesį nuo 2017 m. balandžio 27 d. Ä®statymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, bet vėliau nei vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros pradžia, pareiÅ¡kėjos manymu, negali bÅ«ti laikomas tinkamu Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu, yra nepagrįstas.

Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika pažymi, jog teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, atitinkamos įstatymo normos turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-604/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-665/2013, 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-607-13 ir kt.).

Atkreipia dėmesį, kad sistemoje INFOLEX skelbiamoje Ä®statymo galiojančioje redakcijoje taip pat yra nurodyta pastaba, kad 2017 m. balandžio 27 d. Ä®statymo pakeitimo įstatymu nustatyta, jog vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai <...> deklaracijÄ pateikia Ä®statymo nustatyta tvarka per vienÄ mėnesį nuo įstatymo Nr. XIII-323 įsigaliojimo (2018 m. sausio 1 d.). Be to, nei Ä®statyme, nei jo pakeitimo įstatymuose nėra aiÅ¡kiai apibrėžta ne tik deklaravimo pradžia vieÅ¡ojo pirkimo komisijų nariams, bet ir kada baigiasi vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nario pareiga pateikti deklaracijÄ ar nutraukti deklaravimÄ .

Pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne vienÄ kartÄ yra konstatavęs, jog teisės spraga visuomet reiÅ¡kia, kad teisinis atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimas apskritai nėra nustatytas, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiÅ¡kai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti nustatytas bÅ«tent tame teisės akte. Ä®statymo 5 straipsnis skirtas bÅ«tent deklaracijos pateikimo tvarkai reglamentuoti, todėl jame turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyta ir vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narių deklaracijos pateikimo tvarka.

Nenustačius Å¡ių asmenų deklaracijos pateikimo tvarkos, lieka neaiÅ¡kÅ«s deklaracijos pateikimo terminai ir deklaravimo pareigos trukmė. Tai reiÅ¡kia, kad nesant Ä®statyme nustatytos tikslios deklaracijos pateikimo tvarkos, asmenys gali bÅ«ti traukiami atsakomybėn ir/ar patirti neigiamas teisines pasekmes už tai, kas nėra aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta Ä®statyme. Atsižvelgdama į tai, visus teisės normų prieÅ¡taravimus pareiÅ¡kėja praÅ¡o vertinti jos naudai. Vertindama VTEK sprendimo argumentus apie pavėluotÄ visuomenės sužinojimÄ dėl jos dalyvavimo Klinikos viešųjų pirkimų komisijos darbe, pareiÅ¡kėja tvirtina, kad jos privačių interesų deklaracijos duomenys nėra vieÅ¡i ir nėra skelbiami VTEK interneto svetainėje Ä®statymo 10 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes jos sutuoktinis yra statutinis pareigÅ«nas, todėl Å¡ie atsakovės argumentai nepagrindžia priimto sprendimo teisėtumo.

Pabrėžia, kad nagrinėjamoje situacijoje (atliekant vieÅ¡uosius pirkimus) bÅ«tent Klinika, kaip perkančioji organizacija, privalo užtikrinti, jog vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. PareiÅ¡kėja, 2017 m. liepos 10 d. paskirta Klinikos viešųjų pirkimų komisijų nare tÄ pačiÄ dienÄ pasirašė neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ ir konfidencialumo pasižadėjimÄ , kurie taikomi visiems Klinikoje vykdytiems vieÅ¡iesiems pirkimams, kuriuose kaip vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narė dalyvavo pareiÅ¡kėja.

Todėl ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad pereinamuoju vieno mėnesio laikotarpiu jai dalyvaujant viešųjų pirkimų procedÅ«rose nebuvo užtikrintas Ä®statymo 1 straipsnyje nurodytas tikslas – įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir suderinti asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus. PareiÅ¡kėja skunde taip pat teigia, kad VTEK Sprendimu jai sukeliamos neproporcingos teisinės pasekmės. Nurodo, kad jos, kaip vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nario, Ä®statymo pažeidimo konstatavimas reikÅ¡tų neproporcingų padarytam pažeidimui sankcijų taikymÄ â€“ netekimÄ asmens nepriekaiÅ¡tingos reputacijos.

Taip pat nurodo, kad ji į Komisijos 1 ir Komisijos 2 sudėtį įtraukta dėl teisinių žinių iÅ¡manymo. Klinikos ir kiti viešųjų pirkimų komisijų nariai dėl vienokių ar kitokių priežasčių (tame tarpe ir analogiÅ¡kų, kaip jos atveju) yra VTEK pripažinti pažeidę Ä®statymÄ . Taigi, Klinikoje susidarė situacija, kai dėl neaiÅ¡kaus Ä®statymo teisinio reguliavimo beveik neliko darbuotojų, kurie turėtų specialių žinių, bÅ«tų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir galėtų dalyvauti viešųjų pirkimų komisijų darbe ar bÅ«ti pirkimų organizatoriais.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad VTEK tyrimÄ jos atžvilgiu pradėjo tik 2019 m. rugsėjo 4 d., kai jos privačių interesų deklaracija buvo pateikta dar 2018 m. sausio 31 d., o visi jos vykdyti vieÅ¡ieji pirkimai buvo pasibaigę, vadinasi, ir jos pareiga pateikti deklaracijÄ yra pasibaigusi. Pažymi, jog VTEK pripažino, kad ji buvo pateikusi deklaracijÄ , deklaracijÄ pateikė savarankiÅ¡kai, neatliekant jokio tyrimo, todėl mano, kad VTEK jos veiksmus turėjo vertinti kaip mažareikÅ¡mį teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ ir pažeidimo tyrimÄ nutraukti.

Pažymi ir tai, kad VTEK visiÅ¡kai nevertino ir tos aplinkybės, kad ji 2018 m. sausio 31 d. deklaracijÄ pateikė tebevykstant ne vienam vieÅ¡ajam pirkimui, įskaitant VieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir kad jos veiksmais jokia žala Ä®statymo saugomai vertybei nebuvo padaryta. Nesant žalos, Ä®statymo pažeidimo konstatavimas negalimas, todėl VTEK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 4 dalies 2 punktu jos atžvilgiu turėjo nutraukti tyrimÄ , o ne priimti ginčijamÄ SprendimÄ .

PareiÅ¡kėja skunde taip pat tvirtina, kad VTEK ginčijamÄ sprendimÄ priėmė neturėdama tam įgaliojimų. Pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau –VTEK įstatymas) 7 straipsniu, VTEK turi įgaliojimus priimti vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų tik dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties įstatymo nuostatoms arba dėl fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms.

Pažymi ir tai, kad Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariams (ir kitiems nurodytiems asmenims) taikomos Ä®statymo nuostatos tik dėl privačių interesų deklaravimo. Nurodo, kad ji nėra asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, todėl Sprendimas yra neteisėtas. Atsakovė VTEK su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujantys ekspertai deklaracijÄ pateikia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka per vienÄ mėnesį nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo, bet Pakeitimo įstatymu taip pat buvo nustatyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujantiems ekspertams nustatyta pareiga privačių interesų deklaracijÄ pateikti iki dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžios.

Å ios nuostatos įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Vadovaujantis Ä®statymo 5 straipsnio 4 dalimi nuo 2018 m. sausio 1 d. vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai, privačių interesų deklaracijoje, turi deklaruoti dalyvavimÄ vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose iki dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį pirkimo procedÅ«ros prasideda, kai:

1) Viešųjų pirkimų tarnyba iÅ¡siunčia Europos SÄ jungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju – paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktÄ skelbimÄ apie pirkimÄ , skelbimÄ apie projekto konkursÄ ar iÅ¡ankstinį informacinį skelbimÄ , kuriuo kviečiama dalyvauti pirkime;

2) tiekėjams išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose;

3) perkančioji organizacija priima sprendimÄ pirkimÄ atlikti pagal Å¡io įstatymo 72 straipsnio 3 dalį;

4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, iÅ¡siunčiamas kvietimas pateikti pasiÅ«lymÄ dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedÅ«rose;

5) tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, iÅ¡siunčiamas kvietimas pateikti pasiÅ«lymÄ . Taigi, vieÅ¡ojo pirkimo pradžia laikoma ne pirkimo paraiÅ¡kos data, o vieÅ¡ojo pirkimo paskelbimas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalį. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjos 2018 metais pirmojo dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžia yra 2018 m. sausio 24 d. (pirkimo Nr. 363052, pirkimo pav. - „Dantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“), todėl vadovaujantis Ä®statymo 5 straipsnio 4 dalimi, iki dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžios (2018 m. sausio 24 d.) pareiÅ¡kėja turėjo pateikti privačių interesų deklaracijÄ kaip Klinikos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narė, t. y. deklaracijoje nurodyti duomenis apie savo viešųjų pirkimų komisijos nario pareigas, bet to nepadarė.

Dėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentų, kad VTEK tyrimÄ pradėjo tik 2019 m. rugsėjo 4 d., kai jos privačių interesų deklaracija pateikta dar 2018 m. sausio 31 d., o visi vykdyti vieÅ¡ieji pirkimai seniai pasibaigę, atsakovė atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, asmens elgesys gali bÅ«ti vertinamas už trejus metus nuo praneÅ¡imo pateikimo. Informuoja, kad Komisija, 2019 m. kovo 27 d. posėdyje susipažinusi su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta informacija, kad S. P. 2018 m. dalyvavo vykdant Klinikos vieÅ¡uosius pirkimus nuo 2018 m. sausio 24 d. ir atlikus privačių interesų deklaracijos patikrÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėja galbÅ«t iki vieÅ¡ojo pirkimo pradžios nedeklaravo dalyvavimo viešųjų pirkimų procedÅ«rose.

Komisija nusprendė pavesti Klinikos direktoriui atlikti tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjos elgesio atitikties Ä®statymo nuostatoms. 2019 m. gegužės 22 d. posėdyje susipažinusi su Klinikos pateikta 2019 m. gegužės 14 d. iÅ¡vada Komisija nusprendė pripažinti, kad joje pateiktas S. P. elgesio įvertinimas neatitinka Ä®statymo nuostatų, ir pavedė tyrimÄ atlikti pakartotinai. 2019 m. liepos 10 d. posėdyje Komisija, susipažinusi su Klinikos 2019 m. birželio 12 d. pakartotinio tyrimo iÅ¡vada, nusprendė pripažinti, kad joje pateiktas pareiÅ¡kėjos elgesio įvertinimas neatitinka Ä®statymo nuostatų, ir pavedė tyrimÄ atlikti pakartotinai.

Komisija, 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje susipažinusi su Klinikos 2019 m. rugpjūčio 6 d. pakartotinio tyrimo iÅ¡vada, nusprendė pripažinti, kad Klinikos iÅ¡vadoje pateiktas S. P. elgesio vertinimas neatitinka Ä®statymo nuostatų, ir pati atlikti tyrimÄ bei priimti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos elgesio atitikties Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatoms, įpareigojančioms deklaruoti dalyvavimÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose. Dėl skundo teiginių, kad pareiÅ¡kėjos pažeidimas turi bÅ«ti traktuojamas kaip mažareikÅ¡mis, o nesant žalos, Ä®statymo pažeidimo konstatavimas negalimas, Komisija pažymi, kad Ä®statyme nėra numatyta galimybė taikyti mažareikÅ¡miÅ¡kumo instituto, Ä®statymo nuostatos yra formalaus pobÅ«džio, todėl Ä®statymo nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktÄ , kad asmenys, turėję pareigÄ veikti atitinkamu bÅ«du, nagrinėjamuoju atveju – iki viešųjų pirkimų procedÅ«rų pradžios privačių interesų deklaracijoje nurodyti vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nario pareigas, Å¡ios prievolės nustatytais terminais neįvykdė.

Dėl VTEK įgaliojimų priimti skundžiamÄ SprendimÄ atsakovė pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Ä®statymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį VTEK kontroliuoja kaip asmenys, kuriems taikomos Å¡io įstatymo nuostatos, jį vykdo. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl VTEK 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. KS-273, kuriuo pareiÅ¡kėja pripažinta pažeidusi Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes laiku nedeklaravo savo dalyvavimo Klinikų Komisijų 1 ir 2 veikloje (viešųjų pirkimų komisijos narė), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Klinikos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 05-76 „Dėl viešųjų pirkimų komisijų ir neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos bei konfidencialumo pasižadėjimo formų“ S. P. paskirta Nuolat veikiančios vieÅ¡ojo pirkimo komisijos medicininių prekių ir paslaugų pirkimų nare ir Nuolat veikiančios vieÅ¡ojo pirkimo komisijos Å«kinių prekių, paslaugų ir darbų pirkimų nare. VTEK duomenimis, pareiÅ¡kėja 2018 m. sausio 24 d. dalyvavo vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žDantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“.

S. P. pirmÄ kartÄ elektroninėmis priemonėmis privačių interesų deklaracijÄ pateikė 2015 m. balandžio 29 dienÄ . Privačių interesų deklaracijoje dalyvavimÄ Klinikos viešųjų pirkimų procedÅ«rose kaip viešųjų pirkimų komisijos narė (pareigų klasifikatoriaus kodas 470) S. P. deklaravo 2018 m. sausio 31 d. Atlikus privačių interesų deklaracijos patikrÄ nustatyta, kad S. P. galbÅ«t iki vieÅ¡ojo pirkimo pradžios nedeklaravo dalyvavimo viešųjų pirkimų procedÅ«rose, todėl VTEK nusprendė pavesti Klinikos direktoriui atlikti tyrimÄ dėl S. P. elgesio atitikties Ä®statymo nuostatoms.

Komisija, 2019 m. gegužės 22 d. posėdyje susipažinusi su Klinikos pateikta 2019 m. gegužės 14 d. iÅ¡vada, nusprendė pripažinti, kad joje pateiktas pareiÅ¡kėjos elgesio įvertinimas neatitinka Ä®statymo nuostatų, ir pavedė tyrimÄ atlikti pakartotinai. Komisija, 2019 m. liepos 10 d. posėdyje susipažinusi su Klinikos 2019 m. birželio 12 d. pakartotinio tyrimo iÅ¡vada, nusprendė pripažinti, kad joje pateiktas pareiÅ¡kėjos elgesio įvertinimas neatitinka Ä®statymo nuostatų, ir pavedė tyrimÄ atlikti dar kartÄ .

VTEK 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje susipažinusi su Klinikos 2019 m. rugpjūčio 6 d. pakartotinio tyrimo iÅ¡vada (toliau – IÅ¡vada), kurioje nurodoma, kad S. P. privačių interesų deklaracijÄ pateikė 2018 m. sausio 31 d., joje nurodydama viešųjų pirkimų komisijos narės pareigas. S. P. nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo Klinikos viešųjų pirkimų komisijų narė. IÅ¡vadoje nurodoma, kad terminÄ , per kurį privalo bÅ«ti įvykdyta pareigÄ deklaruoti privačius interesus vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariui, kuris Å¡ios pareigos atsiradimo momentu ėjo atitinkamas pareigas, nustatė 2017 m. gegužės 11 d.

Ä®statymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis – per vienÄ mėnesį nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2018 m. vasario 1 d. Ä®statymų leidėjo nustatytas pereinamasis vieno mėnesio laikotarpis (be jokių iÅ¡imčių) suteikė teisę vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariams, kurie Å¡ios pareigos atsiradimo momentu ėjo atitinkamas pareigas, pateikti privačių interesų deklaracijas, nepriklausomai nuo to, ar yra prasidėjusios ir (ar) vykdomos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros, bei konstatuojama, kad S. P. nepažeidė Ä®statymo nuostatų.

Vadovaudamasi VTEK įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi ir 29 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Komisija nusprendė pripažinti, kad Klinikos iÅ¡vadoje pateiktas S. P. elgesio vertinimas neatitinka Ä®statymo nuostatų, ir pati nutarė atlikti tyrimÄ bei priimti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos elgesio atitikties Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatoms. VTEK, atlikusi tyrimÄ , skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi Ä®statymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei VTEK įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė pripažinti, kad Klinikos teisininkė S. P., bÅ«dama Klinikos Nuolat veikiančios vieÅ¡ojo pirkimo komisijos medicininių prekių ir paslaugų pirkimų nare ir Nuolat veikiančios vieÅ¡ojo pirkimo komisijos medicininių paslaugų ir darbų pirkimų nare, bet Ä®statymo tvarka Å¡ių duomenų iki dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Å iuo Ä®statymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių ir kitų Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Ä®statymo 1 straipsnis).

Ä®statymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujantys ekspertai privalo deklaruoti privačius interesus Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdami privačių interesų deklaracijÄ . Pagal Ä®statymo 5 straipsnio 4 dalį, įsigaliojusiÄ nuo 2018 m. sausio 1 d., „vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaracijÄ pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžios.

VieÅ¡ojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus ar viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujantis ekspertas, nepateikęs privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime ir turi bÅ«ti atÅ¡auktas iÅ¡ atitinkamų pareigų.“ Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio (įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) 4 dalyje nurodyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujantys ekspertai deklaracijÄ pateikia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka per vienÄ mėnesį nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo.

Taigi, įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamÄ jį laikotarpį, prasidedantį nuo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms, per kurį viešųjų pirkimų komisijos nariai, jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedÅ«rose, turėjo pareigÄ per vienÄ mėnesį pateikti privačių interesų deklaracijÄ apie dalyvavimÄ viešųjų pirkimų procedÅ«rose. PareiÅ¡kėja teigia, kad kaip viešųjų pirkimų komisijos narė tinkamai įvykdė pareigas, kadangi pirmÄ kartÄ privačių interesų deklaracijÄ pateikė 2015 m. balandžio 29 d.

Mano, kad Komisija neteisingai nurodė faktinę aplinkybę, jog ji 2018 m. sausio 24 d. dalyvavo vykdant VieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kadangi Å¡io vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros buvo pradėtos dar iki 2018 m. sausio 1 d. Akcentavo, kad jos, kaip Komisijos narės, darbas yra tęstinis, todėl jai kilo bendra pareiga privačių interesų deklaracijÄ pateikti iki 2018 m. vasario 1 d., kÄ ji ir padarė 2018 m. sausio 31 d., nepraleisdama Å¡io termino. Atsižvelgdama į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitęs teisinis reguliavimas, susijęs su pareigos deklaruoti privačius interesus, jos manymu, neaiÅ¡kus, praÅ¡o Å¡iuos neaiÅ¡kumus vertinti jos naudai.

Pažymėtina, kad pareiga viešųjų pirkimų komisijų nariams (kaip tokiems) deklaruojant interesus iÅ¡vieÅ¡inti save kaip viešųjų pirkimų komisijos narį atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus Ä®statymo naujai redakcijai, numatančiai tokiÄ prievolę (pateikti privačių interesų deklaracijas vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariams). Vadovaujantis Ä®statymo 5 straipsnio 4 dalimi nuo 2018 m. sausio 1 d. vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai, privačių interesų deklaracijoje, turi deklaruoti dalyvavimÄ vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose iki dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžios.

Pažymėtina, kad tai yra speciali norma Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies atžvilgiu, be to, yra svarbu nustatyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros pradžiÄ . Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį pirkimo procedÅ«ros prasideda, kai:

1) Viešųjų pirkimų tarnyba iÅ¡siunčia Europos SÄ jungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju - paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktÄ skelbimÄ apie pirkimÄ , skelbimÄ apie projekto konkursÄ ar iÅ¡ankstinį informacinį skelbimÄ , kuriuo kviečiama dalyvauti pirkime;

2) tiekėjams išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose;

3) perkančioji organizacija priima sprendimÄ pirkimÄ atlikti pagal Å¡io įstatymo 72 straipsnio 3 dalį;

4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, iÅ¡siunčiamas kvietimas pateikti pasiÅ«lymÄ dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedÅ«rose;

5) tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, iÅ¡siunčiamas kvietimas pateikti pasiÅ«lymÄ . Taigi, vieÅ¡ojo pirkimo pradžia laikoma vieÅ¡ojo pirkimo paskelbimas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalį. PareiÅ¡kėja neginčija fakto, kad ji dalyvavo Klinikoms vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žDantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjos 2018 metais pirmojo dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžia yra 2018 m. sausio 24 d. (pirkimo Nr. 363052, pirkimo pav.

– „Dantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“). Duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų teikusi (tikslinusi) deklaracijÄ iki 2018 m. sausio 24 d., nėra. IÅ¡ esmės to neneigia ir pati pareiÅ¡kėja. Taigi, kaip matyti, pareiÅ¡kėja iki dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžios (2018 m. sausio 24 d.) turėjo imperatyviÄ pareigÄ pateikti privačių interesų deklaracijÄ kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, tačiau to nepadarė.

Pažymėtina ir tai, kad privačių interesų deklaravimas, yra kiekvieno asmens individuali pareiga. Tokiu būdu pareiškėja, būdama Klinikos Nuolat veikiančios viešojo pirkimo komisijos medicininių prekių ir paslaugų pirkimų nare ir Nuolat veikiančios viešojo pirkimo komisijos medicininių paslaugų ir darbų pirkimų nare, bet Įstatymo tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

PareiÅ¡kėja skunde akcentuoja, kad jos veiksmais nebuvo padaryta jokia žala Ä®statymo saugomoms vertybėms, kadangi ji privačių interesų deklaracijÄ pateikė 2018 m. sausio 31 d., dar tebevykstant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«roms. Pažymėtina, kad Ä®statymo nuostatos yra formalaus pobÅ«džio, todėl jų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktÄ , kad asmenys, turėję pareigÄ veikti atitinkamu bÅ«du, nagrinėjamuoju atveju – iki viešųjų pirkimų procedÅ«rų pradžios privačių interesų deklaracijoje nurodyti vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nario pareigas, Å¡ios prievolės nustatytais terminais neįvykdė.

Taigi, atsakomybei pagal Ä®statymÄ taikyti nėra bÅ«tina nustatyti žalos padarymo faktÄ . PareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad Komisija neturėjo įgaliojimų priimti SprendimÄ jos atžvilgiu, kadangi ji nėra valstybės tarnautoja. Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant VTEKÄ® nustatytos Komisijos kompetencijos. IÅ¡ skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Ä®statymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, remiantis kuriuo VTEK tiria praneÅ¡imus ir skundus (toliau – praneÅ¡imai) dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, iÅ¡skyrus praneÅ¡imus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisija prižiÅ«ri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl Å¡ių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas Å¡iais klausimais. Å io įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VTEK tiria fizinių ir juridinių asmenų praneÅ¡imus, skundus ir praÅ¡ymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vienÄ iÅ¡ Å¡io įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų (pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas;

2) pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas;

3) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų;

4) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų;

5) sustabdyti tyrimÄ ;

6) nutraukti tyrimÄ . Komisija Å¡iuo atveju priėmė VTEK įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neneigia, kad kaip viešųjų pirkimų komisijos narei, jai kyla prievolė deklaruoti privačius interesus, todėl pagal aukščiau nurodytas Ä®statymo nuostatas VTEK turi teisę atlikti tyrimÄ dėl jos elgesio atitikimo Ä®statymui ir priimti sprendimÄ . Pagal VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalį praneÅ¡imams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad asmens elgesys pagal Ä®statymÄ gali bÅ«ti vertinamas už trejus metus. Nustatyta, kad Komisija apie tai, kad pareiÅ¡kėja galimai padarė Ä®statymo pažeidimÄ , sužinojo 2019 m. kovo 27 d. posėdyje susipažinusi su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta informacija, kad S. P. 2018 m. dalyvavo vykdant Klinikos vieÅ¡uosius pirkimus nuo 2018 m. sausio 24 d. ir atlikus privačių interesų deklaracijos patikrÄ nustatė, kad S. P. galbÅ«t iki vieÅ¡ojo pirkimo pradžios nedeklaravo dalyvavimo viešųjų pirkimų procedÅ«rose.

Pagal VTEK įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ VTEK, atlikdama savo funkcijas, turi teisę pavesti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui atlikti tyrimÄ , jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir, nesutikus su atlikto tyrimo iÅ¡vada, pavesti atlikti tyrimÄ pakartotinai arba pati atlikti tyrimÄ ir priimti sprendimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, Å¡iuo atveju Komisija pavedė tyrimÄ atlikti Klinikos direktoriui. Komisija, gavusi Klinikos tyrimo iÅ¡vadÄ , kelis kartus buvo grÄ Å¾inusi medžiagÄ pakartotiniam vertinimui ir pati atliko savarankiÅ¡kÄ patikrinimÄ . PareiÅ¡kėjai buvo suteikta teisė pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl jai inkriminuojamo pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad VTEK laikėsi VTEK įstatyme nustatytos procedÅ«ros ir jos terminų nepažeidė. Taip pat Å¡io ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė, jog Institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto Å¡io įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nustatyta tvarka (Ä®statymo 22 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnyje buvo nustatyti sprendimai, kuriuos Komisija, atlikusi tyrimÄ , yra įgalinta priimti. Nutraukti tyrimÄ Komisija galėjo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais. To paties įstatymo straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad Komisija, iÅ¡nagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigose arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo iÅ¡vadÄ ir kartu pateiktus dokumentus, gali priimti 3 tipų sprendimus (a) pripažinti, kad atlikto tyrimo iÅ¡vadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas;

b) pripažinti, kad atlikto tyrimo iÅ¡vadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pavesti tyrimÄ atlikusios institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai institucijai atlikti tyrimÄ pakartotinai arba patikslinti tyrimo iÅ¡vadÄ ;

c) pripažinti, kad atlikto tyrimo iÅ¡vadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir priimti sprendimÄ pati atlikti tyrimÄ ir priimti sprendimÄ . Atsisakymas nagrinėti praneÅ¡imÄ galėjo bÅ«ti priimamas tik Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnį įtvirtinta atskirai Komisijos teisė nepradėti tyrimo Å¡iame straipsnyje nurodytais pagrindais.

Vienas iÅ¡ tokių pagrindų nepradėti Komisijai tyrimo pagal 23 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , kuomet „iki praneÅ¡imo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaracijÄ arba jÄ patikslino praneÅ¡ime apie galimÄ pažeidimÄ nurodytais duomenimis ir iÅ¡ praneÅ¡ime pateiktos ar VTEK papildomai atlikus Å¡io įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimÄ dėl galimo interesų konflikto.“ Kaip minėta, Komisija pareiÅ¡kėjos elgesį teisėtai ir pagrįstai vertino bei realizavo savo kompetencijÄ pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu, galiojusiÄ Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo redakcijÄ , bet pabrėžtina, kad Å¡iuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) galiojančiame Komisijos kompetencijÄ apibrėžiančiame įstatyme nuostatos dėl pažeidimo konstatavimo visais atvejais nepateikus laiku privačių interesų deklaracijos Å¡iek tiek pasikeitė.

Galiojantis Ä®statymas taip pat įpareigoja deklaruoti dalyvavimÄ viešųjų pirkimų procedÅ«rose (galiojančio Ä®statymo 5 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Komisija nepradeda tyrimo, jeigu deklaruojantis asmuo iki praneÅ¡imo gavimo dienos patikslino deklaracijÄ duomenimis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs dėl teisės akto skirtingų redakcijų taikymo principų (teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu).

Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Tad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (žr. taip pat 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d.

Konstitucinio Teismo nutarimai). Priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumÄ ar Å¡velninantys atsakomybę, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ (2001 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat pripažįsta principo lex benignior retro agit (Å¡velnesnę atsakomybę už pažeidimus numatančio teisės akto galiojimas atgal) taikymo administracinėse bylose bÅ«tinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į principÄ , kad palankesnis įstatymas galioja ir į praeitį (pavyzdžiui, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-502/2015, sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017, Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018).

Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir oficialiÄ konstitucinę ir administracinę doktrinÄ bei tai, kad bylos nagrinėjimo metu nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nustatyti Komisijos įgalinimai nepradėti tyrimo pažeidimÄ padariusiam asmeniui patikslinus deklaracijos duomenis, t. y. įsigaliojus reglamentavimui Å¡velninančiam pareiÅ¡kėjos teisinę padėtį (nes ji iki tyrimo pradėjimo jau buvo deklaravusi dalyvavimÄ Klinikų vieÅ¡ojo pirkimo komisijoje), nenustačius, kad deklaracijos nepatikslinimas nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 31 d. bÅ«tų sukėlęs neigiamas pasekmes ar galimÄ interesų konfliktÄ , - skundžiamas sprendimas naikintinas dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių: pasikeitus teisiniam reguliavimui, pagal kurį, pareiÅ¡kėjai iki skundžiamo sprendimo priėmimo paÅ¡alinus pažeidimÄ sudarančias aplinkybes ir nenustačius galimo interesų konflikto (pasekmių), Komisija nepradeda tyrimo.

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti jos naudai visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å i teisės norma sietina su pralaimėjusios proceso Å¡alies veiksmų neteisėtumo pripažinimu ir konstatavimu.

Nagrinėjamu atveju atsakovės VTEK neteisėti veiksmai nėra konstatuoti, o pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas, jos atžvilgiu teismui savo iniciatyva pritaikius atsakomybę Å¡velninantį teisinį reguliavimÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas negali bÅ«ti tenkinamas, todėl atmestinas. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d.

H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos S. P. skundÄ tenkinti. Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ Nr. KS-273 „Dėl S. P.“. PareiÅ¡kėjos S. P. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Ina Kirkutienė Jolanta Malijauskienė Henrikas Sadauskas